Vertins veiksmus

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai portalui kauno.diena.lt nurodė, kad necenzūriniais žodžiais vairuotoją išplūdęs pareigūnas turės pasiaiškinti, o Imuniteto valdyba vertins tokius veiksmus.

„Traukis, balvone, b**t!“ – tokie žodžiai Raudondvario plente nuskambėjo per garsiakalbį iš pareigūnų lūpų. Kaip galima numanyti, jie buvo skirti gatvėje pareigūnams pasimaišiusio ir kelio reikiamu metu neatlaisvinusio automobilio vairuotojui. Tokį užfiksuotą pareigūnų elgesį vertins kolegos.

„Kauno apskr. VPK vadovybė akcentuoja, kad toks pareigūnų elgesys, t.y. tokia vartojama leksika – netoleruotina. Vakar vėlai vakare pasklidus vaizdo įrašui, kuriame pareigūnas vartoja necenzūrinę leksiką – jau šiandien ryte jo tiesioginiai vadovai įpareigoti tiek šiam pareigūnui, tiek ir kitiems kolegoms priminti pareigūnams galiojančias etikos normas. Šio pareigūno veiksmus vertins Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai“, – pažymėjo policijos atstovai.

Be to, jie patikslino, kad ekipažas vyko į A kategorijos įvykį, kuomet buvo sužalota moteris, buvo įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai.

Dėl tokios ištartos frazės gailisi ir jos autorius.

„Suprantu ir nesididžiuoju. Suprantu, kad dėvima uniforma ne tik pasididžiavimas, bet ir pareiga. Pareiga būti pavydžiu. Todėl nesididžiuoju vakar vartota leksika, atsiprašau ir prisiimu visą atsakomybę dėl savo elgesio“, – teigė keiksmų tiradą per garsiakalbį paleidęs Kauno apskr. VPK pareigūnas.

Audra internete

Primename, kad sekmadienio vakarą socialiniame tinkle ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame girdimi necenzūriniai žodžiai, galimai išsprūdę iš pareigūnų ekipažo per garsiakalbį, lekiant į įvykį su įjungtais švyturėliais. Šis įrašas sukėlė audrą internete.

Vieni baisėjosi pareigūnų išsakytais žodžiais, kiti teisino sakydama, kad vairuotojai patys kalti, kad nepraleido į iškvietimą skubančios policijos.

„Eilinė diena su tokiais balvonais keliuose – važiuoja, o ne vairuoja“, – piktinosi komentatorius. „Kvailys vairuotojas – atitinkami ir veiksmai iš policijos“, – antrino kitas internautas. Tačiau netrukus sulaukė atkirčio: „Keiktis? Tyčiotis? Atitinkami veiksmai...“ – retoriškai klausė dar vienas.

„Aiškiai yra nurodyta Kelių eismo taisyklėse, kad mėlyna spalva – duoti kelią, o raudona – sustoti. Skuba į iškvietimą, reikia važiuoti, o kažkoks kvailys blokuoja kelią. Man reikėtų pagalbos ir policija vėluotų dėl tokio molio kelyje, sakyčiau, nustumkite nuo kelio“, – argumentavo pirmasis. „Na, gal žmogus nepastebėjo – visko pasitaiko, bet taip policijai išsireikšti, tai...“ – pastaruoju teiginiu nesileido įtikinamas vyras. „Ar tu bent žinai, kad pareigūnams yra aukštesni reikalavimai ir turi būti pavyzdingas elgesys net ne tarnybos metu? Žemo lygio pareigūnas tokiu elgesiu žemina policijos vardą“, – pabrėžė į vyrišką dialogą įsiterpusi moteris.

Ar tu bent žinai, kad pareigūnams yra aukštesni reikalavimai ir turi būti pavyzdingas elgesys net ne tarnybos metu?

Primename, kad, vadovaujantis KET, eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.

Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:

– kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;

– kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti;

– kelyje su skiriamąja kelio juosta išvardytų taisyklių papunkčiuose nurodytus reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.

„Traukis, balvone, b**t!“ – nuskambėjo keiksmai, kaip galima numanyti, skirti gatvėje pareigūnams pasimaišiusio ir kelio reikiamu metu neatlaisvinusio automobilio vairuotojui.

Išmanevravęs Raudondvario plentą primenančia kryptimi, pyktelėjusių pareigūnų ekipažas veikiausiai nuskubėjo į įvykio vietą.

O tarp peržiūrėjusiųjų vaizdo įrašą, atsidūrusį feisbuke, kilo diskusijų audra. Kai kurie internautai stebėjosi tokiu policijos elgesiu, kiti, tuo tarpu, mėgino juos pateisinti. „Eilinė diena su tokiais balvonais keliuose – važiuoja, o ne vairuoja“, – piktinosi komentatorius. „Kvailys vairuotojas – atitinkami ir veiksmai iš policijos“, – antrino kitas internautas. Tačiau netrukus sulaukė atkirčio: „Keiktis? Tyčiotis? Atitinkami veiksmai...“ – retoriškai klausė dar vienas.

„Aiškiai yra nurodyta Kelių eismo taisyklėse, kad mėlyna spalva – duoti kelią, o raudona – sustoti. Skuba į iškvietimą, reikia važiuoti, o kažkoks kvailys blokuoja kelią. Man reikėtų pagalbos ir policija vėluotų dėl tokio molio kelyje, sakyčiau, nustumkite nuo kelio“, – argumentavo pirmasis. „Na, gal žmogus nepastebėjo – visko pasitaiko, bet taip policijai išsireikšti, tai...“ – pastaruoju teiginiu nesileido įtikinamas vyras. 

Žemo lygio pareigūnas tokiu elgesiu žemina policijos vardą.

„Ar tu bent žinai, kad pareigūnams yra aukštesni reikalavimai ir turi būti pavyzdingas elgesys net ne tarnybos metu? Žemo lygio pareigūnas tokiu elgesiu žemina policijos vardą“, – pabrėžė į vyrišką dialogą įsiterpusi moteris.

Kontraversiškų komentarų jūroje atsirado ir tokių internautų, kurie kreipėsi į Lietuvos policiją prašydami pakomentuoti situaciją ir klausdami, ar už tokį elgesį pareigūnams bus surašytas protokolas.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su Kauno apskrities policijos budinčiu darbuotoju ir pasiteiravus, ar sekmadienio vakarą policijos ekipažas turėjo iškvietimą į Raudondvario plentą, pašnekovas tai patvirtino. Pasak jo, kovo 3 dieną 20 val. pareigūnams buvo pranešta apie muštynes. Tačiau nuvykę į įvykio vietą mušeikų jie nerado. Kaip spėjama, šie spėjo išsilakstyti iki atvykstant ekipažui.

Paklausus, ar šis iškvietimas galėtų būti susijęs su feisbuke išplitusiu vaizdo įrašu, budintis darbuotojas atsakyti negalėjo. Tačiau neslėpė filmuotą medžiagą matęs. „Dar dabar tikslinamės patys. Neaišku, kada filmuota, reikia įvertinti informaciją. Vieta – panaši į Raudondvario plentą, bet nei patvirtinti, nei paneigti kol kas negalime“, – teigė jis.

Primename, kad, vadovaujantis KET, eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.

Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:

– kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;

– kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti;

– kelyje su skiriamąja kelio juosta išvardytų taisyklių papunkčiuose nurodytus reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.

Nelaimė įvyko apie 10 val. Birštono g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankryžoje. Medikai važiavo įjungtais švyturėliais, suteikiančiais pirmumą.

Laimei, smūgio metu niekas nenukentėjo, pacientą perėmė kitas greitosios medicinos pagalbos ekipažas.

Medikų automobilį, patekusį į avariją, vairavo 23 m. vyras. Prie „Mazdos“ vairo sėdėjo 46 m. moteris.

Policijos turimais duomenimis, abu vairuotojai blaivūs. Apie 10.30 val. pareigūnų ekipažas vietoje dar aiškinosi įvykio aplinkybes. 

Sustabdė smūgiai

Greitosios medicinos pagalbos automobilis skubiai į ligoninę vežė besilaukiančią moterį, kai netikėtai sankryžoje buvo sustabdytas smūgio į šoną. Šiaurės prospekto ir Kretingos gatvės sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, kai į trumpam stabtelėjusią su švyturėliais ir garsiniu signalu lekiančią greitąją įsirėžė mikroautobusas. Nuo smūgio greitoji net apsisuko.

Kita situacija – iš Vakarų laivų remonto įmonės greitosios automobiliu su švyturėliais buvo vežamas žmogus po traukulių priepuolio, komos būsenoje, kai Naujojo Uosto ir S. Daukanto gatvių sankryžoje, greitosios vairuotojui baigiant manevrą, kitas lengvasis automobilis įsirėžė į medikų automobilį.

Abiem atvejais buvo stipriai sumaitoti beveik nauji greitosios automobiliai. Pacientus perėmė kita kolegų brigada, o štai patiems medikams taip pat prireikė pagalbos. Per pirmąją avariją slaugytojui lūžo šonkauliai, sutrenkta galva – jis iki šiol gydosi patirtus sužalojimus. Per antrąja avariją slaugytoja pasitempė kaklo raiščius.

Abu šie skaudūs eismo įvykiai įvyko per trumpą laiką – spalio ir lapkričio mėnesiais. Stebėdamas keliuose neraminančią situaciją, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis prognozuoja, kad tokių situacijų tik daugės, nes jau dabar užtikrinti saugų ir skubų paciento nugabenimą į ligoninę ar nuvykti į paciento namus tampa vis sudėtingiau.

Greitosios vairuotojus mokome, prašome, įsakinėjame, kad važiuojant per sankryžą, net degant raudonam signalui, pristabdytų ir duotų kelią kvailiui, jeigu toks yra.

„Abu mūsų automobiliai važiavo degant raudonam signalui, vairuotojai įsitikino, kad kiti juos praleidžia – apie tai byloja vaizdo registratoriai. Gali nepastebėti atlekiančio greitosios automobilio, bet sirenas išgirsti galima iš tolo. Kodėl kiti vairuotojai sustojo praleisti, o vienas net nestabtelėjo?“ – iki šiol nesupranta įstaigos vadovas.

Stebina prieštaravimai

Greitosios medikams apmaudą kelia ne tik gerokai sumaitoti beveik nauji, už savo lėšas įsigyti automobiliai, bet ir tiesos paieškos. Po avarijos Šiaurės prospekto ir Kretingos gatvės sankryžoje kaltė labiau kliūva greitosios automobilio vairuotojui.

„Kol kas vyksta ikiteisminis tyrimas. Kiek žinau, preliminariai kaltinamas mūsų vairuotojas, nes neįvertino eismo saugumo“, – pridūrė vyriausiasis gydytojas.

Rodydamas Kelių eismo taisykles, R. Juodviršis stebisi vienas kitam prieštaraujančiais punktais: pagal vieną jų su įjungtais švyturėliais važiuojantis specialus transportas gali pasinaudoti pirmenybe, jei tai nepakenks eismo saugumui ir vairuotojas bus įsitikinęs, kad kiti duoda kelią.

„Šis punktas gal labiau būtų tikęs prieš 20 metų, kai nebuvo tokio intensyvaus eismo. Norint palaukti ir įsitikinti, kad kiti vairuotojai tave praleis, saugiausia palaukti žalio šviesoforo signalo. Taip būtų greičiau“, - ironizuoja greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.

Kitas punktas skelbia, kad vairuotojai nedelsdami turi duoti kelią specialiajam transportui su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais.

„Greitosios vairuotojus mokome, prašome, įsakinėjame, kad važiuojant per sankryžą, net degant raudonam signalui, pristabdytų ir duotų kelią kvailiui, jeigu toks yra. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau neišvengiame skaudžių avarijų, kurios dažniausiai nutinka sankryžose degant raudonam signalui, tad užtikrinti skubų sunkaus paciento nugabenimą arba nuvykimą pas jį tampa vis sunkiau“, – liūdnai konstatuoja R. Juodviršis.

Naujus keičia „senutės“

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties Transporto skyriaus vedėja Vanda Šiaulytienė apgailestauja, kad per avarijas nukentėjo metų ir dvejų metų senumo automobiliai.

Vienas iš jų praktiškai nebetinkamas naudoti šioms funkcijoms, tačiau draudimo kompanijos nuomone, jis remontuotinas. Tam prireiks pusės metų, gal ir daugiau.

Prognozuojama, kad šio automobilio remontas atsieis apie 20 tūkstančių eurų. Vyriausiasis gydytojas abejoja, ar verta remontuoti vieną iš automobilių: įvykio metu smūgio būta tokio stipraus, kad dabar neužsidaro nei priekinės, nei užpakalinės durys, nes perkreiptas visas kėbulas.

„Perkreiptas kėbulas, pažeista geometrija. Neįsivaizduoju, kaip ją suremontuos. Po remonto privalėsime atlikti ekspertizę, kur geometrija skaičiuojama centimetrais, kad automobilis atitiktų gamyklinius parametrus. Vokietijoje po tokių autoįvykių greitosios nebenaudojamos. Nežinau, kaip bus su ekspertize. Faktas, kad automobilio netekome ilgam“, - apgailestavo vadovas.

Kol bus remontuojami apynaujiai automobiliai, į gatvę priverstos išriedėti 2006 metų „greitukės“, kadaise dovanotos Sveikatos apsaugos ministerijos. Transporto skyriaus vadovė nuramino: nors šie automobiliai „su stažu“, jie techniškai tvarkingi ir prižiūrimi.

Iš 15 turimų greitosios medicinos pagalbos automobilių naujausias yra pagamintas šiais metais, o seniausi – 2006 metais. Naujus automobilius įstaiga dažniausiai įsigyja už savo lėšas. Tai padaryti gana sunku ne tik dėl nemažos kainos, bet ir dėl ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų arba tiekėjams įsivėlus į skundų karuselę.

Švyturėliai – ne dėl grožio

R.Juodviršis stebisi, kodėl vairuotojai visada klusniai praleidžia su švyturėliais važiuojančius policijos pareigūnus, tačiau ne visada taip elgiasi, kai važiuoja greitoji.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė patikino, kad greitoji niekada nevažiuoja su garsinius signalu ir švyturėliais, jei nėra būtinybės.

„Jei matote lekiančią greitosios mašiną, vadinasi, atvejis skubus: arba sunkus ligonis vežamas į ligoninę, arba skubama pas jį“, – pridūrė ji.

N. Dambrauskienė paaiškino, kad jei greitosios automobilis važiuoja be signalų – dispečeris turi galimybę tai matyti ir sulaukęs antrojo skambučio, kad paciento būklė blogėja, gali kolegas paraginti įsijungti švyturėlius.

„Laukiančiajam net sekundės virsta valandomis. Anksčiau, kol neturėjome palydovinės sekimo įrangos, dažniausi skundai buvo dėl pernelyg ilgo greitosios važiavimo. Dabar turime galimybę pateikti tikslų greitosios ekipažo maršrutą sekundžių tikslumu. Dispečeriai gali matyti kurioje vietoje užtrunka greitosios automobilis, susisiekę gali paklausti, ar nepaklydo, ar nereikia pagalbos“, - aiškino vadovas.

Pasigenda prevencinių reidų

Pašnekovai prisiminė, kaip anksčiau buvo organizuojami greitosios prevenciniai reidai kartu su policijos pareigūnais, kai priekyje važiuodavo greitoji, o kiek toliau – policijos automobilis. Nedrausmingi vairuotojai būdavo baudžiami.

Pasak N. Dambrauskienės, nors ir trumpam tokie reidai duodavo rezultatą. Vilniuje ir Kaune jie organizuojami iki šiol.

„Viskas prasideda nuo skambučio greitajai pagalbai. Ištikus kritinei situacijai, laukdamas pagalbos žmogus per kelias minutes, kol ekipažas važiuoja į kitą miesto galą piko metu, paskambina net kelis kartus, stebėdamasis, kur greitoji taip užtruko. Kitiems vairuotojams tuo metu nesvarbu, kad medikai pas kažką skuba. Bet gal, neduok Dieve, ateis toks laikas, kai ir pas jį skubės greitoji, tačiau jos nepraleis net su įjungtais švyturėliais“, – į vairuotojų sąžinę apeliavo vyriausiojo gydytojo pavaduotoja

Kadaise policijos automobiliai naudodavo tiesiog mirksinčią šviesą, kurią vėliau pakeitė raudonas švyturėlis. Praeito amžiaus penktajame dešimtmetyje raudonas švyturėlis po truputį  tapo atpažįstamas kaip vienas iš policijos simbolių, tačiau neilgai trukus prie jo prisidėjo ir mėlynas. Kodėl?

Na, raudona ir mėlyna yra vienos iš tradicinių JAV spalvų, tačiau tų pačių spalvų švyturėlius naudoja viso pasaulio policija. Jie dažnai montuojami ir ant ugniagesių sunkvežimių, specialiųjų tarnybų automobilių. Ir iš tiesų niekas tiksliai nežino, kodėl šios spalvos taip plačiai prigijo, tačiau labiausiai tikėtini keli variantai.

Visų pirma, raudona spalva yra gerai žinomas perspėjimo ženklas liepiantis sustoti. Raudona jau labai seniai yra laikoma perspėjimo signalu, todėl interpretacijų šiai spalvai nereikia – visi žino, ką toks švyturėlis reiškia. Tačiau raudonos spalvos eisme ir taip netrūksta – galiniai automobilių žibintai, šviesoforo signalai ir kitos šviesos gali klaidinti, todėl prie raudonos verta pridėti ir dar vieną.

Moksliniai tyrimai rodo, kad raudona šviesa yra lengvai pastebima dieną, net kai ryškiai šviečia saulė. Raudona spalva taip pat pasižymi ilgiausiu bangos ilgiu, todėl ji neblogai pastebima siaučiant audrai ar tvyrant rūkui. Tuo tarpu naktį greičiau pastebėsite mėlynos spalvos šviesą. Tai reiškia, kad policijos švyturėlius lengva pastebėti bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis eismo sąlygomis.

Įdomu ir tai, kad kai kurie ekspertai teigia, kad tokia spalvų kombinacija yra geriausia spalvų neskiriantiems žmonėms. Tie daltonikai, kurie prastai mato raudoną, įprastai gerai mato mėlyną. O tie, kurie nemato mėlynos, raudoną dažnai mato gerai.

Tačiau, nors visos šios priežastys tikriausiai buvo svarbūs veiksniai, dėl kurių šios švyturėlių spalvos prigijo, pats šių spalvų pasirinkimas buvo iš esmės atsitiktinis. Raudona ir mėlyna spalvos yra laikomos ryškiausiomis, retai pasitaiko gamtoje (priešingai nei geltona ir žalia) ir eisme.

„Štai tokį, lyg amerikietiškas policijos transportas, automobilį pareigūnai pastebėjo Šiaulių gatvėse. Užkliuvo jis dėl miksinčių švyturėlių“, – rašoma prie įkelto vaizdo įrašo.

Vairuotojas pareigūnams pasakojo taip mašiną išdailinęs įvairiems „tiuninguotų“ automobilių susitikimams, o švyturėliai važiuojant įsijungė netyčia, mat ši funkcija valdoma telefonu.

Visiems, kuriems kilo mintis savo automobilį panašiai padailinti, pareigūnai primena, kad Transporto priemonių vairavimas su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 50 eurų.

Išskirtinės teisės

Mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius Lietuvoje naudoja vos kelios tarnybos – policija, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai ir dujų avarinė tarnyba. Visi šių tarnybų automobiliai dažniausiai nudažyti skiriamosiomis spalvomis ir lengvai identifikuojami kitų eismo dalyvių. Yra ir dar viena tarnyba, kurios automobilius puošia mėlyni arba mėlyni ir raudoni švyturėliai. Tai Vadovybės apsaugos departamentas (VAD). Šiai įstaigai priklausančiais automobiliais vežiojami aukščiausi šalies asmenys ir aukščiausio rango svečiai.

Ne kartą teko girdėti istoriją, kaip ne tik užmiestyje, bet ir mieste pro eilinių vairuotojų automobilius prašvilpia raudonais ir mėlynais švyturėliais blyksintys automobiliai, kuriais vežami aukščiausi šalies vadovai – Prezidentė, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas. Šių trijų svarbiausių šalies vadovų eskortai šiek tiek skiriasi. Seimo pirmininko ir premjero automobilius lydi tik kitas VAD automobilis, o Prezidentę – ir vienas policijos pareigūnų ekipažas.

Gali ignoruoti

Visai neseniai sostinėje įvykusi avarija, kurioje dalyvavo taksi ir Seimo pirmininką vežęs automobilis, verčia kelti klausimą, ar visuomet raudonais ir mėlynais švyturėliais pažymėtų automobilių vairuotojai kelyje elgiasi tinkamai.

VAD Mobilios palydos skyriaus viršininkas Mindaugas Laumenis "Kauno dienai" patvirtino, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

"Pasinaudoti pirmenybe taip pat gali ir transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai, tačiau tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias", – pabrėžė M.Laumenis.

Paklaustas, ar VAD vairuotojams leidžiama viršyti nustatytą maksimalų leistiną greitį, pašnekovas nurodė žvilgtelėti į Kelių eismo taisyklių (KET) XXIV skyriaus 186 punktą. Jame apibrėžiama, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360 laipsnių kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti taisyklių V, X, XII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių (šiuose skyriuose kalbama apie vairuotojų pareigas pėstiesiems, eismo dalyvių išsidėstymą kelyje, nustatyto greičio laikymąsi) ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai.

Priartėti pavojinga

Pamatę pro šalį policijos pareigūnų ar VAD departamento automobilių lydimą eskortą kai kurie vairuotojai susivilioja prisijungti prie eskorto ir kelionės tikslą pasiekti greičiau važiuodami eskorto užnugaryje, tačiau M.Laumenis to daryti nepataria.

"Pirmiausia tai nesaugu pačiam vairuotojui. Jam kyla pavojus dėl nesaugaus atstumo laikymosi iki važiuojančio kortežo. Neatsakingas vairavimas gali trukdyti kitiems eismo dalyviams ir atkreipia kortežu važiuojančių pareigūnų dėmesį, kurie nežino tokio vairuotojo tikslų ir ketinimų. Pareigūnai gali imtis veiksmų – pirmiausia persekiojančios transporto priemonės važiavimo fiksavimo vaizdo įrašymo įranga, stebint, ar pernelyg priartėjęs automobilis nekelia grėsmės kortežui ir identifikuoti galimus KET pažeidimus daromus tokio vairuotojo", – pasakojo M.Laumenis.

Pasak VAD pareigūno, remiantis Lietuvos vadovybės apsaugos įstatymo 23 straipsniu, VAD pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti, blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kitas toje transporto priemonėje esantis asmuo savo veiksmais kelia pavojų saugomo asmens gyvybei ar sveikatai.

"Pažymėtina, kad tai išimtinė priemonė ir tokiu atveju apie įvykį nedelsiant būtina pranešti policijai, o jei dėl tokių veiksmų kyla grėsmė asmenų sveikatai ar gyvybei, pareigūnai privalo imtis visų priemonių kilusiems padariniams pašalinti", – tvirtino M.Laumenis.

Situacijų įkaitai

VAD ilgus metus vairuotoju dirbęs, tačiau prisistatyti nenorėjęs "Kauno dienos" pašnekovas pasakojo, kad pirmuosius po nepriklausomybės atkūrimo aukščiausius šalies vadovus vežiojusius vairuotojus specialių manevrų mokė iš Vokietijos atvykę specialistai.

"Mums buvo pasakojama, kaip išsisukti nuo galimos avarijos, kaip pabėgti nuo persekiojančio automobilio, kaip užblokuoti pernelyg prie eskorto priartėjusį nepažįstamą automobilį, kad eskortu važiuojantiems žmonėms būtų padaryta kuo mažiau nuostolių", – pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, ar dažnai jo praktikoje pasitaikė atvejų, kai buvo viršytas greitis, buvęs VAD darbuotojas pripažino, kad neretai tai tampa būtinybe. "Atsimenu, kai reikėjo vieną iš trijų svarbiausių šalies asmenų greičiau nei per pusantros valandos nuvežti iš Klaipėdos į Kauną. Teko važiuoti 200 km/val. greičiu. Tuomet net nekilo minčių, kad galima nepaklusti žmogui, kuris užima tokias aukštas pareigas", – tvirtino pašnekovas. Jis prisiminė, kad buvo suspėta laiku. Pasak vyro, nors kelionės laikas ir maršrutas suplanuojamas gana tiksliai, tačiau visuomet atsiranda netikėtų aplinkybių, kurios pailgina kelionę, – tai gali būti ir netikėtai per ilgai užtrukęs susitikimas ir kokie nors trukdžiai kelyje, o kartais ir aukščiausių šalies asmenų sekretoriato neapgalvotai sudaryta dienotvarkė, kai kelių šimtų kilometrų atstumą reikia įveikti vos per pora valandų. "Nors kiek žinau, sekretoriato darbuotojai visus planus turi suderinti su VAD atstovais", – pasakojo ne tik aukščiausius Lietuvos, bet ir užsienio šalių vadovus vežiojęs vyras.

Paklaustas, ar išties dėl saugumo būtina, kad VAD eskortas visuomet judėtų nesustodamas prie įsižiebusių raudonų šviesoforų signalų, vyras sakė vienareikšmiško atsakymo negalintis pateikti, tačiau prisiminė, kad net ir per jo kelerius metus trukusią praktiką buvo atvejų, kai bandyta pasikėsinti į jo vežamo asmens gyvybę. "Taigi galvodami apie tai, ar gali VAD eskortas eisme dalyvauti, kaip visi kiti eismo dalyviai, turėtume atsakyti sau, ar esame pasirengę investuoti gal net keliasdešimt kartų daugiau pinigų į itin apsaugotus šarvuotus automobilius, kad būtų užtikrintas jais vežamų asmenų saugumas", – svarstė buvęs VAD pareigūnas.

Komentaras

Viktoras Pranckietis

Seimo pirmininkas

Manau, kad VAD automobiliai su įjungtais švyturėliais turėtų važiuoti tik esant būtinybei, o saugaus ir leistino greičio laikytis būtų privalomas. Kaip jūs žinote, taisyklės, kaip turi būti eskortuojami valstybės pirmieji asmenys, nustato VAD, kad tinkamai būtų užtikrinta saugomų asmenų apsauga ir aplinkinių saugumas, tačiau pagarba kitiems eismo dalyviams ir jų saugumas taip pat labai svarbūs.

Policijos departamento duomenimis, nelaimė įvyko Žemaičių pl.-Šarkuvos g. sankryžoje. Su įjungtais švyturėliais važiuodamas degant raudonam šviesoforo signalui, tarnybinis automobilis „Škoda Yeti“, vairuojamas 23-ejų metų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. A., nepraleido degant žaliam šviesoforo signalui važiuojančio automobilio „Alfa Romeo“, kurį vairavo 18-metis, ir su juo susidūrė. 

Sužalotas tarnybiniu automobiliu važiavęs 20-metis patrulis T. V. Jis dėl nestipriai sužalotos galvos gydomas ambulatoriškai.

Nepatvirtintais duomenimis, policijos automobilio švyturėliai buvo įjungti prieš pat sankryžą, jau užsidegus raudono šviesoforo signalui. Tuo metu kitas automobilis suko į kairę, užsidegus papildomai sekcijai su rodykle į kairę.

Automobiliai su švyturėliais kelyje turi ypatingų teisių, tačiau net ir tuomet, kai jie įjungti, specialiųjų tarnybų vairuotojai turi važiuoti taip, kad nesukeltų pavojaus aplinkiniams. Netikslingai švyturėlius panaudojantys pareigūnai yra baudžiami.

Atsargus skubėjimas

Galinio vaizdo veidrodėlyje pamatytas iš paskos atvažiuojantis automobilis su įjungtais mėlynos arba mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais – vairuotojams aiškus ženklas, kad reikia kuo greičiau rikiuotis į dešinę eismo juostą ir jį praleisti.

Lietuvoje yra šešios tarnybos, galinčios naudotis šių švyturėlių suteikiamomis teisėmis – policija, greitoji medicinos pagalba, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, avarinė dujų tarnyba, muitinė ir karo policija. Šiuo metu galiojančios Kelių eismo taisyklės (KET) apibrėžia, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tais atvejais, kai tokie veiksmai būtini gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant asmenis, įtariamus nusikaltimo padarymu ir eskortuojant aukščiausius šalies pareigūnus.

Su įjungtais švyturėliais važiuojančių tarnybų atstovai gali nepaisyti daug draudžiamųjų ženklų, tačiau pirmenybe jie gali pasinaudoti tik tuomet, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

"Nė vienas policijos ekipažas, važiuojantis su įjungtais švyturėliais, negali kirsti sankryžos beatodairiškai. Pirmiausia vairuotojai turi būti perspėti garso ir šviesos signalais ir tik įsitikinus, kad vairuotojai pamatė skubančius pareigūnus, kirsti sankryžą degant draudžiamam signalui", – "Kauno dienai" teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.

Jis tvirtino, kad visi pareigūnų automobiliai yra stebimi ir piktnaudžiauti suteikiamomis švyturėlių privilegijomis negalima. "Kiekvienas automobilis yra stebimas ir net po mėnesio mes galime patikrinti, ar tuomet, kai buvo įjungti švyturėliai, o pareigūnų automobilis važiavo nesilaikydamas KET, buvo iškvietimas", – tikino pašnekovas.

Pasak D.Česnausko, atvejų, kad pareigūnai savanaudiškais tikslais naudotų švyturėlius, pasitaiko labai retai. D.Česnauskas pasakojo, kad, greičio matuokliams užfiksavus greitį viršijantį pareigūnų automobilį, tikrinama, ar tuo metu ekipažas iš tiesų turėjo skubėti.

Teisės vienodos

Vairuotojai neturėtų galvoti, kad skiriasi specialiųjų tarnybų su mėlynos ir raudonos bei tik mėlynos spalvos švyturėliais teisės. Tokių švyturėlių galios vienodos, o skirtingos spalvos liko dėl kai kurių tradicijų.

D.Česnauskas atkreipė dėmesį, kad vis rečiau kyla incidentų su vairuotojais, kurie nepraleidžia į iškvietimą skubančių specialiųjų tarnybų automobilių. Tačiau vieną taisyklę vairuotojai pamiršta. 187 – ajame KET punkte teigiama, kad "siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams."

"Matome daug vairuotojų, kurie šį reikalavimą paprasčiausiai ignoruoja, net ir matydami, kad, pavyzdžiui, eismo įvykio vietoje dirba policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai", – atkreipė dėmesį pašnekovas. Pasak jo, neretai būna, kad dėl tokių vairuotojų neapdairumo šalia vieno eismo įvykio vietos atsiranda ir kita. Taip nutinka ir todėl, kad vieni vairuotojai, paisydami taisyklių, sumažina greitį, o kiti pamiršta tai padaryti. Beje, neretai eismo įvykio priežastimi tampa ir vairuotojų smalsumas, kai dėmesys nuo kelio nukreipiamas į eismo įvykio vietą ir nebestebima, kas tuo metu vyksta važiuojamojoje dalyje.

Siūlo naikinti privilegijas

Mėlynos spalvos švyturėlius turi ir Vadovybės apsaugos departamento (VAD) automobiliai. Jų lydimi keliauja Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos įstatyme nurodyti saugomi asmenys – Lietuvos Respublikos vadovybė, asmenys, pavaduojantys Seimo pirmininką, ministrą pirmininką, jų šeimos nariai, Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirta apsauga.

Tai reiškia, jog aukščiausių šalies pareigūnų ar šalies svečių pervežimas iš taško A į tašką B yra prilyginamas pareigūnų veiksmams, kurie reikalingi gyvybei išgelbėti, nusižengusiems asmenims suimti ar viešajai tvarkai palaikyti. Seimo narys Eligijus Masiulis siūlo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis tokios privilegijos iš aukščiausių šalies vadovų būtų atimtos. Jos galiotų tik lydint oficialius Lietuvos svečius ir delegacijas.

"Keliuose turi galioti vienodi pagarbos standartai ir studentui, ir prezidentui ar Seimo pirmininkui. Dabar kai kurie valstybės vadovai neatsispiria pagundai ir piktnaudžiauja įstatymų suteiktomis privilegijomis. Lėkti degant raudonam šviesoforo signalui sankryžose dažniausiai nėra būtina. Nereikia gąsdinti vairuotojų", – teigia pataisų iniciatorius. Pasak jo, valdžios atstovų saugumą galima užtikrinti ir be to, o maršrutus įmanoma planuoti iš anksto.

VAD maršrutus ir laiką, per kurį jų lydimas asmuo turi pasiekti kelionės tikslą, derina su protokolo tarnyba, su pačiu saugomu asmeniu, tačiau galutinį sprendimą priima departamento karininkas, kuris įvertina ir kitus dalykus – eismo sąlygas, jo intensyvumą. Vežant svarbius asmenis suplanuojamas ne vienas maršrutas. Jeigu viename įvyktų avarija, būtų pasirinktas kitas kelias, taip pat yra suplanuojami ir atsitraukimo maršrutai.

Pirmumo neturi

Dar vienais – oranžinės spalvos švyturėliais savo automobilius yra papuošę kelininkai, įvairios avarinės tarnybos ir saugos tarnybos. Būtent dėl saugos tarnybų vairuotojų elgesio kelyje piktinasi ne vienas vairuotojas. Važiavimas nepaisant greičio ribojimo, pavojingas manevravimas, sustojimas ne vietoj, matyt, tik keli pažeidimai, kuriuos dažniausiai įvardijo "Kauno dienos" pakalbinti vairuotojai.

D.Česnauskas priminė, kad oranžinės spalvos švyturėliai nesuteikia jokios pirmumo teisės, o padaryti pažeidimai yra fiksuojami, juos padarę asmenys baudžiami. KET rašoma, kad "įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui".

Taigi saugos tarnybų darbuotojai, nepaisant to, kad jų automobiliai turi švyturėlius, kelyje neturi daugiau teisių nei eiliniai vairuotojai.

Saugos tarnybos "Ekskomisarų biuras" atsakyme "Kauno dienai" teigiama, kad darbuotojams leidžiama viršyti greitį tik esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, pavyzdžiui, jeigu vykstama į įvykį, kuriame yra iškilusi grėsmė žmogaus gyvybei.

D.Česnauskas užtikrino, kad užfiksavus pažeidimą, kurį padarė automobilis su įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais atliekamas papildomas tyrimas, kurio metu turi būti pateikti dokumentai apie iškvietimą. "Mes vertiname, ar pažeidimo metu visuomenei sukelta grėsmė buvo pateisinama", – sakė pareigūnas.

Kalbintos saugos tarnybos atstovai taip pat tvirtino, kad kiekviename automobilyje yra įrengtos palydovinės sistemos, kuriomis stebimas ir kontroliuojamas vairuotojų elgesys kelyje. Netinkamas elgesys yra netoleruojamas.

D.Česnauskas sakė, kad pareigūnai neretai vykdo akcijas, skirtas būtent saugos tarnybų automobilių vairuotojų elgesiui vertinti. D.Česnauskas paneigė ir tarp vairuotojų sklandančius mitus, kad inkasatorių, vežančių pinigus, automobilio vairuotojas gali nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams sustoti. "Stabdomi policijos pareigūnų turi sustoti visi vairuotojai. Sustabdžius automobilį, gabenantį pinigus, laikomasi tam tikros pažeidimo užfiksavimo tvarkos, tačiau nė vienam vairuotojui nėra nuolaidžiaujama, kad ir kokią pinigų sumą jis gabentų automobilyje", – teigė Kelių policijos valdybos viršininkas.

Reikalavimai

Kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip keturios eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir (ar) raudonu (arba tik mėlynu) žybčiojančiu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis siūlo valdžiai atsisakyti palydos su švyturėliais ir garso signalais.

Jis įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kad pirmenybė keliuose būtų galima tik tais atvejais, kai yra eskortuojami bei lydimi oficialūs svečiai ir delegacijos.

Liberalų sąjūdžio vadovo teigimu, „šalies vadovų palyda, naudodama specialius šviesos ir garso signalus, neturėtų piktnaudžiauti įstatymų suteiktomis privilegijomis keliuose“.

„Civilizuotoje demokratiškoje valstybėje turi galioti vienodi pagarbos standartai ir studentui, ir prezidentui ar Seimo pirmininkui. Keliuose – taip pat. Dabar kai kurie valstybės vadovai neatsispiria pagundai ir piktnaudžiauja įstatymų suteiktomis privilegijomis. Lėkti per raudoną šviesoforo signalą sankryžose dažniausiai nėra būtina“, – frakcijos išplatintame pranešime cituojamas E.Masiulis.

Šiuo metu įstatymai numato, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus keliuose gali naudoti tik tais atvejais, kai yra eskortuojami ir lydimi Vadovybės apsaugos įstatyme nurodyti saugomi asmenys, t.y. Lietuvos vadovybė, asmenys, pavaduojantys Seimo pirmininką, premjerą, jų šeimos nariai, oficialūs svečiai ir kiti asmenys, kuriems paskirta apsauga.

Taip pat naudoti švyturėlius su signalais leidžiama specialiosioms transporto priemonėms, kai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis.

Liberalai jau ne pirmą kartą inicijuoja pataisas, kurios ribotų valdžios galimybę keliauti išskirtinėmis sąlygomis. Šiuo metu Klaipėdai vadovaujantis tuometinis Seimo narys Vytautas Grubliauskas dar 2007 metais siūlė riboti švyturėlių ir sirenų naudojimą, bet tokios pataisos nebuvo priimtos.