Vidury šaligatvio – akmuo

Moteris savivaldybei skundėsi, kad pateko į nemalonią situaciją – pasistačiusi automobilį S.Šimkaus gatvėje ties 12-uoju namu, ji užkliuvo už nemažo akmens, apie kurio paskirtį nedaug kas žino.

"Vakare, kai matomumas nėra geras, užkliūti už šio akmens yra labai didelė tikimybė. Taip nutiko ir man. Išlipusi pasukau į pėsčiųjų taką ir užkliuvau už šio akmens. Pargriuvau, sugadinau batus, kelnes, bet svarbiausia – susižalojau koją. Akivaizdu, jog šis akmuo yra paliktas visiškai netinkamoje vietoje ir tamsiuoju paros metu yra didelė tikimybė už jo užkliuvus virsti ir nemenkai susižaloti", – skundėsi miestietė.

S.Šimkaus gatvėje yra du tokie akmenys. Vienas – ties 12-uoju namu, kitas – tarp 5-ojo ir 7-ojo namų.

Riboženkliai turėjo paskirtį

Abu akmenys turi aštrių briaunų viršuje, tačiau jų šonai nugludinti. Ką jie reiškia ir kodėl stovi istorinėje miesto dalyje?

"Tokie akmenys žymėjo įvažas į kiemus arba vartus. Jie buvo skirti vežikams, kad įsukdamas ar išsukdamas vežimas nekliudytų pastato sienos arba vartų. Moteriai patarčiau atidžiau pasižvalgyti po savo kojomis. Juk galima užkliūti už bet ko, net už medžio. Tačiau jei jau taip nutiko, verta galvoti, kaip šiuos akmenis reikėtų pažymėti", – pastebėjo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.

Jis svarstė, kaip reikėtų paženklinti akmenis – galbūt atšvaitu, gal šviesiu lipduku, o gal ant grindinio sumontuota informacine lentele.

"Reikėtų ne tik, kad akmenį matytų pėsčiasis, bet ir kažkokią informaciją pateikti, kodėl jie čia stovi. Puiki idėja būtų paženklinti šiuos akmenis QR kodu, pagamintu ant šviesą atspindinčios medžiagos. Bet kuris praeivis tada galėtų pasiskaityti internete, kam tokie akmenys buvo reikalingi", – įžvelgė L.Kavaliauskas.

Specialistas spėjo, kad akmenys galėtų būti XX a. pradžios.

"Tokių akmenų yra ne vienas. Klaipėdoje jų mažiau, bet Vilniuje išlikę daug. Tačiau tai yra istorinis reliktas, juos reikia išsaugoti. Kovojome dėl tarpukario laikų stulpų ir kitų reliktų", – pastebėjo L.Kavaliauskas.

Laisvūnas Kavaliauskas: patarčiau atidžiau pasižvalgyti po savo kojomis. Juk galima užkliūti už bet ko, net už medžio.

Akmenis ženklins

"Taip neturi būti. Pėsčiųjų saugumas – pirmoje vietoje. Aišku, kad tamsu. Daviau komandą, kad kuo skubiau šie objektai būtų pažymėti. Bandykime kuo skubiau užgesinti ugnį. Kad daugiau pėsčiųjų nesusižalotų. O vėliau galvosime, kaip juos ženklinti. Paveldosaugininkai gal pateiks siūlymų", – sureagavo Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška tikino, kad kitais metais į Kultūros paveldo registrą ketinama įtraukti tokius uostamiestyje esančius objektus – įvairius riboženklius, įvažas žymėjusius akmenis, stulpus.

"Šių akmenų išsaugojimo klausimas buvo kilęs, kai vyko šios gatvės rekonstrukcija. Buvo nuspręsta juos palikti ir išsaugoti. Nukentėjusios moters reikėtų atsiprašyti už incidentą. Tikrai nemaloni situacija. Akmenis tikrai vertėtų pažymėti. Pritariu QR kodo ir šviesą atspindinčio ženklo dėjai. Mes bendradarbiaujame su paveldo gido tinklalapiu, kuriame galima rasti informaciją apie esamus ir buvusius Klaipėdos krašte kultūros paminklus bei kultūros paveldo objektus. Tereikėtų duomenų bazę papildyti informacija apie šiuos objektus ir pagaminti šviesą atspindinčius ženklus", – kalbėjo V.Juška.

S.Šimkaus gatvėje yra rasta ir daugiau istorinių reliktų.

2015 m., kai vyko gatvės rekonstrukcija, darbininkai, nupjovę medžius ir išrovę jų šaknis, aptiko senojo Klaipėdos vandentiekio ženklų.

Maždaug pusės metro gylyje buvo aptikti senoviniai vamzdžiai ir metalinis šulinio dangtis, ant kurio vokiškai užrašyta "Memelio vandentiekis".

Dėl naktinio triukšmo Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis tarybos narės Alinos Velykienės buvo net išverstas iš lovos.

Raštus politikė išsiuntė ir uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui.

"Pažymiu, kad patys gyventojai pradėjo skambinti ketvirtadienį po 22 val. dėl nepakeliamo triukšmo, vykdant sankryžos rekonstrukcijos darbus. Atvykus į vietą, triukšmas buvo labai didelis, vyko asfalto skutimo darbai, technika dirbo visoje sankryžoje, eismas vyko taip pat kartu", – priekaištus žėrė A.Velykienė.

Tarybos narė klausė, kodėl visuomenė nebuvo supažindinta ar įspėta apie naktį planuojamus atlikti darbus?

"Ir mane pažadino. Kreipėsi ne tik kolegė, tarybos narė, bet ir dar viena gyventoja, kuri prisiuntė filmuotų vaizdų, kaip ten vyko darbai. Aš manau, kad dėl tų darbų ten viskas gerai. Jie buvo gavę leidimus dirbti naktį. Dėl ko reikėjo tai daryti naktį, visi supranta. Todėl, kad dieną uždarius vieną iš trijų magistralinių gatvių, uostamiestis būtų buvęs paralyžiuotas", – patikino A.Cesiulis.

Arvydas Cesiulis: nėra to blogo, kad nepasimokytume.

Mero pavaduotojas sutiko tik su viena A.Velykienės pastaba, kad apie darbus iš tiesų vertėjo gyventojus perspėti iš anksto.

"Nėra to blogo, kad nepasimokytume. Kolegei mėginau sakyti, kad darbai specialiai tokiu metu suplanuoti. Bet ji nenorėjo manęs girdėti, norėjo, kad aš atvažiuočiau į vietą. Aš neturiu įgaliojimų stabdyti darbus", – naktinį incidentą komentavo A.Cesiulis.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dorbranskis paaiškino, kad rangovai dirbo kur kas trumpiau, nei buvo numatyta.

"Iš trečiadienio į ketvirtadienio naktį darbai vyko nuo 20 val. iki 23 val. 30 min. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dirbta nuo 20 val. iki 1 val. nakties, nors leidimai buvo išduoti darbui gerokai ilgesniam laikotarpiui. Bet prašėme rangovo darbus atlikti kuo greičiau", – paaiškino A.Dorbranskis.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas patikino, kad kelininkai nufrezavo sankryžos viršutinę dangą, o asfaltas bus klojamas kitą savaitę.

"Tai taip pat vyks nakties metu. Asfalto danga šioje sankryžoje buvo pažeista, horizontalus ženklinimas neatitiko naujų projekto sprendinių. Padarius šiuos darbus, ilgam nereikės sugrįžti", – tikino A.Dobranskis.

Dienraštis "Klaipėda" yra viešinęs ne vieno klaipėdiečio pageidavimą, kad gatvių tvarkymo darbai vyktų ne dieną, o naktimis. Buvo argumentuojama, kad taip dažniausiai daroma užsienyje.

"Daug žmonių ir žiemą važiuoja prie jūros. Kad tamsūs vakarai būtų šviesesni, papuošime eglutes. Pajūryje Kalėdų Senelio jau laukia šiaurės elnių kinkinys", – pasakojo įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Medinių elnių figūras gelbėtojai meistravo po darbo valandų.

Išskobtos figūros buvo puošiamos – pasiūti specialūs apdangalai, primontuoti ragai, elniai padabinti kalėdiniais papuošimais.

"Jau kelerius metus iš eilės puošiame terasą. Netrukus papuošime kalėdines eglutes. Sužibs girliandos", – tikino A.Siakki.

Miestiečių šie kalėdiški vaizdai laukia Antrosios Melnragės paplūdimyje. Būtent į šį paplūdimį žiemą užsuka daugiausia žmonių.

Sekundė iki mirties

Situacija, nutikusi Naujojo Sodo gatvėje, šokiravo net ir visko mačiusius pareigūnus.

Čia kabančios vaizdo kameros įraše užfiksuota, kaip vienas klaipėdietis vos per plauką išvengė žūties.

Judrioje miesto gatvėje prieš pat vienos darbo dienos vidurdienį juodos spalvos BMW į Naujojo Sodo ir Herkaus Manto gatvių sankryžą atskriejo riaumojančiu varikliu.

"Šis vairuotojas per miestą lėkė didžiuliu greičiu. Jo mašinos variklio griausmą išgirdau iš toli. Tuo metu ėjau šaligatviu šalia čia esančios picerijos. Supratau, kad vairuotojas atskrieja Liepų gatve ir galbūt mėgins kirsti sankryžą, kol dega žalios spalvos šviesoforo signalas. Tačiau tolesni jo veiksmai mane tiesiog pribloškė", – pasakojo įvykio liudininkė.

BMW sankryžą kirto antrąja eismo juosta, automobilis judėjo Naujosios Uosto gatvės link.

"Tuo metu ties viešbučiu "Amberton" į perėją buvo įžengęs vyriškis. BMW vairuotojas nuo pat šviesoforinės sankryžos puolė signalizuoti pėsčiajam. Mašina metėsi į pirmąją eismo juostą, o vairuotojas net nebandė stabdyti, tik dar įžūliau spaudė garso signalą. Pėsčiasis net šoktelėjo, žmogus nebeturėjo kur dingti. Sekundės dalis ir jį BMW būtų sutraiškęs", – išsigandusi pasakojo įvykį mačiusi klaipėdietė.

Pradėjo tyrimą

Pėsčiasis net šoktelėjo, žmogus nebeturėjo kur dingti. Sekundės dalis ir jį BMW būtų sutraiškęs.

Panašu, jog įžūlus vairuotojas įsivaizdavo, kad jo siautėjimo pėsčiųjų perėjoje niekas nepastebės.

Tačiau policijos pareigūnai įamžino įvykį ir ieško automobilio savininko.

"Iš tiesų, vaizdo įraše matyti, kokiu greičiu juda kiti automobiliai. Visi važiuoja ramiai, artėja link sankryžos. Šis automobilis atskrieja, tikėtina, kur kas didesniu greičiu nei leistina riba. Matyti, kaip pėsčiasis šokteli į priekį. Jei jis to nebūtų padaręs, matyt, be kojų dabar būtų buvęs. Perdavėme medžiagą Kelių policijos tarnybai. Manau, kad tikrai už tokius veiksmus vairuotojas turėtų atsakyti", – vaizdo įraše užfiksuotą situaciją komentavo Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vedėjas Virginijus Zubauskas.

Pasekmės: Klaipėdos policijos Operatyvaus valdymo skyriaus vedėjas V.Zubauskas nustėro išvydęs kamerų užfiksuotą vaizdą – jei pėsčiasis nebūtų pašokęs į priekį, veikiausiai būtų likęs be kojų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pamatė pažeidėjų šėlsmą

Policijos pareigūnai tokiems pažeidėjams nežada jokių nuolaidų – mieste įrengtomis kameromis pareigūnai užfiksuoja įvairiausio pobūdžio nusikaltimus.

"Tegul jie negalvoja, kad jų niekas nemato ir niekas nepagaus. Taip tikrai nebus. Viską mes matome. Vien šią naktį policijos pareigūnai kameromis užfiksavo dešimt pavojingo manevravimo atvejų", – vakar kalbėjo uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Pasirodo, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį iškritęs pirmasis sniegas į gatves sutraukė dešimtis šonaslydžio gerbėjų.

"Miesto centrinėje dalyje, įvairiausiose vietose, jaunimėlis linksminosi, ratais piešdamas saulutes ant pirmojo sniego. Bet miesto gatvės nėra tam skirtos. O jei būtų kliudytas pėsčiasis? O jei būtų sumaitotas kitas automobilis? Jeigu jau norisi tokių pramogų, prašom tuo užsiimti specialiose aikštelėse. Negalime aplinkiniams kelti pavojaus vien dėl pramogos", – kalbėjo M.Džermeika.

Laukia solidžios baudos

Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas M.Džermeika priminė, kokios baudos laukia veikėjų, įžūliai laigančių gatvėmis.

"Kalbant apie BMW vairuotojo manevrus, panašu, kad tokį vairavimą būtų galima traktuoti kaip chuliganišką. Jei vairuotojas demonstruoja nepagarbą kitiems eismo dalyviams, visuomenei, tai yra chuliganiškas vairavimas. Signalizavimas pėsčiajam, esą jis turėtų skubiai trauktis nuo perėjos, parodo, koks šio vairuotojo požiūris į aplinkinius. Tai yra agresyvus elgesys. Labai aiškiai vairuotojas parodė savo nusiteikimą pėsčiojo atžvilgiu. Už chuliganišką vairavimą gresia nuo 450 iki 550 eurų bauda su teisės vairuoti atėmimu nuo metų iki dvejų", – akcentavo M.Džermeika.

Dešimt klaipėdiečių, užpraėjusią naktį miesto centre raižiusių praslystančiais automobilių ratais, sulauks nuobaudų dėl pavojingo manevravimo.

Jei vairuotojas demonstruoja nepagarbą kitiems eismo dalyviams, visuomenei, tai yra chuliganiškas vairavimas.

"Už tokį vairavimą gresia nuo 170 iki 230 eurų bauda ir privalomas vairavimo teisės atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių", – Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnį priminė M.Džermeika.

Gatvėse liejasi kraujas

Situacija uostamiesčio gatvėse jau kelia nerimą policijos pareigūnams. Vos prieš savaitę perėjoje buvo mirtinai sužalota moteris.

Tragedija įvyko Liepojos gatvėje, pėsčiųjų perėjoje ties Jūrininkų ligonine.

Nelaimė užfiksuota šeštadienio vakare, 18.15 val. Perėja nuo ligoninės pusės ėjo 53 metų moteris, kai ją taranavo 25-erių vaikino vairuojamas automobilis "Seat Leon".

Pati perėja yra apšviesta kryptiniu apšvietimu, o nelaimės laikas nebuvo itin vėlyvas.

Kas lemia tokias skaudžias tragedijas?

"Labai sunku pasakyti. Šį įvykį mes dar tiriame. Bet aišku viena – tokias tragedijas lemia atidumo stoka. Atidumo trūksta tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Pakanka dėmesį nukreipti nekaltam veiksmui, pavyzdžiui, radijo imtuvo įjungimui, ir tik dėl to gali nutikti labai skaudi nelaimė", – sakė M.Džermeika.

Pareigą elgtis atidžiai keliuose M.Džermeika priminė ir pėstiesiems.

Mindaugas Džermeika: tegul jie negalvoja, kad jų niekas nemato ir niekas nepagaus.

Vos nekliudė vaiko

Kiek anksčiau klaipėdiečiai socialiniame tinkle dalijosi dar vienu įrašu, kuriame matyti, kaip mažas vaikas vos nepatenka po automobilio ratais.

Viena uostamiesčio perėja žingsniavęs vaikas nufilmuotas ankstyvą rytą. Mokinuką, traukiantį į mokyklą su kuprinyte ant nugaros, pėsčiųjų perėjoje praleido pirmąja juosta važiavęs vairuotojas.

Tačiau antrąja juosta judėjęs automobilis net nesustojo, nors vairuotojas matė, kad kita mašina stoja prieš perėją.

Identiškoje situacijoje po kelių dienų buvo kliudytas vaikas pietų Lietuvoje.

"Tai yra ypač skaudžios situacijos, kurioms nėra jokio pateisinimo. Pavyzdys yra vokiečiai, jie pristabdo mašinas prieš bet kokią perėją, kur ji bebūtų. Nelaimės nutinka ir apšviestose gatvėse. Aišku, visko pasitaiko, kitą kartą ir pėsčiasis gali būti sunkiai pastebimas. Aklai įeiti į važiuojamąją kelio dalį nėra protinga", – tikino M.Džermeika.

Pareigūnai primena, kad pėstieji ne tik turi pirmumo teisę perėjose, bet turi tokias pat pareigas kaip ir vairuotojai.

"Jiems taip pat yra atsakomybė. Mobiliųjų telefonų maigymas kertant gatvę – tiesus kelias iki tragedijos. Perėja – ne parko takelis, o pavojinga zona. Tai oficiali vieta, kuria pėsčiasis gali patekti į zoną, kur vyksta automobilių eismas. Kartais pasitaiko vyresnio amžiaus gyventojų, kurios į perėją įžengia net nesidairydamos. Galime spėti, kad vyresnio amžiaus gyventojos gal niekada ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Kelių eismo taisyklės tokioms yra tas tas pats kaip raketų mokslas. Tačiau pėstieji – tokie pat eismo dalyviai kaip ir vairuotojai", – akcentavo M.Džermeika.

Šiemet Klaipėdoje avarijose žuvo keturi žmonės – viena pėsčioji ir trys mašinomis važiavusieji.

2020 m. per tą patį laiką žuvo 6 žmonės. Šiemet Klaipėdos apskrityje avarijose gyvybės neteko 15 žmonių. 2020 m. per tą patį laiką apskrityje – 19 žmonių.

Prie durų – sąvartynas

"Klaipėda turi būti švari ir tvarkinga. Kiekvieną dieną išeidamas ir grįždamas namo matau daugybę šiukšlių. Nesigilinau, kokios čia problemos, bet kiekvieną dieną matyti tokį vaizdelį tikrai nemalonu nei man, nei miesto svečiams", – skunde Klaipėdos savivaldybei rašė vienas Senamiesčio gyventojas.

Kas ir kodėl suvertė atliekas ant šaligatvio, ėmė aiškintis savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

"Iš atliekų, tam tikrų užrašų ir ant pakuočių likusių ženklinimų galime spėti, kad tai kažkokios įmonės "turtas". Labai tikėtina, kad atliekas kažkas krovė gal net ir naktį. Bet toks kiekis per vieną dieną tikrai nesusidaro. Neįtikėtina, kad dar tokių žmonių yra", – stebėjosi šiukšlynu virtusią vietą apžiūrėjęs Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Šiukšlių krūva buvo sukrauta prie Tomo gatvės 16-ojo namo. Šioje vietoje stovi vienos čia įsikūrusios įmonės atliekų konteineris, ant kurio pažymėta, kad jis skirtas gamybinėms atliekoms, ne komunalinėms.

"Raginame žmones kreiptis, jei tik jie turi žinių, kas taip galėjo pasielgti. Nesvarbu, naktį ar paryčiais, bet kažkas juk tempia šiukšles į viešą vietą ir jas ten krauna. Padoriems žmonėms viskas turi būti aišku. Aš nežinau, ką naujo pasakyti tokiems, kurie gatvėje meta tokius kiekius atliekų. Tiesiog trūksta žodžių", – šiurpo L.Lapinskas.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus specialistė Giedrė Budreikaitė priminė, kad Senamiestyje yra daug vaizdo stebėjimo kamerų.

"Policijos pareigūnai, tikėtina, gali stebėti visą Senamiestį. Tik neaišku, kokiu metu tai galėjo nutikti. Jei būtų žinomas laikas, vaizdo įrašus galima būtų atsekti", – kalbėjo specialistė.

Bauda – iki 600 eurų

Atliekų krūvą iš Senamiesčio teko išvežti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) darbininkams. Vyrai rankomis sukrovė didžiausią šiukšlių krūvą į automobilį ir išvežė.

"Šitas atliekas KRATC pašalino. Žinome, kad tai tikrai ne vežėjų kaltė, atliekos buvo vežamos laiku. Tačiau situaciją mes aiškinamės ir tikrai stengsimės, kad šie asmenys, kurie tokiu įžūliu būdu atsikratė atliekomis, būtų surasti", – patikino Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas L.Lapinskas.

Linas Lapinskas: padoriems žmonėms viskas turi būti aišku.

Jis priminė, kad šiukšlintojams grėstų bauda pagal 367 Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnį.

"Už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus gresia bauda nuo trisdešimties iki 140 eurų. Padarius pakartotinį nusižengimą grėstų nuo 140 iki 600 eurų bauda", – priminė L.Lapinskas.

Nuo šio mėnesio ANK 367 straipsnyje jau nebenumatyta pažeidėjams skirti įspėjimą. Nuo šiol nustatytam pažeidėjui iš karto skiriama piniginė bauda.

Užfiksavo kavinių personalą

Aplinkosaugos skyriaus specialistė G.Budreikaitė tikino, kad Senamiestyje tokių problemų kyla ne pirmą kartą.

"Mano spėjimu, čia atliekas sumetė aplinkinių įmonių darbuotojai. Atliekų konteineriai stovi čia pat, už kelių metrų. Ne, negali mat nunešti ir išmesti, sukrovė ant šaligatvio. Matyti nuotraukose, kad konteineriai stovi čia pat. Ta įmonė, kuri yra užsisakiusi juodos spalvos konteinerį, skirtą gamybinėms atliekoms, galėtų taip pat pasekti situaciją, juk šalia jų sukrauta", – kalbėjo specialistė.

Ne tik Tomo gatvėje Senamiesčio grindinys virto šiukšlynu. Netoli Jono kalnelio kartojasi tokia pati situacija.

Aplinkiniai vieną patraukliausių Senamiesčio taškų taip pat baigia paversti sąvartynu.

Savivaldybės darbuotojai yra perspėję ne vieną žinomą maitinimo įstaigą dėl atliekų tvarkymo.

Buvo užfiksuota, kaip kavinių personalas automobiliais vežė pakuotes ir grūdo jas į komunalinių atliekų konteinerius.

"Mes senokai įtariame, kad taip elgiasi barų ir kavinių personalas. Esu ne vieną raštą siuntusi. Juk kiekvieno mūsų namuose per parą nesusidaro toks kiekis kartono pakuočių, kad netilptų į atliekų konteinerį. Vadinasi, kažkas vengia sudarinėti sutartis su vežėju, vengia rūšiuoti atliekas, o antrinių žaliavų nesivargina patys išgabenti – viską verčia į bendrus konteinerius, o jiems persipildžius, krauna gatvėje", – piktinosi Aplinkosaugos skyriaus specialistė.

Berlyne – nuotrauka feisbukui

"Gerbiama administracijos direktoriaus pavaduotoja R.Petrauskienė iki gruodžio 2 d. yra komandiruotėje Briuselyje. Ar ji ten sprendžia svarbius su savivaldybe susijusius klausimus? Abejojame. Kiek žinome, ten konservatorių organizuojama pramoginė, pažintinė kelionė, į kurią kviečia profesorius Liudas Mažylis. Kelionė apmokama organizatorių lėšomis, tai gal ir viskas puiku. Bet mūsų gražuolė – komandiruotėje Briuselyje. Tai reiškia, kad jai visą laiką mokamas atlyginimas, plius komandiruotpinigiai. Beje, nuo pat šeštadienio, nors fotografija feisbuke rodo, kad ji savaitgalį leido Berlyne", – piktinamasi daugybei žiniasklaidos priemonių išsiųstame laiške, pasirašytame Žemės Kirmėlės vardu.

Anonimas pastebėjo, kad žmonės, dalyvaujantys tokiose kelionėse, dažniausiai išeina atostogų.

"O ponia R.Petrauskienė nėra kvaila. Kam naudoti atostogas, jei gali būti komandiruotėje, gauti pinigus ir dvigubą apmokėjimą savaitgalį, o po to, matyt, sutaupytas atostogas ir papildomus pinigus panaudoti šventiniu laikotarpiu. Na, nėra kvailių šiais laikais. Kiek pamename, ponia Rasa norėjo išvalyti seną pelkę, bet, matyt, pati įklimpo ir jau grimzta šitame liūne. Tiek ir liko iš skambių žodžių, etiško elgesio ir kitų elito kalbų. Gal čia turėtų susidomėti ir etikos komisija?" – įtarimus žarstė gyventojas.

Rajono pavedimų neturi

Į dienraščio "Klaipėda" skambučius tarnybiniu mobiliuoju telefonu antradienį R.Petrauskienė neatsiliepė.

Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje skelbiama, kad administracijos direktoriaus pavaduotoja iki gruodžio 2 d. yra komandiruotėje Briuselyje.

Vadinasi, valdininkė tikrai šiuo metu gauna atlygį, taigi, dirba, tad į skambučius turėtų atsiliepti.

Tačiau vietoj R.Petrauskienės į nemalonius klausimus atsakinėti turėjo savivaldybės administracijos direktorius Justas Ruškys.

Direktorius patvirtino, kad R.Petrauskienė į komandiruotę pasiprašė nuo lapkričio 27 iki gruodžio 2 d.

"Gruodžio 3 dieną ji turėtų būti darbe. Ne, Briuselyje ji pavedimų neturi. Bet ji buvo gavusi asmeninį kvietimą vykti į šią kelionę. Ji kuruoja savivaldybės bendradarbiavimo klausimus su kitais regionais, tad ir pasiprašė komandiruotės vizitui į Briuselį. Jos prašymui buvo pritarta", – paaiškino J.Ruškys.

Justas Ruškys: aš nemanau, kad jai šiuo metu atostogos. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Už dieną – 61 euras

Kiek kainuos ši valdininkės kelionė rajono biudžetui?

"Ji neprašė apmokėti viešbučių išlaidų komandiruotės metu, nekainuos ir pati kelionė. Kiek pamenu, jai gali būti mokami tik dienpinigiai. Ir jie nedvigubėja priklausomai ar tai darbo, ar poilsio diena. Jei gerai pamenu, 60 eurų dienai", – patikino J.Ruškys.

Vykstantiems į Belgiją mokama 61 euro dienpinigių suma.

Išeitų, kad už šešias kalendorines dienas, kurių nedirbo tiesioginiame darbe, R.Petrauskienė gaus 366 eurus.

"Aš negaliu vertinti kito žmogaus etikos ribų. Ji turėtų pati vertinti", – į gyventojų iškeltą klausimą apie etiką atsakė J.Ruškys.

Darbe lauks pokalbis

Vis dėlto pats administracijos direktorius tikino, kad, R.Petrauskienei grįžus iš komandiruotės, teks su ja pasikalbėti.

"Kiekvienas mes turime pateikti ataskaitą, paaiškinti, kas nuveikta komandiruotėje. Tada ir kalbėsimės. Bet asmeniškai manau, kad pats vizitas į Briuselį nėra blogas dalykas. Juk artėja nauji europinių išmokų periodai. Kyla diskusijų, ar bus skiriamos lėšos lietaus nuotekoms įrengti. Yra ir kitų finansavimo smulkių klausimų. Aš nemanau, kad jai šiuo metu atostogos", – nuomonę išsakė J.Ruškys.

Administracijos direktorius prasitarė, kad prieš pat kelionę į Briuselį R.Petrauskienė atostogavo.

"Gyvai neteko pabendrauti. Vadinasi, reikės pasikalbėti, kaip susiklostė ši situacija. Ar čia teisingas kelias, ar mes turėtume pasitaisyti? Aptarimas tikrai bus", – akcentavo J.Ruškys.

Rinkosi partijos bičiuliai

Europos parlamentaro L.Mažylio padėjėja Rasa Zozaitė neslėpė – į susitikimą su parlamentaru Briuselyje išvyko 42 keliautojai.

"Daugiausia tai – regionų atstovai, kurie prisidėjo prie rinkimų kampanijos", – patvirtino L.Mažylio padėjėja.

Istorikas, profesorius L.Mažylis rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo kaip Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas.

R.Zozaitė aiškino, kad delegacijos iš Lietuvos tikslas – aplankyti Briuselį ir susitikti su parlamentaru L.Mažyliu.

Padėjėja negalėjo atsakyti, ar numatyta kokių nors kitų prasmingų susitikimų, kurie būtų susiję su regionų problematika.

"Jie važiuoja autobusu, tad jiems teko pervažiuoti visą Lenkiją ir Vokietiją. Manyčiau, kad šį vakarą dar jie liks nakvoti Briuselyje, bet toliau jie turės paskubėti, nes laukia ilga kelionė namo", – antradienį kalbėjo politiko padėjėja.

Antradienį L.Mažylio susitikimui su svečiais buvo numatyta nedaug laiko – nuo 15.30 val. iki 17 val.

Priežastis: į komandiruotę Klaipėdos rajono politikė vyko konservatorių atstovo L.Mažylio kvietimu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Numatytas vizitas į Europos Parlamentą. Tačiau ar bus galimybė kitiems susitikimams, neaišku. Tai priklauso, ar bus kitų vizitų, ar bus laisva salė", – svarstė R.Zozaitė.

Ji patikino, kad didesnioji dalis keliautojų yra iš Vakarų Lietuvos. "Kiek aš žinau, didžioji dauguma – tos pačios partijos atstovai", – patikino R.Zozaitė.

Yra turizmo specialistė

Viešai prieinamuose šaltiniuose nurodoma, kad uostamiesčio "Žemynos" gimnaziją ir Klaipėdos universitetą baigusi rekreacinės veiklos specialistė R.Petrauskienė TS-LKD partijos narė yra nuo 2006 m..

2008 m. buvo paskirta TS-LKD Vakarų regiono koordinatore, nuo 2012 m. – TS-LKD Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė. 2015–2019 m. Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje buvo TS-LKD frakcijos seniūnė.

2008–2016 m. talkino politikų Agnės Bilotaitės ir Arvydo Anušausko komandoms, 2012–2019 m. buvo Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo patarėja.

2019–2020 m. 2016–2020 m. kadencijos Seimo nare. Buvo išrinkta vienmandatėje Gargždų apygardoje ir pakeitė Seimo narį Bronių Markauską, šiam tapus Klaipėdos rajono meru.

Malonių epitetų kupinoje politikės asmeninėje interneto svetainėje nurodoma, kad pagrindinis jos veiklos tikslas − ne politika ar politikavimas, o maksimali nauda Klaipėdos rajonui, jo žmonėms ir visai Lietuvai.

Veža į namus

Prekyba kalėdinėmis eglėmis jau įsibėgėjo. Prie didžiųjų uostamiesčio prekybos centrų jau kuriasi medelynų prekeiviai.

Neturintiems galimybių atsigabenti išsirinkto medžio siūloma atvežti žaliaskarę į namus.

Tai ypač populiaru Klaipėdos priemiesčiais tapusiose gyvenvietėse. Prekybininkai tokią paslaugą teikia ir už penkis eurus, tolėliau vežama už septynis.

Brangiausi – kėniai

Prekybininkų prašomos kainos šiemet labai netolygios.

Pavyzdžiui, už 2,7–2,8 m aukščio kėnį prašoma 40–50 eurų.

Iki 1,5 m medelis kainuoja 17 eurų, nuo 1,5 iki 1,7 m jau atsieis 22 eurus.

Kėnių šakos parduodamos po 8 eurus.

Tokių pinigų prekybininkas iš Klaipėdos rajono socialiniame tinkle prašė už kirstinius medžius.

Ieško medelių vazonuose

Daugelis gyventojų ieškojo medelio vazone. Pasiaiškinus pasiūlą, pasirodo, galima rasti kalėdinių medelių ir pigiau, juos medelynai parduoda susodintus į vazonus.

Brangiausiai, apie 50 eurų, prašoma už 2,3 m aukščio medį vazone.

1,5 m medelis parduodamas už 20–30 eurų. 35 eurų prašoma už 1,5–1,7 m medelį. 40 eurų atsieis 1,7–1,9 m medis vazone.

Sidabrinės eglutės vazone kainuoja nuo 10 iki 30 eurų. Pigiausiai atsieis 1,2 m aukščio eglutė. Kirstos sidabrinės eglutės kainuos pigiau, mažiausios parduodamos po 10 eurų. 20 eurų prašoma už 1,8 m medelį. 25 eurus kainuos aukštesnė nei dviejų metrų sidabrinė eglutė, auganti vazone.

Tomas Zaleckis: kiek čia iki tų Kalėdų liko. Viena alga.

Nepigiai parduodami ir kalėdiniai vainikai, kurių kainos priklauso nuo skersmens ir panaudotų medžiagų gausos. Vainikų kainos svyruoja nuo 25 iki 35 eurų.

30 eurų gali kainuoti apie 40 cm skersmens vainikas.

Girininkijose – pigiau

Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis tikino, kad miškų urėdijoje kalėdinių medelių galima rasti kur kas pigiau.

"Kėnį yra sunku užauginti mūsų sąlygomis. Taip, jie labai populiarūs. Kirstinius kėnius nuo 1,5 iki 2 m aukščio girininkijose galima gauti už 18 eurų", – patikino T.Zaleckis.

Eglutes iš miško girininkijose parduoda už 2–36 eurų kainą, 2 eurus atsieis metro dydžio medelis, brangiausiai kainuos virš 4 m aukščio medis.

Brangesni yra medeliai iš plantacijų. Jas miškininkai augimo metu paformuoja.

Tačiau populiariausio aukščio, nuo 1,5 iki 2 m, paprastoji ir sidabrinė eglės kainuos ne itin brangiai. Už paprastą eglutę prašoma 12 eurų. Už sidabrinę – 25 eurų.

Kiek brangesni medeliai vazonuose. Sidabrinė eglė, iki 1,5 m aukščio, kainuoja 20 eurų. Virš 1,5 m kėniai, augantys vazonuose, – 30 eurų.

Į Teatro aikštę – eglišakių

Šiemet miškininkai atnaujino tradicinę eglių šakų dalijimo akciją. Pernai šios priemonės teko atsisakyti dėl siautėjančios pandemijos.

"Kiek čia iki tų Kalėdų liko. Viena alga. Visi ruošiasi ir mes ruošiamės. Šiemet kalėdinė akcija "Parsinešk Kalėdas į savo namus" organizuojama gruodžio 16 d., miškininkai nuo 13 val. dalys eglišakes Klaipėdoje – Teatro aikštėje, Kretingoje – Rotušės aikštėje, Palangoje ir Šventojoje – centrinėse miesto aikštėse", – teigė T.Zaleckis.

Tačiau šiemet atsisakyta akcijos, kurios metu buvo dalijamos eglišakės gėlininkams.

"Žmonės prašydavo šakų rožėms uždengti. Tačiau kai pradėjo vežti priekabėlėmis, susimąstėme. Nusprendėme, kad kiekvienas, kuriam reikia uždengti augalus sode ar darže, gali atvažiuoti į artimiausią girininkiją ir susitarti, kokio kiekio eglišakių jam reikia. Už simbolinį mokestį galės pasiimti kiek reikia", – patikino T.Zaleckis.

Klausimai dėl taros

Incidentas nutiko pirmadienį, prieš vidurdienį. Policija į prekybos centrą "Norfa", esantį Vilniuje, buvo kviesta dėl smulkios vagystės.

"Akvarelės studija "Barkodai". Nemiegu, naktimis "barkodus" piešiu, labai sunku, akvarelė išsilieja. Po to policiją kviečia", – į dienraščio "Klaipėda" žurnalistų skambutį atsiliepė N.Puteikis.

Klaipėdietis aiškino, kad informacija viešumoje pasirodė be jo komentaro, tad visas incidento smulkmenas jis žada pateikti ketvirtadienį rengiamoje spaudos konferencijoje.

Į ją dabartinis Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas žada atsinešti to paties gėrimo butelį, kurio nenorėjo priimti taromatas.

Ne dėl dviejų eurų čia klausimas. Kiek pinigų iš gyventojų buvo paimta taikant depozito mokestį?

"Parodysiu tuos daiktus, visi galės pamatyti. Kaltė yra gamintojų ir prekybininkų. Į prekybą paleidžiama tara, kurios nepriima taromatai. O užstatą tai paima. Kuo čia aš dėtas? Nukentėjo juk dešimtys tūkstančių žmonių, kurie taip pat pirko. Aš tik degtinę geriu. Nesakysiu, koks ten gėrimas buvo", – aiškino N.Puteikis.

Atsiėmė už viską

Vyras tikino, kad į taromatą sėkmingai pridavė 70 vienetų taros. Už butelius gavo septynis eurus.

Policijai buvo paskambinta tik tada, kai, pasak buvusio Seimo nario, su apsaugos darbuotoju kilo žodinis konfliktas.

Naglis Puteikis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Apsauga iškvietė policiją, o ši stojo į prekybos centro pusę. Viskas, kas buvo parašyta viešoje erdvėje, iš tiesų įvyko atvirkščiai. Kai pradėjau reikšti pretenzijas, man iškvietė policiją. Apsaugos darbuotojai pareiškė, kad čia ne jų reikalas. Kol laukiau policijos, apsaugos darbuotojas į šuns dienas dėjo valdžią. Atsiėmiau už viską – ir už pensijas, už kelius, už jų siaurinimus, už stažo mažinimą ir už mažą jo algą. Teko stovėti ir klausytis", – pasakojo N.Puteikis.

Jis teigė, kad jis policijos automobilyje išbuvo pusantros valandos.

"Policininkai vis kažkam skambino. Jie tepasakė, kad negali manęs paleisti, surašę įspėjimą. "Varanoke" bent jau tualetus galėtų įrengti. Arba galėtų duoti pieštukų, galėčiau darbą pratęsti", – ironizavo N.Puteikis.

Už ką bus baudžiamas, N.Puteikis sakė nežinantis.

"Juk nagrinėjimo nebuvo. Policininkas pareiškė, kad medžiagą perduos tyrėjai, ši aiškinsis. Viskas. Esą tuomet galėsiu pateikti įrodymus. Bet kai perskaičiau internete antraštes, supratau, kad įrodymų niekam nebereikia. Toks gyvenimas", – kalbėjo N.Puteikis.

Kažkas vagia milijonus?

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis tikino, kad policijos pareigūnai į prekybos centrą iškviesti apsaugos darbuotojų.

"Kas ten nutiko, reikia klausti apsaugos darbuotojų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės pagal Administracinių nusižengimų kodekso108 straipsnį", – patikslino R.Matonis.

Šis straipsnis byloja, kad už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą gresia bauda nuo 90 iki 400 eurų.

"Dabar jau įsižeidžiau. Ne dėl dviejų eurų čia klausimas. Kiek pinigų iš gyventojų buvo paimta taikant depozito mokestį? Dabar jau aš skaičiuosiu. Jei jau aš vagis, tai laikykitės. Administratorius veda statistiką, kiek taros parduota ir kiek jos sugrąžinta. Įtariu, kad nulis vienetų sugrąžinta. Tai reiškia, kad kažkas milijonus kraunasi", – niršo N.Puteikis.

Likus kelioms dienoms iki gruodžio pradžios, kai miestiečių kurti nykštukai bus pradėti rikiuoti Rotušės aikštės skvere, Kretingos miesto seniūnijos darbuotojai savadarbiais nykštukais ėmė puošti pagrindines miesto įvažas.

Iš eglių šakų pagaminti nykštukai buvo išdėlioti žiedinių sankryžų salelėse.

"Smagiausia buvo, kai mes juo vežėme automobiliu. Automobilių vairuotojai signalizavo, mojavo, mirksėjo automobilių šviesomis. Juk šventinę nuotaiką atvežėme. Iš viso miesto prieigose bus išdėliota 16 nykštukų", – pasakojo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Idėja Kretingą išpuošti nykštukais kilo po to, kai pernai gruodį šimtas ryškiaspalvių šių pasakų personažų papuošė Darbėnų miestelį. Šventiškos nuotaikos šiemet panoro ir kretingiškiai.

Šįkart Kretingos rajono kultūros centras paragino miestiečius sukurti savo, ne mažesnį nei metro aukščio nykštuką ir juo papuošti Kretingos centrą.

"Į konkursą užsiregistravo 40 dalyvių. Dabar visi pluša, nykštukus gamina. Puošiasi visi, net ir kaimiškos seniūnijos stengiasi. Vieni didesnius, kiti mažesnius gamina. Parduotuvės ir kavinės jau prisistatė nykštukų. Visame mieste bus gal keli šimtai nykštukų. Kalėdos ir yra Kalėdos. Jos susijusios su pasakų herojais, eglutėmis. Nereikia išradinėti dviračio", – juokavo G.Liobikienė.

Žvilgsnis – į pinigus

Įstaigos darbuotoja Viktorija pasakojo, kad buvo vos spėjusi atrakinti maitinimo įstaigos duris.

"Kadangi rytais lankytojų nebūna daug, užtrukau gal keliolika sekundžių gamybinėse patalpose. Kai išėjau į salę, nieko joje nebebuvo. Iš karto dar net nepastebėjome, jog dingo taupyklė. Tačiau pamatę, kad jos nebėra, peržiūrėjome vaizdo kameros įrašus", – pasakojo darbuotoja.

Taupyklėje buvo laikomi smulkūs grynieji. Ten atsirasdavo arbatpinigiai, kartais patys lankytojai įmesdavo smulkių monetų.

"Bet joje buvo ir popierinių banknotų. Galėjo būti apie šimtą eurų. Vieną taupyklę jau buvome pririnkę. O ši dar nebuvo pilna", – tikino darbuotoja.

Į piceriją ketvirtadienio rytą užėjęs klientas vaizdo kameros įraše užfiksuotas įsistebeilijęs į stiklinę taupyklę.

"Užėjęs žmogus tyliai pasidairė. Įraše matyti, kaip jo žvilgsnis sustingsta ties taupykle. Matyt, paskaičiavo, ar apsimoka imti. Ir nesusilaikė", – kalbėjo picerijos darbuotoja.

"Kiaulę reikėjo pririšti"

Apsauginę kaukę dėvėjęs vyriškis ramiausiai pasiėmė taupyklę ir, ją pridengęs skėčiu, išėjo pro duris.

"Aišku, kad gaila. Kiaulė pavogė kiaulę-taupyklę. Dabar gailimės, kad nepririšome savo kiaulės. Anksčiau buvusią taupyklę buvome pririšę virvele, kad taip lengvai jos kas nors nepasiimtų. Kaip tikrą paršelį pririšdavome", – ironizavo salantiškė.

Picerijos darbuotojai grynuosius taupė picerijos arba darbuotojų reikmėms.

Tai, kad patalpos yra filmuojamos vaizdo kamera, įspėja užrašas ant įstaigos durų, tačiau neprašytas svečias jo nepastebėjo.

Dabar feisbukas net ir gydo.

Jau po dienos atsirado keli salantiškiai, kurie atpažino vaizdo įraše matytą vyriškį.

"Pareiškimo policijai dar neparašėme. Tačiau jei gyventojai atpažins ir jau galėsime ką nors tiksliau nurodyti pareigūnams, parašysime", – patikino picerijos darbuotoja.

Vagies ieško feisbuke

Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas stebėjosi, kad gyventojai patys feisbuke ieško vagišių atpažinusių žmonių ir nesikreipia į policiją.

"Viskas ten vyksta – vieni nusikaltėlių ieško, kiti – aukų. Dabar feisbukas net ir gydo", – juokavo A.Pužauskas.

Vis dėlto komisariato vadovas patarė gyventojams visais atvejais pirmiausia apie tokius incidentus pranešti pareigūnams, o tik po to patiems imtis kokių nors veiksmų.

Arūnas Pužauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.