Pagal pratybų scenarijų Nemirsetos paplūdimyje užverda mūšis. Priešai bando sutrukdyti sąjungininkams išsilaipinti. Bet juos sulaiko neseniai prie Nidos pradėjęs veiklą fuzilierių būrys.

„Tai yra labai sudėtinga operacija, todėl, kad reikia koordinuoti oro erdvę. Taip pat reikia koordinuoti sausumos elementą. Mūsų įsteigtam naujam uosto apsaugos daliniui tai yra pakankamai sudėtingas elementas. Jūrų pajėgoms tai yra vienas iš didžiausių iššūkių“, – teigė karo laivų flotilės vadas Tadas Jablonskis.

Kai pakrantė saugi, kelių šalių pėstininkai, plaukdami motorinėmis valtimis ir kateriais, bando pasiekti krantą. Tokiai operacijai ir jūroje, ir krante teko iš anksto pasiruošti.

„Visų pirma, reikia labai tiksliai išžvalgyti išsilaipinimo rajoną. Kaip matote, čia yra daug akmenų – riedulių. Gali būti pažeistos valtys, todėl jų ekipažai turi tiksliai žinoti gylį – iki kiek jie gali prieiti bei ar nėra akmenų. Toliau kiti elementai – pradedant kranto situacijos išžvalgymu, baigiant visais aplinkosauginiais dalykais“, – sakė Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas.

Ši išsilaipinimo operacija vainikuoja savaitę Baltijos jūroje vykstančias Amerikos karinio laivyno tarptautines jūrų pratybas, kuriose dalyvauja 50 laivų, daugiau nei 45 orlaiviai ir apie 6 tūkstančius karių iš Švedijos ir devyniolikos NATO šalių. Pratybose būta ir realių situacijų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Buvo susižeidęs vienas iš karių. Dirbant kartu su Portugalijos laivu, karys buvo evakuotas, nedidelis buvo susižeidimas“, – pasakojo G. Premeneckas.

Krašto apsaugos ministras sako, kad prieš liepą vykstantį NATO viršūnių susitikimą pratybų ir sąjungininkų daugės. Atkreipia dėmesį į išmoktas pamokas iš Ukrainoje vykstančio karo.

Įspūdingas vaizdas, tikrai. Tikrovėje smėlio audros nepatyrėme, čia patyrėme.

„Pamokos yra tokios, kad nuo jūros turi būti tam tikra apsauga. Lietuva kitais metais papildomą laivą įsigyja, jau po rekonstrukcijos ir pritaikymo Lietuvai turėtų mus pasiekti. Mes į tai irgi investuojame“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kaip pliaže iš laivų ir sraigtasparnių išsilaipina sąjungininkai, stebi nemažai smalsuolių.

„Įspūdingas vaizdas, tikrai. Tikrovėje smėlio audros nepatyrėme, čia patyrėme“, – teigė kalbinta moteris.

„Vaizdas tikrai yra nepakartojamas. Laiku atvažiavome į paplūdimį“, – džiaugėsi kalbintas vyras.

Be jūrų pajėgų, pratybose jėgas išbandė ir oro, ir specialiųjų operacijų pajėgos, pasieniečiai, karo policija. Ši rodė lietuvių sukurtą antidroną.

„Jo atstumas, į kurį gali pataikyti ir nuleisti droną, yra nuo trijų iki penkių kilometrų. Čia yra tikrai didelis atstumas. Mes jį naudojame karinėse teritorijose“, – pabrėžė vyresnysis karo policininkas Mantas Kasputis.

O Šaulių sąjunga demonstruoja savo pačių įsigytą amuniciją ir ginklus.

„Šaulių sąjunga yra ypatingai pasirengusi ir kviečia kuo daugiau žmonių prisijungti. Tai prisideda prie to, kad kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų įnešti savo mažą dalį dėl saugumo. Kažkas gali įnešti dalį kaip šaulys už saugumą, kažkas gali įnešti kitaip“, – teigė 305 kuopos šaulys Mindaugas Čičiūnas.

Kaip pranešė kariuomenė, NATO sąjungininkų jūrų pėstininkai sekmadienį į Lietuvos krantą išsilaipino iš Italijos desantinio laivo „San Marco“ ir Lenkijos desantinio laivo „Torun“.

Jūrų pėstininkai Nemirsetos pakrantę pasiekė greitaeigėmis motorinėmis valtimis bei Italijos laivo „San Marco“ sraigtasparniu AW101.

„Pratybų metu kovinius įgūdžius demonstravo ir naujausio KJP dalinio – Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai – neutralizavę priešiškas pajėgas, bandančias sutrukdyti sąjungininkų desantavimuisi į Lietuvos krantą“, – nurodoma pranešime.

Pirmadienį prasidėjusios pratybos „Audros smūgis 2023“ buvo iš dalies susietos su didžiausiomis metų tarptautinėmis NATO pratybomis Baltijos jūroje „BALTOPS 2023“.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, tokios pratybos „rodo sąjungininkų įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir atgrasymui“.

„Negalime pamiršti, kad grėsmės mūsų saugumui gali kilti ne tik iš oro ar sausumos. Turime būti pasiruošę ginti ir savo teritorinius vandenis. Tokios pratybos padeda sąjungininkų pajėgoms geriau suprasti aplinką, gerinti koordinavimą, pasirengimą ir bendrą NATO gebėjimą greitai veikti krizės atveju“, – pranešime cituojamas ministras.

„Audros smūgis 2023“ pratybose dalyvavo Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų – Italijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos – kariai su laivais, orlaiviais ir kita karine technika. Taip pat pratybose dalyvaus Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.

Anot kariuomenės, pratybų metu buvo patikrintas visos Karinių jūrų pajėgų struktūros gebėjimas veikti augančios krizės sąlygomis, sprendimų priėmimo procesas.

Nurodoma, kad jūroje kariniai laivai pratybose pagrindinį dėmesį skyrė priešmininei kovai, jūrinei užkardymo operacijai, kovai su asimetrinėmis, oro, antvandeninėmis bei povandeninėmis grėsmėmis, o uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai kartu su Portugalijos fuzilieriais plėtojo gebėjimus įgyvendinti uosto, jos prieigų apsaugos ir gynybos operacijas.

Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas atkreipė dėmesį į identifikuotas pamokas iš vykstančio karo Ukrainoje.

„Tos pamokos, ypač iš karinio jūrų laivyno Juodojoje jūroje, Lietuvos karinių jūrų pajėgų yra nuodugniai analizuojamos, pagal tai kuriami nauji pajėgumai ir koreguojamos mokymo programos. Turbūt pagrindinė ir vertingiausia pamoka yra ta, kad negalima nuvertinti laivybos laisvės, saugių tarptautinių jūrų kelių ir veikiančių uostų vertės“, – kalbėjo vadas.

„Lietuvoje kultūriškai ir istoriškai vyravo nuostata, kad jūra mus skiria nuo Vakarų Europos. Tiesą sakant, yra visiškai priešingai. Baltijos jūra jungia ir daro mus stipresnius. Todėl turime treniruotis ir toliau plėtoti savo tiek jūrinius, tiek kranto gynybos pajėgumus, kad būtume pasirengę jį apsaugoti ir ginti“, – pažymėjo jis.

Kryžių nuplėšė nuo antkapio?

Pajūrio regioninio parko teritorijoje augantis juodalksnis, pasak šio parko direkcijos ekologo Erlando Paplauskio, byloja sovietinių karių dvasinį skurdą.

"Dar tuomet, kai tik buvau pradėjęs dirbti parke, Laimutis Kondratas parodė Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje va tokį pokštą. Galvojau, kad medis augo ir iškėlė kryžių į padanges. Pasirodo, karinio poligono laikais sovietų orkai nurovė nuo kapo kryžių su antkapiu ir įkėlė "dembeliui" (demobilizacijai) pažymėti", – pasakojo E.Paplauskis.

Šventė demobilizaciją

Pajūrio juostoje buvo daug karinių dalinių. Pasienio ruožą saugojo sovietų kariuomenė.

"Dembeliu" buvo vadinamas tas karys, kuriam iki demobilizacijos būdavo likęs pusmetis. O tai sovietiniams kariams buvo proga švęsti. Tai jie darė savaip. Aplink, kituose medžiuose, buvo daugiau tų kryžių, tik medinių, sukaltų iš lentų. Sovietų kariai kai kur buvo prikalę metalinius dubenėlius ir šaukštus vietoje nukryžiuotojo Kristaus figūrėlės. Po apačia buvo išraižytas šūkis – "nezabudu rodinu, mat rodnuju" (nepamiršiu tėvynės ir motinos)", – 1999 m. fotografijoje užfiksuotą vaizdą prisiminė E.Paplauskis.

Sovietų kariai kai kur buvo prikalę metalinius dubenėlius ir šaukštus vietoje nukryžiuotojo Kristaus figūrėlės.

Medinės raketos pakelėje

Sovietmečiu Klaipėdoje ir visame pajūryje buvo 29 kariniai objektai. Pačioje Klaipėdoje stovėjo 3-ioji kranto apsaugos divizija su pasienio bei oro apsaugos kariniais daliniais.

Baltijos jūros laivynas turėjo savo padalinių, skirtų jūros stebėjimui.

Klaipėdos rajono teritorijoje buvo 16 karinių dalinių. Nemirsetoje buvo įsikūręs pasienio mokymo centras, krantų apsaugos divizijos taktinio mokymo centras. Nemirsetoje veikė radiolokacinė kuopa.

"Yra liudininkų, kurie pasakojo, kad Dargužių kaimo ribose esantis betoninis įtvirtinimas žemėje galėjo būti skirtas sunkiųjų pabūklų technikai. Technika galėjo būti skirta raketų paleidimui. Tačiau kiek toliau, aplinkiniams matomoje vietoje, stovėjo medinės raketos, nudažytos ryškiomis spalvomis. Vaikystėje teko matyti šias medines imitacijas. Spėju, kad jos buvo skirtos suklaidinimui", – prisiminė E.Paplauskis.

Į Karklę nebuvo taip paprasta anuomet patekti. Į ją vedė du žvyrkeliai.

"Buvo įrengti atitvarai skersai kelio, prie jų stovėjo kareiviai. Kartais jie kažkur pradingdavo, net ir karinė tarnyba sovietmečiu buvo vykdoma aplaidžiai. Įvažiuodamas į kontroliuojamą teritoriją turėjai parodyti leidimą, kareivis galėdavo klausti, kur ir ko važinėji pajūriu. Mes lankydavome gimines. Kai buvau vaikas, buvo įdomu pasižiūrėti į tas medines raketas", – prisiminė E.Paplauskis.

Operacijoje dalyvaus jūrų pėstininkai iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Portugalijos, taip pat Lenkijos ir JAV desantiniai laivai „Gniezno“ ir USS „Fort Mchenry“, aviacinę paramą vykdys Ispanijos atakos lėktuvai AV-8B, Jungtinės Karalystės ir JAV sraigtasparniai „Merlin“, „Sea King“ ir „Black Hawk“.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai „Sėlis“, „Aukštaitis“ ir gelbėjimo laivas „Šakiai“ operacijos metu vykdys rajono apsaugos funkcijas.

Parodomąją sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo operaciją stebėti planuoja Lietuvos valdžios atstovai, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Gintautas Zenkevičius, JAV 2-ojo karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Andrew Lewis, NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas generolas Erhardas Buhleris, NATO Jungtinių jūrinių pajėgų vadas viceadmirolas Keithas Blountas ir kiti aukšto rango Lietuvos kariuomenės ir užsienio šalių pareigūnai.

Iš viso Baltijos jūros regione birželio 9–21 d. vykstančiose pratybose dalyvauja daugiau nei 8 tūkst. įvairių karinių pajėgų atstovų, 50 karo laivų ir 40 orlaivių iš 16 NATO ir 2 partnerių šalių: Belgijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos ir Vokietijos.

BALTOPS (angl. Baltic Operations) - tai Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos kasmetinės jūrinių pajėgų pratybos Baltijos regione. Šiais metais tai jau 47-osios BALTOPS pratybos ir joms vadovauti yra paskirtas JAV 2-asis karinis jūrų laivynas, kuris buvo atkurtas 2018 m. pavasarį JAV karinių jūrų pajėgų sprendimu.

Pagrindinis pratybų BALTOPS 2019 tikslas - sustiprinti pajėgumų reikalingų skubiam reagavimui į krizes ir regioniniam stabilumui koordinaciją, skatinti taiką ir saugumą Baltijos regione.

Pratybų organizatoriai atsiprašo gyventojų ir pajūrio svečių dėl galimų nepatogumų ir informuoja, kad pratybų metu nuo birželio 15 d. 00.00 val. iki birželio 16 d. 23.59 val. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Nemirsetos paplūdimio teritorija ir oro erdvė virš jo yra paskelbta laikina karine teritorija. Visų nuotoliniu būdu valdomų orlaivių naudojimas šioje teritorijoje yra griežtai draudžiamas.

Iki Klaipėdos likus nedideliam atstumui, ten, kur ženklas greitį riboja iki 70 km/val., mano automobilį pasivijo juodas 7-osios klasės BMW, naujesnės laidos.

Jau iš tolo BMW vairuotojas ėmė ilgosiomis šviesomis iš paskos "mirkčioti", kad traukčiausi iš kelio, nors važiavau maksimaliu leistinu greičiu, tai yra 70 km/val. Taip kelių chuliganas ėmė versti mane pažeisti taisykles.

Norėjau pasitraukti į pirmąją eismo juostą ir aplenkti ja lėčiau važiavusį kitą automobilį, tačiau viršyti leistino greičio nenorėjau. Be to, mano mašiną ėmė mėtyti dėl slidžios dangos (antroji eismo juosta buvo nevalyta), todėl teko stabdyti.

Tai labai nepatiko paskui mane skubėjusiam BMW veikėjui. Jis ėmė be perstojo signalizuoti ilgosiomis šviesomis.

Tik per plauką viskas vos nesibaigė nelaimingu eismo įvykiu. Ir tai vyksta vien dėl to, kad kažkoks chuliganas, užuot sėdėjęs ant laktos Pravieniškėse, sėdi prie galingo automobilio vairo ir verčia kitus rizikuoti savo bei aplinkinių gyvybe.

Manyčiau, tokiems visam gyvenimui reikėtų atimti vairuotojo pažymėjimą ir uždėti tūkstančio eurų baudą.

Taip pat seniai bemačiau, kad šiame ribojamo greičio ruože stovėtų kelių policija ir matuotų greitį. Jei bent vieną rytą pabudėtų, rezultatai nustebintų, nes 70 km/val. greičiu čia važiuoja retas.

A.A.

Skendo keturi vaikai

Saulėtas dangus, šiltas vanduo ir banguota jūra nuslopino poilsiautojų budrumą ir atsargumą.

Matydami raudoną vėliavą pajūryje, kuri reiškia, jog maudytis griežtai draudžiama, žmonės veikiausiai tai vertino kaip pajūrio gelbėtojų kaprizus. Ir dauguma draudimų nepaisė.

Kai kuriems už tai teko sumokėti siaubingą kainą.

Pirmadienį Palangos paplūdimiuose skendo 6 žmonės, iš jų – keturi vaikai. O ten, kur gelbėtojų nebuvo, jūra pasiglemžė tris gyvybes.

Žuvo du vaikai ir suaugęs vyras, bandęs gelbėti skęstantį sūnų. Žuvusieji – iš Kauno rajono ir Panevėžio.

"Kaip vyko visa drama, sunku pasakyti, nes mūsų gelbėtojai ten nebudi, ten nėra postų, nes paplūdimiai – laukiniai, priklauso Klaipėdos rajono teritorijai. Gavome pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, kad vaiką neša į jūrą. Mūsų gelbėtojai išskubėjo į įvykio vietą. Ten jau pati mama sugebėjo ištraukti savo vaiką iš vandens, kito vaiko, buvusio kartu, neberadome", – pirmadienio įvykius pasakojo Palangos gelbėjimo stoties vadovas Jonas Pirožnikas.

Dvi nelaimės vienu metu

Taigi pirmadienį po pietų buvo gautas pranešimas, kad Nemirsetos paplūdimyje skęsta vaikas.

Be pajūrio gelbėtojų, atskubėjo ir ugniagesiai, tačiau vaiko vandenyje jau nebuvo matyti.

Prieš atvykstant narams, ugniagesys ir nelaimės vietoje buvęs žmogus, apsirišę virvėmis pradėjo vaiko paieškas.

Vėliau darbus vandenyje tęsė narai, jiems talkino sraigtasparnis. Tik vėlai vakare buvo aptiktas 11-os metų berniuko kūnas.

Tą pačią dieną buvo gautas dar vienas pranešimas, kad už kilometro, tame pačiame paplūdimyje, nuskendo dar du žmonės: 12-os metų berniukas ir 45-erių jo tėtis.

"Pradžioje galvojome, kad čia tas pats pranešimas. Kaip paaiškėjo, įvyko dar viena nelaimė, nuskendo tėvas su sūnumi. Gelbėtojai juos ištraukė, dar bandė gaivinti, bet buvo per vėlu. Pirmadienį jūra buvo labai pavojinga, iškelta raudona vėliava, maudytis griežtai draudžiama. Palangos ir Šventosios paplūdimiuose mes dirbome išsijuosę, išgelbėjome 6 asmenis, tarp jų – keturis vaikus. Ką veikia jų tėvai? Jie nenori girdėti mūsų įspėjimų, jie tvirtina, kad mes varžome jų teises. Esą Lietuva yra laisva, ir jie daro, ką nori", – piktinosi J.Pirožnikas.

Šitas laisvės troškimas pirmadienį paženklintas trimis karstais.

Šią vasarą tai pirma baisi tragedija Palangos pajūryje, nei pernai, nei užpernai nuskendusiųjų nebuvo.

Pernai Palangos savivaldybės pajūryje išgelbėti 8 žmonės, šiemet – jau 12.

Pajūryje – pavojingas reiškinys

Ne mažesnė įtampa pirmadienį buvo ir Klaipėdos paplūdimiuose. Žmonės ir čia nepaisė raudonos vėliavos.

"Vanduo šiltas, jūra banguota. Bangos jiems – kaip pramoga, ir niekas nenorėjo girdėti, kaip tai pavojinga. Gelbėtojai nuolatos patruliavo ir perspėjo poilsiautojus, kad draudžiama maudytis. Vieni klausė, kiti ne. Tėvai nuolat leidžia vaikams maudytis, kai kabo raudona vėliava. Pirmadienį jūra buvo itin pavojinga. Po štormo ėmė rimti vėjas, mažėjo bangos ir sustiprėjo jūros trauka. Tai pats pavojingiausias reiškinys. Šią vasarą išgelbėjome 5 žmones, iš jų – keturis vaikus", – teigė bendrovės "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Per pastaruosius septynerius metus Klaipėdos pajūryje nuskendo du žmonės.

Pagrindinė problema – poilsiautojai paplūdimyje pamiršta apie savo saugumą, nori pailsėti, pernelyg atsipalaiduoja, neprižiūri savo vaikų.

"Jie galvoja, kad jeigu kas ir skęs, tai – tik ne jie. Jie į bangas žiūri kaip į pramogą. O jūra klastinga ir kiekvienu momentu gali pasiimti savo auką", – įspėjo A.Siakki.

Nelaimė įvyko paplūdimyje, kur nebudi gelbėtojai. Tačiau ir tose vietose, kur budi gelbėtojai, nelaimių išvengiama per plauką. Vien pirmadienį Palangos ir Šventosios paplūdimiuose budintys gelbėtojai nuo žūties vandenyje išgelbėjo šešis žmones – tris suaugusiuosius ir tris vaikus (maždaug 10 – 11 metų).

„Baisi diena vakar buvo. Niekada šią vasarą taip nebuvo. Jeigu nebūtume dirbę prevencinio darbo, nebūtumę vaikę, manau, per dieną galėjo būti apie 20 lavonų. Labai skaudi man ta nelaimė – kaip vaikai atsidūrė vandenyje? Problema, kad tėvai palieka vaikus be priežiūros. Gaila, kad Seime buvo tik diskusija, jog reikia baudas padidinti iki 500 eurų. Dabar, rodos, septyni eurai. Būtų bent 200 eurų, žmones sudrausmintų. Vakar atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti“, – BNS sakė Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.

Pirmadienį stipriai banguojant Baltijos jūrai, Palangos gelbėtojai vykdavo dirbti ir ne į savo teritorijas.

„Varėme žmones iš vandens, kvietėme pareigūnus. Išsaugojome žmones tik savo paplūdimiuose, neišsaugojome kitur. Kai kabo raudona vėliava ir kai mes neleidžiame, žmonės eina maudytis. Ten, kur yra gelbėtojų, jie eina kitur“, – BNS pasakojo kurorto gelbėtojų vadovas.

Varėme žmones iš vandens, kvietėme pareigūnus. Išsaugojome žmones tik savo paplūdimiuose, neišsaugojome kitur.

Policijai perduodami tik patys aršiausi ir ypač agresyviai besielgiantys poilsiautojai.

„Jei reikėtų visus bausti, tai reikėtų, kad visa Klaipėdos ir Palangos policija stovėtų paplūdimyje ir rašytų protokolus“, – sakė J.Pirožnikas.

Daugybę metų gelbėtoju dirbantis vyras sako nežinantis atsakymo, kodėl žmogus vandenyje taip rizikuoja savo ir savo vaikų gyvybėmis.

„Turbūt galvoja, kad nelaimė gali atsitikti kitam, tik ne man. Deja, taip nėra, atsitinka visiems. Vienam piliečiui vakar 15 minučių aiškinau, jis paskui nurimo, pasakė, kad aš teisus. Iš pradžių jis šaukė ant manęs, kad aš varžau jo teises, jis iškvies policiją, čia yra jo vaikas ir aš negaliu kištis. Aš tokių žmonių dažnai klausiu, kai vairuojate, saugos diržą segatės? Čia irgi jūsų reikalas? Jei nesisegate, baudžia policija. Čia irgi tas pats“, – BNS apie darbo specifiką pasakojo J.Pirožnikas.

Kai kurie poilsiautojai gelbėtojams bando įbrukti lapą, kuriame prašo leisti maudytis ir pažada neturėti pretenzijų.

Pirmadienio pavakare Baltijos jūroje ties Nemirseta nuskendo iš Panevėžio miesto atvykę 12 metų berniukas ir jo 45 metų tėvas, dar vieno dingusio vaiko ieškojo kariuomenės sraigtasparnis. Šis irgi paskendo, jo kūnas rastas vakare. 11-metis prie jūros buvo atvykęs iš Kauno rajono, Kulautuvos. Jis poilsiavo su mama ir teta.

Nuo trečiadienio 5 val. iki sekmadienio 3 val. bus uždarytas kelias Klaipėda – Liepoja atkarpoje nuo posūkio į Nemirsetą iki viaduko. Kelio Šiauliai – Palanga bus uždarytas viadukas per kelią Klaipėda – Liepoja.

Numatytos apylankos

Važiuojant į Palangą keliu Klaipėda – Liepoja, bus galima atvykti pro Nemirsetą, Klaipėdos pl.

Važiuojant nuo Liepojos pusės link Klaipėdos, važiuoti senuoju keliu pro Palangą Klaipėdos plentu, toliau važiuoti link Nemirsetos ir už Nemirsetos įvažiuoti į kelią Klaipėda – Liepoja.

Važiuojantiems iš Kretingos į Palangą reikės važiuoti iki viaduko su keliu Klaipėda – Liepoja, toliau vadovautis apylankos ženklais. Važiuojantys iš Palangos į Kretingą, turės važiuoti tuo pačiu keliu, kaip važiuojantys iš Kretingos į Palangą.

Visais atvejais vairuotojai turės vadovautis laikinais kelio ženklais, nurodančiais apylankų kryptis.

Renginio metu automobilių statymas kelyje Klaipėda–Liepoja numatytas nuo posūkio į Nemirsetą iki trasos ribų.

Palangos mieste automobilius bus galima statyti vadovaujantis kelio ženklais ir mieste esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse.

Mėgautis poilsiu pušynų apsuptyje ir vos už kelių šimtų metrų ošiančia jūra Pajūrio regioninio parko teritorijoje įsikūrusiame kempinge suaugusiam asmeniui kainuos 6 eurus už parą, vaikui – perpus mažiau. Palapinės vieta, priklausomai nuo joje apsistojusių žmonių skaičiaus, poilsiautojams atsieis 6-8 eurus, para kemperyje – 18 eurų.

Apsistojusieji kemperiuose bei palapinėse galės nemokamai naudotis wifi zonomis, sanitarinėmis higieninėmis ir maisto gaminimo patalpomis, o nusprendusiais pailsėti nuo maisto ruošos pasirūpins entuziastingi kempingo šefai. Už papildomą mokestį kempingo gyventojai turės galimybę pasinaudoti savitarnos skalbykla. 
Svečių patogumui kempingo teritorija apšviesta, čia įrengtos pavėsinės su židiniu, sporto bei vaikų žaidimų aikštelės. Vakaro pokalbiams su arbata ir naujiems susitikimams kvies jauki terasa.

Anot operatorių, Palangos kempinge keliautojai galės ne tik patogiai pernakvoti, bet ir puikiai praleisti laiką – susipažinti su kempingo biblioteka, stebėti sporto varžybas, žaisti stalo futbolą, krepšinį, tenisą, badmintoną, petankę ir mėgautis kitomis aktyviomis pramogomis.

Poilsiautojus vilios ne tik ranka pasiekiamas paplūdimys – netoliese stūkso XX a. pab. laivų gelbėjimo stotis, apžvalgos aikštelė, moreninis kyšulys į jūrą. Į pietus nuo Nemirsetos driekiasi Pajūrio regioninis parkas, Nemirsetos kraštovaizdžio draustinis, kurio grožis atsiskleidžia keliaujant atnaujintais dviračių takais. Pasiilgus miesto triukšmo, jais iš kempingo teritorijos patogu pasiekti ne tik Palangos centrą ar Šventąją, bet ir Karklę, Klaipėdą, o iš jos – Kuršių Neriją.

Iš viso Palangos kempingo teritorijoje įrengtos 58 vietos kemperiams ir visa jiems reikalinga infrastruktūra bei 59 vietos palapinėms bei atvykusiųjų automobiliams.

Nijolė iš Palangos pasakojo stebėjusi šį gyvį gana ilgą laiką. Bebras keliavo Klaipėdos link.

"Bebras vis paplaukdavo, tada išsiropšdavo į krantą pailsėti. Kiek apdžiūvęs, jis vėl nerdavo į bangas. Nors šis gyvūnas – geras plaukikas, tačiau buvo akivaizdu, kad jis labai išvargęs. Įdomu ir tai, kad jis įveikė ilgą atstumą", – pasakojo moteris.

Bebro kelionę stebėjo daugybė žmonių, kurie vaikštinėjo Nemirsetos paplūdimiu.

"Buvo jėgos aitvarų mėgėjų, buvo daug žmonių su šunimis ir vaikais. Nemačiau, kaip į šį reginį reagavo šunys, tačiau mes patys arčiau nedrįsome eiti. Juk šie gyvūnai gali būti ir agresyvūs", – kalbėjo moteris.

Neseniai internete buvo pasklidusi žinia apie Latvijoje bendro užpultą jaunuolį, kuris papuolė į kuriozinę situaciją dėl gelbėtojų abejingumo. Vaikinui pagalbos telefonu pranešus, kad jį užpuolė bebras, niekas nepatikėjo, kad jis sako tiesą. Sulaukęs pagalbos vaikinas vis dėlto buvo nugabentas į ligoninę, kur jam medikai susiuvo 15 siūlių kojoje.

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis tikino, kad bebrų gausu visoje parko teritorijoje.

"Jie gyvena ir pačioje Klaipėdoje. Jų daug ne tik Danėje, bet ir visuose pajūrio upeliuose – Rykinėje, Tydekoje, Cypoje. Palangoje jų galima pamatyti Rąžėje. Nuo jų kenčia ir Šventoji. Placio ežere yra milžiniška jų buveinė", – kalbėjo E.Paplauskis.

Kodėl bebras patraukė sūria jūra? Spėjama, kad taip šis gyvis ieškojo naujos buveinės.

"Bebrai su tėvais gyvena ilgai. Tačiau suaugę bebrai turi trauktis ir ieškoti naujų namų. Bebrų Lietuvoje yra tiek, kad jų išvysti galima visur. Dažniausiai bebrai keliauja upeliais ir upėmis žemyn, kol atsiduria jūroje", – pasakojo E.Paplauskis.