Susidurti su klonavimu galima kasdien
6LL3 – tokiu koduotu vardu iš pradžių vadinta bene garsiausia avis pasaulyje, vėliau pavadinta Dolly, amerikiečių aktorės Dolly Parton garbei. 1996 m. liepos 5 d. Roslino institute Škotijoje klonuota avis buvo pirmasis klonuotas žinduolis pasaulio istorijoje. Išgyvenusi šešerius metus 2003 m. Dolly buvo užmigdyta dėl progresuojančios plaučių ligos. Nors gyveno neilgai ir buvo kamuojama įvairių ligų, Dolly įrodė – klonavimas įmanomas.
Anot A. Žiogo, klonavimu laikomas procesas, kurio metu galime sukurti genetiškai identišką organizmą. Šis procesas, aiškina A. Žiogas, įmanomas trimis pakopomis: klonuojant atskirą geną, atskiras ląsteles ir patį organizmą.
„Jeigu klonuojame organizmą, kopijos bus identiškos tam, iš ko kilo. Šiemet sueina 20 metų nuo tada, kai buvo klonuota garsioji avytė Dolly. Po to buvo klonuotos kiaulės, arkliai, pelės ir kiti gyvūnai. Beveik 50 metų prieš Dolly pirmieji klonuoti gyvūnai iš tikrųjų buvo varlės ir amfibijos“, – nurodo A. Žiogas.
Pasak mokslininko, kiekvienas mūsų susiduria su klonavimu: „Tie, kas domisi gėlėmis, iš dalies klonuoja. Norint klonuoti gyvūnus, reikia didelio finansinio indelio ir atitinkamos infrastruktūros, žmonių sugebėjimų atlikti tas manipuliacijas. Tik labiausiai išsivysčiusios šalys gali tai daryti“, – sako A. Žiogas.
Jo tvirtinimu, dvynukai yra vienas iš natūralaus klonavimo pavyzdžių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nei dvyniai, nei klonai niekada nebus visiškai vienodi: „Jei turėsime du identiškus dvynius, kurie lyg ir vienodi, bet juos atskirsime – vienas gyvens vienoje vietoje, o kitas – kitoje, jie turės gana nemažų skirtumų. Tai reiškia, kad savybes nulemia ne tik genetinė informacija, yra ir kitų faktorių.“
Sąlyga tikram klonui – identiška aplinka
Mokslininkai sukūrė keturis pačios avytės Dolly klonus – avies „seseris“ – Debbie, Denise, Dianą ir Daisy, kurios šią vasarą atšventė devintąjį gimtadienį ir yra kur kas sveikesnės nei jų pirmtakė Dolly. A. Žiogo aiškinimu, taip yra todėl, kad klonuojant galima pakeisti genetines klono savybes.
Kurdami naują organizmą, pasak A. Žiogo, galime pridėti savybių, kurių natūraliai galbūt nebūtų. Dėl to gali atsirasti ir įvairių ligų, vystymosi sutrikimų. „Mokslas dar nežino visų niuansų, kaip vyksta persiprogramavimų procesas. Mokslininkai ir filosofai tiesiog bando pasakyti, kad jei mes turėtume klonus, gerąja prasme, kaip Albertas Einsteinas, ar blogąją, kaip Adolfas Hitleris, – tai nereiškia, kad jie išsivystytų į vieną labai genialų ar kitą brutalų. Juk aplinka, kurioje jie formuotųsi, būtų visiškai neidentiška“, – teigia mokslininkas. Tai reiškia, kad tikro klono niekada nesukursime, nes niekada negalėsime sukurti identiškos aplinkos.
Skiria du klonavimo aspektus
Dauguma valstybių klonuoti žmones uždraudė. Kai kur tai galima atlikti tik medicininių tyrimų tikslais, kitur pasakytas griežtas „ne“. Kaip sako A. Žiogas, reikia išskirti du klonavimo aspektus: „Vienas būtų vadinamasis terapinis klonavimas, kitas – reprodukcinis. Terapinis reiškia, kad mokslas šiuo atveju nesiruošia pagaminti viso gyvo organizmo. Reprodukcinio klonavimo tikslas – sukurti visą žmogų.“
A. Žiogo tvirtinimu, reprodukcinis klonavimas uždraustas praktiškai visose šalyse, o terapinį klonavimą leidžia daugelis šalių – tiek Jungtinė Karalystė, tiek Japonija, tiek JAV. „Kiek žinau, darbas su embrioninėmis ląstelėmis Lietuvoje uždraustas įstatymu. Nėra nė vienos mokslinės laboratorijos, kuri atliktų panašias manipuliacijas“, – pasakoja mokslininkas.
Klonuojant bevaikė pora galėtų susilaukti visiškai tokio pat kūdikio, kaip vienas iš tėvų. Pasigirsta kalbų, jog galėtume klonuoti ir genialius žmones. Kinijos ir Pietų Korėjos mokslininkai pasauliui skelbia esantys pasiruošę klonuoti žmogų, bet to nedarantys dėl priešiškų nuomonių. O galbūt žmogus jau buvo klonuotas slapta.
A. Žiogo nuomone, kyla klausimas, ar to iš tikrųjų reikia, yra daug diskusijų apie tai, kas yra klonas: „Tas klonas, kurį mes sukuriame, yra vaikas, turintis vieno iš tėvų genetinę informaciją, todėl tai būtų labiau kaip brolis tėvui ar sesuo motinai. Bet tai nebus kaip vaikas per se, nes jis turės tik vieno iš tėvų genetinę informaciją.“
Siūlo ne kurti, o saugoti benykstančias rūšis
Mokslininkas pasakoja, kad, norint sukurti kloną, mums reikalingos sveiko donoro, šiuo atveju moterų, kiaušialąstės. „Jeigu kuriant Dolly buvo paimtos 277 kiaušialąstės ir išėjo tik viena avytė, tai reiškia, kad, norėdami sukurti žmogų, turime atitinkamai imti tas kiaušialąstes iš moters ar kelių moterų. Tai būtų gana brangu ir neetiška, nes visos vykstančios manipuliacijos turi pasekmių sveikatai“, – aiškina A. Žiogas.
Kaip teigia pašnekovas, klono kūrimas gali būti laikomas proveržiu moksle, bet reikia galvoti, kaip jaustųsi pats klonas. Mokslininkas abejoja, ar tai pasaulyje sukurta: „Techninės galimybės visada būna, bet klausimas, ką toliau su tuo klonu daryti. Vertinant medicinine prasme, [...] galima pasigaminti tam tikros biologinės medžiagos.“
Ta medžiaga, anot A. Žiogo, būtų tiesiogiai panaudojama medicininiuose tyrimuose. Kadangi žmonių populiacija sensta, reikalingos organų transplantacijos, galvojama netgi apie atskirų organų kūrimą – kepenų pakaitalą, širdies ar odos audinį.
Kinijos mokslininkai užsimojo klonuoti ne tik žmones, bet ir lenktyninius žirgus, policijos šunis, taip pat – mylimus augintinius. Naujos genų keitimo technikos gali padėti seniai išnykusioms gyvūnų rūšims sugrįžti.
Harvardo universiteto molekulinės biologijos profesorius George`as Churchas įsitikinęs, kad pirmieji prieš 4 tūkst. metų išnykusio gauruotojo mamuto pavyzdžiai gali išvysti dienos šviesą jau po septynerių metų. Viliamasi, kad šie gyvūnai, prisitaikę gyventi šaltyje, galėtų gyventi tundroje ir taigoje. Tai padėtų ataugti išnykusioms pievoms, o taip pat sustabdytų Sibiro įšalo tirpimą.
A. Žiogas teigia, kad tie klonai kuriami, tačiau to paties gyvūno sukurti neįmanoma. „Jie nėra tokie patys, nes viską, net kailio spalvą, nulemia temperatūriniai faktoriai. Nors gyvūno genetinė informacija bus ta pati, jis atrodys kitaip. Yra idėjų klonuoti mamutus ar dinozaurus, bet, manau, tai būtų gana sudėtinga techniškai. Juk neaišku, į kokį gyvūną reikėtų perkelti tą genetinę informaciją“, – aiškina mokslininkas.
Klonuojant, kaip tvirtina A. Žiogas, būtų galima išlaikyti ar išsaugoti dėl žmonių kaltės nykstančias rūšis: „Turime suprasti, kad reikia ne iš naujo kažką kurti, o bandyti saugoti. Ar per trumpą laiką galime sukurti ką nors tobulesnį, nei tai buvo sukurta per milijonus metų? Tikrai abejoju.“
