Filmo vertos Kauno „Žalgirio“ ir Kazio Maksvyčio skyrybos

Pirmoje 2023-ųjų metų pusėje Kazio Maksvyčio treniruojamas Kauno „Žalgiris“ sensacingai pateko tarp aštuonių „Eurolygos“ geriausiųjų, o metus baigė jau be Kazio. Tereikėjo aštuonių mėnesių, kad tiesiogine prasme ant rankų mėtytas ir visų sirgalių šlovintas treneris būtų atleistas. Atrodo, visi tiesiog pamiršo, ką žadėjo Kaziui.

S. Lisausko, L. Balandžio, Ž. Gedvilos/BNS, „Pexels“ ir LNK nuotr.

O žadėjo labai daug. Tautos herojumi tapęs treneris dabar jau – laisvasis agentas. Skyrybos taip pat buvo neįtikėtinos. Sklido gandai, kad dabar jau oficialiai „Žalgirį“ treniruojantis Andrea Trinchieri į Kauną turėjo atvykti anksčiau – net lėktuvo bilietus turėjo, bet Kazio atleidimui tą gruodžio 15-osios rytą pasipriešino patys komandos žaidėjai.

Išlaikė „Žalgiris“ Kazį, bet tik dviem savaitėms. Po dar kelių skaudžių pralaimėjimų, gruodžio 30-ąją, žaidėjų jau niekas nebeklausė – treneris buvo atleistas, į jo vietą iškart paskirtas tas pats A. Trinchieri. Tokių reikalų Lietuvos krepšinyje turbūt nebuvo niekada.

Geriausiai šalies komandai tai vienas silpniausių laikotarpių tiek vertinant komunikaciją, tiek tarpusavio pagalbą, tiek bendravimą su žurnalistais ir sirgaliais. Neramu ir tai, kad vis dar neaišku, kas iš tiesų priima galutinius sprendimus dabartiniame „Žalgiryje“.

Dopingas, dopingas, dopingas

S. Lisausko, L. Balandžio, Ž. Gedvilos/BNS, „Pexels“ ir LNK nuotr.

Sporto neįmanoma atskirti nuo dviejų dalykų – politikos ir sukčiavimo. Jie visada kartu, nori to sporto gerbėjai, ar ne. 2023-aisiais netrūko dopingo skandalų, o pats ryškiausias – tikrai neeilinis.

Vartodama dopingą įkliuvo Vilniaus Maratono nugalėtoja. Vilmantė Stašauskaitė rugsėjo pradžioje gana užtikrintai laimėjo maratoną, 42 km 195 m distanciją įveikė tikrai solidžiu laiku – per 2 val. 47 min. ir 32 s.

Skandalas Vilmantę pasivijo jau prabėgus dviem mėnesiams po finišo. Ištyrus nugalėtojos mėginį, jame rasta meldoniumo. Tai griežtai draudžiamas preparatas, gerinantis širdies veiklą. Man pačiam teko kalbinti sportininkės trenerę. Ji iškart nusisuko nuo auklėtinės, net juokėsi ir sakė, kad tiesiog neįmanoma nežinoti, ką pats vartoji, o toks elgesys – netoleruotinas.

Įdomu ir tai, kad Vilniaus Maratone patikrinti sportininkus sugalvota pirmą kartą istorijoje. Ir štai – ne visi į sportą žiūri taip pat.

Lažybos Marijampolės futbole

S. Lisausko, L. Balandžio, Ž. Gedvilos/BNS, „Pexels“ ir LNK nuotr.

Kokybišką ir naudingą žurnalistinį darbą 2023 metais atliko portalo „15min“ kolega Mantas Krasnickas. Pats būdamas marijampolietis, jis įnirtingai rinko informaciją apie savo miesto futbolo reikalus. Surinkti duomenys – tiesiog pribloškiantys.

Pirmoje Lietuvos futbolo lygoje žaidžianti Marijampolės „MML City“ pardavinėjo beveik visas savo rungtynes. Sumos tikrai didelės – nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Statymai kaskart būdavo atliekami tolimoje Azijos rinkoje. Tarkime, Honkonge vyrukas pastato 50 tūkst. eurų, kad „MML City“ šiandien praleis penkis įvarčius ir, žinoma, rezultatą galiausiai matome 0:5.

Dabar šito klubo jau nebėra, jis nušalintas, o kolega M. Krasnickas įvertintas ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos.

Lažybos Italijoje

S. Lisausko, L. Balandžio, Ž. Gedvilos/BNS, „Pexels“ ir LNK nuotr.

Atrodytų, tokios akivaizdžios ir negarbingos istorijos užgimsta tik žemesnėse lygose, kurios toli gražu neatsiduria pasaulio dėmesio centre. 2023 metai parodė, kad yra visai kitaip. Lažybų skandalai kyla visur, net ir futbolo elite.

Italijos „Serie A“ lyga – viena iš penkių stipriausių pasaulyje. Ten futbolininkai uždirba tikrai nemažus pinigus, bet vis tiek pasineria į lažybas. Labiausiai pernai skambėjo Sandro Tonali – jaunas italų talentas, vienas geriausių gynėjų Italijos futbole.

Jis buvo suspenduotas dešimčiai mėnesių dėl to, kad lažindavosi dėl rungtynių baigties, kai pats jose žaisdavo – statydavo tikrai dideles sumas. Skamba neįtikėtinai – pats pastatai, pats žaidi, pats vėliau išsimoki laimėjimą. Ir ne bet kur, o žaisdamas legendinėje AC „Milan“ komandoje!

Neilgai trukus, Sandro Tonali žaidimus tyrėjai susekė. Dabar jis ne tik nebesilažina, bet ir nebežaidžia futbolo – bent artimiausius kelis mėnesius jo aikštėje dar tikrai nematysime.

Domantas Sabonis – daugiausiai uždirbęs lietuvių sportininkas istorijoje

S. Lisausko, L. Balandžio, Ž. Gedvilos/BNS, „Pexels“ ir LNK nuotr.

Gal ir ne skandalas, tačiau naujiena, privertusi aiktelėti iš nuostabos. 2023 m. liepos 1-oji pateko į Lietuvos sporto istoriją. Tikriausiai nei vienas iš mūsų tokių skaičių savo darbo sutartyje nepamatysime – NBA klubas Sakramento „Kings“ ir Domantas Sabonis pasirašė 200 milijonų eurų vertės sutartį. Du šimtai milijonų per penkerius metus!

Lietuvis ne tik užsitikrino kokybišką, sotų ir turiningą gyvenimą sau ir dar kelioms Sabonių kartoms, bet ir tapo daugiausiai kada nors iš sporto uždirbusiu lietuviu – niekas nėra net arti tokių skaičių. Visgi šimtai milijonų sporte jau nėra naujiena. Pavyzdžiui, metų gale vienas beisbolo žaidėjas pasirašė 700 milijonų eurų vertės sutartį, o Cristiano Ronaldo Saudo Arabijoje per metus uždirba virš 200 milijonų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į teritorines darbo biržas vien lapkričio mėnesį kreipėsi 22,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Nuolat augant IT specialistų paklausai, kuriai prognozuojamas vienas sparčiausių augimų ir ateityje, „Alna Software“ atstovai, bendradarbiaudami su Lietuvos darbo birža, pradėjo organizuoti IT mokymus. Juose save išbando ir gaisrininkai, ir kriminologai.

„Mokėti programuoti buvo sena vaikystės svajonė. Mokykloje mokiausi programavimo pagrindų, tačiau universitete susidurti su kompiuteriais, deja, neteko“, - pasakojo gaisrinės saugos specialistas Vaidas Vaznys.

„Alna Software“ projektų vadovės Kristinos Kikalienės teigimu, visuomenę su IT sritimi dar reikia supažindinti, o auganti specialistų paklausa įrodo šios krypties potencialą.

„Norime parodyti, kad IT sritis yra įdomi, supažindinti visuomenę su šių specialybių poreikiu ir galimybėmis, ugdyti talentus. Šią iniciatyvą ketiname tęsti toliau ir tikimės papildomai įtraukti praktinius mokymus“, - sakė K. Kikalienė.

Banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistės Mildos Šeškutės teigimu, tai tik dar vienas įrodymas, kad lietuviams būstas - svarbiausia vertybė.

„Gyventojų nuotaikos iš esmės neutralios, tačiau matome nuogąstavimų dėl kainų augimo perspektyvų, o lūkesčiai dėl tolesnio pajamų augimo yra atsargūs. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad nekilnojamasis turtas, kaip investicinė alternatyva, yra įspūdingai atitrūkusi savo populiarumu nuo kitų - aukso, indėlių ar vertybinių popierių. Tai dar kartą patvirtina lietuvių prieraišumą būstui“, - apklausos rezultatus komentavo M. Šeškutė.

Būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą patraukliausia investicija laiko kas antras namų ūkis, tačiau kas trečias apklaustas gyventojas mano, kad šiuo metu būstą parduoti geriau, nei pirkti. Dešimtadalis namų ūkių antrąja pagal patrauklumą investicija įvardijo auksą.

Trečdalis gyventojų būtų gerokai labiau patenkinti gyvenimu Lietuvoje, jeigu jų pajamos sudarytų 901-1 500 eurų per mėnesį. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad patenkinti savo lūkesčiams jiems reikėtų beveik dvigubai didesnio atlyginimo nei yra šiuo metu.

Trys iš penkių namų ūkių nurodė, kad jų finansinė padėtis yra gera arba vidutinė. 45 proc. apklaustų namų ūkių minėjo, kad jiems pakanka pinigų maistui ir drabužiams, tačiau įsigyti stambesnio pirkinio jie negali. Kas trečias respondentas teigė, kad jo šeimai neužtenka pinigų net maistui arba maistui pinigų pakanka, bet labai sunku nusipirkti drabužių.

Apklausa rodo, kad sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui. Paprastai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 Eur. Dažniausiai taupoma blogesniems laikams ir nenumatytoms išlaidoms. Senatvei ir kitiems ilgalaikiams tikslams taupė šiek tiek daugiau nei kas ketvirtas namų ūkis.

Beveik du trečdaliai namų ūkių teigė, kad jų pajamos per praėjusį pusmetį nesikeitė, tačiau lūkesčiai dėl būtiniausių išlaidų per artimiausią pusmetį prastėjo - šeši iš dešimties teigė, kad jos augs. Didžiausią susirūpinimą jiems ir toliau kelia maisto produktų kainų kilimas, o kas ketvirtam - didėjančios komunalinių paslaugų kainos.

Per šiuos metus Lietuvoje darbo užmokestis kilo 7,9 proc., bet Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo departamento direktoriaus Gedimino Šimkaus teigimu, toks augimas nebus amžinas, o atlyginimų dydžiai skiriasi kasmet.

„Įmonių galimybės nėra beribės. Kalbant apie darbo užmokestį, lieka tik klausimas, kiek ilgai įmonės galės tai amortizuoti pelno sąskaita. Atlyginimų tendencijos šiek tiek skyrėsi kone kiekvieną šių metų ketvirtį“, - antradienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Analitikas taip pat akcentavo eksporto ir investicijų svarbą ir artimiausias tendencijas.

„Šalies ekonomikos pagrindine varomąja jėga vėl tampa eksportas, šie metai bus vieni geriausių Lietuvos eksportuotojams.

Kitąmet pasaulio prekybos plėtra turėtų būti mažesnio intensyvumo, atitinkamai šiek tiek mažiau augtų ir eksportas. Atlyginimams kylant labiau nei šalies bendrajam vidaus produktui (BVP), o įmonėms toliau jaučiant darbuotojų trūkumą, šie veiksniai ima stabdyti ūkio plėtrą. Įmonių apklausa rodo, kad iš dalies tokius iššūkius padeda atsverti investicijos į gamybą ir plėtrą“, - sakė G. Šimkus.

Lietuvos ūkio plėtrą šiemet daugiausia lėmęs pasaulinės prekybos spurtas vertinamas kaip išskirtinis - prekyba augo daug daugiau nei pasaulio BVP, nors ankstesnius kelerius metus matėme atvirkštines tendencijas. Prie to prisidėjo gausesnės investicijos įvairiuose pasaulio regionuose ir pagyvėjimas žaliavas eksportuojančiose šalyse, nes jų ekonomikas palankiai veikė kilusios žaliavų kainos.

Pirmą pusmetį prekių ir paslaugų eksportas didėjo sparčiausiai nuo 2013 m. Gerokai greičiau augo lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas ir reeksportas. Tai lėmė investicijos į gamybą, transporto įrangą, kitas mašinas ir įrenginius bei intelektinės nuosavybės produktus. Jų apimtį gerokai padidino apdirbamoji gamyba, transporto sektorius. Investicijos šiose srityse gerino konkurencingumą, todėl Lietuvos eksportuojantysis sektorius atkovojo vis didesnę užsienio rinkų dalį.

Dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis tebedidėja, tai palankiai veikia šalies darbo rinką. Tačiau atlyginimai auga labiau nei šalies BVP, o įmonės toliau jaučia darbuotojų trūkumą, ir šie veiksniai riboja ūkio plėtrą. Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15-64 m.) gyventojų Lietuvoje kasmet mažėja 1,1-1,8 proc. ir ši tendencija tęsis. Lietuvos banko apklausos duomenimis, dalis įmonių, ypač mažesnės, jau sako nebeturinčios galimybių toliau didinti atlyginimus, daugėja įmonių (ypač - pramonės ir statybų), kurios ieško darbuotojų užsienyje.

Šiais metais prie infliacijos augimo daug prisidėjo pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos. Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir smarkiai padidinti akcizo tarifai alkoholiui ir tabakui. 2017 metai išsiskiria ir tuo, kad, daug kylant darbo užmokesčiui, gana pastebimai padidėjo ir paslaugų kainos.

Kitais metais pasaulinė aplinka vis dėlto turėtų būti palankesnė - mažiau kils tiek naftos, tiek žaliavų kainos, todėl infliacija turėtų būti mažesnė. 

Metų proveržiu pretenduoja tapti: „Junior A“, Beatrich, Frank Fitts, „The Station“, Iglė.

Metų elektronikos atlikėju pretenduoja tapti: „Ten Walls“, „Beissoul & Einius“, „Junior A“, „Daddy was a Milkman“, „Highly Sedated“.

Metų popmuzikos atlikėjais šiemet gali tapti: Monique, Linas Adomaitis, Leon Somov & Jazzu, Donny Montell, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Monique

Metų alternatyva: „Abudu“, „Au-Dessus“, „Condor Avenue“, „Autism“, „Šiaurės kryptis“.

Metų hiphopo grupe, atlikėja/atlikėju pretenduoja tapti: Lilas ir Inomine, G&G Sindikatas, Karpiz, „Vilniaus energija“, Ironvytas.

Metų roko grupe, atlikėja/atlikėju šiemet pretenduoja tapti: „Frank Fitts“, „The Station“, Tomas Sinickis, „Ba.“, BIX.

Metų grupe pretenduoja tapti: G&G Sindikatas, „Beissoul & Einius“, Leon Somov & Jazzu, Lilas ir Inomine, BIX.

Metų koncertine grupe, atlikėja/atlikėju šiemet gali tapti: G&G Sindikatas, „Ten Walls“, Lilas ir Inomine, „Sel“, Leon Somov & Jazzu.

Metų atlikėjos titulą šiemet gali iškovoti: Jurga Šeduikytė, Monique, Gjan, Erica Jennings, Džordana Butkutė.

Jurga Šeduikytė

Metų atlikėju galimai taps: Kazimieras Likša, „Ten Walls“, „Daddy was a Milkman“, Tomas Sinickis, Donny Montell.

Metų vaizdo klipui nominuoti: „Vilniaus energija“ - „IQ daktaras“, Marijonas Mikutavičius -„Nemirtingi“, Tomas Sinickis - „Vilnius“, Radistai ir Beatrich - „Good things“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ - „Indai“.

Metų albumui nominuoti: „Beissoul & Einius“ - „A Secret Contract“, Monique - „Sun“, „Frank Fitts“ - „You're lonely“, Leon Somov & Jazzu - „Moments“, „Highly Sedated“ - „All We Have is Now“.

Metų daina šiemet predentuoja tapti: Beatrich - „Superstar“, Donny Montell - „Move Your Body“, Leon Somov & Jazzu - „Nieko nesakyk“, Radistai ir Beatrich - „Good Things“, „Man-go“ - „Gali nebegrįžti“.

Muzikos prodiuseris Martynas Tyla (kairėje) ir Leon Somov.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tądien sakė, kad numatomo biudžeto naudą pajus kiekvienas šalies gyventojas, tačiau opozicija su tokiu teigimu nesutinka ir biudžetą kritikuoja. Vis daugiau kritikos sulaukia kone kiekvienas ministras, tačiau, Premjero teigimu, dovanų iš Kalėdų Senelio šiemet nusipelnė visi.

Ketvirtadienį Seime vykusio Vyriausybės pusvalandžio metu Seimo narys Vytautas Kernagis kreipėsi į ministrą pirmininką klausdamas, ar, jo manymu, šiemet dovanų už darbą nusipelnė visas Ministrų kabinetas. Premjeras linksmu tonu patikino, kad dovanų nusipelnė visi, tačiau galbūt skirsis jų vertės.

„Net neabejoju, kad kiekvienas ministras po Kalėdų eglute ras dovaną. Galbūt skirtingos vertės, dydžio, bet kad dovaną ras - neabejoju“, - šypsodamasis atsakė S. Skvernelis.

Lietuva pagal senąjį Darbo kodeksą bendrame 41 Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalies Darbo lankstumo indekse užima 27 vietą. ES reitinge mūsų šaliai tenka 17 vieta.

Indeksas sudarytas remiantis Pasaulio banko metodologija. Jį perskaičiavus pagal liepą įsigaliojusias Darbo kodekso pataisas, Lietuva pakiltų iki devintos vietos tarp 28 ES narių ir į 16-ą vietą bendrame EBPO ir ES šalių reitinge.

Indeksas rodo, kad naujasis Darbo kodeksas yra žingsnis pirmyn, galintis padėti konkuruoti dėl investicijų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, priėmus naująjį Darbo kodeksą, situacija praktiškai nepasikeitė, tačiau tai vis tiek yra žingsnis pirmyn.

„Indeksas rodo, kad naujasis Darbo kodeksas yra žingsnis pirmyn, galintis padėti konkuruoti dėl investicijų. Tiesa, tenka pastebėti, kad aukštyn Lietuvą pakelia iš esmės vienintelė sritis - atleidimo kaštai. Sutrumpėjo atleidimo terminai ir sumažėjo išeitinės išmokos. Kitose vertinamose srityse situacija praktiškai nepasikeitė. Lankstumo trūkumas tiek pagal Pasaulio banko metodologiją, tiek ir už jos ribų ryškus kalbant apie darbo laiko reguliavimą, darbuotojo samdymą“, - sakė Ž. Šilėnas.

Indeksas rodo, kad naujasis Darbo kodeksas yra žingsnis pirmyn, galintis padėti konkuruoti dėl investicijų.

Indeksais vertinama daugiau kaip 30 Pasaulio banko renkamų darbo santykių reguliavimo rodiklių. Vertinamas darbo laiko, samdos ir atleidimo reguliavimas.

Vilniaus miesto eglė, pripažinta gražiausia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, savivaldybei kainavo iki 50 tūkst. eurų. Praėjusiais metais panašių formų eglė miestui kainavo 44 tūkstančius eurų. Rotušės aikštėje esanti eglutė šiemet kainavo beveik dvigubai daugiau nei pernai - atitinkamai 20 ir 11 tūkstančių.

Kaune Kalėdų laukimas šiemet neįprastai nykus - milžiniškos sumos ir iškalbingi pažadai liko neįvertinti. Bendros išlaidos, įskaitant renginius ir įvairias instaliacijas aplink pagrindinę miesto eglę, savivaldybei kainavo 460 tūkst. eurų. Kauniečių teigimu, tokią sumą pinigų buvo galima išleisti kur kas naudingiau.

Klaipėda šiemet papuošė dvi panašias ir greta stovinčias eglutes. Pagrindinę, Teatro aikštėje esančią eglę miestui padovanojo patys klaipėdiečiai. Atgimimo aikštėje aukso spalvomis suspindo daugiau kaip 37 tūkst. eurų kainuojanti ir nemažą diskusijų audrą sukėlusi eglė. Klaipėdos gyventojai teigia nesuprantantys, kuri eglė yra pagrindinė ir kam miestui reikalinga antroji už tokią sumą įsigyta žaliaskarė.

Vilniaus miesto eglė, pripažinta gražiausia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, savivaldybei kainavo iki 50 tūkst. eurų.

Šiaulių miestas savo eglę papuošė saulėmis. Prisikėlimo aikštėje suspindusios eglutės idėjos įgyvendinimui savivaldybė skyrė 29 tūkstančius eurų. Vietinių gyventojų nuomone, eglutė skoninga ir atspindi miesto simboliką, todėl skirta suma pateisina lūkesčius.

Šiųmetinė Alytaus miesto eglutė vietiniams gyventojams priminė prieš septynerius metus Kaune suspindusią dirbtiniu šerkšnu dengtą žaliaskarę. Nenuostabu, nes idėjos autorius ir 2010 metais Kaune ir šiais metais Alytuje - tas pats. Miestui ši eglutė ir aplink ją įrengtos instaliacijos atsiėjo 30 tūkstančių eurų.

Marijampolės miesto eglei ir aplink ją esančioms dekoracijoms skirta rekordinė - 71 tūkst. eurų suma. Pernai miestas pasipuošė perpus pigiau, bet šiųmetinė eglė, marijampoliečių teigimu, kaip niekad įspūdinga.

Šiais metais visą Lietuvą sužavėjo Širvintų miesto eglė. Vos sužibusi neįprastos formos eglutė-angelas buvo tituluojama viena gražiausių visoje šalyje, o šios idėjos išpildymas savivaldybei atsiejo net 10 tūkst. eurų nesiekiančią sumą.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija laiko bendrauti su žurnalistais nerado.

Patys idėjos autoriai nesiima spręsti, kokie konkrečiai asmenys yra verti pagerbimo.

Pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma pašalinti arba pakeisti visus paminklus ir kito pobūdžio atminimus, siejamus su sovietiniu laikotarpiu ir jo palikimu Lietuvai.

Eltos paklaustas, kuo galėtų būti pakeistos įvairiuose miestuose esančios skulptūros, nuoskaudą menantys paminklai ir atminimai, jei tai reikėtų padaryti kitąmet - minint valstybės šimtmetį dainininkas, laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius sakė, kad keli paminklai didelės reikšmės miestams neturi. Dainininkas juokaudamas pridūrė, kad jei galėtų, statytų paminklą australų roko grupei AC/DC.

„Nemanau, kad būtinai esamus paminklus reikia keisti kitais paminklais ir nemanau, kad kiekvienoje miesto aikštėje tų paminklų reikia. Norėčiau pastatyti paminklą grupei AC/DC, bet turbūt Lietuvos labui jie padarė per mažai. Nuspręsti, koks konkrečiai žmogus yra vertas atminimo ir koks ne, turėtų istorikai. Iš esmės vienas ar kitas paminklas miesto nepakeistų ir nemanau, kad kažkas labai pasikeistų Vilniuje Cvirką ar ką kitą nuvertus. Išanalizuoti tam tikro žmogaus indėlį Lietuvai turėtų kompetentingi istorikai, nes jei problemas pradės spręsti feisbukas, turėsime rimtų bėdų“, - sakė M. Mikutavičius.

Pasak publicisto, apžvalgininko Andriaus Užkalnio, vietoj paminklų vertėtų atverti daugiau miesto erdvių, tačiau yra ir kur kas svarbesnių darbų.

Nematau paminklų prasmės, nes tai yra pats iš savęs senamadiškas dalykas. Verčiau vietoj nuverstų paminklų būtų atvertos naujos miesto erdvės, parkeliai, kur miestiečiai galėtų praleisti daugiau laiko.

„Nematau paminklų prasmės, nes tai yra pats iš savęs senamadiškas dalykas. Verčiau vietoj nuverstų paminklų būtų atvertos naujos miesto erdvės, parkeliai, kur miestiečiai galėtų praleisti daugiau laiko, atsipūsti nuo kasdienio skubėjimo.

Iš esmės paminklų ir atminimų statymas nėra pirminės reikšmės dalykas žinant dabartinę situaciją. Yra kur kas svarbesnių darbų. Aš už pinigus, skirtus paminklų pakeitimui ir nuvertimui geriau sutvarkyčiau kai kurių sostinės sankryžų šviesoforus, dėl ko nuolat vyksta avarijos. Palaikyčiau idėją tam tikrus žmones pagerbti, kaip kad poetas Justinas Marcinkevičius, bet tie atminimai galėtų būti žaismingi, modernūs”, - alternatyvas siūlė A. Užkalnis.

Pasak projektą inicijavusio Seimo nario L. Kasčiūno, naujus statinius galėtų išrinkti patys žmonės, tačiau šalyje vertėtų labiau pagerbti už laisvę kovojusius partizanus ir buvusius prezidentus.

„Teikčiau didesnį dėmesį laisvės kovų herojams - mūsų partizanams. Manau, kad paminklo Vilniuje yra nusipelnęs ir Antanas Smetona. Nemanau, kad paminklai yra senamadiškas dalykas, nes miestams reikia įvairių sprendimų - ir senovinių, ir modernių.

Būtų labai sveika praktika, jei vyktų balsavimai ir atminimus išrinktų žmonės, tačiau matome realią situaciją Lukiškių aikštėje, kai komisijos nuomonė skiriasi nuo visuomenės ir dabar išvis nieko neturime. Turime nusipelniusių kovotojų, kurių atminimai galėtų iškilti keliuose šalies miestuose - tai galėtų tapti savotišku traukos objektu”, - naujienų agentūrai ELTA sakė L. Kasčiūnas.

Lukiškių aikštės projektą laimėjusio skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko teigimu, visur galima rasti kompromisą, tačiau tam reikalingas tinkamas dialogas.

„Remkimės vakarietiška praktika. Skulptūrų ir atminimų likimą turėtų spręsti atitinkama žmonių grupė - ekspertai, menininkai, istorikai. Taip pat labai svarbi žmonių nuomonė, todėl manau, kad sprendimų galima rasti visur. Aš tikiu dialogu ir pokalbiu“, - sakė A. Labašauskas.

Keli Eltos kalbinti žinomi šalies istorikai, teisindamiesi arba nekompetencija, arba tuo, kad jų žodžiai gali būti interpretuoti ne taip, kaip norėtų jie patys, komentuoti atsisakė.