Valstybinės rinkimų komisijos (PKW) interneto svetainėje 39 metų Marekas Strzalkowskis (Marekas Stšalkovskis), dirbantis IT sektoriuje, nurodytas kaip vienas iš penkių kandidatų į merus.

Penktadienį naujienų agentūrai PAP jis sakė, kad nori, jog Katovicai taptų pirmuoju Lenkijos miestu, kuriam vadovautų ne politikai, o superkompiuteris.

M. Strzalkowskis teigė, kad „Gajos sistema“ – jo rinkimų komiteto pavadinimo „Gajos sistema – šiandienos jaunimas ateičiai“ dalis – yra kilusi iš kompiuterinės sistemos, kuri būtų naudojama miestui valdyti, pavadinimo.

„Tikslas yra apjungti duomenis į vieną sistemą, kuri padidins skaidrumą, palengvins prieigą prie informacijos ir suteiks piliečiams galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese“, – sakė jis, pridūręs, kad, užuot priėmusi sprendimus, sistema, remdamasi duomenų analize, siūlytų geriausius pasirinkimo variantus.

M. Strzalkowskis tvirtina, kad pirmieji prototipai yra paruošti, o galutinė versija būtų baigta ją integravus į savivaldybės padalinius.

Jis pridūrė, kad vienintelė jo komiteto keliama sąlyga kandidatams į miesto tarybą yra ta, kad jie turėtų būti sąžiningi, o jei tokie yra, IT sistema, pasak kandidato, pasirūpintų viskuo kitu.

Vietos valdžios rinkimai Lenkijoje vyks kitą mėnesį.

„Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė“ (EuroHPC) pristato naujausią superkompiuterį LUMI – Suomijoje, Kajanio mieste. LUMI – sparčiausias ir efektyviausiai energiją vartojantis superkompiuteris Europoje ir trečias pagal spartą pasaulyje“, – pažymi EK.

Kompiuterį bendrai sukūrė „EuroHPC“ ir dešimties Europos šalių konsorciumas – Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Šveicarijos.

Tai dabar sparčiausias superkompiuteris Europoje ir vienas iš trijų galingiausių pasaulyje.

„Dėl milžiniškų skaičiavimo pajėgumų  LUMI leis daug greičiau pasiekti mokslinių laimėjimų, pavyzdžiui, medicinos ir klimato tyrimų srityse. Tai gali būti vakcinų kūrimas, vėžio diagnostika arba klimato kaitos padarinių švelninimas. Tai dabar sparčiausias superkompiuteris Europoje ir vienas iš trijų galingiausių pasaulyje“, – pabrėžė Europos Komisijos narė, už skaitmenines technologijas atsakinga Margrethe Vestager.

Tikėtinas didžiausias šio superkompiuterio pajėgumas – 550 petaflopų, tai yra 550 kvadrilijonų skaičiavimo operacijų per sekundę. Tai prilygsta 1,5 mln. naujausių nešiojamųjų kompiuterių bendram našumui.

Europoje jau veikia keturi superkompiuteriai: „Discoverer“ Bulgarijoje, „MeluXina“ Liuksemburge, „Vega“ Slovėnijoje ir „Karolina“ Čekijoje. Šiuo metu vystomi dar keli projektai – „Leonardo“ Italijoje, „Deucalion“ Portugalijoje ir „MareNostrum 5“ Ispanijoje.

Socialinės žiniasklaidos milžinė planuoja, kad šis įrenginys padės sukurti konstrukciją „metavisatos“ – virtualiosios realybės interneto, kuriam bendrovė prognozuoja didelę ateitį.

Superkompiuteris „AI Research SuperCluster“ (RSC) yra beveik dvejų metų komandinio darbo, dažnai dėl pandemijos vykusio nuotoliniu būdu, rezultatas. Į projektą buvo įsitraukę keli šimtai aukščiausio lygio specialistų, įskaitant analitikus iš „Meta“ partnerių – „Nvidia“, „Penguin Computing“ ir „Pure Storage“.

RSC, jau veikiantis, bet vis dar plėtojamas, padės jo dirbtinio intelekto tyrėjams kurti „naujus ir geresnius“ dirbtinio intelekto modelius, vienu metu mokytis iš trilijonų pavyzdžių, suprasti šimtus skirtingų kalbų, analizuoti tekstus, vaizdus bei vaizdo įrašus, kurti išplėstos realybės priemones, teigiama bendrovės pranešime.

Iki šių metų vasaros vidurio, kai superkompiuteris bus visiškai paruoštas, jis turės apie 16 tūkst. grafinių procesorių ir taps sparčiausiu pasaulyje, pažymi „Meta“, neatskleisdama, kur tiksliai superkompiuteris bus ir kiek iš viso kainuos.

Pasak švietimo ir mokslo viceministro G. Viliūno, Lietuva suinteresuota prisijungti prie Europos didelio našumo skaičiavimų iniciatyvos (EuroHPC), ir tai, jo teigimu, leis mūsų šaliai naudotis aukščiausio pajėgumo duomenų skaičiavimo galimybėmis.

Įvertinusi didelio našumo skaičiavimų svarbą ir ribotas galimybes Europos Sąjungos valstybėms narėms sukurti atskiras pasaulinio lygio didelio našumo skaičiavimų sistemas, Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis, tarp kurių bus ir Lietuva, kuria Europos didelės spartos kompiuterių bendrą įmonę šios iniciatyvos įgyvendinimui. 2019 m. šiai įmonei pradėjus veiklą, bus perkami superkompiuteriai, kuriais galės naudotis ES valstybės narės, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.

Lietuvos tyrėjai ir verslas taip pat galės dalyvauti EuroHPC mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos kvietimuose.  Lietuva taps EuroHPC nare atverdama dalį prieigos laiko išorės vartotojams iš kitų Europos valstybių prie Vilniaus universitete veikiančios našiųjų skaičiavimų infrastruktūros.

Didelio našumo skaičiavimai daro vis didesnę įtaką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, pramonės konkurencingumui. Superkompiuteriai pasitelkiami sprendžiant mokslines ir technologines problemas, kurių modeliavimui nepakanka įprastinio našumo kompiuterių.

Didelio našumo skaičiavimai reikalingi sprendžiant tokius socialinius iššūkius, kaip ankstyvas ligų diagnozavimas, klimato kaitos prognozės. Jie taikomi įvairiose mokslinių tyrimų srityse, pavyzdžiui, nustatant DNR sekas, pramonėje, saugumo ir gynybos srityse.

Senovinio kinų stalo žaidimo go didmeistris iš Pietų Korėjos sekmadienį pagaliau iškovojo pirmąją pergalę žaisdamas prieš bendrovės „Google“ sukurtą superkompiuterį, o ši sėkmė atrodė netikėta po trijų žeminančių pralaimėjimų didelio dėmesio sulaukusioje žmogaus ir mašinos kovoje.

Lee Se-dolis (Li Sedolis) pagaliau įveikė kompiuterį „AlphaGo“ per įtemptą partiją, trukusią beveik penkias valandas. Tai buvo pirmoji jo pergalė per ketvirtąją iš penkių planuojamų partijų, o iki tol kompiuteris pirmavo „sausu“ rezultatu 3:0, paskutinį kartą laimėjęs šeštadienį.

Didmeistriui sunkiai sekėsi pastarosios partijos pradžioje, bet vėliau jis įgijo pranašumą ir galiausiai privertė „AlphaGo“ pasiduoti.

33 metų go čempionas laikomas vienu iš iškiliausių šio senovinio žaidimo meistrų ir yra laimėjęs 18 tarptautinių turnyrų, pagal šį rodiklį nusileisdamas tik vienam kitam go grandui.

Anksčiau Lee Se-dolis tvirtino triuškinamai laimėsiantis prieš dirbtinį intelektą (Artificial Intelligence, AI), bet vėliau buvo priverstas pripažinti, kad „AlphaGo“ esąs „pernelyg stiprus“.

Po antrojo pralaimėjimo Lee Se-dolis pažadėjo dėti visas pastangas, kad laimėtų bent vieną partiją.

Iki šiol garsiausia AI pergalė prieš žmogų buvo iškovota 1997 metais, kai bendrovės IBM sukurtas superkompiuteris „Deep Blue“ nugalėjo tuometį pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą.

Vis dėlto go, sukurtas prieš maždaug 4 tūkst. metų ir žaidžiamas daugiausiai Rytų Azijos šalyse, ilgą laiką buvo itin kietas riešutėlis AI kūrėjams, nes žaidimo taisyklės gana sudėtingos, o jo potencialių konfigūracijų skaičius yra beveik begalinis.

„AlphaGo“ sukūrusios grupės „Google DeepMind“ vadovas Demisas Hassabis (Demisas Hasabis) sakė, kad mokslininkams išmokyti AI žaisti go buvo ne lengviau negu įkopti į Everestą.

„AlphaGo“ naudoja dviejų giliųjų neuroninių tinklų (Deep Neural Network, DNN) sistemą, apdorojančią duomenis panašiai, kaip šis procesas vyksta žmogaus smegenyse - atmetant milijonus potencialių ėjimų, kurie, kaip žmonės žaidėjai instinktyviai nujaučia, būtų beprasmiški.

Superkompiuteris taip pat naudoja algoritmus, kurie leidžia mokytis iš sužaistų partijų, tokiu būdu didinant patirtį ir įgūdžius.

„AlphaGo“ strategija žaidžiant su Lee Se-doliu apstulbino daugelį go žinovų, kurie sakė, kad kompiuterio ėjimai buvo itin neįprasti ir kad joks žmogus dar nebuvo sugalvojęs juos panaudoti.