Skausmai nesustabdė

Riedslidžių sprinto varžybas laimėjo Pjongčango olimpinių žaidynių dalyvė Natalija Kočergina.

Sportininkė suko tris baudos ratus (šaudymas 0+3), bet sidabrą iškovojusią Mariją Kresik (1+4) pranoko net 3 min. 56,3 sek. Bronza teko biatlonininkės karjerą pradėjusiai pasaulio jaunimo orientavimosi sporto čempionatų prizininkei Juditai Traubaitei (4+3, atsiliko 5 min. 58,6 sek.).

N.Kočergina, net ir kamuojama kojos skausmų, laimėjo kroso sprinto rungtį: įveikusi penkis baudos ratus (3+2), visaginietė 1 min. 1 sek. pranoko J.Traubaitę (2+4) ir 8 min. 10,7 sek. – Gustę Burneikaitę (1+3).

„Vengiu pagreitėjimų, lieka riedučiai ir dviratis. Su gydytojais spręsime, ką daryti toliau“, – dėstė N.Kočergina.

Ką patars gydytojai?

Bene reikšmingiausias 37-erių Lietuvos biatlonininkės karjeros pasiekimas – 30 vieta Pjongčango žaidynių asmeninėse lenktynėse (Natalija pranoko iš viso net 57 varžoves).

Biatlonininkė bandė patekti į Sočio žaidynes kaip slidininkė, tačiau pasibaigus atrankai liko pirma už brūkšnio. Į Pekiną N.Kočergina nevyko dėl to, kad šalies moterų ekipa iškovojo vieną kelialapį, kuris teko Gabrielei Leščinskaitei.

N.Kočerginos tikslas – 2026-ųjų žiemos olimpiada.

„Planuoju aktyviai sportuoti visą ketverių metų olimpinį ciklą, tačiau viskas priklausys nuo gydytojų sprendimo“, – sakė N.Kočergina.

Išsidalijo trofėjus

K. Dombrovskio laimikis LBF taurės varžybose – du aukso ir du sidabro medaliai.

Vyrų sprinto riedslidėmis varžybose triumfavo Karolis Dombrovskis (0+1), kuris 3 min. 10,6 sek. pranoko Stepaną Terentjevą (3+2) ir 3 min. 35 sek. – Tomą Kaukėną (3+3).

Už pastaruosius du sportininkus sėkmingiau pasirodė jaunimo grupėje auksą iškovojęs Nikita Čigakas, K.Dombrovskiui nusileidęs 2 min. 24,4 sek. (1+2).

Kroso sprinto rungtį laimėjo T.Kaukėnas (1+2), 35,1 sek. aplenkęs K.Dombrovskį (3+3) bei 3 min. 8,4 sek. – S.Terentjevą (4+1).

Daugiausia trofėjų susižėrė K.Dombrovskis: prie riedslidžių aukso ir kroso sidabro jis pridėjo šaudymo dvikovų auksą ir šaudymo taiklumo sidabrą.

Laukia čempionatai

„Labai džiaugiuosi, kad naują olimpinį ciklą pavyko pradėti šiek tiek kitaip nei anksčiau. Ilgėliau pailsėjau, to reikėjo pirmiausia psichologiškai“, – kalbėjo Karolis.

Jį nudžiugino sėkmingos šaudymo rungtys, nors treniruotėms šaudykloje olimpietis dėmesio iki šiol per daug neskyrė.

„Tiesiog norėjau dalyvauti, kovoti nuo pradžios iki pabaigos. Džiaugiuosi, kad tai teikė malonumą“, – sakė K.Dombrovskis.

Lietuvos vasaros biatlono čempionatas rugsėjo 23–25 d. numatytas Otepėje (Estija), o anksčiau, rugpjūčio 25–28 d., mūsiškiai startuos Rūpoldinge (Vokietija) vyksiančiame pasaulio vasaros biatlono čempionate.

NBL transliacijas bus galima stebėti internetinėje erdvėje, o kai tik leis pandeminė situacija, badmintono sirgaliai bus kviečiami lygos varžybas stebėti ir gyvai.

„Norime skatinti geriausius Lietuvos badmintono klubus ir žaidėjus dažniau varžytis tarpusavyje, kurti komandinę dvasią, o Lietuvos žmonėms suteikti galimybę dažniau matyti mūsų badmintono žaidėjus ir pamilti šią sporto šaką. Nacionalinė badmintono lyga, kuri pakeis iki šiol vykusius vienos dienos komandinius čempionatus, taps traukos centru, norintiems pradėti aktyviau sportuoti badmintoną ir atves į šią sporto šaką daugiau vaikų – ateities čempionų“, – sako Lietuvos badmintono federacijos prezidentas Aurimas Kamantauskas.

LBF Trenerių tarybos pirmininkas Kęstutis Navickas tikisi, kad NBL sukurta sportinė konkurencija paskatins Lietuvos badmintono klubus tobulėti.

„Esu žaidęs skirtinguose badmintono klubuose Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Danijoje. Tai ypatingas jausmas. Badmintonas – individualus sportas, bet žaisdamas už klubą jautiesi komandos dalimi, turi savo komandos išskirtinumą, šūkius, aprangas, tradicijas. Tai skatina bendruomeniškumo jausmą ne vien aikštelėje, bet ir už jos ribų. Užsienio šalių lygų pavyzdžiai rodo, kad badmintono lygos pritraukia daug dėmesio, prisideda prie badmintono populiarinimo ir žaidėjų meistriškumo kėlimo“, – teigia K.Navickas, geriausias Lietuvos badmintono žaidėjas.

Pavasario NBL sezonas tęsis pusantro mėnesio, finalo varžybos vyks gegužės 29 d. NBL čempionai kartu su titulu įgis teisę atstovauti Lietuvai Europos badmintono klubiniame čempionate, kuris šiais metais vyks Lenkijoje, Balstogėje birželio 21-25 dienomis.

NBL dalyviai:

Klaipėdos badmintono klubas,

Kęstučio Navicko badmintono akademija (Vilnius),

BK Smešas (Kretinga),

LSK Makabi – „Badminton Virus“ (Vilnius),

Tauragės „Volanas“,

Betono zona (Kretinga).

Tokių veiksmų imtąsi po to, kai motyvuojant sudėtinga epidemiologine situacija buvo atšauktas birželį Paryžiuje turėjęs vykti pasaulinis atrankos turnyras ir paaiškėjo, kad likę olimpiniai kelialapiai į vasarą vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes bus dalinami Europos atrankos turnyre ir pagal naują reitingų sistemą.

Toks sprendimas skaudžiai atsilieps Lietuvos bokso rinktinei. Europos atrankos turnyre kovos vienintelė Lietuvos atstovė Gabrielė Stonkutė. Kitiems Lietuvos boksininkams lieka vienintelė galimybė – į olimpines žaidynes patekti per reitingus. Tokiu atveju, galimybės varžytis olimpinėse žaidynėse netenka ir vienas geriausių Lietuvos boksininkų, Europos čempionas Eimantas Stanionis.

„Ši žinia buvo netikėta visai Lietuvos sporto bendruomenei. Nuo nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalis į olimpines žaidynes deleguodavo bent po du boksininkus. Suprantame, kad esama epidemiologinė situacija yra sudėtinga, o sportininkų sveikata ir saugumas privalo būti prioritetu. Tačiau naujoji sistema yra labai neparanki mažų valstybių sportininkams“, – sakė olimpinė čempionė, TOK narė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK ir LBF kreipimesi atkreipiamas dėmesys į sistemos pakeitimų padarinius ne tik Lietuvai, bet ir kitoms mažesnėms Europos valstybėms. Pabrėžiama, kad esama situacija atima galimybę Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvauti jauniems sportininkams, neturėjusiems galimybės dalyvauti įskaitiniuose čempionatuose.

Taip pat, atkreipiamas dėmesys į kvotų skirstymą „World Series of Boxing“ (WSB) lygos dalyviams. WSB lygoje dalyvauja tik didelės ir finansiškai stiprios valstybės, todėl tokių valstybių sportininkams yra sudaromos išimtinai didesnės galimybės gauti daugiau kvotų dalyvavimui olimpinėse žaidynėse.

Rašte taip pat išreiškiamas nuogastavimas, kad nemažai geriausių profesionalių boksininkų tikslingai rengėsi tik pasaulinės atrankos turnyrui, todėl šių varžybų atšaukimas atima iš jų galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

LTOK ir LBF prašo TOK specialiosios bokso komisijos peržiūrėti ir pakoreguoti Tokijo olimpinių žaidynių bokso varžybų atrankos sistemą, kad ši būtų pritaikyta visoms valstybėms ir visiems sportininkams.

Spaudos konferencijoje buvo pristatyta ir pagrindinė vakaro kova, kurioje boksininkas Evaldas Petrauskas susikaus su žinomu Lenkijos sportininku Lukaszu Leczysckiu, aptarti artimiausi LBF planai.

Viską pamatysite ir sužinosite pažiūrėję vaizdo siužetą.

Pagal pirminius planus „KOK’84 World GP 2020 in Vilnius“ turnyras turėjo vykti kovo 14 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje, tačiau dėl COVID-19 buvo nuspręsta jį perkelti į gegužės 9 dieną. „Tačiau susipažinę su visomis prognozėmis nusprendėme, kad tai yra per daug rizikinga, jokiais būdais nenorime rizikuoti nei sporto bendruomenės, nei žiūrovų sveikatomis, – kalbėjo LBF prezidentas Donatas Simanaitis. – Šiuo metu vyksta Lietuvos ir viso pasaulio kova su COVID-19, todėl saugokime save bei kitus, likime namuose“.

Žiūrovai, įsigiję bilietus į kovo 14 dienai neturėtų pergyventi – bilietai galios ir birželio mėnesį. Priminsime, kad KOK'84 turnyro ringe kausis geriausi šalies kovinio sporto atstovai: Henrikas Vikšraitis, Tomas Pakutinskas, Dovydas Rimkus, Naglis Kanišauskas.

„Lietuvos čempionate boksininkai kovos ne tik dėl medalių, bet ir dėl vietos Lietuvos rinktinėje. Šalies rinktinė kitų metų pavasarį Londone ir Paryžiuje vyksiančiuose atrankos turnyruose varžysis dėl kelialapių į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes. Lietuvos boksininkai dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Tikimės, kad ši tradicija bus pratęsta ir kitais metais“, – teigia Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga.

Atkakliausių kovų laukiama sunkiausiose svorio kategorijose. Svorio kategorijoje iki 91 kg šių metų pasaulio čempionate į geriausiųjų dešimtuką patekęs daugkartinis Lietuvos čempionas Tadas Tamašauskas sieks susigrąžinti titulą po praėjusiais metais sensacingai patirto pralaimėjimo.

Svorio kategorijoje virš 91 kg pasaulio kariškių sporto žaidynėse bronzos medalį iškovojęs Algirdas Baniulis sieks paveržti titulą iš daugkartinio Lietuvos čempiono, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvio Manto Valavičiaus.

Kėdainiuose įspūdingą rekordą gali pakartoti Marius Vyšniauskas. Svorio kategorijoje iki 52 kg kovojantis panevėžietis sieks jau 16-o Lietuvos čempiono titulo. Iki šiol šalies rekordas priklauso boksininko karjerą jau baigusiam kauniečiui Vitalijui Subačiui, kuris Lietuvos čempionu tapo net 16 kartų iš eilės.

Moterų varžybų ryškiausia žvaigždė – šiais metais Europos jaunimo čempionato aukso medalį iškovojusi Gabrielė Stonkutė (buvusi Diekontaitė), kuri kovos svorio kategorijoje iki 75 kg.

„Lietuvos bokso federacijos Vykdomasis komitetas nusprendė leisti suaugusiųjų čempionate dalyvauti ir jaunimo amžiaus grupės boksininkams, šiais metais sulauksiantiems 18 metų. Taip norime skatinti jaunuosius boksininkus greičiau integruotis į suaugusiųjų boksą ir pasisemti patirties kovose su geriausiais šalies boksininkais. Tiesa, šie jaunieji boksininkai privalo gauti LBF Trenerių tarybos pritarimą, kad jų meistriškumas atitinka keliamus reikalavimus ir Lietuvos čempionato lygį“, – sako LBF generalinis sekretorius Donatas Mačianskas.

Lietuvos bokso čempionatas organizuojamas jau 95 kartą. Nuo 1923 metų rengiamos pirmenybės neįvyko tik kartą, prasidėjus II pasauliniam karui 1941 metais.

Stipriausi šalies boksininkai Kėdainiuose varžysis po metų pertraukos ir jau trečią kartą per pastaruosius penkerius metus. Vilmanto Bobino vadovaujama Kėdainių bokso federacija šalies čempionatą priėmė 2014, 2015 ir 2017 metais.

Neeilinės LBF konferencijos prireikė dėl teisminių ginčų, į kuriuos federaciją įvėlė buvę LBF vykdomojo komiteto nariai. 2016 m. vykusi konferencija dėl smulkių procedūrinių pažeidimų buvo pripažinta negaliojančia.

"Bokso bendruomenė pademonstravo vienybę ir kartu įveikėme susidariusias kliūtis. Boksą puoselėjantys treneriai, klubų vadovai nori keistis, siekia, kad boksas vystytųsi, ir dar kartą parodė, kad netoleruos tų, kurie siekia tik savo asmeninių interesų, – sakė D.Šaluga. – Sieksiu, kad ir toliau federacijos veikla būtų skaidri, į ją būtų įtraukiama kuo daugiau boksą mylinčių žmonių. Boksas – viena iš nedaugelio sporto šakų, kurios atstovai Lietuvos garbę gynė visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Visi kartu siekiame tęsti šią tradiciją."

LBF kvietimu į konferenciją atvyko Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) viceprezidentas ir vykdomojo komiteto narys marokietis Mohamedas Moustahsane. Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) atstovai.

"Norėdami išvengti galimų oponentų interpretacijų ir teisminių ginčų, į kuriuos federacija buvo įvelta beveik dvejus metus, stebėti konferencijos pakvietėme Tarptautinės bokso federacijos vadovus ir svarbiausių Lietuvos sporto organizacijų atstovus", – teigė D.Šaluga.

Tapti LBF prezidentu iš viso pretendavo keturi kandidatai. Andrius Danilaitis surinko trylika balsų. Kandidatūrą taip pat iškėlęs boksininkas Evaldas Petrauskas gavo du balsus, o jo treneris Vladimiras Bajevas palaikymo nesulaukė nė iš vieno konferencijos dalyvio.

Pirmuoju LBF viceprezidentu išrinktas Vilmantas Bobinas, viceprezidentu mėgėjų boksui tapo A.Danilaitis, viceprezidentu APB ir WSB boksui – Gintautas Statkevičius.

LBF generaliniu sekretoriumi išrinktas Donatas Mačianskas, trenerių tarybos vadovu perrinktas Vidas Bružas, teisėjų kolegijos pirmininku – Anatolijus Kriukovas, klubų atstovu –  Bronislovas Šimokaitis, revizoriaus pareigos patikėtos Mantui Mačiui.

Mokesčius rinko grynaisiais

Vakar LBF generalinis sekretorius Antanas Arėška, į šias pareigas sugrįžęs kovo mėnesį po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, išplatino pranešimą apie kai kurias buvusių LBF vadovų finansines operacijas.

"2017 m. kovo 7–11 d. LBF organizavo ir vykdė Vilniuje dvyliktą tarptautinį Dano Pozniako bokso turnyrą, jame dalyvavo 99 boksininkai iš aštuoniolikos pasaulio šalių.

Tačiau šiemet kovo 23 d., per ataskaitų konferenciją, LBF vadovams pateikus finansinę ataskaitą už 2017 m. paaiškėjo, kad federacija iš šio turnyro oficialiai negavo nė vieno euro pajamų, nors, remiantis ta pačia ataskaita, turnyrui organizuoti išleido beveik 40,5 tūkst. eurų", – rašoma LBF pranešime.

"Tai skandalinga informacija, nes kiekviena valstybė, siunčianti į turnyrą sportininkus, moka dalyvio mokesčius. 2017 m. jie sudarė po 50 eurų žmogui už vieną dieną. Nesunku suskaičiuoti, kad federacijos pajamos turėjo sudaryti ne mažiau kaip 34 tūkst. eurų. Pasikalbėjome su kolegomis iš kitų šalių federacijų, jie patvirtino, kad sumokėjo grynaisiais tuo metu LBF generaliniu sekretoriumi dirbusiam Donatui Mačianskui, – sakė LBF viceprezidentas Paulius Zabielskas. – 2018 m. gegužės 4-ąją D.Mačianskas per Pasvalyje įvykusį LBF narių susitikimą patvirtino, kad pinigus iš visų D.Pozniako turnyro dalyvių surinko, tačiau kodėl jie nebuvo įtraukti į federacijos oficialią apskaitą, paaiškinti negalėjo. Tik paminėjo, kad lėšos nedingusios, jos įdėtos į LBF sąskaitą."

Paklausiau, kodėl į federacijos apskaitą neįtraukti dešimtys tūkstančių eurų ir kas priėmė tokį sprendimą. Sulaukiau tokio atsakymo: federacijos prezidentas nemato prasmės svaidytis nepagrįstais kaltinimais.

Ataskaitose – spragos

Anot P.Zabielsko, informacijos neteikia ir LBF prezidentas Darius Šaluga, privalėjęs užtikrinti tinkamą federacijos lėšų apskaitą.

"Balandžio 28-ąją pateikiau atvirus klausimus D.Šalugai apie tai, kodėl į federacijos apskaitą neįtraukti dešimtys tūkstančių eurų ir kas priėmė tokį sprendimą. Sulaukiau tokio atsakymo: federacijos prezidentas nemato prasmės svaidytis nepagrįstais kaltinimais", – apie savo pastangas išsiaiškinti padėtį papasakojo LBF viceprezidentas.

A.Arėška patvirtino, kad situacija su netinkamai apskaitomomis federacijos lėšomis jam žinoma.

"Yra ir daugiau LBF renginių, kurių pajamos neįtrauktos į apskaitą. Pavyzdžiui, 2017 m. surengti trenerių mokymo kursai kartu su Tarptautine bokso mėgėjų federacija (AIBA). Jiems organizuoti iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo gauta 3 tūkst. eurų pagal programą "Bokso šakos trenerių ir teisėjų kvalifikacijos kėlimo kursai". Taip pat buvo renkami pavedimais ir mokėjimai grynaisiais iš kursuose dalyvavusių trenerių. Mano skaičiavimais, buvo surinkta apie 5 tūkst. eurų. Kur tos lėšos nukeliavo ir kodėl neįtrauktos į LBF finansines ataskaitas – neaišku", –  svarstė LBF generalinis sekretorius.

Perbėgo juoda katė

D.Šaluga LBF prezidentu, o D.Mačianskas generaliniu sekretoriumi buvo išrinkti 2016-ųjų kovo 30-ąją, tačiau teismas, išnagrinėjęs trijų šalies bokso klubų ieškinį, nusprendė, kad D.Šalugos iniciatyva sušaukta neeilinė rinkimų konferencija buvo neteisėta ir visus jos sprendimus paskelbė negaliojančiais.

Tad į LBF vadovybę sugrįžo visi iki rinkimų buvę LBF vykdomojo komiteto nariai, tarp jų – A.Arėška, P.Zabielskas, viceprezidentas mėgėjų boksui Stanislavas Mižigurskis, viceprezidentas profesionaliam boksui Vladimiras Bajevas.

Po skandalingos 2016-ųjų konferencijos A.Arėška teigė, kad juoda katė tarp jo ir LBF vykdomojo komiteto bei D.Šalugos perbėgo tuomet, kai LBF prezidentas esą neviešai buvo apkaltintas finansinės drausmės nesilaikymu.

"Jis spaudė buhalterę su biudžetiniais pinigais daryti tai, ko neleidžia įstatymai", – konkretizavo P.Zabielskas.

Tąkart D. Šaluga įtarimus atmetė.

Šiemet, komentuodamas teismo sprendimą, D.Mačianskas teigė: "Aš tai vadinu piktų žmonių bandymais bet kokiomis priemonėmis susigrąžinti valdžią. 2016-aisiais remdami rinkimus atsižvelgėme į federacijos narių valią, D.Šaluga prezidentu buvo išrinktas vienbalsiai."

Dokumentų dar neatgavo

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti LBF apeliacinį skundą dėl 2017 m. vasario 24-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs trijų šalies bokso klubų ieškinį, nusprendė, kad LBF prezidento Dariaus Šalugos iniciatyva 2016 m. balandžio 30-ąją sušaukta neeilinė rinkimų konferencija buvo neteisėta ir visus jos sprendimus paskelbė negaliojančiais.

Tąkart Kėdainiuose D.Šaluga buvo išrinktas dar vienai LBF prezidento kadencijai, generaliniu sekretoriumi – Donatas Mačianskas, taip pat buvo išrinkti nauji viceprezidentai, naujas Revizijos komisijos pirmininkas, trenerių ir teisėjų kolegijų pirmininkai.

Tad Vilniaus apygardos teismui nusprendus pripažinti LBF konferenciją negaliojančia, į LBF vadovybę grįžta visi iki rinkimų buvę LBF vykdomojo komiteto nariai, tarp jų – generalinis sekretorius Antanas Arėška, pirmasis viceprezidentas Paulius Zabielskas, antrasis viceprezidentas mėgėjų boksui Stanislavas Mižigurskis, trečiasis viceprezidentas profesionaliam boksui Vladimiras Bajevas.

Teismo sprendimu į LBF narių gretas grąžinami iš federacijos neteisėtai pašalinti daugiau kaip dešimt LBF narių. Teismas konstatavo, kad jie buvo ir yra lygiateisiai LBF nariai.

"Teisingumas pagaliau atkurtas, – pareiškė A.Arėška. – Tačiau mums kol kas neperduoti jokie pastarųjų dvejų metų LBF veiklos dokumentai."

Rengs naujus rinkimus

Po skandalingos 2016-ųjų konferencijos A.Arėška teigė, kad juoda katė tarp jo ir LBF vykdomojo komiteto bei D.Šalugos perbėgo tuomet, kai LBF prezidentas esą neviešai buvo apkaltintas finansinės drausmės nesilaikymu.

"Jis spaudė buhalterę su biudžetiniais pinigais daryti tai, ko neleidžia įstatymai", – konkretizavo P.Zabielskas.

Tąkart D.Šaluga įtarimus atmetė.

"Pagal įstatus rengti konferencijos dokumentus ir sukviesti delegatus privalo ir generalinis sekretorius, tačiau buvau visiškai eliminuotas iš šios veiklos. Galiausiai dalis bokso žmonių, prieštaravusių, kad boksas būtų sugriautas, buvo patraukti į šalį, kad D.Šaluga galėtų ramiai tvarkytis federacijoje kaip namie. Tačiau esame ne banditų, o teisinė šalis, tad per teismus stabdysime visišką nesiskaitymą su įstatymais", – 2016-aisiais pabrėžė A.Arėška.

Mūsų federacijos prezidentai su savo komandomis neišsilaiko nė dviejų ar trijų olimpinio ciklo metų, nes yra žmonių grupelė, kuriai niekada niekas netinka.

Užvakar jis informavo, kad greičiausiai rytoj bus surengtas LBF vykdomojo komiteto posėdis ir pasiūlyta neeilinės rinkimų konferencijos data.

Darbai – iškalbingi

Beveik dvejus metus LBF generaliniu sekretoriumi dirbęs D.Mačianskas teigė, kad po naujų rinkimų viskas turėtų sugrįžti į buvusias vėžes.

"Neabejojame savo sėkme per naujus rinkimus, nes mūsų darbai, atlikti per dvejus metus, – iškalbingi. Veikla – labai sklandi, sportininkai motyvuojami, skatiname trenerius, viskas vyksta aukštu lygiu", – sakė D.Mačianskas.

Pasak jo, teismas tokį sprendimą priėmė dėl menko pažeidimo: 2016-aisiais neeilinę rinkimų konferenciją sušaukė ne generalinis sekretorius, kaip turėtų būti pagal įstatus, o LBF prezidentas. Pasak D.Mačiansko, opozicijos priekaištai ir bandymai kovoti teismuose tėra kai kurių nusivylusių žmonių asmeninės ambicijos.

"Aš tai vadinu piktų žmonių bandymais bet kokiomis priemonėmis susigrąžinti valdžią. 2016-aisiais rengdami rinkimus atsižvelgėme į mūsų narių valią. D.Šaluga prezidentu buvo išrinktas vienbalsiai – už tai balsavo 41 narys, visi palaikė mano ir visų vykdomojo komiteto narių kandidatūras. Federacija pati pasirinko, ką nori matyti valdžioje", – kalbėjo D.Mačianskas.

Veikia įtakinga grupelė?

Teismo sprendimas Lietuvos bokso bendruomenėje įžiebė diskusijas.

"Mūsų federacijos prezidentai su savo komandomis neišsilaiko nė dviejų ar trijų olimpinio ciklo metų. Jokio stabilumo, nes yra tam tikra žmonių grupelė, kuriai niekada niekas netinka. Būtent ši grupelė buvo pasiūliusi ir ankstesnius prezidentus bei generalinius sekretorius, bet juos, kažkuo neįtikusius, galiausiai išspyrė, Lietuvos boksui iš idėjos dirbusiems žmonėms net ačiū nepasakė. Ši grupelė nuolat kursto intrigas, nors patys sėdėjo federacijos valdybose po 20 ar net 30 metų ir turėjo puikiausius įrankius kažką keisti, tobulinti.

D.Šalugos vadovaujama LBF komanda – šauniausia, su kuria man teko dirbti. Matome, kad vyksta kartų kaita. Ko daugiau reikia? Manau, vienybės ir šalto proto", – atvirame laiške rašė Marijampolės bokso federacijos prezidentas Gintautas Statkevičius.

"Negaliu tylėti. Bokso bendruomenėje aktyviai dalyvauju daugiau nei trisdešimt metų – kaip treneris, teisėjas, klubo vadovas, miesto federacijos vadovas, LBF viceprezidentas. Organizavau ne vieną Lietuvos bokso čempionatą, tarptautinį bokso turnyrą ir niekada neieškojau iš to sau naudos. Atvirkščiai: atimdamas savo brangų laiką iš šeimos, verslo, aukodamas asmenines lėšas, stengiausi, kad varžybos būtų sklandžios, sportininkams būtų sudarytos geros sąlygos, o treneriai gautų atlygį ir būtų pagerbti už pasiektus rezultatus.

Todėl man nesuprantami grupelės asmenų siekiai. Ko norima? Grąžinti LBF į XX a.?! Lietuvos boksą paversti santykių, ambicijų aiškinimosi objektu ar siekti asmeninės naudos?

Per tuos trisdešimt metų LBF prezidentu buvo ir vidaus reikalų ministras, ir aukščiausios lygio gangsteris. Ir visada dėl įtakos LBF vyko kova tarp Vilniaus ir Kauno, netgi buvo suorganizuoti naktiniai perversmai.

Prieš kelerius metus ta pati veikėjų grupelė pristatė ir dabartinį LBF prezidentą D.Šalugą. Matyt, stipriai apsiriko, nes jis greitai atsirinko grūdus nuo pelų ir tiems veikėjams neleido manipuliuoti federacijos sąskaita, būti tampomas kaip marionetė. LBF sprendimai priimami skaidriai, aiškiai, nėra proteguojamas atskiras klubas ar kuris nors federacijos narys", – viešame laiške pasidalijo mintimis Kėdainių bokso federacijos prezidentas Vilmantas Bobinas.