Žavi žvejų uosteliai

Klaipėdiečio Artūro šeima kaimyninę Latviją lanko kone kas mėnesį.

Klaipėdiečiams artimiausias maršrutas Latvijos pajūriu driekiasi nuo Būtingės Liepojos link, toliau keliaujama į Ventspilį, pajūriu besitęsiančiu keliu pasiekiama Jūrmala ir Ryga.

"Kam važiuoti į Vilnių, kai Ryga yra arčiau? Dažnokai vykstame kavos atsigerti į Liepoją, o šį kartą nusprendėme aplankyti nematytus Latvijos miestelius. Kažkada keliai Latvijoje buvo prasti, o šiuo metu jie yra labai puikiai atnaujinti. Latvija turistus vilioja tam tikrais išskirtinumais. Pajūris – platus, ilgesnis, nei turi Lietuva, tad laisvės ten kur kas daugiau", – pasakojo keliautojas.

Antras kriterijus, dėl kurio lietuviai vyksta atostogų į Latviją, yra menkesnės pandemijos grėsmės.

"Šią vasarą visiems mums teks poilsiauti kitaip. Į užsienio kurortus skristi tampa pavojinga, o naujų įspūdžių žmonės vis tiek ieško. Tad Latvija gali tapti puikiu maršrutu. Rygą, Ventspilį ar Jūrmalą lietuviai jau pažįsta gerai. Tačiau yra daugybė nedidelių miestelių, kuriuose galima patirti puikių įspūdžių", – džiaugėsi Artūras.

Klaipėdiečiams artimiausias maršrutas Latvijos pajūriu driekiasi nuo Būtingės Liepojos link, toliau keliaujama į Ventspilį, pajūriu besitęsiančiu keliu pasiekiama Jūrmala ir net Ryga.

"Latvija yra retai apgyvendinta – važiuojant tolyn nuo Liepojos, gyvenamų namų bus vis mažiau. Gal tik Paviluosta yra labiau apgyvendintas ir sutvarkytas miestas. O nuo Ventspilio iki Kolkos iškyšulio, kur Baltijos jūra susijungia su Rygos įlanka ir kur galima stebėti skirtingų srovių bangų mūšą, lyg pasaulio krašte, ten yra visiškai laukinė gamta. Traukiant Ventspilio link bus galima išvysti nedidelių žvejų uostelių. Be trijų didžiųjų uostų – Rygos, Ventspilio ir Liepojos – latviai turi mažų žvejų uostelių, kurie taip pat sudaro apie 5 procentus Latvijos krovos", – žiniomis apie kaimyninę šalį dalijosi Artūras.

Pigiau nei Palangoje

Neskubantiems keliautojams bus nesunku mažuose miesteliuose susirasti nakvynę ar nebrangius pietus restoranėliuose.

"Šiuo metu nakvynė prie Rygos įlankos yra perpus pigesnė nei Druskininkuose, Molėtuose, Anykščiuose ar Birštone. Trijų asmenų šeimai penkių dienų nakvynę galima rasti už 200 eurų. Ir net ant jūros kranto, su virtuve ir visais patogumais. Mes radome dvi nakvynes dviem asmenims su pusryčiais vos už 70 eurų. Sunku būtų patikėti, kad tokias kainas rastume Palangoje, trijų žvaigždučių viešbutyje", – tikino klaipėdietis.

Fotosesija su arkliais

Klaipėdiečiai tokias kainas regėjo nuo Kolkos iškyšulio pasukę Jūrmalos link ir nakvoję Tukume, dar vadinamame rožių miestu.

Vakarienė dviem ne pigiausiame šio miesto restorane kainavo 18 eurų.

"Nuo šio itin gražiai sutvarkyto miestelio visai netoli jūra, kur nėra jokio automobilių stovėjimo mokesčio. Netoli ir iki Engurės ežero. Čia įkurtame Engurės ežero gamtos parke ganosi laukiniai arkliai, kuriuos pavaišinome morkomis", – pasakojo Artūras.

Gamta: Engurės ežero gamtos parke ganosi laukiniai arkliai. / Skaitytojo nuotr.

Išalkusiems keliautojams klaipėdiečiai siūlo apsilankyti Ragaciems miestelyje, įsikūrusiame ant jūros kranto, kur pietų galima užsukti į vieną iš kelių žuvų patiekalų restoranėlių.

"Ne ką prastesnis maistas nei Klaipėdos geriausiuose restoranuose. Gal tik šiek tiek pigiau. Tačiau yra maitinimo įstaigų ir mažesnėmis kainomis. Latvija – atradimų kraštas. Nors ne kartą esame lankęsi, tačiau šį kartą užsukome į tuos miestelius, kurių anksčiau nebuvome matę. Pūrės mieste veikia šokolado fabrikas ir muziejus. Čia gali nusipirkti ne tik šokolado, bet ir vietinio alkoholio. Toliau sukome į Kandavą, kuri itin patiko. Labai puikiai sutvarkytas miestelis", – prisiminė klaipėdietis.

Sabilėje – lėlių fiesta

Kitas stabtelėjimas klaipėdiečių kelyje įvyko visiškai neplanuotai.

"Važiuojant Lietuvos kryptimi, už Kandavos, yra nedidukas miestelis Sabilė. Jame gyvena ypatingą humoro jausmą turintys žmonės. Akį patraukė privačiame kieme padaryta lėlių instaliacija. Apie pusšimtis įvairiaspalviais rūbais aprengtų lėlių vaizdavo vestuvių puotą. Kai kurios lėlės aprengtos tokiais rūbais, kurių viešai priimta nedemonstruoti. Bet visa tai kelia šypseną, smagu", – šypsojosi Artūras.

Instaliacija: Sabilės miestelyje gyvena linksmi žmonės. Štai taip jie linksmina turistus, savo kiemuose įkurdinę pusšimtį lėlių. / Skaitytojo nuotr.

Toliau laikantis Kuldygos krypties, keliautojams tenka dar vienas malonumas važiuoti apie 30-ies kilometrų ruožu, kuris tęsiasi slėniais.

"Šį ruožą vadina latviška Šveicarija. Toks kelias – vienas malonumas. Pasiekus Kuldygą, ji abejingų nepaliks. Tai lietuvių mėgstamas ir lankomas miestas. Gražus miestelis, turintis gražių restoranėlių. Jis garsėja Ventos slenksčiu. Būtent Latvijoje yra plačiausias Europoje vandens krioklys. Nors jo aukštis visai nedidelis, apie du metrai, tačiau ilgis įspūdingas – kone pustrečio šimto metrų", – pasakojo Artūras.

XVII a. Kuldyga buvo vienas svarbiausių Kuršo hercogystės miestų, o šiuo metu Kuldygoje gyvena vos 12 tūkst. gyventojų.

Naminės ragavo pakelėje

O štai potyris nedideliame Laucienės miestelyje klaipėdiečius tiesiog išvertė iš koto.

Dešimt kilometrų iki Talsai miesto esančiame Laucienės mieste yra įsikūręs didžiausias Rytų Europoje viendienių sodas.

"Išvydę tokį didelį lauką šių nuostabių gėlių, apsalome. Tarpusavyje tarėmės, jog pirksime tai vienų, tai kitų sodinukų. Staiga akį patraukė prekystalis su vietiniais gėrimais. Paaiškėjo, jog štai taip turistams savo ūkiuose pagamintus alkoholinius gėrimus latviai pardavinėja be jokių trukdžių. Buvo galima susipažinti su gėrimų gamyba, paragauti vieno ar kito skonio gaminių", – tvirtino klaipėdiečiai.

Pilis: Turaidos pilis – vienas iš daugelio viduramžių objektų, itin dominančių turistus. / Skaitytojo nuotr.

Iš tiesų interneto svetainėje šis selekcinis ūkis skelbia, jog Laucienėje galima paragauti 15 įvairių tik iš Latvijos vaisių ir uogų pagamintų vynų.

Ūkio šeimininkas užsiima naminio vyno gamyba ir džiaugiasi, kad dėl asociacijos "Kaimo turizmas" atkaklumo, legalizuotas jo gaminamų vynų pardavimas.

Jų dabar galima siūlyti ne tik čia įsikūrusio selekcinio sodo lankytojams, bet ir pardavinėti turguose ir per vyno šventes, pavyzdžiui, toje pačioje Sabilėje.

"Bet mes ragavome kur kas stipresnių gėrimų. Pirkome šermukšnių degtinės ir kalvadoso butelį. Tai iš natūralaus nesaldinto sidro distiliuotas obuolių brendis. Už abu sumokėjome 24 eurus, bet prekiaujama ir mažais, suvenyriniais gėrimais. Šiais gėriais prekiavęs latvis – tikrai ne išgėrinėjančio žmogaus, o labai giedro veido. Maloniai pabendravome. Alkoholio prekybai ten netaikomi tokie griežti reikalavimai, ir nemačiau tiek alkoholikų, kiek Lietuvoje", – prisiminė Latvijoje lankęsi klaipėdiečiai.

Nerado latviškų patiekalų

Vis dėlto kita šeima, savaitgalį į Latviją išsiruošusi iš Kauno, prisiminė, jog toje šalyje patyrė ne tik pramogų, bet ir nusivylimų. Pavyzdžiui, pasigedo tradicinių latviškų patiekalų.

"Restoranuose ir kavinėse tautinio paveldo patiekalų neradome. Juokaudami virėjai tikino, jog pardavė verslus Europai, ir valgytojams siūlo tik įprastus, europietiškus patiekalus. Latviai išvystė paslaugų sektorių keliaujantiesiems su vaikais. Vieną tokių – Tėrvetės gamtos parką – teko aplankyti savaitgalį. Parke įrengtos medinės skulptūros ir pėsčiųjų takai, tiltai ir tilteliai, kurie per Tėrvetės upės slėnį lankytojus nuveda į latvių rašytojos Anos Brigaderės pasakų karalystę. Čia praleistos penkios valandos išgaravo tarsi nepastebimai", – pasakojo kaunietis Donatas.

Toliau lietuviai suko į Siguldą, kur ir nakvojo.

Šiame mieste daugiausia turistų domisi viduramžių pilimis – Siguldos, Turaidos ir Krimuldos.

Talonėlis – už stiklo

"Dar viena pramoga – jau daugiau nei 40 metų veikiantis lyninis keltuvas, jungiantis Gaujos upės krantus. Tai yra bene vienintelis toks įrenginys Baltijos šalyse. Vykstant šiuo daugiau nei kilometro ilgio ore pakibusiu keliu iš maždaug 40 metrų aukščio galima pasigrožėti Gaujos upės vaizdais. Pramoga – ne pigi, bet įspūdis lieka ilgam. Nuo uolos veda serpantininis takelis", – pasakojo kaunietis.

Siguldos centre lietuviai rado viešbutį, kur kambarį pavyko išsinuomoti už 45 eurus su puikiais ir sočiais pusryčiais.

Lynas: Siguldoje daugiau nei 40 metų veikiantis lyninis keltuvas, jungiantis Gaujos upės krantus, yra bene vienintelis toks Baltijos šalyse. / Skaitytojo nuotr.

"O štai Ventspiliu teko nusivilti. Daugybė turistų, tarp jų – kas antras lietuvis. Miestas nepaliko įspūdžio, nušiurę gėlynai ir išklaipytos, sovietmetį menančios šaligatvių plytelės. Gali būti, jog ir karantinas įveikė ne vieną smulkų verslą. Jei pernai čia veikė įmonėlė, teikė paslaugas, tai šiemet matyti, jog durys šią vasarą nevarstomos, žolė sužėlusi, nes niekas jos nepjauna. Toks gyvenimas. Vienus pandemija įveikė, kitų ne", – nuomonę išsakė Donatas.

Tačiau šiame kurorte galiojanti tvarka atvykėlius nustebino.

"Įvažiuojant tenka sumokėti dviejų eurų mokestį. Mieste yra specialios automobilių stovėjimo aikštelės, kur mašiną gali palikti nemokamai. Tereikia palikti už stiklo užkištą talonėlį, jog mokėjai įvažiavimo mokestį. Palyginus su Palanga, kur stovėjimas labai brangus, tokia tvarka pasirodė labai protinga", – pastebėjo lietuvis.

Nepuolė gerti

Klaipėdos pliažuose veikiančių kavinių savininkai taip pat truputį pakėlė alkoholinių gėrimų kainas. Verslininkai viliasi dar spėti šiek tiek uždirbti iki vasaros pabaigos.

Kavinės "Ateik ateik" bendraturtė Guoda Uselienė tikino, jog didžiulio žmonių antplūdžio šeštadienį nesulaukė.

"Džiaugiamės tuo, kad žmonės atgavo laisvę rinktis. Tačiau niekas nepuolė pirkti alkoholio. Nėra taip, jog visi staiga persiorientavo. Bet mes džiaugiamės draudimo panaikinimu. Juk buvo prarasti keli mėnesiai. Kadangi šiuos metus lydi daugybė krizių, mes ieškome galimybių išgyventi. O žmogaus laisvė rinktis yra viena tų galimybių", – tikino G.Uselienė.

Butelis – už apvalią sumą

Klaipėdos pajūryje jau galima ragauti įvairių alkoholinių kokteilių, alaus, sidro. Alaus buteliukas pajūrio pliaže kainuoja 3,5 euro.

Palangos pliaže alaus bokalas kainuoja nuo 4,5 iki 5 eurų.

Šampano taurė kavinėje šalia Palangos tilto – 35 eurus. Šampano butelis apvalesnę sumą – 100 eurų.

Kavinėje šeštadienio vakarą buvo ne itin daug lankytojų, tačiau tai, jog staliukus puošė rezervacijos lentelės, leidžia spėti, jog klientai į pliažo kavines ketino plūstelėti vakarėjant.

Vis dėlto pliažo kavinėse pavakare buvo matyti tik vienas kitas klientas, gurkšnojantis alų ar sidrą.

Kavinių mėgėjai nepavojingi

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki tikino, jog alkoholio draudimo panaikinimas visiškai nepadarė įtakos šio savaitgalio įvykiams pliaže.

Viską su savimi nešasi. Bet tokie nešėsi ir nešis.

"Viską lemia orai. Kadangi pūtė šaltokas šoninis vėjas, žmonių nebuvo itin daug. Buvo iškelta geltona vėliava, maudytis galima. Kol kas ramu. Pasitaikė tik smulkių traumų, ieškojome pasiklydusių vaikų. Visų smegenis atgaivino šaltas vėjas", – tikino A.Siakki.

Jis pastebėjo, jog pliažuose geriančiųjų vis dėlto yra.

Aleksandras Siakki / Redakcijos archyvo nuotr.

"Viską su savimi nešasi. Bet tokie nešėsi ir nešis. Kavinėse žmonės kultūringai išgeria. Bet dažniausiai užsisako tik gaiviųjų gėrimų, o žiūrėk, po valandos jau "šilti" vaikšto. Mums didžiausios problemos dėl tų, kurie atsineša gėrimų arba ateina girti. Einantieji į kavines mums dažniausiai jokių bėdų nesukelia", – tvirtino A.Siakki.

Dvi mirtys vandenyje

Tačiau šį savaitgalį nutiko dvi skaudžios nelaimės vandenyje. Netekta dviejų gyvybių.

Šeštadienį 17 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, Kuršių take, ties molu ištrauktas jūroje skendęs 1965 m. gimęs vyras. Jį mėginta gaivinti, tačiau asmuo mirė.

Dar viena nelaimė nutiko Plungės rajono Varkalių kaime. 11 val. 38 min. netoli namo esančioje kūdroje rastas nuskendusio 1964 m. gimusio vyro kūnas be išorinių smurto požymių.

Pradėti tyrimai mirčių priežastims nustatyti.

Kaktomuša su mirtimi

Nelaimė nutiko šeštadienio vėlyvą vakarą, 22 val. 40 min.

Kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, ties Berenių kaimu, automobilis "Mercedes Benz S320" priešais važiuojančią "Toyota Auris" lenkė dešine kelio puse.

Kas tuo metu vairavo "Mercedes Benz S320", dar nėra aišku, tačiau policijos pareigūnai tokį manevrą vadina absoliučiai beprotišku.

"Mercedes Benz" kliudė "Toyota Auris" galą, ši po smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Iš priekio toje vietoje važiavo krovininis automobilis "Scania", kurį vairavo 1970 m. gimęs vyras.

Staigi "Toyota Auris" ir vilkiko kaktomuša buvo mirtina. Abi mašinoje buvusios moterys mirė iš karto.

Pirminiais duomenimis, šią mašiną vairavo 1970 m. gimusi moteris, antrosios žuvusiosios duomenis policijos pareigūnai sekmadienį dar tikslino.

Sužalojimų patyrė ir vilkiko "Scania" vairuotojas, kuris dėl abiejų kojų sumušimų gydomas ambulatoriškai.

Girta kompanija išsilakstė

Automobiliu "Mercedes Benz S320" vyko penki asmenys, du buvo sulaikyti įvykio vietoje. Trys girtos kompanijos nariai dingo tamsoje.

"Neturiu duomenų, kad du vyriškiai būtų prispausti ar įstrigę automobilyje. Spėju, kad nuo jų pačių apsisprendimo priklausė tai", – kalbėjo Plungės policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius.

Gintautas Pocevičius / Redakcijos archyvo nuotr.

Įvykio vietoje pasilikę piliečiai, pirminiais duomenimis, yra Plungės rajono gyventojai.

Atvykus policijai, 1990 m. gimusiam vyrui nustatytas 1,78 prom. girtumas, o kitam, gimusiam 1993 m., nustatytas net 2,76 prom. girtumas.

"Neaišku, kuris vairavo ir kaip viskas įvyko. Šiuo metu visi duoda parodymus, vyksta apklausos, tačiau konkrečių išvadų dar negalime teikti. Aišku, kad sveiko proto čia nebuvo. Aš nemanau, kad jie sugebės pateikti logišką paaiškinimą. Nes jo tiesiog negali būti", – vakar po pietų tikino G. Pocevičius.

​Ryte prabudo sąžinė?

Sekmadienį į Plungės rajono policijos komisariatą prisistatė kiti trys šios kompanijos dalyviai.

Užvirė tikras detektyvas, aiškinantis, tad kas vairavo dvi mirtis sukėlusį automobilį "Mercedes Benz".

Visi penki piliečiai buvo išskirstyti į atskirus kabinetus, su kiekvienu iš jų vakar dirbo skirtingi policijos pareigūnai.

Paklaustas, ar girtos kompanijos dalyviai rodo vieni į kitus ir kratosi atsakomybės, Plungės policijos komisariato viršininkas G.Pocevičius patikino, jog tiesa vis tiek bet kuriuo atveju išaiškės.

Išsitaškė: dar viena avarija nutiko pakeliui į Rusnę. Čia į atitvarus išsitaškė lengvasis automobilis, laimei, vairuotojas liko gyvas. (Socialinio tinklo "Facebook" paskyros "Reidas TV" nuotr.)

Aišku, kad sveiko proto čia nebuvo.

"Dar negaliu įvardyti, nors žinau, ką jie kalba. Tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys. Pasekmės yra žiaurios. Jie gal ir gali vienas į kitą rodyti, bet pareigūnai išsiaiškins, palygins parodymus. Avarijos vietoje dirbo ekspertai, įkalčius surinko", – patikino G.Pocevičius.

Po avarijos uždarė kelią

Eismo įvykis užfiksuotas netoli gerai žinomos sankryžos Palanga–Šiauliai ir Plungė–Mažeikiai.

Avarijos metu suknežinti automobiliai užtvėrė visą važiuojamąją kelio dalį. Įvykio vietoje teko dirbti ir ugniagesiams.

Po smūgio į "Toyota Auris" galą, kuri kaktomuša rėžėsi į vilkiką, užsiliepsnojo ir avarijos kaltininkų automobilis.

Tuo metu pro šalį važiavę žmonės mėgino gelbėti ne tik "Toyota Auris" buvusias prispaustas moteris, bet ir gesino degantį "Mercedes Benz".

Kelio ruožą pavyko atlaisvinti tik prašvitus.

Į pagalbą prašyta ir vietos ūkininko technikos, kuri padėjo išstumdyti į šonus sukibusias tris mašinas.

Sugriovė gyvenimus ir sau

Dėl dviejų mirčių sukeltos avarijos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Nustačius automobilį "Mercedes Benz" vairavusį asmenį, jo laukia rimtas teismo procesas.

"Vis tiek paaiškės, kas vairavo. Tačiau pirmiausia mes, žiūrėdami į šią situaciją, turime kalbėti apie alkoholio vartojimą. Tie jaunuoliai tiek kitiems sugriovė gyvenimus, tiek sau susigriovė. Tai yra nepateisinama", – nuomonę išsakė policijos komisariato viršininkas G. Pocevičius.

Tyrimą dėl avarijos perėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba.

Jei paaiškėtų, jog sekmadienį jaunuolių kompanija nepanorės nuoširdžiai duoti parodymų, policijos pareigūnai ketina kreiptis į teismą dėl suėmimo sankcijos pratęsimo.

"Tik nuo jų pačių priklausys. Kiek šie jauni žmonės bus nuoširdūs ir kaip policijai greitai pavyks nustatyti tiesą – kas ir kaip įvyko", – vakar reziumavo G. Pocevičius.

Paaiškėjo avarijos kaltininkas

Aiškėja šiurpios avarijos aplinkybės. Nustatytas įtariamasis, tapo žinoma, kodėl apsirikta pranešant apie žuvusiąsias.

Pirmadienį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika patvirtino, kad rugpjūčio 1-osios vakare Plungės rajone įvykusios dvi gyvybes nusinešusios avarijos kaltininkas jau nustatytas.

Įtariamasis – 20-metis plungiškis, įvykio vietoje sulaukęs policininkų ir į alkoholio matuoklį įpūtęs 1,78 prom.

Iškart po įvykio nustatyti, kuris tą vėlų vakarą vairavo „Mercedes Benz S320“ nebuvo lengva. Automobiliu, kuris apie 23 val. lenkdamas per dešinę pusę pastūmė po atvažiuojančio vilkiko ratais priekyje ta pačia kryptimi važiavusį „Toyota Auris”, važiavo penki asmenys.

Du jų liko įvykio vietoje. Abu buvo girti ir naktį praleido areštinėje.

Trys jaunuoliai pabėgo, bet kitą dieną patys prisistatė į policijos komisariatą. Pradžioje policininkams nė vienas nesakė tiesos, o jų pasakojimai gerokai skyrėsi.

Ekspertai paėmė DNR mėginius nuo "Mercedes Benz" vairuotojo sėdynės ir vairo. Pareigūnų turimus duomenis patvirtino ir 20-mečio plungiškio prisipažinimas.

Pasirodo, "Mercedes Benz" buvo įsigytas tą patį vakarą. Per giminaičius vaikinas šią mašiną nusipirko iš palangiškio.

Lemtingą vakarą apgirtusi kompanija, „aplaisčiusi“ pirkinį, skubėjo namo į Plungę.

Kelyje jiems pasitaikė „Toyota Auris”, kuriuo važiavo dvi vilnietės. Girto vairuotojo manevras kainavo dvi gyvybes.

Kaktomušos metu su vilku buvo siaubingai sumaitota ne tik lengvoji mašina, bet ir ja važiavusios moterys.

Iš metalo laužu virtusio automobilio ištrauktos vairuotojos dokumentai rodė jos asmenybę. Antra auka buvo neatpažįstamai sužalota. Iš itin trumpų plaukų ir į vyriškus panašių rūbų nusprendė, kad tai 50-metės vairuotojos sutuoktinis.

Tik gerokai vėliau, patikrinę duomenų bazėse esančią informaciją, pareigūnai sužinojo, kad vairuotoja buvo išsiskyrusi ir susisiekė su buvusiu jos sutuoktiniu. Atsiliepęs vyras patikino, kad santuoka seniai nutraukta ir jis nevažiavo su žuvusiąja.

Tada iš kitų detalių paaiškėjo, kad moteris keliavo su savo bičiule, kuri buvo vienuolė.

Žiauri avarija įvyko keli kilometrai nuo kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė žiedinės sankryžos. Abu lengvieji automobiliai važiavo link Plungės.

Šiemet šiame kelyje, jau žuvo keturi žmonės.

Tėškėsi į atitvarus

Dar viena kraupi avarija nutiko kelyje Šilutė–Rusnė.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį užfiksuota, jog į viaduko atitvarus trenkėsi lengvasis automobilis.

Mašina buvo visiškai suknežinta.

Vairuotoją pavyko išgelbėti ugniagesiams gelbėtojams, vyras iš sumaitotos mašinos ištrauktas leisgyvis.

Ir šio įvykio aplinkybės dar tikslinamos.

Į trasą – mirtinai girtas

Pajūryje policijos pareigūnai sučiupo ne vieną neblaivų pilietį, sėdusį prie automobilio vairo.

Šeštadienį, 20 val., prie Naikupės ir Minijos gatvių sankryžos, Klaipėdoje, automobilio "Peugeot" vairuotojui, 1975 m. gimusiam vyrui, nustatytas 4,25 prom. neblaivumas.

Toks girtumo laipsnis jau laikomas mirtinu. Pilietis uždarytas į areštinę.

Vėlyvą penktadienio vakarą, 23 val. 27 min., Kopų gatvėje, Palangoje, sulaikytas automobilio "Dodge Challenger" vairuotojas, gimęs 1980 m.

Vyras, kuriam nustatytas 1,73 prom. neblaivumas, uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam.

22 val. 15 min. Rietavo savivaldybės administruojamoje teritorijoje esančiame Vienragių kaime, sustabdžius automobilį "Dacia Logan", jo vairuotojui, 1959 metais gimusiam vyrui, nustatytas 1,94 prom. neblaivumas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam.

22 val. 18 min. Klaipėdos rajone, Jakų kaime, sustabdžius automobilį "Ford Focus", jį vairavusiam 1981 m. gimusiam vyrui nustatytas 2.31 prom. neblaivumas.

Jis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam.

Penktadienį 23.27 val. Kopų gatvėje, Palangoje, sulaikytas automobilio „Dodge Challenger“ vairuotojas, gimęs 1980 m. Vyras, kuriam nustatytas 1,73 prom. neblaivumas, uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam.

Apie 22 val. 15 min., Rietavo savivaldybės Vienragių kaime, sustabdžius automobilį „Dacia Logan“, jo vairuotojui, 1959 metais gimusiam vyrui, nustatytas 1,94 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam.

Apie 22 val. 18 min., Klaipėdos rajone, Jakų kaime, sustabdžius automobilį „Ford Focus“, jį vairavusiam, 1981 m. gimusiam vyrui nustatytas 2.31 prom. neblaivumas. Jis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam.

Nors akcijos dalyviai gavo leidimą renginyje dalyvauti šimtui žvejų, į akciją susirinko keliolika kartų daugiau dalyvių. Vandenyje vietoje penkiolikos katerių, kuriems buvo duotas leidimas dalyvauti protesto akcijoje, išsirikiavo keturiasdešimt pramoginių laivų, katerių ir žvejybinių valčių.

Tačiau mitinge dalyvavę policijos pareigūnai priekaištų mitingo rengėjams nereiškė. Ir patys susirinkusieji elgėsi mandagiai.

Žvejų mėgėjų kultūra pakilusi į aukštą lygį.

Mitingo organizatorius, asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidentas Kęstutis Klimavičius džiaugėsi susirinkusių žvejų gausa.

„Suvažiavo iš visos Lietuvos. Labai džiaugiuosi. Vieningi žvejai. Tačiau labai gaila, jog kai kuriems kelionę į pajūrį apkartino susitikimas su policija. Žmonės laivus ir valtis vežėsi autostrada. Juos stabdė policija ir jiems teko aiškintis. Bet kita vertus, pinigai yra uždirbamas dalykas, jei sulauksime sankcijų, susimokėsime. Bet pati akcija vyksta taikiai, organizuotai. Žvejų mėgėjų kultūra pakilusi į aukštą lygį“, – tikino K.Klimavičius.

Kęstutis Klimavičius/Astos Aleksėjūnaitės nuotr.

Tokio masto žvejų viešos akcijos uostamiestis dar nebuvo matęs. Žvejai mėgėjai protesto griebėsi dėl siekio uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose.

Ant scenos į žvejus kreipęsis kone žinomiausias šalies žvejys, televizijos laidos „Vienam gale kablys“ rengėjas Paulius Korsakas, patikino, kad pats savo kailiu patyrė, jog žuvų ištekliai mariose katastrofiškai mažėja.

„Visiškas dugnas. Keturias žvejybas iš eilės nepagauta nė vienos žuvies, to dar nesame matę. Aš matau tik vieną kelią, reikia susidoroti su versline žvejyba“, – tikino P.Korsakas.

Į mitingą iš Molėtų atvykęs sportinės žūklės klubo „Ešerys“ vadovas Sigitas Lukšta pastebėjo, jog šį kartą žvejai itin vieningi.

Sigitas Lukšta/Astos Aleksėjūnaitės nuotr.

„Mes siekiame, kad verslinė žvejyba būtų visiškai uždrausta Kuršių mariose. Ar bus surastas aukso viduriukas, pažiūrėsime“, – tikino molėtiškis.

Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionas Mindaugas Kontenis, stebėdamas į sceną lipančius politikus, tikino, kad atidžiai stebės, ar jie laikysis duoto žodžio.

„Mes suprantame, kad šiuo metu vyksta rinkiminė kampanija, daug politikų švaistosi įvairiais pažadais, tačiau šį kartą viešai išsakytus valdžios vyrų žodžius žvejai tikrai atsimins. Ir pažiūrėsime, ar jų bus laikomasi“, – patikino pasaulio čempionas M.Kontenis.

Mindaugas Kontenis/Astos Aleksėjūnaitės nuotr.

Mitinge dalyvavęs buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis prisiminė, jog jo dėka buvo imtasi drastiškų žingsnių uždraudžiant verslinę žvejybą Kauno mariose, kur žuvų ištekliais iš tiesų atsistatė.

„Tačiau anuomet uždrausti verslinę žvejybą visuose gėluose vandenyse nebuvo galimybių. O todėl, kad Seimo koridoriuose ir kitose institucijose labai jau stipriai kvepėjo rūkytomis žuvimis. Na taip stipriai, kad prieš tą kvapą kovoti buvo itin sunku. Bet šiandien jau reikia žengti antrą žingsnį – uždrausti verslinę žvejybą mariose, polderiuose ir Nemuno žemupyje“, – kalbėjo V.Mazuronis.

Akistaton su žvejais stojęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žvejams davė dosnų pažadą.

„Mes su kolegomis esame užregistravę įstatymo projektą, kuriuo būtų užrausta verslinė žvejyba. Tačiau matome, jog politinės valios trūksta, projektas kolegų palaikymo nesulaukė. Tačiau esame paruošę mechanizmą dėl kompensacijų skyrimo verslinės žūklės atstovas, kurie sutiktų pasitraukti iš verslo. Taip, kad būdų ir kelių rasti aukso vidurį yra“, – patikino aplinkos ministras K.Mažeika.

Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 tūkst., įskaičiuojant visus mokesčius. O žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eurų.

Iš tiesų, dar pavasarį Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nutarta ieškoti kompensavimo mechanizmo. Žemės ūkio ministerijai iki rugsėjo 1 d. turi sukurti ir pasiūlyti kompensavimo tvarką.

Pasak asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidento K.Klimavičiaus, 48 verslo įmonės, kurios žvejoja tik Kuršių mariose, 2018 metais deklaravo 818 tonas žuvies ir tik viena iš jų deklaravo pagaunanti lašišas.

„Kuršių mariose pagautas lašišas žvejams verslininkams yra draudžiama parduoti, o gaudyklėmis sugautas yra privaloma paleisti, tačiau žvejojant tinklais paimti lašišas leidžiama kaip priegaudą ir naudoti savo reikmėms. Tačiau mes puikiai matome, jog visos turgavietės yra pilnos lašišinių žuvų“, – pastebėjo asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidentas.

Pasak K.Klimavičiaus, per metus žvejų verslininkų oficialiai deklaruojamas pelnas siekia tik 120 tūkst. eurų. Šiose įmonėse dirbo 132 žmonės, kurių vidutinė mėnesinė alga 261 eur.

„Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 tūkst., įskaičiuojant visus mokesčius. O žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eurų. Tai kas realiai yra naudingesni valstybei?“ – skaičius vardijo K.Klimavičius.

Iš viso Kuršių mariose žvejojančios įmonės turi 979 žvejybos įrankius. Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis sudaro 381,6 kvadratinius kilometrus. Tai reiškia, kad vienam kvadratiniam kilometrui tenka net 2,5 verslinės žvejybos įrankio.

Šeštadienį ir sekmadienį neturėtų lyti. Šeštadienio naktį atvės iki 14–16, dieną sušils iki 21–23 laipsnių.

Sekmadienio naktis bus giedra, todėl šiek tiek vėsesnė – 11–13 laipsnių šilumos. Tačiau diena vėl išauš be lietaus, bus šilta, iki 21–23 laipsnių.

Jūros vandens temperatūra šiuo metu siekia 18–19 laipsnių, tad vėjai nebus šalti.

Pirmadienį orai keisis, turėtų palyti ir naktį, ir dieną. Naktį atvės iki 14–16, dieną įšils iki 20–22 laipsnių. Šiek tieks stiprės vėjas, pūsiantis 8–13 m/s greičiu.

Antradienį taip pat turėtų palyti tiek dieną, tiek naktį. Diena bus apsiniaukusi, termometrų stulpeliai kils iki 17–19 laipsnių aukščiau nulio.

Nuo trečiadienio orai pradės gerėti. Lietaus laukiama tik trečiadienio naktį, bet dieną jis liausis. Naktį atvės iki 14–16 laipsnių, dieną prognozuojama 19–21 laipsnio šiluma.

Ketvirtadienis – be lietaus, naktis bus debesuota, kritulių nenumatoma, atvės iki 14–16 laipsnių. Diena išaus giedra, prognozuojama 22–24 laipsnių šiluma. Pūs vėjas nuo žemyno.

Penktadienį taip pat laukiama puikių orų, pūs silpnas vėjas. Diena bus tinkama poilsiui gamtoje, turėtų sušilti iki 21–23 laipsnių.

Pirminiais duomenimis, kitas savaitgalis turėtų gražus, bus saulėta ir šilta. Laukiama 24–26 laipsnių aukščiau nulio.

Vytautas Eigirdas, Ventės rago ornitologas, tikino, kad pirmą kartą per septynerius metus paukščių gaudyklėje išvydo žebenkštį.

"Yra buvę įvairių žvėrelių. Tačiau žebenkštis pirmą kartą įkliuvo. Ketvirtadienis Ventės rage buvo istorinė diena  – nesužiedavome nė vieno paukščio. Buvo pakilęs vėjas, lijo lietus, paukščiai slėpėsi nendrynuose ir krūmuose. Penktadienį į tinklus pakliuvo vos trys paukščiai", – sakė V. Eigirdas.

Ornitologai nesunerimo, kad paukščių gaudyklėje buvo įstrigęs plėšrūnas.

"Nesuėdė nė vieno paukščio, nes jų tiesiog ten tuo metu nebuvo. Paukščiai orų nespėja, tačiau realiai elgiasi pagal tai, kas vyksta. Kregždės skraido pažeme prieš lietų ne dėl to, jog lis, o todėl, kad vabzdžiai skraido pažeme. Prieš audrą paukščiai taip pat nutyla ir pasislepia krūmuose", – juokėsi V. Eigirdas.

Į paukščių gaudykles yra patekę įvairių žvėrelių – dažniausiai šermuonėliai, kiaunės, lapiukai.

H. Šojaus gatvės rekonstrukcijos konkursą buvo laimėjusi įmonė "Žemkasa", kuri bankrutavo. Daugybė šios įmonės vykdytų projektų taip ir liko nepabaigti.

Klaipėdos rajono savivaldybei teko iš naujo skelbti konkursą, ieškoti papildomų lėšų, o patys darbai pabrango.

Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balnionienė informavo, kad gatvės remonto darbai jau prasidėjo.

"Konkursą laimėjo įmonė "Inkomsta". Pasirašytos sutarties vertė – 583,5 tūkst. eurų. Kelininkai darbus jau pradėjo, tik ne nuo Lėbartų kapinių, o nuo kitos pusės. Iš viso iki metų pabaigos bus sutvarkytas 2,2 kilometro ruožas. Kartu bus paklotas asfaltas ir prie kapinių esančioje aikštelėje", – tikino A. Balnionienė.

Sutartį su kelininkais rajono savivaldybė pasirašė gegužės pradžioje.

"Mes tikimės, kad darbus rangovui pavyks užbaigti anksčiau, nors sutartis galioja iki metų pabaigos. Kol kas matyti, jog rangovas darbus atlieka sparčiai", – sakė A. Balnionienė.

H. Šojaus gatvę klaipėdiečiai puikiai žino – per Vėlines šiuo keliu būna nukreipiamas vykstančiųjų į kapines eismas.

H. Šojaus gatve, išsukus iš Lėbartų kapinių, pasiekiami Kiškėnai arba Dovilai.

Klaipėdos rajono savivaldybė patenka į vienuoliktuką tų savivaldybių, kuriose fiksuotas padidėjęs sergamumas koronavirusu.

"Klaipėdos rajono savivaldybė laikoma didelės rizikos. Siekiant išvengti ligos plitimo, kviečiame Klaipėdos rajono gyventojus pasitikrinti atliekant profilaktinį COVID-19 tyrimą", – aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Ruškys.

Klaipėdos rajone, kuriame gyvena 63 tūkst. gyventojų, fiksuota 62 susirgimo atvejai.

"Kone po vieną susirgimą tūkstančiui gyventojų. Tai ne pirmas kartas, kai gyventojai buvo kviečiami nemokamai pasitikrinti, ar neserga koronavirusu. Tik labai gaila, jog žmonės nenori to daryti", – apgailestavo J.Ruškys.

Prieš kurį laiką Klaipėdos rajono gyventojų patikrinimui buvo rezervuota 600 vietų, tačiau išsitirti atėjo vos 300–400 gyventojų.

"Vienus atgraso vidinė baimė, žmonės yra girdėję, kad procedūra nemaloni. Kiti to vengia dėl kitų priežasčių. Tačiau reikia suprasti, kad tai puiki galimybė, kuria tikrai reikia pasinaudoti. Ypač tuo turėtų pasirūpinti prekybininkai, vaistininkai, net ir ūkininkai, prekiaujantys savo produkcija turguose. Visi tie, kuriems tenka bendrauti su dideliu srautu pašalinių žmonių, privalėtų pasitikrinti. Degalinių operatoriai, prekybos centrų darbuotojai, vairuotojai, didesnių įmonių darbuotojai", – vardijo J. Ruškys.

Tyrimus atlikti inicijavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai.

"Procedūra – labai paprasta. Paskambinus trumpuoju telefonu 1808, tereikia pasakyti, kad esate Klaipėdos rajono gyventojas. Beje, tai taip pat puiki proga tiems, kurie dirba uostamiestyje, bendrauja su daugybe žmonių, o gyvena Klaipėdos rajone. Mūsų rajono sergamumo skaičiai išaugo taip pat dėl to, kad užsikrėsta buvo visai ne rajone, o Klaipėdos mieste, pavyzdžiui, gydymo įstaigose", – pastebėjo J. Ruškys.