Statusui – ilgas sąrašas

Pasak Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos Loretos Venckienės, tam, kad įstaiga būtų pertvarkyta į miesto polikliniką, reikėjo nueiti ilgą kelią.

"Dar 1997 m., vykdant sveikatos apsaugos reformą, buvo sujungtos Klaipėdos miesto ligoninės, Vaikų ligoninės bei 1-oji vaikų poliklinikos. Be čia dirbusių apylinkių terapeutų, pediatrų, akušerių ginekologų, chirurgų, teikusių pirminio lygio paslaugas, pas mus liko ir rentgenas, echoskopijų kabinetas bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius. Nuo to laiko visas paslaugas kompensavome iš įstaigos lėšų, nes pacientams jos buvo labai reikalingos. Faktiškai pietinėje miesto dalyje tokių valstybinių įstaigų nebuvo, privačių – juolab. 2000 m., po ilgų diskusijų ir įrodinėjimo, licencija buvo papildyta leidimu teikti fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas", – pasakojo L. Venckienė.

Tačiau iki galimybės vadintis poliklinika dar teko pavargti.

2002-aisiais tuometis sveikatos apsaugos ministras patvirtino net trylikos paslaugų, kurias teikianti įstaiga gali vadintis poliklinika, sąrašą.

Užsibrėžta palaipsniui įgyvendinti visus punktus.

Taip Klaipėdos sveikatos priežiūros centre imtos teikti akušerijos ginekologijos, chirurgijos, echoskopijos, endokrinologijos, neurologijos, otorinolaringologijos, vaikų, vidaus ligų bei radiologijos paslaugos.

Esmė ne pavadinime

Pernai uostamiesčio taryba padidino Klaipėdos sveikatos priežiūros centro įstatinį kapitalą 50 tūkst. eurų. Lėšos panaudotos akių ligų kabinetui įrengti.

Šiemet įstatinis kapitalas buvo padidintas dar 150 tūkst. eurų – įsigyta endoskopijos ir kardiologijos įranga leido paslaugų sąrašą užbaigti.

Įstaigos pertvarka buvo numatyta ir savivaldybės strateginiame plane.

Tačiau, Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko žodžiais, svarbiausia ne statusas, o tai, ką jis suteikia gyventojams.

Anot mero, pacientų poreikiai, aptarnavimo kokybė ir greitis yra pirmoje vietoje.

"Vargu, ar dažnas įstaigos lankytojas pajus pavadinimo pasikeitimą. Viskas yra turinyje. Labai linkėčiau, kad tai būtų poliklinika miestiečiams, kurių du trečdaliai gyvena pietinėje Klaipėdos dalyje. Tokios poliklinikos veikimas čia – labai svarbus", – tvirtino V. Grubliauskas.

Eilės pas gydytojus susitrauks?

Teigiama, kad ši naujovė užtikrins klaipėdiečiams galimybę gauti daugiau būtinų specialistų konsultacijų vienoje vietoje, geresnį medicinos paslaugų prieinamumą bei trumpesnes eiles pas medikus.

Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Rožės Perminienės, klaipėdiečiams bus patogu pakilus į trečią ar ketvirtą įstaigos aukštą gauti antrinio lygio paslaugas, jiems nereikės blaškytis po visą miestą.

"Tikimės, kad poliklinikos teikiamos naujos paslaugos padės sumažinti eiles pas tokius specialistus, kaip kardiologai, neurologai. Ne paslaptis, kad žmonėms kartais tenka ilgai laukti, kad pas juos patektų", – atkreipė dėmesį R. Perminienė.

Šiuo metu įstaigoje dirba per 300 darbuotojų, tarp jų – apie 180 medikų.

Planuojama, kad ateityje čia bus teikiamos ir gydytojų traumatologų, ir gastroenterologų paslaugos.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centras įsteigtas 1997 m., vykdant sveikatos apsaugos reformą. Iki tol įstaigą klaipėdiečiai žinojo kaip 3-ąją polikliniką.

Numatoma, kad oficialiai centras taps poliklinika rugpjūčio 1-ąją.

Praėjusią savaitė paaiškėjo, kas artimiausius penkerius metus vadovaus trims Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžioms gydymo įstaigoms.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo konkursą laimėjo ir toliau savo pareigas eis dabartinis jos vadovas Vinsas Janušonis. Jis vienintelis pretendavo į šią vietą.

Vadovo pokyčių nebus ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centre – konkursą laimėjo vienintelė kandidatė dabartinė gydymo įstaigos vadovė Loreta Venckienė.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo konkursą laimėjo taip pat vienintelis kandidatas – Virginijus Žalimas.

55 metų gydytojas pediatras bei echoskopuotojas V.Žalimas dirba Klaipėdos vaikų ligoninėje Funkcinės diagnostikos skyriaus vedėju.

Iš pradžių pastarajame konkurse pageidavo dalyvauti du kandidatai, tačiau vienas jų, paprašius patikslinti tam tikrus dokumentus, persigalvojo ir informavo, kad nebepretenduos į vadovo pareigas.

Dabartinė ilgametė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė konkurse nedalyvavo.

Kaip paaiškino Klaipėdos miesto savivaldybės Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Dimšienė, sprendimas, ar konkursų nugalėtojai galės eiti šias pareigas, bus priimtas po to, kai pažymas pateiks atitinkamos tarnybos. Jau kreiptasi į specialiąsias tarnybas.

Kada V.Žalimas pradės vadovauti Vaikų ligoninei, kol kas neaišku. Dabartinės vyriausiosios gydytojos darbo sutartis baigiasi liepos 1 d.

Išgąsdino gydytojos amžius

Kitai pacientei, neseniai iš kito miesto atvykusiai gyventi į uostamiestį, prireikė skubios gydytojo konsultacijos dėl gausaus kraujavimo. Ji kreipsėsi į arčiausiai namų buvusią polikliniką. Tuo metu ją priimti galėjo tik viena ginekologė.

„Truputį išsigandau, kai įėjusi į kabinetą pamačiau gerokai vyresnio amžiaus gydytoją. Tokia su kuoduku, lyg iš prieškario laikų. Net sudvejojau, ar neapsisukus ir neišėjus laukan. Gydytoja įdėmiai apžiūrėjo ir nustatė, kad kraujavimą sukėlė polipas, kurį būtina šalinti. Nuvažiavusi į ligoninę net keliems daktarams aiškinau, kad man - ne persileidimas. Nors jie primygtinai bandė man šitai įrodyti. Tačiau kai po kurio laiko atėjo atsakymas iš laboratorijos, paaiškėjo, kad garbaus amžiaus ginekologė poliklinikoje be specialios apratūros nustatė tikslią diagnozę. O persileidimą bandę pripiešti gydytojai patys nustebo, kodėl taip apsigavo“, - ši trisdešimtmetės pacientės istorija liudija, kad apie gydytojo profesionalumą nereikėtų spręsti pagal jo amžių.

Klaipėdietės pasakojo, kad pas kai kuriuos gydytojus lankėsi jų tėvai, dabar pas tuos pačius specialistus gydosi jos pačios ir veda savo vaikus.

Skundų nesulaukia

Pastebima, kad sveikatos priežiūros centruose dirba vis daugiau vyresnio amžiaus medikų, nemažą jų dalį sudaro šeimos gydytojai. Kai kurie jų jau įpusėję aštuntąją dešimtį. Bene vyriausias uostamiestyje dirbęs šeimos gydytojas buvo 84 metų, neseniai savo noru pasitraukęs į užtarnautą poilsį.

Poliklinikų vadovai neskuba atsisveikinti su vyresnio amžiaus gydytojais ir net džiaugiasi, kad šie vis dar dirba.

Tiesa, neslepiama, kad kai kuriems vyresniems medikams gal jau būtų laikas pailsėti ir išeiti užtarnauto poilsio. Tačiau pagrindo juos atleisti nėra, o skundų iš pacientų nesulaukiama.

Gydymo įstaigų vadovų nuomone, jei amžius taptų kliūtimi deramai atlikti savo pareigas, pastebėtų ir kartu dirbančios slaugytojos. Nors diskriminacija dėl amžiaus negalima, tačiau pacientai turi teisę rinktis norimą specialistą. Bet prašymų pakeisti gydytoją vien dėl garbaus amžiaus nesulaukiama.

Kai kurie gydytojai, nepaisant vyresnio amžiaus, dalyvauja mokymuose, seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, tad savo kompetencija niekuo nenusileidžia jaunesniems kolegoms.

Gydymo įstaigų vadovai svarsto, kad norą ilgiau dirbti kartais galbūt lemia vienatvė, baimė būti nereikalingu ar finansinės priežastys.

Patys vyresnio amžiaus gydytojai gana jautriai reaguoja į užuominas apie amžių, tad nė vienas nepanoro būti šnekinamas ar fotografuojamas.

Atsisveikinti neskuba

Klaipėdos sveikatos priežiūros centre dirba gana daug gydytojų, vyresnių nei 65 metai. Tarp jų nemažai ginekologų, dar dirba chirurgas, menantis karo laikus. Prieš kelis mėnesius į pensiją buvo išlydėta 70 metų ilgametė vidaus ligų gydytoja Irena Čepaitienė, apie kurią atsiliepiama kaip apie kompetetingą, švelnią ir nuostabią gydytoją.

„Jie – geri specialistai. Rankos tvirtos, protas aiškus. Tad neskubame su jais atsisveikinti ir net skatiname, kad jie neišeitų“,  - sakė Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė.

Taip saugoti specialistus verčia didžiulis jų stygius. Poliklinikoje trūksta šeimos, vidaus, vaikų gydytojų, ypač pasigendama dermatologų, kardiologų, reabilitologų. Šių sričių specialistai sensta, o norinčių juos pakeisti jaunų gydytojų neatsiranda.

Netenkina alga

Jūrininkų sveikatos priežiūros centras jau trečias mėnuo visais įmanomais būdais ieško šeimos gydytojo. Pasak šios gydymo įstaigos Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Dalios Šalkauskienės, kandidatų nesudomina net siūlomas nemažas atlyginimas.

„Siūlome 1000 eurų atlyginimą į rankas be priedų. Už papildomas paslaugas, prirašytus pacientus dar būtų galima gauti iki 1200 eurų. Bet niekas pas mus neateina. Domisi, bet gana atsainiai. Net į darbo pokalbį neateina“, - guodėsi vedėja.

Jai antrinusi L.Venckienė pastebėjo, kad jauni specialistai žino esantys paklausūs, tad naudojasi susidariusia situacija. Dažnas pageidauja uždirbti apie 3000 eurų.

„Mano pačios atlyginimas nesiekia 2000 eurų, nors kai kurie mūsų gydytojai uždirba daugiau nei aš. Bet jauni specialistai nenori daug dirbti, nenori skatinti, kad pacientai pasirinktų būtent juos. Tad neturime už ką mokėti didelių atlyginimų. Mūsų alga yra nustatyta Prezidentės“, - paaiškino vyriausioji gydytoja.

Pasak L.Venckienės, pasiūlyti didesnį atlyginimą gali tik privačios gydymo įstaigos, turinčios papildomų pajamų šaltinių, ne tik Privalomąjį sveikatos fondą. 

Atbaido dideli krūviai

Jūrininkų sveikatos priežiūros centre per 70 proc. medikų yra vyresni nei 60 metų. Vyriausiai šeimos gydytojai – 73 metai.

„Jei atvirai, į darbą daug mieliau priimčiau vyresnį kolegą, nuo 45 iki 60 metų. Jie stabilesni, žino, ko nori iš gyvenimo. Su jaunimu sunkiau: kiek turėjome jaunų, jie vis išeina – išvažiuoja į užsienį arba konkurentai nuvilioja. Mūsų kaimynystėje, vos už 200 metrų atsidarė poliklinika, perviliojusi mūsų žmogų. Privačios įstaigos pasiūlo didesnes algas, ten mažiau pacientų ir mažesni darbo krūviai, gal gražesnė darbo aplinka“, - pasakojo Jūrininkų sveikatos priežiūros centro atstovė.

D.Šalkauskienė apgailestavo, kad valstybė nemyli jaunų gydytojų ir nemoka normalių atlyginimų, tad šie išvažiuoja dirbti į užsienį. Tiesa, jaunus specialistus nuo darbo Lietuvoje atbaido ir dideli darbo krūviai

„Mūsų šeimos gydytojų apylinkės – sunkios, prisirašę daug pagyvenusių pacientų. Mano darbo laikas baigėsi 16 val., o aš dar priiminėju pacientus (kalbėjomės po 18 val. – S.L.). Nevaldomi pacientų srautai. Mūsų gydytojams užkrauta daug papildomų socialinių problemų, kurių neturėtume spręsti: pacientams išrašome pažymas į globos namus, neįgalumo pašalpai, socialinei paramai ar globai gauti“, - aiškino pašnekovė.

Pacientų eilės pastaruoju metu gerokai nusidriekė ir dėl pasikeitusios receptinių vaistų tvarkos, kai vaistinėje be recepto neparduodama ir tokių nekaltų medikamentų kaip kasos fermentai ar priešuždegiminiai vaistai.

Komentaras

Janina Asadauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja:

-Taip, gydymo įstaigose dirba daug vyresnio amžiaus medikų, nes nėra kam dirbti. Džiaugiamės, kad jie dirba. Sudėtinga su šeimos gydytojais ir psichiatrais. Jauni išvažiuoja, nes darbo apimtys, algos ir požiūris visai kitoks. Vaizdžiai tariant, jeigu ką ir nugriebia, tai Vilnius ir Kaunas. Klaipėdoje džiaugiamės kiekvienu nauju jaunu daktaru.

Uostamiestyje trūksta neurologų, kardiologų, okulistų – visų sričių, būtų sunku pasakyti, kurios srities specialistų netrūksta. Guodžiu visus, kad bus dar blogiau. Nėra kuo pakeisti vyresnių gydytojų. Problema kasmet vis aštrėja. Vadovai visais įmanomais būdais ieško gydytojų, bet jų nėra. Tad turi ir poteriauja, kad dar tie vyresni galėtų dirbti.

Šeimos medicina - sunkus darbas, nes turi žinoti daugiau nei siauros specialybės gydytojas, o darbo apimtys didžiulės, popierizmo begalė, elektroninė sistema stringa, o pacientų srautai nemažėja. Visuomenė sensta, o su amžiumi sveikatos problemų tik daugėja. Gydytojams darbo nė kiek nesumažėjo, o reikalavimų padaugėjo gal trigubai.

Jaunimas žiūri pragmatiškai. Nebėra idealistų. Pagal amžių gydytojų persiskirstymas yra ne viešųjų įstaigų naudai. Privačios persivilioja jaunesnius, nes jiems lengviau dirbti su naujomis technologijomis.

Pirmadienį prie Klaipėdos sveikatos priežiūros centro būriavosi tėveliai su savo atžalomis, nepatenkinti neprotingai išaugusiomis vaikams skirtų vandens procedūrų komplekso paslaugų kainomis.

Vaikų interesus atstovaujantis ir į baseiną savo atžalą vedęs Andrius Kymantas teigė, kad šioje situacijoje reikia rasti visiems palankų sprendimo būdą, o ne bandyti finansinę naštą užkrauti tik ant tėvų pečių.

„Liepos 8 buvo padidinti vaikų ir kūdikių baseino lankymo įkainiai. Visi esame pripratę prie įvairių prekių bei paslaugų brangimo, tačiau šis – sunkiai suvokiamas. Kai kurios paslaugos pabrango daugiau nei 5 kartus. Kaip pavyzdys: iki šiol vienos valandos grupinis užsiėmimas 1-4 amžiaus vaikams su vienu iš tėvų kainavo 15 Lt. Procedūros  trukmė sutrumpėjo iki 30 min., o kaina pakilo iki 80 Lt.“, – kalbėjo A.Kymantas.

Pasak jo, nėra abejonių, kad nauji įkainiai taps nepakeliama našta daugeliui tėvų ir jie bus priversti atsisakyti vaikų sveikatos stiprinimui būtinų užsiėmimų.

Liepos 2 dieną Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovė Loreta Venckienė pasirašė įsakymą „Dėl kai kurių mokamų paslaugų kainų pakeitimo, naujų mokamų paslaugų teikimo ir jų kainų patvirtinimo“.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro atstovų teigimu, vaikams skirtų vandens procedūrų komplekso paslaugų kainos nuo liepos 8 d. išaugo, nes įstaigoje pasikeitė baseinų vandens keitimo tvarka, o stipriai padidėjusios sąskaitos vertė dirbti nuostolingai.

Seniau vanduo baseinuose būdavo keičiamas kartą per dieną, tačiau viena mama pasiskundė, esą tai neatitinka higienos normų.

Pavasarį Visuomenės sveikatos centro specialistai patikrino įstaigos vykdomą veiklą ir rado pažeidimų. Buvo sumokėtos baudos, o baseine įsipareigota vandenį keisti po kiekvienos procedūros.

Dėl šios priežasties paslaugų įkainiai buvo padidinti.

Klaipėdos miesto tarybos narė Natalja Istomina teigė, kad kol kas nėra aišku, kodėl kainos tokios didelės.

„Baseinas neturi atskirų vandens skaitiklių, todėl apskaičiuoti, kiek vandens yra sunaudojama – keblu. Mano manymu, geriausias šios problemos sprendimo būdas – specialių valymo įrenginių sumontavimas. Manau, kad vaikų baseino paslaugų kainos bent  laikinai turėtų būti sustabdytos, kol klausimas bus išspręstas. Raštą su pasiūlymu laikinai grąžinti buvusius įkainius esu parengusi  ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei“, – kalbėjo N.Istomina.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotoja šeimos medicinai Angelė Razgienė teigė, kad kainų kol kas pakeisti neįmanoma, o valymo įrenginiams reiktų gauti nemažą sumą pinigų.

Klaipėdietės mamos, apsilankiusios Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vaikams skirtame vandens procedūrų komplekse, liko šokiruotos trečdaliu išaugusiomis paslaugų kainomis.

Žlugdo baseiną

Uostamiesčio gyventoja Viktorija, kartu su vaiku lankanti Klaipėdos sveikatos priežiūros centro baseiną, pastarąjį kartą pabuvojusi ten, neteko amo.

„Iki šiol vienas užsiėmimas kainavo 15 litų. Nesvarbu, ar procedūras norime atlikti kūdikių vonelėje, ar didesniajame baseine. Tačiau šios įstaigos įsakymu nuo liepos 8 d. kainos labai šoktelėjo“, – kalbėjo Viktorija.

Pasak jos, 30 min. procedūros vaikui iki 1 metų baseine kainuos 58 litus, o vaikui nuo 1 iki 4 m. – 80 litų.

„Absurdas! Gydytojai nuolat rekomenduoja vaikų sportą, o dabar kyla įtarimas, kad baseinas yra žlugdomas. Kas pajėgs mokėti tokius pinigus?“ – klausė pasipiktinusi mama.

Jai antrino ir Loreta, teigusi, kad šeimai, auginančiai mažą vaiką, net iki šiol buvusi kaina nebuvo menka, tačiau su mažyliu baseine lankantis tik kartą per savaitę šeimos biudžetas nenukentėdavo.

„Manau, kad Sveikatos priežiūros centro vadovybė už šias paslaugas nori gauti per daug pinigų, o gal taip siekia iš mažųjų klaipėdiečių atimti galimybę pasimankštinti?“ – retoriškai klausė Loreta.

Dirbo nuostolingai

Kaip teigė Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė, vaikams skirtų vandens procedūrų komplekso paslaugų kainos nuo liepos 8 d. išaugo, nes įstaigoje pasikeitė baseinų vandens keitimo tvarka, o stipriai padidėjusios sąskaitos vertė dirbti nuostolingai.

„Seniau vandenį baseinuose keisdavome kartą per dieną, tačiau viena mama pasiskundė, esą tai neatitinka higienos normų. Pavasarį Visuomenės sveikatos centro specialistai patikrino mūsų įstaigos vykdomą veiklą ir rado pažeidimų. Turėjome sumokėti baudas ir buvome įpareigoti vandenį keisti po kiekvienos procedūros“, – teigė L.Venckienė.

Vienai procedūrai yra sunaudojama 7 arba 10 kubinių metrų vandens.

„Ne paslaptis, kokios uostamiestyje yra vieno pašildyto “kubo„ vandens kaina, artimiausiu metu ji dar kils. Viename užsiėmime kartu su mamomis gali dalyvauti trys arba šeši vaikai. Paskaičiuokite, kokią sumą mums reikia sumokėti vien už vandenį“, – kalbėjo vyriausioji gydytoja.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro suaugusiųjų baseine naudojama recirkuliacinė sistema, kai išbėgęs iš talpos vanduo į ją sugrįžta atgal. Ten, naudojant papildomas chemines valymo medžiagas, vanduo keičiamas porą kartų per metus.

Vaikų baseine tokios sistemos įdiegti negalima ir baseinui užpildyti yra naudojamas vandentiekio vanduo.