Nori vietos centre?

Nudistai ne tik atakuoja savivaldybę, bet ir po peticija renka parašus.

Po siūlymu įrengti iš viso jau trečiąjį Nudistų pliažą pasirašė 123 nuogumo šalininkai.

Peticijos autoriai akcentavo, kad Klaipėdos savivaldybės prašo įrengti nudistams skirtą paplūdimį Melnragėje, nes per abu Melnragės ir Girulių paplūdimius yra tik vienas nuogalių paplūdimys Giruliuose, kurio ilgis – vos 200 m.

"Paskutiniais vasaros sezonais Nudistų paplūdimys nuolat būna perkrautas poilsiautojų, nebūna kartais net vietų, kur atsigulti, todėl yra poreikis didinti Girulių nudistų paplūdimį arba įrengti nudistų paplūdimį Melnragėje", – rašoma peticijos tekste.

Prašymo autoriai pripažįsta, kad neįmanoma Girulių nudistų paplūdimio paversti didesniu.

"Nes iš šiaurinės pusės prasideda Klaipėdos rajono teritorija, o iš pietinės pusės jau yra suformuotas sklypas Girulių slipui. Melnragės ir Girulių paplūdimiuose moterų paplūdimiai yra du ir net keturis kartus Moterų pliažas ilgesnis nei nudistų paplūdimys Giruliuose", – Moterų pliažo metrus skaičiavo nudistai.

Iniciatyvos autoriai tikino, kad Girulių nudistų paplūdimys yra 200 metrų ilgio, Moterų pliažas Pirmojoje Melnragėje – 500 metrų, o Moterų pliažas Antrojoje Melnragėje – 300 m.

"Siūloma reorganizuoti Moterų pliažą Pirmojoje Melnragėje, kuris yra 500 m., ir suteikti 200 m. pliažo nudistų paplūdimiui", – siūlė nuogaliai.

Laisvė: nuogo poilsio šalininkai jaučiasi išguiti į pakraštį ar net visai iš paplūdimių – nudistai nori pliažo centrinėje paplūdimių dalyje. Scanpix nuotr.

Nuogaliams – naujos vietos

Nudistai akcentavo, kad Klaipėdoje yra net keturi moterų paplūdimiai – du Melnragėje ir du Smiltynėje, o nudistų paplūdimiai yra tik Giruliuose ir Smiltynėje.

"Be to, moterų paplūdimiai visi yra ilgesni už nudistų paplūdimius. O poilsiautojų paskutiniais metais Girulių nudistų paplūdimyje yra kur kas daugiau nei Moterų pliaže Melnragėje. Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius 2021 metų lapkričio 15 dieną pateikė informaciją apie nudistų paplūdimio įrengimo Melnragėje galimybes savivaldybės vadovams. Skyriaus rašte yra nurodyta, kad galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose yra numatyta galimybė įrengti nudistų paplūdimį Melnragėje", – žiniomis dalijosi nudistų bendruomenės atstovai.

Peticijos iniciatoriai įsitikinę, kad nudizmas tampa vis populiaresnis tarp Lietuvos piliečių, kiekvienais metais nudistų paplūdimiai vis labiau lankomi, atidaromos naujos oficialios vietos.

"2020 metais atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys Vilniuje prie Neries upės. 2021 m. Marijampolės nudistų paplūdimys Marijampolėje prie Marijampolės tvenkinio. 2021 m. atidarytas Juodkrantės nudistų paplūdimys. 2022 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2021 m. gruodžio 22 d. įteisins naują nudistų paplūdimį Palangos mieste", – vietas, kur galima laisvai nusimesti rūbus, vardijo nudistai.

Lenteles kalė naktį

Ar tikrai nudistų teisės jau taip pažeistos pajūrio pliažuose?

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Olegas Mariničius tikino, kad nudistai, žinoma, turi teisę teikti prašymus, tačiau reikalauti teritorijų centrinėse pliažų dalyse vis dėlto nederėtų.

"Yra du pliažai, kurie jiems skirti. Teritorijos numatytos atokiau. Jei netelpa žemyninėje dalyje, kodėl neprašoma didinti pliažo Smiltynėje? Ten yra vietos, nuošali teritorija, lengva būtų praplėsti pliažą. Galiu tik spėti, tačiau čia veikiausiai bus kiti tikslai – toli niekas nenori eiti, o nori centre, po nosimi", – spėjimu pasidalijo O.Mariničius.

O.Mariničius priminė istoriją, kai buvo pakeistos Moterų pliažo ribos.

Gavę nurodymą gelbėtojai perkėlė lenteles, žyminčias šio pliažo ribas, į naują vietą.

"Įsivaizduojate, kas nutiko? Melnragiškių vietos bendruomenė buvo įpratusi takeliu per kopas išeiti į Bendrojo pliažo ribas. Ir štai vieną dieną vyrai, eidami taku, atsidūrė nuogų moterų apsuptyje. Šios ėmė piktintis. Vietiniai taip pat nustebę: dešimtmečiais vaikščiojo taku, o čia tiesiai į moterų pliažą pataikė. Vogčiomis, vos ne naktį, reikėjo eiti atgal lenteles perkelti į seną vietą", – prisiminė O.Mariničius.

Atsižvelgiant į šią istoriją Klaipėdos paplūdimius prižiūrinčios įstaigos ir gelbėtojų vadovas nepritartų ir nudistams skirto pliažo kilnojimui.

"Na, juk negalima kažkam bloginant sąlygas išsirūpinti sau patogumus. Toli nenori eiti? Tai kodėl kiti turėtų?" – stebėjosi O.Mariničius.

Įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas patikino, kad uostamiesčio savivaldybės administruojamoje teritorijoje esantys viešieji paplūdimiai ir jų ribos yra patvirtinti miesto tarybos.

"Yra juk detalieji planai, bendrasis miesto planas, juk nebūna taip, kad raštą parašei "Klaipėdos paplūdimiams", ir viskas, pliažas bus. Čia daug procedūrų, paplūdimių ribos užfiksuotos Melnragės ir Girulių specialiajame plane", – paaiškino O.Mariničius.

Olegas Mariničius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atakuoja valdininkus?

Klaipėdos savivaldybės darbuotojai tikino taip pat sulaukę dviejų moterų nudisčių prašymų plėsti paplūdimį.

"Aš nežinau, kodėl moterys neina į Moterų pliažą, o nori Nudistų pliažo. Aš nesigilinsiu. Kuo skiriasi nudistų pliažas nuo moterų ir vyrų pliažo? Tik tuo, kad visi kartu? Nežinau, kam to reikia. Aš pats nesu nudistas, negaliu to suprasti", – pečiais gūžčiojo O.Mariničius.

Nežinau, kam to reikia. Aš pats nesu nudistas, negaliu to suprasti.

"Klaipėdos paplūdimių" vadovas prognozavo, kad vos tik prasidės bandymai susiaurinti Moterų pliažą – konfliktai garantuoti.

"Tik pabandyk pastumti Moterų pliažo ribą. Čia tokie dalykai prasidės, pasipils tiek peticijų, kad bus baisu. Patirties jau turėjome", – juokėsi O.Mariničius.

Po audrų – nuostoliai

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vyrai po šios žiemos turėjo daugybę rūpesčių prieš startuojant vasaros sezonui.

Šią žiemą siautusios ypač stiprios audros Malikas, Franklinas, Junis, Gerhildas tiek aptalžė paplūdimius, kad kai kur kopose susiformavo kelių metrų aukščio skardžiai.

Į pajūrį tą kartą apžiūrėti stichinės nelaimės padarinių skubėjo net aplinkos ministras Simonas Gentvilas su lydinčiais valdininkais. Tačiau paaiškėjo, kad, įstaigai "Klaipėdos paplūdimiai" paprašius lėšų paplūdimiams tvarkyti, gelbėtojams sostinės valdininkai atsuko nugaras.

"Apskaičiavome nuostolius. Klaipėdos regiono savivaldybės teikė bendrą raštą Aplinkos ministerijai dėl nuostolių kompensavimo. Atsakymas buvo "ne". Paaiškinta, kad nebuvo paskelbta nepaprastoji padėtis ir nėra galimybės ministerijai kompensuoti nuostolių. Ką darėme? Tvarkėme patys", – tikino O.Mariničius.

Pasirodo, gelbėtojai patys atstatė suniokotas vandentiekio trasas, remontavo persirengimo kabinas, dažė suoliukus.

"Bent jau turime rangovą sulaužytų takų ir laiptų sutvarkymui. Bet kainos visos pakilo. O ir neaišku, kaip seksis savivaldybei surinkti biudžetą. Pinigų yra tiek, kiek yra. Viską iš savo rezervų tvarkėme, gerai, kad vyrai nagingi, kvalifikuoti", – darbuotojus gyrė O.Mariničius.

Sezonas startuos birželį

Gelbėtojai šiuo metu jau renka komandas, vyrai treniruojasi ir laukia sezono pradžios. Iš viso pajūryje birželį pradės veikti 12 postų, dirbs 70 gelbėtojų.

Sezono pradžiai bus paruoštos naudoti penkios dušinės, septyni vandens fontanėliai, vienuolika tualetų.

"Sutvarkėme vandentiekio sistemą, kuri buvo audrų suniokota. Kiek galėjome, tiek atstatėme, tik Giruliuose esančios aikštelės šiuo metu negalėsime sutaisyti. Apžvalgos aikštelę mes turime, darbas dėl to nenukentės", – patikino O.Mariničius.

Gelbėtojai šiemet, užuot pirkę rangovų paslaugas, patys įsigijo medienos ir meistravo savomis rankomis.

"Situacija tokia, kad pinigų nelabai iš kažkur paimsi. Kol kas mes susitvarkysime patys. Metai – ne iš lengvųjų, vadinasi, reikia galvoti. Sezoną pasitiksime pasirengę, klausimų yra tik dėl Smiltynėje esančių laiptų, kuriuos nuplovė audra. Kopagūbris – ne mūsų teritorija, laiptai priklauso Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Jie žadėjo sutvarkyti jiems priklausančius laiptus, bet tų laiptų yra daug, nežinau, ar spės", – nerimavo O.Mariničius.

Ką reiškia simboliai?

Nuotraukų albumo rusiškas užrašas skelbė, kad tai sovietinių laikų karinės tarnybos atminimui skirtos nuotraukos.

Tačiau tarp jų praeivis matė ir asmenines kažkokio klaipėdiečio nuotraukas.

Daiktai rasti Vilties gatvėje. Čia pat, už kelių žingsnių, yra įsikūrusi Lietuvos jūrininkų sąjunga.

Šios įstaigos darbuotoja, sulaukusi žurnalistų skambučio, paėmė paliktą asmeninių nuotraukų albumą, kad jis nesivoliotų po medžiu.

Tačiau sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas aiškino, kad jokiu būdu netars nė žodžio žurnalistams dėl radinio po įstaigos langais.

"Čia visai ne prie mūsų, gal prie prokuratūros norėjo palikti. Ne, aš nekomentuosiu, čia ne jūrininko albumas, jis su mumis nesusijęs. Ir iš viso – man baigėsi renginys, dabar aš į kitą susitikimą skubu", – keisto susierzinimo dėl klausimo nesugebėjo paslėpti A.Kaupas.

Jūrininkų sąjungos būstinė yra įsikūrusi Vilties g. 6 name, Klaipėdos apygardos prokuratūra – Vilties g. 12 name.

Prokuratūros atstovė spaudai Viktorija Raštutytė aiškino, kad, jei praeiviui kilo klausimų dėl radinio turinio, jis turėtų kviesti policiją.

Vytautas Čepas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reiškia emocijas

Paklaustas, ką kažkoks pilietis mėgino pasakyti tokiu savo poelgiu, psichologas, uostamiesčio politinis bei visuomenės veikėjas Vytautas Čepas pirmiausia paklausė, ar degtinės butelis rastas pilnas?

"Tuščias? Tai vadinasi, vyras išgėrė ir taip išreiškė emocijas. Per du karo mėnesius šalį apėmė visiška psichozė. Tauta psichopatriavosi", – pastebėjo V.Čepas.

Vieni tokiu būdu atsikrato "dembelio" albumu, o kiti sudarinėja sąrašus – kas ką ne taip pasakė karo tema, ar iš viso dar nepasisakė.

Psichologas pastebėjo, kad, vykstant karui prieš Ukrainą, lietuviai ėmė jausti nerimą, baimę, tapo nervingi.

"Todėl žmonės nori save išreikšti, išsivaduoti, kad tą vidinę įtampą nuimtų. Žmonės taip pat nori jaustis ne pašaliniai, nė vienas nenori jaustis esąs paraštėse, o nori būti netoli epicentro. Vieni tokiu būdu atsikrato "dembelio" albumu, o kiti sudarinėja sąrašus – kas ką ne taip pasakė karo tema, ar iš viso dar nepasisakė", – pastebėjo V.Čepas.

Lietuviai, pasak jo, lyg ir turėtų būti rami tauta.

"Tačiau, lyginant su estais ar latviais, mes jau emocingesni. Viskas šiuo metu lengvai persismelkia emocijomis. Tai kyla vajus versti paminklus. Tai atsiranda tokių, kurie nurodinėja, kada smerkti kitus, o kada ne, kada susikabinti rankomis, o kada atsikabinti", – kalbėjo V.Čepas.

Stebina poelgiai

Emocijų pliūpsnių uostamiestyje šiuo metu apstu – visiškai neseniai kažkas kūju sudaužė sovietinių karių kapų vietoje esančią penkiakampę žvaigždę.

"Va, tai ir yra pavyzdys, kas dedasi su žmonių psichika. Po kurio laiko gal neliks to paminklo, tai kam daužyti, kai po nosimi vaizdo kameros? Bus dabar baudžiamoji byla. Labai aišku, kad sveikas protas nuo centro pasislinko į kraštutinę kairę ar dešinę – jokio nuosaikumo", – pastebėjo V.Čepas.

Psichologas visoje šioje situacijoje įžvelgė ir vieną grėsmę.

"Emocijos yra užkrečiamas dalykas. O kas geriausiai jas perduoda kitiems? Visokios isterinės asmenybės, kurias ištinka emociniai priepuoliai, apima neregėtas entuziazmas. Spėju, kad pusė Lietuvos yra užsikrėtusi visiškai nereikalingu entuziazmu. Aš tai pavadinčiau proginiu entuziazmu", – kalbėjo V.Čepas.

Tai, kad sovietinių laikų reliktą – kariškų nuotraukų albumą, kažkas sugalvojo palikti viešoje vietoje, V.Čepo labai ir nenustebino.

"Tai tokia savotiška satisfakcija. Net ir paskutinis benamis nori būti kiečiausiu tarp savų. Mano galva, vyrukas išgėrė, gal net ir per daug, tada tėškė "dembelio" albumą palei gatvę. Na, gal ir originaliau pasielgta, nei terliojimas dažais paminklų ar tanko apklojimas Ukrainos vėliava. Niekaip nesuprantu tų lietuvių, jie galvoja, kad Ukrainos vėliava yra vyniojamasis popierius", – pečiais gūžčiojo psichologas.

Argumentas – peržiūrų skaičius?

Už šį siūlymą pasirašė 927 piliečiai. Peticijos autoriai pažymėjo, kad parašai bus renkami iki liepos 23 d.

Peticijos autoriai Mogiliovo gatvės pavadinimo prašo nekeisti išdėstydami savo argumentus.

"Mogiliovo mikrorajonas įrašytas dainose, pasakojimuose, žmonių atmintyje ir vis dar yra garsiai įvardijamas kaip neatskiriama kultūrinė dalis. Mogiliovo gatvė daugeliui jaunų žmonių asocijuojasi su hiphopo atlikėjais ir grafičių artistais bei daugeliu kitų menininkų ir sportininkų, kuriems tai – jų istorijos dalis. Pakeisdami pavadinimą, sunaikinsite mūsų identitetą – mes didžiuojamės užaugę M.O.G", – rašoma peticijos tekste.

Apie identitetą prabilę jaunuoliai tiesiai nekalba, kad turi tam tikrų užmačių.

"Užtenka atsidaryti "YouTube" platformą, suvesti paieškoje "mogiliovas", ir visi kylantys klausimai bus atsakyti. Mes turime kūrinių, kurie perklausyti po 3 milijonus kartų! Tai fenomenalus reiškinys visoje Lietuvoje ir nėra antros tokios gatvės", – argumentą pateikė peticijos iniciatoriai, pasirašę "MOG4LIFE" slapyvardžiu.

Autoriai veikiausiai turėjo omenyje kūrinį "Gatvės", skelbtą "YouTube" platformoje.

"Kaip musės prie šūdo"

Apie mikrorajoną, kuriame gyvena, hiphopo kūrėjas dainuoja mįslingais žodžiais, į kuriuos įterpta ir svetimybių, barbarizmų bei nemažai slaviškų keiksmažodžių.

"Toks pat rajonas, nepakito netgi biznis. Čia – viskas po senovei, laimė vis dar stumdoma. Po 31-osios baimės prisirišti greitai nebelieka. Ir nieko tokio, kad net malalietkos išsišiepę. Čia tau ne hitas apie hiphopą ir grafitį", – dainuoja kūrinio autorius.

Peticijoje akcentuota, kad Mogiliovo gatvės pavadinimo išsaugojimo reikia dėl hiphopo kultūros, o minėtoje dainoje apie kultūrą dainuojama kiek kitaip – "prilipome prie šios kultūros kaip musės prie šūdo".

Vaizdo klipe įamžinti Mogiliovo gatvės naktiniai vaizdai, kurie žiūrovams gali pasirodyti ir kaip gana nykūs ar net primenantys komunalinį sovietmetį.

"Šitos gatvės alsuoja, nepaisant to, ką sakot. Mogiliovas gyvas", – dainuoja kūrinio autorius.

Vaizdo klipas baigiasi tuo, kad atlikėjas iškelia prieš kamerą vidurinį pirštą.

Ketvirtadienį buvo galima užfiksuoti, kad "YouTube" platformoje šis klipas peržiūrėtas 2 955 589 kartus.

Jiems tos trys raidės kažkokios šventos, turinčios kažkokią paslėptą, stebuklingą reikšmę.

Atakuoja skambučiais

Su Baltarusijos miestu Mogiliovu bei Rusijos miestais Kaliningradu ir Čerepovecu uostamiesčio politikai, nepaisydami ilgametės partnerystės, bendradarbiavimo sutartis nutraukė, kai tik Rusijos kariauna užpuolė Ukrainą.

Tačiau kokį vardą vertėtų suteikti šiai gatvei, iki šiol nėra apsispręsta.

"Mane tas "Mogas" atakuoja ne pirma diena. Skambinėja kultūringas vaikinas iš Vokietijos. Jis pateikė savo argumentus, aiškindamas, kad "Mog" yra kažkokia jų subkultūra. Jie yra prieš gatvės pavadinimo keitimą. Tačiau bediskutuojant vadinamoji "Mog" bendruomenė išsakė, kad norėtų pati pasiūlyti gatvės pavadinimą. Pavyzdžiui, minimas kaimo Mogiškės pavadinimas. Jiems tos trys raidės kažkokios šventos, turinčios kažkokią paslėptą, stebuklingą reikšmę", – aiškino Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, kuris yra Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas.

Perspektyva: A.Cesiulis tikino, kad, miesto tarybos komitetams atmetus Žardės gatvės pavadinimo siūlymą, komisija laukia naujų iniciatyvų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kokie interesai?

A.Cesiulis jaunimo atstovui išaiškino, kad tokių argumentų nepakanka.

"Turime laikytis tam tikrų procedūrų. Pirmiausia turi būti pateiktas alternatyvus pavadinimo siūlymas. Jei nusprendėme keisti Mogiliovo gatvės pavadinimą, tegul teikia siūlymą įprastine tvarka. Gal kiti taip pat teiks, vadinasi, siūlymas turi konkuruoti su visais kitais", – paaiškino A.Cesiulis.

Kadangi jaunimo atstovai, rinkdami parašus, akcentavo, kad Mogiliovo gatvės pavadinimas jiems svarbus dėl to, kad "YuoTube" kanale su Mogiliovo gatve susijęs įrašas surinko daug peržiūrų, panašu, kad tai susiję su konkretaus dainų autoriaus žinomumu.

Tačiau šis argumentas liečia privatų kūrėją, kuris siekia asmeninės naudos – savo kūrinio žinomumo interneto platformoje. Galbūt tai gali būti traktuojama kaip muzikos verslo, paprastai ir paremto sklaida, klausimas, o tai jau neturi nieko bendro su visuomeniniu interesu.

"Negaliu atsakyti, ar tai fenomenalus reiškinys, neklausiau tos muzikos. Mes visi suprantame, kodėl keičiame gatvės pavadinimą. Yra toks miesto tarybos nutarimas – jokių formalių ir draugiškų ryšių su Mogiliovo miestu nebėra, todėl ir keičiame. Ne tik Mogiliovo, bet ir kitus pavadinimus. Tai yra Klaipėdos visuomenės ir miesto valdžios pozicijos išreiškimas. Ir tai neturi nieko bendro su privačiais interesais. Mes kalbame apie viešą lygmenį", – pastebėjo A.Cesiulis.

Atgal negrįš

A.Cesiulis priminė, kad Mogiliovo gatvės šalininkams vertėtų žinoti, jog Klaipėdos savivaldybėje veikia dar ir Peticijų komisija.

"Komisija, gavusi kreipimąsi, svarsto, ar jis turi peticijos požymių, ar ne. Jei komisija pripažįsta, kad peticija yra rimta, klausimas persikelia į kitą lygmenį – į miesto tarybos lygmenį. Tada jau taryba svarsto peticijos esmę", – paaiškino A.Cesiulis.

Tačiau vicemeras akcentavo, kad peticijos turinys turi atitikti viešuosius interesus, o ne kažkieno privataus verslo ar privataus suinteresuotumo lygmenį.

"Tai gali būti žmonių grupės interesas, bet ne verslo. Kalbame apie žmonių grupės saviraiškos teisę. Parašų skaičius čia nelabai daug ką sprendžia. Juk gali būti pririnkta dešimtys tūkstančių parašų už laisvę narkotikams", – sakė A.Cesiulis.

Klaipėdai apsisprendus mieste naikinti Mogiliovo gatvės pavadinimą, A.Cesiulis siūlė vietoje netrypčioti.

"O ir atgal nėra ko grįžti. Pavadinimas bus keičiamas. O siūlyti naujus niekas nedraudžia. Buvo atsiradęs siūlymas gatvę pervadinti Žardės vardu. Tačiau toks pavadinimas gali sukelti tam tikros painiavos", – paaiškino A.Cesiulis.

Išspręs iki rudens

Iš tiesų iš pradžių buvo pateikti net keli siūlymai – ne tik Žardės pavadinimas.

Klaipėdietė Seimo narė Ligita Girskienė komisijai pasiūlė Mogiliovo gatvę pavadinti kapitono Liudviko Stulpino vardu.

Siūlymas keisti pavadinimą į Žardės sukėlė diskusiją – mieste yra Žardininkų, yra Žardupės gatvės, todėl apsispręsta, kad bus tik dar daugiau painiavos, jei mieste atsiras trečia panašiai skambanti gatvė.

Kol kas Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija posėdžio nėra numačiusi. Kada ji žada rinktis, taip pat dar nėra aišku.

"Nemanau, kad iki rudens užtruksime. Pavadinimus gali siūlyti istorikai. Kaip išsivynios šis reikalas, neturiu jokio supratimo. Yra įvairių variacijų. Bet ilgai žaisti nebegalima, nors mums kažkaip nelabai sekasi dėl tų pavadinimų", – pastebėjo A.Cesiulis.

Teigiama, kad Mogiliovo gatvėje yra apie 500 butų ir įsikūrę apie 100 juridinių asmenų.

Klaipėdos mieste Skulptūrų parkas apima 10 ha teritoriją. Jo rekonstrukcija turėtų vykti trimis etapais.

Miestiečiai, išvydę tveriamą tvorą, stebėjosi – nebegalės nevaržomai pasivaikščioti parke. Tačiau rangovai vis dar yra palikę kelias laisvas vietas ties pėsčiųjų takeliais.

"Prasidėjo Skulptūrų parko tvarkymo darbai, todėl rangovai planavo visą parką apsitverti. To reikia tam, kad pėstieji nevaikštinėtų tose vietose, kur vyks archeologiniai tyrinėjimai. O tai juk yra buvusios kapinės. Nebūtų gerai, jei, atvėrus kapavietes, kas nors vaikštinėtų", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė.

Nebūtų gerai, jei, atvėrus kapavietes, kas nors vaikštinėtų.

Projekto sprendinius numatoma įgyvendinti trimis etapais. Pirmajame etape turėjo būti šalinami želdiniai.

"Tačiau iš 500 numatytų šalinti medžių skaičius sumažėjo. O šiuo metu medžių kirtimas jau nebegalimas, galima šalinti tik krūmus ir sausuolius. Vadinasi, reikės medžius šalinti rugpjūtį", – pasakojo I.Kubilienė.

Pirmąjį etapą žadama įgyvendinti per 10 mėnesių. Antrąjį ir trečiąjį etapą – per 11 mėnesių.

Vis dėlto planus teko keisti. Kol laukiama leidimų kirtimui, bus imamasi kitų darbų.

"Bus demontuojama senoji infrastruktūra, perkeliamos trys skulptūros, įrengiamas pėsčiųjų takų tinklas, įrengiama net 920 kvadratinių metrų vaikų žaidimų aikštelė, vietoje dabartinės šunų vedžiojimo aikštelės įrengiama krepšinio aikštelė", – darbus vardijo I.Kubilienė.

Dar numatyta šalia sporto aikštelės įrengti lauko treniruoklius.

"Reikės sutvarkyti vandentiekio tinklus, įrengti laistymo sistemą. Bus įrengiama nauja elektros instaliacija apšvietimui", – priminė I.Kubilienė.

Parke atsiras pastatomas konteinerinis tualetas, bus įrengiamas vaizdo stebėjimas, statomi nauji mažosios architektūros elementai.

Antruoju etapu bus pastatomi nauji simboliniai vartai iš Liepų ir K.Donelaičio gatvių pusių.

Taip pat bus įrengiamas memorialas prie Trilapio gatvės, remontuojamas gynybinis šansas, įrengiama Gerlachų šeimos kapavietė, pastatomi akmeniniai atminimo ženklai – kryžiai.

Trečiajame etape numatoma sutvarkyti želdinius – pasodinti medžius, krūmus, gėlynus, įrengti veją, pastatyti informacinius stendus, įrengti parko aptvėrimą – numatyta 0,9 m aukščio segmentinė tvora nuo Trilapio ir S.Daukanto gatvių.

Darbus atlieka įmonė "Plungės lagūna".

"Projekto vertė – be vieno euro trys milijonai", – patikslino I.Kubilienė.

Sudrebino garsai

Nuo kovo 31-osios Lietuvoje NATO oro policijos funkciją vykdo ispanų ir čekų naikintuvai.

Antradienio vakarą net du kartus Šiauliuose esanti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė gavo pranešimus apie įtartinus orlaivius netoli Lietuvos teritorinių vandenų.

Pirmasis naikintuvų skrydis Baltijos jūros link užfiksuotas apie 20 val., naikintuvų garsas atkreipė Kretingos ir Palangos gyventojų dėmesį.

Antrasis iškvietimas užfiksuotas vėlyvą vakarą, tarp 22.30 ir 23.30 val.

Karinių oro pajėgų Viešųjų ryšių specialistas Donatas Vonžodas patikslino, kad ispanų pilotai naikintuvais F-18 vėlyvą vakarą dar treniravosi ore, kai buvo sulaukta pranešimo apie Rusijos Federacijos orlaivį, pavojingai priartėjusį prie Lietuvos oro erdvės.

"Taip jau sutapo. Bet lėktuvų pilotai galėjo tik dar operatyviau sureaguoti. Taip, garsą gyventojai galėjo girdėti dėl variklių gausmo. Buvo lydimas Rusijos Federacijos orlaivis", – paaiškino Karinių oro pajėgų atstovas.

Taip, garsą gyventojai galėjo girdėti dėl variklių gausmo.

Seka rusų skrydžius

Nuo balandžio 25 d. iki gegužės 1 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai devynis kartus kilo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusijos Federacija (RF) ir Baltarusija bei atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių RF orlaivių.

Balandžio 30 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-20 ir du orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius į RF Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio nepalaikė.

Balandžio 29 d. NATO oro policijos naikintuvai kelti net dėl trijų incidentų.

Lakūnams teko atpažinti RF orlaivį AN-30, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-30, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities ir grįžusį į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Taip pat NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Ore – 13 naikintuvų

Nuo kovo 31-osios Baltijos oro erdvę saugojusius Lenkijos ir Danijos karius pakeitė Ispanijos kariai, artimiausius keturis mėnesius patruliuosiantys aštuoniais naikintuvais F-18 "Hornet".

Jų misiją sustiprins penki Čekijos naikintuvai "Saab JAS 39 Gripen".

Iš viso Baltijos šalių oro erdvę saugo 13 sąjungininkų naikintuvų.

Įsigaliojus naujai tvarkai, apleistus automobilius galima priverstinai išgabenti į mašinų saugojimo aikštelę.

Tačiau tokių mašinų savininkų tenka ieškoti kone su žiburiu. Tik išsiuntinėjus galybę raštų ir atlikus visas procedūras, imamasi automobilio išgabenimo.

"Per pusantro mėnesio išvežta 15 mašinų. Klaipėdos savivaldybės sąrašuose šimtai apleistų automobilių, vienu metu jų skaičius buvo viršijęs pusketvirto šimto. Vargina šis reikalas", – patikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Didžiausias galvos skausmas yra du verslininkai, kurie apleistus automobilius tampo po visą miestą į skirtingas vietas.

Bėgioja jie nuo mūsų kaip tik gali.

"Bėgioja jie nuo mūsų kaip tik gali. Vieną dieną vienoje vietoje stovi "Opel" , o kitą dieną jau čia būna atvežtas "Renault". Negali išvežti, vėl reikia visas procedūras kartoti. Arba ieškoti, kur išgabentas "Opel" automobilis. Jo vietoje stovi gi kitas automobilis. Vyksta slėpynės", – dūsavo M.Poimanskis.

Tarnyboms puikiai žinoma, kad tokius įžūlius žaidimus žaidžia du verslininkai, užsiimantys automobilių supirkimu.

Veikėjų įžūlumui nėra ribų – senus trantus, aprašinėję verslą reklamuojančiais užrašais, išmėto po visą miestą. Tai dažniausiai gerai matomos vietos, už automobilių stovėjimą nieko nemokama.

"Ir reklamos taisyklių niekas nesilaiko, mokėti už reklamą nereikia. Va taip ir stumdo tokias mašinas po gatves", – pasakojo M.Poimanskis.

Senus, miestiečiams kažkada priklausiusius, bet be šeimininkų likusius automobilius dabar jau lengviau išvežti, bet yra gudraujančiųjų.

"Pasirodo savivaldybėje tokie veikėjai su išvakarėse pasirašyta pardavimo sutartimi. Kas pirkėjas? Dažniausiai būna koks nors benamis", – pastebėjo skyriaus vedėjas.

Kam miestiečiams reikalingos tokios mašinos, kurių variklio skyriuje auga žolė?

"Aš nežinau. Aš ne psichiatras. Pasakų prisiklausome visokių", – pečiais gūžčiojo M.Poimanskis.

Tokiam automobiliui išgabenti reikia nemažų lėšų, tenka samdyti rangovą, o metus tokie automobiliai turi būti saugomi aikštelėje. Tik tuomet galima ruoštis jų utilizavimui.

Rašė pasiaiškinimus

Internete dėl prekybos maisto papildais, pagamintais Rusijoje, klausimų jau sulaukė įmonė "Farmace".

Dviejų jaunų vyrų įkurtos mažosios bendrijos valdomas tinklalapis kurį laiką buvo uždarytas. Verslininkai tikino, kad atnaujina jo veiklą ir papildo, keičia asortimentą.

Iš gyventojų sulaukę klausimų, kodėl teberemia šalį agresorę, prekiaudami jos produkcija, verslininkai viešai pateikė pirkėjams savo paaiškinimą.

"Gauname daugybę piktų žinučių. Kaip žinoma, mūsų asortimente yra dalis prekių, atvežtų iš Rusijos, todėl norime pranešti, kad esantį likutį sandėliuose išsiparduodame. Mūsų asortimentą taip pat sudaro bulgariškos, ukrainietiškos, kirgiziškos gamintojų prekės, kurios naudoja panašias į rusiškas raides. Prašome išlikti žmogiškais šiomis visiems sunkiomis dienomis", – feisbuke sureagavo prekybininkai, po pranešimu įdėdami Ukrainą remiančių viešųjų įstaigų nuorodas (kalba netaisyta – A.A.).

Sviestui neuždirbo

Telefonu kalbintas vienas šios įmonės savininkų tikino, kad prekyba internetu yra naujas vyrų verslas ir jie net nespėjo gauti nė menkiausio pelno.

"Nei sviestui, nei duonai kol kas iš to neuždirbome. Prekybą pradėjome visai neseniai, labai trumpai dirbome. Po to prasidėjo karas. Mes už tas prekes jau esame sumokėję", – neslėpė Justas Čekauskas.

Vaikinas pripažino, kad dėl Rusijoje pagamintų produktų prekybos internete buvo užpultas piktų komentatorių.

"Turėjome nedidelį kiekį tam tikros rūšies produktų. Pavyzdžiui, įmonės, kurios gamina kosmetiką ar papildus naudodami Altajuje surinktas žoleles, nėra kaltos dėl Vladimiro Putino vykdomos agresijos. Kai kurie produktai net labai paklausūs ir Lietuvoje, bet jų netrukus visiškai nebeliks. Atnaujinome interneto puslapį, ir po truputį šių produktų mažėja", – pasakojo vaikinas.

Jaunas verslininkas pripažino, kad nemaloniai jaučiasi, kai yra kalamas prie gėdos sienos dėl prekybos rusiškomis prekėmis.

Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu.

"Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu. Neprisistato žmonės, o iš karto puola tardyti, ar aš esu už Ukrainą. Nežinau, kokiu žmogumi reikia būti, kad kiltų mintis pateisinti šį karą. Aš pats rinkau labdarą ir siunčiau į Ukrainą", – sakė vaikinas.

Verslininkas tikino, kad rusiškų prekių jau  netrukus tarp jo parduodamų gaminių nebeliks.

Ragelio nekėlė

Tačiau kita įmonė, taip pat prekiaujanti rusiška produkcija, visiškai kitokiu tonu aiškino apie savo verslo motyvus.

Portale "sveik.eu" skelbiama, kad elektroninė prekyba vykdoma pagal Pauliaus Andriušio iš Kauno vardu registruotą individualios veiklos pažymėjimą.

Šiame portale galima rasti įvairiausių rusiškų ir baltarusiškų prekių.

Tačiau panašu, kad patiems verslininkams nepatogumo dėl to nekyla.

Dienraštis su įmonės savininku susisiekti telefonu negalėjo kelias dienas. Klausimai dėl publikacijos buvo siųsti elektroniniu paštu. Tačiau iš atsakymų tono galima suprasti, kad klausimai verslininkus įsiutino.

Pasirinkimas: portale "sveik.eu" galima rasti daugybę Rusijoje pagamintos produkcijos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spragos – mokykloje?

Atsakymas pateiktas su gausybe rašybos ir gramatinių klaidų. Komandos "www.sveik.eu" atstovas viešam publikavimui skirtame laiške nesivargino valstybių pavadinimų rašyti didžiąja raide ar bent jau laikytis mokyklose dėstomo gramatikos pradžiamokslio – tarpų tarp žodžių rašybos.

Verslininkai jau pirmajame sakinyje pareiškė, kad žurnalistų klausimai yra šališki.

"Ar įsigijote produkcijos iš Rusijos ar Baltarusijos po vasario 24 dienos? Ne. Produkcijos pirkimai buvo nutraukti ir neplanuojami atnaujinti. Išsiparduodame produkciją, kurią pirkome iki karo pradžios. Ieškome alternatyvų iš kitų šalių", – rašoma verslininkų atsakyme.

Pardavimo svetainės atstovai patikino, esą prekybos rusiškomis prekėmis nežada nutraukti.

"Ar būtų žalos, jeigu nutrauktumėte prekybą prekėmis iš Rusijos? Žinoma, kadangi investavome visas santaupas į prekių pirkimą, nutraukta prekyba mums reikštų bankrotą, atleistus darbuotojus. Vykdydami veiklą mes mokame mokesčius, taip remiame valstybę, Lietuvos bei Ukrainos žmones. Produkcija įsigyta seniau, nei prasidėjo karas, ir nesijaučiame, kad finansuojame Rusijos veiksmus prieš Ukrainą", – aiškino verslininkai.

Siūlė pirkti ir deginti

Vis dėlto kauniečiai pareiškė, kad Ukrainą remia.

"Tikiu kad solidarizuotis galima ir nenaikinant savo šeimos, artimųjų, vaikų gerovės. Palaikome Ukrainą ir jos žmones, aukojame, vykstame į palaikymo akcijas, bet nematau prasmės naikinti daugiau, nei jau sunaikinta", – rašoma atsakyme.

Toliau kauniečiai verslininkai tėškė sunkiai paaiškinamą siūlymą – žurnalistams pirkti jų rusiškas prekes ir deginti.

"Ar galėtu mūsų dienraštis nupirkti jūsų produkcija ir padėti jums išvengti finansinio žlugimo,bei atbaidyti vampyrus užsiimančius "raganų medžiokle"? – tokį klausimą pats sau uždavė Kauno verslininkas (šioje citatoje kalba netaisyta – A.A.).

"Labai malonu, kad klausiate. Žinoma galite, pageidavus,atsiųsime sąskaitos numerį, galėsite įsigyti produkciją,išrašysime saskaitą,gavus apmokėjimą, prekes supakuosime ir išsiūsime jums į redakcija.Verta nepamiršti, kad už prekes sumokėsite mums,sumokėsite valstybej mokesčius,na o prekes rekomenduojame sudeginti", – parašė kauniečiai (kalba netaisyta – A.A.).

Aiškinsis: Seimo narys A.Matulas įsitikinęs, kad rusiškų maisto papildų prekybos klausimu turėtų atidžiau pasidomėti Sveikatos reikalų komitetas. LRS nuotr.

Veiklą yra oficialiai įregistravę

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Gintarė Vadeikienė paaiškino, kad maisto papildai priskiriami maisto produktų kategorijai.

"Tad prekybai, įskaitant ir prekybą nuotoliniu būdu, yra taikomi tie patys bendrieji maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei papildomai specialieji maisto papildams taikomi teisės aktų reikalavimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neturi duomenų, kad būtų uždrausta vykdyti internetinę prekybą rusiškais produktais. Dėl prekybos rusiška produkcija sprendžia patys pardavėjai ir, žinoma, pirkėjai", – patikino specialistė.

Pasak VMVT, įmonė "Farmace" ir P.Andriušis, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, savo nuotolinės prekybos maisto papildais veiklas yra registravę VMVT.

"Prekybą maisto papildais (įskaitant ir pagamintais Rusijoje) internetu gali vykdyti tik VMVT nustatyta tvarka registruoti maisto tvarkymo subjektai. Registravimo metu maisto tvarkymo subjektui suteikiama teisė vykdyti nurodytą maisto tvarkymo veiklą ir jis yra įtraukiamas į VMVT tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą, suteikiant atpažinimo numerį. Tokiu būdu yra patvirtinama, kad maisto papildai yra tvarkomi tinkamomis, higienos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, subjektas yra tikrinamas ir kontroliuojamas", – paaiškino specialistė.

Tačiau G.Vadeikienė priminė, kad vartotojams galima parduoti tik saugius ir kokybiškus, tinkamai paženklintus bei notifikuotus maisto papildus.

Tai yra apie jų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta tvarka ir gaminiai turi būti įtraukti į notifikuotų Maisto papildų sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai VMVT interneto tinklalapyje.

Bet čia ne tik moralinis klausimas.

Aiškinsis Seime

Seimo Sveikatos reikalų pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad jam kyla klausimų dėl rusiškų maisto papildų ir kosmetikos kokybės.

"Čia yra du klausimai – moralės ir kokybės. Jei sankcijos taikomos įvairioms rusiškoms prekėms, tai akivaizdu, kad šią prekybos sritį sankcijos taip pat turi paliesti", – pastebėjo A.Matulas.

Iš Lietuvoje esančių vaistinių rusiški preparatai buvo išimti iš prekybos iš karto po vasario 24 d., prasidėjus karui Ukrainoje.

Daugybė prekybos centrų nuo prekystalių šalino rusiškus maisto produktus ir kitas prekes.

"Kyla klausimas dėl kokybės. Man yra tekę būti Rusijoje, viename tokiame fabrikėlyje. Ten geros kokybės praktikos reikalavimų sunku surasti. Aš pats mačiau toje įmonėje, kas ten vyksta. Labai abejočiau dėl kokybės", – prisiminė Seimo narys.

A.Matulas pripažino, kad rusiškų prekių boikotas nė vienam lietuviui neturėtų kelti klausimų.

Ir tai liečia ne tik prekybą gamtiniais ištekliais ar dujomis.

"Gerai pasižiūrėjus, ar tik nepaaiškėtų, kad tokių papildus ir kosmetiką gaminančių įmonių savininkai ir akcininkai gal net patenka į sankcijų sąrašus? Čia reikia gerai paanalizuoti. Spėju, kad rastume lojalių V.Putinui. Tą ir padarysime Seimo Sveikatos reikalų komitete. Reikėtų išklausyti specialistus, vertėtų išsikviesti žinybų atstovus. Bet čia ne tik moralinis klausimas. Gali būti, kad likusi kažkokia niša, kuria verslininkai naudojasi. Būtinai pasidomėsime", – patikino A.Matulas.

Perdavė kovinių šovinių?

Sulaikymo operacija įvykdyta šeštadienį. Kartu su M.Miliniu sulaikytas dar vienas asmuo.

M.Milinis, šaltinių teigimu, esą neaiškios reputacijos asmeniui pardavė šovinių.

Aplinkybės, kuriomis sulaikytas žinomas vyras, pribloškė daugybę Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės savanorių.

Šaudmenimis prekiauta Klaipėdos centre, Herkaus Manto gatvėje, automobilių aikštelėje šalia Krašto apsaugos savanorių būstinės, praktiškai kariškiams po nosimi.

"Buvome labai nemaloniai nustebinti. Ir dar tokiu laiku taip pasielgti. Jei būtų karinė situacija, o čia kažkas šaudmenis pardavinėtų? Siaubas", – šiurpo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas Linas Idzelis.

Į mašiną susidėjo šaudmenų ir juos, kaip įtariama, pardavė kažkokiam "žulikui".

Automobilių aikštelėje vykęs sandoris buvo užfiksuotas teisėsaugos, vyrai sulaikyti vietoje.

"Kiek mums žinoma, jis vietoje buvo areštuotas. Trūksta žodžių, čia pat, aikštelėje prie dalinio. Į mašiną susidėjo šaudmenų ir juos, kaip įtariama, pardavė kažkokiam "žulikui". Kas tas pirkėjas, reikėtų kriminalinės policijos klausti. Jei buvo sekamas, vadinasi, rimtesnis "žulikas" buvo. Paėmė sandorio metu", – apie įtarimus kalbėjo L.Idzelis.

Dar kariškius šokiravo tai, kad savanoriai sumanė parduoti kovinius šovinius.

"Ne, ne imitaciniai, o koviniai šoviniai. Kiekių negalime atskleisti. Policija tyrimą atlieka. Bet, kaip supratau, nemažai", – patikino L.Idzelis.

Sandoris: kariškių kovinių šovinių perdavimas vyko judrioje vietoje – Herkaus Manto gatvės aikštelėje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į žvalgybą sykiu neitų

M.Milinis, sulaikytas Karo policijos pareigūnų, dvi paras praleido areštinėje.

"Kiek žinome, pirko iš vieno, o pardavė jau brangiau. Užsimetė viršaus. Gal pagalvojo, kad juodojoje rinkoje daugiau gaus. Aukščiausias lygis. Taip, sulaikyti du. Kaip suprantu, įkliuvo ir tas, kuris pardavė. Po to, kai sužinojo, iš kur gavo", – kalbėjo L.Idzelis.

Sandoris vykdytas dienos metu viešoje vietoje, judrioje miesto dalyje.

Vidury dienos, miesto centre sugalvojo parduoti šaudmenis. Baisu.

"Vidury dienos, miesto centre sugalvojo parduoti šaudmenis. Baisu. Kiek reikia turėti drąsos ir neturėti proto. Sunku suvokti", – šiurpo rinktinės vadas.

Klaipėdoje, pasak L.Idzelio, tai pirmoji tokia byla, kurioje dėl šaudmenų prekybos būtų įtariami savanoriai kariškiai.

Daugiau nei prieš dešimtmetį plačiau buvo nuskambėjusi byla dėl prekybos dyzelinu, kurio vyrai nugvelbdavo iš karinių laivų.

"Kai paaiškėja tokios aplinkybės, supranti, kad ne su visais galėtum eiti į ne tik žvalgybą, bet ir į karą. Visa laimė, kad pareigūnai dirba savo darbą ir sugebėjo sulaikyti. O jei tai būtų nutikę tuomet, kai kariniai veiksmai vyktų? Reikia suprasti, kad už pinigus žmonės ne tik tėvynę, bet ir tėvą, motiną pasiryžę parduoti?" – svarstė rinktinės vadas.

Linas Idzelis. Redakcijos archyvo nuotr.

Išgelbėjo garbės piliečio gyvybę

M.Milinis vyr. eilinio pareigas ėjo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 309 kuopoje. Vyras apibūdinamas kaip aktyvus, lankė visas pratybas.

"Aktyvumo jis tikrai daug rodė. Juk už pratybas pinigai mokami. Jis viską mokėjo, įsisavindavo viską greitai. Man atrodo, kad net vadovavo skyriui vienose pratybose. Iš pažiūros jis toks visur tinkantis. Labai gerai tuomet pavadovavo, turi vadybinių įgūdžių. Ne paauglys juk, turi gyvenimiškos patirties", – pavaldinį apibūdino rinktinės vadas.

M.Milinis į savanorišką karo tarnybą pasuko po to, kai Rusija pirmąjį kartą užpuolė Ukrainą.

Tuo metu savanoriais norėję tapti vyrai į tarnybą stojo vedami emocijų.

Tai, kad M.Milinis savanoriaudamas buvo įgijęs tam tikrų, specifinių žinių, 2017 m. nulėmė tai, kad iš mirties gniaužtų buvo išgelbėtas Gargždų miesto garbės pilietis, žinomas pedagogas ir rašytojas Albinas Klizas.

A.Klizui širdis sustojo staiga, besakant kalbą Gargžduose, J.Lankučio viešojoje bibliotekoje. Bibliotekoje tuomet vyko prozininko Antano Ramono 70-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Prozos skaitymuose dalyvavo ir M.Milinis, kuris pats yra kelių išleistų knygų autorius.

Tą kartą pats M.Milinis pripažino, jog akistatoje su mirtimi jis nesutriko dėl įgytos karinės patirties.

"Esu Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių rinktinės 309 kuopos savanoris. Ne tik žudyti, bet ir gelbėti gyvybes esame apmokyti. Tik tokiose situacijose įvertini ir supranti, kaip vis dėlto tai yra svarbu", – situaciją anuomet įvertino M.Milinis.

Nors ir į įvykio vietą buvo kviesta medikų brigada, tačiau širdies masažą M.Miliniui teko daryti net ir atvykus medikams.

Uniforma: Krašto apsaugos savanorių pajėgose M.Milinis įgijo ne tik žinių apie ginklus. Vyras yra išgelbėjęs gyvybę, nes kariniuose mokymuose mokėsi teikti pirmąją pagalbą. Redakcijos archyvo nuotr.

Karjera – ne tik žurnalistikoje

M.Milinio pavardė uostamiestyje yra gerai žinoma, vyras yra dirbęs televizijoje "Balticum TV".

Vėliau žurnalistu jis dirbo laikraštyje "Vakarų ekspresas", nuo 2001 iki 2003 m. net ėjo šio laikraščio vyr. redaktoriaus pavaduotojo pareigas.

Pasak interneto enciklopedijos "wikipedia.org", M.Milinis buvo žurnalo "Ekstra laikas" redaktorius ir leidėjas.

Nuo 2004 iki 2006 m. dirbo Neringos savivaldybės atstovu spaudai.

Vėliau dirbo dienraščio "Lietuvos žinios" korespondentu. Po šešerių metų grįžo vėl dirbti į "Vakarų ekspresą".

Vėliau dirbo ir laikraščio "Naujas rytas" redaktoriumi.

M.Milinis iki šiol pristatomas portalo "Klaipėdos žinios", kuris priklauso asociacijai "Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubas", administratoriumi.

Garsėja ir visuomenine veikla

Plati ir visuomeninė M.Milinio veikla. Vyras yra nevyriausybinės organizacijos "Klaipėdos miestiečių draugija" valdybos narys.

Klaipėdos miestiečių draugija siekia aktualizuoti tiek materialųjį, tiek nematerialųjį kultūros paveldą.

"Viena mūsų strateginių misijų yra išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą (statinius ir jų kompleksus, paminklinio režimo vietas) ir siekti iš dalies atkurti II pasaulinio karo metu ir sovietmečiu sunaikintus pastatus. Klaipėdos miestiečių draugijos nariai yra ir mokslo, ir kultūros sričių atstovai, miesto istorijos mylėtojai, architektai ir visi kiti entuziastingai nusiteikę gyventojai", – rašoma draugijos interneto svetainėje.

Šios draugijos vardu M.Milinis pasisakė 2020-ųjų  birželį vykusiame Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos posėdyje.

M.Milinis čia kalbėjo ir siūlė Klaipėdos kultūros magistro vardą suteikti garsiam kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui.

Tokia iniciatyva sulaukė sėkmės – B.Aleknavičiui buvo suteiktas šis garbingas vardas.

Knygose – karinės istorijos

M.Milinis yra gerai žinomas tarp Afganistano kare kovojusių karių. Vyras parašė dvi knygas šio karo tema, dalyvauja buvusių afganistaniečių karių viešuose renginiuose.

M.Milinis taip pat yra istorinių romanų apie partizaninį judėjimą Lietuvoje autorius, netrukus bus išleista dar viena jo knyga.

Portalui "bernardinai.lt" duodamas interviu apie savo knygą 2015 m., M.Milinis yra išsakęs skambių frazių patriotizmo tema.

"Esu tikras, kad ir šiandien didžioji tautos dalis su ginklu pasitiktų visus priešus. Juk Lietuva – ne politikai, ne valdžia, o kiekvienas mūsų. Manau, kad "Partizanas" yra nedidelis mano indėlis šiuo metu vykstančiame informaciniame kare", – yra sakęs M.Milinis.

Ne pirmus metus M.Milinio publikacijas publikuoja ir portalas "Delfi.lt".

Situacijos nekomentavo

Tiek Klaipėdos apygardos prokurorai, tiek pats M.Milinis šeštadienio sulaikymo detalių žiniasklaidai nekomentuoja.

"Nieko negaliu aš tau pasakoti. Nieko negaliu pasakoti, ačiū už skambutį", – vakar tepasakė M.Milinis ir padėjo telefono ragelį.

Ikiteisminiam tyrimui dėl neteisėtos prekybos šaudmenimis vadovauja Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnį. Jame numatytas laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Teisininkų vertinimu, nors ir šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nėra numatyta alternatyvi bausmė, o tik realus laisvės atėmimas, vis dėlto jo gali pavykti išvengti, jei tyrimo metu įtariamasis bendradarbiaus su teisėsauga.

Kieme – keistas pašnekesys

Feisbuke klaipėdiečiai įnirtingai diskutuoja, ar nugirstą kaimynų pokalbį etiška viešinti internete?

Tačiau situaciją aprašiusi viena klaipėdietė įsitikinusi – pokalbio turinys peržengė ribas.

"Gyvename tokiame rajone, kur įsikūrę daug rusakalbių, tad visko tenka išgirsti. Esame pripratę. Vis dėlto savo kaimynų ir rusakalbių bendruomenės Klaipėdoje nenoriu nuvertinti. Aš tikiu, kad jų dauguma yra šviesūs žmonės. Tačiau tai, ką išgirdau sekmadienį, mane sukrėtė", – pasakojo gyventoja.

Moteris, sodindama balkone gėles, po langais išvydo situaciją – prie dviejų gyventojų, sėdinčių ant suoliuko, priėjo vyriškis ir užvedė pokalbį apie karą Ukrainoje.

"Jis pabrėžė, kad tai jokiu būdu nėra karas, o specialioji operacija. Vyras piktinosi ukrainiečiais, esą jiems ten visiems yra praplautos smegenys. Jį labiausiai erzino tai, kad ukrainiečiai esą va, kokie niekšai, nes sveikinantis reikalauja atsakyti jiems "Slava Ukrayini" ir "Heroyam slava". Vyras aiškino – "kas jie tokie, kad jiems reikėtų taip atsakyti?" – šiurpo moteris.

Ji pripažino, kad vienu metu pokalbio turinio jau nebebuvo įmanoma toleruoti ir ji paprašė kaimynų nebepolitikuoti viešoje vietoje.

Vyriškio pasisakymai, pasak moters, buvo aiškiai girdimi visam kiemui. Moters nuomone, gyventojo rėžta kalba ukrainiečių atžvilgiu buvo labai panaši į formuluotes, girdimas Rusijos televizijos kanaluose.

"Į mano pastabą, kad viešai nedera taip kalbėti, buvo atrėžta – "va, dar viena, praplautomis smegenimis", – tikino klaipėdietė.

Moters dėmesį atkreipė tai, kad vyras kažką padavė dviem ant suoliuko sėdėjusioms moterims. Jos supratimu, tai galėjo būti kažkokia spausdinta medžiaga, gal lankstinukai.

O toks gyventojos pastebėjimas sudomino teisėsaugą.

Įvyko nesusipratimas?

"Klaipėdai" susisiekus su trijule, kurių garsus pokalbis daugiabučio kieme apie karą Ukrainoje patraukė aplinkinių dėmesį, šie ėmė aiškinti, kad veikiausiai buvo ne taip suprasti.

Ant suolelio su giminaite sėdėjusi viena moterų aiškino, kad jokios karo propagandos nebuvo, o kaimynas tik pašmaikštavo, pasakodamas anekdotą apie Ukrainą.

Paklausta, kaip ji pati vertina karą Ukrainoje, ši klaipėdietė atsakė nesikišanti į politiką.

"Aš esu už taiką visame pasaulyje ir nepalaikau nė vienos pusės", – atsakė rusakalbė.

Gyventojas, kurio pasisakymai papiktino kaimynę, žurnalistams aiškino, kad jis pats yra ukrainietis, tad jokiu būdu nepalaiko Rusijos veiksmų.

"Čia kažkoks nesusipratimas. Aš Lietuvoje gyvenu nuo 1986 metų, mano mama ir giminaičiai šiuo metu yra netoli Kijevo. Kaip aš galėčiau palaikyti Rusiją?" – įtikinėjo vyras.

Klaipėdietis nupasakojo, apie ką kalbėjo su kaimynėmis.

"Pasakojau anekdotą – kaip rusai ir kaip ukrainiečiai apibūdina Ukrainos vėliavą. Ukrainiečiai sako, kad ji yra geltonos ir mėlynos spalvų, o rusai – kad ją sudaro geltona ir žydra spalvos. Dar kalbėjau apie tai, kad patys ukrainiečiai nežino žodžio, reiškiančio karinę kepurę. Pats nežinau, nes tai retai vartojamas žodis", – tikino vyras.

Apie kaimynėms duotus kažkokius lankstinukus vyriškis aiškino nieko nežinantis ir nieko joms nedalijęs.

Propaganda – draudžiama

Diskusijų audra dėl šios situacijos užvirė ir feisbuke – vieni piktinosi, kad klaipėdietė nufotografavo įtarimų sukėlusį vyrą, nors jo iš tolo darytoje nuotraukoje neįmanoma atpažinti.

Kiti gi klausė, kodėl reikia toleruoti antivalstybines kalbas viešoje vietoje?

Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovybė "Klaipėdai" išaiškino, kokie pasisakymai apie karą Ukrainoje turėtų būti vertinami teisėsaugos.

Šio laikmečio kontekste tai yra labai jautri informacija.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė paaiškino, kad kiekvienas panašaus pobūdžio incidentas, jei piliečiams kyla klausimų dėl karo propagandos, turi būti žinomas policijai.

"Apie įtarimus būtina pranešti kuo greičiau. Teisėsaugos institucijos išsiaiškins, ar yra pagrindas įtarti, kad buvo vykdoma neteisėta veikla. Yra teisės aktai, kurie apibrėžia neteisėtą elgesį. Visi informacijos tikslinimo veiksmai vyksta policijoje. Šio laikmečio kontekste tai yra labai jautri informacija", – kalbėjo D.Pocienė.

Prokurorė išaiškino, kad, įvykus bet kokiam tokio pobūdžio incidentui, teisiniu situacijos vertinimu turi užsiimti ikiteisminio tyrimo įstaiga.

Prokurorė vardijo ir teisės aktus, pagal kuriuos pareigūnai ir analizuotų situaciją.

Karo propagandą draudžia šalies 135-asis Konstitucijos straipsnis. Nesvarbu kas tuo užsiimtų – lietuvis, ukrainietis ar rusas – šio pagrindinio šalies įstatymo nuostatos galioja visiems vienodai.

Dalia Pocienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Už pritarimą – atsakomybė

170-2 Baudžiamojo kodekso straipsnis byloja, kad viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Šis straipsnis pažymi, kad tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinamu, užgauliu ar įžeidžiamu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

"Seimas šių metų vasario 24 d. priėmė rezoliuciją "Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą", kurioje konstatavo, kad Lietuva smerkia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią. Tuo viskas pasakyta", – pabrėžė D.Pocienė.

Fotografavimas viešoje vietoje

Prokurorė D.Pocienė pripažino, kad situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje dėl karo Ukrainoje yra įtempta.

"Visuomenės nariai turėtų žinoti, kad kokios nors prieštaringos literatūros ar atsišaukimų dalijimas ar skelbimas viešai gali vykti. Todėl gyventojai apie tokio pobūdžio įvykius turėtų pranešti teisėsaugai", – gyventojų budrumą skatino prokurorė.

Paklausta, ar miestietis turi teisę fotografuoti jam įtarimus sukėlusį asmenį, prokurorė paaiškino, kad viešoje vietoje fotografuoti asmenis galima.

"Tik nederėtų pažeisti visų kitų asmenų teisių. Tam tikrų raudonųjų linijų nederėtų peržengti. Nereikėtų patiems priiminėti sprendimų ir darytis savo išvadų. Situacijų būna įvairių. Gali žmogus ir nenugirsti ar ne taip suprasti. Tačiau tam tikri reiškiniai mieste fiksuojami. Gyventojams siūlyčiau kuo maksimaliau užfiksuoti situaciją, tačiau patiems į jos aiškinimosi detales nesivelti. Teisinį vertinimą atliks ikiteisminio tyrimo įstaiga", – paaiškino D.Pocienė.

Kurstymas prieš tautą

D.Pocienė tikino, kad tokia pat atsakomybė gali laukti tų, kurie imasi kurstymo prieš tam tikros tautybės žmones.

Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už viešą tyčiojimąsi, niekinimą ar kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Teisėsaugininkai daugiausia išpuolių ukrainiečių atžvilgiu stebi socialiniuose tinkluose.

"Šiuo metu viešus pasisakymus piliečiai turėtų labai pasverti. Vertėtų nepamiršti, kad dabar bendruomenės reakcijos gali būti labai audringos. Bet reikia nepamiršti ir įvairių galimų provokacijų. Piliečiai turi žinoti savo teises ir šalyje veikiančius įstatymus. Mūsų atstovaujamosios institucijos – Seimo priimta rezoliucija išreiškė šalies poziciją Ukrainos karo klausimu", – paaiškino D.Pocienė.

Mieste – proklamacijos

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis patikino, kad uostamiestyje jau fiksuotas pranešimas apie provokacinio pobūdžio proklamacijas.

Prie turgavietės klaipėdietis balandžio pradžioje fiksavo ant skelbimų stulpo pakabintą skelbimą.

A4 formato lapas buvo išmargintas kompiuteriu.

"Trumpai apie tai, kodėl Ukraina nusipelnė to, ko nusipelnė" – taip "tiesos nešėjai" pavadino savo proklamaciją.

Rašte išdėstyta 13 punktų, o po jais parašyta, kad Ukrainos "valstybinė ideologija, įvykdžiusi tokius žiaurumus, neturi teisės egzistuoti".

Priešpaskutinis sakinys, kaip ir ne vienas ankstesnis, verčia abejoti teksto autoriaus raštingumu: "Skyriama toms bukoms būtybėms kurios valgo Europos propagandą vietoj pusryčių ir šventai tiki tuo, kad Ukraina yra auka, o Putinas – agresorius!!!"

Kriterijai: prokuroras A.Stanislovaitis pastebėjo, kad jei kas nors viešai ima aiškinti, kad Ukrainoje nėra karo, o Ukrainą kai kas ne puola, o gelbsti, iš principo tai yra kurstymas prieš ukrainiečių tautą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kriterijus – viešumas

A.Stanislovaitis, išgirdęs apie pasakojimus, kad daugiabučio kieme tarp kaimynų kilo ginčas dėl pasisakymų Ukrainos karo tema, tikino, jog tokie dalykai kelia nerimą.

"Apie tokius pastebėjimus reikia informaciją perduoti tarnyboms, jei vis dėlto įtariama, kad buvo dalijamos kokios nors proklamacijos. Jei, žinoma, taip iš tikrųjų įvyko. Proklamacijų dalijimas ar kabinimas ant stulpų turi viešinimo požymių, tai yra viešas ir sistemingas informacijos skelbimas. Tokiam veiksmui reikėjo pasiruošimo, veika turėjo būti apgalvota. Kažkas juk turėtų būti parašyta proklamacijoje, vadinasi, turėta kažkokių tikslų. O tokia veikla gali turėti nusikalstamos veikos požymių", – paaiškino prokuroras.

A.Stanislovaitis pridūrė, kad piliečiai tarpusavyje laisvai gali keistis savo mintimis.

"Tai nėra nusikaltimas. Žiūrint, kokia bendravimo forma pasirinkta. Jei bobutės ant suoliuko šnekasi tarpusavyje, tai nėra vieša veikla. Yra tam tikra riba. Tačiau jei kažkas lapelius dalija, čia jau gali kilti klausimų. Ką daryti tokiu atveju? Skambinti numeriu 112", – teigė prokuroras.

A.Stanislovaitis priminė, kad piliečiai patys neturėtų imtis jokių veiksmų, tik teisėsauga gali įvertinti situaciją.

Žodžio laisvė nėra absoliuti, ji yra įstatymu ribota.

Žudynes vadino "feiku"

Neseniai dienraštis "Klaipėda" publikavo straipsnį apie tai, kad buvusi uostamiesčio politikė, dabartinė visuomeninės organizacijos "Rusakalbė Klaipėda" pirmininkė Jelizaveta Daugininkienė viešoje interneto erdvėje auklėjo Rusijos konsulato uždarymu pasidžiaugusį komentatorių, o žudynes Bučoje pavadino netikra naujiena ("Laivas" sukėlė audrą", 2022 04 11).

Žinomos uostamiesčio veikėjos komentaras apie tai, kad žudynės Bučoje yra "feikas", dingo, kai tik ji sulaukė dienraščio "Klaipėda" skambučio su klausimais apie viešą įrašą feisbuke.

"Laikas suvokti, kokiame kontekste gyvename. Jei sakoma, kad Ukrainoje nėra karo, o Ukrainą kažkas gelbėja, iš principo tai yra kurstymas prieš ukrainiečių tautą. Visos tos jėgos nukreiptos prieš ukrainiečius. Tai neapykantos kurstymo nusikaltimo požymių turinti veika. Viešas pritarimas vykdomiems nusikaltimams prieš Ukrainos tautą yra baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą", – patikino prokuroras, primindamas BK 170 straipsnį, kuris kalba apie kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę ar kitokią žmonių grupę.

Šis straipsnis byloja, kad viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

"Tačiau čia labai svarbus viešumo pobūdis. Viešas raginimas gali būti vieši pasisakymai viešose, visiems prieinamose socialinių tinklų grupėse ar paskyrose. Tai nėra tas pats, kaip pokalbis už kampo", – pabrėžė A.Stanislovaitis.

Žodžio laisvė – ne absoliuti

Kuo skirtųsi nuomonės reiškimo faktas nuo neapykantos kurstymo? Prokuroras patikslino, kad nuomonės raiška tam tikrose situacijose turi ribojimų.

"Konstitucija apibrėžia, kokios yra mūsų teisės ir laisvės. Yra minties laisvė, žmogaus minčių niekas negali varžyti. Bet žodžio laisvė vis dėlto atsiremia į žodžio teisę. Kad ir kokia būtų demokratija, ne kiekvienas žodis yra toleruojamas. Jei žodis yra skiriamas kažkam, tai kažkas turi teisę jo negirdėti. Tai yra jautri Konstitucinės teisės nuostata. Niekas nedraudžia mąstyti kaip tik nori. Bet prieš nusprendžiant šnekėti garsiai, jau teks atsižvelgti į įstatymus. Žodžio laisvė nėra absoliuti, ji yra įstatymu ribota", – reziumavo A.Stanislovaitis.