Ugdo atsparumą negandoms

L.Švirinas ne vienerius metus dirba su įvairias negalias turinčiais vaikais, tapo knygos apie muzikinės veiklos ypatumus ugdant autistiškus vaikus bendraautoriumi. Tiesa, jis pats vengia žodžio "negalia" – vadina ją "rūpestėliu", padedančiu dar kartą įsitikinti, kokia galinga gali būti muzika.

– Esate minėjęs, kad muzika lyg veidrodis, parodantis emocinę būseną. Organizuojate daug įvairių renginių. Jūsų pastebėjimu, kokia klaipėdiečių emocinė būsena?

– Žmonės nesirūpina savo sveikata taip, kaip savo išore. Jei mūsų išvaizda dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių pasikeičia, mes turime priemonių, kaip tai pagerinti. O savo savijautą esame linkę slėpti. Nepriimtina kitiems pasakoti, kaip jaučiamės.

Kodėl ryte stovėdami prieš veidrodį savęs nepaklausiame, o kaip aš jaučiuosi?

Taip elgiamės, nes ryte jaučiamės geriau – pailsėję, jei pavyksta, ir geriau išsimiegoję. Ar tu rūpinsiesi, ar ne, bet pailsėjus pagerėjimas yra neišvengiamas. Mūsų prigimtyje yra mechanizmas, reguliuojantis mūsų savijautą, bet jis, kaip ir bet kuris kitas mechanizmas, gali išsiderinti.

Tada prireikia pagalbinių priemonių, kad galėtume tai kompensuoti. Mūsų gyvenimo tempai, sudėtingumas yra gerokai didesni nei protėvių. Mūsų prigimtis nepasikeitė taip, kaip gyvenimo sąlygos.

Klaipėdoje turime unikalias gamtos sąlygas palyginti su kitais miestais. Dažnai girdime nusiskundimų, kad klaipėdiečiai vangokai lanko kultūros renginius. Kultūra ir natūra uostamiestyje tarpusavyje stipriai konkuruoja.

Savijauta pagerėja vien pasivaikščiojus pajūryje. Pabuvimas gamtoje yra grįžimas į savo prigimtinę aplinką.

Kalbant apie kultūrą, vis svarstoma, kaip ją priartinti prie žmogaus. Tiems žmonėms, kurie neina prie jūros, ją atvesti būtų per brangu, tad jiems galima pasiūlyti jūros poveikį imituojančius dalykus. Savo veikloje stengiuosi sukurti tokias sąlygas, kurių netenkame nebūdami gamtoje.

Žmonės ieško būdų, kaip tapti atsparesniems neigiamiems aplinkos poveikiams. Ligą galima gydyti arba grūdinti savo kūną, kad nesirgtume. Muzikos renginiai yra tam tikra savo vidaus higiena, atsparumo ugdymas.

– Ne vienerius metus gilinatės, kaip veikia garsas. Kokiais pastebėjimais galėtumėte pasidalyti?

– Apie muzikos poveikį yra daugybė darbų ir tyrimų. Visame pasaulyje yra tam tikros sistemos, tradicijos, tačiau ne visur muzika priimama kaip gydymo partneris. Tai sritis, kur galėtume būti gerokai atviresni.

Muzikos terapija galėtų būti ir kaip gyvenimo būdo, ir kaip tam tikra sveikatinimo paslauga. Muzikos fenomenas dar nėra pakankamai suvoktas.

Man tenka gyvenime bendrauti su žmonėmis, kuriems gyvenimas nebuvo dosnus. Bendraujant su jais, muzikos poveikis – akivaizdus. Jei milijonieriui duosite eurą, jis nepradės gyventi geriau, o turinčiajam tik 10 centų tai bus nemaža suma.

Savo veikloje stengiuosi sukurti tokias sąlygas, kurių netenkame nebūdami gamtoje.

Per ilgalaikį bendravimą su neįgaliais vaikais turėjau ne vieną atvejį, kaip padeda muzika. Vienas ryškesnių pavyzdžių – cerebriniu paralyžiumi sergantis berniukas pradėjo vaikščioti. Mūsų užsiėmimai su juo truko apie ketverius metus. Tai nėra mano pagrindinė veikla, tad neturiu daug tokių įvykių.

Bet tam reikia ir tėvų pasiryžimo. Kartais jau po pusmečio norima apčiuopiamų rezultatų. Vienas blogiausių variantų, kai tėvai susitaiko su tokiu savo "rūpestėliu" ir nuramina savyje buvusį maištininką, skatinusį siekti pokyčių.

Darbe vaikų neretai paklausiu, ar jūs, nuvažiavę į Londoną, geriau kalbėsite angliškai šiandien ar rytoj? Jei sutariame, kad rytoj ir šiandien yra tas pats kalbėjimo atžvilgiu, per tą laiką niekas nepasikeičia, o per metus gali pastebėti savo pažangą.

Ne su visais pavyksta suverti tų nematomų dalykų "vėrinuką", kad jis būtų pastebėtas.

Nugali fizinius apribojimus

– Teko matyti jūsų sukurtą filmuką, kur retos ligos sukaustyta negirdinti ir nevaikščiojanti mergaitė po muzikos terapijos užsiėmimų pradėjo groti, vėliau – ir vaikščioti. Gal jūsų darbe pasitaiko ir daugiau stebuklų?

– Dabar pas mane lankosi vienas unikalus penkiolikmetis berniukas. Nežinau, kuris kuriam suteikiame daugiau džiaugsmo. Jeigu jam suteikiu tiek džiaugsmo, kiek jis man, aš tikrai laimingas.

Jis turi tokį "rūpestėlį", kuris stipriai varžo judesius. Jam daug ką daryti yra fiziškai sunku. Bet noras muzikuoti – labai stiprus. Kad pasiektų tikslą grojant, dėl sutrikusios motorikos jam prireikia daug papildomų judesių.

Jis negali pagroti kokios melodijos, bet per kelis užsiėmimus išsiaiškinome, kad galime apsieiti su mažiau judesių ir sąmoningai labiau kontroliuoti pirštus. Tas muzikavimo džiaugsmas berniukui suteikia užsidegimo įveikti sunkumus naujiems įgūdžiams formuoti.

Kasdieniame gyvenime jam tų įgūdžių nereikia – muzika padeda juos atrasti ir lavinti. Jo intelektas aukštas, labai domisi muzika. Savęs ir naujų galimybių suvokimas kuria naujas ribas.

Neįsivaizduojate, kiek jis turi entuziazmo muzikuoti. Jau surengėme du viešus pasirodymus, dabar ruošiamės trečiam Motinos dienos proga.

– Kas jus dar skatina dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais?

– Dauguma pedagogų nori dirbti su muzikaliais vaikais. Gyvenime atėjo toks momentas, kai man pradėjo kirbėti mintis, jeigu ir aš darysiu tą patį, iš esmės niekas nepasikeis. Būtų įdomu padirbėti su tais, apie kuriuos galvojama, kad jie negali muzikuoti.

Kai pamatai, kaip toks ribotų galimybių vaikas mėgaujasi, kokį patiria džiaugsmą... Muziką gali girdėti bet kur. Muziką gali ne tik groti, jos gali ir klausytis. Ji labai universali ir paranki.

Koncertas negali būti sandėlyje

– Galite paaiškinti tokį patyrimą: mažas vaikas po muzikos pamokėlių, kur dažnai skambėdavo ir klasikinė muzika, kaskart susirgdavo.

– Paaiškinti negaliu, bet pasidalysiu asmeniniu pastebėjimu. Mūsų vaikai dažniausiai sirgdavo tada, kai nesutardavau su žmona.

Jeigu paaiškintume, kodėl taip nutikdavo, užsidarytume nuo platesnio supratimo. Galiu tik paspėlioti, bet tai nebus atsakymas. J.Verne'o kūriniai irgi kažkada atrodė kaip fantastika.

Ne visiems žmonėms muzika arba tam tikra jos forma sukelia tik gerų emocijų. Klasikinė muzika nėra pliusas, jeigu ją klausysite per kompiuterio kolonėles. Kodėl koncertų salė kelia aukštus reikalavimus garso kokybei? Juk galėtų sandėlyje viską organizuoti.

Mokslininkai ir medikai muzikos poveikį sieja su tam tikrais dažniais, veikiančiais mūsų savijautą. Dabar populiarus MP3 formatas garsą tarsi suspaudžia ir iškreipia natūralų skambesį. Tad, net klausydami klasikinės muzikos tokiu būdu, netenkame daug ne tik estetine, bet ir fizikine prasme.

Nekokybiška aparatūra gali atkurti net destruktyvius dažnius, prilygstančius triukšmui, kurio įprastai negirdime. Jautresnį žmogų tai gali erzinti ar net turėti tam tikro poveikio.

– Nėščiosioms rekomenduojama klausytis klasikinės muzikos, tačiau kai kurios būsimos mamos gudrauja ir uždeda ausines ant pilvo. Jūs taip pat kurį laiką dirbote su nėščiosiomis.

– Nėščiosioms geriau pačioms dainuoti. Klausoma muzika nuteikia gerai, tačiau nėra tokio glaudaus ryšio su vaiku kaip dainuojant pačiai.

Palyginkime: kai mama uždeda kompaktinę lopšinių plokštelę ir per durų plyšį stebi, ar vaikas miega, ir kai dainuoja pati – santykis visai kitas. Paauglystėje kurti glaudžius santykius bus gerokai sunkiau, tad gal verčiau pradėti nuo mažens?

– O jūs pats kokia muzika ar instrumentu save "gydote"?

– Svarbiausia – ne instrumentas, nors dabar didžiausią dėmesį skiriu būtent terapiniams instrumentams ir užsiėmimams. Jeigu žmonės lankosi, juos turbūt tai veikia. Suaugusį žmogų gal ir gali įtikinti muzikos poveikiu, tačiau vaiko neapgausi.

Man svarbiausia – pats santykis. Norisi, kad muzika ugdytų nuovoką. Žinios ne visada pritaikomos kasdieniame gyvenime, o nuovoka padeda susigaudyti bet kurioje situacijoje.

Dirbant su autistiškais vaikais, nuovoka labai svarbi, nes jie yra dinamiški, sunkiai nuspėjami, tad jei nevaldysi situacijos, jie perims valdžią į savo rankas.

Nuovoka padeda suprasti, kaip turėčiau reaguoti ar pasielgti. Tad norisi savyje atrasti tą instrumentą, kuris padėtų tapti jautresniam ir kokybiškesniam.

Nepamiršo pačių silpniausiųjų

Penktadienį Klaipėdos pilies džiazo festivalio renginiai startavo nuo ryto. Diena prasidėjo stipriausių Lietuvos kreiserinių jachtų Lietuvos ORC čempionatu „Klaipėda Jazz“ Baltijos jūroje.

Vidurdienį visi, kurie nori įveikti savo vidinius ar net išorinius barjerus bei atrasti muziką, kaip būdą išsaugoti vidinę ramybę ir gyvenimo džiaugsmą, rinkosi Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčioje. Čia vyko trečiasis unikalus muzikos terapijos seminaras „Muzika gydo“.

Renginį vedė išskirtinę praktiką muzikos terapijos srityje sukaupęs muzikos pedagogas Linas Švirinas. Pasirodė klausos negalią turinčių klaipėdiečių ansamblis „Muzikavimo džiaugsmas“, atlikėja Jakaterina Kosmakova, Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ globotiniai.

Skambėjo ir aktorės Eglės Jackaitės skaitomos žymiausių Lietuvos ir užsienio poetų eilės.

Prie seminaro prisijungė atlikėjas iš Tuniso Nabil Khemir, išskirtinis šių metų džiazo festivalio svečias, unikalaus „RayJam“ instrumento išradėjas.

Koplyčia buvo sausakimša. Joje susirinko paties įvairiausio amžiaus klaipėdiečiai ir miesto svečiai – nuo vaikų iki senjorų, žmonės, turintys su judėjimo ir klausos negalias.

Seminaro pradžią skelbė bažnyčios varpai. Susirinkusius pasveikino brolis Benediktas. Jis džiaugėsi, kad Klaipėdos pilies džiazo festivalis neužmiršo pačių silpniausiųjų.

„Labai džiaugiuosi, kad Lietuva atsiveria negaliai. Ilgai slėpėme šiuos žmones ligoninėse, namuose, o dabar esame kartu. Būdami kartu atgauname žmogišką veidą. Dievas myli visus vienoda galia – tiek silpnuosius, tiek supermenus“, – tvirtino brolis Benediktas.

Seminaro metu buvo apjungta daugybė atlikėjų. Per gongus, kitus instrumentus dalyviai buvo įtraukti į muzikines improvizacijas.

Liejosi egzotiški ritmai

Dėmesys skirtas ir jauniesiems muzikantams. Penktadienį po pietų S.Šimkaus konservatorijoje vyko vieno žymiausių Lenkijos bosinės gitaros virtuozų ir džiazo muzikos revoliucionieriaus Wojtek Pilichowski meistriškumo pamoka.

Vėliau veiksmas persikėlė į Dangę. Upę papuošė trečiasis „džiazuojančių“ jachtų paradas. Pakilę nuotaiką kūrė S.Šimkaus konservatorijos pučiamųjų orkestras.

Apie šventę mieste tradiciškai skelbė piliavietėje iškilmingai pakelta miesto vėliava. Į viršų ji kilo, muzikuojant Klaipėdos džiazo orkestrui.

Po iškilmingos ceremonijos visi vėl buvo laukiami Kruizinių laivų terminale, kur nuo trečiadienio vakarais liejasi džiazas.

Pirmieji scenoje pasirodė Ukrainos „futuristinio džiazo“ ambasadoriai „Pokaz Trio“. Į šį kolektyvą susibūrė Ukrainoje gerai žinomi atlikėjai – kompozitorius ir pianistas Andrej Pokaz, bosistas Vitalij Fesenko ir būgnininkas Jakov Taruntsov.

Po jų festivalio atmosferą kaitino egzotiškieji svečiai iš Kubos „Havana Libre“. Jų atliekama muzika kupina tradicinio kubietiško atspalvio, pagardinto Ispanijos, Portugalijos bei Lotynų Amerikos senosios muzikos mokyklos prieskoniais.

„Havana Libre“ repertuare susirinkusieji išgirdo ir gerai žinomas, bet naujai suskambusias Lotynų Amerikos dainas.

Užklups „džiazuojantis tornadas“

Egzotiškus svečius iš Kubos paketė svaigulingas saksofono skambesys. Pasinerti į nenuilstamą džiazo ritmą kvietė kompozitorius ir saksofono virtuozas iš Izraelio Tevet Sela.

Festivalio scenoje jis pasirodė drauge su bosistu iš JAV Hudson Knott ir būriu lietuvių muzikantų – Leonardu Bėkša (klavišiniai), Kasparu Petkumi (mušamieji), Karolio Žioltikovu (gitara).

Vakarą vainikavo vienas ryškiausių šių metų festivalio programos brangakmenių, charizmatiškoji kerinčio balso ir nenuginčijamo talento muzikos žvaigždė iš Švedijos Gunhild Carling.

Dėl gebėjimo groti įvairiais muzikos instrumentais – trombonu, trimitu, arfa, dūdmaišiu, fleita, bandža ir fortepijonu, atlikėja dažnai yra vadinama „moterimi orkestru“.

G.Carling gerbėjus stebina dar vienu savo unikaliu talentu – gebėjimu vienu metu groti net trimis trimitais.

150 muzikantų ir atlikėjų

24-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis įgauna pagreitį. Jo pagrindiniai koncertai startavo ketvirtadienį. Didžiojoje festivalio scenoje Kruizinių laivų terminale žiūrovų kraują kaitino Klaipėdoje šiuo metu gyvenančių muzikantų iš Lietuvos, Italijos ir Ispanijos jungtinis eksperimentas „Sabor Latino united forces“.

Liūdėti neleido unikalaus muzikos instrumento „RayJam“ kūrėjas iš Tuniso Nabil Khemir bei balsų harmonija visus prikaustė vokalinė grupė iš Norvegijos „Nordic blue“.

Šio Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu pasirodys beveik 150 muzikantų ir atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio, tarp kurių – garsiausios pasaulio džiazo ir „world“ muzikos žvaigždės.

Vienas ryškiausių 24-ojo festivalio programos deimantų – bosinės gitaros deivė ir „funk groove“ muzikos žvaigždė iš JAV Nik West. Ji savo pasirodymą klaipėdiečiais ir miesto svečiams dovanos šeštadienio vakarą.

Paskutinę Pilies džiazo festivalio koncertų dieną Kruizinių laivų terminale taip pat bus galima išvysti „Jazz Five“ (Danija), P.Sambeatą, V.Pilatovič ir Klaipėdos džiazo orkestrą (Ispanija, Lietuva), F.Qaddouri su grupe ir Klaipėdos kameriniu orkestru (Irakas, Egiptas, Libanas, Lietuva).

Jau trečiąjį seminarą „Muzika gydo“ ves išskirtinę praktiką muzikos terapijos srityje sukaupęs muzikos pedagogas Linas Švirinas, o seminaro metu pasirodys ir L. Švirino suburtas klausos negalią turinčių klaipėdiečių ansamblis „Muzikavimo džiaugsmas“.

„Šis kolektyvas – tai unikalus, naujas reiškinys. Panašu, kad pirmasis toks Lietuvoje ir, galimai, vienas iš nedaugelio pasaulyje, - sako L. Švirinas. - Kartu su klausos negalia turinčiais klaipėdiečiais bendromis jėgomis nuolat repetuojame ir siekiame, kad jų gebėjimas muzikuoti džiugintų ne tik pačius ansamblio narius, bet ir jų besiklausančiuosius. Tai išties neįtikėtinas jautrumas, atsidavimas ir tikėjimas, kad muzikavimo džiaugsmas gali sugriauti visus stereotipus. Nors ansamblis dar labai jaunas, tačiau jau spėjo skambiai debiutuoti Motinos dienai skirtame koncerte Klaipėdos dramos teatre „Vilties karalienės pėdomis“.

Seminare pasirodys ir jauna dainininkė Jakaterina Kosmakova, taip pat savo pastangomis visiems liudijanti, kad muzika gali padaryti pasaulį gražesnį, o kiekvieno gyvenimą turtingesnį ir dosnesnį.

Dar vieną dainą, kurią išgirs seminaro „Muzika gydo“ dalyviai, sukūrė Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ globotiniai – psichinę negalią turintys suaugusieji.

„Į savo dainos tekstą jie sudėjo tai, kas jiems svarbiausia muzikoje, ką jiems duoda muzika bei ką jie jaučia klausydamiesi muzikos. Pasak jų, muzikoje jie randa ramybę, atsipalaidavimą, džiaugsmą, atitrūkimą nuo kasdieninių rūpesčių, taip pat muzika jiems padeda įveikti baimes, atkurti savąją harmonija, pajausti lengvumą bei labiau pasitikėti savo jėgomis. Specialių užsiėmimų metu centro „Danė“ globotiniai su muzikos galia susipažįsta tiek jos klausydamiesi, grodami ar dainuodami, tiek ir patys kurdami. Beje, savo dainą daugelis jų kūrė pirmą kartą, tad ne tik itin džiaugiasi savo rezultatu, bet ir nekantrauja juo pasidalinti su kitais“, - pažymėjo L. Švirinas.

Trečiojo seminaro „Muzika gydo“ metu suskambs ir aktorės Eglės Jackaitės skaitomos žymiausių Lietuvos ir užsienio poetų eilės – ištraukos iš aktorės kūrybinio vakaro „Jausmų džiazas“.

„Neabejoju, kad muzika gydo. Tačiau kartu tikiu, kad gydo ir poezija, juolab kad ji gimsta iš tikrų žmogaus išgyvenimų, jo patirtų jausmų, išbandymų. Būtent jausmingos eilės šiandien, kai aplink tiek daug sužeistų širdžių, gali mums padėti bent trumpam stabtelti ir pažvelgti į save iš naujo, atrasti naują gyvenimo aistrą ir gebėjimą džiaugtis mums duota kiekviena diena bei mums likimo padovanotais stebuklais. O poezijos galia jau ne kartą įsitikinau ir savo kūrybinių vakarų „Jausmų džiazas“ metu, matydama prasiveržiančius giliai užslėptus žmonių jausmus bei skaudulius“, - sako aktorė E. Jackaitė.

Ši savaitė uostamiestyje finišuos romantiškomis gaidomis.

Šeštadienį 16 val. Klaipėdos viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje vyks ketvirtoji pasimatymų popietė.

Renginio organizatorius, studijos "Grock" vadovas Linas Švirinas teigė, kad minėtas renginys kartu yra ir provokacija, mat pagrindinis jo tikslas – pasimatymų kultūros sklaida.

Pašnekovas tvirtino, kad kasmet renginiu siekiama nustebinti, tačiau šiemet nuspręsta pakartoti tai, kas jau patikrinta.

"Pagalvojome, kad reikia šiek tiek keisti požiūrį. Geri dalykai neturi stebinti, jie kuo dažniau turi lydėti mus kasdieniame gyvenime", – kalbėjo L.Švirinas.

Pasimatymų popietės metu susirinkusieji savo mylimiems žmonėms skaitys gražiausias eiles, taip pat simpatijoms bus galima atlikti dainą.

"Antroje pasimatymų popietėje buvo toks neplanuotas įvykis – vienas vaikinas paėmė mikrofoną ir išpyškino V.Šekspyro sonetą. Šis renginys yra be griežto scenarijaus ir visi dalykai, kurie gali atsitikti, bus provokuojami", – dėstė L.Švirinas.

Šiame romantiškame fone skambės ir studijos "Grock" muzikantų atliekama muzika.

Emocijų netrūks ir sekmadienį. Tądien po 10 val. vykstančių vaikų pamaldų organizuojama santuokos įžadų atnaujinimo ceremonija.

Pastebima, kad šio renginio metu tvyro itin stipri ir emocionali atmosfera. Santuokos įžadų atnaujinimas, kaip ir pasimatymų popietė, vyks jau ketvirtą kartą.

Pernai ir užpernai vienu metu įžadus atnaujino po maždaug pusšimtį porų. L.Švirinas patikino, kad poroms nėra taikomi jokie apribojimai.

Abu šie renginiai siejami su artėjančia Tarptautine šeimos diena. Simboliškas atsitiktinumas – šeštadienį bus minima ir meilės deivės Mildos diena.

Paskutinė išskirtinio Klaipėdos tarptautinio festivalio diena nuspalvinta šiltomis kultūrai neabejingų  uostamiesčio šeimų emocijomis.

Pirmieji šeštadienį dar priešpiet Klaipėdos koncertų salėje suskambo Valdo Povilaičio ugdomo „Suzuki violončelių orkestro“ akordai. Koncerto „Auginti meile“ metu skambėjo populiariausi klasikos kūriniai.

Drąsiausi koncerto lankytojai galėjo ir iš arčiau susipažinti su šiuo instrumentu – klausytojai drauge su tėveliais buvo kviečiami pabandyti griežti violončele.

Apie vidurdienį festivalis tapo tikra šeimų, muzikos ir meno fiesta, veiksmo pripildžiusia Klaipėdos koncertų salės parko kiemelį, kur surengtas „Violončelės pleneras“.

Studijos „Grock“ vadovas Linas Švirinas susirinkusias šeimas bemat įsuko į „Afro būgnų ratą“.

Nemažai į Koncertų salės kiemelį saulėtą šeštadienio popietę užsukusiųjų suskubo bent trumpam tapti muzikantais – dalyvavo „Geros nuotaikos orkestro“ muzikos pamokoje, noriai pritarė dainuojančiam L.Švirinui.

Mėgstantys kiek ramiau leisti laiką patraukė prie kiemelyje stovinčių molbertų, kur prisidėjo kuriant „Violončelės plenero“ darbų parodą, kurią, pasak organizatorių, apžiūrėti bus galima ir ateityje.

Parodoje bus galima išvysti ir kaip muzikuojančio miesto temą savo darbuose atspindėjo į šį renginį pakviesti E. Balsio menų gimnazijos, Vydūno mokyklos ir dailės klubo „Guboja“ dailininkai bei grafiti menininkai.

Atvykusieji į nuotaikingą popietę skirstytis neskubėjo – klaipėdiečiai jaukiai šnekučiavosi įrengtose poilsio zonose ar tiesiog jaukiai prisėdę ant žolės, dalijosi atsineštais užkandžiais bei klausėsi muzikinės programos.

Surinko 1,5 tūkst. eurų

Muzikos terapijos ir meditacijų studijoje "Dabartis" organizuojami užsiėmimai padeda gyti fizinių ir protinio vystymosi sutrikimų turintiems vaikams bei suaugusiesiems. Taip pat malšina stresą, neigiamas emocijas, pyktį.

Kad Klaipėdoje veikianti organizacija "Muzikiniai projektai" galėtų vykdyti minėtą veiklą, reikalingi brangūs, specialiai terapijai pritaikyti instrumentai. Pernai už Danijos kapitalo laivybos bendrovės "DFDS Seaways" surinktą 1,3 tūkst. eurų sumą buvo nupirkti vadinamieji dainuojantys Tibeto dubenys, tad apsilankyti gydančiuose seansuose galimybę turėjo dar daugiau žmonių.

Šios idėjos sužavėtas bendrovės "DFDS Seaways" Baltijos jūros keleivinio verslo direktorius Russelas Mckelvey'us nutarė dar kartą paremti klaipėdiečių projektą. Šįsyk organizacijos "Muzikiniai projektai" vadovui Linui Švirinui įteiktas tradicinis kinų gongas tam-tamas.

Neseniai brangi įranga specialiu užsakymu iš Vokietijos pasiekė uostamiestį. Solidi dovana atsiėjo 1,5 tūkst. eurų.

Surengė golfo turnyrą

Pinigai, kaip ir pernai, buvo surinkti gegužę "DFDS Labdaros golfo dienos" metu. Šalia Kretingos įsikūrusiame "National Golf Resort" klube, kur vyko turnyras, susirungė šio sporto entuziastai iš Lietuvos ir užsienio.

R.Mckelvey'aus žodžiais, varžybų metu surinktus pinigus vėl nuspręsta skirti klaipėdiečio L.Švirino vykdomiems užsiėmimams su neįgaliais vaikais.

"Žinome, kad jiems reikia pagalbos, todėl nutarėme prisidėti prie gražios idėjos savo parama. Kasmet žingsnis po žingsnio tai darome. Ką gali žinoti, galbūt mūsų pavyzdys įkvėps ir kitus kurti kažką ypatingo. Muzikos terapija – išties unikalus dalykas", – kalbėjo bendrovės "DFDS Seaways" Baltijos jūros keleivinio verslo direktorius.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad šiemet pavyko surinkti dar didesnę nei praėjusį kartą – 1,5 tūkst. eurų sumą. Už ją buvo nupirktas aukštos kokybės vokiečių gamybos tam-tamo gongas.

"Esame laimingi, galėdami padėti Linui ir vaikams, kurie turės galimybę praktikoje įsitikinti šio gongo veiksmingumu", – šypsojosi R.Mckelvey'us, kuris ir pats nepraleido progos pasiklausyti instrumento išgaunamo garso.

Jį atsiimdamas muzikantas sakė esąs labai dėkingas ir pasiūlė garso terapiją išbandyti golfo aikštyne, nuostabios gamtos apsuptyje.

Įtraukė ir studentus

Organizacijos "Muzikiniai projektai" vadovas pasakojo, kad garsų terapija padeda sveikti, greičiau atsitiesti po ligos ir vaikams, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tai jau trečias gongas L.Švirino studijoje.

"Terapijos poveikis – labai individualus. Žmonės, kurie audros metu yra buvę Melnragėje ant molo, puikiai supras šio instrumento efektą, nes jo skambesys giminingas šiai stipriai stichijai. Gongo skleidžiami garsai nesunkiai patraukia klausančiojo dėmesį ir turi daug teigiamų galių: padeda atitrūkti nuo įtampos ir paleisti blogas mintis, slopina nuovargį, eliminuoja dirgiklius. Kad tai suprastum, būtina patirti. Labai daug įtakos turi aplinka, kurioje vyksta seansas, taip pat žmogaus būsena, nusiteikimas. Apskritai su kiekvienu vaiku darbas yra be galo skirtingas", – apibūdino pašnekovas.

Jis pasidžiaugė stiprėjančiu bendradarbiavimu su Klaipėdos universitetu, kur muzikos terapijos veikla bus vystoma kaip sveikatinimo ir mokymo priemonė. Jau kitą savaitę Sveikatos mokslų fakulteto ergoterapijos studentai, prižiūrimi L.Švirino ir dėstytojo, dalyvaus pirmuosiuose užsiėmimuose su vaikais.

"Tai tik patvirtina, kad šis reikalas nėra atsitiktinis ar vienadienis, o iš tiesų aktualus ir reikalingas. Vieną dieną per savaitę skirsime darbui universitete – studentai dalyvaus užsiėmimuose su vaikais, įgyvendins savo idėjas, galbūt net rašys baigiamuosius darbus, bendraus su mažamečių tėvais. Ergoterapijos specialybės besimokantieji suvoks, kad į sveikatinimo priemonių arsenalą galima įtraukti ir muzikavimą. Tokiu būdu jauni žmonės plės savo akiratį ir panaudos mokslines žinias praktikoje. Bandysime įtraukti ne tik Reabilitacijos, bet ir Psichologijos katedros studentus", – atskleidė klaipėdietis.

Užsiėmimus neįgaliesiems vedantis vyras vaizdžiai aiškino, kad krištolinių dubenų, varpų, įvairių mušamųjų-perkusinių instrumentų, gongo skleidžiami garsai nugramzdina į potyrių ir jausmų okeano gelmes: "Kas žino, gal tai durys pokyčių link? Pokyčių, vedančių į harmoningą savijautą, savęs ir aplinkos aiškesnį suvokimą."

"Du kartus buvo smagu, bus ir trečiąkart, svarbiausia, kad kartu su šeima", – tikino entuziastingai nusiteikęs vakaro organizatorius, studijos "Grock" vadovas Linas Švirinas.

18.20 val. mama, tėtis ir vaikai – kartu ir kiek norėsis atskirai – kviečiami jau trečią kartą šią vasarą Smiltynėje, greta Lankytojų centro dauboje gerai praleisti laiką.

Organizatorių žodžiais tariant, kvailioti ir žaisti nori ne tik vaikai. Praktika parodė, kad jiems nė iš tolo nenusileidžia tėveliai.

"Tai puiki galimybė pasirodyti tiek tėveliams, tiek vaikams, kokie jie gali būti kūrybingi, pašėlę ir džiaugsmingi vieni su kitais. Kviečiame visas, jau dalyvavusias ir tik dabar susidomėjusias, mažamečius auginančias šeimas. Prižadame, kad tėvams nereikės visą laiką rūpintis savo atžalomis, o vaikams prašyti tėvų dėmesio – tuo dalysimės kartu. Stengsimės, kad niekas nenuobodžiautų, visi susidraugautų ir atsipalaiduotų", – sakė L.Švirinas.

"Šeimos tūselyje" bus įmanoma viskas – groti, šokti, piešti, žaisti ir vaidinti. Svarbiausia, kad visiems būtų linksma ir įdomu.

Linksmybių programa skirta suburti šeimas, skatinti jų bendravimo tradicijas, įkvėpti naujų idėjų pramogoms.

Mokytis bendravimo, muzikavimo, žaidimų ir kitų naudingų dalykų padės nuostabi gamta, muzikantas L.Švirinas ir aktorė Neringa Krunglevičiūtė. Laukiama ir pačių dalyvių iniciatyvų.

Pasibaigus "tūselio" programai, organizatoriai siūlė neskubėti į šurmuliuojantį miestą ir pasivaišinti gamtoje. Kitaip tariant, pavakaroti Smiltynėje ir pratęsti naujas pažintis.

Renginio iniciatoriai skatino atsinešti žaislų, kamuolį, skanėstų. Taip pat neprošal turėti savo paklotėlį, nes užsiėmimai vyks gamtoje, Smiltynės g. 11 (šimtas metrų nuo Senosios perkėlos Lietuvos jūrų muziejaus link). Esant nepalankiam orui, renginys įvyks gretimame namelyje, įsikūrusiame Smiltynės 12.

Klaipėdiečiai sieks įrodyti, kad uostamiestyje kuriantys muzikantai nė kiek nenusileidžia Kaunui ir Vilniui. Tiesa, ambicijos surengti savo miesto ar net viso regiono muzikos apdovanojimus vieniems atrodo realios, o kitiems sukėlė abejonių.

Įpūsti naujų vėjų į Klaipėdos muzikinį gyvenimą nutarė studijos "Grock" vadovas Linas Švirinas. Jis kviečia miestiečius kartu kurti kitąmet vyksiančio renginio koncepciją ir siūlyti kandidatus apdovanojimams. Iniciatyvaus klaipėdiečio žodžiais, uostamiestis turi ne tik muzikuoti, bet motyvuoti, pagerbdamas labiausiai nusipelniusiuosius.

"Tam, kad galėtume nuimti derlių, reikia sėklų. Pirminė renginio idėja paprasta – paskatinti, pabendrauti, apdovanoti, padėkoti. Prisidėti kviečiami absoliučiai visi. Šiemet fiksuosime visus muzikinius įvykius, pasižymėjusius atlikėjus, kad kitąmet galėtume juos įvertinti. Tiesa, ne tik džiaugsimės atliktais darbais, bet ir stimuliuosime tą muzikinį gyvenimą", – atskleidė pašnekovas.

Anot L.Švirino, renginys neapsiribos tik Klaipėda, galbūt apims net visą regioną ir čia kuriančius atlikėjus.

Teikti savo pasiūlymus apdovanojimams gali visi pageidaujantieji. Šiuo metu svarstoma apie metų dainos, vokalisto, grupės, įvykio, koncerto ir kitas nominacijas.

Kai kurie suabejojo, ar apskritai Klaipėdoje yra ką apdovanoti ir ar nevirs šis renginys kito tokio panašaus projekto plagiatu. Anot L.Švirino, siekiama ne kopijuoti, o priešingai – paskatinti uostamiesčio muzikus. Esą vieniems tai būtų gera motyvacija, kitiems – galimybė būti išgirstiems, o atsiradus renginiui, atsiras ir pretendentų.

Idėja jau sulaukė nemenko aplinkinių susidomėjimo ir diskusijų. Abejingi neliko ir miesto vadovas Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis, kiti įžymūs žmonės.

V.Grubliausko žodžiais, tai būtų gera motyvacija muzikantams, tačiau svarbiausia – iniciatyvos tikrumas ir originalumas. Esą būtina išsikelti konkrečius tikslus ir į renginį įnešti kuo daugiau klaipėdietiškos dvasios, tuomet jis taps patrauklus ir originalus.

Seniausias uostamiesčio dienraštis "Klaipėda" švenčia savo 70 metų jubiliejų. Ta proga laikraštį suskubo pasveikinti ištikimi jo skaitytojai, savojo miesto ir leidinio patriotai.

Linas Švirinas, studijos "Grock" vadovas:

– Sulaukti 70 metų jubiliejaus nedaug kam pavyksta, ypač dienraščiui. Tai įmanoma tik atsakingai ir tiksliai reaguojant į pokyčius. Nors spauda išgyvena tam tikrus sunkumus, tikiu, kad jūsų ilgametė patirtis leis padaryti teisingus sprendimus, žurnalistai pajus dabarties pulsą ir aktualijas. Tada ir skaitytojai lauks kiekvieno naujo numerio.

Aušra Butkuvienė, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos mokytoja:

– Džiaugiuosi, kad "Klaipėdos" dienraštis gyvuoja tiek daug metų. Pati jį atsimenu jau gal 23-ejus metus, nuo tada, kai pradėjau skaityti. Linkiu, kad niekada neišnyktų popierinė jo versija, nes toks malonumas yra nusipirkti savaitgaliais laikraštį ir prie kavos atsivertus jį skaityti.

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras:

– Kiekvienas miestietis "Klaipėdą" gali vadinti savuoju dienraščiu. O jų palinkėjimai neabejotinai būtų tik nuoširdūs ir su meile. Aš, kaip senas klaipėdietis, linkiu, kad dienraštis išliktų tokiu laikraščiu, į kurį skaitytojai žvelgtų su pelnyta pagarba ir pasitikėjimu. Tai leidinys, kurio korektiškumas, nešališkumas ir objektyvumas niekada niekam nekėlė abejonių. Tokią istoriją turintis dienraštis neabejotinai turi ir puikią ateitį.

Gimnazistės Marta, Ieva, Emilija:

– Laikraštį skaitome ir mes. Smagu jame išvysti matytų veidų. Sveikinimai komandai!

Uostamiestyje jau trečius metus vyks atviras, šeimoms skirtas renginys. Šiemet jis prasidės linksma važiuosena – "ratuoti" miestiečiai rugsėjo 5 d. pajudės nuo Šiaurės rago.

Suvienys važiavimas

Renginio iniciatorius, studijos "Grock" vadovas Linas Švirinas pasakojo, kad šventę sumanė atidaryti netikėtu akcentu. Šia nuotaikinga važiuosena norima atkreipti dėmesį į tėvams rūpimus klausimus.

Pašnekovo žodžiais, siekiama, kad tvarkant miesto infrastruktūrą būtų daugiau atsižvelgta į jaunų šeimų poreikius bei sudaromos geresnės sąlygos saugiai judėti uostamiesčio keliais.

"Didžiausio šeimyninio "tūselio" graži naujiena ir savotiškas įvadas į jį – važiuosena. Raginame prisijungti miestiečius su vežimėliais, triratukais, paspirtukais ir darniai nukeliauti į renginio vietą. Tikslas – paprastas. Mes norime, kad augtų ne tik vaikai, bet ir gyventojų skaičius Klaipėdoje. Džiaugiamės gražėjančiu miestu ir manome, kad jis gali būti dar patrauklesnis ir geriau pritaikytas jaunoms šeimoms", – aiškino šventės sumanytojas.

Siekia atkreipti dėmesį

L.Švirino teigimu, kai kuriose Klaipėdos vietose pervažiuoti gatvę vežimėliu yra tikrai sudėtinga ir ypač – su miegančiu vaiku.

"Neįgalių žmonių poreikiai jau darosi savaime suprantami, tampame vis tolerantiškesni, ir tai labai džiugina. Tačiau viešose erdvėse kiek pasigendame dėmesio mamoms, auginančioms mažus vaikus ir sunkiai tempiančioms vežimėlius. Todėl mūsų tikslas – atkreipti absoliučiai visų dėmesį. Pavyzdžiui, kad įrengiant kavinę ar tvarkant miesto kelius būtų atsižvelgta ne tik į estetinį grožį, bet ir praktinius, probleminius dalykus", – sakė studijos "Grock" vadovas.

Pašnekovo žodžiais, pritaikyti reikia ne tik gatves ir šaligatvius. Būtina atkreipti dėmesį ir į kūdikių maitinimo bei pervystymo vietas. Esą jų poreikis – didelis.

"Dėmesys čia gyvenantiesiems – vienintelė priemonė miestui augti. Reikia kurti patogumus specifinių poreikių turinčioms grupėms. Juk tai nereikalauja didelių išlaidų. Todėl norime tiesiog priminti. Visi žinome, kad ryte reikia keltis, tačiau vis tiek nusistatome žadintuvus", – palygino L.Švirinas.

Įtrauks užsiėmimai

"Šeimų diena" – priežastis susitikti šeimoms ir drauge turiningai praleisti visą dieną. Organizatoriai pranašavo, esą galbūt ateityje renginys taps ne tik miesto, bet ir regiono ar visos Lietuvos švente.

Važiuosena prasidės rugsėjo 5 d. Šiaurės rage. 10.30 val. čia vyks mankšta kūdikiams, kurią ves Daiva Palubinskaitė. Po pusvalandžio apšilimo dalyviai pajudės Danės skvero link ir atidarys šiųmetę "Šeimos dieną".

Jos metu dalyviai įsitrauks į daugybę smagių pramogų ir užsiėmimų. Miestiečiai muzikuos, mankštinsis, dalyvaus sportinėse šeimyninėse rungtyse, pietaus ir tiesiog įdomiai bendraus.