Visgi, anot šalies vadovo, per pastarąją jo kadenciją situacija teisėjų bendruomenėje ėmė taisytis.

„Ar jūs pastaruoju metu, pastaraisiais metais ką nors girdėjote apie teisėjų klanus, teisėjų partiją? Tai yra didelis skirtumas, palyginus su tuo, kas buvo prieš trejetą, ketvertą ar šešetą metų“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ sakė G. Nausėda.

„Ne paslaptis, kad norinčiųjų formuoti teisėjų klanus tebėra. Bet aš, kaip prezidentas, nuo pat pradžių norėjau pats asmeniškai dalyvauti visose teisėjų atrankose – kitaip tariant, susitikinėjau su absoliučiai kiekvienu kandidatu į teisėjus“, – patikino prezidentas.

Taip politikas reagavo į pastaruoju metu surezonavusias istorijas dėl Teisėjų tarybai klausimų sukėlusių teisėjų kandidatūrų – G. Nausėda siūlo skirti teisėjais pretendentus, kurie atrankos metu sulaukė ne pačių geriausių vertinimų.

G. Nausėda tvirtina, jog susitikdamas su kandidatais į teisėjus jis kalbasi apie jų motyvaciją, planus, stengiasi įvertinti jų požiūrį į korupcijos apraiškas, vykdomą teisinę reformą.

„Pagaliau norisi suprasti, ar žmogus yra pilietiškas, ar jis domisi tik savo veiklos lauku“, – dėstė prezidentas.

Kartais, pastebi G. Nausėda, vertinimas po individualių pokalbių sutapdavo su atrankos komisijos išvadomis. Tačiau būta atvejų, kai nuomonės išsiskirdavo.

„Kai kas pasistengdavo tai sustiprinti – neva žiūrėkite, prezidentas ne iš to galo pasirinko kandidatą. Bet prezidentas pasirinko tą kandidatą todėl, kad jis pats nori asmeniškai dalyvauti atrankoje. Jeigu būtų kitaip ir jam reikėtų tik pasirašyti – tada nebėra jokios prasmės su tais kandidatais susitikinėti, tiesiog automatiškai dedi anspaudus. Man netinka ši politika“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Todėl jeigu kas nors galvoja, kad prezidentas turi nusišalinti nuo šio proceso – jam atneša teisėjų atrankos komisijos rezultatus, jis pamato aukščiausią balą, labiausiai palaikomą kandidatą ir čia pat padeda savo parašą kaip notaras – man netinkama šis variantas“, – apibendrino G. Nausėda.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.

Nacionalinėje teismų administracijoje pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.

Antrosios kadencijos siekiantis politikas tikina, jog kritika Ministrų kabinetui dabar gali įnešti nereikalingų aistrų ir ginčų.

„Pasižiūrėkime, ką galvoja visuomenė apie atskirų ministrų veiklą. Šiandien turbūt būtų sunkiau surasti ministrus, kuriems visuomenė priekaištų neturėtų. Nors turbūt visi politiniame lauke veikiantys esame kritikos smaigalyje“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.

Šiandien turbūt būtų sunkiau surasti ministrus, kuriems visuomenė priekaištų neturėtų.

„Tačiau kai kurių ministrų veikla vos ne kasdieną susilaukia kritikos. Taip, yra tokių ministrų (keliančių klausimų – ELTA). Šiandien aš jų įvardinti nenorėčiau, nes tai bereikalingai kels naujas aistras – ir ypatingai priešrinkiminiu laikotarpiu vargu, ar šito labai reikėtų. Bet atėjus laikui aš išsakysiu savo nuostatas“, – patikino jis.

Klausiamas, kas premjerės ir konkurentės prezidento rinkimuose Ingridos Šimonytės Vyriausybėje dirbo geriausiai, G. Nausėda įvardija prieš mėnesį atsistatydinusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.

„Nėra taip lengva atsakyti. Na, krašto apsaugos ministras dirbo neblogai“, – pripažino prezidentas, nurodydamas, jog kalba apie A. Anušauską.

Tuo metu pasitempti, G. Nausėdos nuomone, turėtų „praktiškai visi“ Ministrų kabineto nariai.

Atsakė, kodėl neišreiškė nepasitikėjimo užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu

Kalbėdamas apie Vyriausybės darbą, prezidentas G. Nausėda taip pat paaiškino, kodėl kilus skandalui dėl ambasadorių skyrimo jis neišreiškė nepasitikėjimo užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Mes turime gerbti savo konstitucinę sąrangą. 2020 m. rudenį žmonės pasirinko tas partijas, kurias pasirinko – ne aš pasirinkau, bet Lietuvos žmonės pasirinko“, – savo pozicijas aiškino G. Nausėda.

„Šios partijos suformavo valdančiąją koaliciją, kuriai normalios alternatyvos arba svarstytinos alternatyvos nei tada buvo, nei dabar yra. Draskyti, mėginti išversti iš posto ministrą, kuris yra ne kas nors kitas, o šios partijos vadovas – tai savotiška specifika“, – pripažino jis.

Be to, pabrėžė G. Nausėda, daugeliu užsienio politikos klausimų jis bei dešiniųjų Vyriausybė sutaria.

„Yra tam tikros užsienio politikos kryptys, kurios yra net ne konservatorių, ne mano – tai Lietuvos tęstinės užsienio politikos kryptys, nes jos kitokios būti negali“, – teigė šalies vadovas.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai.

„Galutinis (terminas – ELTA) – 2035 m. yra visiškai įmanomas“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, klausiamas, kaip keistųsi kuriamai divizijai priskiriamo tankų bataliono steigimo terminai.

„Aišku, jis šiek tiek išsitęs laike neišvengiamai“, – pripažino jis.

L. Kasčiūnas pažymėjo, jog tankų bataliono kūrimo sparta priklausys nuo papildomų asignavimų gynybos reikmėms.

„Vėlgi, atsispirsime į gynybos finansavimą“, – pridūrė ministras.

ELTA primena, kad krašto apsaugos ministras šalies institucijoms pasiūlė vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio.

Vietoje to L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.

Reaguodama į šios ministro siūlymus Prezidentūra teigia, kad šios iniciatyvos negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, kuris yra numatytas 2030 metais.

Anksčiau kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys naujienų agentūrai BNS yra teigęs, jog su dabartiniu gynybos finansavimu kariuomenės divizija galėtų pasiekti savo operacinį pajėgumą tik 2035 m.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, jog susidariusi situacija nėra normali. Politiko teigimu, vykstanti prezidento rinkimų kampanija apsunkina procesus, nes atostogauti išėjusi premjerė dabar rūpinasi ne naujos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybės paieškomis.

„Kažkada, kai premjerė pasakė, kad kandidatuos į prezidentus, esu pasakęs, kad jai bus tikrai labai sudėtinga atriboti savo kaip premjerės veiklą nuo kandidatės į prezidentus veiklos. Čia ir atsitinka toks dalykas: kaip premjerė, ji turėtų užsiimti švietimo ministro paskyrimu ir ministerijos veikimo stabilizavimu, kaip kandidatė į prezidentus – turi imti pauzę ir kandidatuoti. Ir tada, taip sakant, ant dviejų kėdžių sėdint užpakalis būna per mažas, dažnu atveju. Tai tikrai sudėtinga. Aš premjerei nepavydžiu ir nenoriu kaltinti. Bet situacijos aplinkybės tokios“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

Seimo narys abejoja, ar iki prezidento rinkimų naujo kandidato pakeisti atsistatydinusį Gintautą Jakštą pavardė bus pateikta. Visgi, jis pripažįsta, jog veikiausiai konservatoriai susiduria su kadrų trūkumu.

„Nenoriu sakyti, kad čia atrodo neatsakingai, bet, kita vertus, niekas ir nestovi prie starto linijos – kaip kad Kasčiūnas, kuris trypčiojo kojomis kaip eržilas, nekantraudamas. Čia to nėra. Ir paimti, greitai išspręsti – nepavyksta“, – ankstesnius pokyčius Ministrų kabinete prisimindamas situaciją vertino liberalas.

Jam antrino ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Seimo narys konstatuoja – delsimas pateikti kandidatą į ministrus rodo, jog kitaip, nei buvo deklaruota, švietimas nėra vienas svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų.

„Situacija nenormali ir aiškiai parodo, kad švietimas nėra prioritetas tiems žmonėms, kurie bando parduoti, jog yra normalu neturėti ministro“, – apgailestavo jis.

Greičiau rasti pamainą G. Jakštui ragina ir Seimo opozicija.

„Labai blogai. Iš tikrųjų, situacija yra neapibrėžta, brandos egzaminai ant nosies. Suprantu, kad ministerijos žmonės dirba, bet dabar laikinai pavaduoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė“, – Eltai komentavo „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Manau, kažkaip galėjo išspręsti situacija iki atostogų“, – pridūrė ji.

Tuo metu parlamento socialdemokratų seniūnė Rasa Budbergytė tikina, jog naujas ministras – kada jis bebūtų paskirtas – neišspręs visų švietimo sistemos problemų. Nepaisant to, naujas ŠMSM vadovas, jos nuomone, galėtų nuraminti įsiaudrinusią mokytojų bei moksleivių bendruomenę.

„Ar naujo ministro pristatymas šią ar kitą savaitę gali išspręsti tikrai labai sudėtingą situaciją švietime? Mano atsakymas – tikrai ne. Bet, žinoma, norėtųsi ministro, kuris galėtų ateiti ir per pusę metų padaryti jeigu ne visus darbus, tai bent jau dalį darbų ir nuramintų tas aistras“, – svarstė socialdemokratė.

Nemano, jog M. Navickienė turėtų pavaduoti švietimo ministrą iki kadencijos pabaigos

Laikinai ŠMSM vadovauti prezidentas paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Visgi, Seimo kuluaruose diskutuojama, jog konservatorė gali šias pareigas eiti ne laikinai – kalbama, jog M. Navickienė pavaduos švietimo ministrą iki pat šios Vyriausybės kadencijos pabaigos.

Situacija nenormali ir aiškiai parodo, kad švietimas nėra prioritetas tiems žmonėms, kurie bando parduoti, jog yra normalu neturėti ministro.

E. Gentvilas sako taip pat girdėjęs tokių svarstymų. Tačiau toks planas, pripažįsta jis, nežavi.

„Neatmetu, kad taip gali ir atsitikti. Suprantu, kad konservatoriai turi tą savo kvotą švietimo, mokslo ir sporto ministro pozicijoje, bet Navickienės nuolatinis buvimas dar pusę metų tikrai nėra žavus“, – kalbėjo liberalų seniūnas.

Jis užsimena, jog Liberalų sąjūdis būtų pasirengęs pasiūlyti savo partijos atstovą į šias pareigas.

„Konservatoriai gal neranda kandidato iš savų tarpo – gali būti. Tada kalbėkitės su koalicijos partneriais. Mes, pavyzdžiui, turėtume pasiūlymą, vieną pavardę. Bet kai niekas nesikreipia – negi sakysi, kad siūlome liberalą ar liberalę“, – akcentavo E. Gentvilas.

Laisvės partija taip pat galėtų pasiūlyti atstovą į ministrus, sako V. Mitalas.

„Jeigu galvojame, kad švietimas yra prioritetas – (...) reikia tam ministro. Negali būti vienas ministras ant dviejų kėdžių“, – pabrėžė „laisvietis“.

Opozicijos manymu, tai reikštų premjerės pralaimėjimą

Tuo metu Seimo mažumos atstovai sako – jeigu M. Navickienė pavaduos švietimo ministrą iki pat kadencijos pabaigos, tai reikš premjerės ir konservatorių pralaimėjimą.

Kažkada, kai premjerė pasakė, kad kandidatuos į prezidentus, esu pasakęs, kad jai bus tikrai labai sudėtinga atriboti savo kaip premjerės veiklą nuo kandidatės į prezidentus veiklos.

„Tai rodytų, jog pripažįstamas pralaimėjimas – nebeturiu nei tinkamų žmonių, nei politikų, galinčių prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo R. Budbergytė.

„Tai būtų pripažinimas, kad švietimo srityje jiems nepavyko pasiekti to, ką jie žadėjo“, – pridūrė A. Norkienė.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog neskubės prezidentui teikti naujo švietimo ministro kandidatūros. Savo ruožtu G. Nausėda pažymėjo, kad naujos kandidatūros neskubėtų tvirtinti naujo ŠMSM vadovo.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Kalbėjomės frakcijos posėdyje. Man asmeniškai yra absoliučiai nepriimtinas toks kalbėjimas, mano kolegoms taip pat. Jeigu matome iššūkius ir jeigu skauda dėl demografinių problemų, tai galbūt yra suprantama, tačiau moralizuoti ar įžeidinėti žmones, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, apsisprendimų neturi vaikų – nėra padoru“, – Eltai komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Niekas neturi teisės kažkaip liepti ar neliepti kažką daryti. Kita vertus, yra apeliuojama į moteris. Manau, kad tai nėra teisinga ta prasme, kad vyrai taip pat yra atsakingi už šeimos dalykus. Tokie pareiškimai yra žeidžiantys moteris“, – apgailestavo ji.

Klausiama, ar partijos Priežiūros komitetas ketina svarstyti V. Rakučio elgesį, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė kol kas tokių svarstymų negirdėjusi.

Gimdyti reikia, gana čia išsidirbinėti.

„Jeigu kažkas kreipsis į komitetą – tada, matyt, svarstys. Kol kas negirdėjau tokių svarstymų. Manau, mes pakankamai atvirai pakalbėjome ir frakcijoje. Sakau, viena vertus galiu suprasti susirūpinimą demografine padėtimi. Bet tikrai tokie pasisakymai prie tos padėties gerėjimo neprisideda – anaiptol, manau, iššaukia pasipiktinimą, susipriešinimą“, – apibendrino konservatorių frakcijos seniūnė.

ELTA primena, kad naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ konservatorius V. Rakutis kritikavo jaunas moteris, esą šios „išsidirbinėja“ nenorėdamos turėti vaikų.

„Gimdyti reikia, gana čia išsidirbinėti. Trisdešimtmetės panos vaikšto: „aš nenoriu vaikų“. Va čia yra nelaimė, čia didžiausia problema, kad negimsta vaikai Lietuvoje. Pirmaeilė problema ir apie tai reikia garsiai kalbėti“, – kalbėjo V. Rakutis.

Visgi, po tokių pareiškimų politikas sulaukė replikų dėl, anot kritikų, pasenusio ir patriarchalinio požiūrio.

V. Rakutis sureagavo į kritikų pastabas: nesu kaltintojas, bet diskusija turi vykti

Konservatorių frakcijos narys V. Rakutis sureagavo į kilusį pasipiktinimą dėl pareiškimų apie jaunas moteris ir jų sprendimus neturėti vaikų. Parlamentaras tikino, jog susiduriant su demografiniais iššūkiais, būtina kalbėti apie gimstamumo klausimus. Ir, pabrėžia jis, pasisakymai šia tema negali būti vertinami kaip „neskoningas moralizavimas“.

„Reakcijos, kurių sulaukė mano komentarai, rodo, jog ši tema yra labai jautri, labai nepatogi, nemaloni, galimai net vulgari ar užgaunanti. Kartais kalbame apie demografiją, bet neleidžiame sau kalbėti apie gimstamumą, apie grėsmes jam, apie gyvenimo būdus ir madas, kurios lemia mažėjantį gimstamumą“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Rakutis.

„Noriu pabrėžti, kad aš nesu kaltintojas, nekaltinu jokios moters, ar jokio vyro dėl jų priimtų sprendimų jų asmeniniame gyvenime (...)“, – teigė jis, akcentuodamas, jog gimstamumo tema būtina diskutuoti.

„Diskusija turi vykti, ši tema neturi būti tabu, ji neturi būti priimta asmeniškai, priimta kaip įžeidimas ar neskoningas moralizavimas“, – pridūrė parlamentaras.

Seimo narys tikino, kad naujienų portalo tv3.lt laidoje aptarinėjant saugumo klausimus buvo paliesta ir demografinės padėties problematika. Anot politiko, išsakyta frazė bei kreipinys „panos“ nemažą dalį jaunų moterų įžeidė asmeniškai. Tačiau parlamentaras aiškino, jog sąvokos „panos“ kilmė yra solidi.

„XX a. pradžioje Pana buvo vadinama švenčiausia mergelė Marija. Gal tai lenkų kalbos tradicija – tekėjusios moterys vadinamos Pani, netekėjusi – Panenka. Taigi kalba eina apie merginas“, – aiškinosi politikas.

Jis taip pat pateikė savo matymą, susijusį su moterų sprendimu susilaukti vaikų. V. Rakutis pabrėžė, jog šeimose lemiamą žodį šiuo klausimu taria moteris, kuri ir prisiima didžiąją dalį atsakomybių už vaiką. Visgi, Seimo narys pažymi, jog ne visas amžius yra tinkamas gimdymui.

„Yra optimalus moters amžius, kada jai tinka gimdyti. Jo pradžia kiekvienam žmogui individuali, bet paprastai tai 22–38 metai. Jeigu šeima planuoja turėti tris ar daugiau vaikus (tiek reikia vaikų, kad valstybė išlaikytų stabilų gyventojų skaičių), tai „pampersinis“ laikotarpis trunka apie 10 ar 12 metų“, – dėstė V. Rakutis.

„Vadinasi, palikus laiko pabaigti aukštąjį, aukštesnįjį ar profesinį mokslą ir įsitvirtinti darbo rinkoje 6-8 metus, 25–27 metų moteriai reikėtų sulaukti pirmojo vaiko. Trisdešimtmetė jau artėja prie rizikingos ribos, kad dėl amžiaus galės susilaukti mažiau vaikų, arba reikės skubėti, gimdyti nespėjus atsistatyti po gimdymo. Va ir visa matematika“, – tęsė jis.

Jis apgailestavo, jog moterys ar šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, jo pasisakymus priėmė ypač skaudžiai. Tačiau konservatorių frakcijos atstovas akcentavo, jog savo mintis jis adresavo ne jiems.

„Priežastis, kodėl atsirado minėta frazė mano kalboje, tai šiuolaikinė mada neturėti vaikų. Tai kultūrinis reiškinys, mūsų modernaus gyvenimo būdo ir atsakomybių pasekmė. Mielieji, mes turime pareigą suteikti gyvybę ateinančios kartos žmonėms, juos užauginti ir išauklėti. Tai darė visos kartos iki šiol, esame jiems dėkingi“, – rašė V. Rakutis.

„Dėl karjeros abejojančios moterys gali pagalvoti, kad esu baisus maskulinistas. Nieko panašaus. Iš patirties žinau, kad pasibaigus „pampersiniam“ laikotarpiui moterys įsilieja į darbo rinką su dviguba energija, „paveja“ kolegas vyrus ir demonstruoja nuostabius rezultatus, jau būdamos mamos ir močiutės“, – dalijosi mintimis politikas.

Tuo metu vertindamas demografines tendencijas, V. Rakutis pabrėžė, jog mažėjantis gimstamumas išliks viena esminių problemų, o situacija tik blogės, jeigu nebus imtasi sprendimų padėčiai stabilizuoti.

Tai numatyta antradienį Finansų ministerijos registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Dokumente teigiama, jog šiek kiek daugiau nei 445 tūkst. eurų siekianti suma bus skiriama iš valstybės rezervo lėšų.

Skiriami pinigai bus išmokėti Vilniaus miesto savivaldybei, kuri savo ruožtu skirs lėšas daugiabučio avarinei būklei pašalinti, bendrojo naudojimo inžinerinėms sistemoms suremontuoti.

Sprendimą dėl lėšų skyrimo turės patvirtinti Ministrų kabinetas.

ELTA primena, kad sausio mėnesio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga. Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.

Po sprogimo ir gaisro pažeistą daugiabutį Viršuliškėse ekspertai pasiūlė atstatyti.

Skelbta, kad atstatymo darbai atsieis daugiau nei 1,2 mln. eurų. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, toks situacijos sprendimo būdas pigiausias. V. Benkunskas taip pat pažymėjo, jog už dalį darbų finansiškai bus atsakingi patys gyventojai. Visgi, tikslios sumos, kiek atstatymo lėšų reikės skirti patiems gyventojams, kol kas nepaskelbta.

Manoma, kad Viršuliškėse sprogusio daugiabučio atstatymo darbai turėtų prasidėti gegužę. Nurodoma, jog daugiabučio atstatymas bus finansuojamas mero rezervo fondo, draudimo bendrovių bei Vyriausybės lėšomis.

„Šiuo metu rengiami avarinės būklės pašalinimo ir namo atstatymo dokumentai, tikimasi, kad darbai prasidės gegužę“, – Eltai perduotame komentare teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Apie tai Eltai patvirtino Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris, kunigas Rimantas Žaromskis. Anot jo, vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretu buvo sudaryta tyrimo komisija.

„Šiaulių vyskupo J. E. Eugenijaus Bartulio dekretu yra sudaryta komisija (dvasininkas, teisininkas ir psichologas) tirti šiam atvejui ir laukiame nukentėjusiojo informacijos“, – atsakyme Eltai teigė R. Žaromskis.

Tyrimo imtasi po to, kai „Redakcijos“ žurnalistai paviešino naują tyrimą apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus „Neleisk mūsų gundyti“ – žurnalistams jaunas vyras paliudijo, jog jam būnant nepilnamečiu kunigas A. Budrius mokėjo pinigus už oralinį seksą.

„Redakcijos“ tyrime skelbiama ir apie kitą dvasininką – Kėdainių rajono kunigą Romualdą Ramašauską, galimai prievartavusį nepilnametę merginą. Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas inicijavo tyrimą dėl buvusio dvasininko R. Ramašausko veiksmų.

ELTA primena, kad 2020 m. A. Budrius Šiaulių apylinkės teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl disponavimo pornografiniu turiniu, kuriuose atvaizduotas vaikas, bei pornografinio turinio dalykų platinimu. A. Budrius vyskupo dekretu buvo nušalintas nuo kunigiškos tarnystės neterminuotam laikui.

2023 m. vasarį Tikėjimo mokymo dikasterija parašė nutarimą, kuriuo remiantis Šiaulių vyskupas E. Bartulis panaikino A. Budriui anksčiau skirtą nušalinimą nuo kunigo pareigų atlikimo ir penkeriems metams uždraudė bet kokią viešą kunigišką veiklą, priimti bet kokias aukas, vykdyti bet kokią sielovadinę veiklą su nepilnamečiais ir jaunimu, bendravimą su jais internetu, telefonu, socialiniuose tinkluose, kt. komunikavimo priemonėmis, uždraudė dėvėti kunigišką rūbą – sutaną ir koloratę.

„Galiu pasakyti, kad mes išvengėme istorinės kulkos. Deja, daug kulkų vis dar laukia. Todėl dieną galime būti džiaugsmingi, bet privalome ruoštis rytoj laukiančiai kovai. Tad negalime nurimti, negalime stabdyti paramos. Turime toliau kalbėti apie tai, kaip mes remsime Ukrainą ir toliau. Tai yra pagrindinė užduotis“, – pirmadienį prieš prasidedant Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybai Liuksemburge žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Manau, daugeliui sąjungininkų palengvėjo, kai iš JAV atkeliavo geros žinios. Bet tai negali mūsų sustabdyti nuo to, ką turime daryti“, – teigė jis, užsimindamas apie tai, jog Lietuva savo ruožtu taip pat ruošia naujos papildomos pagalbos Ukrainai.

Visgi, klausiamas, ar jaučia nerimą dėl to, jog Europos valstybės gali pernelyg atsipalaiduoti ir persvarstyti savo pozicijas dėl Ukrainos, G. Landsbergis teigė, jog pirmadienį vyksiantis posėdis parodys, kokiu keliu Vakarai judės toliau.

„Šiandien pamatysime, ar atsitraukiame, ar judame tolyn“, – nurodė G. Landsbergis.

JAV Atstovų Rūmai šeštadienį pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Parlamentarai priėmė atitinkamą įstatymo projektą, kuriame numatyta Kyjivui skirti 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų). Paketas apima ir ginantis nuo Rusijos skubiai reikalingus ginklus. Manoma, kad būtinas Senato pritarimas yra neabejotinas.

Todėl jis džiaugiasi, kad dabar, į KAM vadovo postą atėjus Laurynui Kasčiūnui, sistema galės atsikvėpti.

„Iki mano atsistatydinimo krašto apsaugos sistema (...) buvo perkrauta atsakymų ruošimu, kad, vis dėlto, krašto apsaugos sistema dirba, kad vykdome užsakymus, kad vykdome savo pareigas, kad dirbame, dirbame, dirbame... Ir žmonės jau skundėsi – žinote, tiek viešų laiškų, tiek masės įvairių užklausimų jie nebuvo matę. Atrodė, kad kiekvieną savaitę reikia parengti bent po kelias didžiules pažymas, siekiant paneigti kartais melagingus, kartais iš nežinojimo pasakytus teiginius, kurie cirkuliuodavo viešojoje erdvėje“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė A. Anušauskas.

„Aš sakyčiau, kad tai buvo susiję tik su mano asmeniu“, – aiškino parlamentaras.

Jis nedetalizavo, kas konkrečiai KAM darė minėtą spaudimą – Vyriausybės vadovybė ar dažnai su A. Anušausku konfliktavusi Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Nesiaiškinsiu, kas, iš kur buvo, kokios psichologinės operacijos buvo taikomos“, – nurodė buvęs ministras.

„Aš šioje situacijoje įžvelgiu tokį pozityvą – dabar naujas ministras turi tam tikrą savo matymą. Gal per trumpą laiką didelių darbų nepavyks padaryti, bet tai leis krašto apsaugos sistemai atsikvėpti nuo to, sakyčiau, kartais nepagrįsto spaudimo apie tariamai nepadarytus darbus“, – teigė jis.

Užsimena apie negatyvią atmosferą Seimo komitete, tačiau buvusiam pirmininkui linki sėkmės

Ir nors viliasi, jog pokyčiai KAM vadovybėje visai sistemai bus tik į naudą, A. Anušauskas nepaneigia, jog jo ir dabartinio ministro L. Kasčiūno santykiai yra įtempti. Klausiamas apie vis į viešąją erdvę iškylančius ginčus, parlamentaras sako, jog politikų bendravimas turi būti darbinis. Toks esą yra ir jo bei buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko santykis.

„Aš noriu, kad dabartiniam ministrui pasisektų geriau, nei man sekėsi per šiuos 40 mėnesių“, – tvirtino A. Anušauskas.

Tačiau politikas leidžia suprasti, kad tam tikrų nuoskaudų dėl L. Kasčiūno elgesio esama. A. Anušauskas priminė bendravimą su NSGK, kai šiam vadovavo dabartinis ministras. Tuo metu KAM vadovas dažnai sulaukdavo kritikos dėl to, jog yra retas svečias komiteto posėdžiuose. Vienas dažniausiai tai prikaišiojusių politikų – „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Aš manau, kad ir partijos pirmininkas galėjo kalbėtis anksčiau – ne tik po dviejų savaičių po įvykio.

„Iš tikrųjų, manau komitete buvo sukurta tokia labai negatyvi atmosfera ta prasme, kad aš negalėjau išvykti į jokią komandiruotę“, – aiškino jis.

„Ir vis tiek buvo traktuojama, kad aš, vykdamas į komandiruotes, nesilankau komiteto posėdžiuose. Turiu pasakyti, iš savo kolegų, komiteto narių, vis dėlto, nesulaukiau tos reakcijos, kad jie pataisytų opozicijos narį, patikslintų. Šiuo atveju niekas manęs ten negynė. Gal naivu to tikėtis, bet, vis dėlto, mes kolegos. Turime žiūrėti į faktus objektyviai“, – apgailestavo A. Anušauskas.

Nepaisant užuominų apie tam tikrą nusivylimą kolegų konservatorių ir paties L. Kasčiūno elgesiu, A. Anušauskas kartoja esantis „suinteresuotas krašto apsaugos sistemos sėkme – kad ir kas jai bevadovautų“.

I. Šimonytės kvietimo susitikti sulaukė iš anksto: nenujautė, jog pokalbis bus apie atsistatydinimą

Jau mėnesį KAM vadovo postą apleidęs politikas interviu metu įvertino ir savo pozicijas bei pasisakymus po lemtingojo penktadienio – kai premjerė Ingrida Šimonytė paprašė jo atsistatydinti iš ministro pareigų. A. Anušauskas akcentavo – kvietimą susitikti su ministre pirmininke jis gavo keletą dienų anksčiau. Tačiau to, kokia linkme penktadienio popietę vykęs pokalbis pasisuks, jis nurodo nenujautęs.

„Aš buvau pasiėmęs popierius ir dokumentus apie finansavimą, apie dronus, apie pokyčius. Na, džiazavome, nes nežinojome turinio, apie ką norima kalbėti. Buvau pasiruošęs visai kitiems dalykams, negu buvo“, – dėstė A. Anušauskas, neslėpdamas, jog premjerės prašymas pasitraukti iš pareigų jį šokiravo.

Apskritai, tęsė konservatorius, situacija būtų klosčiusis visiškai priešingai, jeigu Vyriausybės vadovė būtų aiškiau komunikavusi ir paaiškinusi tuomečiam ministrui, kas jo darbe netenkina ir kur reikėtų pasitempti.

„Buvau pakviestas kelios dienos prieš tai, vadinasi žinotas turinys, bet man nepasakyta. Galėjom komunikuoti. Aš gi ne koks priešas. Jeigu sutariame, kad premjerės netenkina kažkoks darbas, darbų tempas ir kad tenkintų kitas žmogus – aš tikrai be jokių problemų tiesiog pasitraukčiau ir tiek. Tiesiog reikia apie tai kalbėtis. Šiuo atveju nėra kalbėjimas ar nekalbėjimas tik mano vieno problema. Tai yra visų tam lauke dalyvaujančių politikų reikalas“, – vertino Seimo narys.

Tuo metu apie santykius su partijos vadovu, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu A. Anušauskas atsiliepia glaustai – nors iš buvusio kolegos Ministrų kabinete sulaukė itin griežtos kritikos dėl pasisakymų apie skaidrumą krašto apsaugos sistemoje. Kaip ir su premjere, taip ir su G. Landsbergiu, A. Anušausko manymu, reikėjo geresnio dialogo.

„Aš manau, kad ir partijos pirmininkas galėjo kalbėtis anksčiau – ne tik po dviejų savaičių po įvykių“, – į aštrią partijos pirmininko repliką atsakė buvęs KAM vadovas.

„Tarpusavio komunikavimas nebuvo toks, koks galėtų būti. Sutinku. Jis palaipsniui keitėsi, keitėsi, keitėsi, keitėsi...“ – tęsė jis, taip ir neatskleisdamas, ar šiuo metu su G. Landsbergiu sutaria.

„Aš esu frakcijoje“, – tepasakė A. Anušauskas.

Mano, kad jo pareiškimais apie galimą korupciją pasinaudojo ir prezidentas, ir Seimo nariai

Palikdamas pareigas KAM vadovybėje A. Anušauskas įžiebė diskusijas dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Jis teigė susidūręs su kompanijomis, mėginusiomis papirkti KAM darbuotojus. Ir nors tam ministerijoje buvo užkirstas kelias, A. Anušauskas informavo, jog minėti verslai „rado atviras duris pas kitus politikus“.

Visgi, vėliau STT, įvertinusi situaciją, nematė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų gynybos srityje.

Klausiamas, ar nesigaili pasisakymų, sukėlusių tiek abejonių antikorupcine politika KAM, A. Anušauskas pripažįsta, jog galėjo pasisakyti kitaip.

„Žinutė, kurią aš norėjau perduoti – kad krašto apsaugos sistema yra atspari ir antikorupcinė sistema veikia. Bet, žinote, aš neįvertinau mūsų politinio lauko veikimo principų – ypatingai rinkiminiame laikotarpiu. Galiu tą drąsiai pasakyti, nes tuo iškart visi pasinaudojo – nuo prezidento, neslėpkime, jis irgi rinkimuose dalyvauja, iki Seimo politikų. Ir visi sako – tai jis kalba apie korupciją krašto apsaugos sistemoje“, – savo matymą aiškino A. Anušauskas.

„Aš kalbėjau apie atsparumą korupcijai, bet visi (mano žodžius – ELTA) pervertė ir dabar lapas teiginys apie korupciją krašto apsaugos sistemoje sėkmingai tyvuliuoja kaip ant ežero kažkoks nukritęs, nenuskandinamas lapas“, – stebėjosi jis.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje premjerė I. Šimonytė paprašė A. Anušauską palikti pareigas KAM vadovybėje. Vyriausybės vadovė teigė, jog atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

A. Anušauską ministro poste pakeitė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas.

Prisimindamas G. Kirkilą prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog G. Kirkilas buvo Lietuvai atsidavęs politikas, per savo ilgametę karjerą prisidėjęs prie svarbių valstybės raidos etapų.

„Gediminas Kirkilas buvo išmintingas, garbingas, vakarietiškų pažiūrų politikas, nenuilstamai dirbęs vardan Lietuvos. Jo laikotarpis būnant premjeru pirmaisiais narystės ES ir NATO metais buvo svarbus vakarietiškos krypties egzaminas, kurį išlaikėme“, – rašoma prezidento užuojautoje.

Šalies vadovas reiškia užuojautą G. Kirkilo šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir bendražygiams.

Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog retas politikas Lietuvoje elgėsi taip išmintingai ir gerbė savo oponentus,

„Labai nedaug politikų Lietuvoje geba žvelgti taip giliai ir gerbti oponentus, kaip tai gebėjo Gediminas Kirkilas, ir tai ne vienintelis dalykas, ko verta pasimokyti iš šio išmintingo politiko. Su kuriuo dar vakar bendravau konferencijoje Seime“, – šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Seimo vadovė.

„Ilsėkitės ramybėje, Gediminai“, – reikšdama užuojautą velionio šeimai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Premjerė I. Šimonytė prisimindama G. Kirkilą pripažįsta, jog politiniame lauke jie užėmė skirtingas pozicijas. Tačiau Vyriausybės vadovė teigia vertinusi savo pirmtako gebėjimą įsiklausyti į visų pusių argumentus ir žavėjosi jo nuoširdžiu rūpesčiu dėl Lietuvos.

„Gediminas Kirkilas buvo ryškus politikas, kuris nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime. Nepaisant to, kad kartais politiniame gyvenime užėmėme skirtingas pozicijas, neretai ginčijomės, tačiau visada labai vertinau Gedimino Kirkilo politinę patirtį, sugebėjimą įsiklausyti ir į kitų politinių krypčių atstovų argumentus, tai, kad jam nuoširdžiai rūpėjo valstybės stiprinimas. Gediminas Kirkilas buvo puikus pašnekovas, jautrus žmogus ir stipri asmenybė. Nuoširdžiai užjaučiu jo artimuosius ir visus bendražygius“, – išplatintame pranešime nurodo ministrė pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė: G. Kirkilo duona buvo politika

Buvusį bendražygį prisiminusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, jog G. Kirkilas buvo išskirtinis politikas, pasižymėjęs ramiu būdu ir gebėjimu ieškoti bendrų sprendimų sudėtingose situacijoje.

„Prisimenu Gediminą Kirkilą kaip premjerą ar kaip mūsų partijos pirmininką – kaip ramų ir išlaikytą politiką. Nė karto negirdėjau, kad jis būtų pakėlęs toną, kad kumščiu stalą trankytų, kad kažkaip susinervintų, būtų pilnas emocijų. Ne, atvirkščiai – jis viską spręsdavo pakankamai ramiai ir ateidavo pasitarti. Sakydavo, sėsk, viską aptarsime, rasime sprendimus. Ir tikrai rasdavome“, – Eltai šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

„Jo duona buvo politika – jis buvo išmintingas politikas ir iki pat tokio netikėto išėjimo mes visada klausėmės jo įžvalgų apie nūdienos politinį gyvenimą“, – kalbėjo politikė.

„Tai buvo didelė politinė išmintis, politinė kultūra. Ir tai yra didžiulė netektis mums visiems“, – reikšdama užuojautą sakė LSDP pirmininkė.

G. Landsbergis: Lietuva neteko labai talentingo politiko

Užuojautą buvusiam premjerui reiškia ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Diplomatijos vadovas tikina – Lietuva neteko labai talentingo ir kūrybingo politiko.

„Lietuva neteko labai talentingo ir kūrybingo politiko, intelektualo, valstybės interesų architekto ir gynėjo, kuris savo politine ir visuomenine veikla prisidėjo prie kokybiškesnės Lietuvos politikos ir politinės minties vystymo. Dėl šios netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą ir linkiu stiprybės šią sunkią valandą Gedimino Kirkilo artimiesiems“, – nurodo G. Landsbergis.

Savo ruožtu G. Kirkilą prisimena ir Krašto apsaugos ministerija. Pasak jos vadovo Lauryno Kasčiūno, G. Kirkilas buvo veiklus ir ryžtingas politikas, nuoširdžiai dirbęs tėvynės labui, sugebėjęs išklausyti kitų nuomones, telkti ir sutarti dėl svarbiausių mūsų valstybės saugumo ir gynybos klausimų.

Šeštadienį, eidamas 73-uosius metus mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Apie tai Eltai šeštadienio rytą patvirtino policijos atstovas Ramūnas Matonis.

G. Kirkilas gimė 1951 m. sostinėje. 1978-1989 m. priklausė SSKP, vėliau Lietuvos komunistų partijai. 1990 m. G. Kirkilas išrinktas Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) pirmuoju pavaduotoju ir keletą metų priklausė šiai politinei jėgai. Nuo 2001 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariu, 2007-2009 m. pirmininkavo socialdemokratams.

Politikas buvo renkamas į Seimą nuo 1992 m. ir dirbo parlamente keletą kadencijų – iki 2020 m. 2017 m. lapkritį pasitraukė iš socialdemokratų gretų.

G. Kirkilas ėjo krašto apsaugos ministro pareigas 2004-2006 m., vadovavo Vyriausybei 2006-2008 m.

G. Kirkilas 2003 m. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, po metų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.