Komitetas pritarė

Neseniai „Kauno dienoje“ skelbtoje publikacijoje „Alkoholio procentų galvosūkis: pliusai, minusai ir absurdai“ informavome apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kurio vienas pagrindinių tikslų – gerinti verslo reguliacinę aplinką.

Kaip pranešė ELTA, Ekonomikos komitetas pritarė ministerijos iniciatyvai. Praėjusį trečiadienį vykusiame posėdyje dauguma komiteto narių pasisakė už naujoves, kuriomis siekiama pašalinti alkoholio įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus.

Kaip aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, šiuo metu mugėse, parodose ir renginiuose pagal gėrimų tipą skiriasi jų galimas stiprumas. Viceministrė teigia, jog siekiama suvienodinti sistemą, kad būtų leista parduoti visus silpnuosius alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas siekia 8,5 proc.

„Dabar mes turime sistemą, pagal kurią alui taikoma 7,5 proc., o kai kurioms sidro rūšims iki 8,5 proc. riba. Mes viską suvienodiname iki 8,5 proc.“, – per komiteto posėdį teigė I. Valeškaitė.

Anot jos, sąlygos būtų suvienodintos ir vidutinio stiprumo gėrimams, kuriems būtų nustatytas 15 laipsnių apribojimas. Tokius gėrimus, jos teigimu, taip pat būtų leista pardavinėti mugėse ir masiniuose renginiuose. Į šią kategoriją įeitų vynas, putojantis vynas, midus, likeriai ir silpnieji alkoholiniai kokteiliai“, – aiškino ELTA cituojama I. Valeškaitė.

Abejotinas pasiūlymas

Pasak viceministrės, Alkoholio kontrolės įstatymo projekto naujovės, kurioms pritarė komiteto nariai, panaikins su teisės aktais nesuderinamas nuostatas.

(...) Dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti.

 

Ekonomikos komiteto posėdyje nesutarimų iškilo dėl parlamentaro Gintauto Palucko siūlymo, kad renginiuose būtų galima parduoti tik natūralios fermentacijos gėrimus, tokius kaip alus ar vynas, bet ne tarose parduodamus kokteilius. Visgi buvo pritarta originaliam siūlymo variantui.

„Kauno dienai“ komentuodama G. Palucko pasiūlymą, I. Valeškaitė atkreipė dėmesį į toksikologų ne kartą pateiktas išvadas, kad fermentacijos būdas neturi įtakos alkoholio kokybės rodikliams, nes distiliuotas etilo alkoholis turi tokį patį poveikį organizmui kaip ir natūralios fermentacijos alkoholis, kuris taip pat gali būti išgautas iš skirtingos kokybės produktų.

BNS cituojamas koncertų, renginių, muzikos projektų organizatorius Martynas Tyla pabrėžė, kad priėmus pataisas būtų panaikinta diskriminacinė situacija, kad „turime gerti tai, ką turime gerti“.

„Tada, kai reikia gerti tik alų ar sidrą, turime problemą. Tai nepriimtina“, – tvirtino jis.

Jei pataisos būtų priimtos, mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu, reklama nebūtų laikoma informacija apie maisto ir alkoholio derinimo rinkinius, apdovanojimus, gamybos technologijas, tradicijas.

Būta ir kuriozų

Alkoholio kontrolės įstatymo projekto dar laukia svarstymas Seime, o tada maždaug tris mėnesius teks laukti, kol pataisos bus notifikuotos Briuselyje.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius „Kauno dienai“ sakė beveik neabejojantis, kad Seime įstatymo pakeitimams bus pritarta ir po notifikacijos Briuselyje Lietuvoje jau bus galima išvengti keisčiausių nesusipratimų, į kuriuos įveldavo Alkoholio kontrolės įstatyme esantys kurioziški prieštaravimai.

„Viena iš tokių kuriozinių situacijų nuolat apkartindavo bene garsiausio Kauno renginio, miesto identiteto simboliu jau seniai tapusio festivalio „Kaunas Jazz“ rengėjų ir dalyvių kasdienybę, nes dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti“, – vylėsi Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Vis dėlto yra manančių, kad reikia ginti ne savo kailiuką, bet savo tėvynę. Savas kailiukas mums ir yra tėvynė – šilta, sava ir maloni. Tiek puoselėtas kailiukas – ir vitaminais, ir aliejais, kedentas grožio salonuose, lepintas paplūdimiuose ir t. t. Gaila būtų nunulinti tokį įdirbį.

Tėvynę dažniausiai gina turintys stuburą. Žiurkėnui geriau turėti sotų ir didelį grūdą, bet ne stuburą. Geriau graužti grūdą, nei pačiam būti graužiamam nesaugumo jausmo. Įtampos laikais stuburas yra nereikalingas, net pavojingas organas. Geriausiai būtų jį išoperuoti, nes anas trukdo kaip kirmėliukui šliaužti tarp įvairiausių kliūčių į grūdų sandėlį.

Mūsų tikslas kuo tvirčiau įsisiurbti į šiltą europinės gerovės krūtį ir toje krūties koplyčioje atrasti taiką ir ramybę.

Kažin, ar kiekvienas turi žiurkėną savyje, t. y. tokį (dvasine ir psichologine prasme) stenantį storulį, kurio bezdalais neseniai taip pasišlykštėjo ir kone susivėmė profesorius V. Lansbergis.

Na, gerai: užauginome žiurkėną savyje. Ne kokį nors tundros susliką, bet normalų rubuilį, prikimštais žandukais, žvilgančiais rožiniais nagučiais, nuolat ieškantį gerovės, saugumo ir grūdų sandėlio.

Pasak V. Landsbergio, pakako Prancūzijos prezidentui prasitarti apie garbę ir kovą – koks kilo storulių stenėjimas.

Jei jau V. Landsbergis vaišina Europą tokiais posakiais, tai kažkas atsitiko. Profesoriaus galvoje vatos dar niekas nėra aptikęs.

Kad ir kas nutiktų, turintys stuburą registruosis steigiamose karo komendantūrose, o mes registruosimės urveliuose prie sandėlių.

Dar perspėjame visus geros valios žmones: mes, žiurkėnai, esame labai jautrūs. Būkite mandagūs, atsargūs ir saugokitės, kad neužmintumėte ant mūsų, nes labai lengva mus sužeisti ir traumuoti.

Pradėjo eksperimentą

Švietimo ministerija neturi susistemintos informacijos, kiek Lietuvoje yra tokių mokyklų. Tačiau jų atsiranda ir, atrodo, daugėja.

Viena tokių – Kauno rajono Kulautuvos pagrindinė mokykla.

Jos vadovė Jolita Velžienė „Kauno dieną“ informavo, kad eksperimentas prasidėjo pasibaigus Velykų atostogoms ir, tikėtina, tęsis iki mokslo metų pabaigos.

„Per pertraukas dabar daugiau judesio, atsipalaidavimo, bendravimo“, – atkreipė dėmesį mokyklos vadovė.

Ji papasakojo, kaip brendo sumanymas per pamokas atsisakyti telefonų, kaip planas buvo įgyvendintas ir kokie šios naujovės, kurią pedagogai kol kas apibūdina kaip eksperimentą, rezultatai.

Keli etapai

Sprendimas atsisakyti mobiliųjų telefonu priimtas keliais etapais ir, pabrėžė J. Velžienė, jis nebuvo spontaniškas.

„Kelias iki sprendimo įgyvendinimo buvo netrumpas. Pirmiausia, vyko diskusija pedagogų bendruomenėje. Matėme, kad mūsų mokiniams ne viskas gerai, matėme, kad jie per mažai bendrauja per pertraukas ir pamokose nevengia išsitraukti telefono, nors be mokytojo leidimo tai draudžiama. Toks draudimas galioja gal jau šeštus metus, bet matėme, kad jis neveiksmingas.

Mokytojai, galima sakyti, toje kovoje pasidavė ir dažnai iš pedagogų išgirsdavome pastebėjimų, kad jie ne prižiūrėtojai, kodėl pamokose turėtų kovoti dėl telefonų naudojimo tvarkos ir pan.“, – apie nieko gera nežadančias tuometes tendencijas pasakojo Kulautuvos pagrindinės mokyklos direktorė.

Sumanymas telefonus prieš pamokas palikti spintelėse atsirado praėjusių metų pabaigoje, kai mokykloje ta tema buvo surengta mokytojų diskusija.

Teritorija: Kulautuvos mokykla turi pasivaikščiojimams ir aktyviam poilsiui tinkamą aplinką. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Padėjo ir dovana

„Pradėjome domėtis, kokia yra kitų mokyklų patirtis Lietuvoje, užsienyje. Aš pati asmeniškai gilinausi į šią temą, skaitydama įvairius šaltinius domėjausi specialistų tyrimais, išvadomis. Įdomus sutapimas – Mokytojų dienos proga viena mama padovanojo knygą apie skaitmenos poveikį žmogaus smegenims. Lyginau, svarsčiau, kas vyksta mokykloje, ir galvojau, kad tas kelias – palikti telefonus spintelėse – yra vienintelis teisingas“, – pasakojo mokyklos vadovė.

Netrukus mokyklos administracija nusprendė surengti apskritojo stalo diskusiją su moksleivių tėvais.

„Skaičiau tėvams pranešimą, paremtą įvairiomis mokytojų išvadomis. Tėvų požiūris į galimybę mokykloje atsisakyti telefonų nebuvo labai vienareikšmiškas. Netgi pasigirdo minčių, kad jau pavėlavome, reikėjo anksčiau tai padaryti“, – apie kilusias dvejones užsiminė J. Velžienė.

Per pokalbį su tėvais ji atkreipė dėmesį, kaip išmanieji telefonai veikia žmogaus smegenis.

Galima gyventi ir be telefonų. Per pertraukas kalbamės, juokaujame, aptariame reikalus, vaikštome.

„Nuolatos iš turinio telefone gaudamos tam tikrą pasitenkinimą, žmogaus smegenys išskiria nedidelę dozę dopamino ir prie to priprantama. Tokiu būdu išsivysto priklausomybės – kaip, pavyzdžiui, nuo rūkymo, lošimo ar alkoholio“, – aiškino patyrusi pedagogė.

Anot jos, mokslininkai pateikia vienareikšmę išvadą, kad priklausomybė nuo išmaniojo telefono yra stipresnė nei nuo rūkymo.

Sunkiausia dalis

Mokyklos direktorė sakė, kad pasiekus sutarimą su tėvais, dar buvo svarbu aptarti naujos tvarkos detales, o ypač sąlygą, kad apie planuojamus pokyčius mokykloje tėvai savo vaikams praneštų taip, kad jie patikėtų planuojamų naujovių naudingumu.

„Tėvų, prieštaraujančių dėl naujos tvarkos, nebuvo. Tiesa, kai kurie abejojo – juk telefonai gali praversti ugdymo procese. Tačiau sutarėme, kad mokytojas yra pamokos šeimininkas ir, jei reikės, vaikai galės telefonus atsinešti ir naudoti“, – paaiškino pedagogė.

Tada, pasak jos, laukė sunkiausia dalis – pokalbis su mokiniais, kurių Kulautuvos pagrindinėje mokykloje yra 227.

Sąlyga: mokyklos direktorė J. Velžienė pabrėžė, kad sprendimas dėl telefonų naudojimo nebūtų įmanomas be tėvų ir moksleivių supratingumo. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nustebino branda

„Pati ėjau į klasių valandėles ir, atsižvelgdama į mokinių amžių, pristačiau tyrimus ir užsienio mokyklų patirtis, išvadas“, – sakė direktorė ir pabrėžė, kad ne vieną valstybė jau yra priėmusi nacionalinio lygio sprendimus mokyklose atsisakyti išmaniųjų telefonų.

Direktorė J. Velžienė tvirtino buvusi nustebinta vaikų mąstymo branda.

„Vaikai, aišku, turėjo klausimų, bet iš jų pusės nebuvo didžiulio pasipriešinimo, negatyvo. Kai vienoje klasėje per pokalbį juokais paklausiau, ar į mano automobilio duslintuvą prikišite kankorėžių, vaikai tik juokėsi“, – prisiminė J. Velžienė.

Vyresniųjų abejonės

Anot mokyklos direktorės, iš pokalbių ji supratusi, kad moksleiviai mato ir suvokia aptariamą problemą.

„Jie geba įsiklausyti į argumentus. Jie pripažino suprantantys, kad dėl išmaniųjų įrenginių nukenčia bendravimas, sutrinka socialiniai ryšiai“, – pastebėjo pašnekovė.

Pasiteiravus, kokių abejonių mokyklos administracijai išsakė moksleiviai, pedagogė atkreipė dėmesį į kai kurių vyresnių klasių moksleivių nuogąstavimus.

„Buvo abejonių. Pavyzdžiui, sakė, kad jie kuria savo verslą, kad jiems tai gali trukdyti bendrauti su klientais. Tada kalbėjomės apie suaugusio žmogaus brandą, kai jis geba racionaliai ir naudingai reguliuoti ir planuoti savo veiklą“, – sakė J. Velžienė.

Pramogos: koridoriuose – nestinga patrauklių žaidimų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pravertė žaidimai

Buvo klausimų, ką reikės veikti per pertraukas. Pasak direktorės, tai paaiškinti nebuvo sunku.

„Pabrėžėme, ką mokykla jiems gali pasiūlyti – tai stalo žaidimai, žaidimai lauke, šachmatai, šaškės, dėlionės, stalo tenisas, stalo futbolas ir kita. Mokykla yra dėkingoje aplinkoje – jeigu oras tinkamas, vaikai gali leisti laiką lauke“, – sakė J. Velžienė.

Moksleiviai buvo raginami įsitraukti dalyvaujamojo biudžeto projektą, kuris suteikia galimybę siūlyti mokyklai tinkamų idėjų ir gauti lėšų idėjoms įgyvendinti.

Tinkamas metas

Netrukus moksleiviams ir pedagogams teko apsispręsti, kada pradėti eksperimentą.

„Nusprendėme, kad po atostogų yra palankus metas, kai prasideda tarsi kitas etapas ir mokykloje jau veikia nauja tvarka“, – teigė pedagogė.

Ji pabrėžė, kad daug papildomo darbo turėjo klasių vadovai klasių valandėlių metu.

„Sukūrėme tvarkos aprašą, nustatėme taisykles ir skyrėme bandomąjį laikotarpį. Aptarėme, kad tai laikotarpis, kai į nusižengimus dar nereaguosime labai griežtai, visi pratinsimės prie naujos tvarkos. Ir dabar tai darome“, – sakė pašnekovė.

Pokytis: atsisakius telefonų populiarios tapo ir šaškės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Vengia spaudimo

Bandomajam laikotarpiui nutarta skirti porą mėnesių ir vengti spaudimo.

„Laikomės tvarkos, bet be bausmių. Tikslas nėra vaikus nubausti, gąsdinti, atimti telefonus, kviestis tėvus ar kaip nors spausti. Norime gražaus susitarimo ir supratimo“, – sakė pedagogė.

Ji pabrėžė, kad bausmių nekūrė ir specialiai nenumatė kokių nors poveikio priemonių.

„Yra mokyklos tvarkos taisyklės. Jei mokinys nesilaiko mokinio elgesio taisyklių, reaguojama taip pat – gali būti perspėjimas, gali būti pokalbis su tėvais, gali būti pokalbis vaiko gerovės komisijoje, kodėl nepavyksta laikytis taisyklių“, – paaiškino mokyklos vadovė.

Atsiliepimai – geri

„Kauno dienos“ pašnekovė sakė nuolat pasiteiraujanti įvairių klasių vaikų, kaip sekasi mokykloje be išmaniųjų telefonų.

„Girdžiu, kad džiaugiasi, kad dabar daugiau bendrauja su draugais, dažniau eina į lauką. Girdėjau tik pozityvius atsiliepimus“, – patikino vadovė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad daryti tvirtas išvadas dar būtį gerokai per anksti.

„Iš pradžių kiekviena naujove turi daugiau patrauklumo, įdomumo. Kas žino, gal paskui moksleiviai pradės bandyti ribas. Dabar matome tai, kas yra šiandien, – vaikai daugiau eina į lauką, daugiau bendrauja. Apie mokymo rezultatus kalbėti dar anksti“, – sakė pedagogė.

Netenka raginti

Direktorė džiaugėsi, kad nauja tvarka jau įgauna įpročio požymių.

„Jau niekam nereikia priminti, kad telefonus būtina palikti. Manau, ši tvarką įsitvirtins. Tikiuosi, kad tokia praktika įgaus pagreitį – žinau, kad Seimas yra teikęs atitinkamo įstatymo projektą“, – sakė mokyklos vadovė.

Vaikai, aišku, turėjo klausimų, bet iš jų pusės nebuvo didžiulio pasipriešinimo, negatyvo.

Ji pabrėžė, kad išmaniųjų įrenginių atsisakymas per pamokas nereiškia kokio nors sąstingio moderniųjų technologijų įsisavinime.

„Mes pakankamai apsirūpinę inovatyviomis technologijomis, beveik visos klasės turi išmaniąsias lentas, turime pakankamai kompiuterių, 3D spausdintuvų ir tikrai nesakome technologijoms ne“, – kalbėjo direktorė.

Mato pažangą

Per pertraukas pasivaikščiojus po mokyklą akivaizdu, kad dalis mokinių aktyviai žaidžia įvairius stalo žaidimus, taip pat, pavyzdžiui, ir šaškėmis.

Antai prie šaškių lentos susėdusios dvi šeštokės sakė vėl prisiminusios įvairius užmirštus žaidimus ir tai smagus atradimas.

Panašiai svarstė ir kitoje koridoriaus vietoje kažkokiu stalo žaidimu užsiėmę septintokai.

Paaugliai prisipažino abejoję, ar galės ištverti be išmaniųjų telefonų, tačiau greitai supratę, kad tai ne toks jau ir sunkus išbandymas.

„Į lauką einame, bendraujame, žaidžiame, viskas gerai“, – kalbėjo septintokas.

Penktokės Kristina, Eva, Dominyka, Airūna ir Smiltė neslėpė, kad pasiūlymas mokykloje visiškai atsisakyti telefonų iš pradžių nenudžiugino. Merginos užsiminė, kad būdavo atvejų, kai naudojosi telefonais, neleistinais būdais norėdamos pasilengvinti mokytojų skiriamų užduočių atlikimą.

„Galima gyventi ir be telefonų. Per pertraukas kalbamės, juokaujame, aptariame reikalus, vaikštome. Stalo žaidimų nemėgstame, bet jų mums ir neprireikia“, – sakė viena iš penktokių.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Sprendžia savarankiškai

Du vaikus į Kulautuvos pagrindinę mokyklą leidžianti ir toje pačioje mokykloje dirbanti pedagogė sakė, kad teigiami pokyčiai akivaizdūs.

„Pirmiausia į akis krinta, kad mokiniai per pertraukas pradėjo bendrauti vieni su kitais. Koridoriuose vaikščioja, šnekučiuojasi, ko ankščiau nebūdavo. Didelė dalis vaikų laiką leidžia mokyklos kieme, žaidžia krepšinį, futbolą. Kiti, kurie nenori eiti į lauką, randa įvairių užsiėmimų viduje – žaidžia šaškėmis, patys atsineša stalo žaidimų iš namų. Taip pat pastebėjau, kad vyresnių klasių mokiniai per pertraukas ruošiasi pamokai, kartojasi namų darbus“, – apie gerai nuteikiančias permainas pasakojo pašnekovė.

Anot mamos, sprendimas verstis mokykloje be išmaniųjų įrenginių atneš tik gerų pokyčių.

„Manau, galime būti pavyzdys kitoms mokykloms įsivedant naujas taisykles“, – svarstė moteris.

Švietimo ministerija „Kauno dieną“ informavo, kad klausimą, leisti ar ne naudotis telefonais, kiekviena mokykla gali spręsti savarankiškai – nacionaliniu lygiu tai nereglamentuojama.

Svarbios nuostatos

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtame projekte yra kelios aktualios nuostatos, šiek tiek keičiančios prekybos alkoholiniais gėrimais sąlygas ir prekybos ribojimus.

Šiuo metu galioja reguliavimas, pagal kurį masiniuose renginiuose galima prekiauti tik natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais iki 7,5 proc. Įstatymo projektu siūloma tikslinti šią nuostatą, kad prekiauti būtų galima visais alkoholiniais gėrimais, turinčiais iki 15 proc. alkoholio.

Pakeitimams pritariantieji pabrėžia, kad tokie pakeitimai atitiktų Europos praktiką, nes – atkreipiamas dėmesys – Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur prekyba alkoholiu ribojama ne tik laipsnių kiekiu, bet ir gamybos būdu. Dėl to masiniuose renginiuose iš esmės galima prekiauti tik alumi ir sidru.

Tiesmukas barjeras

Įstatymo pataisų pagrindime tvirtinama, kad pakeitus dabartinį reguliavimą atsirastų galimybė prekiauti vynu, midumi ar kitais alkoholiniais gėrimais iki 15 proc. stiprumo, o pardavimo vietose gėrimai galėtų būti pilstomi iš gamyklinės pakuotės.

EIMIN šį pasiūlymą grindžia konkurencijos sąžiningumą akcentuojančiais argumentais. Pabrėžiama, kad dabar galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, kurios iškreipia konkurenciją, kai tam tikrose vietose ar renginiuose galima prekiauti išskirtinai tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais. Todėl – atkreipiamas dėmesys – yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai sudaromas barjeras  per renginius prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais. Pagal dabar galiojantį reguliavimą masinių renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais (tik alumi ir sidru).

Nuomonė: S. Skvernelio teigimu, klausimas dėl pakeitimų Alkoholio kontrolės įstatyme yra svarstytinas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Iškreipia konkurenciją

Reziumuojama, kad tokiu reguliavimu sudaroma galimybė išimtinai prekiauti tik alumi ir sidru (natūralios fermentacijos), neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais alkoholinių gėrimų produktais ar jų mišiniais.

Daroma išvada, kad skirtingas reglamentavimas, kuris apriboja arba uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą įvairių viešųjų renginių metu (mugėse ir masiniuose renginiuose galima prekiauti natūralios fermentacijos ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais, parodose – 13 proc. alkoholiniais gėrimais), privilegijuoja vieną gamybos būdą prieš kitą, suponuoja iškreiptas konkurencijos sąlygas ir apriboja kitos rūšies ir (ar) stipresnius nei 7,5 proc. alkoholinius gėrimus gaminančių ir (ar) parduodančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti viešuosiuose renginiuose, sudaromos kliūtys jiems pristatyti ir didinti savo produkcijos žinomumą, kas ypač aktualu mažiesiems gamintojams (mažiesiems regionų vyndariams ir t. t.).

Organizuodamas klasikinės muzikos koncertą arba džiazo festivalį, labai aiškiai jauti ir iš patirties žinai, kad ta auditorija nėra alaus mėgėjai.

Absurdiškas paradoksas

Preliminariai numatyta, kad svarstymas Seimo plenariniame posėdyje turėtų vykti balandžio 25 d.

Įstatymo pakeitimus palaikantieji, pabrėžia, kad siūlomiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais pritaria didieji renginių organizatoriai, mažieji gamintojai regionuose.

Renginių organizatoriai savo vertinimuose nuolat išryškina absurdišką paradoksą. Šiuo metu įstatyme yra nuostata, kai leidžiama prekiauti visais alkoholiniais gėrimais iki 15 proc. kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio ir turizmo teritorijose (pvz. Palangos ar kt. miestų paplūdimiuose), tačiau kažkodėl masiniuose renginiuose, kuriuose užtikrinama apsauga, kontrolė ir kt., šiuo metu galima prekiauti tik alumi ir sidru.

Trūksta logikos

Renginius organizuojančios bendrovės „Bravo events“ vadovas Vaidas Zdancevičius situaciją Lietuvoje palygino su padėtimi kaimyninėse šalyse.

„Mes dirbame keliose šalyse ir galiu pasakyti, kad nei Lenkijoje, nei Latvijoje, nei Estijoje tokių apribojimų nėra. Visiškai nesuprantama, kodėl yra apribojimas labai nereikšmingu, neesminiu alkoholio koncentracijos laipsniu. Mes, kaip renginių organizatoriai, dėl suvaržymų turime apribotą asortimentą, partnerių kiekį ir konkurenciškai atsiduriame visai kitokiose sąlygose“, – „Kauno dienai“ sakė verslininkas.

Požiūris: K. Starkevičiaus teigimu, pakeitimai panaikintų nelogiškumus ir iškraipymus, viena kitai prieštaraujančias sąlygas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

V. Zdancevičius atkreipę dėmesį, kad pagal dabartinį įstatymą galimi gėrimai renginiuose yra alus arba sidras.

„Tačiau organizuodamas klasikinės muzikos koncertą arba džiazo festivalį, labai aiškiai jauti ir iš patirties žinai, kad ta auditorija nėra alaus mėgėjai. Čia reikėtų siūlyti šampano, putojančio vyno, paprasto vyno, bet to daryti negalime, nes juk alkoholio koncentracija keliais laipsniais viršija įstatymo nubrėžtą ribą. Kai organizuoji renginį, pavyzdžiui, Valdovų rūmuose, bare gali tik būti alus. Kodėl?“ – apie logiškumo stokojančius apribojimus svarstė V. Zdancevičius.

Jis pabrėžė, kad esama ir kitų aiškaus pagrįstumo neturinčių sąlygų.

„Renginiuose gali būti prekiaujama stipriu alkoholiu, jeigu renginio vietoje yra kavinė. Kai organizuojame, pavyzdžiui, festivalį „Granatos Live“, toje teritorijoje nėra kavinės, o tai reiškia, kad mes negalime įrengti vyno baro. Kitų festivalių organizatoriai savo šventės teritorijoje turi kavinę, todėl jiems tas draudimas negalioja. Žiūrint iš konkurencijos perspektyvos, tai yra neteisinga, nemotyvuota. Suprantama, aš esu už tai, kad prekybos alkoholiu ribos būtų praplėstos, nes joms dabar trūksta paprasčiausio logiškumo“, – sakė  „Bravo events“ vadovas.

Komentarai

Kazys Starkevičius

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

Siūlomus pakeitimus Alkoholio kontrolės įstatyme vertinu teigiamai, nes pakeitimai panaikintų nelogiškumus ir iškraipymus, viena kitai prieštaraujančias sąlygas. Priėmus pakeitimus, mugėse būtų galima prekiauti ne tik alumi, bet ir vynu. Tai būtų teisingas suvienodinimas. Juk jei kalėdinėje mugėje būtų galima paragauti kalėdinio šilto vyno, tragedija dėl to neįvyktų.

Jonas Pinskus

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Kalbėdamas apie dabar esančius ribojimus dėl alkoholio pardavimo laiko ar alkoholio koncentracijos, manau, suvaržymai davė naudos ir tai matėsi objektyviuose statistikos duomenyse. Aš šioje srityje gal esu konservatyvesnis ir nemanau, kad reikėtų kažką keisti.

Gintautas Paluckas

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Pataisomis siekiama alkoholį grąžinti į renginius. Tokias iniciatyvas vertinu skeptiškai. Mes šiek tiek jau apsipratome prie naujo režimo. Alkoholio vartojimas nėra jokia gėrybė. Atvirkščiai. Geriau tokio įpročio neturėti ir jo neišsiugdyti. Ir atitinkamai visi renginiai, kur pardavinėjamas mažesnės koncentracijos alkoholis, yra gražesni, švaresni, emocija geresnė ir pan. Aš nebūčiau linkęs lengva ranka atsisakinėti tų ribojimų, nes, mano įsitikinimu, jie yra pasiteisinę. Kas nori ragauti ar atsakingai išgerti alkoholio, progų randa sočiai.

Andrius Vyšniauskas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Europos reikalų komiteto narys

Alkoholio kontrolės įstatymo projektą parengusi EIMIN supranta problemas, su kuriomis susiduria verslininkai, todėl siekia leisti pardavinėti tą šiek tiek stipresnį alkoholį šventėse, per renginius, Kaziuko mugėje ir pan. Manau, pakeitimai įstatyme nesukurs jokios problemos, nes efektyvus alkoholio problemos reguliavimas yra visiškai kitose srityse.

Rasa Budbergytė

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja

Tokios įstatymo pataisos įmonėms sudarytų daugiau galimybių prekiauti alkoholiu, turėti mažiau ribojimų prekyboje. Tai atneštų didesnes pajamas, įplaukas. Tai nauda, kurią būtų galima vertinti kaip teigiamą. Tačiau yra ir kita pusė. Bet kokie atpalaidavimai, susiję su alkoholio naudojimo kontrole, gali sukelti ir tam tikrų neigiamų padarinių. Pataisomis siekiama, kad renginiuose ir tam tikrose viešose vietose būtų galima prekiauti dvigubai didesnę alkoholio koncentraciją turinčiais gėrimais – padidinti alkoholio procentą nuo 7,5 iki 15. Vadinasi, bus daugiau galimybių būti apsvaigusiam viešoje vietoje ir sukelti tam tikrų padarinių, nes stipresnio alkoholio pavartojęs žmogus yra labiau pažeidžiamas, galbūt linkęs į smurtą, į nepakantumą kitai nuomonei ar dar kam nors. Taigi tas projektas yra svarstytinas dviem aspektais. Ko yra siekiama? Siekiama, kad įmonės turėtų daugiau pajamų ir dėl to valstybei sumokėtų daugiau mokesčių. Kitas klausimas – ar mes savo visuomenę saugome nuo žalingo alkoholio poveikio ar nesaugojame? Ar gal jau galvojame, kad visi yra sąmoningi, visi pavartoję alkoholio elgiasi kultūringai ir jokių buitinio smurto apraiškų jau nebėra. Aš galvoju, kad tie draudimai, ir gana dideli draudimai, yra ne veltui, nors ir ne visi jais patenkinti. Žinoma, daug draudimų nėra gerai, tai riboja ūkinę veiklą. Tačiau, manau, su Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis dar reikėtų palūkėti.

Andrius Kupčinskas

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Alkoholinių gėrimų pardavinėjimo sąlygų suvienodinime nematyčiau grėsmės ar dar ko nors, kas apibūdinama kaip varžtų atlaisvinimas. Įstatymo pataisomis siekiama sudaryti adekvačias konkurencijos sąlygas. Dabar tenka girdėti įvairių absurdiškų situacijų – pavyzdžiui, kad karštą vyną kalėdinėse mugėse pardavinėjantys jį skiedžia.

Saulius Skvernelis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys

Dabartiniuose apribojimuose dėl alkoholio yra ir pliusų, ir minusų. Vis dėlto, manau, klausimas dėl pakeitimų Alkoholio kontrolės įstatyme yra svarstytinas. Reikia, kad atsirastų teisinė logika. Nes dabar, kai jos nėra, atsiranda prieštaravimai – skirtingi ribojimai iš esmės tokiuose pačiuose renginiuose.

Lukas Savickas

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Įstatymo projektą vertinčiau atsargiai, nes praėjusioje kadencijoje priimti reikšmingi alkoholio ribojimai ir reklamoje, ir prekyboje davė tam tikrų naudų. Visuomenė per kelių metų laikotarpį prie ribojimų priprato. Man, kaip politikui, tą klausimą teko ne kartą aptartį su rinkėjais įvairiose Lietuvos vietose ir neteko girdėti ar susidurti su atvejais, kad kas nors teiktų skundus ar priekaištautų, jog nuostatos dėl alkoholio apribojimo yra blogos, netinkamos.

Algirdas Sysas

Seimo Europos reikalų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys

Tokiai iniciatyvai nepritariu, nes daug metų dirbu Priklausomybių komisijoje ir žinau, kokia situacija buvo ir kaip ji pakito sugriežtinus alkoholio pardavimą, prieinamumą. Kaip Seimo priklausomybių prevencijos komisijos narys iš praktikos žinau, kad be alkoholio niekas dar nenumirė, o nuo alkoholio miršta labai daug žmonių. Pardavimo sąlygų liberalizavimas, laiko ilginimas ir visos kitos priemonės gali pakenkti žmonių sveikatai.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Seimo pirmininko pavaduotoja

Pritariu siūlomiems pataisymams. Kiek žinau, didžioji dalis mūsų frakcijos yra tokios pačios nuomonės. Per muges ir panašiuose renginiuose prie alaus galėtų būti ir šiek tiek stipresnių gėrimų. Nemanau, kad mugėse ir kituose renginiuose šiek tiek padidinus leistiną alkoholio koncentraciją parduodamuose gėrimuose, atsirastų kažkoks pavojus. Padidinimas labai nežymus. Paprastai tokių renginių aplinka būna kultūringa. Ir, aišku, reikia atsakingo vartojimo. Dar yra kolegų liberalų siūlymų dėl prekybos alkoholiu laiko pailginimo. Dėl tokio planuojamo pakeitimo pasisakau prieš, motyvuodama tuo, kad žmonės jau yra įpratę, įprotis yra susiformavęs ir jis gana gerai veikia.

Reguliavimas turi būti tolygus

Diskriminacinę situaciją pastebi ir asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ vadovas Martynas Tyla. Jis sako matantis barjerą renginių metu prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais.

„Renginiuose užtikrinamas dalyvių ir žiūrovų saugumas, taikoma praėjimo kontrolė, kitos griežtos apsaugos priemonės. Nepaisant to, galime prekiauti tik alumi ir sidru.

Žmonėms ribojamas pasirinkimas, o renginių organizatoriams – galimybė rinktis tiekėjus organizuojant renginį. Nesame už alkoholio vartojimo skatinimą, tačiau tikime, kad reguliavimas ir prieinamumas turi būti tolygūs, nediskriminuoti tam tikrų sričių“, – situaciją komentuoja M. Tyla.

Jis pastebi, kad dauguma renginių organizatorių dabar yra ribojami, renkantis tiekėjus.

„Svarbu suprasti, kad alkoholiniai gėrimais galėtų būti išpilstomi tik iš gamyklinės pakuotės. Vadinasi, renginių metu nebūtų galimybės piktnaudžiauti stipriaisiais alkoholiniais gėrimais.

Net ir dabar, jei renginys vyksta teritorijoje, kurioje veikia nuolatinė viešojo maitinimo įstaiga, prekyba įvairiais gėrimais neribojama. Tačiau laikinai prekybai toks apribojimas yra taikomas be aiškaus pagrindimo ir racionalių priežasčių̨“, – teigia M. Tyla

Paskaičiuota, kad pirkdamas gerą automatą, vargšelis Jonas nuo šeimos biudžeto turėtų atsegti 4 proc. euriukų. Nežlugdanti suma, bet tik ne vargšeliui Jonui. Jam teks tartis su visais savo šeimos sluoksniais – sūnumi, sutuoktine, uošve ir net kaimynu Fedia, nes uošvė su juo paflirtuoja, ir anas jai yra kone pagrindinis patarėjas. Dabar primeskime. Sūnui reikia naujesnio telefono. Žmona būtinai užsimanė atostogų į Turkiją. Ir uošvienė kartu norėtų, mat tarp senjorų plinta nauja vakarietiška mada – gyventi oriai.

Vargšelis Jonas galvoja, kad tos vakarietiškos mados vien tik problemas kelia. Jo nuomone, oraus gyvenimo madų galima vaikytis gyvenant kur nors Šveicarijoje, o Lietuvoje orus gyvenimas gaminamas mažais kiekiais, yra tik pasipuikavimo būdas ir dalijamas kaip deficitinė prekė sovietmečiu. Net Fedia iš uošvienės juokiasi, sakydamas, kad lietuviai negalės įpirkti oraus gyvenimo. O jei dar nuo šeimos 4 proc. atsegsi, tai net degtinei gali pritrūkti. Todėl geriau turėti kačergą ir degtinės dėžę negu automatą ir kiauras kelnes. Taip sako Fedia ir uošvienė tiki. Tačiau į Turkiją vis tiek nori. Tai važiuok pas Fedios gimines į Kislovodska. Ne – į Turkiją, ir viskas.

Jonas geras žmogus. Jis norėtų sukurti gerą gyvenimą sūnui ir žmonai. Tačiau kaip tada atsegti 4 proc.? Jonas ne kartą girdėjo, kad gyvenimas Lietuvoje dabar geras kaip niekad. Bet uošvė sako, kad tai ne prieš gera. Tai ženklas, kad tuoj viskas pablogės, nes Lietuvoje gyventi ilgai ir laimingai nerealu. Galima tik trumpai ir laimingai arba ilgai ir nelaimingai. Ir liko Jonas prie kačergos. „Mažu kaip nors apsiginsim“, – vylėsi jis.

Surašė skundą

Prieš dvejus metus kažkas, tikėtina, būtent iš tų žmonių, pabandė atkreipti valdžios struktūrų dėmesį į kuriozinę situaciją minėtoje miško teritorijoje: kelioms kontroliuojančioms institucijoms parašė anoniminį skundą.

Skunde buvo informuojama apie Prienų rajone, Pociūnų kaime, esančius nelegalius statinius. Sovietmečiu čia išdygę ir iki šiol neįteisinti kai kurie pastatai yra renovuojami, pritaikomi dabartiniams poreikiams, nors kontroliuojančios institucijos pabrėžia, kad kvartalas teisiniu požiūriu yra nelegalus.

Ši teritorija, kurioje yra apie 40 įvairaus dydžio statinių, dabar neoficialiai vadinama aviatorių gyvenviete.

„Kauno diena“ yra rašiusi, kad pilkojoje įstatymų zonoje esančiame kvartale lankosi ir poilsiauja beveik vien tik su aviacija susiję asmenys ir jų šeimos. Tarp jų – Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (KAASK) vadovas Mindaugas Žaliukas.

Būtent jis, keli jo kaimynai ir kolegos pakliuvo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) akiratį. Gavusi skundą inspekcija ėmėsi analizuoti įtarimus dėl neteisėtų statybų – galimai be projektų, be leidimų, miško teritorijoje, kurioje bet kokios statybos apskritai yra draudžiamos.

Margumynas: probleminėje zonoje – ne tik juridinis, bet ir architektūrinis chaosas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nurodė griauti

VTPSI atstovė Rasa Kėkštienė redakciją informavo, kad statybų leidimai pranešime minimiems statiniams neišduoti.

Tokią pat informaciją redakcijai buvo pateikusi ir Prienų rajono savivaldybės Administracijos direktorė Jūratė Zailskienė. Apie galimai neteisėtus poilsio paskirties statinius Pociūnų kaime informavo ir Miškų kontrolės departamento atstovė Lina Lapėnaitė.

Pasibaigus tyrimui VTPSI nustatytė, kad „minėtame žemės sklype, miško žemėje, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, pastatyti nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami keturi poilsio nameliai, malkinė, stoginė, šulinys ir nuotekų kaupimo rezervuaras. Statytojai statybą leidžiančių dokumentų nepateikė“.

„Kauno dienoje“ buvo rašyta, kad išvadose atkreipiamas dėmesys, jog iki 1995 m. dėl statybų miško ūkio paskirties žemėje apskritai nebuvo jokio teisinio reglamentavimo. Remdamasi tuo inspekcija padarė išvadą – nors statybą leidžiančių dokumentų nėra, tai netraktuojama kaip savavališka statyba.

„Du poilsio nameliai ir stoginė pastatyti 1984 m. – dėl jų savavališkos statybos faktai nenustatyti (tarp tų objektų pateko ir M. Žaliukui priklausantis statinys – red. past.). Dėl kitų dviejų poilsio namelių statytojui surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai iki 2022 m. rugsėjo pašalinti statinius ir sutvarkyti statybvietę“, – nurodoma VTPSI tyrimo išvadose.

Teritorija, kurioje yra apie 40 įvairaus dydžio statinių, dabar neoficialiai vadinama aviatorių gyvenviete.

Nameliai, kuriuos inspekcija identifikavo kaip statytus prieš 38 metus, išoriškai atrodo gerokai naujesni. Tai akivaizdu ir nespecialistui.

Nurodymų neįvykdė

Praėjus dvejiems metams po privalomojo nurodymo (PN) pasidomėjome, kas pasikeitė aviatorių miestelyje.

VTPSI „Kauno dienos“ redakciją informavo, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti. Paaiškinime nurodomos priežastys: „Statybos inspekcija dviems statytojams surašytus PN perdavė priverstinai vykdyti antstoliams, antstolis PN pagrindu užvedė vykdomąsias bylas. Trečiajam statytojui surašytas PN neperduotas priverstinai vykdyti antstoliui, nes statytojas kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus dėl PN įvykdymo termino pratęsimo. Dėl šios priežasties, vadovaudamasi minėtomis Priežiūros įstatymo nuostatomis, Statybos inspekcija negali trečiajam statytojui surašyto PN perduoti priverstinai vykdyti antstoliui, iki sueis teismo nustatytas papildomas PN įvykdymo terminas ar įsiteisės teismo sprendimas dėl PN termino nepratęsimo.

Informuojame, kad nors dviem statytojams surašyti PN perduoti priverstinai vykdyti antstoliui, tačiau Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos pagal dviejų statytojų prašymus dėl termino atnaujinimo prašymui dėl PN įvykdymo termino pratęsimo ir PN įvykdymo termino pratęsimo. Taip pat Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos pagal dviejų statytojų prašymus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.“

Pagražinimas: kai kurie statiniai tik perdažomi. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teisiasi su savivaldybe

Buvęs vadinamasis DOSAF miestelis tapo kliuviniu ir galvosūkiu ir Prienų rajono savivaldybei, kuri siekia, kad puikios gamtos apsuptyje esanti, bet į teisinį chaosą įvelta zona būtų skirta visuomenėms poreikiams.

Dėl to su privačių asmenų advokatais jau keliolika metų vyksta teismai.

„Dėl minimoje vietovėje ir nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančių galimai savavališkų statybų vyksta teisminiai ginčai dėl Prienų rajono savivaldybės nuosavybės teisių į neteisėtai pasisavintus pastatus pripažinimo, savavališkos statybos pažeidimų pašalinimo, neteisėtai užvaldytų inžinerinių tinklų, servituto nustatymo“, – redakciją informavo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė.

Išliko: miško teritorijoje yra ir nuo sovietmečio beveik nepasikeitusių statinių, kurių šeimininkai, vengdami konflikto su įstatymais, renovacijos planus atideda ateičiai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ieško pateisinimo

KAASK vadovo M. Žaliuko paklausėme, kokiu pagrindu jis ėmėsi rekonstruoti neįteisintą savo namelį.

„Tai buvo remontas, o ne rekonstrukcija. Rekonstrukcija to nevadinčiau. Nameliai statyti vienu laikotarpiu – apie 1975–1985 m. Vieni apie 2010 m. namelius įsiteisino, o tiems, kurie įteisinimo procedūras pradėjo vėliau, jau buvo įsiteisėjęs kitas įstatymas, todėl nebegalėjome įsiteisinti dėl pasikeitusių įstatymų“, – sakė M.Žaliukas.

Jis su kolegomis siekia įrodyti, kad nameliai turi priklausyti būtent jiems.

„Aš ir kiti pateikėme teismui įrodymus dėl įteisinimo, kad mes tuos namelius valdėme jau daug metų, kai dar nepriklausomos Lietuvos nebuvo. Tada jie buvo pastatyti legaliai. Vėliau įstatymai keitėsi ir jie tapo ne visai legalūs… Viskas persikėlė į teismus. Pastarasis posėdis buvo prieš mėnesį, tikimės teigiamo sprendimo“, – vylėsi įtakingas aviatorius.

Jo tvirtinimu, kai kurie kolegos atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

„Dėl tų dviejų namelių, kuriuos statybos inspekcija apibūdino kaip neįteisintus, bet ne savavališkai statytus, galiu pasakyti, kad jų įteisinimas dabar vyksta. Juk buvo pakeistas įstatymas, pakeista žemės paskirtis, ir tai įstūmė žmones į nepavydėtiną situaciją. Viską darome teisiniu būdu. Viskas juk atsitiko dėl to, kad keitėsi įstatymai. Sovietiniu laiku tai buvo visa didžiulė sovietinė DOSAF bazė. Vieni spėjo įteisinti, kai kurie nameliai stovi ant valstybinės žemės. Mano atveju žemė yra privati. Sakyčiau, jei būčiau užgrobęs kokią valstybinę žemę… Kai tą žemę pirkome, galvojome, kad įsiteisinsime ir namelius. Nutarimą nugriauti kai kuriuos namelius sustabdė teismas ir dabar viskas yra laukimo režime“, – sakė KAASK vadovas M. Žaliukas.

Išliko: miško teritorijoje yra ir nuo sovietmečio beveik nepasikeitusių statinių, kurių šeimininkai, vengdami konflikto su įstatymais, renovacijos planus atideda ateičiai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Klausimai aerodrome

Keblumų dėl juridinio chaoso yra ir Pociūnų aerodrome, kuris plyti netoli vadinamojo aviatorių miestelio.

„Aerodrome periodiškai treniruojasi Lietuvos kariškiai. Tačiau gegužės pirmoji savaitė gali būti tokių treniruočių pabaiga, nes baigiasi aerodromo galiojimo licencija, o su parašiutininkų klubu nesudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis“, – buvo rašoma LRT.lt portale.

Pabrėžiama, kad į žemę pretenduoja Prienų savivaldybė, kuri čia nori plėsti komercinę ir rekreacinę veiklą. Atsargos karininkai sako, kad Pociūnai, kurie yra netoli Suvalkų koridoriaus, vėl turi būti sugrąžinti į strateginių objektų sąrašą, iš kurio buvo išbraukti.

Į žemę pretenduojanti Prienų rajono savivaldybė tvirtina matanti galimybę joje vystyti verslo projektus.

„Dėl Pociūnų dabar bandome susitvarkyti žemę, kad aerodromas būtų savivaldybės nuosavybė. <...> Sklypu galėtų naudotis visos asociacijos, bet asociacijų nepakanka, aplink turi kurtis verslai, reikia ir apgyvendinimo, šiuolaikinių patalpų, reikia kavinių ir kad vystytųsi verslas. Vieta gera, žemės pakankamai, pritraukus privačių papildomų investicijų, ta vieta turėtų pasikeisti“, – vylėsi Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

Valstybinės įstaigos patarimas kreiptis į teismą dažniausiai reiškia raginimą atstoti, uždaryti duris ir užmiršti kelią į čia. Suprask: daugiau su jumis neturėsime reikalų, mums nesvarbu, ką apie mus galvojate, todėl ir siunčiame jums laišką su nuorodą „noreply“ (neatsakyti).

Be to, siūloma galimybė apskųsti net ir tokį laišką. Paprastai valdiškos įstaigos laiške šis patarimas dėstomas taip: šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos… (ir t. t.).

Valstybinis aparatas linkęs apaugti biurokratiniais pelėsiais, kurie gimdo sprendimų formalumą arba visišką atsainumą.

Atrodo neįtikėtina, bet tokiomis frazėmis pasibaigiančių atsakymų sulaukia ir žurnalistai. Tokį laišką rašydamas biudžetininkas turbūt suvokia, kad neatsakė į pateiktus klausimus arba nesigilino ir atsakė paviršutiniškai, gal tiesiog patingėjo arba turėjo kokių nors tik jam vienam žinomų priežasčių atsakyti atmestinai. O tada – kreipkitės į teismą.

Pasiūlymas kreiptis į teismą ypač beširdis atrodo iš valstybinių įstaigų pusės, kurias už visuomenės pinigus (didelius) neretai atstovauja privatūs advokatai ir retai kada patiems biudžetiniams darbuotojams, padariusiems net ir didžiulių klaidų (dėl aplaidumo, neišmanymo ar pan.), reikia sukti galvą dėl išlaidų teismams. Bet kodėl kitiems nepasiūlius?

Tiesiog kreipkitės į teismą ir susikraukite teismo kuprinę: vaistų sutrikusiam miegui palaikyti ir nervams bent kiek apsaugoti, pasirūpinkite pinigais, nes teisingumas brangiai kainuoja. Dar atsakykite sau klausimą: ar jūsų atlyginimas suteikia jums galimybę tikėtis teisingumo teisinėje valstybėje?

Labai taršus

Palemone gyvenančiai senjorei Birutei Jurkevičienei neįgalumas nustatytas dar sovietmečiu. Didelį vairavimo stažą turinti moteris dabar naudojasi 23 metų senumo automobiliu „VW Passat“.

„Noriu jį pakeisti dėl kelių priežasčių. Jis yra labai taršus, o dabar už taršumą gresia visokie nemalonumai ir nesklandumai. Automobilis genda, todėl, galvoju, būtų gerai įsigyti patikimesnį, bet nežinau, kaip bus. Jis gali bet kurią dieną imti ir sustoti, o automobilis man labai reikalingas. Be automobilio niekada negyvenau. Be jo – kaip be kojų“, – pabrėžė sąnarių negalavimų varginama moteris.

Ji sakė nesuprantanti, kodėl speciali išmoka tai skiriama, tai neskiriama.

„Sunku susigaudyti. Mano neįgalumo lygis nepasikeitęs, o kompensacijos neįgaliojo automobiliui neskiria. 2001 m. skyrė. O dabar jau nebenori skirti. Sako, niekas nepriklauso, sako, mano tyrimai neatlikti“, – kalbėjo nesuprantamos situacijos prislėgta pensininkė.

Pagalbininkas: didelį vairavimo stažą turinti neįgalioji dabar naudojasi 23 metų senumo automobiliu „VW Passat“. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Daug sukrėtimų

B. Jurkevičienė pasakojo pastaraisiais metais patyrusi sukrėtimų, sveikatos būklė tik prastėjo.

„Ir dabar labai blogai jaučiuosi, sunkiai paeinu, vos galiu nueiti iš antro aukšto iki automobilio. Automobilis reikalingas nuvykti į parduotuvę. Kartais nuvažiuoju ir toliau, pas artimuosius“, – sakė moteris.

Anot jos, Palemono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja jai sakiusi, kad, norint gauti kompensaciją neįgaliojo automobiliui, reikia būti visai nepaeinančiu.

„Gydytojai sakiau, kad visai nepaeinantys, drebantys negali patys vairuoti. Jie juk neturi teisių“, – kalbėjo pašnekovė.

Nežino, ką daryti

B. Jurkevičienė sakė gavusi kompensaciją, bet ne tą, kuri jai yra kone gyvybiškai svarbi.

„Gydytojos prašiau, kad man nurodytų, kur reikia nuvykti, pasitikrinti, kad gaučiau kompensaciją automobiliui. Išrašė kompensaciją, bet ne dėl automobilio. Galvojau, kad bus įrašytas automobilis, bet automobilio ten neįrašė“, – apgailestavo moteris.

Paklausėme, ar ji pati domėjosi, ar gal prašė jaunesnių artimųjų sužinoti, kaip ir kokiais atvejais skiriamos kompensacijos.

„Pasakiau gydytojai, kad ji viską turi žinoti, kas man priklauso, ir turi man padėti. Sakau, nebežinau, ką man daryti. Man sakė, kad kompensacijos automobiliui įsigyti skyrimas yra suvaržytas. Sakau, tai ką man daryti. Aš juk nepajudu, sveikata blogėja. Jei ne sūnus ir anūkas, būtų visai prastai“, – sielojosi pensininkė.

Svarbus punktas

Palemono PSPC šeimos gydytoja Elvita Urbonienė „Kauno dienai“ sakė, kad bus pateikta dar viena paraiška kompensacijai gauti.

„B. Jurkevičienė vėl eis pas specialistus. Galutinį sprendimą šiuo atveju priima speciali komisija. Praeina metai, specialistai vėl vertina ir vėl pildome paraiškas, ir vėl teikiame. Prieš kelias dienas su B. Jurkevičiene apie tai kalbėjomės“, – sakė gydytoja

Sunku susigaudyti. Mano neįgalumo lygis nepasikeitęs, o kompensacijos neįgaliojo automobiliui neskiria. 2001 metais skyrė.

Anot jos, neseniai atsirado svarbi aplinkybė, lemianti kompensacijos skyrimą.

„Reikalingas pakartotinas kreipimasis. Buvo panaikintas vienas punktas, pagal kurį anksčiau buvo galima skirti kompensaciją. Punktas tiesiog buvo išbrauktas. Kai to punkto neliko, kreipiausi į specialistus, kad paaiškintų. Man pasakė, kad vis tiek galiu pildyti teikimą, kad žmogus būtų ramus, žinodamas, kad viskas padaryta. Ir pacientei sakiau, kad ji negaus, nes neatitinka kriterijų, bet prieš metus vis tiek teikiau… Dabar pasižiūrėjome – tas punktas vėl įtrauktas, ir kompensaciją galima gauti“, – kalbėjo E. Urbonienė.

Spręs specialistai

E. Urbonienė atkreipė dėmesį, esą B. Jurkevičienė yra gavusi kažkokią išmoką.

„Bet ji nori būtent išmokos automobiliui. Aš negaliu spręsti, ar yra pagrindas skirti jai kompensaciją neįgaliojo automobiliui įsigyti. Galutinį sprendimą priims atitinkami specialistai“, – sakė E. Urbonienė.

Ji pabrėžė, kad B. Jurkevičienei papildomai reikės apsilankyti pas kai kuriuos medikus.

„Neseniai parašiau siuntimus, pasakiau, pas ką reikės nueiti, ir kai gausime išvadas, rašysiu naują teikimą ir lauksime specialistų sprendimo“, – paaiškino Palemono PSPC specialistė.

Nemokami kursai

Sveiktos apsaugo ministerija (SAM) „Kauno dieną“ informavo, kad automobilio įsigijimo kompensacija šiuo metu yra 3 520 eurų, o automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija – iki 7 040 eurų, tačiau ne didesnė už automobilio techninio pritaikymo faktines išlaidas.

„Sodros“ duomenimis, 2023 m. lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją gavo 696 asmenys.

„Judėjimo sutrikimų turintys asmenys, kuriems nustatytas 0–45 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) ir kurių Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje nurodytas transporto priemonės pritaikymo apribojimas, gali nemokamai lankyti vairavimo kursus, išmokti vairuoti ir įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Teikiamos kelių eismo teorijos žinių mokymo, praktinio vairavimo įgūdžių mokymo, saugaus persėdimo į / iš automobilio, techninių pagalbos priemonių susidėjimo ir išsiėmimo mokymo paslaugos.

Mokymosi metu gali būti suteikiamos apgyvendinimo arba pavėžėjimo paslaugos.

Už teorinių žinių patikrinimo ir praktikos egzaminą VĮ „Regitroje“ ir maitinimą dalyvis moka pats“, – sakoma SAM paaiškinime.

Sveiktos apsaugos ministerijos komentaras

„2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad asmuo, kuriam nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (automobilio kompensacijos poreikis) ir kuris turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, turi teisę vieną kartą per 72 mėnesius gauti Tikslinių kompensacijų įstatyme nustatyto, tai yra 64 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją ir (arba) iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.

Automobilio kompensacijos poreikį nustato Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūra prie SADM.

Automobilio kompensacijos poreikis nustatomas asmenims, kurių judėjimo funkcijų sutrikimai yra ilgalaikiai ir (arba) negrįžtami pagal Lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijų sąraše nurodytus kriterijus.

Automobilio kompensacijos poreikis nustatomas tokiais terminais:

- 6 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas per artimiausius 72 mėnesius;

- neterminuotai, kai neprognozuojamas asmens judėjimo funkcijų sutrikimo pasikeitimas ir (arba) asmens judėjimo funkcijų sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.

Asmeniui nustatyto kompensacijos poreikio termino pradžia yra asmens (jo atstovo) prašymo nustatyti kompensacijos poreikį Agentūroje gavimo diena.

Dėl kompensacijos lengvajam automobiliui įsigyti ir (arba) pritaikyti skyrimo ir mokėjimo reikia kreiptis į „Sodrą“, užpildant prašymą ir būtinai turint sprendimą dėl poreikio nustatymo iš Agentūros ir kitus „Sodrai“ pateikti reikalingus dokumentus. Svarbu tai, kad suaugę asmenys privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Pažymėtina, kad kompensacija lengvajam automobiliui įsigyti ir (arba) pritaikyti gali būti skiriama ne tik suaugusiajam, bet ir šeimai, auginančiai vaiką su negalia, kuriam iki 18 m. nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taip pat šeimai, auginančiai vaiką su visiška negalia nuo vaikystės, arba jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lengvojo automobilio ir (arba) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, kuriame įtvirtinta galimybė gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingo būdu. Tai reiškia, kad kartu su prašymu ir kitais privalomais pateikti dokumentais reikia pateikti ir Lietuvos Respublikoje išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame asmuo ar šeimos, auginančios vaiką su negalia, atstovas įrašytas kaip transporto priemonės valdytojas, o transporto priemonės savininku nurodytas finansinės nuomos (lizingo) davėjas.“

Bendrystės nėra

226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) jungia per 20 daugiabučių, esančių Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. Tai viena didžiausių bendrijų Kaune. Tačiau bendrystės dvasia joje neviešpatauja. Atvirkščiai: daug nesutarimų, įtarimų, kaltinimų ir netgi atvirai konfliktinių situacijų, kai tenka panaudoti priverstines priemones.

Ne vieną mėnesį besitęsiančią priešpriešą dar labiau pakurstė prasidėjęs balsavimas, bandant perrinkti bendrijos administraciją. Pakeisti administraciją teko po Registrų centro sprendimo, kurį inicijavo Kauno miesto savivaldybė ir bendrijos vadovais nepatenkinti gyventojai. Pastarieji turėjo ir tebeturi abejonių dėl apskaitos skaidrumo bendrijoje ir jos nariams galimai nepalankios ar net žalingos veiklos.

226-ąją DNSB kritikuojančius gyventojus atstovaujanti Ieva Bagdonavičienė tvirtino matanti akivaizdžių bendrijos nelegalios veiklos požymių.

„Kreipėmės į Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrių (BMAES), kaip į prižiūrinčią instituciją, prašydami padėti iš bendrijos gauti gyventojams aktualią informaciją, ir sulaukėme paaiškinimo, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, 226-osios bendrijos pirmininkas Vidmantas Ardzijauskas išrinktas 1999 m. sausio 28 d., tad bendrijos valdymo organų kadencija seniausiai pasibaigusi“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Tai „Kauno dienai“ patvirtino ir BMAES Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė, pabrėžusi, kad pirmininkas turi būti perrenkamas kas treji metai.

Anot poskyrio vedėjos, minėtoje bendrijoje pirmininkas neperrinktas 20 metų ir situacija čia panaši į pelkę, iš kurios išsikapanoti bus nelengva.

Kvartalai: bendrijai priklauso daugiabučiai, esantys Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nepateikė dokumentų

I. Bagdonavičienė pasakojo apie galimai neteisėtus bendrijos valdymą siekiančių išlaikyti žmonių veiksmus.

„Bendrijoje nesuformuoti valdymo organai, neatnaujinti duomenys Juridinių asmenų registre. Gyventojų ir savivaldybės iniciatyva buvo inicijuotas bendrijos likvidavimas. Pradėtas neplaninis veiklos patikrinimas, tačiau pirmininkas per numatytą terminą informacijos ir dokumentų kopijų nepateikė. Jam buvo paskirta administracinė bauda“, – pabrėžė I. Bagdonavičienė.

Netrukus buvo atliktas dar vienas patikrinimas, po kurio ir nuspręsta imtis bendrijos veiklą stabdančių sprendimų.

„Pagal naują skundą darėme papildoma patikrinimą. Pamatėme, kad niekas nesikeičia. Prašėme informacijos dėl kaupiamųjų lėšų, bet bendrijos pirmininkas mums nepateikė jokių dokumentų. Už tai jam buvo skirta bauda ir mes dėl 226-osios bendrijos veiklos nesuderinamumo su teisės aktais kreipėmės į Registrų centrą dėl bendrijos likvidavimo“, – „Kauno dienai“ paaiškino BMAES poskyrio vedėja G. Jasevičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad bendravimas su 226-osios bendrijos vadovu – komplikuotas ir neproduktyvus.

„Kai Registrų centras priima sprendimą dėl bendrijos likvidavimo, savivaldybė turi skirti bendro naudojimo objektų administratorius. Tai ir buvo padaryta – administratorius pasirinko gyventojai ir mero potvarkiu jie buvo paskirti. Pagal Civilinį kodeksą, pasikeitus administracijai, reikia perduoti dokumentus. Bet ta bendrija dokumentų neperduoda, bando vykdyti funkcijas, kurių neturėtų vykdyti. Kiek girdėjau iš gyventojų, keliasi atlyginimus – žodžiu, kaip vykdė neteisėtai veiklą, taip ir tebevykdo. Gyventojai ne kartą skambino, sakydami, kad pas pirmininką neįmanoma patekti, kad jis šaukia, informacijos neduoda ir panašiai. Gyventojai skundžiasi negalintys net sužinoti, kaip naudojamos kaupiamosios lėšos. Taip neturėtų būti. Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?“ – svarstė savivaldybės specialistė.

Rengia balsavimą

I. Bagdonavičienės ir jos bendraminčių tvirtinimu, bendrijos pirmininkas V. Ardzijauskas bendrijos likvidavimui skirtą metų laikotarpį siekia išnaudoti savo naudai: surengti jam palankų balsavimą.

„Balsavimą dėl bendrijos atgaivinimo inicijavo tik keletas gyventojų, slaptai, nepasitarę su dauguma, nebuvo jokio susirinkimo. Naujoji numatoma pirmininkė yra dabartinio tariamo pirmininko gera pažįstama, jokių kitų kandidatų nėra. Niekas neinformavo ir nesiūlė kitiems kandidatuoti. Neva V. Ardzijauskas nusišalina. Visi kiti kandidatai yra tie patys dabar bendrijoje dirbantys asmenys – namų valdytojai, kaip jie juos vadina“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Jos tvirtinimu, senosios bendrijos išsaugojimui galintys pasitarnauti gyventojų parašai renkami netinkamais būdais.

„Paaiškėjo, kad šiuo metu slapta renka parašus tik iš senųjų gyventojų, kad pasitvirtintų įstatus. Kaip žinoma, bendrijos likvidavimas trunka metus, šiuo atveju – iki rugsėjo 27 d. Tai arba sutvarkys ir dirbs toliau, arba bus likviduoti. Biuleteniai dalinami tik bendrijos nariams, kurių sąrašo taip pat neteikia, nors pagal įstatymą privalo tą daryti. Biuleteniai nėra adresuoti konkrečiai gyventojui, nėra nurodytas adresas. Tai suteikia galimybę juos klastoti. Jei gyventojas nepasirašo, kad paėmė, tai meta į pašto dėžutę. Taip net nebus aišku, kiek tų biuletenių buvo išdalinta“, – svarstė I. Bagdonavičienė.

Anot jos, balsavimui teikiami klausimai – painūs ir nesuprantami.

„Viskas suplakta. Kodėl, pavyzdžiui, neįtrauktas punktas dėl audito, nors labai gražiai rašoma, kad jau dabar bus viskas skaidriau. Ne visi kandidatai žinomi – pavyzdžiui, į revizoriaus poziciją. Naujieji įstatai taip pat taisyti su gyventojais nederinant ir nesitariant. Norima abejotinu būdu surinkti parašus ir kreiptis į teismą dėl likvidavimo statuso panaikinimo. Iš tiesų turėtų būti šaukiamas visuotinis susirinkimas, bet ir vėl ieškoma įstatymo spragų, todėl balsai renkami paštu“, – pastebėjo I. Bagdonavičienė.

Pasitelkia antstolius

226-osios DNSB veikla nepatenkintiems gyventojams atstovaujanti I. Bagdonavičienė pasakojo apie pasitaikančias ypač aštrias konfliktines situacijas.

I. Bagdonavičienės tvirtinimu, V. Ardzijauskas bendrauja ne geranoriškai ir dėl to kyla konfliktai, nesusipratimai.

„Geranoriškai neperduoda nei raktų, nei ataskaitų, nei namo dokumentacijos, nei informacijos apie sukauptas lėšas. Viena bendrovė, paskirta administruoti kai kuriuos namus, beveik visus juos savo žinion perėmė tik su antstolių pagalba, o trijuose daugiabučiuose (Kuršių g. 30, Šarkuvos g. 9 ir 19) teko net pjauti spynas“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į kai kuriuos kitus bendrijos veiklos ypatumus.

„Bendrija, jungianti apie 1,3 tūkst. gyventojų, neturi nei interneto svetainės, nei elektroninio pašto. Oficialiai skelbiamas tik laidinis telefono numeris, todėl ribojamos galimybės pateikti ir gauti prašomą informaciją“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ji informavo, kad dėl bendrijos veiklos buvo kreiptasi į prokuratūrą.

„Deja, gautas atsisakymas pradėti tyrimą, nes dokumentų nepateikimas, prokuratūros aiškinimu, negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika. O kaip dokumentus gauti, jei nei gyventojams, nei savivaldybei jie nepateikiami?“ – retoriškai klausė kaunietė.

Jos tvirtinimu, nemažai bendrijos daugiabučių savininkų nuogąstauja, kad gali patirti nuostolių.

„Bijome, kad galime likti be sukauptų lėšų, nes rugsėjo mėnesį daugelyje namų buvo vykdomi lauko įėjimo laiptų keitimo darbai, kai kur tvarkomas liftas, kai kur stogas ir pan. Mūsų žiniomis, sąmatos su gyventojais nederintos, oficialiai ši informacija neskelbiama. Todėl gyventojams būtų aktualu sužinoti kaupiamųjų lėšų banko sąskaitos likutį ir įsitikinti, kad turimuose žiniaraščiuose pateiktos sumos yra tikrai realios ir pinigai yra banko sąskaitoje“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ketina teistis

– Gyventojai tvirtina neturintys informacijos, kaip naudojamos lėšos, negauna išlaidų sąmatos ir panašiai. Kaip tai paaiškintumėte? – „Kauno diena“ paklausė V. Ardzijausko.

– Yra namų valdytojai, yra namų susirinkimai… Niekam, kas kreipiasi, šiaip sau jokių sąrašų neduoda. Kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio pradžioje bus padarytos kiekvieno namo ataskaitos. Noriu pabrėžti, kad namo gyventojų susirinkimuose visi dokumentai yra pateikiami raštiškai, o tiems, kas pageidauja, pateikiamos ataskaitos pagal kiekvieną butą. Kai į mus kreipiasi dėl ataskaitų, turime konkrečiai žinoti – bendrijos nariai kreipėsi ar ne. Tokia yra tvarka. Visi reikalai tvarkomi su atskiro namo valdytoju. Jei su namo valdytoju neišsprendžiama, yra valdyba. Aiškinti telefonais, žinutėmis mums jau pabodo, mes čia tokių reikalų net nedarome. Dėl to, kad neva gyventojai negauna informacijos… Kiekvienas namas išsirenka savo valdytoją. Būna namo susirinkimai ir gyventojai visą ataskaitą pilnai gauna. O abejojantiems net į pašto dėžutę įmetama.

Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?

– Gyventojai neturi informacijos apie išlaidas.

– O kodėl jie tai turi žinoti. Kiekvienas namas turi savo – savo valdytoją, santechniką, elektriką ir juos renka pats namas.

– Kodėl bendrijoje nėra sutarimo?

– Jo niekada nebus, nes ten atstovaujama įvairiems interesams.

– Redakcijos pašnekovai sako, kad atliekami fiktyvūs darbai, abejoja, ar teisėtai viename iš daugiabučių veikia kirpykla.

– Jokie darbai neatliekami be namo gyventojų susirinkimo arba atliekami avariniu atveju. Kalbant apie kirpyklą, yra namo gyventojų susirinkimo protokolai. Nuomojasi žmonės ne bendro naudojimo patalpas, moka mokesčius namui. Dėl mūsų buvo surašytas skundas policijai, trijų lapų didelis skundas. Policija tik juokėsi ir sakė, kad čia bus paskutinis skundas ant mūsų…

– Bandote atkurti bendriją. Kokiame etape dabar esate?

– Dabar žmonėms nešiojami biuleteniai, vyksta bendrijos narių raštiškas balsavimas. Ir praėjusį kartą buvo raštiškas balsavimas, turėjome narių daugumą, bet jie neužskaitė. Neteisėtai. Mūsų tikslas – atstatyti bendriją pagal naujus nutarimus. Būstų savininkai spręs, ar bendrijas kurti pagal atskirus namus, ar keli namai norės jungtis į vieną bendriją. Čia, manau, konfrontacijos nevyksta, vyksta pinigų perskirstymas. Žodžiu, seni gyventojai niekuo nesiskundžia, bet yra atėję nauji gyventojai.

– Kodėl paskirtiems naujiems administratoriams nepateikėte dokumentų, neįleidote į patalpas?

– Mes nieko nesiruošiame leisti, nes savivaldybės sprendimai yra neteisėti… Viską spręs teismai… Bendrija susitvarkys dokumentus dėl naujų įstatų… Bendrija susitvarkyti įstatus turi iki rugpjūčio pabaigos, tai ir bus padaryta… Garantuoju 150 proc. Ir mes jau baigiame padaryti. Ir visos bendrijos, patekusios į panašią situaciją, taip elgiasi – paduoda savivaldybę į teismą. Taip padarė 216–oji bendrija, kuri yra Sukilėlių gatvėje. Visi jai nepalankūs savivaldybės sprendimai buvo anuliuoti. Taigi turime pavyzdį, ir tas pavyzdys svarbus ne mums vieniems. Aš esu ilgametis bendrijos pirmininkas ir esu gavęs vėliavą iš savivaldybės už labai gerą darbą, o čia, pasirodo, tapau kažkokiu parazitu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Didelėms – sunkiau

– Kokią išeitį jūs, kaip specialistė, pasiūlytumėte gyventojams, bandantiems išsikapstyti iš padėties, kuri susidarė aptariamoje bendrijoje? – „Kauno diena“ pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės BMAES poskyrio vedėjos G. Jasevičienės.

– Bendrijos pirmininkas ir visi turėtų laikytis teisės aktų, naujiems admistratoriams turi perduoti dokumentus, perduoti kaupiamąsias lėšas ir, jei norima bendrijai gero, nekiršinti gyventojų. Dabar vyksta bendrijos likvidavimo procesas, kuris trunka metus laiko. Pasibaigus šiai procedūrai, gyventojai gali pasilikti tą administratorių, kuris skirtas, gali pakeisti į kitą. Jie turėtų suprasti, kad vieno namo bendrija yra daug patogiau ir paprasčiau. Kai yra didelė bendrija, valdymas yra sudėtingas. Reikia suprasti, kad pagal įstatymą bendrija ar administratorius yra bendro naudojimo objektams valdyti. Keli namai neturi bendro naudojimo objektų. Bendrija turėtų būti steigiama vieno namo pagrindu. Tai yra racionalu ir patys žmonės priima sprendimus… Dabar įsivaizduokite: toje bendrijoje kelios dešimtys namų, bendrijos įstatai nepakeisti, pirmininkas nepakeistas, sprendimų priėmimas neaiškus, nes pagal galiojančius įstatymus yra įgaliotinių susirinkimas. Įgaliotinių susirinkimas turėtų būti numatytas įstatuose, bet minėtoje bendrijoje tokių susirinkimų nevykdavo… Ten yra pelkė.

Pasak G. Jasevičienės, žmonių situacija toje bendrijoje yra nepavydėtina.

„Jei ta bendrija išsiardys, butų savininkams atsiras galimybė, jei, žinoma, jie turės valios, įsisteigti vieno namo bendrijas. V. Ardzijauskas gali būti vieno ar dviejų namų pirmininkas, jeigu jis žmonėms patiko. Kaune yra didelių bendrijų ir visose didelėse bendrijose situacija yra panaši, nes didelėms bendrijos tvarkytis yra sunku“, – apibendrino savivaldybės specialistė.