Apie 18 val. 17 d. Telšių r., Nakrošiškių k., Šaltinėlio g., nuo važiuojančio tralo "Iveco Deilli" iš daiktadėžės iškrito detalė, kuri atsitrenkė į važiuojantį automobilį "Suzuki" sužalodama jo vairuotoją, dėl ko minėtas automobilis nevaldomas atsitrenkė į "Subaru" automobilį.

Dėl patirtų sužalojimu "Suzuki" vairuotojas buvo pristatytas į ligoninę, kurioje apie 22 val. 40 min. dėl patirtų sužalojimų mirė.

Tarp jų – NATO tarptautinės operacijos Afganistane ir Irake, NATO sąjungininkų finansinės naštos pasidalijimo svarbos, atgrasymo ir gynybos stiprinimo klausimai.

Ministrai taip pat kalbėsis apie NATO 2030 metų iniciatyvą, aptars pasiūlymus, kaip stiprinti Aljansą ateities iššūkiams. Susitikime dalyvaus ir NATO partnerių Švedijos ir Suomijos gynybos ministrai.

Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo, Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytame susitarime taip pat numatyta, jog šiame regione bus dislokuoti Rusijos taikdariai.

Paliaubos turėjo įsigalioti lapkričio 10 d. 1 val., tai yra nedelsiant po susitarimo pasirašymo. Pagal susitarimą, kiekvienos šalies ginkluotosios pajėgos privalo likti dabartinėse užimamose pozicijose.

ES lyderiai taip pat įvertino bendrą atsaką į COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes, epidemiologinę situaciją ir pažangą kuriant vakciną.

Diskusijoje klimato kaitos tema Prezidentas akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis siekti ambicingesnio - 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo iki 2030 metų.

"Lietuva nuo nepriklausomybės atgavimo 1990 metais iki dabar sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 58 procentais. Tolesnis spartus šių dujų emisijos mažinimas yra ambicingas, tačiau realus tikslas. Norint jį pasiekti, svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą. Ne mažiau svarbu, kad prie šio tikslo prisidėtų visa ES, solidariai ir atsižvelgdama į finansines galimybes", - teigė šalies vadovas.

Diskusijoje apie klimato kaitą Prezidentas taip pat atkreipė vadovų dėmesį į "Žalios Lietuvos" iniciatyvą ir jos tikslus.

Kalbėdamas apie Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę, Lietuvos vadovas atkreipė ES lyderių dėmesį į tai, kad trečiosios šalys taip pat privalo laikytis visų tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų.

Ketvirtadienį diskutuojant derybų su Jungtine Karalyste klausimu, šalies vadovas padėkojo ES vyriausiajam derybininkui Micheliui Barnier už pastangas, siekiant abipusiškai naudingo susitarimo. "Privalome ramiai ir konstruktyviai dirbti, iki bus pasiektas rezultatas, sukuriant patikimą pagrindą ES ir Jungtinės Karalystės visapusiškai partnerystei", - sakė šalies vadovas.

Prezidentas prieš susitikimą su Europos lyderiais apsikeitė pozicijomis darbotvarkės klausimais su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais.

Antrąją EVT sesijos dieną - penktadienį - vadovai aptars ES ir Afrikos santykius, situaciją Baltarusijoje, taip pat sankcijas Rusijai dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo.

„Jūsų Ekscelencija Prancūzijos Respublikos Prezidente, ponia Macron, Ekscelencijos, gerbiami svečiai, ponai ir ponios, sveiki susirinkę! Esu nepaprastai laimingas, galėdamas atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose pasveikinti mūsų brangius draugus iš Prancūzijos.

Šią dvišalių santykių šventę minime erdvėse, kurias dar XV amžiaus pradžioje pirmasis aprašė čia lankęsis Burgundijos kunigaikščio pasiuntinys Guillebert‘as de Lannoy. Jau vėliau pirmąjį Vilniaus universiteto botanikos sodą netoliese kūrė Jeanas-Emmanuelis Gilibert‘as, čia pat mokslo šviesą skleidė ne vienas dėstytojas iš Prancūzijos.

Visa tai rodo, kad mums, lietuviams, Prancūzija nuo seno buvo žinių ir įkvėpimo šaltinis. Visada žavėjomės prancūzų laisvės dvasia. Prancūzijos revoliucijos įvykiai ir idėjos išjudino drąsias reformas bendroje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. 1791 metų gegužės 3 dieną priėmėme pirmąją Europoje rašytinę Konstituciją!

Kai vėliau savo laisvės idealus gynėme pakartotiniuose sukilimuose prieš Rusijos carizmą, daugelis pralaimėjusių sukilėlių prieglobstį atrasdavo ne kur kitur, o svetingoje Prancūzijoje. Tradicijų tęstinumą rodo ir tai, kad pripažinto „Kovojančios Lietuvos prezidento“, pokario partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo kelias jį buvo trumpam nuvedęs į artilerijos mokyklą Fontenblo. (Ne paslaptis, kad Prancūzija garsėja daug pasiekusiais artileristais!)

Puikiai pamename, kad net ir sovietinės okupacijos metais nepriklausomos Lietuvos balsas skambėjo Prancūzijoje. Esame dėkingi, kad Jūsų šalis niekada nepripažino Lietuvos aneksijos ir išsaugojo bei, atėjus laikui, grąžino tarpukario Lietuvos auksą.

Kai Prancūzijos Prezidentas François Mitterrand'as atvyko į Lietuvą 1992 metais, tai apskritai buvo vienas pirmųjų užsienio valstybės vadovų vizitų nepriklausomybę atgavusioje šalyje. Tuomet jis sakė: „Ateis diena – geriau, kad anksčiau – kai atsiras visos sąlygos, ir jūs būsite visateisiai partneriai valstybių, kurioms priklauso Prancūzija.“ Mums tai buvo stiprūs, įkvepiantys, netgi pranašingi žodžiai – juk dabar Jūs, pone Prezidente, lankotės visateisėje Europos Sąjungos ir NATO narėje!

Esu nepaprastai laimingas, jog kartu galime kurti stipresnę Europą, paremtą demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir bendra ateities vizija. Lietuvos piliečiai šiandien nori vieningos, stiprios, žalios ir inovatyvios Europos. Europos, kuri gebėtų greitai reaguoti į visus jai kylančius iššūkius ir taptų žinių bei inovacijų lydere pasaulyje.

Lietuva kartu su Prancūzija remia ir stiprina transatlantinį saugumą. Šiuo metu mūsų šalyje tarnauja 300 Prancūzijos karių. Prancūzų lakūnai reguliariai dalyvauja NATO oro policijos misijoje. Esame pasiruošę kartu stiprinti Europos saugumą kovoje su hibridinėmis, kibernetinėmis grėsmėmis, dezinformacija ir trečiųjų šalių kišimusi į rinkimus.

Žinoma, Europos projektas niekada nebus stiprus be tvirtų žmogiškųjų ryšių tarp mūsų nacijų. Net ir XX amžiaus istorijoje netrūksta įspūdingų asmenybių, jungiančių abi valstybes. Tvirtų sąsajų su Lietuva turėjo prancūziškai rašę poetas Oskaras Milašius ir dukart Gonkūrų premijos laureatas Romainas Gary, pasaulinio garso Lietuvos žydų kilmės mąstytojas Emmanuelis Levinas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas Algirdas Julius Greimas.

Mes iki šiol prisimename ir žymių prancūzų mąstytojų Jeano-Paulio Sartre'o bei Simone de Beauvoir vizitą Lietuvoje 1965 metais. Ateities kartoms liko Sartre‘o, kaip žmogaus, sunertomis už nugaros rankomis kovojančio su vėju bei smėliu, nuotrauka – vienas žymiausių Lietuvos fotografijos kūrinių, o sykiu ir puiki visos filosofo kūrybos metafora.

Leiskite man akimirką stabtelėti prie šio įtaigaus vaizdinio. Juk žmogaus pastangos atsilaikyti ir suvaldyti priešpriešą – viena svarbiausių istoriją kuriančių jėgų. Šiandien, kai pasaulyje regime vis daugiau neužtikrintumo ir nerimo dėl ateities, gali kilti pojūtis, tarsi žengtume prieš stiprų vėją. Tam, kad kylanti audra mūsų pavieniui nenupūstų, reikalingi atramos taškai.

Esu įsitikinęs, kad plėtojami bendri kultūriniai projektai, intensyvūs verslo ryšiai, stiprėjanti miestų giminystė, netgi sportininkų mainai taps tolesnės nuoširdžios mūsų šalių draugystės pagrindu!

Turime daug priežasčių pasitikėti vieni kitais, išvien dirbti ir vieni kitus palaikyti. Tegul ilgaamžė mūsų istorija įkvepia Lietuvą ir Prancūziją naujiems pasiekimams!

Tegyvuoja Lietuva! Tegyvuoja Prancūzija! Tegyvuoja Europa!

Į Jūsų sveikatą, pone Prezidente, ponia Macron!“

Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Informacija apie įvykį perduota Tauragės greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Tauragės apskrities vyriausiam policijos komisariatui.

Liepos 24 d. apie 19.33 val. Neravų gatvėje automobilis „VW Golf“, vairuojamas 42 metų moters, partrenkė ir sužalojo nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią 82 metų moterį.

Nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę, tačiau 22.05 val. nuo patirtų sužalojimų mirė.

Naujame pranešime nebeminima, kad medikas dirbo Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus konsultuojančiu gydytoju ir Vilniaus "Kardiolitos" klinikoje.

Tarp kovo 19 dieną jau nustatytų koronavirusu apsikrėtusiųjų asmenų - medikas iš Ukmergės, dirbantis Ukmergės ligoninėje. Tikėtina, kad asmuo turėjo tiesioginį kontaktą su kolegomis, anksčiau keliavusiais Italijoje, Egipte, Afrikoje ir Dubajuje.

Šiuo metu asmuo izoliuotas ir gydomas Santaros klinikose.

Šiuo metu nustatyta virš pusantro šimto galimų jo turėtų kontaktų.

Minėtieji užsienyje keliavusieji mediko kolegos ir kartu su asmeniu gyvenantys šeimos nariai taip pat atvyko į Santaros klinikas ir tiriasi dėl galimo užsikrėtimo koronaviruso infekcija. Išsiaiškinta, kad asmuo turėjo kontaktą ir su kitais giminaičiais, tad jie vertinami kaip dideles rizikos sąlytį turėję asmenys, su jais bendrauja NVSC specialistai. Detalesnė informacija bus pateikta vėliau.

Medikas dirba Ukmergės ligoninėje. Šiuo metu nustatyta virš pusantro šimto galimų jo turėtų kontaktų, šis skaičius ir aplinkybės tikslinami.

Ukmergės ligoninės administracija informuota apie būtinus prevencinius veiksmus, toliau bus bendraujama su kiekvienu sąlytį turėjusiu asmeniu. Pirminiais duomenimis, darbovietėje vyko posėdis ir mokymai, darbuotojai bus informuoti apie tolimesnius sprendimus ir eigą.