Šie sklypai įeina į 18 ha teritoriją Šiauliuose, kur numatoma plėsti karinę infrastruktūrą, reikalingą NATO sąjungininkams Lietuvoje priimti.

Šios bei Ukmergėje esančios teritorijos įtraukimui į karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą trečiadienį pritarė Vyriausybė. Infrastruktūros įtraukimas į šį sąrašą lengvina biurokratinę naštą ją vystant.

Šiauliuose bus kuriama karinė infrastruktūra, skirta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje dislokuotų sąjungininkų aviacinių pajėgumų – orlaivių, įrangos ir personalo – saugumui užtikrinti ir priimančiosios šalies paramos funkcijoms vykdyti, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pateiktuose dokumentuose.

Kaip nurodo ministerija, Šiaulių karinis aerodromas yra numatytas kaip vienas iš pagrindinių sąjungininkų pastiprinimų atvykimo į Lietuvą kelių iškilus poreikiui vykdyti ginkluotą gynybą.

Sąjungininkai, vertindami priimančiosios šalies gebėjimą užtikrinti priimančiosios šalies paslaugų visumą, atsižvelgia ir į gebėjimą užtikrinti personalo, įrangos bei informacijos saugumą.

„Sąjungininkai, vertindami priimančiosios šalies gebėjimą užtikrinti priimančiosios šalies paslaugų visumą, atsižvelgia ir į gebėjimą užtikrinti personalo, įrangos bei informacijos saugumą. Šiuo atžvilgiu visais lygmenimis gaunamos pastabos bei neigiami vertinimai dėl nepatenkinamos saugumo situacijos, susijusios su nepakankamu atstumu nuo perimetro ribos iki kritinės infrastruktūros“, – teigia KAM.

Ji teigia, jog vieno sklypo riba yra per arti riedėjimo tako ir vieno iš peronų, kur dislokuojami ne tik krovininiai, bet ir žvalgybiniai orlaiviai su ypatingai jautria žvalgybine bei ryšių įranga.

Pasak ministerijos, tai daro neigiamą įtaką priimant sprendimus dėl sąjungininkų pajėgumų dislokavimo Šiauliuose, o norint pagerinti situaciją būtina išplėsti Šiaulių karinio aerodromo teritoriją, kuri yra tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos dalis.

Numatyta karinei infrastruktūrai teritorija yra šalia aerodromo, į ją įeina ir du fiziniam ir juridiniam asmenims priklausantys sklypai. Pasak ministerijos, privačios žemės sklypas, priklausantis fiziniam asmeniui, yra įsiterpęs tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijoje tarp ploto, kurį valdo kariuomenė, ir ploto, kurį valdo Šiaulių oro uostas.

„Paminėtas privačios žemės sklypas yra ypač arti prie orlaivių kilimo-nusileidimo tako „R“, todėl gali būti panaudotas nepageidautinai veiklai, kuri gali kelti grėsmę Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje esančiam personalui, orlaiviams ir įrangai. Užkardyti šias grėsmes privačiame sklype būtų sudėtinga tiek teisiškai, tiek fiziškai, nes patekimas į asmens nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra užtikrintas nustatytu kelio servitutu“, – teigia ministerija.

Pasak jos, šalia paminėto žemės sklypo yra numatyta sąjungininkų dislokavimui skirtos karinės infrastruktūros statyba.

„Siekiant užtikrinti karinės teritorijos perimetro vientisumą bei Aviacijos bazėje dislokuotų (galimų dislokuoti) aviacinių ir sausumos pajėgumų apsaugą, būtina suvaldyti iš į karinę teritoriją įsiterpusio privataus žemės sklypo kylančias grėsmes, būtina užtikrinti karinę šio žemės sklypo kontrolę, todėl jį reikia paimti visuomenės poreikiams“, – nurodo KAM.

Nerimo pareigūnams kelia ir juridiniam asmeniui priklausantis sklypas, esantis arti perono, kuriame laikomi Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariniai, įskaitant ir specialiosios paskirties, orlaiviai ir įranga.

„Šalia esantis žemės sklypas sudaro sąlygas nepageidautinai veiklai, kuri gali kelti grėsmę MA3 perone esančiam personalui, orlaiviams ir įrangai. Siekiant suvaldyti išvardytas grėsmes bei užtikrinti tinkamą MA3 perone esančių orlaivių, įrangos bei personalo saugumą, būtina išplėsti kontroliuojamą LK KOP AB teritoriją ir saugiu atstumu perkelti perimetro ribas (kad būtų panaikinta galimybė fiziškai arba radijo slopintuvais paveikti MA3 perone esančius orlaivius, įrangą bei personalą)“, – teigia ministerija.

Į Vyriausybės sudaromą karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą taip pat įtraukta apie 192,5 ha teritorija Ukmergės rajone, kur planuojama statyti infrastruktūrą Lietuvoje dislokuojamiems sąjungininkų kariams.

Anksčiau ministerija BNS teigė, kad vyksta diskusijos su partneriais, tariamasi dėl sąlygų, todėl plačiau šių planų nekomentavo.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, ši teritorija parinkta atsižvelgus į tai, kad čia bus sudarytos sąlygos vykdyti individualų ir kolektyvinį karinį rengimą, be to, ji yra netoli magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys ir karinių poligonų: nuo Gaižiūnų poligono Jonavos rajone ją skiria 40 km, o nuo Generolo Silvestro Žukausko poligono Pabradėje – 90 kilometrų.

Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, Berlynas įsipareigojo į Lietuvą iki 2027-ųjų perkelti karių brigadą. Savo ruožtu Vilnius pažadėjo paruošti tam reikalingą infrastruktūrą.

„Džiugu, kad aš dar gyva sulaukiau. Juokinga, bet ir nelabai juokinga, nes, pavyzdžiui, Rožanskaitės atveju, žmogus buvo pristatomas ne vieną kartą, negavusi moteris pasimirė ir dabar po mirties į Veneciją vežami darbai“, – BNS pirmadienį sakė 56-erių menininkė.

2024-ųjų Venecijos meno bienalėje ruošiamasi pristatyti projektą, paremtą tapytojos Marijos T. Rožanskaitės kūryba. 2007 metais mirusi menininkė ne kartą nominuota Nacionalinei premijai, tačiau jos negavo.

Už kultūros paradigmas keičiančią kūrybą ir ilgalaikį poveikį šiuolaikiniam menui įvertinta E. Rakauskaitė taip pat pastebėjo, kad dabar bus „išskirta iš mirtingųjų tarpo“ – galės būti nemokamai palaidota Antakalnio kapinių menininkų kalnelyje.

„Šitie dalykai turbūt labiausiai džiugina ir stebina – socialinės išimtys tokios. Atrodo, mes, žmonės, dabar turime pasirūpinti, ar turėsime pakankamai lėšų būti palaidoti“, – svarstė kūrėja.

Ji gera žinia vadino ir tai, jog senatvėje sulauks didesnės pensijos.

„Bet, kita vertus, tos vertės – ne duoklė, bet misija kūrybinė labiau, kaip mes tas idėjas savo jėgomis kažkaip išstumiame, išridename, nes tai yra Sizifo akmuo. Menininko kelias yra tikrai labai akmenuotas“, – apie atlygį visuomenei už gaunamas socialines garantijas kalbėjo E. Rakauskaitė.

„Mąstant apie finansinį aspektą, norėtųsi, kad metų pabaigoje visi žmonės, kurie iki dešimties tūkstančių į sąskaitą gauna ir uždirba, kad jiems visiems būtų išmokėta po tokią sumą“, – teigė ji.

Nacionalinė kultūros ir meno premija šiemet siekia daugiau nei 39 tūkst. eurų.

Ji teigė esanti laiminga už kitas moteris laureates bei norinti „pasveikinti visus bendraklasius“.

„Labai džiaugiuosi, kad šiais metais yra tiek daug moterų“, – sakė ji.

E. Rakauskaitė taip pat teigė pritarianti Nacionalinių premijų komisijos pirmininko, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūno Gelūno minčiai, jog premijų turėtų būti daugiau – kad konkurencija dėl jų būtų mažesnė.

„Kai aš sovietmečiu stojau į tapybą, tai buvo šeši į vieną vietą – panašiai kaip į mediciną, o dabar – 47 ir šeši“, – kalbėjo menininkė.

Į aukščiausią šalies kultūrinį apdovanojimą pretendavo dvylika savo srities profesionalų, atrinktų iš 47 pasiūlytų kandidatų.

E. Rakauskaitė sakė, jog jai labai įdomu būtų sužinoti apie patį procesą: tai, kaip buvo atrinkti laureatai.

„Tas iš dvylikos atrinkimas šešių kandidatų – turbūt būtų labai įdomus dokumentinis filmas. (...) Labai įdomu, kaip kiekvienas argumentuoja, kodėl galėtų būti vienas arba kitas kandidatas“, – svarstė ji.

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skiriama už viso gyvenimo nuopelnus bei už septynerių pastarųjų metų kūrybą. Iš viso įvertinami šeši meno ir kultūros atstovai.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

„Neturėtume manyti, kad Rusija laimės šį karą. Tačiau žinoma, jei tai nutiktų, visi būtume pavojuje: ne tik Baltijos šalys, bet visa Europa, visas Vakarų pasaulis. Tai dalykas, kurį privalome priminti savo partneriams – kad tai nėra tik bendrą sieną turinčių šalių klausimas, tai viso Vakarų pasaulio klausimas“, – bendroje spaudos konferencijoje Taline pirmadienį kalbėjo Estijos prezidentas Alaras Karis.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sakė „šimtu procentų tikintis“, kad Ukraina pasieks pergalę kovos lauke ir pabrėžė, kad kitu atveju Kremlius nesustotų.

„Šiam režimui, Kremliaus režimui, nėra galutinio tikslo ar galutinių taikinių. Šis režimas turi didelį skaičių taikinių ir tarp jų galėtų būti Baltijos šalys, kitos šalys Rytų Europoje, net ir Centrinėje Europoje. Tai priežastis, kodėl turime susitvarkyti su labai pavojingu režimu ir išlikti vieningi, kad palaikytume Ukrainą iki pabaigos ir laimėti šį karą. Tikiuosi, kad taip ir bus“, – kalbėjo jis.

Šiam režimui, Kremliaus režimui, nėra galutinio tikslo ar galutinių taikinių.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad tai, ar Rusija ryšis užpulti kurią nors iš Baltijos ar NATO rytinio flango šalių, priklausys nuo to, kaip gerai šios šalys bus pasiruošusios atlaikyti galimą ataką ir teigė, jog trys šalys deda dideles pastangas, kad būtų kuo mažiau pažeidžiamos. Taip pat Rusijos sprendimą, pasak Latvijos prezidento, galėtų nulemti NATO susiskaldymas, o dėl to yra svarbu dėti pastangas vienybei išlaikyti.

Pasak jo, tai labai lemtų ir padėtis Ukrainoje, tačiau E. Rinkevičius ragino nesileisti apimamiems „panikos nuotaikos“, kurią galima pastebėti viešojoje erdvėje.

„Gali būti, kad net ir nelaimėdama karo, Rusija mano, kad jį laimi: kartais egzistuoja skirtumas tarp realių faktų ir jų interpretacijos“, – kalbėjo Latvijos vadovas, pabrėždamas, kad Rusija šiuo metu nelaimi Ukrainoje.

Pasak E. Rinkevičiaus, Kremliaus strategija yra ilgas karas, viliantis, kad tai paveiks Vakarų visuomenių nuomones.

„Vienas dalykas, kurį turime turėti galvoje – tai ilgalaikis karas. Deja, šis karas nesibaigs per kelis mėnesius ar net metus. Tai sakau savo kolegoms iš NATO ir Europos Sąjungos šalių, kad turime būti pasiruošę“, – sakė Latvijos prezidentas.

Jis teigė, kad daugumoje šalių tai pamažu suprantama, tačiau resursų, karinės pramonės mobilizavimas neišvengiamai užtrunka.

Paskutiniu metu Ukraina susiduria su sunkumais gaunant Vakarų paramą: ši mažėja tuo metu, kai Kyjivo kontrpuolimas silpnėja, o Rusijos pajėgos siekia naujų laimėjimų.

G. Nausėda tikisi, kad nauja lenkų vyriausybė ras sprendimą dėl blokuotų Ukrainos vilkikų

Lenkų vežėjams pastarąjį mėnesį pasienyje blokuojant Ukrainos sunkvežimius, Lietuvos prezidentas G. Nausėda viliasi, kad šį klausimą imsis spręsti naujoji Lenkijos vyriausybė.

„Tikrai aš norėčiau, kad šitą klausimą imtųsi spręsti naujoji Lenkijos vyriausybė. Ji netrukus bus suformuota, čia jau valandų klausimas“, – BNS pirmadienį Taline sakė šalies vadovas.

Lenkų vežėjai savo veiksmais protestuoja prieš, anot jų, nesąžiningą konkurenciją ir reikalauja sugrąžinti leidimus įvažiuoti į šalį jų konkurentams iš Ukrainos. Po Rusijos invazijos į šią šalį, Briuselis laikinai panaikino tokių leidimų reikalavimą. Išimtis turėjo baigtis birželį, tačiau ji buvo pratęsta dar vieneriems metams.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusią savaitę paragino Briuselį nutraukti Ukrainai taikomą transporto leidimų išimtį.

„Labai norėtųsi, kad atsirastų naujų signalų, kurie rodytų, kad Ukrainos ir Lenkijos nesutarimai blėsta, mes vėl grįžtame prie normalaus bendravimo, – sakė Lietuvos vadovas. – Šiuo metu viskas atrodo gerokai komplikuočiau. Norisi, kad būtų daugiau geros valios ir tikro noro spręsti problemas.“

Protestuotojai teigia, kad dėl leidimų ukrainiečių sunkvežimiams netaikymo jų pajamos sumažėjo. Briuselio ir Kyjivo teigimu, išimtis turėtų likti galioti.

Dėl blokados pasienyje susidarė nesibaigiančios eilės ir tai yra didelė ekonominė problema Ukrainai, kurios eksportas ir importas labai priklauso nuo maršrutų per Lenkiją.

„Tai labai nuviliantis sprendimas ir aš vis dar tikiuosi, kad jis gali būti pakeistas, pataisytas, – žurnalistams Taline pirmadienį sakė Lietuvos vadovas Gitanas Nasėda. – Mes matome reakcijas iš įvairių federacijų – pavyzdžiui, lengvaatlečių, ir manau, kad olimpiniai principai neturi nieko bendra su teroru, žudymu ir naikinimu. Tad tokie sprendimai, priimti kritiniu karo Ukrainoje metu, yra demotyvuojantys.“

„Mes irgi turime išlikti vieningi, ir tai galioja ne tik mums, bet ir olimpiniam komitetui bei olimpiniam judėjimui“, – pridūrė jis.

Vėliau, klausiamas, ar Lietuvos sportininkai turėtų dalyvauti olimpiadoje, jeigu sprendimas nebus pakeistas, G. Nausėda ragino kol kas nenuleisti rankų ir siekti, kad sprendimas būtų pakeistas.

„Nenuleiskime rankų, nes aš įsitikinęs, kad iš moralinės pusės žiūrint, nukentėti turi sportininkai tų valstybių, kurios yra agresorės, – žurnalistams sakė G. Nausėda. – Mes dabar viską suformuluojame aukštyn kojomis, tai yra, šalys, kurios palaiko Ukrainą ir jos laisvės kovą, turi pasiaukoti, o šalys, kurios lyg niekur nieko sprogdina namus, žudo vaikus – jų sportininkai nieko nematydami toliau dalyvauja olimpinėse žaidynėse.“

„Tai yra absoliučiai nesuvokiama olimpinių žaidynių principų atžvilgiu ir dėl to aš manau, kad čia taškas dar nepadėtas ir mes turime kovoti, kad taškas nebūtų padėtas šitoje vietoje“, – pridūrė jis.

Olimpinių žaidynių vadovai penktadienį leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Pasak TOK, šiuo metu tik aštuoni sportininkai iš Rusijos ir trys sportininkai iš Baltarusijos atitinka neutralių sportininkų reikalavimus.

Palyginimui, į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes pateko daugiau nei 60 Ukrainos sportininkų.

Estijos vadovas Alaras Karis taip pat teigė, kad jam šis TOK sprendimas yra nepriimtinas tiek kaip piliečiui, tiek kaip sportą mėgstančiam žmogui.

„Šiuo momentu kalbame apie maždaug dešimt sportininkų ir jie nekovos po Rusijos vėliava. Tad pažiūrėkime, kaip ši procedūra vyks, nes yra subkomitetai, kurie nesidžiaugia šiuo sprendimu, todėl palaukime“, – sakė jis, pridurdamas, kad sportininkai daug metų ruošėsi šiai galimybei.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad šis sprendimas pamina kertinius olimpinio judėjimo principus ir taip pat teigė, jog prisidės prie pastangų sprendimą pakeisti.

„Tikiu, kad dar turime laiko dirbti drauge, paveikti dalį Olimpinio komiteto priimtų sprendimų. Jei rasime daugiau draugų ir bendraminčių, vis dar egzistuoja pokyčio galimybė“, – kalbėjo Latvijos vadovas.

Jis svarstė, kad reikėtų peržiūrėti, ar dalis jų nėra susiję su Europos Sąjungoje sankcionuotomis bendrovėmis ir kitais juridiniais vienetais.

„Mano nuomone, jeigu niekas nepasikeis, būtų sudėtinga matyti Ukrainos ar Latvijos atletus besivaržančius. Tačiau tai, žinoma, sprendimas, kurį turės priimti vyriausybės ir sporto bendruomenės kiekvienoje šalyje, ir, žinoma, koordinuoti ir pergalvoti juos su bendramintėmis šalimis: Ukraina, Baltijos šalimis ir kitomis Europos valstybėmis, kurios nėra patenkintos tokiu sprendimu“, – kalbėjo E. Rinkevičius.

Be kita ko, nebus leidžiama dalyvauti sportininkų, turinčių Rusijos arba Baltarusijos pasą, komandoms.

Taip pat nebus įtraukti „sportininkai, kurie aktyviai remia karą“, taip pat „sportininkai, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos karinėmis ar nacionalinio saugumo tarnybomis“.

Be to, jokiame sporto renginyje ar susitikime būtų nerodoma šių Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, negiedamas himnas.

„Mūsų pastangos padėti Ukrainai transportuoti žemės ūkio produktus parodė nepakankamus jungčių pajėgumus Baltijos šalyse. „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas turi būti paspartintas“, – bendroje Baltijos šalių prezidentų spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Pirmadienį Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai kasmetiniame susitikime aptarė regiono saugumo bei infrastruktūros klausimus, taip pat paramą Ukrainai ir kitas temas.

Klausiami, pritaria ar nepritaria daugybinės pilietybės įteisinimui, visiškai ar greičiau pritariantys sakė 51,7 procento. Iš jų 20,1 proc. pritarė visiškai, 31,6 proc. sakė greičiau pritariantys nei ne.

Visiškai ar iš dalies nepritariantys teigė 33,2 procento. Iš jų 15,9 proc. sakė nepritariantys visiškai, 17,3 proc. – greičiau nepritariantys nei pritariantys.

15,1 proc. respondentų sakė neturintys nuomonės.

Į klausimą, ar eis balsuoti referendume dėl dvigubos pilietybės gegužės 12 dieną, teigiamai atsakė 67,8 proc. respondentų. Neisiantys balsuoti sakė 16 proc. respondentų, dar 16,2 proc. nurodė neturintys nuomonės.

Iš visiškai ar greičiau pritariančiųjų daugybinei pilietybei eiti balsuoti į referendumą planuoja 63,3 proc. respondentų. Tarp visiškai ar greičiau nepritariančiųjų tokių buvo 30,5 procento, tarp neapsisprendusiųjų – 6,2 procento.

Balsuoti neisiantys sakė penktadalis visiškai ar iš dalies pritariančiųjų, 51,3 proc. nepritariančiųjų bei 28,8 proc. neapsisprendusiųjų.

Koją gali pakišti aktyvumas

Kitų metų gegužės 12 dieną per referendumą bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Kad tai įvyktų, „už“ turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių. Referendumo iniciatyvą rengusios darbo grupės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė yra sakiusi, kad tai būtų maždaug per 1,1 mln. Lietuvos piliečių.

„Jeigu žmonės eitų balsuoti labai aktyviai Lietuvoje, mes turėtume kažką panašaus į kokią Maltą, pavyzdžiui, kur 90 proc. žmonių balsuoja, tai tada, be abejo, būtų nemaža tikimybė, kad praeitų – tada rezultatai referendumo realiai atspindėtų visą populiaciją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.

„O dabar, turint omenyje, kad ne visi toli gražu tie, kurie pritaria, ruošiasi ateiti į referendumą ir dar nemažas trečdalis ruošiasi ateiti tų, kurie nepritaria, tai nedidelė tikimybė (pakeisti Konstituciją – BNS)“, – pridūrė jis.

Man tada atrodo, kad maža tikrai yra tikimybė.

Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad apklausa vykdyta šalies viduje, taigi, į ją neįtraukti užsienyje esantys Lietuvos piliečiai, tačiau jie paprastai rinkimuose balsuoja vangiai.

„Jeigu aktyvumas Lietuvoje yra apie 50 procentų, ir aš netikiu, kad jis bus kažkoks ypatingai didesnis, vadinasi, faktiškai visi šitie žmonės, kurie sutinka, kad jie ateitų ir subalsuotų „už“, o kiti neateitų. Man tada atrodo, kad maža tikrai yra tikimybė“, – kalbėjo jis.

Visuomenės apklausos paprastai rodo didesnį rinkėjų aktyvumą per būsimus balsavimus nei iš tikrųjų.

Palaikyti linkęs jaunimas

Apklausa atskleidžia nuomonių skirtį tarp jaunesnių ir vyresnių gyventojų, tai irgi siunčia blogą signalą daugybinės pilietybės entuziastams.

Visiškai ar greičiau pritariantys daugybinės pilietybės įteisinimui teigė 71,3 proc. respondentų iki 29-erių bei 70,6 proc. 30-39 metų respondentų. Tarp vyresnių gyventojų ši dalis siekė pusę ir mažiau. Mažiausia dalis daugybinę pilietybę palaikančiųjų buvo tarp 70-ies ir vyresnių gyventojų – 34,5 procento.

D. Asanavičiūtė BNS teigė, kad vyresni žmonės galbūt turi daugiau baimių ir nerimo dėl pilietybės.

„Įdomi ta statistika, jog kuo vyresnis žmogus, tuo jam sudėtingiau palaikyti būtent pilietybės išsaugojimo koncepciją ir tai suprantama kodėl – kuo vyresnis, jis dar prisimena sovietų okupacijos metus, ir tikrai tos grėsmės, jos šiek tiek įsivaizduojamos didesnės negu realiai yra. Bet svarbu akcentuoti, kad po sėkmingo pilietybės išsaugojimo referendumo tą pilietybę išsaugoti galėtų tik gimimu ją įgiję“, – pabrėžė parlamentarė.

M. Jastramskis atkreipia dėmesį, kad būtent jaunimas paprastai balsuoja vangiausiai.

„Yra labai aiški koreliacija su amžiumi: kuo žmogus yra jaunesnis, tuo jis labiau remia daugybinę pilietybę. Bet į rinkimus kuo jaunesnis žmogus, tuo mažiau jų ateina. Tai reiškia, kad jeigu neįvyktų revoliucijos Lietuvos rinkiminiame elgesyje, ta proporcija žmonių, kurie yra vyresni, ji būtų didesnė referendume“, – sakė politologas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke įsitikinusi, kad apklausos rezultatai būtų kitokie, jei žmonių būtų klausiama ne apie daugybinę pilietybę, nes ji sudaro įspūdį, jog kalbama apie antros pilietybės suteikimą. Pasak jos, apklausose reikėtų pabrėžti, kad referendumas suteiks galimybę išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.

„Per mažai gal aiškinama, kuo svarbus pilietybės išsaugojimas Lietuvos pilietybės raidai, ateičiai, kuo svarbūs būtent lietuvių kilmės piliečiai, kurie turi giminingą ryšį su mama, su tėveliu ir gimimu įgautą pilietybę“, – BNS sakė pasaulio lietuvių atstovė.

Įdomi ta statistika, jog kuo vyresnis žmogus, tuo jam sudėtingiau palaikyti būtent pilietybės išsaugojimo koncepciją ir tai suprantama kodėl – kuo vyresnis, jis dar prisimena sovietų okupacijos metus, ir tikrai tos grėsmės, jos šiek tiek įsivaizduojamos didesnės negu realiai yra.

Ji taip pat teigė mananti, kad referendumo sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks išsklaidyti žmonėms kylančias abejones, nepagrįstas baimes.

D. Asanavičiūtė tvirtino potencialą matanti tarp žmonių, kurie teigė nesantys apsisprendę, ir vylėsi, kad gyventojus motyvuoti padės pavasarį prasidėsianti informacinė kampanija.

Svarbus politikų pavyzdys

Didesnis procentas pritariančiųjų daugybinei pilietybei buvo tarp valdančiosios koalicijos partijų rinkėjų: visiškai ar greičiau pritariantys sakė 64,9 proc. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų, 61,1 proc. Liberalų sąjūdžio bei 78,6 proc. Laisvės partijos rinkėjų. Tarp kitų partijų rinkėjų pritariančiųjų dalis varijavo nuo 25 proc. iki 47,2 procento.

„Žmonių pozicijos kartais keičiasi, kai žmonės, kuriais jie pasitiki, už kuriuos jie balsuoja, kažkaip koreguoja savo pozicijas, – sakė M. Jastramskis. – Jeigu labai stipriai remtų šitą dalyką visos partijos Lietuvoje, visi politikai ir prezidentas, galbūt tada taip – keistųsi kažkiek ir žmonių nuomonės.“

D. Henke teigė matanti šiuo klausimu teigiamą pokytį, nes, palyginti su referendumu 2019 metais, dabar politikų palaikymas yra vieningesnis.

„Valstybės vadovai dabar labiau vieningai kalba, kad reikia išspręsti tą problemą. 2019 metais taip nebuvo: nei prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasisakė labai teigiamai dėl būsimo referendumo, nei kiti valstybės vadovai. Dabar nebėra mėtymosi, jau visi valstybės  vadovai susitarę: ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir premjerė, ir Seimo pirmininkė, ir frakcijų vadovai – visi pritaria, tai geras, pozityvus tonas“, – kalbėjo PLB pirmininkė.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.

Tąkart referendume dalyvavo daugiau nei 53 proc. rinkėjų, tad plebiscitas įvyko, tačiau už Konstitucijos pakeitimą balsavo beveik 957 tūkst. arba daugiau nei 38,46 proc. visų rinkėjų. Kad ji būtų pakeista, reikėjo kiek daugiau nei 1,24 mln. balsų „už“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Tikslūs apklausos rezultatai:

1 klausimas: Ar pritariate, ar nepritariate daugybinės pilietybės įteisinimui?

Atsakymai: visiškai pritariu – 20,1 proc.; greičiau pritariu – 31,6 proc.; greičiau nepritariu – 17,3 proc.; visiškai nepritariu – 15,9 proc.; neturiu nuomonės – 15,1 procento.

2 klausimas: Ar eisite balsuoti 2024 metų gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume, kurio metu bus sprendžiama dėl dvigubos pilietybės (kad LR Konstitucijoje nebeliktų draudimo turėti dvigubą pilietybę)?

Atsakymai: eisiu balsuoti – 67,8 proc.; neisiu balsuoti – 16 proc.; neturiu nuomonės – 16,2 procento.

Tyrime 2023 metų lapkričio 22 – gruodžio 2 dienomis apklausti 1000 respondentų. 18 metų ir vyresni gyventojai į klausimus atsakė akivaizdinių interviu ir interviu telefonu metu. Tyrimas vyko 25 miestuose ir virš 40 kaimų, maksimali jo paklaida siekia 3,1 procentą.

Jie taip pat pabrėžia, kad dalis darbų, kuriuos akcentavo šalies vadovas, yra bendras nuopelnas su Vyriausybe ir Seimu.

„Tie klausimai, kuriuos jis išskyrė kaip jam labai svarbius ir aktualius, dalis iš jų nebus tiesioginėje prezidento atsakomybėje, jis juos turės spręsti bendradarbiaudamas su kitomis valdžios institucijomis, kurios irgi greitu metu jau bus naujos ir mes irgi nelabai žinome, kokios naujos politinės jėgos ateis į parlamentą, kas formuos Vyriausybę“, – BNS sakė Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Susidaro keistas įspūdis, kad prezidentas žada rinkėjams atkreipti dėmesį į tai, dėl ko neaišku, ar pavyks susitarti ir neaišku, ar pavyks įgyvendinti“, – pridūrė ji.

Tai, kokie buvo fokusai sudėlioti kalboje, jie dauguma buvo orientuoti būtent į būsimą konkurencinę kovą su premjere, ne su ponu I. Vėgėle.

Prieš paskelbdamas apie savo sprendimą dalyvauti rinkimuose G. Nausėda pasakė beveik pusvalandžio trukmės kalbą, kur apžvelgė valstybės pasiekimus nuo 2019-ųjų, kai jis pradėjo eiti pareigas.

Lygino su metiniu pranešimu

G. Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo, jog dėl dėmesio socialiniams ir ekonominiams klausimams ši kalba „leido tokį įvaizdį susikurti, kad mes klausomės ne rinkiminės kampanijos pradžios kalbos, bet lyg ir metinio pranešimo, lyg ir kadencijos apžvalgos“.

G. Nausėda išskyrė „tektoninius lūžius“, kurie įvyko jam būnant prezidentu. Jis pabrėžė susitarimą su Vokietija dėl nuolatinio brigados Lietuvoje dislokavimo, gynybos finansavimo augimo iki daugiau nei pustrečio procento bendrojo vidaus produkto, sėkmingą veiklą atlaikant energetinių išteklių brangimo pasekmes, kalbėjo apie neįgaliuosius bei valstybės progresą šioje srityje.

Prezidentas taip pat gyrė savivaldą, anot jo, pademonstravusią aktyvumą sprendžiant koronaviruso pandemijos, neteisėtų migrantų, paramos Ukrainai klausimus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas BNS atkreipė dėmesį, kad dalis G. Nausėdos įvardytų Lietuvos pasiekimų iš esmės yra įgyvendinti šios ar praėjusios Vyriausybės, o ne Prezidentūros.

„Dalis tų įvardintų pasiekimų iš tiesų, mano nuomone, yra pagrįsti ir prie jų jis yra reikšmingai prisidėjęs – tiek, pavyzdžiui, gynybos finansavimo didinimas, tiek dėmesys neįgaliųjų reikalams – bet dalis jų veikiau yra susiję su šios ir ankstesnės Vyriausybės darbais“, – sakė profesorius.

Tai pastebėjo ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili: „Toks įdomus įspūdis susidaro, kad prezidentas lygtai ir prisiima sau nuopelnus už tai, kad visgi buvo padaryta ir Vyriausybės, ir parlamento.“

„Aišku, galim sakyti, kad prezidentas labai dažnai naudojo įvardį „mes“. Bet kas po tuo „mes“? Lygiai tą patį tada galės daryti ir jo konkurentė rinkimuose, tai yra, premjerė, nes dalis darbų nuveiktų yra ir jos Vyriausybės indėlis“, – kalbėjo ji.

Priminė apie konservatorius

Anot R. Vilpišausko, G. Nausėdos palyginimas, kaip Lietuva valdė finansų ir ekonomikos krizę 2008–2009 metais su COVID-19 pandemijos sukelta krize 2020-aisiais, „yra nekorektiškas“.

„Ekonomisto išsilavinimą turintis žmogus turėtų suprasti, kad Lietuvos situacija buvo iš esmės skirtinga 2008–2009 metais ir 2020 metais, nes labai smarkiai skyrėsi skolinimosi galimybės ir kaina“, – sakė jis.

Politologo vertinimu, apie tai greičiausiai užsiminta norint priminti rinkėjams apie konservatorių priimtus nepopuliarius sprendimus finansų krizės metais.

Neįtikinamai, pasak jo, skambėjo ir prezidento kalbos apie bendrą darbą su Seimu ir Vyriausybe, turint galvoje jo dažnai prisiimamą Vyriausybės kritiko vaidmenį.

G. Burbulytės-Tsiskarishvili vertinimu, tai į ką savo kalboje koncentravosi prezidentas, leistų manyti, kad pagrindine konkurente jo komanda laiko dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę, o ne į advokatą Igną Vėgėlę.

„Tai, kokie buvo fokusai sudėlioti kalboje, jie dauguma buvo orientuoti būtent į būsimą konkurencinę kovą su premjere, ne su ponu I. Vėgėle“, – sakė ji.

Taiko į platų elektoratą

R. Vilpišauskas pastebėjo, kad G. Nausėda, gana aiškiai pasakęs, kad sieks balsų tiek iš dešinės, tiek iš kairės, mėgino pasiųsti žinutę skirtingam elektoratui.

„Jo kalbėjimas apie mokesčius, apie socialines išmokas skirtas kuo daugiau balsų gauti iš kairiųjų pažiūrų rinkėjų, ir čia neabejotinai jis jau galvoja apie galimą konkurenciją su socialdemokratų kandidatu ar kandidate – mes dar nežinome, ką ši partija kels, bet jau manau iš anksto bandoma šitaip eiti į to socialdemokratų kandidato teritoriją, – sakė jis. – Kita vertus, tuo pačiu jis konkuruos ir dėl dešiniųjų rinkėjų balsų, primindamas apie savo požiūrį į šeimą ir panašius dalykus ir šitaip sieks perimti balsus iš tokių kandidatų kaip ponas I. Vėgėlė.“

Politologas taip pat teigė, kad G. Nausėda savo kalboje nemažai dėmesio skyrė savivaldai, ką siejo su siekiu pritraukti balsų iš mažesnių miestų.

„Taikoma būtent ne į Vilniaus rinkėjus, bet į likusią Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Politologų vertinimu, kol kas didžiausias nežinomasis išlieka socialdemokratų sprendimas dėl kandidato kėlimo ir to, kas juo galėtų būti.

Vis dėlto G. Nausėdai išlaikant favorito statusą, jie prognozuoja, kad įdomesni bus politikų pasisakymai ir argumentai, o intrigos dėl to, kas laimės rinkimus – nebus daug.

G. Nausėda visuomenės apklausose yra įvardijamas ryškiausiu pretendentu užimti šalies vadovo postą dar vienai kadencijai.

Pagrindiniais jo varžovais įvardijami konservatorė I. Šimonytė ir advokatas I. Vėgėlė. Pastarieji apie savo planus dalyvauti rinkimuose jau pranešė kiek anksčiau.

Taip jie kalbėjo po to, kai respublikonų senatoriai trečiadienį blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, demokratams atsisakius numatyti nelegalios migracijos reformas.

„Tai yra problema, todėl, kad, viena vertus, tarsi neatrodo, kad retorikos lygmeniu būtų kažkokia abejonė dėl paramos skyrimo: Senate ir apskritai Atstovų rūmuose, Kongrese yra dauguma atstovų, kurie pasisako už paramą Ukrainai, (...) bet yra labai apmaudu, kad šitas klausimas – ir ne tik Ukrainos, taip pat Izraelio ir bendras tas paramos paketas, jis yra tapęs vidinės politikos įkaitu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji sakė neabejojanti, kad paramos paketas būtų patvirtintas, jeigu atsirastų darbotvarkėje.

„Bet jis tiesiog neatsiranda darbotvarkėje. Yra šiaip labai nemaloni aplinkybė, bet aš vis dar galvoju, kad tai yra aplinkybė – ne sprendimas, o tiesiog aplinkybė – ir kad tas sprendimas anksčiau ar vėliau pasieks balsuotojus, ir tada balsavimas, tikiu, kad bus teigiamas“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Yra šiaip labai nemaloni aplinkybė, bet aš vis dar galvoju, kad tai yra aplinkybė – ne sprendimas, o tiesiog aplinkybė – ir kad tas sprendimas anksčiau ar vėliau pasieks balsuotojus, ir tada balsavimas, tikiu, kad bus teigiamas.

Krašto apsaugos ministras sakė vizito Jungtinėse Valstijose metu aptaręs šį klausimą su respublikonų senatoriais ir išgirdęs patikinimą, kad paramos klausimas bus išspręstas iki gruodžio vidurio.

Pasak jo, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje paramos klausimas kyla ir kils visose šalyse.

„Taip, yra daug vidaus problemų, tačiau Ukrainos klausimas ir karas Ukrainoje ir Rusijos veiksmai griauna tarptautinę tvarką, ir jeigu ji sugrius, visa tai kainuos dešimtis kartų daugiau negu dabar“, – pabrėžė ministras.

Pasak jo, be JAV paramos „Ukrainai tiesiog būtų sunku“, tačiau sakė esantis šiuo klausimu nusiteikęs optimistiškai ir neabejoja, kad parama bus atkurta.

Į paketą įtraukta apie 60 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų), skirtų padėti Ukrainai. Taip pat numatyta apie 10 mlrd. dolerių (9,29 mlrd. eurų) parama Izraeliui konflikte su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ ir tam tikra pagalba Taivanui.

JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) pažadėjo vėliau surengti balsavimą dėl respublikonų reikalaujamų sienos apsaugos priemonių, siekiant surinkti 60 balsų, reikalingų pirmajai procedūrinei kliūčiai įveikti.

Tačiau respublikonai balsavo prieš pagalbą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, argumentuodami, kad JAV vyriausybė nesiima veiksmų dėl kasdien iš Meksikos atvykstančių beveik 10 tūkst. migrantų.

Senato respublikonai savo paramą papildomam Ukrainos finansavimui sieja su sąlyga, kad J. Bideno demokratai pritars prieglobsčio sistemos reformoms ir sugriežtintai sienų apsaugai. Kiek anksčiau šiais metais demokratai jau atmetė šias priemones.

Pirmadienį Baltųjų rūmų biudžeto vadovė perspėjo Kongresą, kad iki metų pabaigos nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos būtų pakirstos mūšio lauke.

G. Nausėda: tariantis dėl paramos Kyjivui, teks įvertinti rinkimų veiksnį JAV ir kitur

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad priimant tarptautinius sprendimus, susijusius su parama Ukrainai, teks įvertinti rinkimų veiksnį Jungtinėse Valstijose ir kitose Vakarų šalyse.

„Situacija nėra paprasta. Tikrai nenoriu vynioti žodžių į gražią vatą, teigdamas, kad viskas yra tvarkoje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Tarptautinėje aplinkoje keičiasi tam tikri dalykai, politiniai ciklai keičiasi įvairiose valstybėse, tame tarpe – didžiosiose valstybėse. Keičiasi jie ir ES kai kuriose valstybėse, todėl mes turėsime įvertinti tą rinkimų veiksnį, kuomet kalbėsime apie gyvybiškai svarbius Ukrainai sprendimus“, – sakė G. Nausėda.

Jis tvirtino, kad darys viską, jog sutelktinė parama toliau būtų teikiama, o partneriai nenusigręžtų nuo Ukrainos lemiamu karo etapu.

Prezidentas vylėsi, kad ES pavyks sutarti dėl milijardinės paramos Ukrainai, nors pripažino, kad dalis Bendrijos narių tokių siūlymą vertina skeptiškai.

„Kol mes matysime, kad esame arčiau sprendimų, tol ir dalyvausime šitoje valdančiojoje koalicijoje ar ateities valdančiosiose koalicijose“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

„Aš kiekvieną sprendimą priimdama politinės konjunktūros prasme, visą laiką vertinu, o ar mes priartėsime prie Laisvės partijos programos sprendimų ir įsipareigojimų rinkėjams įgyvendinimo, ar atitolsime“, – pridūrė ji.

Taip ji kalbėjo reaguodama į vis dar nepriimtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Kiek anksčiau A. Armonaitė teigė, kad nepavykus užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems.

Partijos pirmininkė sakė neatmetanti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas bet kurią akimirką gali grįžti, tačiau pridūrė, kad „ant laužo jos nedegins.“

Kol mes matysime, kad esame arčiau sprendimų, tol ir dalyvausime šitoje valdančiojoje koalicijoje ar ateities valdančiosiose koalicijose.

A. Armonaitė taip pat tvirtino matanti rezervo telkiant balsus šiuo klausimu koalicijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu teigė, kad koalicijos partneriai dėjo ir tebeda pastangas įtikinti frakcijos kolegas, kad sprendimai dėl partnerystės būtų priimti.

„Taip, opozicija taip pat yra gana stipri, ir čia opozicija šiuo atveju – ne valdančiosios daugumos-opozicijos skirtyje, o klausimo skirtyje, todėl, kad įstatymą palaikančių kolegų yra ir kitoje Seimo salės pusėje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė konservatorių atstovė I. Šimonytė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad apie nepakankamą balsų skaičių šiam klausimui koalicijoje buvo žinoma nuo 2020 metų.

„Tą žinojo visi koalicijos partneriai, tas buvo aišku, kitaip nebūtų reikėję kažkaip specifiškai apie tai kalbėti, tiesiog būtų įtraukta į Vyriausybės programą“, – sakė premjerė.

Vis dėlto ji pastebėjo ir tai, kad koalicija ne visada palaiko ir tuos klausimus, kurie yra Vyriausybės programoje, pavyzdžiui, mokesčių pakeitimus.

I. Šimonytės teigimu, šioje kadencijoje palaikančių partnerystę tarp konservatorių buvo gerokai daugiau – taip pat ir tų, kurie anksčiau balsavo prieš.

„Manau, kad argumentai tikrai veikia, nes ta tokia anti-LGBT retorika, homofobiška retorika yra tai, kas sklinda iš Rytų, dabar jau sklinda tiesiog pavojingai, kaip tam tikras pasaulėžiūros, vienintelės tiesos, vienintelio teisingo požiūrio į tradicines vertybes ir krikščionybę simbolis, ir tai yra labai pavojinga, nes iš esmės tai yra tas naratyvas, kurį konstruoja Kremliuje Putinas, ką tik paskelbęs neegzistuojančią pasaulyje tarptautinę organizaciją LGBT, kurios išvis nėra, kažkokia ten ekstremistine ar teroristine organizacija“, – sakė premjerė.

Prieš dvi savaites po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo A. Armonaitė sakė gavusi valdančiųjų konservatorių ir Liberalų sąjūdžio pažadą paieškoti papildomų balsų Seime, kad būtų galima priimti Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Projektui nepritarė dalis konservatorių ir liberalų.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Pastaruoju metu nesutarimų valdančiojoje koalicijoje buvo kilę dėl mokesčių reformos, „laisviečių“ nepasitenkinimą sukėlė atmestos nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisos, nepakankama parama partnerystės įteisinimui.

Kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reorganizacija vykdoma „siekiant sudaryti palankesnes sąlygas koleginių studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei ir jų atitikčiai Alytaus miesto ir regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams gerinti“.

Pati Alytaus kolegija anksčiau yra pareiškusi apie siekį prisijungti prie Klaipėdos universiteto. Rugsėjį skelbta, jog sprendimas jungti ją prie Kauno kolegijos buvo apskųstas teismui.

Derinant Vyriausybės nutarimo projektą, Alytaus kolegija pateikė raštą, jog sprendimas priimtas „ignoruojant pačios kolegijos pateiktą reorganizavimo planą“ ir pakartojo jam nepritarianti. Įstaiga teigė, kad aplinkybės, kai ignoruojami pačios reorganizuojamos įstaigos pasiūlymai „verčia abejoti pertvarkos proceso skaidrumu, objektyvumu, numatomų priemonių tikslais ir galimomis pasekmėmis“.

Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto sinergijoje sudėtinga bus pasiekti Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nustatytus ilgalaikius tikslus dėl akademinio personalo, mokslinės veiklos bei absolventų įsidarbinimo.

Alytaus kolegija yra skelbusi, jog tiek joje, tiek Klaipėdos universitete rengiami tų pačių sričių – sveikatos, informatikos, inžinerijos, technologijų bei socialinių mokslų – specialistai. Jos direktorius Sigitas Naruševičius piktinosi, kad sprendimai dėl jungimo prie Kauno kolegijos priimti be diskusijų su bendruomene, neišklausius argumentų, kodėl siūlomas kitoks variantas.

Pasak nutarimo rengėjų, kolegijos siūlymas buvo apsvarstytas kolegijų tinklo stiprinimui sudarytos komisijos posėdžiuose ir, įvertinusi visus argumentus, atsižvelgė ne į įstaigos, bet į ekspertų rekomendaciją dėl jungimo prie Kauno kolegijos.

„Komisija, įvertinusi pateiktą siūlymą, konstatavo, kad Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto sinergija yra nedidelė dėl atstumo tarp institucijų bei vykdomų studijų krypčių, Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto sinergijoje sudėtinga bus pasiekti Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nustatytus ilgalaikius tikslus dėl akademinio personalo, mokslinės veiklos bei absolventų įsidarbinimo“, – teigia ministerija.

Ji pastebi, kad Alytaus kolegija neargumentavo, kodėl negalėtų pasiekti nustatytų ilgalaikių tikslų susijungimo su kita valstybine kolegija atveju ir kaip vienintelę alternatyvą nagrinėjo susijungimą su Klaipėdos universitetu.

„Komisijos nuomone, Alytaus kolegijos potencialo stiprinimas prisijungiant prie Kauno kolegijos leistų stiprinti visas šiuo metu Alytaus kolegijoje vykdomas sveikatos mokslų, inžinerijos, verslo ir viešosios vadybos profesinio bakalauro studijas, kartu užtikrinant koleginių studijų išsaugojimą Alytaus regione“, – nurodoma teikime.

Taip pat jame pažymima, kad Alytaus kolegijoje 46 proc. studentų nuo bendro studijuojančiųjų skaičiaus studijuoja slaugos ir akušerijos programoje, šiai programai vykdyti yra puikiai išvystyta studijų infrastruktūra, todėl būtina užtikrinti šių koleginių studijų vykdymą ir stiprinimą.

Alytaus kolegijos susijungimo su Klaipėdos universitetu atveju šios studijos kolegijoje nebūtų vykdomos, nes universitetas kolegines studijas vykdyti gali tik išimtinais atvejais, todėl tai žymiai mažintų aukštojo mokslo studijų prieinamumą, o regiono mokiniai, ketinantys rinktis kolegines studijas, turėtų išvykti studijuoti į Vilniaus, Kauno ar kitas kolegijas ir tai galimai turėtų įtakos Alytaus regiono plėtrai.

Vyriausybė liepą numatė atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą, kai kurias iš jų reorganizuojant ir sujungiant.

2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.