Nori atleisti iš pareigų

Rajone valdančiąją daugumą koalicine sutartimi sudarė liberalai, konservatoriai, socialdemokratai ir „socialdarbiečiai“. Už valdžios borto liko „valstiečiai“ ir frakcija „Bendra“, anksčiau buvę daugumoje.

Rytoj taryba neeilinio posėdžio metu turės apsispręsti dėl reiškiamo nepasitikėjimo politikams ir administracijos vadovams.

Naujoji koalicija nepasitikėjimą reiškia vicemere Violeta Riaukiene ir savivaldybės administracijos direktoriumi Artūru Bogdanovu.

Tačiau tai dar ne viskas.

„Aš asmeniškai pareiškiau nepasitikėjimą savo pavaduotoja Audrone Balnioniene bei administracijos direktoriaus pavaduotoju Justu Ruškiu“, – tokia žinute visuomenei praėjusią savaitę prabilo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Jis nuo platesnių komentarų susilaiko, į žurnalistų skambučius neatsakinėja visą savaitę.

„Nepasitikėjimą direktoriui tarybos nariai reiškia dėl infrastruktūros ir turto klausimų, tačiau tai yra jo pavaduotojo Justo ir vicemerės Audronės kuruojamos sritys, todėl, manau, teisinga, kad interpeliacijos turi būti taikomos ir jiems“, – feisbuke rašė rajono meras.

Pozicijos: Klaipėdos rajono vicemerė A.Balnionienė dėl jai reiškiamo nepasitikėjimo tikino nesijaudinanti ir aiškino mėgstanti remtis skaičiais. O jie šiuo metu ir byloja, kieno rankose yra rajono valdžia. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tiek A.Balnionienei, tiek ir A.Bogdanovui reiškiami tie patys priekaištai – esą nepakankamai kontroliavo Endriejavo kultūros namų rekonstrukciją.

Vicemerė A.Balnionienė tikino, kad ne vicemeras pasirašo rangos sutartis ir ne politikai, o administracijos vadovai turėtų prisiimti atsakomybę dėl žlungančių projektų.

„Vicemeras neturi jokių juridinių ar teisinių galių. Jis nepasirašo sutarčių, su lazda rangovų nevaiko. Vicemeras kuruoja procesus. Vaizdžiai tariant – vicemeras jaudinasi, rūpinasi, seka, strateguoja. Vicemeras laksto į Kelių direkciją lėšų išmušinėjimui. Administracija atsako už vykdymą, sutartis pasirašinėja direktorius“, – priekaištus atrėmė A.Balnionienė.

Išeis pakelta galva

Iš pareigų stumiamas savivaldybės administracijos direktorius A.Bogdanovas spėjo, kad intriga penktadienio posėdyje tikrai bus.

„Balsavimas bus slaptas. Visko gali nutikti. Laukia intriga – kas nors gali imti ir paišdykauti“, – prasitarė A.Bogdanovas.

Prie naujosios koalicijos prisijungė 15 iš 27 tarybos narių. Opozicijoje lieka 12 politikų, tad kol kas naujoji valdančioji dauguma turi balsų persvarą.

„Aš tai vertinčiau kaip politinį perversmą. Kuo jis baigsis, anksčiau ar vėliau pamatysime. Jei taip nutiks, išeisiu iškelta galva. Nemanau, kad man reikėtų ko nors atsiprašyti. O tų, kurie liks dirbti, laukia nemaži iššūkiai. Jiems teks pabaigti ar tęsti pradėtus darbus, kurių buvo tikrai nemažai“, – kalbėjo A.Bogdanovas.

Į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovo kėdę A.Bogdanovas šoktelėjo, kai buvo pakviestas „valstiečių“, nors pats buvo išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą.

Vyras atsisakė mandato ir perėjo dirbti į rajoną.

Visi mes laikini. Šiandien išrinko, rytoj – jau ne.

Ar toliau tęs politinę karjerą ir kur žada pasukti? Pats A.Bogdanovas tikino, kad pirmiausia norės pailsėti.

„Apgalvosiu, ar mane vis dar motyvuoja dalyvavimas politikoje. Nors aš niekada nespjaunu nė į vieną galimybę. Šis darbas buvo ne tik labai sudėtingas, bet ir labai įdomus“, – tikino A.Bogdanovas.

Apie rajono valdžioje galėjusią būti trintį visuomenė galėjo nujausti dar tuomet, kai A.Bogdanovas pareiškė besitraukiantis iš pareigų.

Vėliau administracijos direktorius nuomonę pakeitė ir liko dirbti.

„Ne viskas buvo idealu, tik tai nebuvo visiems žinoma. Tačiau aš esu samdomas valstybės tarnautojas, iš esmės tai sprendžia politikai, lemia politinė dauguma. Man sunku atsakyti, kas konkrečiai įvyko, kad koalicija žlugo“, – kalbėjo A.Bogdanovas.

Kam teko auksinis balsas?

Netikėtai auksinio balso Klaipėdos rajone savininkais tapusių socialdemokratų atstovas Česlovas Banevičius įvardijo, kas, jo akimis, kliudė dirbti koalicijai.

„Taip, netikėtai tokie svarbūs tapome. Tikrai, kaip auksinis balsas“, – juokėsi Č.Banevičius, sulaukęs žurnalistų skambučio.

Paklaustas, kodėl socialdemokratai ir „socialdarbiečiai“ prisijungė prie valdančiosios daugumos, Č.Banevičius vylėsi, kad galbūt taryboje pavyks pasiekti didesnio stabilumo.

Česlovas Banevičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Ateina dirbti keturi vyrai su rimta patirtimi. Aš septintą kartą išrenkamas į tarybą. Ką jau kalbėti apie buvusį rajono merą Vaclovą Dačkauską, kuris šitokią patirtį turi. Prisijungia ir Andrius Adomaitis su Jonu Dromantu. Man atrodė keistokai, kai valdančiosios daugumos atstovai nuolat tvirtindavo, kad buvusi valdžia nieko nedirbo, rajono žmonių nemylėjo. Aš niekada taip nesakyčiau nė vieno politiko atžvilgiu. Skirtingi biudžetai buvo, skirtingos situacijos, o rajonas nuolat pirmaujantis buvo. Nereikėtų pradėti darbų nuo kitų peikimo ir savęs gyrimo“, – pastebėjo Č.Banevičius.

Jis patikino, kad penktadienį vyksiančio balsavimo metu netikėtumų nebus.

„Taip, teisingai, yra buvę rajono istorijoje, kai vyko kova dėl auksinio balso. Oi, kokios aistros virė. Tarybos nariai turėjo nufotografuoti biuletenį ir parodyti, kaip balsavo. Dabar taip neturėtų nutikti. Jei koalicija sutarė, kitaip būti negali, kitaip ir dirbti kartu nėra prasmės“, – akcentavo Č.Banevičius.

Č.Banevičiui yra tekę vadovauti rajono savivaldybės administracijai, šiuo metu politikui siūloma tapti administracijos direktoriaus pavaduotoju.

„Aš niekada niekur nesiveržiau. Jei lemta, taip ir bus. Ramybės ir stabilumo ir pačiai administracijai reikia, žmonės jau išvarginti. O ir su mažesnėmis politinėmis jėgomis reikia mokėti kalbėtis. Negalima taip numoti ranka – jei žmonės ką nors siūlo, reikia įsiklausyti. Visi mes laikini. Šiandien išrinko, rytoj – jau ne. Bet ne visi išlaiko išbandymą valdžia“, – tikino politikas.

Klaipėdai perversmų nelinki

Uostamiestyje šią savaitę netikėtai ėmė sklandyti gandai, neva A.Bogdanovas gali būti kviečiamas užimti rimtas pareigas Klaipėdos savivaldybėje.

Jis pats tikino dar nesulaukęs jokių siūlymų.

„Tačiau nepasididžiuosiu, visus siūlymus svarstysiu“, – užsiminė A.Bogdanovas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, kad kol kas pokyčių savivaldybės administracijoje nenumatyta.

„Apie pasistumdymus apskrities savivaldybėse visi girdime. Politika – labai permainingas reikalas. Tai, kas vakar atrodė visiškai neįtikėtina, šiandien gali tapti realybe. Gandų apie konkrečias personalijas tam tikrose pozicijose aš nelinkęs klausytis. Berods A.Bogdanovas politinę karjerą pradėjo nuo Klaipėdos miesto tarybos. Po to iškeliavo į rajoną, vėliau pareiškė, kad traukiasi, po to persigalvojo. Įdomi trajektorija“, – svarstė Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Uostamiesčio meras vylėsi, kad Klaipėdos valdžioje pavyks išsaugoti politinę ramybę.

„Nežinau, ar opozicija imtųsi tokių radikalių permainų, apie kurias girdime apskrityje. Nelabai čia ką galima pakeisti. Tačiau sunku pasakyti, kiek tai perspektyvu. Jei taip nutiktų, bent jau man iki kadencijos pabaigos tektų dirbti tuo, kuo šiuo metu dirbu. Klaipėdoje tokių radikalių perversmų nepamenu kad būtų buvę. Nebuvo tokių užmojų, kad būtų užsimota išardyti senąjį pasaulį nuo pamatų. Bet istorija kuriama šiandieną, visko gali nutikti. Gal kas nors ir veržiasi į tam tikras pozicijas. Bet aš į tai žiūriu ramiai, nepanikuoju, konvulsijos ir traukuliai manęs neištiks“, – kalbėjo uostamiesčio meras.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pirmasis apskrityje patyrė tai, ką reiškia dirbti su valdančiąja dauguma, kuriai nepriklauso. Panašu, kad šį jausmą teks patirti ir B.Markauskui.

„Jei ištiktų tokie tektoniniai pokyčiai, sunku pasakyti, kaip susigyvenčiau su naujai suformuota ar primesta dauguma. Sunku prognozuoti“, – ramybės uostamiesčiui linkėjo V.Grubliauskas.

Griebtasi sekimo?

Vis dėlto panašu, kad tiek Klaipėdos, tiek Kretingos rajonų valdžiose pasiektos tam tikros ribinės situacijos.

Iš abiejų savivaldybių pasigirstančios istorijos panašėja ne į politines derybas ar dialogą, o į tiesioginę kaktomušą.

Kretingos meras A.Kalnius socialinio tinklo paskyroje paviešino, kokiomis aplinkybėmis jam šiuo metu tenka dirbti su nauja valdančiąja dauguma.

„Naujosios konservatorių, socdemų, liberalų, Konstantino Skieraus ir Rimanto Maciaus valdančiosios daugumos sugalvotas žaidimas „Eliminuokime Kalnių“ tęsiasi toliau. Iki šiol šiam žaidimui buvo pasitelktos jau kone visos įmanomos priemonės – panaikinti du mano komandos narių etatai. Viešoje erdvėje nuolat metami man priekaištai, kad „A.Kalnius yra nesukalbamas“, nors jau per ne viešą mano surengtą susitikimą su naująja dauguma tiesiai šviesiai man buvo pareikšta: „kaip reikės, taip mes ir nuspręsime“, – feisbuke rašė Kretingos meras.

A.Kalnius stebėjosi tuo, kad sulaukia priekaištų bei kaltinimų dėl to, kad kalbasi su statybų rangovais. Jam esą priekaištaujama, kad daro įtaką administracijos darbuotojams.

„Savivaldybės ar jos įstaigų darbuotojams „uždraudžiama“ man teikti informaciją ar vykdyti mano pavedimus, prieš tai „nesuderinus“. Beje, nebijoma „nepaklusniuosius“ vadovus ar darbuotojus ir „nubausti“, – atviravo meras.

Kretingos meras aprašė ir itin intriguojančias aplinkybes.

„Jei jau meras pasikvietė į kabinetą pasikalbėti, tai šį susitikimą, pasirodo, jau būtinai reikia ir paslapčiomis telefonu filmuoti“, – skundėsi A.Kalnius.

Kretingos meras tikino, kad naujoji valdančioji dauguma užregistravo projektą, kurio tikslas – panaikinti paskutinį likusį patarėjo etatą.

„Nusprendė, kad tarybos sprendimas atleisti paskutinį patarėją turi įsigalioti tą pačią dieną, kai bus priimtas. Bet gal man gali kolegos paaiškinti, kaip aš turiu įgyvendinti Darbo kodekso nuostatas, pagal kurias aš, prieš panaikindamas etatą, atleidžiamą darbuotoją turiu įspėti prieš mėnesį? Neabejoju, kad paaiškinimo nesulauksiu. Mat patogiau mane pastatyti į kampą“, – viešai piktinosi meras.

Iškvietė net ir policiją

Aistros verda ir Klaipėdos rajone. Dėl numanomo naujosios valdančiosios daugumos privataus susitikimo Venckuose įsikūrusioje kavinėje policija sulaukė skambučio.

Esą pirmadienio vakarą naujosios tarybos daugumos nariai galėjo būti užfiksuoti Klaipėdos rajone įsikūrusioje kavinėje.

Pranešėjo nuomone, taip galėjo būti pažeisti karantino reikalavimai.

Tačiau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nieko nerado, kavinė skendėjo tamsoje.

Viename Taikos prospekto kieme stovėjusį „Volvo S60“ automobilį šeimininkas ryte rado išdaužtu stiklu.

Pamatęs, kad po nakties jo automobilis kieme stovi išdaužtu durelių lango stiklu, paskambino policijai. Vagys išplėšė ir priekinius žibintus. Žala tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.

Beveik tuo pačiu metu apie savo mašiną, stovėjusią Šiaulių gatvėje, vaikštinėjo ir kitas klaipėdietis.

Daugiabučio kieme žmogus pamatė, kad kažkas iš chuliganiškų paskatų subadė visas automobilio „VW Transporter“ padangas. Paaiškėjo, kad subadytos ir dvi greta stovėjusio „VW Transporter“ padangos. Žala tikslinama. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Antradienį po pietų policijai teko važiuoti pagal dar vieną panašų iškvietimą.

14.20 val. I.Simonaitytės gatvės daugiabučio kieme pastebėta, kad iš chuliganiškų paskatų apgadintas automobilis „BMW 320D“.

Vandalai veikiausiai aštriu daiktu subraižė automobilio kėbulą. Žala – apie 800 eurų. Pradėtas tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Laiko – mažai

Turtą deklaravo apie 2,8 tūkst. gyventojų. O štai prašymus skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai užpildė 8,6 tūkst. miestiečių.

Klaipėdiečiai dalį GPM pageidavo skirti įvairioms organizacijoms, meno kūrėjams, profesinėms sąjungoms ir politinėms partijoms.

Šiemet deklaravimo termino pabaiga – gegužės 3 d., artėjantis pirmadienis.

„Kasmet vis daugiau gyventojų pasinaudoja GPM lengvatomis, tačiau svarbu tai, kad mokesčio permoka grąžinama tik pagal teisingai užpildytas Pajamų mokesčio deklaracijas už praėjusius ir ankstesnius mokestinius laikotarpius. Turimais duomenimis, apie 47 tūkst. klaipėdiečių šiemet turėtų susigrąžinti dalį GPM, o dalis deklaravusiųjų – sumokėti. Primename, kad pasinaudoti GPM lengvatomis galima už penkis ankstesnius mokestinius laikotarpius, jeigu yra pateiktos, patikslintos tų mokestinių laikotarpių deklaracijos“, – paaiškino Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

Anot jos, ne taip aktyviai, kaip tikimasi, gyventojai teikia turto deklaracijas – šią pareigą atliko tik pusė visų turtą privalančių deklaruoti klaipėdiečių.

„Atkreipiame ir individualią veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu vykdančių klaipėdiečių dėmesį. Pajamų deklaracijas kol kas pateikė tik kiek daugiau nei trys penktadaliai verslininkų, o jas pateikti turi per 15 tūkst. klaipėdiečių. Taip pat Mokesčių inspekcija pagal iš pavežėjimo platformų gautus duomenis atnaujino vežėjų 2020 m. pajamų mokesčio deklaracijas – šią veiklą vykdantiems gyventojams duomenis reikėtų pasitikrinti ir deklaruoti iki gegužės 3 d.“, – priminė L.Mačernienė.

Priminė prievoles

Primenama, kad iki gegužės 3 d. deklaruoti gautas pajamas turi ir savo nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams (įskaitant ir gyvenamąjį būstą) pernai nuomoję klaipėdiečiai – gyventojai, kurie nuomojo patalpas neįsigiję verslo liudijimo, deklaravę pajamas nuo jų turi sumokėti atitinkamo dydžio GPM.

Taip pat pajamų deklaracijas turi pateikti ir verslo liudijimus apgyvendinimo paslaugoms ar patalpų nuomai praėjusiais metais turėję gyventojai net ir tuo atveju, jei pajamų iš šios veiklos negavo.

„Norėtume atkreipti dėmesį, kad pajamų deklaruoti nepamirštų tie gyventojai, kurie turi galimybę susigrąžinti pajamų mokesčio permoką dėl per mažo pritaikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), taip pat jei buvo pritaikytas per didelis NPD ir dėl to yra privalu sumokėti neatitikimą“, – nurodė L.Mačernienė.

Pajamas deklaruoti turi ir gyventojai, kurie gavo pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius.

Pavyzdžiui, brangiau nei pirko pardavė neišlaikytą nuosavybėje nekilnojamąjį turtą, automobilį.

Primenama, kad apmokestinamas tik gyventojo gautas pelnas pardavus turtą brangiau nei buvo įsigyta ir neišlaikytas nuosavybėje nustatytą laikotarpį: nekilnojamasis turtas – 10 metų, transporto priemonės – 3 metus.

GPM, pardavus būstą brangiau, mokėti nereikia, jeigu gyventojas pardavė būstą, kuriame dvejus metus iki pardavimo buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba būste iki pardavimo gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei dvejus metus, tačiau gautos būsto pardavimo pajamos per vienerius metus buvo panaudotos kitam būstui įsigyti, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta.

„Atkreipiame dėmesį, kad gyventojams, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir negalintiems iki gegužės 3 d. sumokėti mokesčių, iki rugpjūčio 31 d. ir dar du mėnesius po nėra skaičiuojami delspinigiai ar pradedami išieškojimo veiksmai. Svarbu pažymėti tai, kad, norėdami sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų, mokesčių mokėtojai prašymą inspekcijai turi pateikti iki rugpjūčio 31 d. Tačiau jei gyventojų finansinė situacija leidžia mokėti einamąsias įmokas, mokestinės paskolos sutartį galima sudaryti ir nelaukiant rugpjūčio 31 d.“, – paaiškino pašnekovė.

Šiemet pajamų ir turto deklaravimas vyksta tik nuotoliniu būdu.

Per dieną – 3 tūkst. skambučių

Pratęsus nuotolinių paslaugų ir konsultacijų teikimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai nuo šių metų pradžios jau atsakė į daugiau nei 600 tūkst. gyventojų skambučių, kone dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Deklaravimo laikotarpiu išaugus skambučių srautui, pagalbą telefonu teikia daugiau nei 360 inspekcijos specialistų visoje šalyje, Klaipėdos padalinyje – 57.

Didžiausio skambučių srauto, kaip įprasta, laukiama paskutinėmis deklaravimo dienomis. Iki šiol aktyvumu išsiskyrė balandžio 26 d., kai atsakyta į daugiau nei 3 tūkst. skambučių įvairiais, ne vien deklaravimo klausimais.

Gyventojams specialistų pagalbos dažniausiai prireikia deklaruojant nekilnojamojo turto sandorius, akcijų pardavimo pajamas.

Žvejų rūmuose vyksiantis baleto spektaklis skirtas Tarptautinei šokio dienai. Vakaro programoje žiūrovai išvys 14 choreografinių miniatiūrų, kurias sukūrė tiek jau žinomi choreografai, tiek debiutuojantys šiame amplua baleto šokėjai.

Duris po karantino atveriančių Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas patikino, kad žiūrovų per žiemą išsiilgo visi.

„Mūsų durys visada plačiai atvertos. Nors tas platumas nėra didelis – laukiame 150 žiūrovų“, – juokavo A.J.Lenkauskas.

Ketvirtadieniui Žvejų rūmuose dezinfekuota ne tik žiūrovų salė, bet ir kitos patalpos. Lankytojams primenama, kad teks laikytis atstumų ir visų kitų saugumo reikalavimų.

Klaipėdiečiai jau dairosi, ar bus renginių Motinos dieną.

Miestiečiai, Žvejų rūmų tinklalapyje aptikę, kad gegužės 1-ąją galbūt bus galima išgirsti Jazzu koncertą, klausinėjo, ar renginys įvyks.

Atlikėjos koncertas planuotas sausio 9 d., tačiau buvo nukeltas. Preliminariai renginys turėjo įvykti gegužės 1-ąją, tačiau, panašu, jo data vėl bus pakeista.

„Bėgti į renginį neteks. Kadangi leidžiama tik iki 150 žiūrovų, šis koncertas, tikėtina, bus nukeltas. Į jį buvo parduota daugiau nei 150 bilietų, todėl organizatoriai vis dar ieško naujos datos“, – paaiškino Žvejų rūmų kultūrinių renginių organizatorė Kristina Jakštė.

Tikėtina, kad šis renginys bus perkeltas į rudenį.

„Šių metų Motinos diena, panašu, bus be renginių“, – apgailestavo K.Jakštė.

„Švyturio“ arenoje gegužės 2-ąją planuotas koncertas Motinos dienai taip pat atšauktas.

Pirkusiesiems bilietus į šį renginį pinigai bus grąžinti.

Gegužės 8 d. Žvejų rūmuose bus rodoma melodraminė trijų veiksmų opera „Paryžiaus katedra“.

Gegužės 13-ąją turėtų vykti Klaipėdos pilies teatro spektaklis „Fabijonas“.

Gegužę ir toliau planuojama rodyti Klaipėdos muzikinio teatro spektaklius.

Kaip įpūsti gyvybės?

Per dideles sausras vasaromis miesto centre tekanti upė nusenka iki 70–75 cm.

Jau kelerius metus miesto valdžia suka galvas, kaip upės žiotims įpūsti gyvybės, paskatinti turizmą, laivybą ir pramogas visame upės ruože, besitęsiančiame iki pat Klaipėdos miesto ribos.

Šiuo metu vyksta Dangės valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros.

Kaip ir kada bus pradėta valyti Dangės vagą, paaiškės tik atlikus paruošiamuosius darbus. Kitais metais tikimasi rengti techninį projektą.

„Nebūtinai dumblą kasime, gali būti, kad rasime tik smėlio. Norime upę išvalyti taip, kad vidaus vandens kelias taptų padoriu iki pat Klaipėdos miesto ribos. Darbus teks planuoti atskirais etapais, nes ir gyliai skirtingi būtini. Didžiausio gylio reikėtų nuo pat žiočių iki „Meridiano“ stovėjimo vietos. Laivas turi turėti galimybę netrikdomai išplaukti į remonto vietą“, – paaiškino Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

Nebūtinai dumblą kasime, gali būti, kad rasime tik smėlio.

Gilins iki miesto ribos

Upės dugne savanoriai yra rinkę ir į krantą tempę visokio laužo – nuo padangų, dviračių iki įvairių gelžgalių. Tai taip pat trukdo laivybai.

Tačiau upės dugne, tikėtina, gali glūdėti ir kur kas nemalonesnių radinių – sunkiaisiais metalais užteršto dumblo sluoksnis.

Planus specialistai dar tikslins, tačiau ruože iki Pilies tilto norėtųsi kelių metrų gylio vagos.

Arūnas Barbšys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Bet gerai būtų, kad bent 2,5 m gylį iki Biržos tilto pasiektume. Nuo Biržos tilto, plaukiant aukštyn upe, tikimasi pagilinti iki 1,5 m, tik su skirtingais ruožų pločiais“, – patikino A.Barbšys.

Iki Liepų gatvės tilto farvateris būtų gilinamas 20 m plotyje. Plaukiant upe aukštyn, užtektų 12 m pločio gilintos vagos.

„Pasitarime kalbėjome, ko gali prireikti, kokia technika turėtų dirbti, kur reikėtų sandėliuoti gruntą“, – vardijo pašnekovas.

Upe – maršrutiniu transportu

„Dangės upės valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų metu dumblas bus ištirtas. Tuomet ir paaiškės, koks jis – užterštas ar švarus. Jei švarus, reikės surasti nusodinimo vietas, kur jį galima būtų išpumpuoti žemsiurbe. Jei dumblas užterštas, turėsime aiškintis, kur jį reikės sandėliuoti. Plaukdami upe aukštyn, tikimės rasti švarų dumblą“, – aiškino A.Barbšys.

Kadangi šalia krantinių upę norima pagilinti iki pusantro metro, teks atlikti jų ekspertizę.

„Kalbėta apie krantines, esančias šalia įmonės „Klaipėdos energija“, ties buvusia „Sirijos“ gamykla. Norisi, kad ateityje krantinės būtų naudojamos. Žvelgiant į perspektyvą, visa upe turėtų tapti įmanoma plaukti iki pat Botanikos sodo, kur būtų pontonai švartuotis. Pontonai turėtų atsirasti jau kitais metais“, – vylėsi A.Barbšys.

Miesto valdžia klaipėdiečių ir turistų pramogai norėtų upe paleisti vandens autobusą.

Dabar iki Botanikos sodo nuplaukti galima tik nedidelės grimzlės valtimis.

„Kiek viskas kainuos, paaiškės, kai sužinosime dumblo užterštumo lygį. Darbus reikės vykdyti etapais. Turime gražią upę, o niekas jos nemato. Neišnaudojama tokia unikali dovana. Gal kas ir norėtų paplaukioti, bet nėra kur išlipti. Atsiradus pontoninėms prieplaukėlėms, galėtų kurtis nedidelės kavinės. Turime unikalų gamtos kampelį. Plaukdamas Klaipėdoje net nejauti, kad esi mieste. Visi džiaugiasi tik jūra, o upę yra pamiršę“, – kalbėjo A.Barbšys.

Išėjo avėdama šlepetes

Gaisras apie 19 val. kilo prie pat Veiviržėnų miestelio įsikūrusioje sodyboje. Gyventojai įtaria, kad liepsna į medinio namo pertvaras įsimetė nuo krosnies.

Vienoje 98 kv. m ploto namo pusėje gyveno 94 m. amžiaus senolė, kitame gale – pusamžis jos sūnus.

Vakare prastai pradėjus rodyti televizoriui senolė pravėrė duris į prieangį. Moteris ketino pabelsti į sūnaus kambario duris, kad šis pataisytų televizijos anteną.

Į nelaimės vietą atėjo aplinkinių namų gyventojai. Kaimynai gelbėjo kuo tik galėjo.

Pensininkė sustingo, išvydusi dūmus ir liepsnas. Moteris iš namų išėjo taip, kaip stovėjo, avėdama šlepetes.

Atvykę ugniagesiai išvydo jau atvira liepsna degančią sodybą.

Vieno aukšto su mansarda namas buvo dengtas šiferiu.

Skaitytojo nuotr.

Raudojo prie kampo

Užsiliepsnojus namams skaudžiai nelaimę išgyveno būsto šeimininkė.

Senolė verkė ir laikėsi įsikibusi į namo kampą, prašydama įleisti ją į vidų, nes kambaryje buvo likę šeimos dokumentai ir santaupos. Moteriai ėmė linkti kojos, ji negalėjo net žingsnio žengti.

Kaimynai suskubo kviesti medikus, baimintasi dėl jos sveikatos.

Ugniagesiai liepsnas suvaldė apie 21 val., tačiau gaisras užgesintas tik visiškai sutemus, apie 23 val.

Nelaimės vakarą pūtė smarkus vėjas, tad nerimauta, kad užsidegs vos už kelių metrų stovėjęs ūkinis pastatas. Laimei, jį pavyko išsaugoti.

Liepsnos persimetė

Kol ugniagesiai malšino liepsnas ir pylė vandenį ant greta buvusio statinio, vėjas žiežirbas nunešė iki gretimos sodybos.

Netrukus ugnį jau teko gesinti ir ten. Kadangi namo pastogėje įsidegė skiedros, buvo kilusi didelė grėsmė, kad liepsnos pasiglemš ir kaimynų statinį.

Vieno aukšto šiferiu dengto kaimynų namo pastogėje šiek tiek apdegė skiedros. Ugniagesiai nuardė tris kvadratinius metrus stogo.

O štai be namų likusios šeimos būste sudegė viskas, liko tik pirmo aukšto sienos.

Tuo metu, kai liepsnos jau buvo apėmusios pastatą, pro lauko duris spėjo išbėgti šeimininkės katinas.

Kurį laiką buvo dairytasi ir sodyboje gyvenusių šunų. Iš pradžių manyta, kad jie pražuvo gaisre. Tačiau vėliau keturkojai pasirodė kieme, veikiausiai iš išgąsčio buvo pasislėpę.

Už poros metrų stovėjęs ūkinis pastatas per gaisrą šiek tiek nukentėjo – nudegė lietaus loveliai, aprūko fasadas.

Ugniagesiai per gaisrą dar spėjo iš namų išnešti penkis dujų balionus.

Į nelaimės vietą atėjo aplinkinių namų gyventojai. Kaimynai gelbėjo kuo tik galėjo. Buvo ir tokių, kurie stoviniavo ant asfaltuoto kelio, stebėdami iš tolo, kaip dega šeimos būstas.

Toje pačioje vietoje, tik kitapus kelio, pernai taip pat liepsnojo sodyba. Tik tą kartą namą dar pavyko išgelbėti.

Pirminiais duomenimis, pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta pusamžė moteris.

Automobilį „Audi“, kuris kliudė klaipėdietę, vairavo moteris.

Pasak įvykio vietoje buvusių liudininkų, sužalotai klaipėdietei pasiekti saugią šaligatvio dalį padėjo kita moteris.

Praeivės skubiai iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą, nes nukentėjusioji pasiskundė skausmais.

Policija kol kas aiškinasi aplinkybes.

Gargždų bendruomenės iniciatyva jau kelerius metus iš eilės upės šlaituose buvo susodinta tūkstančiai pavasarinių gėlių svogūnėlių.

Idėja papuošti mėgstamą poilsio vietą gimė pačių gyventojų galvose. Žmonės patys aukojo lėšas, ieškojo rėmėjų ir galų gale narcizų jūra sužydėjo visu gražumu.

Narcizai sodinti buvusio Gargždų dvaro parko vietoje.

Gargždų dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XV a. pirmoje pusėje. XV–XVI a. dvaras priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms, vėliau – baronui F.Renė.

"Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Parką XIX a. pirmoje pusėje ant Minijos upės šlaito įkūrė baronai Renės. Parkas rekonstruotas, išplėstas XX a. viduryje. Teritoriją sudaro lygi vakarinė terasa ir nestatus Minijos pakrantės šlaitas. Nuo jo atsiveria puikūs reginiai į apačioje vingiuojančią Miniją. Parką raižo tiesių, stačiais kampais susikertančių alėjų tinklas su trimis lenktų terasų takais.

Senojo parko ašies tęsinyje, kitapus Minijos, stūkso garsus XIII a. piliakalnis. Naujojo parko ašis nutęsta išilgai Minijos pasienio briaunos. Parkas dėl ryškiai išsiskiriančių dviejų skirtingų dalių laikytinas sudėtiniu.

Vandalai nuniokojo „Citroen C4“ mašiną. Matyti, kad aštriu daiktu subraižytos jos durelės. Klaipėdietis nurodė patyręs 600 eurų žalą. Pradėtas tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Balandžio pradžioje pareiškimą policija rašė ir kitas miestietis. Tą kartą žmogus nurodė, kad vidurdienį aikštelėje prie vieno prekybos centro, veikiančio Baltijos prospekte, automobilio „Citroen C5“ pastebėti įbrėžimai ant automobilio kėbulo.

Vienoje mašinos pusėje prie galinių durelių buvo du gilūs įbrėžimai, kitoje pusėje pastebėtas ir dar vienas. Buvo akivaizdu, kad tokie įbrėžimai negalėjo atsirasti nuo kito automobilio durelių, todėl spėjama, kad kažkas taip pasielgė tyčia. Pranešęs apie įvykį policijai, mašinos savininkas nurodė, kad jam padaryta žala siekia 400 eurų.