Pasak Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresniojo eksperto Vytauto Endrijaičio, dažniausiai Lietuvos atostogautojams užsienio paplūdimiuose atostogas apkartina pakrantės danga, „žydintis“ vanduo, vabzdžiai, medūzos, karštis ir srovės bei duobės vandenyje.

Draudikas pataria, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį renkantis atostogas užsienio paplūdimiuose.

1. Pasidomėkite iš anksto pakrantės danga ir tinkamai pasirinkite avalynę. Jei vykstate prie jūros, iš anksto įvertinkite pakrantės, kurioje ilsėsitės, dangą. Jeigu pakrantė akmenuota, reikėtų turėti specialią avalynę šiek tiek grublėtu padu, su kuria maudantis būtų galima išvengti aštrių akmenukų, jūros gyvūnų spyglių. Ji jus taip pat apsaugos ir nuo elementaraus paslydimo ant akmenų. Pastarieji susižeidimai yra dažni ir pakrantėje, ir prie baseino.

2. Naudokite preparatus nuo vabzdžių. Tokiu būdu išvengsite nemalonaus niežėjimo, alerginių odos reakcijų, o įkyrūs vabzdžiai netrukdys ramiai poilsiauti.

3. Nelieskite egzotinių augalų ir žuvų. Jei ketinate nardyti, kad ir tiesiog su specialia kauke bei vamzdeliu, vandenyje nesilieskite prie egzotinių augalų ar žuvų. Kartais tai gali baigtis smulkiomis alerginėmis reakcijomis, tačiau kur kas didesnį pavojų kelia tai, jog dalis augmenijos ar gyvūnijos gali būti nuodingi ir atostogas teks pratęsti gydymo įstaigoje. Jokiais būdais nesimaudykite jūroje, jei matote, kad ji „žydi“. Išsimaudžius tokioje jūroje, galimos alerginės reakcijos, o jei vanduo patektų į burną – įvairūs žarnyno sutrikimai.

4. Naudokite pakankamai stiprias apsaugos priemones nuo saulės. Kaitriausios vidudienio saulės pasistenkite vengti. Laikas paplūdimyje turi būti suplanuotas bei leidžiamas saugiai – naudojant apsauginius kremus, galvos apdangalus ir geriant daug vandens. Pastebėtina, kad kai kuriose atostogautojų pamėgtose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Egipte, karščiai didesni nei Lietuvoje, todėl ten nuvykus organizmas netikėtai greitai dehidratuoja.

5. Nesilieskite prie medūzų, o ypač nuo jų saugokite vaikus. Pamatę medūzą apeikite ją ir svarbiausia – nelieskite jos, taip išvengsite odos nudeginimo. Medūzos dažniau nei kitur poilsiautojus sužaloja Turkijoje, Bulgarijoje, Tailande, Ispanijoje ir Italijoje.

6. Saugokitės vandens duobių, atidžiai įvertinkite jūros dugną. Duobės ir srovės vandenyje mums yra gerai žinomos Baltijos jūroje. Tačiau brendant į kiekvieną jūrą reikėtų būti atsargiems, laikytis saugaus atstumo nuo kranto ir vengti bristi giliau nei krūtinės lygis. Įvykiai, kai tenka gaivinti žmones, patekusius į skendimo situacijas, nėra dažni, bet gali baigtis itin liūdnai. Nebriskite nei į jūrą, nei į baseiną, jei vartojote alkoholio.

7. Jei yra galimybė, naudokitės gultais. Užsienio kurortinių miestų viešbučių paplūdimiai dažniausiai išsiskiria turistų gausa, todėl juose venkite gulėti tiesiog ant smėlio. Tai gali būti lemtinga klaida ir odos parazitinių ar grybelinių ligų priežastimi.

8. Išsimaudžius jūroje saugokite ausis nuo vėjo. Otitas – ausies uždegimas – yra vienas dažnesnių keliautojų susirgimų. Turkijoje šios diagnozės gydymas turistams kainuotų nuo 140 iki 450 eurų, priklausomai nuo būklės ūmumo. Graikijoje už pirmąją gydytojo pagalbą dėl šios diagnozės tektų vidutiniškai sumokėti apie 120 eurų.

9. Saugokite akis. Jų ligos užsienyje itin dažnos, o susirgimų sukėlėjai gali būti labai įvairūs – kosmetika, žiedadulkės, nešvarumai, bakterijos, netgi atviras mėgavimasis saule gali būti vienas iš žalingų veiksnių. Akių uždegimas – tai viena nemaloniausių diagnozių, kuri gali lemti, jog atostogas teks praleisti viešbutyje. Paraudonavusios akys, svetimkūnio pojūtis, pūliai, o kai ši liga paūmėja –  kone neįmanoma atsimerkti. Šios ligos gydymas užsienio šalyse įkainotas itin skirtingai.

10. Įvertinkite bangavimą jūroje. Jis vertinamas balais ir tuomet, kai balai viršija keturis, raudona vėliava paplūdimiuose paprastai įspėja poilsiautojus, kad maudytis – draudžiama. Šios taisyklės užsienyje reikėtų laikytis griežtai.

Klaipėdos regione ypatingų nelaimių pirotechnika, nors gyventojai jos priemones sprogdino visą mėnesį, neatnešė. Gydytojų teigimu, besikreipusiųjų, kurie nukentėjo nuo petardų, būta, tačiau didesnių traumų vis dėlto išvengta. Kai kurios uostamiesčio gydymo įstaigos  susižeidusiųjų išvis nesulaukė.

Kasmet likus mėnesiui iki didžiųjų metų švenčių imama pastebėti vis daugiau pirotechnikos prekiautojų prekybos centruose bei kitose viešose miesto vietose. Tokiu pat laiku pasigirsta vis daugiau šventinių fejerverkų šūvių bet kuriuo paros metu. Gydytojai tokiomis dienomis ima dešimtimis skaičiuoti įvairias traumas, atsiradusias dėl nesaugaus pirotechnikos naudojimo.
Šiais metais visoje Lietuvoje buvo net kelios dešimtys susižeidusiųjų, tarp jų – beveik trečdalis vaikų, neišvengta ir sunkių traumų.

Uostamiesčio medikai tikino, kad praėjęs šventinis laikas šį kartą buvo ramesnis. „Didelių traumų nebuvo, pacientų gydyti stacionariai nereikėjo“, – teigė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas.

Gydytojai vis tiek stebėjosi, kad nors prieš šventes gyventojai visuomet raginami imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, jog išvengtų sužalojimų, tačiau kasmet vis atsiranda nukentėjusių.
„Nors smarkių sužalojimų ir nebuvo, tačiau įvairių apsibrozdinimų ir nesmarkių nudegimų fiksavome“, – sakė Z.Juzumas.

Per praėjusias šventes ir prasidėjusius naujus metus į Klaipėdos jūrininkų ligoninę nesikreipė nė vienas nuo pirotechnikos nukentėjęs žmogus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiasis specialistas Albinas Strumyla sakė, kad policijos duomenimis, uostamiestyje nukentėjusių neužfiksuota, o Klaipėdos rajone buvo du. „Rajone buvo du įvykiai, tačiau jie nebuvo įtraukti į kriminalinių įvykių suvestines, kadangi išsiaiškinta, jog dėl traumų buvo kalti patys nukentėjusieji“, – informavo A.Strumyla.

Policijos atstovas pasidžiaugė, kad šiais metais buvo išvengta turto apgadinimo atvejų. „Šis šventinis laikotarpis buvo gana ramus“, – pasakojo pašnekovas.

Faktai ir skaičiai

Per praėjusius metus ir kelias šių metų dienas visoje Lietuvoje nuo pirotechnikos gaminių nukentėjo 31 žmogus.
Iš visų nukentėjusių – 10 nepilnamečių.
11 susižalojusių buvo gydoma ligoninėje.
Šiuo laiku taip pat buvo užfiksuota 19 turto sugadinimo atvejų.
Iš jų – 16 padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Įvairūs gyvenime nutinkantys nelaimingi atsitikimai daugiausiai žalos atneša sveikatai. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad gyventojai tarp visų per 3 metus jiems nutikusių įvykių dažniausiai minėjo atvejus, kuomet jie susižalojo arba buvo sužaloti. Per įvairius incidentus sveikatos sutrikdymų patyrė net 6 proc. visuomenės.

Kita nelaimė, nutikusi 4 proc. žmonių, buvo vagystės. Dar 3 proc. gyventojų teko patirti įvairių įvykių, po kurių nukentėjo jų namai ar namų turtas, t. y. užliejimai, gaisrai ir t. t. Apie 1 proc. Lietuvos žmonių per paskutinius 3 metus nukentėjo nuo gamtos stichijų – vėtrų, audrų, liūčių.

„Dažniausiai yra įprasta buityje ar kasdieniame gyvenime nutinkančius įvykius vertinti pagal žalą, padarytą turtui. Kur kas rečiau kalbama apie tai, kiek ir kaip nukentėjo žmonės. Šis mūsų tyrimas atskleidė problemą, kuriai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, t. y. kiek per įvairius incidentus nukenčia mūsų sveikata, kiek turime gydytis ir kiek mums tai kainuoja“, - teigė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Pasak jo, tyrimas parodė, kad įvairių žalos atvejų, nutinkančių buityje, per paskutinius 3 metus yra patyrę net 13 proc. Lietuvos gyventojų. G. Matiuko teigimu, tai gana didelė dalis žmonių, kuriai padaryti ir nemenki finansiniai nuostoliai.

Dažniau buityje nukenčia vyrai nei moterys. Į įvairius buitinius incidentus, kuomet sutrikdoma sveikata, dažniau patenka jauni arba pagyvenę žmonės, vidutinio amžiaus gyventojai greičiausiai yra atsargesni.

G. Matiukas mano, kad finansiškai įvertinti sveikatos sužalojimus žmogui yra gana sudėtinga. Tačiau draudimo bendrovės turi sprendimus, kuomet žmogus apdraudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų ir už sužalojimus išmokama piniginė išmoka.