Anot jo, savininkams įstaigos padės rasti greitus sprendimus, susijusius su darbų reikšmingumo vertinimu.

„Sutarta, kad Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai padės miškų savininkams pildyti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo vertinimo formas“, – ministerijos pranešime sako S. Gentvilas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai gruodį nusprendė, kad privaloma atlikti būsimos veiklos poveikio reikšmingumą įsteigtoms ir potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms, kai kirtimus planuojama atlikti jose ar šalia jų.

Dėl to miško savininkai baiminasi, kad bus sunku gauti miškų kirtimo leidimus. 

Ministerija nurodė, kad ieškos greitų sprendimų, kaip reikšmingumo vertinimo procesą optimizuoti – planuojama iš esmės keisti vertinimo tvarką, susijusius teisės aktus.

Taip pat ieškoma galimybių, kad vertinimą greitai atliktų ir valstybės institucijos, tam kuriami informacinių technologijų įrankiai, rengiamos reikšmingumo vertinimo formos pildymo instrukcijos, numatomos konsultavimo priemonės tiek miško savininkams, tiek miškotvarkos projektų rengėjams.

Pirmadienį su miškų savininkais susitikęs S. Gentvilas taip pat aptarė kitus klausimus, tarp jų – saugomų teritorijų steigimą privačiuose miškuose, dėl veiklos ribojimų jose mokėtinas kompensacijas, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas, 5 proc. privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą medieną.

„Einame link to, kad procedūra bus paprasta, greita ir visiems labai aiškiai suprantama. Link to einame ir, manau, kad turime kompromisą“, – Eltai teigė K. Šetkus.

„Jei nori išsiimti leidimą kirsti mišką, turi atlikti procedūrą, užpildyti formą, gauti vertinimą. Šiuo metu žiūrima, kad kuo mažiau duomenų apimtų šitą formą ir duomenys būtų sukeliami automatiškai. Kurių trūksta galės sukelti ir institucijos“, – sakė jis.

Anot viceministro, miškų savininkai galės „vieno langelio principu“ pateikti reikiamus duomenis, kad gautų ūkio veiklos poveikio saugotinoms „Natura 2000“ tinklo buveinėms įvertinimą, pavyzdžiui, prieš kertant mišką. Daugiau duomenų prieš išduodant leidimą esą surinks ne pats savininkas, o atsakingos institucijos.

„Pats procesas yra apie reikšmingumo nustatymą „Natura 2000“ teritorijoje, t. y., ar galima vykdyti miško ūkio veiklą ir kokiu būdu, kad poveikis biologinei įvairovei būtų kuo mažesnis.

Sutarta, kad būtų vieno langelio principu – kad miško savininkas būtų kuo mažiau apkraunamas informacijos surinkimu. (Miško savininkas – ELTA) pateiktų pačią pažymą, formą užpildytą ir pačios institucijos, kurios vertina reikšmingumą, galėtų susirasti papildomus duomenis“, – kalbėjo K. Šetkus.

Pasak jo, taip siekiama, jog kuo labiau sutrumpinti poveikio „Natura 2000“ buveinėms vertinimo procesą, kad jis nebūtų ilgesnis nei 20 darbo dienų.

K. Šetkaus teigimu, Aplinkos ministerijos pasiūlymui pritaria ir Privačių miškų savininkų asociacija, organizavusi pirmadienio protesto akciją.

„Tad lieka techninis įgyvendinimas“, – teigė viceministras.

Poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas miškų savininkai turi gauti jei planuoja miškotvarkos veiklą „Natura 2000“ teritorijose ar joms artimoje aplinkoje. Tik jas gavus galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą (VMT), kad ji išduotų leidimą kirsti mišką.

Toks precedentas atsirado gruodžio 6 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, jog Ignalinos raj. Valstybinei miškų urėdijai buvo neteisėtai išduotas leidimas kirsti mišką „Natura 2000“ tinklo teritorijoje, prieš tai neatlikus poveikio aplinkai ar strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Dabar pats savininkas turi pildyti ir tai sukelia tikrai sunkumų, naštos atsiranda.

 

Antradienį VMT paskelbė apie pirmuosius miškų savininkus, gavusius šias poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.

Anot K. Šetkaus, toks naujas reikalavimas miškų savininkams sukūrė papildomą naštą, nes norint gauti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms vertinimą, būtina pateikti duomenis apie saugotinas buveines, kuriose numatoma ūkinė veikla.

„Dabar pats savininkas turi pildyti ir tai sukelia tikrai sunkumų, naštos atsiranda“, – sakė K. Šetkus.

Tariamasi su miškų savininkais

Kauno apskrityje pirmadienį vyko miškų savininkų protesto akcija, kurios metu keliasdešimt miškovežių priemonių važiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone iki Kėdainių.

Akciją organizavo Privačių miškų savininkų asociacija, kuri solidarizavosi su praeitą savaitę protestavusiais ūkininkais. Miškų savininkai nėra patenkinti „Natura 2000“ teritorijų plėtra, kuri vykdoma ir privačiuose miškuose. Dėl to esą be miško savininko sutikimo apribojama ūkinė veikla.

Dar miškų savininkai reiškia nepasitenkinimą už šių teritorijų steigimą mokamomis, jų teigimu, per menkomis kompensacijoms, Lietuvoje taikomu 5 proc. mokesčių už parduotą žaliavinę medieną.

K. Šetkus sakė, kad Aplinkos ministerija derasi su kita miško savininkus vienijančia asociacija, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, su kuria buvo susitikusi penktadienį ir pirmadienį. Dar vienas susitikimas suplanuotas kitą pirmadienį.

„Diskusija vyksta tikrai nuolatos“, – teigė viceministras, dar patikinęs, kad ministerija miškų savininkų keliamus reikalavimus svarstys.

K. Šetkaus teigimu, „Natura 2000“ teritorijų steigimas vyksta nuo 2018 metų ir jau artėja prie pabaigos.

Šiuo metu europinių florai ir faunai svarbių buveinių tinklas „Natura 2000“ Lietuvoje laikomas nepakankamu, todėl siekiama į tinklą įtraukti naujas teritorijas, įgyvendinti konkrečias priemones joms apsaugoti.

Siekiant šio tikslo, 2018 m. parengta privačios žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų išpirkimo „Natura 2000“ teritorijose programa, pradėti atrinkinėti privačios žemės sklypai, derybos su jų savininkais dėl apsaugos sutarčių pasirašymo.

Tinklo plėtrai įgyvendinti planuojama valstybės nuosavybėn išpirkti bent 100 ha privačios ir žemės ūkio paskirties žemės „Natura 2000“ teritorijose, pasirašyti bent 50 apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais.

Kaip nurodo VMT, pirmieji miškų savininkai, gavę šias išvadas, jau kreipiasi į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimų kirsti mišką išdavimo.

Primenama, kad reikalavimas pateikti išvadas pradėtas taikyti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 6 d. priėmus nutartį, kurioje pažymėta, kad miškotvarkos projektams, rengiamiems „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje, turi būti atliekama planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo nustatymo procedūra.

Iki šio nutarimo buvo reikalaujama poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymą atlikti planuojamai ūkinei veiklai, kuri nesusijusi su miško kirtimais, tokiai kaip statinių statyba, kelių bei infrastruktūros plėtra ir pan.

Taip pat VMT atkreipia dėmesį, kad jei ūkinės veiklos iniciatorius prašo įvertinti dokumento, kuriuo numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą ir kuris detalizuoja visas konkrečias ūkines priemones, reikalingi dokumentai pateikiami atitinkamai saugomos teritorijos direkcijai, kuriai priskirta atsakomybė už konkrečios „Natura 2000“ teritorijos apsaugą ir tvarkymą.

Jei dokumentas, kuriuo numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą, nedetalizuoja ūkinių priemonių, nenurodo konkrečių jų vykdymo vietų ir sąlygų, tokiais atvejais turi būti kreipiamasi išvados į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumo ir būtinybės atlikti Strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovė Giedrės Šlevinskė BNS sakė, kad pirmadienį maždaug 30–40 miškovežių išvažiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone važiuoja iki Kėdainių.

„Pravažiuosime ir viskas. Čia kaip palaikymo akcija prie žemdirbių, aišku, turime ir savo nusiskundimų, čia kaip repeticija prieš Vilnių“, – sakė G. Šlevinskė.

Sausio pabaigoje miškų savininkai žada jungtis ir į žemdirbių organizuojamą akciją bei miško technika vykti į sostinę.

G. Šlevinskės teigimu, miškų savininkai protestuoja dėl naujo jų veiklos reguliavimo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kai veikla visiškai uždraudžiama arba apribojama, siekia didesnių kompensacijų.

„Tai yra saugotinos teritorijos nepranešant miško savininkui, neadekvačios kompensacijos, 5 procentų apyvartinės medienos procentas, irgi norėtų gauti lengvatinį kurą, kaip ūkininkai ir dėl biokuro iš trečiųjų šalių, dėl konkurencingumo Lietuvos“, – pagrindinius savininkų tikslus vardijo PMSA vadovė.

Taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir suvaržoma konstitucinė teisė naudotis savo turtu.

 

Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotos žaliavinės medienos apmokestinimo 5 proc. tarifu mokestį.

Proteste dalyvaujantis Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas BNS sakė, kad palaiko miškų savininkus, nes jų atžvilgiu vykdoma valstybės politika prilygsta daliniam turto nacionalizavimui.

„Atvažiavau palaikyti moraliai, deja, nesu miško savininkas, bet kaip miškininkas ir sąjungos vadovas palaikau bet kokį demokratišką, taikingą valios išreiškimą. Seniai laikas miško savininkams tarti savo žodį ir parodyti, kad jie yra ir tai yra didelė jėga, dirba sąžiningai ir pastaraisiais metais susiduria su perdėtai vienkrypte politika ir daliniu turto nacionalizavimu“, – sakė A. Pivoriūnas.

Anot jo, teisė naudotis mišku apribojama ne visada tinkamai priskyrus jį europinės svarbos buveinėms.

„Antrą kadenciją tęsiasi vienkryptė politika uždėti ribojimus nuosavybei, kada inventorizuojamos arba atrandamos europinės svarbos buveinės, kurios ne visada yra „Naturoje“, dažnai darbas atliktas nekokybiškai ir tokiu būdu uždedamas ribojimas naudotis savo turtu per ūkinę veiklą nekompensuojant. Taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir suvaržoma konstitucinė teisė naudotis savo turtu“, – kalbėjo A. Pivoriūnas.

Asociacija anksčiau taip pat pranešė, kad bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, bei reikalaujama lengvatinio kuro, skirto naudoti miško ūkio veikloje.

A. Pivoriūno teigimu, į Lietuvą gali patekti rusiškos ir baltarusiško kilmės biokuras, kuris pervežamas per Kazachstaną, Turkmėniją, Uzbekistaną, Armėniją ar Sakartvelą, kuri iki Lietuvos atkeliauja per Latviją.

„Europą tiesiog užtvindė šios „miškingos labai“ šalys biokuro produkcija, kuri keliauja per Latviją į Lietuvą. (...) Lietuvoje dabar atpigo biokuro produkcija, o vietiniai negamina daugiau. Tai klausimas – kas užpildo rinką? Išaugusi pasiūla iš kitų šalių, kokios tos šalys – mano minėtos. Jos nėra miškingos šalys, jos yra perkrovimo ir popierių perdėjimo platformos“, – teigė A. Pivoriūnas.

Ūkininkai sausio 8-ąją visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Protesto metu miško technika išriedės į kelius Kauno apskrityje.

Pasak privačių miškų savininkų asociacijos, šie piktinasi privačiose miškų valdose atsiradusiomis naujomis saugotinomis buveinėmis bei įsigaliojusia nauja ūkininkavimo tvarka miškuose, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai gruodžio pradžioje galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Po šio sprendimo Valstybinė miškų tarnyba paskelbė laikinai stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos rajone, bet ir kitose „Natura 2000“ teritorijose, tačiau informavo nenaikinsianti iki teismo sprendimo išduotų leidimų.

Pasak asociacijos vadovės Giedrės Šlevinskės, pastaruoju metu privačių miškų savininkai išgyvena įtampą.

„Naujos saugotinos buveinės dar nėra įteisintos, o kirtimai miško valdose, kuriose bandoma įteisinti europinės svarbos buveines, jau yra sustabdyti. Kirsti negalima, nors žiema tam tinkamiausias metas. Apmaudu, kad apribojimai priimami patylomis, iš anksto apie juos nepranešus. Kalbama apie miško savininkų pareigas, tačiau sąmoningai nutylima apie jų teises. Tai savotiškas privataus turto nacionalizavimas“, – pranešime cituojama vadovė.

Protestu bus reikalaujama saugomų teritorijų plėtrą vykdyti ne miško savininkų sąskaita – jas plėsti valstybinėje žemėje. Taip pat paaiškinti, kur ir kaip panaudojamos iš miško savininkų surinktos lėšos už parduotos žaliavinės medienos apmokestinimo 5 proc. tarifu mokestį.

Anot organizatorių, bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, bei reikalaujama lengvatinio kuro, skirto miško ūkio veiklai.

Sausio pabaigoje miškų savininkai žada jungtis ir į žemdirbių organizuojamą akciją bei miško technika vykti į Vilnių.

Ūkininkai praėjusį pirmadienį visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas. 

Pasak privačių miškų savininkų asociacijos, šie piktinasi privačiose miškų valdose atsiradusiomis naujomis saugotinomis buveinėmis bei įsigaliojusia nauja ūkininkavimo tvarka miškuose, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai gruodžio pradžioje galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Po šio sprendimo Valstybinė miškų tarnyba paskelbė laikinai stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos rajone, bet ir kitose „Natura 2000“ teritorijose, tačiau informavo nenaikinsianti iki teismo sprendimo išduotų leidimų.

Naujos saugotinos buveinės dar nėra įteisintos, o kirtimai miško valdose, kuriose bandoma įteisinti europinės svarbos buveines, jau yra sustabdyti. Kirsti negalima, nors žiema tam tinkamiausias metas.

 

Miškų savininkai protestą surengs sausio 15 dieną, jo metu miško technika išriedės į kelius Kauno apskrityje.

Pasak asociacijos vadovės Giedrės Šlevinskės, pastaruoju metu privačių miškų savininkai išgyvena įtampą.

„Naujos saugotinos buveinės dar nėra įteisintos, o kirtimai miško valdose, kuriose bandoma įteisinti europinės svarbos buveines, jau yra sustabdyti. Kirsti negalima, nors žiema tam tinkamiausias metas. Apmaudu, kad apribojimai priimami patylomis, iš anksto apie juos nepranešus. Kalbama apie miško savininkų pareigas, tačiau sąmoningai nutylima apie jų teises. Tai savotiškas privataus turto nacionalizavimas“, – pranešime cituojama vadovė.

Protestu bus reikalaujama saugomų teritorijų plėtrą vykdyti ne miško savininkų sąskaita – jas plėsti valstybinėje žemėje. Taip pat paaiškinti, kur ir kaip panaudojamos iš miško savininkų surinktos lėšos už parduotos žaliavinės medienos apmokestinimo 5 proc. tarifu mokestį.

Anot organizatorių, bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, bei reikalaujama lengvatinio kuro, skirto miško ūkio veiklai.

Sausio pabaigoje miškų savininkai žada jungtis ir į žemdirbių organizuojamą akciją bei miško technika vykti į Vilnių.

Ūkininkai pirmadienį visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Anot portalo, IKEA per savo valdomą bendrovę „IRI Investments Lietuva“ supirko jau 27 tūkst. hektarų miškų.

Antroje vietoje atsidūrė suomių kapitalo bendrovė „Dasos Capital“, pernai įsigijusi švedų įmonių grupės „Euroforest“ valdytą 15 tūkst. hektarų miškų portfelį.

Didžiausi miško savininkai tarp lietuvių yra įmonės „Dzūkijos miškas“ akcininkai Romualdas Lavrenovas, jo tėvas Sergejus Lavrenovas ir jų verslo partneris Andrius Bajorūnas. Anot R. Lavrenovo, verslininkai iš viso valdo apie 10 tūkst. hektarų miško, daugiausia – Dzūkijos regione.

Tyrimo autorių teigimu, ketvirtoje vietoje yra verslininkas Gintautas Zinkevičius – jis kartu su šeimos nariais ir įmonėmis valdo apie 7–7,5 tūkst. ha miško.

Penketuką baigia įmonė „Dzūkijos mediena“, kartu su akcininkais valdanti 7 tūkst. hektarų miško.

Anot tyrimo autorių, Lietuvoje didesnius nei 500 hektarų miško sklypus valdo 58 fiziniai ir juridiniai asmenys.

Sąrašą portalas delfi.lt sudarė kartu su žurnalu „Reitingai“. Autorių teigimu, jis parengtas remiantis oficialiais Registrų centro duomenimis, taip pat pačių įmonių, miškininkų, ekspertų ir rinkos dalyvių apklausomis.

Seimas šią vasarą įvedė draudimą vienam asmeniui įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų miško.

Prezidentas Gitanas Nausėda buvo vetavęs šį įstatymą, bet Seimas jo veto atmetė.

Parlamentarai teigia, kad siekia išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, kai verslas turi neribotas galimybes supirkti tūkstančius hektarų miškų.

Kritikai sako, kad įstatymas įveda neproporcingus ribojimus, apsunkins naujų investuotojų veiklą, o nesąžiningai veikėjai galės apeiti draudimus.

Asociacija teigia, kad įstatyme neišvengta šiurkščių teisėkūros pažeidimų, tad tikėtina, jog teisės aktą ateityje vėl reikės keisti.

„Ribojimai, nukreipti į privataus miško sklypo dydžio nustatymą pirmiausiai neigiamai palies vietos miško savininkus. Elementaru – tokiu avantiūriniu sprendimu nuvertinta privati miško žemė, o jos savininkai bus priversti parduoti miškus už mažesnę nei rinkos kainą dėl konkurencijos aplinkos sumažėjimo“, – pranešime sako PMSA vadovas Aidas Pivoriūnas.

Asociacija konstatuoja, kad priimti Miškų įstatymo pakeitimai prieštaraus Europos Sąjungos veikimo sutarčiai, pagal kurią draudžiami kapitalo judėjimo apribojimai, taip pat pažeis konkurencines sąlygas.

Kaip jau skelbė BNS, praėjusią savaitę Seimas pirmą kartą pasipriešino prezidento Gitano Nausėdos veto – parlamentarai nepritarė šalies vadovo siūlymui atsisakyti pataisų dėl miško žemės įsigijimų ribojimo.

Seimas pakartotinai balsavo, kad liepos pabaigoje priimti pakeitimai liktų galioti ir vienam ar susijusiems savininkams būtų galima įsigyti iki 1,5 tūkst. hektarų miško žemės.

G. Nausėda siūlė Seimui atšaukti pataisas dėl 1,5 tūkst. ha „lubų“ ir palikti iki šiol galiojusią tvarką, kuri nenumato jokių ribojimų.

„Koncentraciją derėtų riboti, bet ne per ploto nustatymą, o įgalinant jau dabar egzistuojančius miško saugiklius ir panaudojant konkurencijos įstatymo suteikiamas teises“, – Eltai sakė A. Gaižutis.

„Beje, ponia Šovienė (prezidento patarėja teisės klausimais – ELTA), pristatydama prezidento veto Seimo posėdžių salėje, parlamentarams šnekėjo, bet nelabai kas išgirdo. Pasaulyje yra kai kuriose valstybėse taikomas toks apribojimas, kad didžiosios korporacijos nevaldytų daugiau nei joms suteikia įstatymas, bet ne hektarais, o procentais. Švedijoje yra nustatyta, kad korporacijos, tame tarpe ir valstybinė miškų įmonė negali valdyti daugiau miškų nei 25 proc. visų Švedijos miškų. Mūsų atveju jos sukurtos priešingais argumentais“, – pridūrė A. Gaižutis.

Anot jo, daugiausiai koncentracijos rinkoje turi Valstybinė miškų urėdija, kuri yra pastatoma prieš smulkiuosius miškų savininkus.

„Kai buvo daroma urėdijų reforma, viena urėdija buvo per maža efektyviai ekonominei veiklai. Mažiausia urėdija buvo 25 tūkst. ha, urėdijos tuo metu siekė 60-90 tūkst. ha. Buvo argumentuojama, kad tokiame kompaktiškai valdomame plote yra neįmanoma ekonomiškai gyvybingai išsilaikyti, o privačiai nuosavybei kažkodėl sumąstyta nustatyti kitokį apribojimą. Galios koncentraciją reikėjo taikyti ir patobulinti konkurencijos įstatymo rėmuose, tą siūlė ir Prezidentūra“, – Eltai sakė LMSA pirmininkas.

A. Gaižučio manymu, politikams pirmiausia derėtų susirūpinti žmonėmis, kurie neparduotų jau turimo miško, o ne tais, kurie juos nuperka, nes nuperka dažniausiai skaidriai dirbantys asmenys.

„Mes prašėme kelti klausimą, kodėl žmonės parduoda tuos miškus ir kodėl pradėjo nuo 2015 m. parduoti daug daugiau nei prieš tai (...) atsiranda visokie draudimai, apribojimai. Nuo praeitų metų buvo didelio masto apribojimu, draudimų vajus, kurie niekaip neseka kartu su kompensacijomis už praradimus privačios nuosavybės naudojimo.

Dabar bus naudojamasi proga susipirkti mišką iš žmonių pigiai. Tik pradėjus parlamentarams šnekėti apie tuos apribojimus, miško kainos krito bene trečdaliu. Geriau būtų kreipti dėmesį, kodėl savininkai vis gausiau pardavinėja (mišką – ELTA)“, – komentavo A. Gaižutis.

ELTA primena, kad už G. Nausėdos veto atmetimą Seime balsavo 90 Seimo narių, prieš – 8.

Seimo Kaimo reikalų komitetas Seimui taip pat siūlė nepritarti prezidento G. Nausėdos veto dėl miškų įsigijimo ribojimo įstatymo ir priimti visą įstatymą be pakeitimų.

Komitetas už šį siūlymą balsavo vienbalsiai.

Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanijos „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.

Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.

Seimo vadovas penktadienį Kaune susitiks su asociacijos valdyba ir dalyvaus jos posėdyje su  parlamentarais, biokuro gamintojais bei mokslininkais.

Asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad pusė Lietuvos miškų priklauso privatiems savininkams ir juose jau ketvirti metai iškertama mažiau medienos.

„Privačiuose miškuose ištekliai nenaudojami, nes ekonomiškai neapsimoka dėl apyvartos mokesčio,“ – BNS teigė A. Gaižutis. Pasak jo, jeigu nebūtų mokesčio, iš privačių miškų per metus būtų galima iškirsti apie 1 mln. kubų medienos.   

Pasak Seimo pirmininko atstovės spaudai Karolinos Frolovienės, be to, bus aptartos biokuro ir malkinės medienos rinkos aktualijos, privačių miškų racionalesnis naudojimas, diskutuojama dėl Miškų įstatymo pataisose numatomų naujų draudimų ir ūkinės veiklos ribojimų.  

Asociacijos netenkina Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio pataisos, kuriomis siūloma uždrausti dalį kirtimų ne tik visose saugomose teritorijose, bet ir kituose miškuose. Be to, asociacija priešinasi bandymams nustatyti maksimalius miško plotus, kuriuos galėtų turėti savininkai. 

Vyriausybė neseniai padidino miškų kirtimo normas, jos įsigalios nuo kitų metų.