Sumo – gilias tradicijas turintis japonų kovos menas. Per varžybas du atletai (rikishi) stengiasi išstumti vienas kitą už apskrito ringo (dohyo) ribų arba bando priversti savo priešininką paliesti grindis bet kuria kūno dalimi, išskyrus pėdas.
H.Morita lankysis Kaune ir Vilniuje. Pagrindinis susitikimas su svečiu numatytas spalio 7-ąją 18 val. Kauno kovos menų akademijoje (Jonavos g. 41D). H.Morita pristatys specifinius sumo principus bei techniką, atsakys į klausimus. Veiks sumo reikmenų paroda.
"NHK World Japan" laidų vedėjas ir komentatorius taip pat lankysis Estijoje bei Sakartvele.
– Kokie jūsų vizito Lietuvoje tikslai? Ką akcentuosite per savo paskaitas? – paklausėme H.Moritos.
– Sumo vis labiau populiarėja už Japonijos ribų, todėl labai tikiuosi, kad lietuviai ne tik galės daugiau sužinoti apie intriguojančias šio kovos meno detales, bet jo dėka artimiau prisiliesti prie Japonijos kultūros. Iki šiol nei Lietuvoje, nei Estijoje ir Sakartvele nesu buvęs, todėl man labai smalsu pažinti šiuos kraštus, jų gyventojus. Estiją ir Sakartvelą pasirinkau dėl to, kad iš šių šalių į Japoniją atvyko gerų sumo meistrų. Lietuvos sumo kovotojai man kol kas mažai žinomi, bet jūsų šalyje nuo seno populiarūs kiti japonų kovos menai, pirmiausia – dziudo, karatė, aikido. Be to, japonus ir lietuvius sieja panašus požiūris į gamtą, būdingas mūsų nacionalinei religijai šintoizmui (jis paremtas tikėjimu nematomomis dvasiomis ir galiomis – aut. past.). Tikiu, kad su šintoizmu ypatingą ryšį turinti sumo kultūra ras atsaką lietuvių širdyse.
Tikiu, kad su šintoizmu ypatingą ryšį turinti sumo kultūra ras atsaką lietuvių širdyse.
– Kaip jūs ir Japonijos sumo bendruomenė vertina šio kovos meno plėtros už šalies ribų perspektyvą?
– Informacijos apie sumo viešojoje erdvėje – pakankamai. Problema ta, kad norintiems pradėti treniruotis sumo vis dar sunku surasti tam tinkamą vietą ar profesionalių specialistų. Manau, tai – pagrindinė kliūtis, kodėl sumo sunkokai skinasi kelią kaip tarptautinė sporto šaka.
– Kiek užsienio sportininkų dalyvauja Japonijoje rengiamose sumo profesionalų varžybose? Kaip vertinama legionierių invazija?
– Šiuo metu Japonijoje varžosi 40 profesionalių sumo imtynininkų užsieniečių. Pirmieji buvo havajiečiai, vėliau atvyko europiečiai, plūstelėjo Mongolijos atletai. Manau, nuostabu, kad profesionalaus sumo imtynininko kelią pasirenkančių užsieniečių vis daugėja – būtent jų dėka sumo žinomumas pasaulyje tik auga, o sportininkai skleidžia žinias apie mūsų šalį.
– Nuo 2005-ųjų sumo yra Pasaulio žaidynių (World Games) programoje. Ar tai, kad dėl medalių kovoja ne vien vyrai, bet ir moterys, neprieštarauja kertinėmis sumo tradicijoms?
– Man asmeniškai labai patinka stebėti sumo ringe besigrumiančias moteris, norėčiau, kad daugiau jų galėtų pasirinkti šį kovos meną. Japonijoje rengiamose mėgėjų sumo varžybose gali dalyvauti ir moterys. Susižavėjęs stebiu jų dvikovas. Manau, sumo suteikia joms galimybę visokeriopai atskleisti savo sportinius gebėjimus, o aptakių formų merginos, demonstruodamos jėgą ir sumanumą, įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir kaip asmenybės.
– Kokių sumo akcentų galima tikėtis 2020-aisiais per Tokijo olimpines žaidynes?
– Manau, Japonijos profesionalūs sumo imtynininkai vienokiu ar kitokiu būdu dalyvaus olimpiados bei paralimpiados dienomis vyksiančiuose renginiuose. Be to, ne vienas mano bičiulis ar kolega jau prasitarė, kad atvykęs į olimpines žaidynes norėtų pamatyti tikrąjį sumo. Deja, kitąmet rugpjūtį nevyks nė vienas profesionalų sumo turnyras, bet labai tikėtina, kad Japonijos sumo asociacija tikrai suorganizuos renginių, kaip pristatyti mūsų nacionalines imtynes svečiams iš užsienio. Tikiuosi, kad du sumo čempionai, kuriuos vadiname jokozunomis, per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją atliks įėjimo į sumo ringą ritualą.
– Kokia jūsų prognozė: kada sumo taps olimpine sporto šaka ir ar išvis tai yra siektinas tikslas?
– Abejoju, ar sumo būtų lengva tapti olimpine sporto šaka. Mums dar reikia gerai padirbėti stiprinant ryšius su žmonėmis, propaguojančius sumo kitose šalyse. Aš buvau labai nusivylęs, kai Tarptautinis olimpinis komitetas neįtraukė sumo į Tokijo žaidynių programą. Jeigu tai įvyko tuomet, kai olimpiada rengiama sumo gimtinėje Japonijoje, tai mažai tikėtina, kad artimiausiu metu šis kovos menas taps olimpiniu kurioje nors kitoje pasaulio šalyje.
Faktai, skaičiai
* Sumo istorija aprėpia daugiau nei pusantro tūkstančio metų. Nacionaline Japonijos sporto šaka šios imtynės pripažintos 1909 m., Japonijos sumo asociacija įsteigta 1946 m.
* Japonijoje kasmet įvyksta po šešis sumo profesionalų turnyrus (honbasho): trys – Tokijuje, po vieną – Osakoje, Nagojoje ir Fukuokoje. Kiekvienas turnyras trunka po 15 dienų.
* Pirmos oficialios moterų sumo varžybos surengtos 1996-aisiais.
* Pirmieji užsienio kovotojai Japonijos sumo ringe pasirodė 1964 m. Šiuo metu daugiausia legionierių – iš Mongolijos, savo atstovų turi ir Pietų Amerikos šalys, taip pat Rusija, Estija, Sakartvelas, JAV, Vengrija, Bulgarija, Egiptas, Kanada.
* Tarptautinė sumo federacija (ISF) įkurta 1992 m. Tais pačiais metais buvo surengtas pirmas pasaulio čempionatas. Europos sumo čempionatai organizuojami nuo 2002-ųjų.
* Pirmieji Lietuvos kovotojai, dalyvavę pasaulio sumo čempionate (2002 m.) – šviesaus atminimo šiaulietis Sigitas Lukavičius (1949–2018) ir jo auklėtiniai Vasilijus Redko, Nerijus Kivylius.
* 2015-aisiais Europos sumo čempionatas įvyko Šiauliuose, jėgas išmėgino per 300 dalyvių iš 13 valstybių. Lietuvai atstovavo 20 sportininkų. Geriausiai sekėsi Jurgitai Grinevičiūtei, kuri jaunimo (iki 18 m.) grupėje iškovojo sidabro medalį. Jaunimo (iki 21 m.) varžybų bronzą pelnė Arūnė Kubiliūtė.
* 2018 m. pasaulio čempionate sėkmingiausiai pasirodė Rusijos atstovai, iškovoję du aukso ir po vieną sidabro bei bronzos medalius. Šiemet pasaulio čempionatas numatytas spalio 13-ąją Japonijoje.
* 2019 m. Europos sumo čempionatas įvyko Taline. Tarp medalius iškovojusių atletų – Rusijos, Ukrainos, Norvegijos, Lenkijos, Estijos, Bulgarijos, Vokietijos, Suomijos, Vengrijos, Sakartvelo atstovai.
* 2005-aisiais sumo imtynės įtrauktos į Pasaulio sporto žaidynių (World Games) programą.
* Pirmas atviras Lietuvos sumo čempionatas įvyko 2004 m. birželį Vilniuje. Buvo surengtos trijų svorio kategorijų varžybos. Aukso medalį iškovojo Sigitas Stankevičius (per 115 kg), sidabro – Kęstutis Vitkauskas (iki 85 kg) ir Ernestas Kuzma (iki 115 kg), bronzos – Raimondas Budraitis ir Stanislovas Kulikauskas (iki 85 kg), Gediminas Daugėla ir Nerijus Kivylius (iki 115 kg) bei Marius Zakas (per 115 kg).
Apie renginį
Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Kauno kovos menų akademija kviečia į Japonijos nacionalinio sporto sumo pristatymo renginį, kuris vyks spalio 7 d. 18 val. Kauno kovos menų akademijoje (Jonavos g. 41D Kaunas).
Pristatymą surengs žymus „NHK World Japan“ televizijos laidų apie Sumo „Grand sumo“ vedėjas Hiro Morita iš Japonijos. Renginio metu bus pristatoma sumo atsiradimo istorija bei tradicijos, pagrindiniai šios sporto šakos principai ir imtynių technikos, taip pat supažindinama su šio sporto užimama vieta tarptautiniu mastu.
Tai bus interaktyvus renginys, kurio metu klausytojai ne tik išgirs įdomių faktų apie šią Lietuvoje retai sutinkamą sporto šaką, bet ir patys galės užduoti rūpimus klausimus bei išbandyti sumo techniką. Renginio metu veiks ir nedidelė sumo pasaulyje naudojamų reikmenų parodėlė, klausytojai turės galimybę pasimatuoti savo ūgiu su (beveik) tikrais sumo imtynininkais.
Tai bus puiki galimybė iš arčiau susipažinti su šia tradicine Japonijos sporto šaka, tad maloniai kviečiame atvykti!
Renginio vieta: Kauno kovos menų akademija (Jonavos g. 41D, Kaunas).
Renginio pradžia: spalio 7 d. (pirmadienis) 18 val.
Renginio trukmė – 1,5val.
Pristatymas vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Renginys nemokamas, vietų skaičius ribotas.
Daugiau informacijos apie šį ir kitus Japonijos ambasados renginius teiraukitės ambasadoje:
tel. (8-5) 231 04 65, el.p. culture@vn.mofa.go.jp
