Pravažiuojant statybvietes ar remontuojamo kelio ruožus, į akis krinta seni automobiliai su ant stogų įmontuotomis saulės baterijomis.

Pasak įmonės „Rimsauga“ direktoriaus Rimo Ežerinsko, tai greitai sumontuojama apsaugos sistema, tada nereikia samdyti darbuotojų apsaugai.

„Čia tokia mobili apsaugos sistema, ji greitai sumontuojama, o ant stogo esančios saulės baterijos teikia elektrą kameroms, todėl tokios apsaugos sistemos gali veikti visą parą ir ten, kur nėra kitokios prieigos prie elektros tinklo. Rangovams nereikia samdyti dar vieno žmogaus, kuris saugotų visą teritoriją“, – aiškino R. Ežerinskas.

Užsakovai gali stebėti ir saugoti nuo vagių ne tik statybvietėje esančią įrangą, bet taip pat žiūrėti, ar darbuotojai laikosi drausmės ir nustatytos tvarkos darbo metu.

Kaip teigė R. Ežerinskas, tokiam dalykui pasirenkamos senos mašinos, kadangi jos pigesnės. Visas tokios mobilios apsaugos sistemos įrengimas kainuoja maždaug 3 tūkst. eurų.

Kaimyninėje Lenkijoje objektams stebėti sukurtas teleskopinis bokštas su vaizdo stebėjimo kameromis gali kainuoti ir 18 tūkst. eurų, tačiau funkciją atlieka tokią pačią, kaip ir apsaugai pritaikyti mobiliosios apsaugos automobiliai.

Rangovui tokio išmaniojo automobilio nuoma per mėnesį kur kas pigesnė nei samdyti apsaugos darbuotojus.

Policijos pareigūnams apie vagystę pranešta penktadienį. Ilgapirščiai darbavosi vienoje Klaipėdos rajone esančio Šimkų kaimo statybviečių.

Pranešta, kad iš statybų aikštelėje buvusio metalinio statybinių medžiagų ir įrankių laikymo konteinerio pavogti įvairūs įrankiai.

Skaičiuojama, kad padaryta žala siekia apie 1 tūkst. eurų.

Kaip penktadienį pranešė inspekcija, gegužės mėnesį statybos ir ekonominės veiklos sektoriuje buvo vykdomi planiniai nelegalaus darbo patikrinimai.

Patikrinimus Kauno regione atliko atvykę VDI Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių skyrių inspektoriai.

75-ių nelegalaus darbo patikrinimų metu buvo nustatyti 32 asmenys, dirbę nelegaliai, nedeklaruotą darbą ar įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.

Taip pat nustatyti 23 asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą. Patikrinimų metu pažeidėjams surašyta 14 administracinių nusižengimų protokolų.

Jiems gresia baudos nuo 390 iki 1,1 tūkst. eurų.

Tokius patikrinimus darbo inspekcija planuoja rengti ir kituose regionuose, tačiau ne tik statybų sektoriuje, bet ir viešojo maitinimo, prekybos ar kituose ekonominės veiklos sektoriuose.

Nors apie būsimus patikrinimus VDI iš anksto viešai pranešė, atliktų inspektavimų duomenimis, nesaugiai, pažeidžiant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, rizikuodami gyvybe ar sveikata dirbo daugiau nei 100 asmenų. Didžioji dalis – apie 80 proc. šalintinų pažeidimų užfiksuota dėl darbdavių netinkamai įrengtų darbo vietų.

„Ypač neramina tai, kad statybvietėse net 16 proc. atvejų darbus organizuojantys statybos vadovai išvis neplanavo nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonių”, – atkreipia dėmesį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. Statybos darbų technologijos projekte nebuvo numatytos priemonės, užtikrinančios saugų darbą statybos metu, arba toks projektas išvis nebuvo parengtas.

Tikrinimų metu darbo inspektoriai taip pat nustatė, kad daugiau nei trečdaliu atvejų statybos darbus organizuojantys vadovai nepasirūpino užtikrinti, kad pavojingos zonos statybvietėje (liftų šachtos, angos perdengimuose ir pan.) būtų aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos.

Beveik 40 proc. tikrintų statybviečių buvo didžiulė grėsmė darbuotojams susižaloti ar žūti nukritus iš aukštai. Tai yra – nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės (aptvarai, apsauginiai tinklai), statybvietėse naudojami pastoliai buvo sumontuoti netinkamai (atskiros jų dalys buvo nestabilios, žiojėjo pavojingi plyšiai ir pan.). Tikrinant nustatyta, kad apie 20 proc. atvejų darbuotojai nesaugiai naudojo nešiojamas kopėčias, tiek pat – nenaudojo asmeninių apsaugos priemonių.

Darbo inspektoriai grįš į jau tikrintas įmones, kuriose buvo rasta pažeidimų, įsitikinti, kad jie pašalinti pagal ankstesnius reikalavimus ar rekomendacijas. „Norime informuoti ir pabrėžti, kad, jei tikrintose įmonėse bus ir vėl nustatyti analogiški darbuotojų gyvybei ir sveikatai gresiantys pažeidimai, atsakomybės darbo inspektoriai reikalaus visu griežtumu”, – informuoja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas R. Rakauskas.

VDI primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 80 iki 880 eurų.

Už tiesioginę grėsmę darbuotojo gyvybei darbų vadovas nubaustas 500 eurų. Viena iš ANK naujovių: jeigu dėl aukščiau minėtų pažeidimų galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių numatyta 500-2000 eurų bauda. Šią nuostatą teko pritaikyti ir pastarųjų tikrinimų statybose metu. Vienam iš Šiaulių apskrities įmonių statybos darbų vadovų, leidusiam darbuotojams dirbti iškasoje, kurios gylis 5,6 m, nenaudojant saugos priemonių, užtikrinančių, kad nevirstų gruntas ir neužspaustų ten dirbančių darbuotojų, skirta 500 eurų bauda. Pagal minėtą ANK nuostatą darbo inspektoriai surašė administracinių nusižengimų protokolą ir darbdaviui, vienoje iš Klaipėdos statybviečių naudojusiam stacionarų bokštinį kėlimo kraną, kuriam nėra atlikta techninė patikra, nėra įgaliotos įstaigos išvados apie krano tinkamumą naudoti. Šiuo atveju teismas sprendimo dėl baudos dydžio dar nėra priėmęs.