Įvairios pozicijos

Valandos trukmės laidos koncepcija kitokia nei paprastos žinios, tikina D.Jursevičius. Laidoje bus ir žinių, bet jos – trumpos, koncentruotai pateiksiančios svarbiausią informaciją, o "Svarbi valanda" susidės iš trijų pagrindinių dalių – tądien aktualiausių trijų temų. Kaip pavyzdį, kaip šios temos bus gvildenamos, žurnalistas pateikia šiandien vis linksniuojamus Afganistano įvykius.

"Pasirinkę aktualiją, ją skirstysime į smulkesnes potemes, pavyzdžiui, kas yra Talibanas, kas jo lyderiai, nes mes kalbame apie Talibaną, bet net nežinome, kas jam vadovauja. Kita tema gali būti apie tai, ką Afganistanas davė Lietuvai – nuo Saugumo departamento vadovo iki karinės patirties Lietuvos kariuomenei. Trečia tema – kas bus su pabėgėliais", – laidos vizija dalijasi D.Jursevičius.

"Į kiekvieną tokią aktualiją pabandysime pažvelgti iš skirtingų pozicijų, kad tai nebūtų tik sausa informacija, jog tūkstančiai žmonių dabar bando pabėgti iš Kabulo oro uosto, kabinasi į lėktuvus ir nuo jų krenta, kai lėktuvai kyla. Bandysime žiūrėti įvairiais kampais, kad būtų aktualu ir įdomu mūsų žiūrovui", – tvirtina laidos vedėjas.

"Svarbi valanda" analizuos ne tik politines, bet ir svarbiausias kultūrines, meno, sporto sritis, jei tądien tai bus dominuojančios naujienos, o į įvairius klausimus atsakyti padės laidos svečiai, savo srities profesionalai.

Nuvertintas žiūrovas

Anot R.Tapinienės, kuri, pasikeisdama su D.Jursevičiumi, ves laidą, praėjusių metų ruduo buvo kupinas iššūkių: "LRT teko svarbus vaidmuo – surengti rinkimų debatus, specialias transliacijas. Jau tada pastebėjome, kad mūsų žiūrovas itin reiklus – iš visuomeninio transliuotojo tikisi ne tik fakto, bet ir analizės, platesnio žvilgsnio į aktualią problemą. Šį rudenį vėl bus daug iššūkių."

Žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai reikalauja gilesnės analizės, ne paviršutiniškų žinių.

D.Jursevičius pripažįsta, kad tiek žiūrovas, tiek klausytojas, tiek skaitytojas dažnai lieka nuvertintas – bent jau žiūrint iš plačiosios Lietuvos žiniasklaidos pusės. "Bet galiu pasakyti, kad išties jaučiame, kaip žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai reikalauja gilesnės analizės, ne paviršutiniškų žinių, nes paviršutiniškų antraščių, patrauklių pavadinimų, kuriuos perskaičius galima susidaryti įvairių nuomonių, nors straipsnio turinys dažnai su tokiomis antraštėmis nė nesutampa, – daugybė", – sako žurnalistas.

"Tikimės, kad žiniasklaidos vartotojui svarbus gilesnis požiūris į situaciją, įvykį, žinią, ne tik, kad tai atsitiko, o kodėl atsitiko, kas dabar bus, kai taip atsitiko, ką tai reiškia, kokios priežastys, kokie padariniai. Vedu ir kitas laidas, viena iš jų – "Svarbus pokalbis", kuri ilgesnio formato – beveik pusvalandžio, radijuje, ir yra klausoma, todėl iš auditorijos jaučiu, kad žmonėms reikia išsamesnės informacijos, o ne tik paviršutiniško pranešimo, kad Afganistaną užėmė Talibanas", – nė kiek neabejoja D.Jursevičius.

Dar viena iš priežasčių, skatinanti pasinerti į gilesnę analizę, – didžiulis informacijos srautas, triukšmas, kuris šiuo metu mus supa ir tik didėja, sako D.Jursevičius: "Mūsų vienas pagrindinių tikslų – atsijoti, kas yra svarbu, o kas tiesiog yra skambi antraštė, sukurpta norint sulaukti dėmesio ar dėl kitų priežasčių."

Kiek reiklesnis žiniasklaidos vartotojas skatina žurnalistus pasitempti? "Svarbios valandos" vedėjas atsako, kad bent jau LRT žurnalistai nebūna atsipalaidavę. "Tai matote iš reakcijos į svarbius įvykius: jeigu Minske užgrobtas lėktuvas, mes iš karto reaguojame ir rengiame specialias laidas, nelaukdami pirmadienio, jei įvykis atsitiko sekmadienio popietę", – akcentuoja žurnalistas.

Prisitaikyti prie pokyčių

Su pirmuoju tiesioginiu eteriu D.Jursevičius susidūrė daugmaž prieš penkiolika metų, kai "Labas rytas, Lietuva" laidoje skaitė spaudą. "Labai nepagarbiai elgiausi su laikraščiais, juos kažkaip numesdavau. Man prodiuseris Modestas Naudžius iškart pasakė, kad gerai viską perskaičiau, neklydau, bet patarė daugiau nemėtyti laikraščių", – su šypsena prisimena žurnalistas.

Šiandien pasiruošimas bet kokiai tiesioginio eterio laidai labai skiriasi, pripažįsta jis. "Pradedant nuo darbo priemonių iki laidų formato. Anksčiau laidos buvo paprastesnės, primityvesnės, gal ir kitokių laidų poreikio nebuvo, nes ir informacijos vartojimas buvo visai kitoks nei  šiandien. Jos nebuvo tiek daug, dabar turime dirbti su daug informacijos ir tą darbą atlieka daug žmonių", – atvirauja D.Jursevičius.

"Svarbios valandos" išskirtinumas bus, kad tą informaciją pateiksime ne tik per turinį, bet ir per formą. Galbūt kai kuriems žmonėms bus paprasčiau suvokti, kai pasakysime skaičius ir jų mastą parodysime lentelėje. Jei prisimintume, kokios laidos buvo prieš 10–15 metų, viskas labai smarkiai pažengę – tiek techninėmis galimybėmis, tiek darbo prasme, nes galime parodyti naujienos formą, o ne tik ją išsakyti žodžiu", – priduria jis.

Žurnalistas neslepia, kad prieš naujos laidos transliacijas jaučiasi gerai, o jaudulys net ir po ilgametės patirties darbo tiesioginiame eteryje išlieka. "Manau, būtų blogai, jei to jaudulio nebebūtų, nes tai reikštų, kad, ko gero, nebeįdomu tai, ką darai. Jaudulys skatina pasitempti, o kad nežinomų dalykų bus – faktas. Tam reikia ruoštis iš anksto, nes tai atsitinka nuolat. Prasideda laida, ir jos metu gali atsitikti kažkas, į ką reikia reaguoti, juo labiau jeigu kartosis Seimo maršai, ir galima tokius dalykus transliuoti tiesiogiai", – neabejoja D.Jursevičius.

„Siekiame, kad mūsų žiūrovas turėtų ir ugdytų kritinį mąstymą, ypač kai informacijos jūroje sklando didelis srautas netikrų naujienų ir iškraipytų nuomonių. „Svarbi valanda“ – ne tik naujienų laida, joje bus ieškoma sprendimų, priežasčių, analizuojama, todėl labai svarbus vaidmuo tenka vedėjams – jų patirtis, labai reikšmingas gebėjimas suprantamai pateikti net ir sudėtingą informaciją“, – akcentavo LRT TV naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė.

Laidos vedėjai R. Tapinienė ir D. Jursevičius – didelę patirtį turintys žurnalistai ir naujienų bei aktualių pokalbių laidų vedėjai. Kiekvienoje „Svarbi valanda“ transliacijoje bus išskiriamos 2–3 svarbiausios tos dienos pasaulio ir Lietuvos aktualijos. Vedėjų pasirinktos temos bus analizuojamos kartu su ekspertais, sprendimų priėmėjais, pareigūnais, politikais, verslininkais, kitais žurnalistais iš įvykio vietos. Be to, valandos laidoje trumpai bus pristatomos ir kitos dienos naujienos.

Anot žurnalistės, laidos vedėjos R. Tapinienės, praėjusių metų ruduo buvo pilnas iššūkių: „LRT teko svarbus vaidmuo – surengti rinkimų debatus, specialias transliacijas. Jau tada pastebėjome, kad mūsų žiūrovas itin reiklus – iš visuomeninio transliuotojo tikisi ne tik fakto, bet ir analizės, platesnio žvilgsnio į aktualią problemą. Šis ruduo vėl bus kupinas iššūkių, nes žiūrovams pristatysime naują aktualijų laidą „Svarbi valanda“, kurioje kartu su kolega Deividu ir visa naujienų tarnybos komanda stengsimės žiūrovams pateikti svarbiausių tos dienos aktualijų platų paveikslą, ir tai taps svarbiu nauju dienos ritualu mūsų žiūrovams.“

„Galiu drąsiai sakyti, kad mane lydi sėkmė – profesiniame kelyje tenka žengti tik su geriausiais žiniasklaidos profesionalais. Darbas su LRT naujienų tarnybos komanda, neskaičiuojančia darbo valandų, kur likus kelioms minutėms iki tiesioginio eterio gali viskas pasikeisti – negąsdina, nes žinai, kad viskas vis tiek bus gerai. Naujoje laidoje kalbėsime faktų ir argumentų kalba, todėl užtikrintai galime sakyti, kad 18.30 val. – svarbi valanda“,– teigia D. Jursevičius.

Pasak LRT TV naujienų tarnybos vadovės I. Larionovaitės, pandemija dar kartą pabrėžė, kokia svarbi tiksli ir kokybiška informacija. Tai tik įrodo per karantiną stipriai išaugęs tokio pobūdžio laidų žiūrimumas.

Naujame LRT televizijos sezone taip pat bus ir žiūrovų pamėgtos aktualijų ir naujienų laidos –  „Labas rytas, Lietuva“, Laba diena, Lietuva“, „Panorama“, savaitės įvykių apžvalga – „Savaitė“.

Naujajame LRT televizijos sezone 18.30 val. poziciją „Svarbi valanda“ perima iš „Klauskite daktaro“ laidos, kuri net penkerius metus eteryje buvo rodoma kiekvieną darbo dieną. Nuo šiol edukacinė laida apie sveikatą, kurioje ir toliau medicinos sričių ekspertai į sudėtingus klausimus apie ligas ir jų prevenciją atsakys aiškiai ir su tikrais pavyzdžiais, bus rodoma šeštadieniais 17.30 val. per LRT televiziją.

„Pastarieji metai buvo labai permainingi tiek mano asmeniniame, tiek darbiniame gyvenime. Visi su permainomis dorojamės skirtingai – tai natūralu. Kaip ir tai, jog ne visi drįstame pripažinti, kad kartais, užuot didinus greitį, reikia jį sumažinti ir sustojus saugioje vietoje leisti sau tiesiog pakvėpuoti. Mano planas yra būtent toks“, – LRT perduotame komentare cituojama Rasa Tapinienė.

„Rasa yra viena labiausiai patyrusių Lietuvos TV eterio žurnalisčių, todėl neabejoju, kad vis augantis ištikimų „Dienos temos“ žiūrovų ratas įvertins Rasos sprendimą visą savo dėmesį skirti šiai laidai. Rasos patirtis taip pat bus labai svarbi intensyvėjant politiniam sezonui ir artėjant rinkimams“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT radijo naujienų tarnybai laikinai vadovaus Dovilė Javinskaitė, iki šiol ėjusi Radijo naujienų tarnybos Reporterių grupės vadovės pareigas.

R. Tapinienė Lietuvos radijo naujienų tarnybai vadovavo beveik metus – nuo praėjusių metų gegužės pabaigos.

„Aš niekada nekomentuoju savo asmeninių santykių“, – tuomet portalui kauno.diena.lt paklausus apie galimą šeimos krizę su žurnaliste, TV laidų vedėja R. Tapiniene teigė A. Tapinas.

Šiandien A. Tapinas portalui taip pat nedaugžodžiavo: „Taip, esu vienas.“ Paklaustas, ar jis jaučiasi vienišas, žinomas vyras į kalbas nesileido – tik patvirtino, kad tai, ką jis rašė vienoje internetinėje pokalbių grupėje, yra tiesa.

Akyliems A. Tapino gerbėjams pro akis neprasprūdo tai, kad skyrybas jis patvirtino vienoje internetinėje pokalbių grupėje. 

„Sveikos, žavios damos ir puikūs ponai, kaip sako mano draugas Jogaila Morkūnas (tas, kur žiauriai sukūdo po skyrybų, į žmogų nepanašus). Aš esu Andrius Tapinas, įkeliu savo nuotrauką, kad negalvotumėt, jog kažkoks apsimetėlis, – prisistatė žurnalistas. – Geri žmonės parodė šį kanalą, tad sveikinuosi ir sakau, kad nepykstu ir jaučiuosi gerai ir pakylėtas, kad mano asmeniui skiriate tiek dėmesio. Yra ir naudos, nes ne visada prisimenu vietas, kur esu buvęs, o čia va – viskas kaip ant delno, sudokumentuota. Bet galvoju, kad viskas yra pernelyg sudėtinga. Reikia fotkinti, tos nuotraukos iš nugaros dažnai būna neryškios, arba vakar Birštono SPA atvažiavot ilsėtis, o vėl stresas, reikia stebėti, po to aprašyti, tai koks čia jums poilsis, dar darosi neaišku, kuri mano dama yra blondinė ar brunetė.“ Taip  žurnalistas su humoru įvertino šios grupės narių pastangas ne kartą aptarinėti jo asmeninį gyvenimą.

„Aš jums čia viską pasakysiu tiesiai, kad taip, jau kurį laiką esu vienas, ne, antros pusės neturiu (jeigu ką turit pasiūlyt – tai PM), taip, tas raudonas sportinis Lotusas yra mano ir aiški vidurio amžiaus krizės išraiška, ne, ketvirtadienį „Piano Man Outside“ nebuvau įkaušęs, išgėriau tik vieną Spritzą, bet buvo labai ilgas „Laikykitės ten“ filmavimas, tai galėjo taip pasirodyt, ne, ne visos blondinės, kurios nori su manim nusifotografuoti klubuose, yra mano moterys, ir būna, kad aš mieste pietauju su kolegėmis“, – rašė žurnalistas. 

Primename, kad pora susituokė 2001 rugpjūtį.

„Aš niekada nekomentuoju savo asmeninių santykių“, – paklausus apie galimą šeimos krizę su žurnaliste, TV laidų vedėja Rasa Tapiniene teigė A. Tapinas.

Į kalbas žinomas vyras daugiau nesileido. Tačiau „ne“ paklaustas apie skyrybas jis taip pat nepasakė.

Pora susituokė 2001 rugppjūtį.

„Facebook“ nuotr.

„Vienos merginos į televiziją eina dėl populiarumo, kitos – dėl to, nes mato save ne tik ekrane, bet kartu ir nori dirbti žurnalistinį darbą. Mane šie dalykai traukia. Nuo mažens žaviuosi žurnalistėmis ir TV laidų vedėjomis, kurių darbas tikrai nėra lengvas, jos kiekvieną dieną turi atrodyti žavingos ir pasiruošusios bet kokiems iššūkiams“, – sakė J. Žičkutė.

Mergina sako, kad jeigu būtų išrinkta KK2 vedėja, rinktųsi ne vakarėlius, bet visą laiką skirtų tobulėjimui. „Niekas negimsta viską mokėdamas. Man tai – kelio pradžia, puiki galimybė parodyti save bei įgyti patirties. Jeigu tapsiu KK2 vedėja, tikrai nesiruošiu „sužvaigždėti“ ir tik lankytis įvairiuose vakarėliuose. Noriu tobulėti ir kiekvieną dieną būti vis geresnė laidos vedėja“.

Justė įsitikinusi, kad tik universalūs žmonės gali sėkmingai dirbti televizijoje: „Manau, kad charizma – įgimtas dalykas, tačiau tik su ja kelias į televiziją nebus atviras. Be kantrybės, darbštumo ir sugebėjimo prisitaikyti karjera televizijoje gali pasibaigti dar net neprasidėjusi“.

Nors Justė žengia tik pirmuosius žingsnius televizijoje, tačiau darbas prieš kameras jai nėra svetimas: „Prieš keletą metų kartu su dainininku Ilja Aksionovu filmavome jo dainos „Greitkelyje“ vaizdo klipą“.

Mergina sako, kad pažintis su jaunuoju dainininku įvyko labai netikėtomis aplinkybėmis: „Su Ilja prasilenkėme užkulisiuose, kuomet kartu dalyvavome vieno prekybos centro tinklaraštininkų renginyje ir žengėme podiumu. Atsitiktinis prasilenkimas virto bendradarbiavimu“.

Justė pasakoja, kad nors studijos ir darbai užima daug laiko, tačiau ji visuomet randa laiko sportui, o labiausiai merginai patinka bėgioti.

„Bėgimą atradau prieš kelerius metus. Tai puikus būdas atsipalaiduoti, užsimiršti problemas. Stengiuosi į savaitę bent 3–4 kartus įveikti po 7–8 kilometrus“, – sakė J. Žičkutė.

Paklausta, į kokį politiką vienoje KK2 laidoje iškeistų laidos vedėją Tomą Ališauską, Justė daug negalvoja – tai Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Ne todėl, kad jis geras ar blogas meras, bet manau, kad jis turi visas savybes būti geru laidų vedėju – visuomet pozityvus ir besišypsantis”.

Televizijos laidų vedėja Rasa Tapinienė nesupranta reitingus sudarančių mistinių dėžučių, giria savo vyrą Andrių ir prisipažįsta, kad beveik nežiūri televizoriaus.

– Jei reiktų atrinkti geriausias Lietuvos televizijų laidas, turbūt paminėtumėte savo vyro laidas "Auksinis protas", "Pinigų karta" arba savo "Diagnozė: valdžia" bei "Info diena"?

– Labai provokuojantis klausimas. Tos laidos skirtingos, viena kitą papildo, gali sekti viena po kitos, todėl jų negalime lyginti. Na, tiesa, "Auksinis protas", "Pinigų karta", "Diagnozė: valdžia" galbūt turi panašią auditoriją – tai išsilavinę, įvykius sekantys žmonės.

– Jūsų namuose yra televizorius?

– Televizorius yra, bet hm... Mane atleis iš darbo, bet pasakysiu: televizoriaus nežiūriu.

– Visiškai?

– Na, labai retai. Nebent tai, kas įdomu iš profesionalios pusės – žinių laidas. Bet ne lietuvių, o užsienio. Dažniausiai – BBC, antroje vietoje – CNN, dar – "FOX News", "Live TV News". Pastarąją dažniau internete.

Televizorius yra atskirame kambaryje, tad jis negali būti įjungtas kaip fonas, todėl reikia specialiai žiūrėti, o tam beveik nėra laiko. Beje, Andrius neseniai išbandė "Netflix".

– Ko mums trūksta iki BBC ar CNN?

– Pajėgumo, žmonių, o to trūksta dėl to, kad stinga finansų. Nors kartais mums trūksta tiesiog požiūrio, kad į žinias reikia investuoti. Pavyzdžiui, įvykiai Paryžiuje. Dauguma Lietuvos televizijų negali sau leisti pirkti bilietų ir siųsti korespondentų į įvykio vietą. Arba nemato reikalo. Tiesa, kartais tai priklauso ir nuo požiūrio. Kai kuriems atrodo, kad buitinis kriminalas ar avarija Geležinio Vilko gatvėje svarbiau nei 130 per teroristinį išpuolį žuvusių žmonių. Pastebiu, kai vykstant sukrečiantiems pasaulį įvykiams mūsų naujienų laidos prasideda ne nuo jų. Dėl to kartais norisi verkti.

– Ne vienas intelektualas, menininkas tikina, kad pas mus pernelyg daug juodų laidų ir jie nežiūri tų baimę bei neviltį sėjančių kriminalinių laidų – "24 valandos", "Farai".

– Suprantu tuos žmones, kaip, beje, ir tas laidas rengiančių prodiuserių bei žurnalistų argumentus. Gyvenimas yra ne tik rožinis ir pūkuotas. Negalime apsimesti, kad pas mus viskas gerai ir mažai problemų. Tiesa, tų laidų nežiūriu ir jas pateikčiau kitaip. Pavyzdžiui, po Saviečių tragedijos mačiau diskusiją socialiniame tinkle apie vienos laidos anonsą. Pora tėvų, iš veidų matyti, kad jų gyvenimas nėra lengvas ir blaivus, ant rankų laiko kokių 4–5 mėnesių kūdikį. Ar išvydę šią situaciją žurnalistai paskambino vaikų teisių atstovams? Jei rengiant tokias laidas, kaip savo misiją deklaruoja "24 valandos", norima padėti žmonėms, laidos kūrėjai dirbtų kartu su specialistų brigada. Bet jei važiuoja į įvykio vietą tik siekdami parodyti triukšmą, pakelti laidos reitingus, pasiimti atlyginimą – ne tik neprofesionalu, bet ir nežmogiška.

– Tai laidos, kurių neturėtų žiūrėti jūsų ir Andriaus vaikai?

– Televizorių jie žiūri retai. Dažniausiai – penktadienio filmus. Kadaise žiūrėdavo laidą "Mano vyras gali". Ir aš pritūpdavau kartu. Lengva, pramoginė laida. Nenorėčiau, kad jie atrastų negatyvias, juodas, kriminalines laidas. Nedrausčiau, bet aiškinčiau, nes išmanau žurnalistikos subtilybes.

– Besipiktinantiesiems tokiomis laidomis, samprotaujantiesiems, kokią kartą augina tokios laidos, atkertama – nežiūrėkit, nebus reitingų, o jei nebus reitingų – nebus laidų.

– Aš užimu poziciją – nežiūrėk. Tiesa, net ir dirbdama televizijoje nežinau, kaip sudaromi tie mistiniai reitingai. Skaitmeniniame amžiuje nesunku pamatuoti, kiek, ką ir kas žiūrėjo. "Viasat" ar TEO, manau, išties turi tokią galimybę. O mes priklausomi nuo kažkokių mistinių 500 dėžučių, kurios iškreipia vaizdą. Mano aplinkoje dažnai diskutuojama apie įdomias švietėjiškas, publicistines laidas, jas žiūri, bet kažkodėl reitinguose jų nėra. Ir daugybė žmonių, kuriuos pažįstu, visiškai nežiūri kriminalinių laidų, kurios, anot reitingų, žiūrimos. Į tą ratą įsisuka ir verslas, užsakydamas reklamą pagal mistinių dėžučių reitingus. Niekada nenorėčiau, kad mano firma ar prekės ženklas būtų siejamas su besidraskančia neblaivia pora ir kūdikiu ant tokių tėvų rankų. Jei verslas suvoktų, kad savo veidą reiktų sieti su kultūrinėmis, pamokančiomis, švietėjiškomis laidomis, turėtų keistis ir televizija.

– Kur televizija nukeliaus po 20–30 metų? Ar ją nukonkuruos internetas?

– Ji neišnyks. Kaip ir popierinės knygos, kurioms buvo prognozuojamas išnykimas. Galbūt televizija taps kaip "Netflix"? Vienoje vietoje turėsi viską, ką nori pamatyti, galėsi atsisukti ir pažiūrėti, kada tik nori.

– Koks profesionaliausias televizijos laidų vedėjas Lietuvoje?

– (Juokiasi) Čia jau nesuklysiu – mano vyras. Ne, ne, sakau ne jo bijodama. Mes esame kritiški vienas kitam. Bet jis tikrai yra vienas iš geriausiųjų.

– O ką atsakytumėte tiems, kurie sako, kad Andrius geriau rašo, bet televizijoje – pernelyg sausas, jam trūksta charizmos?

– Nesi pinigas, visiems neįtiksi. Vieniams reikia saldumo, kitiems emocijų, ašarų, tretiems – griežtesnės intonacijos, o kažkam tik išorinio grožio.

– O ko reikia R.Tapinienei?

– Profesionalumo. Kad vedėjas išmanytų tai, ką daro. Juk labai jaučiama, kai vedėjas skaito parengtą tekstą, ar jis tai išmano, ar įsigilinęs į tą problemą, temą, ragavo žurnalisto duonos ar ne.

– Beje, ko trūksta laidos vedėjai R.Tapinienei?

– Kartais būti jautresnei, kartais griežtesnei, kartais emocingesnei. Bet dirbu, mokausi, judu į priekį.

– Ar jus galima įsivaizduoti žiūrinčią meksikietišką ar turkišką serialą?

– Nelabai. Išprotėčiau žiūrėdama filmus su tūkstančiu serijų. Prieš kelerius metus, vasarą, netyčia užmesdavau akį, kai žiūrėdavo dukra. Ir nustebau, kas čia per kraujomaiša? "Oi, mama, čia kitas serialas, bet tie patys aktoriai, atliekantys kitus vaidmenis", – man paaiškino.

– Jūsų vaikai jau nežiūri animacijos?

– Jie jau žiūri angliškus filmus be subtitrų, o gerą animaciją, tarkime, išskirtinį "Ledynmetį", – kine.

– Jei iš jūsų atimtų abi šiuo metu rengiamas laidas ir pasiūlytų kurti naują formatą, naują laidą, kokia ji būtų?

– Oi, nežinau, turbūt kitos laidos nevesčiau. Na, gal kažką panašaus į laidą "Pinigų karta" – tai tarsi išplėstos žinios. Pramoginėse, sporto ir kriminalinėse laidose savęs neįsivaizduoju. Kas dar lieka? Tik žinios ir publicistika.

Galingai atsinaujina pirmas žinių ir dokumentikos kanalas „Info TV”, pradėdamas naują sezoną su laidų, publicistikos ir dokumentinių filmų premjeromis. „Info TV“ eteryje – visiškai nauja Algio Ramanausko ir Andriaus Užkalnio aktualių pokalbių laida, Ryčio Zemkausko „Vakarų efektas”, eksperimentinė programa „Panikos kambarys“, ilgiausia šalyje žinių laida „Info diena“ ir diskusijų šou „Diagnozė: valdžia“ su Rasa Tapiniene.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sutikusi duoti išskirtinį interviu į eterį grįžtančios laidos ,,Diagnozė: valdžia” vedėjai R. Tapinienei,  pamokė ją daryti ir asmenukę. Pasak šalies vadovės, žmonės to nuolat prašo, tad jos ranka jau yra įgudusi. Šalies vadovė sako, kad socialiniai tinklai yra puiki vieta bendrauti su žmonėmis.

,,Žmonės mane dažnai mato rimtą, komentuojančią, kažką piktokai kritikuojančią, bet kaip ir visi pareigūnai, aš taip pat esu žmogus. Norisi ir šilto atviro bendravimo”, – gana liūdnokai „Info TV“ laidoje ,,Diagnozė: valdžia” sekmadienį 19.30 val. prisipažins Prezidentė.

Prezidentės ir „Info TV“ laidos ,,Diagnozė: valdžia’’ vedėjos R. Tapinienės pokalbyje tarp kitų temų – ir generalinio prokuroro skyrimo peripetijos, valdančiuosius persekiojantys skandalai. ,,Yra daugiau nei 10 bylų, liečiančių valdančiąją daugumą. Tai priežastis, kodėl prokuroro paskyrimas yra sudėtingas”, – tikina D. Grybauskaitė.

Nemokamos aukštų pareigūnų maudynės Druskininkuose Prezidentei atrodo apskritai sunkiai suvokiamos. ,,Kai kurie žmonės tiesiog net nesuvokia, kad priima kyšį. Bet visuomenė viską mato, jai tai nebeatrodo priimtina. Tai jau yra demokratinės brandos bruožas. Deja, politikai to nesupranta.”, – dėstė D. Grybauskaitė.

Prezidentė sako apskritai nebesitikinti, kad ši šešėlio persekiojama valdžia imsis kokių nors ryžtingų žingsnių ar reformų. ,,Į daug ką numojau ranka. Bariau ir buvusią valdžią, bet ji bent jau taisydavosi,  praktiškai reikėtų pusę šios vyriausybės atleisti ”, – atviravo Prezidentė.

Šalies vadovė taip pat sako, kad nuolatinės politinės kovos ir atsakomybė faktiškai pražudė jos asmeninį gyvenimą. Pasak įtakingiausios Lietuvos politikės, žinodama, kas jos laukia, ji rimtai pasvarstytų, ar apskritai verta siekti aukščiausio posto. ,,Gal ir gerai, kad žmogus nežinai, kokia tavo ateitis. Tačiau sprendimai priimti, turiu įsipareigojimą žmonėms, laukia dar ketveri metai ir daug nenudirbtų darbų”,  – tikino D. Grybauskaitė.

Ko Prezidentė labai nemėgsta, nors žmonės jos to nuolatos prašo? Kodėl šalies vadovė vis dar važinėja be švyturėlių? Koks prezidentinių marinuotų grybų receptas? Atsakymai laidoje.

Su kokiais iššūkiais susiduria teisėjas, priimdamas sprendimą byloje? Kaip vyksta kaltinamojo ir nukentėjusiojo apklausa teisme? Kokia užduotis teismo salėje tenka prokurorui ir advokatui bei kaip teismo posėdis gali pakrypti netikėta linkme – visa tai savo kailiu patyrė Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame inscenizuotame teismo posėdyje dalyvavę žiniasklaidos atstovai – naujienų portalų, televizijos ir spaudos atstovai.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti skirtame renginyje „Žurnalistas teisėjo kėdėje“ Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėja tapusiai žurnalistei, INFO TV Žinių laidos vedėjai Rasai Tapinienei teko atsakinga užduotis išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teismo nuosprendį.

Po įtempto teismo posėdžio teisėja tapusi R. Tapinienė paskelbė teismo sprendimą byloje – kaltinamasis buvo išteisintas, nes pritrūko įrodymų.

„Dabar suprantu, kaip teisėjui sunku suvaldyti procesą. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji, ypač jeigu jie dažnai lankosi teismo salėse, yra įvaldę iškalbos meną. Taigi teisėjui reikia labai daug ir stiprių nervų tam, kad išlaikytų neutralumą, nekomentuotų teismo posėdžio dalyvių kalbų, tiesiog ramiai išklausytų ir priimtų teisingą sprendimą“, – po inscenizuoto teismo posėdžio savo įspūdžiais dalijosi į teisėjos kėdę atsisėdusi žurnalistė R. Tapinienė.

Nauju prokuroro amplua atsiskleidęs J. Matonis prisipažino, kad šis vaidmuo jam buvo naujas patyrimas. Iš kitos pusės, LNK atstovas sako įžvelgiantis panašumų žurnalisto ir prokuroro darbe. „Juk ir žurnalistai, ir teisėsaugininkai užduoda klausimus. Jų profesija – imti interviu ir išsiaiškinti tikrąją tiesą. Skiriasi tik jų metodai. Prokuroras gali naudotis įstatymais ir įvairiomis poveikio priemonėmis, pvz., įkalinimu, o mes, žurnalistai, priklausome tik nuo geros pašnekovo valios – sutiks atsakyti į klausimą, ar ne“, – po posėdžio su šypsena kalbėjo J. Matonis.

Pagal bylos medžiagą, kaltinamasis (jį renginyje vaidino Delfi.lt Teisės aktualijų žurnalistas Dainius Sinkevičius) įsibrovė į viešbučio numerį ir viduje buvusiai merginai (ja tapo Lrytas.lt žurnalistė Evelina Valiuškevičiūtė) grasino šaunamuoju ginklu bei panaudojęs fizinį smurtą, lipnia juosta surišo kojas, rankas, užklijavo burną ir iš patalpos pagrobė nukentėjusiajai priklausančius 30 porų naujų moteriškų batelių raudonais padais bei piniginę su 500 Eurų įvairiomis kupiūromis.

Išsilaisvinusi nukentėjusioji, nubėgusi iki viešbučio registratūros administratoriaus (liudininką teisme suvaidino 15MIN.LT Teisėsaugos naujienų žurnalistas Saulius Chadasevičius) iškvietė policiją.

Inscenizuotame teismo posėdyje nukentėjusiajai teko ne tik atsakyti į kiekvieną teisėjo, advokato, prokuroro ir kaltinamojo užduotą klausimą, bet ir atremti netikėtai kaltinamojo gynėjo (advokato vaidmenį gavo LNK TV žurnalistas Žygis Stakėnas) pateiktus papildomus įrodymus.

Prokuroro vaidmenį įkūnijęs LNK TV Žinių Kriminalinių naujienų redaktorius Jaunius Matonis, apklausęs kaltinamąjį, nukentėjusiąją ir liudytoją, už plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą ir pavogtus prabangius raudonpadžius batelius pasiūlė skirti kaltinamajam 40 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nacionalinės teismų administracijos inicijuota teismo posėdžio inscenizacija pagal tą patį scenarijų taip pat vyko ir Alytaus rajono apylinkės, Šiaulių apylinkės, Panevėžio apygardos bei Klaipėdos apygardos teismuose. Penkiuose šalies teismuose vykusiose teismo inscenizacijose priimti skirtingi nuosprendžiai: Alytuje teismo posėdis pasibaigė teisėjo nutartimi – grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos žurnalistai atidėjo bylą kitam posėdžiui, Šiaulių apylinkės teismo posėdžio inscenizacijoje priimtas sprendimas skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, Panevėžio apygardos teismo galutinis verdiktas – nekaltas – buvo tinkamai pagrįstas svariais argumentais.