Visgi, mažiesiems koalicijos partneriams teko konstatuoti, kad per šį politinį sezoną daugiau paramos klausimui neatsirado – civilinė sąjunga taip ir nepasiekė Seimo darbotvarkės.

Valdančiosios daugumos atstovai susiklosčiusią situaciją aiškina skirtingai. „Laisviečiai“ įsitikinę – civilinė sąjunga nesusidurtų su tiek kliūčių, jeigu Seime būtų daugiau Laisvės partijos atstovų. Ir nors liko vos metai kadencijos, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė nepraranda vilties, kad civilinę sąjungą Seimui pavyks priimti.

Visgi, Liberalų sąjūdžio vadovybė svarsto, jog vienas iš prioritetinių koalicijos partnerių klausimų veikiausiai būtų išspręstas, jeigu viena iš politinių jėgų nebūtų jo uzurpavusi. Dėl to, svarsto Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir visos diskusijos dėl civilinės sąjungos buvo lydimos debatų dėl koalicijos tvirtumo. Tad vertinant aplinkybes ir artėjantį rinkimų maratoną, liberalų pirmininkė nesiima prognozuoti, ar per likusius metus darbo valdančiojoje daugumoje pavyks šį klausimą išspręsti.

A. Armonaitė: jei Laisvės partijos narių Seime būtų daugiau, nereikėtų daryti kompromisų dėl civilinės sąjungos

Mėnesio pradžioje po koalicinės tarybos susitikimo Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė pareiškė – valdančiosios daugumos partneriai nesutelkė pakankamai balsų Civilinės sąjungos įstatymo projektui palaikyti.

Politikė tikina – „laisviečiai“ rudens sesijos metu dėjo visas pastangas, kad būtų surastas palaikymas šiam projektui. Tačiau, pažymi ji, to padaryti nepavyko. Ir nors situacija nėra tenkinanti, rinkėjai, anot jos, privalo žinoti tiesą.

Matome Seimo aritmetiką, suprantame išsiskiriančias kolegų nuomones.

„Dirbome, kad būtų balsų daugiau civilinei sąjungai, bet teko šią sesiją konstatuoti, kad valdančiajai daugumai nepavyksta surinkti reikiamo 71 balso už. Matyt, rinkėjai nusipelnė tiesos – šią sesiją mes taip pat tą pasakėme“, – Eltai teigė A. Armonaitė.

Nepaisant to, Laisvės partijos lyderė viliasi, kad Seimas dar šioje kadencijoje gali įteisinti civilinę sąjungą – nors likusios dvi sesijos ir dvelks rinkimų atmosfera.

„Aš visada turėsiu vilties. Dar metai laiko liko. Nepaisant to, kad konstatuojame, jog valdančiosios koalicijos partijoms nepavyksta sutelkti pakankamo skaičiaus balsų už, mes kiekvieną savaitę planuojant Seimo posėdžius skaičiuojame – koks yra santykis Seimo salėje. Ir aš neatmetu galimybės, kad gali klausimas sugrįžti“, – aiškino ministrė.

Visgi, pripažino parlamentarė, Civilinės sąjungos projektas ir tai, kokios diskusijos lydėjo ir tebelydi šią iniciatyvą, leidžia daryti išvadą – jeigu Seime būtų daugiau Laisvės partijos delegatų, klausimas būtų išsprendžiamas gerokai paprasčiau.

„Išvada, kurią aš darausi iš šio politinio proceso – yra politinė. Laisvės partijos yra 10 Seimo narių, bet mūsų turi būti daugiau“, – kalbėjo ji.

„Mums nereikėtų daryti kompromisų ar visokių kūrybinių veiksmų, jeigu mūsų būtų 15 ar 20. Tokiu atveju priimti civilinę sąjungą būtų daug lengviau“, – aiškino Laisvės partijos pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen: aplinka priimti sprendimus nesidaro lengvesnė

Sesijos pradžioje, reaguodama į „laisviečių“ pareiškimus apie esą paskutinį civilinei sąjungai palankų politinį sezoną, Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė – projekto gali laukti bloga baigtis, mat, Seimo salėje pakankamos paramos klausimui nėra. Todėl ji nesutiko su A. Armonaite ir tikino kad, diskusijas kėlęs įstatymas gali būti priimtas ir vėliau.

Tokios pat pozicijos politikė laikosi ir dabar.

„Kol nėra užtikrinto 71 balso už partnerystę, tol, mano manymu, teikti įstatymą aklai, tikintis, kad jis kažkaip praeis ir vėliau pavyks atmesti galimą prezidento veto – būtų naivu. O ko mažiausiai norėtųsi – kad civilinę sąjungą ištiktų tas likimas, kad baigiantis kadencijai, projektas nusinulintų, jo nebeliktų“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Daugiau palaikymo civilinė sąjunga gautų, jeigu šis įstatymo projektas nebūtų vienos koalicijos partnerės klausimas, svarsto parlamento vadovė.

„Partnerystės klausimas nėra vien tik „laisviečių“ prerogatyva, neturėtų būti vien jų uzurpuotas klausimas. (...) Nors viešojoje erdvėje gali kartais taip pasirodyti, bet tai nėra vienos frakcijos (klausimas – ELTA) ir toks tikrai neturėtų būti, jeigu mes norime, kad jis būtų įgyvendintas Seime“, – samprotavo ji.

Koją kiša ir tai, tęsė V. Čmilytė-Nielsen, kad partnerystės klausimas bei jo likimas Seime tiesiogiai tapatinamas su valdančiosios koalicijos likimu.

„Su partneryste būtų buvę kur kas lengviau nuo pat pradžių, jeigu tai nebūtų taip ryškiai tapęs vienos partijos klausimu. Nuo pat kadencijos pradžios, kiek pamenu, buvo labai stipriai sufokusuotas dėmesys į partnerystę kaip tokį koalicijos išlikimo klausimą. Natūralu, kad tokioje atmosferoje labai sunku gauti opozicijos atstovų paramą – nes tai tampa parama ne pačiam problemos išsprendimui, o, suprask, parama koalicijos problemų sprendimui“, – aiškino politikė.

„Čia, manau, buvo padaryta didžiausia strateginė klaida. Padaryta, turiu pasakyti, kolegų iš Laisvės partijos – taip suasmenintas klausimas. Būtų kur kas paprasčiau jį spręsti, jeigu klausimas nebūtų suasmenintas“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl, vertindama šias aplinkybes, prognozuoti, ar šioje kadencijoje Seimui dar pavyks priimti Civilinės sąjungos įstatymą, parlamento pirmininkė nesiėmė.

„Išeinama į daugiau rinkiminį kelią – takoskyros pradeda didėti tarp absoliučiai visų parlamentinių partijų. Matyt, ta aplinka priimti svarbius sprendimus nesidaro lengvesnė“, – pripažino V. Čmilytė-Nielsen.

„Svarbu, kad eitume į salę tada, kada žinome, kad yra palaikymas“, – pakartojo ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: turime matyti realią situaciją

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antrina Seimo pirmininkei. Anot politikės, rudens Seimo sesijos metu parlamento salėje nepavyko mobilizuoti reikiamo balsų skaičiaus civilinei sąjungai.

„Matome Seimo aritmetiką, suprantame išsiskiriančias kolegų nuomones. Ta aritmetika nėra pakankama galutiniam įstatymo priėmimui“, – pripažino ji, nesiimdama spėlioti, ar dar gali atsirasti daugiau balsų.

„Pagal dabartinį skaičiavimą, turime matyti realią situaciją ir pripažinti, kad šiuo klausimu niekada tiek Seime, tiek visuomenėje nėra buvę diskusijų. Einant į vieni kitų pažinimą ir supratimą, vis tik kelias nueitas ilgas. Tai irgi, manau, galima įvertinti kaip gerą ženklą“, – aiškino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Visgi skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Tačiau konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.

„Vertinčiau kaip tokią rezultatyvią, audringą ir su kai kuriais sprendimais, dėl kurių šiek tiek kirba negeras jausmas“, – prieš paskutinį sesijos posėdį šeštadienį žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Pastaroji savaitė, matyt, ypatingai išskirtinė, žvelgiant į visų Seimų istoriją, nes dvi apkaltos per savaitę – dar tokios situacijos nesame turėję“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen tikisi pavasario sesijoje pratęsti rudenį pradėtas diskusijas apie saugumą ir gynybą.

„Bet ji buvo ir rezultatyvi, priėmėme nemažai svarbių sprendimų – biudžetas priimtas anksčiau nei įprastai, socialinės srities daug klausimų, gynyba, švietimas. Tai dalykai, apie kuriuos nuolat diskutuojame, kurie yra svarbiausi Lietuvos žmonėms – jiems buvo skirtas dėmesys“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

„Akcentuočiau saugumą, gynybą, kaip vieną sričių, kuri dabar jau sulaukė daug diskusijų ir neabejotinai sulauks dėmesio, tęsis ta diskusija ir pavasario sesijoje“, – teigė ji.

Savo ruožtu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad sesijos pabaigoje vykusios Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio apkaltos „nepridėjo šlovės“ Seimui.

„Iš tikrųjų, Seimo sesijos pabaiga neprideda šlovės Seimui, ir, sakyčiau, daro gėdą visai teisinei valstybei. Tai, kas įvyko su nepavykusia apkalta Vytautui Gapšiui, yra dalykas, kuris liks kurį laiką aptarinėjamas kaip šios kadencijos vienas iš bruožų, vienas iš simptomų“, – žurnalistams kalbėjo V. Mitalas, pridurdamas, kad apkaltų vykdymo klausimą dar reikės išspręsti.

„Man atrodo, kad mes galime sutvarkyti šitą klausimą, pakeičiant apkaltos institutą taip, kad kai kitas atvejis toks atsitiktų, Seimui nebereiktų balsuoti ir nebereiktų tikrintis savo gebėjimų priimti sprendimus“, – pažymėjo „laisvietis“.

Opozicija apie rudens sesiją: pavargome

Tuo metu opozicijos atstovai paskutinę Seimo rudens sesijos dieną teigė esantys pavargę. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Sauliaus Skvernelio nuomone, sesijos pagrindiniu akcentu tapo parlamentarų V. Gapšio ir P. Gražulio apkaltos.

„Iš pradžių kankintis reikėjo su tuščia darbotvarke, dabar kankintis su perkrauta darbotvarke. Matyt, sesijos pagrindinis akcentas – apkaltos. Turbūt įsiminė visiems kaip pats svarbiausias, prasmingiausias dalykas“, – žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė rudens sesiją apibūdino kaip sudėtingą. Anot jos, jau šios sesijos metu pasijautė, kad kitais metais vyks treji rinkimai.

„Sesija tikrai buvo labai sudėtinga, sunki, visi pavargome. Aš pirmiausia pasakyčiau, kad tikrai jaučiasi prasidėję rinkiminiai metai. Vyksta politinių oponentų mūšiai – tarp priešingų stovyklų, bet taip pat ir valdančiųjų tarpe, taip pat ir tarp opozicijos. Mes visi konkuruojame, nes mes visi žinome, kad kitais metais turės ateiti rinkėjas prie urnos ir pasitikrinti“, – sakė R. Budbergytė.

„Nepaisant to, dar galiu pažymėti, tikrai kai kurie nepasisekę dalykai Seime, kaip, sakykime, neįvykdyta iki galo mokesčių reforma, biudžetas buvo sunkiai formuojamas“, – pažymėjo socialdemokratų atstovė.

Įvyko kaip įvyko, matyt, Seimas turi apie ką pagalvoti, įskaitant apie tai, kad balsavimai dėl apkaltos nebūtų slapti.

Seimas šeštadienį, kaip ir numato Konstitucija, užbaigs eilinę rudens sesiją. Įveikę suplanuotą posėdžio darbotvarkę, parlamentarai tradiciškai sugiedos valstybės himną.

Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

I. Šimonytė įvertino pasibaigusią Seimo rudens sesiją

Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad ši Seimo rudens sesija buvo labiau chaotiška nei kitos. Anot jos, parlamentui pavyko priimti visus pagrindinius sprendimus.

„Aš nesakyčiau, kad buvo daugiau arba mažiau chaoso negu kitais laikais. Žinoma, visada priešrinkiminiais metais būna daugiau iniciatyvų, kurios išnaudojamos politikų parodyti savo rūpestį žmonėmis, nesukant galvos, kas po to turi už tai sumokėti. Tai tų iniciatyvų gal buvo šiek tiek daugiau, negu kad įprastą sesiją, bet saikingai daugiau“, – žurnalistams šeštadienį Seimo rudens sesiją komentavo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad svarbiausi sprendimai, bent jau siūlyti Vyriausybės, buvo priimti. Pavyzdžiui, pažymėjo I. Šimonytė, „pakankamai sklandžiai“ priimtas kitų metų valstybės biudžetas.

„Biudžetas buvo priimtas pakankamai sklandžiai ir šį kartą netgi opozicija netraukė kortelių, kas reiškia, kad nebuvo suinteresuota, kad nebūtų priimtas, ir puikiai suprato, kokios būtų pasekmės, jeigu gyventumėme pagal vieną dvyliktąją 2023–ųjų metų, kad niekam iš to naudos tikrai nebūtų buvę“, – sakė premjerė.

„Aš sakyčiau, kad daug svarbių sprendimų vis tiek Seimas, nepaisant tų foninių dalykų, priėmė“, – pabrėžė ji.

Visgi I. Šimonytė pažymėjo, kad parlamentarai turės apgalvoti šią savaitę įvykusias Seimo narių Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio apkaltas. 

„Įvyko kaip įvyko, matyt, Seimas turi apie ką pagalvoti, įskaitant apie tai, kad balsavimai dėl apkaltos nebūtų slapti“, – pridūrė premjerė.

Nemano, kad valdančiosios koalicijos ginčai buvo neproduktyvūs

I. Šimonytė nesureikšmina šią rudens sesiją išryškėjusių valdančiosios koalicijos nesutarimų. Ji pabrėžia, kad tarp politikų visada būna ginčų.

„Natūralu, kad yra tam tikri klausimai, kur, galbūt, Tėvynės sąjungai, kaip pagrindinei koalicijos partnerei, tenka daugiau krūvio, atsakomybės ir daugiau pareigos aiškintis dėl vienų ar kitų sprendimų ar siūlymų“, – į klausimą dėl koalicinių ginčų atsakė I. Šimonytė.

„Bet aš nesakyčiau, kad čia buvo kažkaip labai ypatingai neproduktyvūs ginčai ar kažkokie ginčai, kur neįmanoma dirbti toliau. Ginčų visada būna tarp politikų. (...) Niekada nebūna taip, kad visi žmonės turėtų vieną nuomonę“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.

ELTA primena, kad Seimo rudens sesijos pabaigoje kilo nesutarimų tarp valdančiosios koalicijos partnerių. Nesulaukę pakankamos liberalų ir konservatorių paramos Civilinės sąjungos projektui, „laisviečiai“ viešai dvejojo, ar palaikyti kitų metų valstybės biudžetą.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius Seimo posėdyje pareiškė, kad rudens sesijoje svarbu priimti mokesčių reformą.

Valdantieji prieš kelias savaites sutarė neskubinti jos priėmimo dėl kilusių ginčų tiek su opozicija, tiek pačios koalicijos viduje.

A. Butkevičius tikino, kad nepriėmus reformos Lietuva negaus 230 mln. eurų lėšų iš Europos atsigavimo fondo, nors šios lėšos jau galimai numatytos kitų metų biudžeto projekte.

Tos lėšos, kurios turi pasiekti šiais metais Lietuvą, 230 mln. eurų dar nėra gautos ir neaišku, ar jos bus gautos.

„Tos lėšos, kurios turi pasiekti šiais metais Lietuvą, 230 mln. eurų dar nėra gautos ir neaišku, ar jos bus gautos. Jos, aš manau, yra suplanuotos šių metų biudžeto išlaidose, tai yra sveikatos sistemai, švietimo sistemai, skaitmenizacijai ir taip toliau“, – sakė A. Butkevičius.

„Jeigu tų lėšų negausime, kyla klausimas, ar mes finansuosime iš savo biudžetų suplanuotų ar tiesiog perkelsim kai kurių priemonių įgyvendinimą vėlesniam laikotarpiui?“, – teigė jis.

A. Butkevičius taip pat atkreipė dėmesį į komercinių bankų pelnų problematiką.

„Pinigų daug, bet bankai tiek ir verslui, tiek ir namų ūkiams (...) taiko pačią didžiausią palūkanų normą iš visų euro zonos šalių, o paskolų prieinamumas tarp visų ES šalių Lietuvos verslui ir namų ūkiams yra pats blogiausias. Tai aš manau čia turi būt mūsų kaip politikų tokia iš prioritetinių sričių“, – sakė jis.

Tuo metu liberalūs politikai tikisi, kad rudenį galop bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, reglamentuojantis gyvenimą nesusituokus tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poroms.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtino, kad diskusijos dėl įstatymo jau ir taip per ilgai užsitęsė.

Anksčiau šiemet Seimas šiam projektui pritarė svarstymo stadijoje, tad įstatymui priimti reikalingas paskutinis balsavimas.

„Man atrodo, kad visi kampai, visi niuansai jau iš esmės yra apsvarstyti, visi variantai tikrai yra aptarti ir šį klausimą norėtųsi, kaip ir kitus pradėtus klausimus, rudens sesijoje užsibrėžti pabaigti“, – sakė V. Mitalas.

Kritika valdantiesiems

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė Seimo posėdyje kritikavo valdančiųjų politiką.

„Konservatorių, liberalų ir laisviečių vykdomą politiką galima įvardinti kaip paprasčiausią buhalteriją, kai viskas matuojama tik lentelėmis nuolat ieškant, kaip panaikinti kokią nors socialinę, bet pelno neatnešančią funkciją“, – sakė parlamentarė.

G. Burokienė siūlė atkreipti dėmesį į finansiškai pažeidžiamesnes visuomenės grupes.

„Siūlome dėl maisto kainų steigti nepriklausomą maisto tarybą kaip platformą, kurioje akademikai, ūkininkai, perdirbėjai, mažmenininkai ieškotų galimų sprendimų, siūlymų“, – teigė Seimo narė, kalbėdama apie brangstantį maistą.

Siūlome ir palengvinti gyventojams finansinę naštą, susijusią ir su viešuoju transportu.

„Siūlome ir palengvinti gyventojams finansinę naštą, susijusią ir su viešuoju transportu, mūsų nuomone, itin mažas pajamas gaunantys senjorai, neįgalieji, sergantys sunkiomis ligomis galėtų nemokamai važiuoti miesto ir priemiestiniu viešuoju transportu“, – sakė G. Burokienė.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė kaip vieną sesijos svarbesnių projektų nurodė siūlymą kurti seksualinių nusikaltėlių registrą.

Anot jos, frakcija su kitomis politinėmis jėgomis dėl paramos dar nesikalbėjo, tačiau tą planuoja padaryti.

„Tikrai planuojame ir kviesime, prašysimės į jų frakcijos posėdžius, norėsime pristatyti ir tikrai bendrausime ir su valdančiaisiais, ir su opozicija“, – žurnalistams sekmadienį Seime teigė A. Norkienė.

Ji taip pat pridūrė, kad šioje sesijoje tikisi kitokio bendradarbiavimo su valdančiaisiais.

„Tikiuosi, kad valdančioji dauguma neblokuos mūsų pasiūlymų. Ta patirtis tokia vis tik sufleruoja, kad nors teikiama ir geriausius, racionaliausius pasiūlymus, vis tik jie yra atmetami, dalis paskui yra perkeliama į pačių projektus. Tai tikimės to geranoriškumo, vis dar tikimės ir požiūris, nuostatos į opoziciją, aš tikiuosi, keisis nuo šio rudens“, – posėdyje sakė A. Norkienė.

Sekmadienį Seimo nariams buvo pateiktas rudens sesijos darbų programos projektas, jam siūlymus teikė prezidentas, Vyriausybė, Seimo komitetai ir frakcijos.

Už darbų programą per pateikimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, o susilaikė 40 parlamentarų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį teigė, kad svarbiausias sesijos darbas bus 2024 metų valstybės biudžeto priėmimas, kurio svarstymus tikrai palies priešrinkiminės nuotaikos. Ji taip pat perspėjo, kad prieš kitąmet vyksiančius trejus rinkimus politiniame lauke stiprės populistinė retorika.

Parlamento rudens sesijos pradžioje Seimo vadovė linkėjo politikams išminties.

„Artėjant rinkimams, neišvengiamai stiprės populistinė retorika, turime būti tam pasirengę. Nors populizmas tam tikra prasme yra natūrali demokratijos dalis, tačiau kuriant tvarią, visaapimančio saugumo principu grįstą gerovės visuomenę jį reikėtų atpažinti ir jo vengti“, – sekmadienį Seimo posėdyje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Pernelyg paprastai problemų sprendimai dažniausiai pasirodo klaidingi arba sąžningai klaidinantys“, – pridūrė ji ir palinkėjo Seimo nariams „atsakomybės ir išmintingų sprendimų“.

Pasak Seimo pirmininkės, svarbiausias sesijos darbas bus 2024 metų valstybės biudžeto priėmimas, kurio svarstymus tikrai palies priešrinkiminės nuotaikos.

„Tai galima pajusti ir dabar“, – teigė ji.

„Subalansuojant visus interesus ir įvairias objektyvias bei politinio ciklo padiktuotas įtampas, prireiks labai nemažai politinės išminties, kurios, aš tikiuosi, nepritrūksime“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, pirmaeilis dėmesys be strateginių infrastruktūros projektų kitų metų biudžete turėtų būti skiriamas dviejų partijų susitarimų dėl švietimo ir gynybos įgyvendinimui.

Kitąmet Lietuvoje vyks treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo.

Sekmadienį Seimo nariams bus pateiktas rudens sesijos darbų programos projektas, jam siūlymus teikė prezidentas, Vyriausybė, Seimo komitetai ir frakcijos.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10-osios iki gruodžio 23-iosios, planuojama surengti daugiau kaip 45 plenarinius posėdžius. Iš jų trys bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.

Pagal Konstituciją Seimas per metus rengia dvi sesijas – pavasario ir rudens.

„Stebina tam tikra valdančiųjų apatija ir nusivylimas, laukiant sekančių rinkimų. Nes kiekvieną kartą kai pažiūri sesijos darbų programą, ji yra vis nykesnė ir nykesnė“, – Žinių radijui penktadienį sakė ekspremjeras.

„Iš šios sesijos atrodo, kad tai būtų kitų metų rudens sesija, kai viskas – Vyriausybė ir dauguma nueinanti yra. Tikrai yra labai skurdus ir įstatymų projektų pasirinkimas, dar daugiau jų nėra registruota, negalima susipažinti su tuo, ką teikia Vyriausybė“, – pridūrė jis.

Parlamentaras pridūrė, kad pagrindinis šio rudens darbas bus – biudžeto patvirtinimas.

„Pagrindinis darbas, be abejo, bus biudžetas, nebus lengva tą padaryti, nes pažadų pridalinta labai daug: ir mokytojams, ir policininkams, ir tarnautojams, – kalbėjo S. Skvernelis. – Bet kad tuos pokyčius būtų galima įgyvendinti, reikės surinkti į biudžetą pinigėlius.“

Vyriausybė savo ruožtu iš viso siūlys parlamentui svarstyti 82 teisės aktų projektų paketus.

Tikrai yra labai skurdus ir įstatymų projektų pasirinkimas, dar daugiau jų nėra registruota, negalima susipažinti su tuo, ką teikia Vyriausybė.

Krašto apsaugos ministras žada spalį parlamentui pateikti kariuomenės struktūros pakeitimą, steigiant naują karinį junginį – pėstininkų diviziją, Teisingumo ministerija siūlys atsisakyti įstatymo nuostatos, kad informacija apie LGBTQ žmonių santuokas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina reglamentuoti naujus tabako pakaitalus – nikotino maišelius, Žemės ūkio ministerija žada nustatyti pieno kainodaros principus.

Siūlymų teikia ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jis Seimui siūlo svarstyti įstatymų projektus, susijusius su atsakomybės griežtinimu už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai, prokurorų algų kėlimu, taip pat žada parengti mokesčių lengvatą dirbantiems tėvams, projektą dėl dalies lėšų atsiėmimo iš privačiuose fonduose sukauptos pensijos.

Savo siūlymus Seimo sesijos darbų programai dar teikia ir parlamentinės frakcijos.

Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną ir truks iki gruodžio 23 dienos.

Iš reformos – šnipštas

„Žūtbūt sąvoką vartočiau tik dėl kitų metų biudžetų priėmimo. Dėl kitko, taip pat ir dėl mokesčių reformos, reikia kalbėtis, ieškoti, kiek dar gali būti kompromisų. Tačiau jei nepavyks sutarti, tai nepavyks. Dėl to nepradėsime koalicijoje kelti likimo klausimų“, – mano didžiausios parlamente Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas ir Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Vis dėlto akivaizdu, kad iš mokesčių reformos, kadencijos pradžioje minėtos tarp svarbiausių darbų, beliks šnipštas. „Koalicijoje, kurioje dalyvauja liberalios partijos, įvykdyti mokesčių reformą sudėtinga, nes jos pripažįsta tik mokesčių mažinimą“, – konstatuoja konservatorius, primindamas, kad ir Europos Komisija (EK) vis pirštu rodo, jog Lietuvoje BVP perskirstymas per mokesčius yra vienas mažiausių ES. Tad, pabrėžia jis, norint geriau finansuoti viešąjį sektorių, reikia kviesti didesnio solidarumo tas grupes, kurios šiuo metu turi didesnių lengvatų ar privilegijų.

„Tačiau tada tiek valdančiosios koalicijos liberalieji partneriai, tiek verslas ima šaukti apie didinamus mokesčius. Tačiau jei paliksi tik mažinimą, biudžetui bus dar didesnis minusas. Tad dilema, kiek su koalicijos partneriais sugebėsime racionaliai sutarti, kad mokesčių reformos suminis indėlis būtų nors su nedideliu, bet pliusu biudžetui. Kad verslui išliktų paskatų, paliekame nulinį pelno tarifą pažangioms investicijoms, kurių galiojimas turėjo baigtis šių metų pabaigoje, bet kažkurioje vietoje reikia gauti daugiau įplaukų“, – skaičiuoja J. Razma. Vis dėlto jis sakosi nesiryžtantis prognozuoti, kiek dėl mokesčių pokyčių pavyks sutarti.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas kaip svarbiausią Seimo rudens sesijos klausimą įvardija kitų metų biudžetą. „Mano manymu, reikalingi keli jo mokestiniai pakeitimai, bet ginkdieve ne tokios apimties, kokią siūlė Finansų ministerija ir Vyriausybė“, – pabrėžia E. Gentvilas. Pavyzdžiui, reikia sutarti padidinti ribą, nuo kurios sumos pradedamas mokėti Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Liberalai siūlo nuo dabartinių 45 tūkst. ribą pakelti iki 55 tūkst. eurų, o gal, įvertinus praėjusių metų infliaciją, ir dar aukščiau. Jie taip pat siekia išsaugoti lengvatą kino filmų industrijai, nes Lietuvos ekonomikai ir reputacijai tai labai reikalingas dalykas.

Opozicinės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė konstatuoja: „Iš garsiai skelbtos mokesčių reformos išėjo šnipštas, gali būti priimtos tik kokios korekcijos. Tačiau net valdantieji dėl jos nesutaria.“ Pasak jos, valstiečių frakcija – prieš bet kokį mokesčių didinimą siūlo paprastinti visą mokestinę sistemą. Pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje sistema daug paprastesnė, bet į biudžetą surenkama daugiau pajamų. Juk, pabrėžia A. Norkienė, tikslas – į biudžetą surinkti daugiau pajamų, sumažinti šešėlį ir tada galėtume daugiau perskirstyti visuomenės reikmėms.

Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė primena, kad skambiai vadintai mokesčių reformai priešinasi ir įvairios verslo, ir kitos organizacijos, o ir pačios valdančiosios koalicijos partneriai tarpusavyje nesutaria. Socialdemokratai taip pat teikia siūlymų, visų pirma, bandydami koreguoti valdančiųjų užmojį daugiau uždirbantiesiems mažinti mokesčius.

„Jei nebus atsižvelgta į mūsų siūlymus, dar negaliu sakyti kategoriškai, bet nesame linkę pritarti tokiam variantui, koks yra pateiktas“, – sako socialdemokratų seniūnė. Pasak jos, keistokai atrodo ir vilkinimas iki pat kadencijos pabaigos, nes tokias reformas reikia vykdyti iš karto.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis neabejoja, kad dėl pasiūlymų vadinamajai mokestinei reformai bus didžiausia politinė kova ir koalicijos viduje, ir su opozicija. „Darbiečiai“ taip pat yra užregistravę keletą pasiūlymų – dėl PVM ribos didinimo, gyventojų pajamų mokesčio, individualią veiklą vykdančių asmenų, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui būtų palengvinta administracinė našta.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius pasakoja, kad jų frakcija dabar susitinka su įvairių organizacijų atstovais, daug diskutuoja dėl mokesčių reformos. Tokiai, kokia siūloma, jie tikrai nepritars, nebent dėl pelno mokesčio tam tikrų straipsnių galiojimo pratęsimo, kad nesumažėtų tiesioginių užsienio investicijų.

A. Butkevičius neabejoja, kad daug diskusijų bus ir dėl kitų metų biudžeto projekto. „Pagal surenkamų pajamų mažėjimą optimizmas, kuriuo dar trykštama išorėje, manau, nusileis ant žemės“, – prognozuoja jis.

Turgus: pasak A. Mazuronio, girdėti, kad Laisvės partija reikalauja iš koalicijos partnerių labiau palaikyti Civilinės sąjungos įstatymą mainais už paramą mokestinėms iniciatyvoms. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Politinis turgus?

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas primena, kad valdantieji sutarė, jog mokesčių projektai nėra „apženyti“ ir juos svarstys, kiek kurį reikės, ir priims tik tokius, kokių reikia.

„Svarbiausia, ką, mūsų frakcijos nuomone, reikėtų šią sesiją nuveikti, tai nepriimti mokesčių pataisų paskubomis ir priimti įstatymą dėl civilinės sąjungos“, – sako V. Mitalas.

Konservatorius J. Razma neabejoja, kad Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas kels daug aistrų, vėl bus skaičiuojama, kiek kurios frakcijos narių kada vyksta į komandiruotes, nes vis įtarinėjama, kad gali būti pasinaudota teigiama balsų pusiausvyra. „Baigiantis pavasario sesijai vis sulaukdavau klausimų, ar neapgausite ir staiga neįtrauksite projekto į darbotvarkę, tad gal nevykti į suplanuotą komandiruotę“, – šypsosi J. Razma. Jo nuomone, dėl šio įstatymo projekto reikia baigti visus veiksmus šioje sesijoje, jis nematytų galimybės prie jo dar kartą grįžti dar ir kitoje sesijoje.

Tačiau įtarinėjama, neva Laisvės partija paramos Civilinės sąjungos įstatymui ieško mainais už paramą konservatorių mokestinėms iniciatyvoms.

Pagal surenkamų pajamų mažėjimą optimizmas, kuriuo dar trykštama išorėje, manau, nusileis ant žemės.

„Iš to, ką girdime viešojoje erdvėje, valdančiosios koalicijos partneriai derasi dėl mokesčių sistemos palaikymo ir kaip prekė ant stalo yra vadinamieji vertybiniai klausimai – įstatymai dėl civilinės sąjungos, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo. Girdėti, kad Laisvės partija reikalauja iš koalicijos partnerių juos labiau palaikyti mainais už tai, kad „laisviečiai“ paremtų tam tikras mokestines iniciatyvas. Matome negražius politinio turgaus bandymus prekiauti tais projektais“, – piktinasi „darbiečių“ lyderis A. Mazuronis.

V. Mitalas tokius įtarinėjimus kategoriškai neigia. Jis primena, kad poziciją dėl mokesčių „laisviečiai“ komunikavo jau kurį laiką. „Labai aiškiai matome, kad reforma pavadintas tik atskirų mokestinių pasiūlymų rinkinys, o jo turinys iš esmės nieko nekeičia ir nieko nesprendžia – pinigų į biudžetą daugiau surinkta nebus, o, mano nuomone, ir teisingumo klausimo ši reforma neišsisprendžia. Apie jokį politinį turgų nei viešai, nei privačiai nesame šnekėję ir nesame jo atidarę“, – tikina „laisvietis“.

Liberalas E. Gentvilas tikina taip pat negirdėjęs, kad kažkur užkulisiuose vyktų politinis turgus, kokios derybos ir šantažas. Tačiau situacija išlikusi ta pati: iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Civilinės sąjungos įstatymui  pritaria devyni, nepritaria keturi. Konservatoriai konstatavo, kad ir jų niekas nesikeičia.

Pakeitusiųjų nuomonę negirdėti ir iš opozicijos. Pasak A. Mazuronio, „darbiečiai“ projektams dėl civilinės sąjungos ir lengvųjų, narkotikų dekriminalizavimo nepritars. „Vis girdėti, kaip dėl lengvųjų narkotikų vaikai atvežami į gydymo įstaigas, šį projektą kritiškai vertina ir policija. Jo nuostatos labai stipriai pagerintų gyvenimą tiems, kurie prekiauja ir disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Tai ne tik filosofinio požiūrio klausimas – nesodinkime jaunų žmonių į kalėjimus, kaip bandoma pateikti“, – įsitikinęs A. Mazuronis.

Jei vis dėlto ir vėl nepavyks priimti įstatymo dėl civilinės sąjungos, V. Mitalo teigimu, „laisviečiai“ tikrai nebus tie, kurie nusimeta atsakomybę ir sako – dabar viską spręskite be mūsų: „Mes prisiėmėme atsakomybę ketveriems metams, koalicija veikia, nors diskusijų būna įvairiausių, nuomonės skiriasi ne tik dėl mokesčių, bet ir dėl civilinės sąjungos, nors esame įrašę į koalicijos programą, kad dėsime maksimalias pastangas šiam įstatymui priimti.“

Požiūris: „Koalicijoje, kurioje dalyvauja liberalios partijos, įvykdyti mokesčių reformą sudėtinga, nes jos pripažįsta tik mokesčių mažinimą“, – sako J. Razma. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Projektų gausybė

Frakcijos yra pateikusios daug projektų ir kitais klausimais. Pasak O. Leiputės, socialdemokratai įregistravę per 40 – ir dėl Darbo kodekso, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, savivaldos, kitų sričių. „Matome, kas dedasi Lietuvoje su sveikatos įstaigų pertvarka – masiškai išeina iš darbo tiek gydytojai, tiek slaugytojos, o kokybiškos paslaugos neartėja prie paciento, greičiau atvirkščiai. Dėl mokytojų rengiamo streiko ir keliamų reikalavimų jau kvietėme į frakciją švietimo, mokslo ir sporto ministrą, susitinkame su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis. Partijų pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo nevykdomas“, – kokius klausimus sesijoje kels, vardija LSDP atstovė.

„Valstiečiai“, pasak A. Norkienės, sieks, kad būtų priimtas vadinamasis seksualinių nusikaltėlių registras ir tokie asmenys negalėtų patekti dirbti su nepilnamečiais. LVŽS frakcija parengė antrą projekto variantą, praėjusią savaitę jį įregistravo ir tikisi jam pritarimo.

Opūs ir švietimo klausimai, bet „valstiečiai“, pasak jų seniūnės, per likusius kadencijos metus stengsis, kad valdantieji tik dar labiau nesugadintų to, kas yra, bet bendrų vardiklių, taip pat dėl iš Konstitucinio teismo (KT) atkeliavusio Švietimo įstatymo, neranda. „Valstiečiai“ nepritarė ir vadinamajai sveikatos reformai, bet jokių gerų naujienų šią kadenciją nebesitiki.

A. Mazuronis pasakoja, kad „darbiečiai“ inicijuos tolesnę diskusiją dėl nepilnamečių mokymosi įstaigose apsaugos – dėl įvairių žalingų medžiagų ir policijos gebėjimų tikrinti, ką nepilnamečiai įsineša į ugdymo įstaigą ir parsineša iš jos.

Pasak A. Butkevičiaus, demokratai pateikė pasiūlymų socialinės politikos klausimais, pavyzdžiui, dėl įvairių išmokų indeksavimo modelio. „Tačiau nelabai tikiu, kad tam bus pritarta, nes girdėjau valdančiuosius sakant, kad naujų pasiūlymų, susijusių su papildomų pinigų paieška, galite nė neteikti, nes jiems nepritars“, – apgailestauja A. Butkevičius.

Jis prognozuoja, kad daug diskusijų sukels švietimo klausimai, laukia aibė darbų. „Kas svarbu Lietuvos žmonėms, tam pritarsime. Pritarsime projektams, susijusiems su Ukrainoje vykstančiu karu, stebėsime, kaip Krašto apsaugos ministerija panaudos lėšas, gautas iš komercinių bankų viršpelnio“, – žada demokratų atstovas.

Laisvės frakcija pateiks apie 30 projektų, bet, pasak V. Mitalo, kiti, išskyrus jau minėtus, didelių diskusijų visuomenėje neturėtų sukelti.

Konservatorius J. Razma tikisi, kad Seimo posėdyje dalyvaus 71 narys ir bus priimtos Švietimo įstatymo pataisos dėl bendrojo ugdymo tinklo reikalavimų. Tokius pakeitimus būtina priimti iki Naujųjų metų pagal KT nutarimą.

Liberalai teikia daug Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pataisų. E. Gentvilo įsitikinimu, šioje srityje reikalingas debiurokratizavimas, nes dabar prioritetas atiduodamas viešajam sektoriui, valstybinėms monopolijoms, o eiliniam žmogui  beveik padaugėjo sunkumų, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. E. Gentvilas tikisi, kad pagaliau bus prieita ir prie naminukės gamybos legalizavimo – seno jo paties teikto projekto.

„Suprantame koalicijos sudėtingumą ir kad kažkokių labai radikalių dalykų turbūt nebelemta priimti. Geranoriškai žiūrėsime į Vyriausybės siūlymus dėl pensijų kaupimo, patys esame jų pateikę, bet sutarėme solidarizuotis su Vyriausybe ir laikysimės bendros linijos. Žurnalistai klausinėja, ar grius Vyriausybė, kai buvo taip atstumta mokesčių reforma. Negrius“, – įsitikinęs E. Gentvilas.

Prognozės: „Žurnalistai klausinėja, ar grius Vyriausybė, kai buvo taip atstumta mokesčių reforma. Negrius“, – įsitikinęs E. Gentvilas. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Laukia daug aistrų

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta siūlymų kuriam nors ministrui rengti interpeliaciją ar pačiam atsistatydinti. „Jei tik pradėjęs dirbti švietimo, mokslo ir sporto ministras jau grasina profesinėms sąjungoms teismais, akivaizdu, kad dialogo nebus. Matome, kas darosi vidaus reikalų sistemoje, apie sveikatos – net sunku kalbėti. Susisiekimo ministras nemato, kas darosi su keliais, tiltais. Dar laukiame rezultatų dėl krašto apsaugos ministro, nes pradėtas tyrimas dėl valstybės paslapties išdavimo. Kur dursi pirštu, ten gali rengti interpeliaciją. Auga didžiulis nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas didžiąja dalimi ministrų“, – vardija socialdemokratė O. Leiputė. Tačiau ji primena, kad nė viena interpeliacija, kiek jų buvo, nepavyko ir suprantama kodėl. Tiesa, prieš rinkimus gal tai būtų lengviau, nes ryškėja skirtumai ir tarp pačių valdančiosios koalicijos partnerių, bet LSDP tokių iniciatyvų, likus vos metams iki rinkimų, nesiūlo.

Pasak LVŽS frakcijos seniūnės A. Norkienės, interpeliacijos rengiamos, kad ministrai bent atsakytų į klausimus, nes šios valdžios keistas bruožas: jie ateina, pristato siūlymus, užsideda pliusiuką, bet nesiklauso, ką jiems sako, nenori padiskutuoti. Valstiečiai patys inicijuoti interpeliacijų taip pat neketina, nes beliko metai kadencijos, o paskui žmonės apsispręs rinkimuose.

„Akivaizdu, kad visa ši Vyriausybė nusipelno interpeliacijos ir nepasitikėjimo, bet akivaizdu, kad balsų Seime tam nėra, nes LSDP frakcija praktiškai – ne opozicija, ji remia didžiąją dalį valdančiųjų iniciatyvų – tiek dėl civilinės sąjungos, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo, kai kuriuos ir mokestinius pokyčius, tad tikėtis, kad balsuos už nepasitikėjimą ar interpeliaciją, būtų naivu. Jei visa opozicija susitartų rengti kokią interpeliaciją, „darbiečiai“ pritartų, bet man atrodo, kad geriausią interpeliacijos ir nepasitikėjimo procedūrą netrukus galės inicijuoti rinkėjai“, – mano darbiečių lyderis A. Mazuronis.

Demokratų atstovas A. Butkevičius sakosi asmeniškai nesąs didelis interpeliacijų šalininkas, juolab žinant, kokie klausimai laukia Seimo darbotvarkėje. Pasak jo, svarstant interpeliacijas būna daug populizmo, emocijų, kaltinimų vieni kitiems, ankstesnių laikotarpių priminimų, tačiau tai nukreipia dėmesį nuo svarbių klausimų.

Rudens sesija bus pirmoji, kai akivaizdžiai įžengiame į rinkimų ciklą. Beliko metai su trupučiu iki naujo Seimo rinkimų, prieš tai dar rinksime prezidentą ir Europos Parlamentą. „Visi jau galvoja apie rinkimus, juolab kitąmet jų net treji. Daug kas politinius procesus vertina per jų prizmę“, – pripažįsta liberalas E. Gentvilas.

Tad laukia daug politinių aistrų, tarp kurių ir pozicija, ir opozicija žada neužmiršti svarbiausių likusių darbų, reikalingų Lietuvos žmonėms.

Nuo kitų metų Europos Sąjungoje (ES) turėtų vėl galioti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai, nustatantys, kad šalių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Nuo 2020-ųjų šių taisyklių galiojimui buvo pritaikyta išimtis dėl COVID-19 pandemijos smūgio Bendrijos ekonomikai, šiems metams išimtis pratęsta dėl Rusijos karo Ukrainoje.

„Dabar yra labai aišku, kad specialių išlygų ir sąlygų nebus ir mes neprognozuojame ateinančiais metais, (...) kad bus ypatingi šokai. Gyvename realybėje, kuri dabar yra, karo neapibrėžtume, jo poveikio ekonomikai, bet nebeprognozuojame nei milžiniškų energijos kainų šuolių, nei labai didelių išlaidų, susijusių su karo pabėgėliais“, – „INFO TV“ laidoje „Info komentarai“ pirmadienį sakė I. Šimonytė.

„Kas yra svarbu, kad bus kitaip – turėsime sugrįžti prie tam tikrų fiskalinės drausmės taisyklių. Nėra poreikio, kad reikėtų nenumatytoms kažkokioms išlaidoms leisti pinigus, bet mums reikės gerai susiplanuoti“, – teigė ji.

Pasak ministrės pirmininkės, kitų metų biudžete bus numatyta lėšų didinti pensijoms, baziniams dydžiams, vaiko pinigams, nes jų indeksavimas numatytas įstatymuose.

Anot premjerės, papildomi pinigai taip pat bus skiriami nacionalinių susitarimų dėl švietimo ir gynybos įgyvendinimui, įskaitant pedagogų atlyginimų didinimą iki 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio.

„Toliau, jei turėsime erdvės, skirstysime pagal kitus prioritetus“, – tvirtino I. Šimonytė.

Prezidento siūlymams – kritika

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rudens sesijoje žada teikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaiką, nepriklausomai nuo tėvų pajamų pobūdžio.

Pasak I. Šimonytės, panašią tvarką praėjusiame dešimtmetyje panaikino Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė ir vietoje to įvedė vaiko pinigus.

Premjerės teigimu, norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

„Dabar ant tos pakeistos sistemos sugrąžinti ir seną, aš labai atsiprašau, bet prezidentas dar nepasiekė savo 35 proc. nuo BVP perskirstymo tikslo ir, manau, apie tai kalbėti yra labai anksti“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidentas taip pat planuoja Seimui teikti Pensijų kaupimo įstatymo papildymą, kad vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, iki teisės į pensijų išmokas atsiradimo, asmuo galėtų pasiimti 25 proc. sukauptos sumos.

Ministrė pirmininkė ragino prieš įvedant pokyčius pensijų kaupimo sistemoje sulaukti Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl jos konstitucingumo.

KT šiemet balandį ėmėsi nagrinėti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

„Kai tie atsakymai bus aiškūs, bus galima galvoti, kiek tokių pokyčių galima daryti ir kiek jie yra išmintingi“, – sakė I. Šimonytė.

„Tas pats ponas prezidentas, kai jis buvo banko analitiku, kritiškai kalbėjo apie „Sodrą“ ir „Sodros“ įsipareigojimą mokėti pensiją, dabar kritiškai kalba apie antrąją pakopą. Būna, žmonių nuomonės keičiasi“, – pridūrė ji.

Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10, ateinantį sekmadienį.

Pradėjus naują politinį sezoną 16 narių turinčios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnu tapo Lukas Savickas, šiose pareigose pakeitęs Liną Kukuraitį. L. Savicko pavaduotojais išrinkti Algirdas Butkevičius ir Laima Nagienė.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūne išrinkta Rita Tamašunienė, šiose pareigose pakeitusi Joną Pinskų. Jis išrinktas naujosios seniūnės pavaduotoju.

Seimas per metus renkasi į dvi eilines sesijas: pavasario sesija trunka kovo 10 – birželio 30 dienomis, rudens sesija – rugsėjo 10 – gruodžio 23 dienomis.

Kainų šoko pasekmių mažinimą pagrindiniu prasidedančios sesijos prioritetu įvardija tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Mes iš esmės visi sutariame, kad esminis rudens darbas yra biudžeto svarstymas ir priėmimas, jame prioritetas bus skirtas energetinių kainų šoko mobilizavimui“, – po Seimo vadovybės susitikimo su prezidentu penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas pažymi, kad Seimui ir Vyriausybei svarstant kompensacijas gyventojams dėl išaugusių energijos kainų svarbu apsispręsti, koks biudžeto deficitas nesukeltų pavojaus valstybei.

Anot G. Nausėdos, svarbu, kad rudenį „visi vieningai sutartumėme dėl vieno prioriteto – dėl itin aukštų energetinių kainų poveikio mūsų namų ūkiams ir verslui“. Įgyvendinant šį prioritetą jis ragina „sulaikyti tam tikrų kitų viešųjų išlaidų didinimą kitiems tikslams“.

Šalies vadovas tai pat ragina nedidinti kai kurių kitų viešųjų išlaidų, tačiau, anot jo, svarbu didinti minimalią algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį, socialines išmokas, vaiko pinigus.

Pirmąją sesijos dieną bus pristatytas darbų programos projektas, prezidento vetuotas įstatymas dėl griežtesnių reikalavimų rinkimų komitetams ir sprendimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimus skelbti kitų metų kovo 5 dieną.

Biudžetai. Pagrindiniu Seimo rudens sesijos darbu tradiciškai yra kitų metų valstybės bei kitų biudžetų tvirtinimas. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų. Ji pabrėžia, kad iš šios sumos taip pat bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis, biudžetininkų darbo užmokestis ir imamasi kitų priemonių.

Užvertos sienos. Seimas planuoja iki gruodžio 16 dienos imtinai pratęsti nepaprastąją padėtį, tik nebe visoje Lietuvoje, kaip dabar, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija, bet didžiausia naujovė – su tam tikromis išimtimis bus draudžiama į Lietuvą patekti Rusijos piliečiams. Baltijos šalys ir Lenkija sutarė iki rugsėjo 19 dienos užverti sienas turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujantiems Rusijos piliečiams, Lietuvoje šis sprendimas bus įgyvendintas per nepaprastosios padėties nutarimą.

Žmogaus teisės. Seimo rudens darbotvarkėje numatyti ir įprastai daugiausiai politikų ginčų sukeliantys su žmogaus teisėmis susiję projektai. Po pateikimo pavasarį į Seimo salę svarstymui grįš Civilinės sąjungos įstatymo projektas dėl nesusituokusių porų, tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių, santykių įteisinimo, siūlymas už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.

Valstybės tarnyba. Seimui rudenį bus teikiama viešojo sektoriaus reforma, kuria numatoma stiprinti vadovų kompetencijas, steigti Viešojo valdymo agentūrą, atsisakant Valstybės tarnybos departamento. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, pertvarkomis siekiama turėti valstybės tarnybą, kuri „gebėtų susitvarkyti su laikmečio iššūkiais“.

Interpeliacijos. Seime vasarą opozicija paskelbė rengsianti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl Kaliningrado tranzito peripetijų, taip pat kalbėta apie interpeliacijos energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, tačiau kol kas šios iniciatyvos pritilo. Didžiausią opozicinę frakciją turinčių „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis sesijos išvakarėse pareiškė, kad interpeliacijos yra „tuščias oro stumdymas“, žinant, jog balsų ministrams atstatydinti nepakaks.

Apkalta. Parlamentas taip pat turės balsuoti dėl apkaltos Seimo nariui Petrui Gražuliui, įsiteisėjus nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo. Procesas vyks supaprastinta tvarka, kadangi nėra sprendžiamas priesaikos sulaužymo klausimas.

Seimo rudens sesijos darbų programoje įrašyti 473 teisės aktų projektai be lydimųjų, teikiami prezidento G. Nausėdos, Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių. Per sesiją planuoja surengti daugiau nei 45 Seimo posėdžius.

Seimas per metus renkasi į dvi eilines sesijas: pavasario sesija trunka kovo 10 – birželio 30 dienomis, rudens sesija – rugsėjo 10 – gruodžio 23 dienomis.

Šalies vadovas tai pat ragina nedidinti kai kurių kitų viešųjų išlaidų, tačiau, anot jo, svarbu didinti minimalią algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį, socialines išmokas, vaiko pinigus.

„Šiandien svarbiausia yra apsispręsti, kokį biudžeto deficitą mes galime leisti nesukeldami pavojaus valstybės finansiniam stabilumui, bet kita vertus, suteikdami galimybę išgyventi ypatingai sudėtingus artimiausius mėnesius mūsų žmonėms ir mūsų verslui. Nuolat kartoju – ne tik žmones, bet ir verslą, kadangi verslas taip pat yra žmonės“, – po susitikimo su Seimo valdyba penktadienį sakė šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, svarbu, kad rudenį „visi vieningai sutartumėme dėl vieno prioriteto – dėl itin aukštų energetinių kainų poveikio mūsų namų ūkiams ir verslui“. Įgyvendinant šį prioritetą jis ragina „sulaikyti tam tikrų kitų viešųjų išlaidų didinimą kitiems tikslams“.

Pasak jo, „stebuklingų receptų nėra“ ir išaugusias elektros ir dujų kainas reikės kompensuoti, tačiau pagrindinės diskusijos vyksta dėl to, kokio dydžio subsidijas taikyti.

„Pagrindinis diskusinis klausimas, kokiame lygyje subsidijuoti, – ar subsidijuoti, pavyzdžiui, 24, 33 ar 40 centų už vieną kilovatvalandę (nustatyti tokias „grindis“ – BNS). Nuo to priklauso labai daug kas, pirmiausia – mūsų žmonių finansinės galimybės“, – sakė prezidentas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Jei žmonės išleis visus savo pinigus ir dar santaupas energetikos sąskaitoms apmokėti, galime įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų verslu: parduotuvėje nebus pirkėjų, nebus perkamos kitos prekės, paslaugos, mes patirsime tikrai gilią recesiją“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, „stebuklingų receptų nėra“ ir išaugusias elektros kainas reikės kompensuoti, tačiau pagrindinės diskusijos yra dėl to, nuo kokio lygio taikyti subsidijas.

„Pagrindinis diskusinis klausimas, kokiame lygyje subsidijuoti, ar subsidijuoti, pavyzdžiui, 24, 33 ar 40 centų už vieną kilovatvalandę. Nuo to priklauso labai daug kas, pirmiausia – mūsų žmonių finansinės galimybės. Jei žmonės išleis visus savo pinigus ir dar santaupas energetikos sąskaitoms apmokėti, galime įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų verslu: parduotuvėje nebus pirkėjų, nebus perkamos kitos prekės, paslaugos, mes patirsime tikrai gilią recesiją“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot jo, diskusijos dėl kompensacijų dydžio turėtų vykti vertinant, kokia našta būtų biudžetui, tačiau šalies vadovas mano, kad reikėtų kompensuoti iki 24 centų už kilovatvalandę visiems vartotojams.

Jei žmonės išleis visus savo pinigus ir dar santaupas energetikos sąskaitoms apmokėti, galime įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų verslu: parduotuvėje nebus pirkėjų, nebus perkamos kitos prekės, paslaugos, mes patirsime tikrai gilią recesiją.

Jis teigė paprašęs Vyriausybės pateikti skaičiavimus, kiek kainuotų kompensacijos visais trimis minėtais scenarijais, įskaitant ir galimybę nustatyti ne daugiau nei 150 kilovatvalandžių limitą per mėnesį.

„Jei išaiškėtų, kad vis dėlto išlaidos yra nepakeliamai didelės, mes galime įvesti ir šį komponentą, kuris, viena vertus, yra socialinis komponentas – namų ūkiai, kurie suvartoja mažiau, galimas dalykas, jų ir finansinis pajėgumas yra mažesnis. Kita vertus, 150 ar panašus kilovatvalandžių limitas suteikia ir tam tikras paskatas taupyti tiems, kas vartoja daugiau“, – sakė jis.

„Bet pirminis pasiūlymas buvo būtent horizontalus, taikytinas visiems, remiantis argumentu, kad mes jau anksčiau pasiuntėme signalus mūsų visuomenei pereiti prie modernesnių šildymo formų, įgyvendinti šilumos siurblius namų ūkiuose, pereiti prie elektromobilių. Remiantis šiuo principu, būtų nelabai teisinga, jei mes dabar šituos namų ūkius pastatytumėme į sudėtingesnę situaciją“, – pabrėžė G. Nausėda.

Anot jo, būtinos ir kitos priemonės, numatančios tolesnį gyventojų pajamų didėjimą, nes „nuo šių sprendimų priklausys vidinis mūsų valstybės nacionalinis saugumas“.

„Man, tikrai išpažįstančiam gerovės valstybės principą, yra nepaprastai svarbu, kad toliau augtų minimali mėnesio alga, kad didėtų neapmokestinamasis pajamų dydis, kad didėtų socialinių išmokų baziniai dydžiai, vaiko pinigai. Visa tai reikia vertinti biudžeto kontekste, įvertinti, kiek mes galime leisti. Bet aš tikrai manau, kad mes šiandien vis dar galime leisti įgyvendinti socialinės politikos principus“, – tvirtino G. Nausėda.

G. Nausėda kaip rudens sesijos prioritetus įvardijo ir Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimus, nustatant didesnius skolinimosi limitus savivaldybių investicijoms, teismų reformą, taip pat politinių partijų susitarimus dėl saugumo, užsienio politikos.

„Matome, kad partijoms dar sunku surasti bendrą vardiklį, nors atrodo, kad jos jau visai netoli to. Tačiau sutarimas, ypatingai dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, dėl nacionalinio saugumo principų ir dėl užsienio politikos krypčių yra labai svarbus tiek tarp valdžios institucijų, tiek tarp politinių partijų. Tikiuosi, kad jis bus pasiektas“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, šią savaitę Vyriausybės pateikta išvada dėl 2021 metų pabaigoje pateiktų Fiskalinės drausmės įstatymų „yra pozityvi“.

„Tikiuosi, kad tai suteiks papildomą gerą stimulą judėti į priekį ir pagaliau padaryti tą darbą, kurio labai laukia savivaldybės ir, neabejoju, jų žmonės“, – kalbėjo G. Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prioritetais taip pat teigė matanti energetikos kainų amortizavimą, šalies saugumo užtikrinimą.

„Pagrindinis rudens sesijos prioritetas yra užtikrinimas Lietuvos žmonių saugumo tiek nuo išorės pavojų, tiek nuo problemų, kurios visų pirma sukeltos Rusijos agresijos prieš Ukrainą, žinoma, socialinės atskirties mažinimo, žmogaus teisių stiprinimo. Matyt, dėl prioritetų mes iš esmės visi sutariame, kad esminis rudens darbas yra biudžeto svarstymas ir priėmimas, jame prioritetas bus skirtas energetinių kainų šoko mobilizavimui“, – sakė parlamento vadovė.

Į Seimo rudens sesiją parlamentarai, kaip nustato Konstitucija, rinksis rugsėjo 10-ąją, šeštadienį.

Per pirmąjį posėdį bus pateiktas sesijos darbų programos projektas, savo svarbiausius projektus apžvelgs Seimo frakcijos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Sesijoje tarp pagrindinių rudens Seimo darbų numatoma patvirtinti 2023 metų valstybės biudžetą, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus bei priimti susijusius teisės aktus.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos, planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų trys bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.