Be kita ko, kreipimesi prašoma pačiam P. Cvirkos paminklui panaikinti „teisinę apsaugą arba perkelti jį į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą“.
R. Šimašiaus teigimu, šis skveras yra vienintelis išlikęs Vilniuje charakteringas neoklasicizmo stilistikos pavyzdys. Jo teigimu, skveras sociokultūriniu ir gamtiniu požiūriu yra „svarbi miesto centro viešųjų erdvių sistemos dalis, vertingas ir medžių rūšimis turtingas miesto gamtinio karkaso sistemos elementas“.
Vis dėlto kreipimesi konstatuojama, kad skveras nėra kokybiškai pritaikytas žmonių lankymui ir patogiam judėjimui, todėl intensyviausiai naudojama tik žemutinė jo dalis.
Tinkamiausia vieta Petro Cvirkos paminklui būtų Lietuvos nacionalinio muziejaus kuriama sovietinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi T. Kosciuškos gatvėje.
Be to, į skverą nėra galimybių patekti išvengiant lipimo laiptais, o tai riboja ne negalią turinčių žmonių, bet ir dviračių, vaikų vežimėlių judėjimo galimybes.
Pasak R. Šimašiaus, šiuo metu yra gera proga sutvarkyti skverą, nes visai šalia ant Tauro kalno bus statoma nacionalinė koncertų salė.
„Tuo tikslu prašome Jūsų labai atsakingai nustatyti skvero vertingąsias savybes, tai yra išsaugant skvero paveldo struktūrą, tačiau kad tai neužkirstų kelio įrengti universalaus dizaino pėsčiųjų takų, tvarkyti eroduotus šlaitus, sodinti naujus želdinius bei puoselėti miesto gyventojų rekreacijai ir socialinei veiklai reikšmingus elementus“, – rašoma dokumente.
Tuo pačiu R. Šimašius prašo, jog būtų sudaryta galimybė iš parko pašalinti P. Cvirkos paminklą.
„Mūsų manymu, tinkamiausia vieta Petro Cvirkos paminklui būtų Lietuvos nacionalinio muziejaus kuriama sovietinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi T. Kosciuškos gatvėje“, – nurodoma kreipimesi.
Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat yra kreipęsis į paveldosaugininkus dėl P. Cvirkos paminklo išbraukimo iš Kultūros vertybių registro.
Savo ruožtu Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras BNS sakė, kad šiuo metu baigiama burti Kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri liepos pabaigoje turėtų priimti sprendimą tiek dėl skvero, tiek dėl paties paminklo.
„Pagal tą sprendimą įrašoma į registrą arba neįrašoma“, – aiškino departamento vadovas.
V. Bezaro teigimu, prieš maždaug metus parengiamuosius darbus atliko Kultūros paveldo centras po to, kai 2019-ųjų vasaros pabaigoje į departamentą kreipėsi Lietuvos restauruotojų sąjunga, prašydama įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir patį skverą, taip pat nustatyti vertingąsias savybes paminklui.
„Kultūros paveldo centro specialistai įvertino, peržiūrėjo visus tyrimus, užfiksavo skvero elementus, kurie galėtų kurti skvero vertę, įskaitant takelius, suoliukus, postamentus, ir pateikė vertinimo tarybai. Ten sudėta virš 60 taškų, kuriuose įvardinta, kas turėtų būti saugotina. Daugiausia – akmens dirbiniai, pati erdvė, jos suplanavimas, takelių tinklas, medžiagiškumas“, – teigė V. Bezaras.
Kultūros ministras savo siūlymą motyvuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
