Geležinkeliečių bandymas paspausti savivaldybę, kad priimtų dovaną – pėsčiųjų tiltą baigėsi kreipimusi į teismą. Miesto valdžia siekia, kad, kol viskas išsiaiškinta, gyventojams statinys būtų atviras ir saugus.
Prižiūrės ne taip intensyviai
Ketvirtadienį bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ išplatino žinią, kad nusprendė artimiausiu metu ant Priestočio gatvėje esančio tilto iškabinti įspėjamuosius ženklus.
Pastarieji informuos pėsčiuosius dėl judėjimo per tiltą sunkumų, esant prastoms oro sąlygoms – iškritus sniegui, apledėjus tilto dangai. Geležinkeliečiai klaipėdiečius ragins pasirinkti kitą, saugų maršrutą.
Pabrėžiama, kad toks sprendimas priimtas dėl Klaipėdos savivaldybės neveiksnumo, sprendžiant pėsčiųjų tilto priežiūros klausimą. Geležinkeliečiai miestui jį nori padovanoti.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas paklaustas, ar įspėjimai reiškia, kad įmonė nebeprižiūrės pėsčiųjų tilto, atsakė: „Statinys bus prižiūrimas, bet ne taip intensyviai, kaip anksčiau.
Prioritetą skirsime veiklai, kurią vykdome – krovinių ir keleivių vežimui.
Pasak V.Gudo, pavyzdžiui, žiemą pirmiausia bus valomas užšalęs ar apsnigęs iešmas ir, tik užbaigus šiuos darbus, bus rūpinamasi tiltu.
„Tilto priežiūra nebus tokia operatyvi. Anksčiau, kai statinys užsnigdavo, iš karto būdavo atitirpdinamas. Dabar įvertinsime orų prognozes – jei matysime, kad snigs dar dvi ar tris dienas, gal paprašysime nuvalyti valytojų, o tik pasibaigus sniegui jis bus atitirpdytas“, – dėstė atstovas.
V.Gudas pabrėžė, kad bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ šie metai buvo taip pat sunkūs. Reikėjo taupyti. Tad lėšų tilto priežiūrai trūksta.
Nustebino požiūris į tiltą
Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas teigė, jog geležinkeliečių raštą gavo trečiadienį. Kreiptasi į teismą, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės – žmonės galėtų toliau be trikdžių eiti tiltu.
„Kol teismas įpareigos atšaukti sprendimą, gali praeiti ir pusmetis. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos greitai. Siekiame, kad žmonėms nereikėtų vaikščioti per bėgius“, – pabrėžė vicemeras.
Pasak V.Čepo, žmonės tikrai neis kitu maršrutu, nes veikia artimiausio kelio dėsnis.
„Įdomu, kaip geležinkeliečiai juos sulaikys. Juk tame rajone gyvena daug žmonių, kurie įpratę naudotis tiltu. O jei įvyks nelaimė? Kas atsakys? Jie privalo užtikrinti saugumą. Labai įdomus geležinkeliečių požiūris į reikalą“, – tvirtino vicemeras.
V.Čepas tvirtino, kad Geležinkelio transporto kodekse yra aiškiai apibrėžta geležinkelio infrastruktūra. Prie jos priskiriami ir tiltai per bėgius.
„Geležinkeliečiai sudaro nepatogumus miestą kirsdami bėgiais. Tiltas per juos yra jų infrastruktūros dalis. Laikantis tokios logikos, greitai ir bėgius turėsime prižiūrėti, nes jie yra miesto teritorijoje. Kodėl turime kasmet mokėti 200 tūkst. litų? Kai statė tiltą, niekas su mumis nesikonsultavo. Tai gerai, kad ne auksu išliejo“, – komentavo vicemeras.
Pasiruošusi ieškoti kompromisų
V.Čepas pabrėžė, kad su geležinkeliečiais apskritai labai sunku tartis. Pasak jo, miesto savivaldybė yra pasiruošusi eiti į kompromisus.
„Gal geležinkeliečiai ir yra tokie nelankstūs, nes gyvena tarp dviejų bėgių. Dabar toks laikas, kai kvailių nelabai yra. Geležinkeliečiams derėtų išlįsti savo tvirtovių. Negalima taip gyventi užsidarius tarp dviejų bėgių“, – teigė vicemeras.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pabrėžia, kad siekia, jog tiltą perimtų savivaldybė beveik penkerius metus – nuo jo pastatymo. Geležinkeliečių teigimu, jis nėra skirta keleiviams patekti į peronus.
Pėsčiųjų tiltu gyventojai juda tarp rytinės ir vakarinės miesto dalių. Geležinkeliečiai pabrėžia, kad Savivaldybės funkcija yra organizuoti saugų gyventojų eismą mieste, rūpintis patogiu jų judėjimu.
Anksčiau bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ yra skelbusi, kad jei savivaldybė neperims tilto nuo lapkričio 1-osiso jis bus uždarytas. Tokio sprendimo nėra atsisakoma.
Ateityje jis gali būti priimtas, tačiau, pabrėžiama, kad šiuo metu bendrovė siekia nesudaryti kliūčių gyventojams keliauti tarp skirtingų miesto dalių vien dėl Klaipėdos savivaldybės nenoro spręsti problemą.
