Kaip paskelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, mokiniams, dėl judėjimo ar intelekto negalios, raidos sutrikimų saugiai negalintiems pasiekti mokyklos, savivaldybė organizuoja pavėžėjimo į mokyklą ir atgal paslaugas. Vaikai gali būti pavėžėjami ne tik namo, bet ir į dienos centrus, kuriuose bus prižiūrimi iki kol tėvai ar globėjai baigs darbą.

Liepos 1 dieną įsigaliosiančioje atnaujintoje šių paslaugų teikimo tvarkoje numatyta, kad mokyklos vadovo sprendimu, kasmet numatomas dienos centrų bei globos įstaigų sąrašas, į kuriuos pavėžėjami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Į tą patį dienos centrą ar globos įstaigą iš vienos mokyklos turi keliauti bent penki asmenys. Jei grupė nesusidaro, paslauga neteikiama.

Periodiškai atsitraukti nuo darbų tikrai įmanoma ne visada. Be to, kyla klausimas, ar nauja tvarka iš tiesų bus optimali.

Anot tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tokį sprendimą priėmė siekdami racionaliai planuoti laiką ir lėšas. Pasak jų, minimalus į dienos centrus pavežamų mokinių skaičius nustatytas vadovaujantis galiojančia praktika ir specialiųjų ugdymo įstaigų pateikta informacija.

Skundą kontrolierei pateikusios Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovų teigimu, tais atvejais, kai mokykloje mokosi mažiau nei penki mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, į dienos centrus darbo metu juos vežti turės patys tėvai.

Anot asociacijos, tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, neturi galimybės daryti įtakos šiam mokinių skaičiui, todėl numatytas minimalus skaičius riboja šeimų galimybes naudotis minėta paslauga.

B. Sabatauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia situacija ribos mamų ir tėčių galimybes visavertiškai dirbti.

„Periodiškai atsitraukti nuo darbų tikrai įmanoma ne visada. Be to, kyla klausimas, ar nauja tvarka iš tiesų bus optimali. Pavyzdžiui, mokykloje mokosi keturi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, lankantys tą patį dienos centrą. Ar tikrai ekonomiškiau juos visus atskirai išvežioti į skirtingus namus nei kartu nuvežti į vieną dienos centrą?“ – teigė ji.

Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę siūlydama užtikrinti visų vaikų su negalia pavėžėjimą tuomet, kai jiems ir joms šis yra būtinas. Tai galėtų būti padaryta koreguojant Specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokinių, besimokančių Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, pavėžėjimo organizavimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą.

Europos Tarybos vystomojo banko skirtos lėšos bus nukreiptos vaikams su negalia iš Ukrainos priimti socialinės globos centre „Vija“.

„Europos Tarybos vystomasis bankas antrą kartą mums skyrė lėšų – galėsime dar geriau pasirūpinti nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais. Tikiuosi, kad Lietuvai skirtos lėšos padidins mūsų šalies galimybes įgyvendinti tvaresnę užsieniečių priėmimo ir prieglobsčio politiką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Šių metų gegužę beveik pusę milijono eurų Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė papildomoms apgyvendinimo vietoms sukurti Pabėgėlių priėmimo centre.

Pasak ministrės M. Navickienės, atsižvelgiant tiek į drastišką Lietuvos migracijos srautų situacijos pasikeitimą, tiek į šalies geopolitinę situaciją, turime investuoti į naujų apgyvendinimo vietų plėtrą, esamų patalpų pritaikymą, o taip pat – į priėmimo sąlygų kokybės gerinimą.

Vasario pabaigoje Rusijai užpuolus Ukrainą, Europos šalys priglaudė karo pabėgėlius.

Anot ministerijos, pagal pabėgėlių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva užima trečią vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje yra registruota beveik 60 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, o tai sudaro apie 2 proc. visų šalies gyventojų ir apie pusę visų užsieniečių. Daugiau nei trečdalis visų pabėgėlių – vaikai.

Vaiko raidos klinikos įkūrėja Dovilė Čepulinskaitė pati augina negalią turinčią mergaitę.

Tačiau, kaip teigia, ji niekada neprarado vilties tuos pustrečių metų, per kuriuos su mažąja dukrele aplankė daugiau nei 20 reabilitacijos centrų užsienyje ir Lietuvoje.

Dukros liga ir įgyta patirtis įkvėpė įkurti centrą Lietuvoje, kuriame būtų taikomos visos metodikos, kurios jos mergaitei padėjo vėl vaikščioti ir džiaugtis gyvenimu.

„Kai sulaukėme skambučio iš Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos dailės mokytojos Tatjanos Uporovos ir, kai ji pasiūlė organizuoti piešinių konkursą „Neprarask Vilties“, iškart sutikome. Todėl nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems prie akcijos moksleiviams ir mokytojams ir linkime nestokoti idėjų bei entuziazmo“, – kalbėjo D.Čepulinskaitė.

Iš pradžių buvo planuota organizuoti renginį kaip piešinių konkursą, bet vėliau rungimosi principo atsisakyta.

Šioje akcijoje visi dalyviai yra nugalėtojai, nes, dalyvaudami, moksleiviai daro gailestingumo darbus, tampa tolerantiškesni negalią turintiems vaikams ir jaunimui.

Siekis: viliamasi, kad šie kūriniai pasitarnaus kilniam tikslui – taps meno terapijos priemonėmis ir padės mažųjų pacientų reabilitacijai. T. Uporovos nuotr.

Gerumo akcija sulaukė didelio susidomėjimo. Prie jos prisijungė ne tik švietimo, bet ir verslo, kultūros bei žiniasklaidos sektorių atstovai, paramos fondai.

Gerumo akcija sulaukė didelio susidomėjimo. Prie jos prisijungė ne tik švietimo, bet ir verslo, kultūros bei žiniasklaidos sektorių atstovai, paramos fondai.

Dalyviais užsiregistravo 43 ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos: progimnazijos ir gimnazijos, pagrindinės, sanatorinės, meno bei dailės mokyklos, kūrybinės ir dizaino studijos, reabilitacijos, vaikų dienos bei laisvalaikio centrai.

Uostamiestį parodoje reprezentuoja „Žaliakalnio“ gimnazija, "Litorinos" mokykla, „Ąžuolyno“ gimnazija, P.Mašioto ir M.Gorkio progimnazijos, "Baltijos" gimnazija, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija, Karalienės Luizės jaunimo centro Dizaino studija „Kukutis“, "Vitės" progimnazija, vaikų laisvalaikio centro klubas „Draugystė“.

Virtuali piešinių paroda bus eksponuojama feisbuko paskyrose.

Visi jaunųjų klaipėdiečių piešiniai bus perduoti Kauno „Vaiko raidos klinikai“ ir papuoš jos patalpas.

Viliamasi, kad šie kūriniai pasitarnaus kilniam tikslui – taps meno terapijos priemonėmis ir padės mažųjų pacientų reabilitacijai.

Seminarą organizuoja Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centras, bendradarbiaudamas su ilgamečiu partneriu – Klaipėdos universitetu. Šie mokymai yra Europos Sąjungos 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos tarptautinio projekto BREAK „Įveikiant kliūtis vaikų reabilitacijoje: nuo korekcijos link inkliuzinio bendradarbiavimo“ dalis.

Delfinų terapijos skyriaus vedėjos prof. dr. Brigitos Kreivinienės teigimu, daug kalbama apie darbinio perdegimo sindromą ir požymius, tačiau tėvystės perdegimas yra kitoks.

– Dažnai tėveliai patys jo  neidentifikuoja, o toks perdegimas gali būti žalingas tiek pačiam žmogui, tiek ir jo vaikams, – sako mokslininkė.

Tėvystės perdegimas yra nauja tema Lietuvoje, ji pradėta tyrinėti Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete. L. e. dekanės pareigas einanti doc. dr. Aelita Skarbalienė sako, kad tėvystės perdegimo tematika itin aktualizuojama užsienyje ir kad apie ją reikia kalbėti ir Lietuvoje. Todėl Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas prisijungė prie Belgijos mokslininkų kuriamo tėvų perdegimo tyrimų tarptautinio konsorciumo.

– Šiuo metu jau turime ir keletą mokslus baigusių profesionalų, kurie gali suteikti kvalifikuotą pagalbą ir Lietuvoje, – džiaugiasi Aelita Skarbalienė. – Prasidėjus COVID-19 pandemijai pasaulis stipriai keitėsi, kartu kito ir  fizinė, psichinė, socialinė bei emocinė asmens sveikata. Karantinas ir su juo susijusios pasekmės tiesiog smogė. Dar prisidėjo darbas namuose, darbo ir tėvystės derinimas, vaikų mokymasis namuose, popamokinių veiklų įstaigų darbo stabdymas, sveikatos paslaugų sumažėjimas, 24 valandas per parą buvimas savo šeimos „burbule“. Svarbu pažymėti ir tai, kad apie psichologinę būseną ir nuovargį dėl šių priežasčių kalbėti buvo tabu, tėvai nepatogiai jaučiasi apie tai kalbėdami.

Spalio 11 dieną net 30 šeimų, kurios pirmosios užsiregistravo viešu kvietimu į šiuos mokymus, yra pakviestos išklausyti lektorės iš Belgijos Elsie Guilier, tėvystės perdegimo konsultantės, paskaitų bei dalyvauti praktiniuose patyrimuose. Mokymuose asistuos Delfinų terapijos centro komanda, nes lektorė skaitys paskaitas prancūzų kalba tiesiogiai iš savo gimtosios Belgijos su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Mokymai bus tęsiami ir spalio 12 dieną Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centre. Čia šeimos bus kviečiamos dalyvauti su vaiku, turinčiu negalią. Jos, padedant specialistams, mokysis socialinių įgūdžių lavinimo virtuvėje. Tai bus neabejotinai vienas „skaniausių“ seminarų, juk maisto gaminimas yra itin svarbus šeimoje, o tokia gastronominė edukacija yra puikus būdas kurti bendravimo ryšius.

Pirmąją dieną kelionės dalyviai kartu su gide autobusu vyko į Liškiavą, aplankė Liškiavos architektūrinį ansamblį bei piliakalnį, o antrąją – dalyvavo ekskursijoje po Panemunės pilį ir jos parką. Nakčiai šeimos apsistojo viename didžiausių Lietuvos poilsio ir sveikatingumo kompleksų „Grand Spa Lietuva“ Druskininkuose, kur laisvu nuo ekskursijų laiku mėgavosi ir vandens parko teikiamomis pramogomis.

„Kadangi keliavome kartu su negalią turinčiais vaikais, derinome pažintines ekskursijas ir vandens pramogas – tai optimalus sprendimas. Ne paslaptis, kad tokias savaitgalio išvykas organizuoti savarankiškai daugumai dalyvavusių šeimų būtų sudėtinga – tiek finansų atžvilgiu, tiek ir bandant suderinti specialius vaikų poreikius. Labai džiaugiamės, kad pavyko suteikti progą vaikams turiningai praleisti laiką ir esame dėkingi KLASCO už pagalbą organizuojant šią išvyką“, – kalba VšĮ „Tvari aplinka“ vadovė.

Prie Klaipėdos bendruomenių gerovės KLASCO prisideda jau ne pirmą kartą. Kiek anksčiau buvo įgyvendinti aplinkos tvarkymo bei gatvių infrastruktūros gerinimo Klaipėdoje projektai, bendrovė kiekvienais metais remia įvairius socialinius ir visuomeninius projektus. Tačiau šiemet ypatingą dėmesį skyrė vaikams – šią vasarą KLASCO jau organizavo vieną ekskursiją socialiai remtinoms šeimoms, parėmė ir Klaipėdos Vitės progimnazijos mokinių dalyvavimą vasaros anglų kalbos stovykloje „Adventurous Summer“. Stovyklos metu didžiausias dėmesys buvo skirtas vaikų asmenybės tobulinimui per aktyvias sportines ir menines veiklas bei anglų kalbos įgūdžių lavinimui.

„Bendruomenės vaikai – Klaipėdos miesto ateitis, todėl aktyviai ieškome būdų prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo. Jau ne pirmą kartą investuojame būtent į kokybišką bendruomenės vaikų laisvalaikį bei ugdymą – vasarą, kai tėveliai užimti darbu, nevyksta nei pamokos, nei būreliai, tai ypač svarbu“, – sako KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

KLASCO informacija.

Nuo mokyklų pasirinkimo priklausys namuose pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų prižiūrinčių tėvų bei globėjų veiksmai – dalis galės grįžti į darbą, dalis tęs nedarbingumą vaiko priežiūrai.

Tokia situacija truks iki ugdymo proceso pabaigos. Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose nedarbingumas nesergančio vaiko priežiūrai nebebus apmokamas. Tai reiškia, kad situacija bus tokia pati, kaip ir kiekvieną vasarą pasibaigus ugdymui.

Pagrindiniai principai:

Jeigu mokykla iki ugdymo proceso pabaigos nusprendžia toliau vaikus mokyti nuotoliniu būdu, pradinukų ir specialiąsias mokyklas lankančių vaikų tėvai, globėjai galės tęsti nedarbingumą bei gauti ligos išmoką iš „Sodros“ vaiko priežiūrai.

Jeigu mokykla iki ugdymo proceso pabaigos sudaro sąlygas vaikams eiti į mokyklą fiziškai – tėvai nebeturės galimybių gauti nedarbingumo ir ligos išmokos bei grįš į darbą.

Pasibaigus ugdymo procesui, ligos išmokų mokėjimas stabdomas, nes mokyklos nedirbs dėl vasaros atostogų, kaip ir kasmet.

Pradinių klasių mokiniams ugdymo procesas baigiasi birželio 4 dieną, jei prasidėjo rugsėjo 1 dieną, arba birželio 5 dieną, jei prasidėjo rugsėjo 2 dieną.

Specialiųjų mokyklų mokiniams ugdymo procesas baigiasi kaip ir kitose mokyklose – pradinukams birželio 4 arba 5 dienomis, vyresniems mokiniams – birželio 18 arba 19 dieną.

Taigi ligos išmokos už pradinių klasių vaikų priežiūrą nebus mokamos nuo birželio 8 dienos, o už vyresnių nei pradinukų specialiųjų mokyklų mokinių priežiūrą – nuo birželio 22 dienos.

Kaip žinoma, valstybėje paskelbus karantiną ir dėl to užsidarius mokykloms bei darželiams, ikimokyklinukus, priešmokyklinukus, pradinukus ar vaikus su negalia iki 21 metų auginantys tėvai bei globėjai įgijo teisę gauti nedarbingumą bei ligos išmoką, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Nedarbingumą vaiko priežiūrai ir ligos išmoką ekstremalios situacijos ir karantino metu gali gauti dirbantys, tai yra ligos draudimu apdrausti, tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globotojai ir seneliai, tačiau pastarieji tik tuo atveju, jei vaiko tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu arba jiems darbe nėra paskelbta prastova.

Ši teisė ilgiausiai gali būti užtikrinama iki karantino pabaigos, bet ji siejama su ugdymu pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar specialiojo ugdymo programą.

Valstybės lygios ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro sprendimu, į mokyklas draudžiama vesti vaikus, kurie karščiuoja, sloguoja, kosėja, sunkiai kvėpuoja.

Jeigu vaikas iki 14 metų suserga, jo tėvams, įtėviams, globėjams, budintiems globotojams ar seneliams suteikiamas nedarbingumas, o 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ siekianti ligos išmoka mokama iki 14 kalendorinių dienų.

Nebijoti diagnozės

Ne vienas specialistas pastebi, kad tėvai, auginantys kitokius vaikus, neretai ignoruoja problemą, delsia išgirsti diagnozę, vildamiesi, kad viskas išsispręs savaime. Nepaisant to, kad vaiko raidai svarbus kiekvienas mėnuo, kiekviena savaitė.

Sutrikimų turinčių vaikų tėvai baiminasi visuomenės požiūrio.

Lietuvoje ne vieną dešimtmetį gyvenanti švedė S.Karosas nuo pirmos akimirkos užkrečia savo gera energija ir nuotaika. Moteris drąsiai bei atvirai pasakoja apie savo dukrą ir skatina lietuvius keisti požiūrį į mažiausius bei silpniausius mūsų visuomenės narius.

Moteris pastebi, kad Lietuvoje ir Švedijoje požiūris į negalią skiriasi. Skirtumai užfiksuoti net pačiuose žodžiuose.

Neseniai uostamiestyje vykusioje konferencijoje apie pagalbą raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms kalbėjusi Žmonių su Dauno sindromu asociacijos Klaipėdos apskrities koordinatorė S.Karosas tikina, kad viskas priklauso nuo požiūrio.

Tad, kai Karosų šeima sužinojo, kad ketvirtas vaikas gimė su Dauno sindromu, gana greitai susitaikė su diagnoze.

Pradėjo rašyti tinklaraštį

"Lietuvoje žmonės, turintys Dauno sindromą, yra vadinami "saulytėmis" arba "saulės vaikais". Būtent taip aš žiūriu į Ivą – mažytę spinduliuojančios šviesos bei šilumos nešėją, kuri pripildo mūsų širdis begalinės meilės", – savo požiūrį į dukrą atskleidžia LCC tarptautinio universiteto dėstytoja.

Dabar Sanna su nė trejų metų neturinčia dukryte Iva važinėja po uostamiesčio mokyklas ir skleidžia informaciją apie šį genetinį sutrikimą, rašo pozityvų tinklaraštį apie Dauno sindromą.

Gerą energiją spinduliuojanti moteris pasakojo, kad jau iki tol savo aplinkoje buvo susidūrusi su Dauno sindromą turinčiais žmonėmis ir matė, kad tai netrukdo gyventi visavertiškai.

"Aplinka gali apsunkinti arba palengvinti negalią", – tikino švedė, vykdanti švietėjišką veiklą.

Problema yra dovana

Sanna tikina, kad viskas priklauso nuo požiūrio, pavyzdžiui, jie savo šeimoje problemą vadina dovana. Toks įvardijimas esą keičia situaciją bei jos matymo kampą, taip pat padeda ugdyti kantrybę ir supratingumą.

Moteris pastebi, kad Lietuvoje ir Švedijoje požiūris į negalią skiriasi. Skirtumai užfiksuoti net pačiuose žodžiuose.

Studijos "Happy People Photography" nuotr.

Švedijoje negalia įvardijama kaip ribotas funkcionalumas, o lietuvišku žodžiu parodoma, kad toks žmogus "neturi galios", yra tarsi menkesnis.

Klaipėdos apskrities koordinatorė įžvelgia ir daugiau skirtumų. Nors Sanna prisipažįsta labai mylinti Lietuvą ir savo žemaitį vyrą, lietuviams norėtų palinkėti paprastesnio požiūrio.

Ji paminėjo moterį, kuri augina vaiką su Dauno sindromu ir jaudinasi, kaip šią diagnozę priims aplinkiniai.

"Lietuviai nori, kad viskas būtų tobula. Geriausia būti tuo, kuo esi", – tikino Sanna.

Švedė atvira: prieš 10 metų galvojusi, kad jei gimtų neįgalus vaikas, grįžtų gyventi į tėvynę, kurioje požiūris į neįgalius žmones gerokai skiriasi. Dabar S.Karosas tokių planų neturi.

"Kiek subrendusi visuomenė, parodo jos požiūris į silpniausius narius. Kai jais tinkamai pasirūpinama, galime būti ramūs, kad ir mumis bus pasirūpinta", – sakė S.Karosas.

Daunas lygu kvailas?

Interneto svetainėje "Saulytės.lt" neseniai paskelbti pirmą kartą trijose Baltijos šalyse atlikto tyrimo rezultatai.

Tyrimu siekta išsiaiškinti žodžio "daunas" vartojimą bei keliamas konotacijas. Rezultatai parodė, kad net 88 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad toks žmogaus apibūdinimas kaip "daunas" yra labai įžeidus.

Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai susiduria su situacijomis, kai pasipiktinus žmogaus elgesiu jis tiesiog apšaukiamas "daunu". Tokių respondentų mūsų šalyje yra 84 proc., Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 75 ir 69 proc.

Etikečių klijavimui nepakantumo daugiausia Latvijoje – čia net 89 proc. žmonių teigia, kad jiems toks prasivardžiavimas nepriimtinas.

Lietuvoje taip manančiųjų yra 88 proc., Estijoje – 87 proc.

Tolerancija žargonui sumažėjo

Tik 10 proc. lietuvių atrodo, kad galima vadinti žmogų su Dauno sindromu "daunu", Latvijoje ir Estijoje pakantumo riba yra aukštesnė ir siekia 13 bei 17 proc.

Lietuvoje visuomenės nuomonės tyrimas Dauno sindromo tematika atliekamas nuo 2016 m. kovo. Duomenys rodo, kad per keletą metų tolerancija žeminančiam žargono klijavimui šalyje sumažėjo.

Šiuo metu nuo 14 iki 10 proc. sumažėjo manančiųjų, kad žmogus su Dauno sindromu gali būti vadinamas daunu, o nuo 15 iki 12 proc. – kad daunu gali būti vadinamas žmogus, neturintis Dauno sindromo.

Iš kitos pusės, net 47 proc. Estijos, 44 proc. Lietuvos ir 43 proc. Latvijos gyventojų žodį "daunas" vis dar laiko kvailo žmogaus sinonimu.

„Siūlymo esmė – kad kuo daugiau vaikų, turinčių didelių ir labai didelių specialių poreikių, būtų integruoti į bendrąsias Lietuvos įstaigas. Šiandien Lietuvoje yra penkios tokios mokyklos“, – BNS sakė Švietimo įstatymo pataisos iniciatorius „valstietis“ Gediminas Vasiliauskas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete apsvarstytas pasiūlymas numato, kad ugdymą nuo pirmos iki dvyliktos klasės galėtų užtikrinti mokyklos, kuriose ne mažiau kaip 15 proc. visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ar turintys vidutinį ir sunkų neįgalumą.

Pasak G. Vasiliausko, vaikams su specialiaisiais poreikiais sunku adaptuotis perėjus į naują mokyklą, todėl reikėtų jiems sudaryti galimybę išsilavinimą įgyti nekeičiant mokyklos.

„Kad nebūtų tokios situacijos, kai pasimokei kelerius metus vienoje mokykloje, pasimokei kitoje mokykloje, tada reikia pereiti į kitą mokyklą. Specialiųjų poreikių vaikai sunkiai adaptuojasi, todėl mano siūlymas buvo, kad padėję pirmoje klasėje jie dvyliktoje klasėje pabaigtų tą mokyklą“, – sakė parlamentaras.

Lietuvoje veikia pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos bei gimnazijos, kuriose mokosi vyresniųjų klasių mokiniai. Išimtiniais atvejais Švietimo įstatymas leidžia vadinamąsias ilgąsias gimnazijas, kuriose mokomasi nuo pirmos iki dvyliktos klasės.

Tokia galimybę suteikiama, jei tai yra vienintelė teritorijoje esanti tautinės mažumos mokykla, taip pat jei ji vykdo specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, skirta šalies ar regiono vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir t. t. Tuo tarpu mokykloms, kuriose kartu su visais vaikais integruojami turintys specialiųjų poreikių, negalią, tokia išimtis netaikoma.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2018 m. liepos 11-ąją patvirtino Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo, pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką 2018 metams tvarkos aprašą. Vadovaujantis šiuo aprašu numatoma pritaikyti būstą vaikui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Prioritetas teikiamas vaikams su sunkia negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Kauno rajono savivaldybei iš valstybės biudžeto šiemet būstams pritaikyti skirta 11 843 Eur. Savivaldybė praneša, jog vieno būsto pritaikymo išlaidoms dengti gali būti skiriama ne didesnė nei 140 bazinės socialinės išmokos dydžio suma (5320 Eur). Vieno keltuvo (lifto) pirkimo ir įrengimo išlaidoms dengti taip pat gali būti skiriama ne didesnė nei 140 bazinės socialinės išmokos dydžio suma (5320 Eur).

Esant vaiko sensorinės sistemos sutrikimams, gali būti perkamos sensorinės pagalbos priemonės: pasunkintos antklodės, liemenės, batutai, sūpynės, hamakai, kamuoliai ir pan. Tam skiriama ne didesnė nei 50 bazinės socialinės išmokos dydžio suma (1900 Eur). Dėl šių sensorinės pagalbos priemonių turi būti pateikta gydytojo pažyma.

Kauno rajono savivaldybės gyventojai, auginantys vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, dėl būsto pritaikymo gali kreiptis į Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių.