Aukščiausia džiazo kokybe ir stilių įvairove išsiskiriantis festivalis 10-tą kartą pradžiugins ir šokio gerbėjus. Rytoj, balandžio 27 d., šeštadienį, publikos laukia trys „Džiazo gatvės“ scenos, kuriose pasirodymus surengs muzikantai bei šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų. Šis išskirtinio prieskonio festivaliui suteikiantis projektas „Džiazo gatvė“, dovanos renginius trijose mažosiose „Kaunas Jazz“ scenose. Į šiuos renginius Jus kviečia jau penktą kartą „Kaunas Jazz“ ištikimai remianti bei aukštos kokybės kultūros renginių tradiciją palaikanti „Vikonda grupė“.

Vienoje scenoje – baletas ir breikas

Beveik 10-metį „Kaunas Jazz“ festivalio organizatorių komandoje su didžiuliu įkvėpimu darbuojasi ir „Vikonda grupei“ priklausančio Kėdainių konservų fabriko produktų vadybininkas Vytenis Čimielius. Pašnekovas pasidalino, kaip kilo mintis muzikos festivalį nuspalvinti šokių ritmais.

Beveik 10-metį „Kaunas Jazz“ festivalio organizatorių komandoje su didžiuliu įkvėpimu darbuojasi ir „Vikonda grupei“ priklausančio Kėdainių konservų fabriko produktų vadybininkas Vytenis Čimielius (trečias iš kairės). Nuotraukoje jis su Richard Bona ir Alfredo Rodriguez trio. Richard Bona – garsus džiazo bosistas ir kompozitorius, pelnęs netgi „Grammy“ apdovanojimą. Asmeninio archyvo nuotr.

„Festivalis suburia labai skirtingą auditoriją. Žinojome, jog Kaune ir visoje Lietuvoje gyvuoja stipri šokių kultūra, todėl nusprendėme festivalį papildyti šokių scena, kurioje galėtų pasirodyti pačių įvairiausių stilių šokėjai.

Viena iš šio renginio dalių – šokių kovos, kurios išskirtinės tuo, kad čia nėra jokių kategorijų – scenoje vienas prieš kitą gali šokti net baleto ir breiko šokėjai“, – intrigavo V. Čimielius.

Šokių kovų dalyviai kasmet varžosi dėl prizų bei titulų. Renginio „Džiazo gatvė“ rėmėjai „Vikonda grupei“ priklausanti „Dadu“ ledus gaminanti bendrovė „Vikeda“ tris pirmąsias prizines šokių kovų vietas pelniusiems dalyviams įsteigs piniginius prizus.

„Vikonda grupės“ nuotr.

Kuo pasimėgauti, ras kiekvienas

Šeštadienį energingų džiazo melodijų programomis bei naujomis muzikinėmis patirtimis vilios šios „Džiazo gatvės“ erdvės: „Vikonda FUSION“ scena (ties Laisvės al. 68), „Vikonda FREE“ scena (ties Vasario 16-osios g.) ir meile šokiui kiekvieną įkvėpsianti „Vikonda MODERN“ scena (Vienybės a.), kurioje publika išvys lindihopo, bačatos ir salsos šokėjus, o vėliau – ir minėtąsias šokių varžybas.

„Vikonda grupės“ nuotr.

Nuo choro iki džiazo

Solidžią patirtį organizuojant vieną ryškiausių Lietuvos muzikos renginių sukaupęs V. Čimielius nustebina atskleidęs, jog pats negroja nė vienu instrumentu, vis tik jam muzika – gyvenimą skirtingų spalvų pripildantis malonumas.

„Aš pats nesu baigęs muzikos mokyklos ir nemoku groti jokiu muzikos instrumentu. Mano patirtis scenoje – studijų laikais lankytas universiteto choras, – šypsojosi pašnekovas. – Vis tik domėtis muzika man patinka, tai mano hobis.

Pirmą kartą dar vaikystėje į nemokamus džiazo koncertus mane nusivedė vyresnė sesuo, paskui džiazo festivalyje lankiausi jau su draugais. Ilgainiui muzika tapo svarbia mano kasdienybės dalimi.“

„Vikonda grupės“ nuotr.

Klausytojas tapo organizatoriumi

Daug metų Kauno džiazo festivalyje kaip klausytojas lankęsis V. Čimielius, panoro ir pats prisidėti kuriant šį įstabų muzikos renginį.

„Susisiekiau su festivalio organizatoriais ir pasiteiravau, galbūt jiems reikia papildomų rankų. Susitikome pasikalbėti ir mane pakvietė prisijungti, – pasakojo 2015-aisiais pirmą kartą džiazo festivalio organizatorių komandoje debiutavęs V. Čimielius. – Iš pradžių buvau atsakingas už visą festivalyje koncertuosiančių užsienio atlikėjų viešnagės kuravimą: nuo sutikimo oro uoste, pietų, vakarėlių po koncertų iki išvykimo. Vėliau man paskyrė rūpintis projektu „Džiazo gatvė“, o dabar aš jau svariai prisidedu ir ruošiant bei organizuojant visą festivalio programą.“

„Vikonda grupės“ nuotr.

Bendrauja su pasaulinėmis žvaigždėmis

Darbą „Vikonda grupės“ Kėdainių konservų fabrike ir „Kaunas Jazz“ organizatorių komandoje sėkmingai suderinantis V. Čmielius sako, jog pamatyti didžiausio Lietuvos džiazo festivalio virtuvę ir tapti šio ypatingo įvykio dalimi – neeilinė patirtis.

„Prisidėti organizuojant šį festivalį, paliesti, pamatyti viską iš vidaus, turėti galimybę susipažinti su įvairiais užsienio atlikėjais ir galiausiai – sukurti tokią kultūrinę vertę Kauno bei kitų Lietuvos miestų klausytojams man yra labai įdomu bei reikšminga, – pasidalino V. Čimielius ir išdavė, kurio festivalio koncerto labiausiai laukia jis pats. – Balandžio 28 d., sekmadienį, Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyks didysis festivalio koncertas. Čia pasirodys net penkias „Grammy“ statulėles pelniusi muzikos grupė „Snarky Puppy“ iš JAV. Džiaugiuosi, kad ir man pačiam teko daug prisidėti organizuojant šį koncertą. O tokius žinomus atlikėjus prisikviesti į Lietuvą yra labai sudėtinga, tad malonu, jog mums pavyksta. Taigi visus kviečiu ateiti ir išgirsti.“

Beariminės žemės ūkio technologijos tausoja žemę

Intensyvi ariamoji žemdirbystė greičiau nualina dirvožemį, o beariminės žemės ūkio technologijos tausoja gyvybe knibždančią žemę, padeda ją išlaikyti sveiką ir išsaugoti ateičiai. Tai reiškia, kad pasirinkus dirbti žemę beariminės žemdirbystės būdu, dirvožemis įdirbamas tik tiek, kiek reikia sėklos įterpimui. Po derliaus nuėmimo augalų liekanos taip pat neužariamos, jos lieka ant paviršiaus kaip mulčas ir dengia dirvos paviršių.

„Bearimė žemdirbystė mūsų ūkyje skaičiuoja jau dvidešimtus metus, – sakė UAB „Krekenava“ direktorius Vaidas Lebedys ir pabrėžė, jog atsakingas, šiuolaikiškas požiūris į žemdirbystę grįžta tiek vertybinėmis, tiek ekonominėmis pergalėmis. – Ko mes siekiame dirbdami laukus? Naudos sau, savo augalams, dirvožemiui, tam, kas tą dirvožemį sukuria, tiems, kas gyvena po mūsų kojomis? Čia, galima sakyti, retorinis klausimas.

UAB „Krekenava“ direktorius Vaidas Lebedys pabrėžia, jog atsakingas, šiuolaikiškas požiūris į žemdirbystę grįžta tiek vertybinėmis, tiek ekonominėmis pergalėmis. Partnerio nuotr.

Daugelis nori tiesiog užsidirbti ir negaišta laiko galvodami apie tai, jog kiekvienas žemdirbystės segmentas yra labai svarbus, tačiau apie tai negalvojant, neturėsime jokios perspektyvos, nes žemės ūkis – vientisa grandinė. Rūpintis kiekviena jos dalimi yra mūsų atsakomybė, lemianti ne tik šiandieną, bet ir ateitį, – įsitikinęs pašnekovas. – Dirbdami savo laukus mes suprantame, kad ir naujausia technika, ir geriausios trąšos ar augalų apsauga neveiks, jeigu neinvestuosime į dirvą. Norint gauti, pirmiausia reikia duoti, todėl ir į investicijas į dirvą reikia žiūrėti atsakingai.“

Ištekliai mažesni, o nauda didesnė

UAB „Krekenava“ nuolat investuoja į pažangią žemės ūkio techniką, leidžiančią ne tik tausoti gamtą, bet ir visapusiškai sumažinti darbo sąnaudas.

UAB „Krekenava“ nuolat investuoja į pažangią žemės ūkio techniką, leidžiančią ne tik tausoti gamtą, bet ir visapusiškai sumažinti darbo sąnaudas. Partnerio nuotr.

„Investuojame į techniką tam, kad galėtume su kuo mažiau važiavimų atlikti daugiau darbo, nes suprantame, kad kiekvienas žemės ūkio technikos judesys laukuose daro neigiamą poveikį aplinkai, nebūtinai tiesioginį, – paaiškino V. Lebedys. – Šiuolaikinės sėjamosios, skutikai, purkštuvai, tręštuvai leidžia dirbti kitaip. Leidžia ne tik taupyti, bet ir dirbti efektyviau bei tvariau – su tuo pačiu ar netgi mažesniu išteklių kiekiu pasiekti ne tik tiek pat, tačiau ir daugiau, todėl mes renkamės tik kokybiškus produktus ir šiuolaikišką techniką.“

Investuojame į techniką tam, kad galėtume su kuo mažiau važiavimų atlikti daugiau darbo, nes suprantame, kad kiekvienas žemės ūkio technikos judesys laukuose daro neigiamą poveikį aplinkai, nebūtinai tiesioginį.

Skiriasi net dirvožemio spalva

Pasak UAB „Krekenava“ Pušaloto gamybinio padalinio vadovo Marijaus Kuklio, beariminės žemdirbystės naudą galima pastebėti plika akimi, todėl UAB „Krekenava“ nuosekliai plečia šia technologija apdirbamų laukų plotus.

„Jau geras penkmetis, kai auginame tarpines kultūras ir pereiname į minimalų žemės dirbimą. Kiekvieną pokytį darome palaipsniui. Visuomet pradedame nuo keleto hektarų ir tik tuomet, kai tai pasiteisina, plečiame plotus“, – pasakoja M. Kuklys.

Šis augalininkystės specialistas UAB „Krekenavos“ Pušaloto padalinyje dirba jau šeštą sezoną ir džiaugiasi, kad beariminės žemdirbystės nauda šiame ūkyje jau yra matoma ir vizualiai.

UAB „Krekenava“ Pušaloto gamybinio padalinio vadovas Marijus Kuklys įsitikinęs, kad tvarios žemdirbystės technologijos padeda išsaugoti augalus, o kartu ir derlių užklupus ekstremalioms orų sąlygoms. Partnerio nuotr.

„Plika akimi jau galima įvertinti ariamo lauko ir gretimo, kuriame taikome beariminės žemdirbystės technologiją, dirvožemio spalvų skirtumus. Neariamo lauko dirvos spalva tamsesnė. Tai rodo didesnį kiekį organikos. Čia augalai vystosi greičiau.

Kadangi viskas matoma plika akimi, drąsiai galime sakyti, kad bearimės žemdirbystės technologija veikia, – įsitikinęs pašnekovas. – Juk tuoj bus 20 metų, kai tai tobuliname.“

Beariminė žemdirbystė tausoja ir būtinas dirvožemio bakterijas

M. Kuklys pabrėžia, kad dirvožemio kokybei didelę įtaką daro ir jame gyvenančios bakterijos bei saulės sąveika su jomis.

„Saulės spinduliuotę prilyginčiau antibiotikams, nes antibiotikai naikina ne tik blogąsias bet ir gerąsias bakterijas. Saulės ultravioletinė (UV) spinduliuotė turi baktericidinį poveikį. Ji gali naikinti arba neutralizuoti tam tikras bakterijas, kurios gyvena po žeme dirbdamos savo darbą. O  kas nutinka, kai intensyviai dirbdami žemę išverčiame jas į paviršių? Ar manote, kad tai yra gerai? Juk žinome, kad bakterijos atlieka nitrifikacijos procesą, taip pat kaupia azotą, atpalaiduoja fosforą, skaido liekanas, pagreitina pesticidų degradaciją...

Kartais atrodo, kad jeigu mes bakterijas matome tik pro mikroskopą, tai jos ir atlieka tik mikroskopinius darbus, bet deja... Nenuvertinkime jų indėlio, geriau jau tausokime dirvą ir tuo pačiu jomis rūpinkimės“, – sakė M. Kuklys.

Kitas žingsnis – minimali žemdirbystė

Prieš penkerius metus UAB „Krekenava“ savo dirbamuose žemės plotuose pradėjo plėtoti ir minimalią žemdirbystę.

„Naudą augalams pastebėjau tik trečiaisiais metais, o rimtesnius ženklus, kad tai veikia ir turi įtakos derliaus stabilumui, pradėjau įžvelgti tik penktaisiais metais. Aišku, nepamirštant, jog prieš 15 metų nustojome arti“, – dėmesį atkreipė M. Kuklys ir priduria, kad minimalus dirbimas yra kitas etapas, į kurį UAB „Krekenava“ ruošiasi žengti pilna koja.

Sveika ir derlinga yra ta žemė, kurioje knibžda gyvybė, o ypač – sliekai bei grybai.

 

Tvariai auginami augalai yra atsparesni

Pašnekovo teigimu, tvarios žemdirbystės technologijos padeda išsaugoti augalus, o kartu ir derlių užklupus ekstremalioms orų sąlygoms.

„Esant ekstremalioms sąlygoms – sausrai ar kaitrai, lauke, kuriame buvo taikomas minimalus dirbimas, pirmieji derliaus nykimo požymiai ima ryškėti vėliau, palyginti su lauku, kuriame taikytas intensyvus dirbimas, – pastebėjo M. Kuklys. – Minimalus dirbimas leidžia atitolinti neigiamus sausros bei kaitros veiksnius net penkiomis–septyniomis dienomis! – patirtimi dalijasi pašnekovas. – Dėl pastovios dirvos struktūros naktimis pasėliai atsigauna greičiau ir tas kelias dienas stresuoja mažiau, bet jeigu anomalija tęsiasi ilgai, pabaiga, žinoma bus vienoda visiems.

Partnerio nuotr.

Tačiau jeigu laukas, kurį dirbome intensyviai, pradėjo nykti pirmadienį, o laukas, kuriame taikytas minimalus dirbimas, pradės nykti šeštadienį ir lyti ims jau kitą pirmadienį, tai atsakymas aiškus, kuris plotas nukentės mažiau.

Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, kai minimaliai dirbamas laukas yra stabilesnis.“

Geros žemės rodiklis – sliekai ir grybai

M. Kuklys akcentuoja, jog sveika ir derlinga yra ta žemė, kurioje knibžda gyvybė, o ypač – sliekai bei grybai.

„Prieš dešimtmetį kalbėjome apie sliekus. Vadinome juos mūsų žemdirbiais, – poetiškai tarė agronomas. – Taigi daug sliekų yra gerai. Tada žemė tampa minkšta, o organinės liekanos greičiau skaidomos. Judinamas, purenamas dirvožemis gauna oro – taip pagreitinama mineralizacija, atpalaiduojamos maisto medžiagos, todėl augalams yra galimybė vystytis intensyviau.

Sliekai – vienas iš pagrindinių rodiklių, kodėl žemę dirbti mažiau yra geriau nei daugiau. Juk galime nearti, bet jei intensyviai skutame, tai kokia galimybė sliekui likti gyvam artimiausią penkmetį? Kokia prognozė gyviems likti vabalams grobuonims? – retoriškai klausė pašnekovas. – Skusti intensyviai siekiant išnaikinti šliužus? Vargu ar verta tai daryti, nes, tarkime, tie patys vabzdžiai, kurie vadinami žygiais, minta šliužais, šliužų kiaušinėliais.

Taigi vienareikšmiškų atsakymų kol kas nėra. Bet turime suvokti tai, kad gamtoje nėra nieko nereikalingo ir kiekvienas gyvas sutvėrimas atlieka savo funkciją.“

Dar vienas nenualintos ir tvariai dirbamos žemės rodiklis – joje tarpstantys Pievagrybinių šeimos grybai.

Partnerio nuotr.

„Be sliekų, šiandien dar aktuali ir žemdirbystės įtaka dirvožemio grybams, – pabrėžė M. Kuklys. – Grybų savo laukuose jau pastebime ne vienas. Neišskirtiniai ir mūsų laukai.

Nors pastarasis ruduo pasitaikė sausas, bet grybų buvo daug ir taip susiklostė būtent dėl mūsų pasirinkto minimalaus žemės dirbimo bei rasos taško, juk labai svarbu yra ne tik drėgmė lietaus pavidalu, bet ir ta drėgmė kuri formuojasi dėl lokalinių temperatūros skirtumų.“

Žaliuojantys laukai – į naudą

M. Kuklys akcentuoja nemokamus gamtos resursus, kuriuos verta išnaudoti.

„Vienas iš tokių resursų – saulės šviesa. Juk ji nieko nekainuoja, bet ar mes ją pakankamai išnaudojame žemdirbystėje? Kiek iš mūsų apie tai esame susimąstę? – į svarbų aspektą dėmesį sutelkė pašnekovas. – Todėl mums labai svarbu, kad mūsų laukai dirbtų maksimaliai – kitaip tariant, žaliuotų.

Stengiamės kiek įmanoma ilgiau palaikyti dirvos paviršių žalią – taip kaupdami anglį, kurios teigiama įtaka dirvožemiui buvo žinoma prieš šimtus metų.

Partnerio nuotr.

Taigi tam naudojame skirtingas technologijas tarp vegetacijos pradžios ir pavasario sėjos, javapjūtės ir rudens sėjos. Tarpines kultūras sėjame su pirmu po javapjūtės dirbimu, kartais, pasitelkę dronus, mėginame jas įsėti dar iki javapjūtės. Pavasarį, jeigu leidžia būsimas pasėlis, dėl ilgesnio laukų žaliavimo vėliname darbus, bet juos atliekame greičiau. Ir čia matau labai didelį minimalaus žemės dirbimo pliusą. Kitaip sakant, procesas vyksta „mini-till“ principu:  greičiau, efektyviau.

Ar tenka susidurti su šių technologijų kitomis pusėmis? Tenka. Ar visada pasiteisina? Ne, – atviravo M. Kuklys. – Todėl pradedame po truputį, išsiaiškindami silpnąsias vietas, tobulindami technologijas ir pritaikydami patirtį.“

Tuo tarpu UAB „Krekenava“ vadovas Vaidas Lebedys įsitikinęs, jog kartais net ir nebūtina investuoti, užtenka pakeisti požiūrį į tai, ką turime.

„Juk tą patį darbą greičiau mums leidžia atlikti ta pati arklio galia + minimalus dirbimas + keli metrai papildomo pločio (arba keli papildomi kilometrai greičio) = didesnis našumas“, – sakė profesinius iššūkius kaip naujas galimybes sutinkantis UAB „Krekenava“ direktorius V. Lebedys.

Rinkoje – vieninteliai

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse laurus pelnę „Dadu“ ledai „D‘ice“ su guminukais buvo sukurti 2023 m. pradžioje, o rinkoje pasirodė vos pakvipus tikrajam pavasariui – šių metų balandį.

Pasak UAB „Vikeda“ generalinio direktoriaus Algirdo Gauronskio, šie sultiniai ledai su įvairiaspalviais meškiuko formos guminukais – unikalūs, panašių Lietuvos rinkoje nėra.

„Dadu“ ledus gaminančios UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis: „Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medaliu apdovanoti sultiniai „Dadu“ ledai su guminukais – unikalūs, panašių Lietuvos rinkoje nėra. UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

Nors pirminės ledų idėjos autorius yra būtent A. Gauronskis, tačiau jis pabrėžia, jog galutinai išgryninta originalaus produkto koncepcija – visos komandos kūrybinio darbo vaisius.

Ieško žaismės ir įspūdžio

„Du vienus mėgstamiausių skanėstų – ledus ir guminukus – sujungėme į vieną ir pavyko aukso medalio vertas produktas, – naujojo gaminio sėkme džiaugiasi UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis. – Stebėdami pasaulines ledų rinkos tendencijas galime pasakyti, jog ledų vartotojai vertina klasiką – tai nesikeičia, bet taip pat mėgaudamiesi ledais nori atrasti ir skirtingas tekstūras.

Kuo toliau, tuo labiau tampa svarbus valgymo pojūtis, kai burnoje jaučiamas ne tik ledų skonis, bet ir įvairūs ingredientai. Vartotojas nori patirti įspūdį net ir skanaudamas ledus: burnoje švelniai tirpstantys sultiniai ledai ir štai kai kas netikėto – visai kitos tekstūros minkštas guminukas.

UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

„Dadu“ „D‘ice“ skirti atsigaivinti karštomis vasaros dienomis. Mūsų žaismingas produktas ne tik atgaivina, bet ir maloniai nustebina guminukais viduje.“

Kuo toliau, tuo labiau tampa svarbus valgymo pojūtis, kai burnoje jaučiamas ne tik ledų skonis, bet ir įvairūs ingredientai. Vartotojas nori patirti įspūdį net ir skanaudamas ledus.

 

Ant pjedestalo iškėlė patys pirkėjai

Per šiuos metus naujųjų ledų jau parduota net trečdalis milijono porcijų.

„Ledų sezonas Lietuvoje labai trumpas. Taigi produktui, kuris gausioje rinkoje yra naujokas, toks skaičius – išties didelis. Šie ledai tapo perkamiausi mūsų gaminamų sultinių ledų kategorijoje“, – dėmesį atkreipė A. Gauronskis.

UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

Sultinius „Dadu“ „D‘ice“ ledus su guminukais galima įsigyti prekybos tinklų „Maxima“, „Aibė“ bei kitose parduotuvėse. Naujojo sezono metu UAB „Vikeda“ daugiau dėmesio ruošiasi sutelkti į pajūrį, kad vartotoją ledai pasiektų tada, kai gaivus ir linksmas produktas labiausiai reikalingas – atostogaujant.

Šiais metais 17-ąjį aukso medalį „Lietuvos metų gaminio“ konkurse pelniusi viena moderniausių ledų gamybos įmonių Lietuvoje ir toliau žada smagurius stebinti naujais skoniais bei įsimintinomis ledų ragavimo patirtimis.

Konkurentai – už nugaros

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medaliu įvertinta Kėdainių konservų fabriko paruošta valgyti „Šiupininė sriuba su mėsa“ sukurta šį balandį, o į rinką žengė jau gegužę.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Paruoštų valgyti patiekalų paklausa pastebimai auga, – sakė Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Saulius Urbonas. – Per 2022 m. ši rinka ūgtelėjo beveik 50 proc. Tikslinė tokių gaminių auditorija – jauni žmonės, ieškantys paruošto produkto, kad galėtų greitai pavalgyti namie, darbe ar išvykose.“

Šią sriubą pakanka pašildyti puode ar mikrobangų krosnelėje ir sveiki, sotūs bei greiti pietūs jau po kelių akimirkų garuoja ant stalo.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Mes pirmieji sukūrėme paruoštą valgyti sriubą su mėsa. Kiti gamintojai rinkai kol kas nepasiūlė panašaus produkto“, – akcentavo S. Urbonas.

Naujas produktas – nauji iššūkiai

Pašnekovas atskleidžia, jog kuriant naują produktą, gilias gamybos tradicijas puoselėjantis Kėdainių konservų fabrikas neišvengė iššūkių.

UAB Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Saulius Urbonas iš konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimų ceremonijos grįžo su aukso medaliu, kuriuo įvertintas naujas fabriko produktas – paruošta valgyti „Šiupininė sriuba su mėsa“. Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Iki tol niekada nebuvome gaminę paruoštos sriubos, todėl reikėjo rasti technologinius sprendimus, kaip tai padaryti. Taip pat turėjome ištobulinti tinkamą skonį. „Šiupininės sriubos su mėsa“ idėjos bei recepto sumanytojas – ilgametis įmonės technologas Algis Kulvietis.

Na, o trečias iššūkis – turėjome rasti naują etiketės koncepciją, kad paruoštos valgyti sriubos aiškiai atsiskirtų nuo rinkoje esamų panašių produktų ir būtų patrauklios tikslinei auditorijai, – pasakoja S. Urbonas, kurio vadovaujamas fabrikas sklandžiai įveikė visus naujo produkto kūrimo iššūkius, o šio gaminio pardavimai didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose netgi pranoko lūkesčius. – Vadinasi, rinka yra pasiruošusi tokiems produktams ir mes atliepiame tą poreikį. Vartotojai jau pamėgo ir kitus mūsų fabriko siūlomus kategorijos „Paruošta valgyti“ produktus: plovus, troškinius bei padažus gaminimui.“

Kėdainių konservų fabrikas šiuo metu plečia distribuciją, kad produktas būtų prieinamas didesniam vartotojų ratui, bet taip pat, norėdamas pirkėjams pasiūlyti daugiau skonių įvairovės, kuria ir naują sriubą su mėsa.

Ateičiai ruošiasi dabar

Niekas neabejoja – perspektyvi ateitis laukia tik tokio verslo, kuris žengs koja kojon su tvarumu. Kėdainių konservų fabrikas šiuolaikiškas bei energetinius išteklius tausojančias gamybos technologijas taiko jau šiandien: ant fabriko stogo – saulės elektrinė, o mažiau dujų sunaudojantis naujas garo katilas leidžia pagaminti tą patį produkcijos kiekį. Ir tai dar ne viskas.

„Aukso medaliu apdovanotos „Šiupininės sriubos su mėsa“ stiklainis aptrauktas moderniai atrodančia ir tvaria etikete – 100 procentų perdirbama plėvele. Tam įdiegėme naują etiketavimo įrangą. Taip pat vartotojai dabar gali rūšiuoti atskirdami stiklainį, kaip stiklo tarą, ir etiketę bei dangtelį. Norint rūšiuoti stiklinę tarą su popierine etikete, reikia ją nuplauti. Pasitelkę specialią technologiją, užtikrinome, kad nauja etiketė nusiluptų lengvai.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

Tai tik pradžia – ruošiamės naujam projektui, kurį užbaigę sukursime dar tvaresnes pakuotes“, – intrigą ateičiai palieka „Lietuvos metų gaminio“ konkurse jau kelias dešimtis aukso medalių pelniusio Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius S. Urbonas bei priduria, jog malonu ne tik būti maisto gamintojų lyderių gretose, bet ir kurti Lietuvos maisto kultūrą.

Auksą pelnė ir pernai

Primename, jog „Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medalius „Vikonda grupės“ įmonės UAB „Vikeda“ bei Kėdainių konservų fabrikas pelnė ir pernai. Apdovanojimais įvertinti „Dadu“ ledai su sūdytais karamelizuotais žemės riešutais ir sūria karamele bei du Kėdainių konservų fabriko produktai: „Bolognese padažas su mėsa“ ir „Lietuviškas plovas“.

Advento vainikas – su meile gamtai

Advento vainikų kūrybos vakarą „Vikonda grupės“ įmonių moteris kūrybinėje kelionėje savo praktiniais patarimais lydėjo kūrybos namų „Basomis miške“ siela Aušra Galvanauskė, puoselėjanti meilę gamtai.

„Mano įkvėpimas – miškas, todėl visada siekiu įžiebti žmogaus širdyje meilės gamtai liepsną. O šiandien, gaminant advento vainiką, kviečiu jį sukurti iš gamtos lobių. Toks vainikas kvepės mišku ir atneš šilumą į mūsų namus, – patikino kūrėja. – Septynių rūšių kankorėžiai, dekoratyvinės gilės, natūralūs augalai, sausi medvilnės žiedeliai, miskantai – visa tai ir dar daugiau šiandien naudosime advento vainiko dekorui. Taigi gamta išties dosni. Pažinkite jos dovanas ir pamatysite, kad sukurti gražų advento vainiką be blizgučių ir plastiko tikrai įmanoma.“

A. Galvanauskė: advento vainikas turi būti apskritas, nes ši forma simbolizuoja gyvybės ratą. O puošti vainiką pagal tradiciją būtina žaliomis šakelėmis. Tai įprasmina atgimimą. G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Savo veikloje tvarumą akcentuojanti kūrėja advento vainiko karkasui kvietė naudoti šiaudus arba šieną. Tokia medžiaga suyra ir ją galima kompostuoti.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Šakelėms prie karkaso tvirtinti bei vainikui pakabinti naudoju džiuto virvelę. Ji taip pat suyra, – pabrėžė A. Galvanauskė. – Jei iki šiol advento vainikui naudojote tik eglės šakas, labai kviečiu prisiminti nuostabų lietuvišką medį pušį. Jos spygliai nenubyra, negeltonuoja, puikiai išsilaiko, irgi kvepia. Taip pat galima naudoti kadagį. Būtent šio augalo šakelę senovės lietuviai smilkydavo tikėdami, kad taip apsaugos savo namus nuo piktų dvasių. O kadagio uogas naudodavo gamindami kalėdinius patiekalus.“

Vainikas – tik apvalus ir žalias

A. Galvanauskė edukacijos metu papasakojo ir apie svarbiausius advento vainiko simbolius bei jų reikšmes.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Advento vainikas turi būti apskritas, nes ši forma simbolizuoja gyvybės ratą, – dėmesį atkreipė viešnia. – O puošti vainiką pagal tradiciją būtina žaliomis šakelėmis, nes tai įprasmina atgimimą, ateinantį pavasarį, atbudimą.

Kitas svarbus advento vainiko akcentas – keturios žvakės, po vieną kiekvienai advento savaitei iki Kristaus gimimo šventės. Pirmoji žvakė simbolizuoja viltį, antra – tikėjimą, trečia – džiaugsmą, o ketvirtoji – ramybę. Tikiuosi, kiekvieną savaitę degdami vis kitą žvakę pagalvosite, kas jums teikia vilties, tikėjimo, kur atrandate džiaugsmą, ramybę.“

Nauja tradicija

„Vikonda grupės“ Personalo direktorė Alina Leonavičienė pasidžiaugė, kad įmonių darbuotojos su didžiuliu entuziazmu įsitraukė į advento vainikų kūrybos šurmulį, todėl pirmąsyk organizuotos šventinės dirbtuvės gali tapti dar viena „Vikonda grupės“ darbuotojų bendrystės tradicija.

Kai lauke niūru, o nuotaika artėjant metų pabaigai gana įtempta, labai norisi įkvėpti ramybės, pajusti bendrystės šilumą. Džiaugiuosi, kad advento vainikų gaminimo edukacija sulaukė gausaus darbuotojų susidomėjimo.

 

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Noras prieš Kalėdas susiburti šventinei veiklai ėmė kirbėti dar pernai, – sakė A. Leonavičienė. – Kai lauke niūru, o nuotaika artėjant metų pabaigai gana įtempta, labai norisi įkvėpti ramybės, pajusti bendrystės šilumą. Džiaugiuosi, kad advento vainikų gaminimo edukacija sulaukė gausaus darbuotojų susidomėjimo. Šįsyk prisijungė tik moterys, o kitąmet lauksime ir vyrų – pažadame padėti kuriant advento vainiką.

Smagu, kad kelios darbuotojos atėjo su vaikais, nes advento vainiko pynimas yra tradicija, kurią, kaip ir senovėje, turime perduoti iš kartos į kartą. Tai šeimą jungianti ir stiprinanti bendra veikla.“

„Vikonda grupės“ Personalo direktorė atskleidė, kad jos šeimoje advento laikas itin svarbus.

„Esame praktikuojantys katalikai. Anksčiau su vaikais puoselėdavome tradiciją drauge kurti advento vainiką ir kiekvieną sekmadienį, uždegę naują žvakę, pasikalbėdavome apie jos simboliką ir šio laikotarpio prasmę. Advento tradicijų šeimoje laikomės ir dabar“, – pasidalino A. Leonavičienė.

Mamos ir dukros duetas

UAB „EVA paslaugos“ darbuotoja Jolanta Smalinskienė advento vainiką kūrė kartu su dukrele Milda.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Advento laiko visada laukiame ir jam ruošiamės, – sakė pašnekovė. – Bet advento vainiką šį vakarą gaminame pirmą kartą, tad džiaugiuosi, jog čia esame kartu su dukra. Ji labai norėjo ateiti.“

„Iki šiol neteko gaminti advento vainiko – nė nežinojau nuo ko pradėti. Todėl šaunu, kad turime mokytoją, kuri viską paaiškina. Kol kas mudviem su mama sekasi puikiai. Manau, abi advento vainiką gaminsime ir kitais metais“, – nusišypsojo mažoji kūrėja Milda.

„Smagu, kad į tokį jaukų šventinį vakarą susibūrė skirtingų „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojai. Galime susipažinti, pabendrauti. Jaučiuosi kaip šeimoje“, – atskleidė J. Smalinskienė.

Į namus – su Kalėdų dvasia

Kėdainių konservų fabriko darbuotoja Ramūnė Stefanovičienė sakė prieš šventes visada skirianti laiko namams papuošti, bet štai advento vainiką jos rankos kūrė pirmąsyk.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

„Norisi Kalėdų dvasios namie. Tikiu, jog šis advento vainikas sukurs taip laukiamą šventinę nuotaiką, – kalbėjo pirmą mėnesį „Vikonda grupės“ komandoje besidarbuojanti R. Stefanovičienė. – O dar smagiau šventėms ruoštis visiems kartu. Man labai patinka tokie susibūrimai, nes tai artina kolegas.“

Ekskursija po svajonių darbovietę

Šventinė programa prasidėjo ekskursija po kone kiekvieno vaiko svajonių darbovietę – UAB „Vikeda“ ledų fabriką. Čia mažieji svečiai savomis akimis išvydo, kaip gimsta skaniausias vasaros desertas – „Dadu“ ledai.

Vėliau vaikams surengta dar viena pažintinė ekskursija – Kėdainių konservų fabrike jie stebėjo, kokį kelią įveikia gardžioji fabriko produkcija, kol atsiduria stiklainiuose ir būna paruošta sunkvežimiais keliauti į parduotuvių lentynas.

Vaikus bei jų tėvelius specialiai šiai šventei įkurtoje edukacinėje erdvėje susipažinti su Kėdainių konservų fabriko gamybiniais procesais pakvietė ir technikos vadovas Darius Bagdonas, suteikęs galimybę jauniesiems svečiams saugiai padirbėti grąžtu, kitais įrankiais, patyrinėti gamybinės įrangos mechanizmus.

Vaikų taip pat laukė marga pramogų erdvė. Nuotaikingai padūkti mažuosius kvietė mylimi personažai šunyčiai Patruliai. Jaunieji svečiai netgi patys galėjo jais tapti kelioms minutėms prisėdę į veidukų piešimo meistrės kėdę. Vaikai linksminosi pūsdami įspūdingo dydžio muilo burbulus, lankstydami balionus, o jėgas atgavo smaližiaudami įvairiausių skanėstų.

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Tėvelių darbovietėse – pirmą kartą

„Vikonda grupės“ Personalo direktorė Alina Leonavičienė atkreipė dėmesį, kad vaikai savo tėvelių darbo vietose lankėsi pirmą kartą įmonių istorijoje.

„Šventėje sulaukėme daugiau kaip 100 darbuotojų atžalų. Labai džiaugiamės, kad vaikams įdomu pamatyti, kur ir ką dirba jų tėveliai, – sakė A. Leonavičienė. – Darbuotojai dažnai klausia, ar būtų galima atsivesti vaiką į darbą ir parodyti, kur dirba. Vis tik maisto gamybos įmonėse laikomasi itin griežtų reikalavimų, todėl bet kada ir bet kas negali čia patekti. Taigi šventine proga nusprendėme darbuotojų vaikus pakviesti apsilankyti tėvelių darbovietėse ir viską pamatyti patiems.

„Vikonda grupės“ įmonės yra puiki vieta darbui. Mums rūpi ne tik mūsų darbuotojai, bet ir jų šeimos. Taip pat mums svarbu edukuoti vaikus. Galbūt jie, apsilankę šiose gamybos įmonėse, pradės kryptingiau galvoti apie savo profesinę ateitį, – tikisi pašnekovė. – Gal kažką labai sudomins maisto technologo specialybė ar inžinieriaus techniko, o gal kažkas susižavėjęs klausosi tėvelių pasakojimų apie jų sudarinėjamus tarptautinio lygio sandorius. Labai tikimės, kad apsilankę mūsų gamybos įmonėse vaikai sieks įgyti tokią specialybę, kuri leistų papildyti mūsų kolektyvą.“

Nuostabi šventė – daugiau tokių. Labai smagu.

Rankdarbių konkursas

Šventinio renginio metu taip pat apdovanoti „Vikonda grupės“ organizuoto vaikų rankdarbių konkurso „Mes atsakingi“ dalyviai bei nugalėtojai.

„Šių metų konkurso temą padiktavo „Vikonda grupės“ puoselėjama atsakingumo vertybė, kurios įkvėpti mes stengiamės būti pavyzdys kitiems, visada laikomės duoto žodžio ir esame reiklūs atliekamų darbų kokybei. Paprašėme vaikų, kad savo darbeliais atskleistų, ką jiems reiškia būti atsakingiems: gal prižiūrėti augintinį, gal rūpintis jaunesniu broliuku ar sesute, o gal pagelbėti namų ruošoje? – kalba A. Leonavičienė. – Konkurse sulaukėme 33 dalyvių. Kai kurie pristatė net po du ar tris darbelius.

Džiugiai nustebome ir likome sujaudinti pamatę, kokius klausimus sprendžia mūsų vaikai. Kas antro ar kas trečio vaiko darbelis kalbėjo apie atsakingumą saugant gamtą – augalus ir gyvūnus.

„Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis jau ne pirmus metus savo metiniuose pranešimuose kalba apie tai, kad turime rūpintis, kokią planetą paliksime anūkams, ir akcentuoja, jog kiekviena mūsų įmonė turi ieškoti galimybių kuo labiau saugoti aplinką. Labai smagu, kad rūpestis gamta atsispindėjo ir mažųjų kūrėjų darbuose.“

G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Džiaugėsi ir vaikai, ir tėvai

Su 16-mete dukra Gabija ir penkerių sūnumi Adu šventėje dalyvavusi UAB „Fizinės saugos ekspertai“ darbuotoja Vilma Rimavičienė sakė, kad ši popietė puikių emocijų dovanojo tiek jos atžaloms, tiek ir jai pačiai.

„Nuostabi šventė – daugiau tokių. Labai smagu. Vaikams daug įspūdžių paliko ekskursija ledų fabrike. Jiems buvo labai smalsu pamatyti, kaip gaminami vieni mėgstamiausių jų desertų.

Pramogų erdvėje taip pat daug skirtingų veiklų. Sūnus toks užsiėmęs, laksto, dūksta, kad net nespėju akimis sugaudyti“, – šypsojosi Vilma.

„Pamatyti ledų gamybos procesą man buvo nepaprastai įdomu, – įspūdžiais dalijasi Vilmos dukra Gabija. – Domiuosi ir mamos darbu, jo specifika bei pareigomis. O pati svajoju studijuoti mediciną.“

Šventėje su vienuolikmete dukra Aleksandra puikiai laiką leido ir ukrainietė Nina Shibetska. Moteris, kaip ir daugelis jos tautiečių, į Lietuvą atvyko bėgdama nuo Ukrainoje Rusijos pradėto karo žiaurumų. Nina įsikūrė Kėdainiuose ir sėkmingai dirba ledų fabrike.

Man labai patiko ekskursijos po ledų ir konservų fabrikus. Ypač dėmesį patraukė viename iš fabrikų dirbęs robotas.

„Tokių švenčių vaikams galėtų būti ir daugiau, nes Kėdainiai mažas miestas ir čia nėra itin gausu pramogų mažiesiems, o kai rengiamos tokios šventės, vaikų dienos tampa spalvingesnės, turiningesnės“, – sako Nina.

„Man labai patiko ekskursijos po ledų ir konservų fabrikus. Ypač dėmesį patraukė viename iš fabrikų dirbęs robotas, – įsimintiniausias akimirkas pamini Aleksandra. – Buvo labai įdomu pamatyti, ką mama dirba. Jau anksčiau vis sakydavau, kad norėčiau apsilankyti pas ją darbe. Tad labai džiaugiuosi, jog pagaliau pavyko.

Pramogų erdvėje taip pat smagiai praleidau laiką ir netgi susiradau draugę! – pasidžiaugė jaunoji pašnekovė. – Ta mergaitė lietuvė, bet ji labai gerai kalbėjo rusiškai. Mes kartu vaikščiojome, bendravome ir skanavome ledų.“

Iki prasidedant karui Nina gimtinėje dirbo pardavėja specializuotoje sūrių parduotuvėje. Čia už prekystalio klientai dažnai išvysdavo ir mažąją Aleksandrą.

„Dukra su manimi darbe leisdavo daug laiko. Jai ten patikdavo“, – pasakoja Nina, o Aleksandra priduria kartais vietoje mamos netgi bendraudavusi su pirkėjais ir atpjaudavusi jiems pageidaujamo sūrio. Na, o kol kas mergaitės svajonė – tapti policininke.

Tvirtai žengia į tarptautinę rinką

Su savo komanda gausią diplomatų delegaciją priėmęs UAB „Vikonda grupė“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis pabrėžė, kad dvi maisto produktus gaminančios „Vikonda grupės“ įmonės – UAB Kėdainių konservų fabrikas ir UAB „Vikeda“ – tarptautinėje rinkoje jau yra žengusios tvirtą žingsnį, tačiau ambicijos kur kas didesnės ir siekiant šio tikslo ekonominė diplomatija turi reikšmingų svertų.

„Mūsų siekiamybė – tarptautiškumas. Norime garsinti savo įmones, Kėdainius ir Lietuvą užsienyje, tad čia ekonominė diplomatija yra itin svarbi, – sakė M. Snarskis. – Jei lygintume lietuviškais mastais, tai eksporto srityje mes esame jau pakankamai dideli, tačiau visiškai maži lyginant su didžiaisiais pasaulio žaidėjais. Taigi Lietuvos valdžios investicijos į tai, kad šalies ekonominė diplomatija neštų realią grąžą mūsų verslui ir galiausiai žmonėms, labai sveikintina.

Mūsų siekiamybė – tarptautiškumas. Norime garsinti savo įmones, Kėdainius ir Lietuvą užsienyje.

Šiandien buvo gera proga papasakoti apie mūsų įmonių grupę, pasidalinti tuo, kuo mes džiaugiamės, kokios mūsų ambicijos, kur mes einame. Diplomatai apsilankė mūsų fabrikuose, pamatė, gamybos procesus ir kaip kuriami mūsų produktai. Taigi turėsime dar daugiau, sakykime, mūsų ambasadorių, kurie skleis žinią ir ieškos kontaktų, per kuriuos mes galėsime užmegzti naujus prekybinius ryšius“.

Svarbu pažinti kultūrą

M. Snarskis įsitikinęs, kad tokie diplomatų vizitai išties naudingi. Žinoma, vien pristatyti įmonę nepakanka – po susitikimo būtina imtis iniciatyvos.

Mindaugas Snarskis. / Įmonės nuotr.

„Tik pakalbėti per maža. Jei gavęs kontaktus parašai laišką, inicijuoji bendravimą, tada užsimezga santykiai, kurie veda į partnerystes, – sakė UAB „Vikonda grupė“ generalinis direktorius. – Be to, diplomatai, dirbantys konkrečiose šalyse, geriau supranta tos šalies kultūrą. Verslui ateinant į naują rinką, ypač jei kalbame apie Azijos šalis, gauti informacijos, kaip bendrauti, kas svarbu ar ko nedaryti, yra būtina, nes šios žinios padidina sėkmės tikimybę.“

Siekia išaugti etninio eksportuotojo marškinius

„Dadu“ ledus gaminančios UAB „Vikeda“ produkcijos eksportas šiuo metu sudaro solidžią dalį – daugiau kaip 60 proc. UAB Kėdainių konservų fabriko – daugiau nei 30 proc.

„Į ledų fabriką investavome dideles lėšas ir nuo pernai padidinome gamybos pajėgumus 50 procentų. Taigi tas pats pardavimų procentas turės reikšti daug didesnes gamybos, o kartu ir eksporto apimtis“, – dėmesį atkreipė M. Snarskis.

Šiuo metu UAB Kėdainių konservų fabrikas savo produkciją eksportuoja į 25 užsienio valstybes, pradedant kaimynine Lenkija ir baigiant Japonija.

Įmonės nuotr.

Pagrindinės UAB „Vikeda“ eksporto kryptys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija. Pernai „Dadu“ ledai atsirado Pietų Korėjoje, o netrukus šalti desertai turėtų pasirodyti ir Japonijos rinkoje.

„Mūsų produkciją galima rasti daug kur, bet vėlgi – neretai mes būdavome tik etninis eksportuotojas, tai yra, mūsų produktais būdavo prekiaujama etninėse parduotuvėse, kurių klientai žino tą regioną ir jo gamintojus, tačiau mūsų ambicija ne tik tokia, – pabrėžia M. Snarskis. – Mes siekiame, kad mūsų produktus, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose pirktų ne tik lietuvis, lenkas ar ukrainietis, bet ir amerikietis.“

Įmonės, kuriomis didžiuojasi

Kėdainiuose viešėję Lietuvos diplomatai ir specialieji atašė į mūsų miestą atvyko iš ketvirtadienį Kaune surengto kasmetinio susitikimo su maisto produktų bei gėrimų gamintojais. Pasak LITFOOD Eksporto skatinimo ir plėtros grupės vadovės Irmos Šlaičiūnaitės-Černiauskienės, diplomatai po susitikimo kaskart pakviečiami vizito į įmones, kurios šalyje ypač vertinamos.

Įmonės nuotr.

„Kiekvienais metais diplomatams ir specialiesiems atašė, dirbantiems ekonomikos srityje ir reziduojantiems įvairiose šalyse, stengiamės parodyti kuo daugiau mūsų maisto pramonės įmonių, maisto gamintojų, kuriais didžiuojamės. Šiame sąraše yra ir Kėdainių įmonės, dalyvaujančios tarptautinėje prekyboje ir bendradarbiaujančios su daugeliu diplomatų, tad šį kartą lankėmės „Vikonda grupei“ priklausančiuose UAB Kėdainių konservų fabrike bei UAB „Vikeda“, – sakė I. Šlaičiūnaitė-Černiauskienė.

Durys į naujas rinkas

„Užmegzti kontaktą ir susipažinti su mūsų diplomatais, dirbančiais užsienio šalyse ir galbūt tikslinėse eksporto rinkose, kurios aktualios Lietuvos įmonėms, labai pravartu, nes būtent šių diplomatų bei specialiųjų atašė pareiga bei tikslas yra padėti mūsų šalies įmonėms, – dėmesį atkreipė I. Šlaičiūnaitė-Černiauskienė. – Taigi apsilankius pačiose įmonėse, išgirdus istoriją, daugiau detalių apie gamybos galimybes, apimtis, potencialą, visada yra didesnė galimybė diplomatams plačiau bei išsamiau pristatyti tas įmones užsienyje, jeigu atsirastų interesantų. Tokios žinios itin naudingos“.

Kasmet vis daugiau

Kėdainių konservų fabrikas savo produkciją sėkmingai parduoda ne tik Lietuvoje. Aukšta kokybe ir natūralumu išsiskiriantiems bendrovės gaminiams atviros ir kaimyninės, ir netgi tolimo užsienio rinkos, todėl pardavimų rodikliai kasmet stabiliai ūgteli keliolika procentų.

„Nemažą dalį Kėdainių konservų fabriko gaminių eksportuojame. Būtent marinuotų agurkų eksportas kasmet paauga apie 10–15 proc., – faktais pasidalijo fabriko direktorius A.Viazovskis. – Šiemet agurkų konservavimo sezonas neeilinis, nes pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija agurkų augintojams sukūrė tam tikras naujas taisykles: apribojo darbo jėgos judėjimą, kai kurios šalys vis dar yra įvedusios sienų kontrolę arba neįsileidžia kai kurių sektorių darbuotojų, taip pat augintojams tenka kurti specifines darbo sąlygas laikantis prevencinių priemonių, kad virusas neplistų. Tai šiemet gali turėti įtakos ir užauginamam agurkų kiekiui, ir kainai, vis dėlto mes esame tikri, kad daržovių sulauksime tiek, kiek planuota.

Šiais metais pradedame bandomąjį projektą su „Hesburger“ tinklu. Pagaminsime jiems beveik 100 tonų marinuotų pjaustytų agurkėlių.

Be to, įtakos agurkų derliui turėjo ir ne tokie šilti gegužės–birželio pirmosios pusės orai. Ūkininkai šiek tiek vėliau sodino daigus, todėl agurkų sulaukėme truputį vėliau ir jų konservavimo sezoną fabrike šiemet pradėjome taip pat vėliau. Planavome pradėti iškart po Joninių, bet darbai nusikėlė savaitei. Tikimės, kad antrą liepos pusę bus geresnis agurkų derlius.“

Kėdainių konservų fabrike tik vieną kartą per metus vykstantys agurkų konservavimo darbai įprastai trunka apie pusantro ar du mėnesius.

„Agurkų konservavimo sezono trukmė priklauso nuo to, kiek žaliavos ir kada yra rinkoje, kada kainos palankiausios, kad galėtume agurkus nupirkti ir pagamintą produkciją vartotojams pasiūlyti už konkurencingą kainą“, – paaiškina A.Viazovskis.

Pasiūla: „Vartotojų skonis yra įvairus: vieniems patinka mažesni agurkai, kitiems – didesni, vieniems – rūgštesni, kitiems – marinuoti su ąžuolo lapais. Būtent pastarieji agurkai ypač populiarūs ir Lietuvoje, ir užsienio rinkose“, – teigia A.Viazovskis.

Pirmasis derlius – kokybiškas

Fabriko direktorius pirmąjį įmonę pasiekusį agurkų derlių vertina puikiai. „Pirmoji žaliava įprastai būna gana gera ir atitinka kalibrą, kurio mums reikia, – apibendrina pašnekovas. – Pagrindinė mūsų marinuojamų ir rauginamų agurkų produkcija yra pagaminta iš 3–6 arba 6–9 cm ilgio agurkų. Taigi šiemet žaliava kokybiška, užtektinai elastinga ir po apvirimo išlaiko puikią formą.“

Naudoja lauke augintus agurkus

Daugelis esame įpratę manyti, kad agurkai noksta karštuose šiltnamiuose, tačiau ypač aukštus reikalavimus žaliavoms keliantis Kėdainių konservų fabrikas savo produkcijai gaminti naudoja tik lauke augančius agurkus.

„Šiltnamyje užaugę agurkai yra minkštesni, šią savybę jie gali turėti ir užkonservuoti pabuvę ilgesnį laiką, o mums svarbu, kad marinuoti ir rauginti agurkai būtų traškūs. Kai agurkas natūraliai gauna lietaus, šilumos ir neauga dirbtinai sukurtomis sąlygomis, jis pasižymi kietumu, tvirtumu, todėl mūsų fabrikas renkasi lauke augintą žaliavą, – paaiškina A.Viazovskis. Agurkus perkame tik iš patikimų partnerių, su kuriais turime ilgametes sutartis ir esame įsitikinę jų užauginamos žaliavos kokybe. Šiemet agurkus perkame iš Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos augintojų.“

Tarp tradicijų ir gurmaniškų skonių

Kėdainių konservų fabrikas savo veiklą pradėjo nuo tradicinių gaminių – raugintų agurkų ir kopūstų. Ilgainiui, modernėjant gamybos technologijoms, agurkus pradėta ir marinuoti.

Šiuo metu fabrikas tiekia didelį marinuotų agurkų asortimentą: įvairaus dydžio traškius agurkėlius, lengvai pasūdytus, silpnai rūgščiame marinate, su krapais, ąžuolo lapais ir įvairiausiais kitais prieskoniniais ingredientais.

„Vartotojų skonis yra įvairus: vieniems patinka mažesni agurkai, kitiems – didesni, vieniems – rūgštesni, kitiems – marinuoti su ąžuolo lapais. Būtent pastarieji agurkai ypač populiarūs ir Lietuvoje, ir užsienio rinkose. Taigi skonių turime įvairių ir didžiuojamės tuo, kad gamindami savo produkciją naudojame tik natūralius marinatus. Mūsų įmonės siekis – kurti skanius gaminius: iš natūralių produktų ir be konservantų“, – pabrėžia A.Viazovskis.

Kuriuos agurkėlius renkasi patys darbuotojai?

Viena svarbiausių Kėdainių konservų fabriko sėkmingos plėtros ir augimo dedamųjų – ilgamečiai, lojalūs darbuotojai, kurie profesionaliu ir uoliu darbu kiekvieną dieną rūpinasi, kad mūsų stalą pasiektų tik aukščiausios kokybės produkcija.

Kėdainių konservų fabriko gamybos cecho meistrei Ritai Skorupskienei šis agurkų konservavimo sezonas jau 22-asis.

„Kėdainių konservų fabrike dirbu 22 metus. Prasidėjus agurkų konservavimo laikui, darbų apimtys išties šokteli. Sezonas kasmet būna intensyvus, tad plušame iš peties, – šypsosi dviejų dešimtmečių patirtį įmonėje sukaupusi Rita. – Tiesa, dabar dirbti kur kas lengviau, nes darbas vis labiau automatizuojamas.“

„O kurie Kėdainių konservų fabriko agurkėliai gardžiausi jums, Rita?“ – pasmalsauju patyrusios meistrės.

„Man skaniausi marinuoti „Kėdainių“ agurkai“, – nusišypso pašnekovė ir atskleidžia, kad jos šeimos šiltnamyje taip pat noksta agurkai. Tik – kokia staigmena! – šias gėrybes marinuoja ne ji, o jos vyras.

Penkerius metus fabrike dirbantis ir gamybos cecho meistro pavaduotojo pareigas einantis Viktoras Stašauskas šypteli, kad, kitaip nei kolegės vyras, agurkų namie pats nemarinuojantis, o renkasi skanauti Kėdainių konservų fabrike pagamintas gėrybes. Pašnekovo mėgstamiausi – klasikiniai marinuoti agurkai.

Viktoras pasakoja, kad pirmosios agurkų konservavimo sezono dienos fabrike būna sunkiausios.

„Kadangi konservuojame kelias savaites tik kartą per metus, tai reikia poros dienų darbams sustyguoti ir įsivažiuoti, bet paskui darbas tirpte tirpsta ir stiklainiai vienas po kito pildomi tūkstančiais, – sako pašnekovas ir trumpai atskleidžia, kokį kelią agurkui tenka įveikti, kol jis iš sandėlio pasiekia dailia etikete papuoštą Kėdainių konservų fabriko stiklainį. – Pirmiausia agurkai nuplaunami, tada rūšiuojami – pašalinami aplūžę ar papuvę, paskui agurkai nuplikomi verdančiu vandeniu, tada žaliava keliauja į dozatorių, kuris agurkus supila į reikiamais prieskoniais jau papildytus stiklainius. Tada tikrinamas stiklainių svoris, užpilamas marinatas, uždaromas dangtelis, priklijuojama etiketė ir gaminys pasiruošęs keliauti ant jūsų stalo.“

Tikra kėdainietė – agurkai tinka prie visko

Daug metų pakavimo pameistre fabrike dirbanti Nijolė Steponienė juokiasi esanti tikrų tikriausia kėdainietė, nes agurkai – žali, rauginti ar marinuoti – yra jai būtinas pagardas prie kone kiekvieno patiekalo.

„Man gardūs visi Kėdainių konservų fabrike gaminami agurkai be išimties. Kadangi gyvenu kaime, tai auginu didelį daržą, šiltnamį ir valgau ne tik mūsų fabrike pagamintus agurkus, bet ir pačios konservuotus. Agurkus raugiu taip pat, kaip tai darė mano močiutė ir mama“, – pasidalija Nijolė.

Septyniolika metų Kėdainių konservų fabrike dirbanti virėja-gamybos darbuotoja Reda Bružauskienė didžiuojasi solidžia profesine patirtimi šioje įmonėje. Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad stovėti vietoje čia nėra kada – nuolat modernėjant darbo procesui, reikia mokytis ir žengti koja kojon su naujovėmis. Tai Redą tik džiugina.

Kėdainietė atskleidžia gyvenanti mieste ir daržininkyste laisvalaikiu neužsiimanti, todėl ant jos šeimos stalo visada puikuojasi Kėdainių konservų fabrike pagaminti agurkėliai.

„Kai pritrūkstu, visada parduotuvėje nusiperku mūsų fabriko produkcijos – ji man skaniausia. Be to, žinau, kaip kokybiškai ir rūpestingai ją gaminame. Skaniausi man marinuoti Kėdainių konservų fabriko agurkai su ąžuolo lapais, – pasidalija Reda, o jai skuba paantrinti dar viena šių agurkėlių mėgėja – penkerius metus fabrike operatore dirbanti Elena Rukuižienė. – Kai pradėjau dirbti fabrike, agurkus į stiklainius dar dėdavome rankomis, o dabar konservavimo procesas vyksta gerokai sparčiau ir lengviau, nes agurkus į stiklainius sudeda automatinis dozatorius – mums telieka, jei reikia, stiklainius papildyti.“

Kerta Atlantą

Kėdainiuose konservuotus agurkus mėgsta ne tik patys kėdainiečiai ir visos šalies gyventojai, šie gaminiai ypač paklausūs tose šalyse, kur susibūrusios gausios lietuvių emigrantų bendruomenės. Skanaudami gimtinėje paruoštus gaminius, tautiečiai bent akimirką jaučiasi grįžę į tėvynę.

„Pastebime, kad mūsų produkciją labai pamėgę ir perka tautiečiai, gyvenantys užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, JAV. Tai vadinamosios etninės rinkos, – sako A.Viazovskis. – Kuo toliau, tuo labiau mūsų gaminamų produktų skonį pripažįsta bei vertina ir artimos šalys: Latvija, Estija, Vokietija, Švedija.“

Kėdainių konservų fabriko komanda gali didžiuotis ir gausia nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų kolekcija – įmonės kuriama agurkų produkcija kone kiekvienais metais įvertinama „Lietuvos metų gaminio“ medaliais.

„Bene kasmet su vienu ar kitu agurkų kategorijos produktu mes pelnome apdovanojimų. Lietuvoje esame vieninteliai tikrieji gamintojai, kurie produktą kuriame nuo žaliavos iki galutinio pateikimo į lentynas vartotojams, – dėmesį atkreipia įmonės direktorius. – Marinuoti agurkai, tapę ir įmonės prekės ženklo logotipo pagrindiniu akcentu, visada buvo mūsų vizitinė kortelė, su kuria judėjome į priekį ir plėtėmės. Džiaugiamės, kad esame pripažįstami.

Daug žadanti partnerystė

Šiemet Kėdainių konservų fabrikas žengė pirmuosius bendradarbiavimo žingsnius su vienu populiariu Europoje greitojo maisto užkandinių tinklu „Hesburger“.

„Šiais metais pradedame bandomąjį projektą su „Hesburger“ tinklu. Pagaminsime jiems beveik 100 tonų marinuotų pjaustytų agurkėlių. Tai testinė partija, kuri, atsižvelgiant į tinklo suvartojamą šios produkcijos kiekį, skirta mėnesiui. Po vartotojų įvertinimo ir degustacijų, manau, mums pavyks su tinklu „Hesburger“ užmegzti ilgalaikį bendradarbiavimą.

Tai, kad stambus ir restoranų versle žinomas žaidėjas nori su mumis dirbti, pasitiki mūsų kompetencija bei produkcijos kokybe, parodo, jog Kėdainių konservų fabrikas yra stiprus atverti dar platesnes galimybes.

Bendradarbiavimas su „Hesburger“ užtikrina, kad jei mums pavyko įgyvendinti kokybinius bei jų reikalvimus ir drąsiai galime sakyti, jog kitoms restoranų bei kavinių sektoriaus įmonėms su mumis taip pat pakeliui“, – apibendrina Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius A.Viazovskis.