-
Jurbarkietės skriaudėjui – nepalanki žinia: ekspertai griauna jo versiją dėl atminties sutrikimų 27
Išvada – palanki
Psichiatrijos-psichologijos ekspertizė jurbarkietės skriaudėjui buvo paskirta tada, kai prokuratūra suabejojo, ar jis yra nuoširdus kalbėdamas apie savo atminties sutrikimus.
Mat, ikiteisminio tyrimo metu tris mėnesius kaltinamasis tylėjo ir tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Vaikinas argumentavo, kad tylėjo, nes po lemtingo įvykio neatsiminė incidento aplinkybių. Tačiau, regis, ši jo versija bliūkšta teismui kovo 30-ąją sulaukus ekspertizės išvados.
Psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados mums palankios. Jos visiškai griauna kaltinamojo gynybinę poziciją, ekspertai ją paneigė.
„Komentuoti negaliu, tiesiog trumpai galiu pasakyti, kad psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados mums palankios. Jos visiškai griauna kaltinamojo gynybinę poziciją, ekspertai ją paneigė“, – pirmadienį sakė nukentėjusios merginos advokatas Mindaugas Vasiliauskas.
J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.
Ši ekspertizės išvada bus vertinama kaip ir kiti byloje surinkti įrodymai – juos siejant, gretinant. Ji byloje neturės aukštesnės įrodomosios galios nei kiti surinkti įrodymai.
„Ši išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuriais įrodinėjama, grindžiama kaltė, arba teismas ją vertina kaip duomenis, kurie pagrindžia gynybinę poziciją. Nėra taip, kad ekspertizės išvada nuspręstų viską iš esmės. Tai – tik dar vienas duomuo, kuris mums naudingas“, – aiškino pašnekovas.
Paklaustas apie nukentėjusios merginos sveikatos būklę, M. Vasiliauskas pasakojo, kad vis dar tęsiamas nelaimės dieną sulaužyto jos žandikaulio gydymas. Psichologų konsultacijose, pasak advokato, jo ginamoji jau nebesilanko.
Norėjo įsitikinti, ar sako tiesą
Praėjusių metų spalį portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis pabrėžė, kad ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta jurbarkietės skriaudėjo pakaltinamumui ar nepakaltinamumui nustatyti.
„Mano tikslas – patikrinti, ar jo psichika buvo paveikta, ir ar dėl to sutriko atminties procesai. Tai – ne teisiniai klausimai – tam reikia specialių žinių, dėl to ir prašiau paskirti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kad specialistai patikrintų tą laikotarpį, peržiūrėtų medicininius dokumentus, kur jis buvo kreipęsis. Įvertintų galimus traumuojančius veiksnius, įtakas ir padėtų mums išsiaiškinti, ar yra medicininiai kriterijai vadinamajai dalinei amnezijai, ar nėra“, – tada detalizavo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Posėdis – birželį
Kol buvo atliekama psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, jurbarkietės skriaudėjo byloje buvo paskelbta pertrauka, o dabar, kai Klaipėdos apygardos teismas gauvo jos išvadą, vyks tolimesnis nagrinėjimas – toliau bus apklausiami liudytojai, tiriami kiti surinkti įrodymai. Artimiausias posėdis numatytas birželio 14 dieną.
J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.
Bylą Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja praėjusių metų gegužę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nusprendus ją grąžinti.
Toks sprendimas priimtas LAT argumentuojant, kad byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o jo pagrindu nepagrįstai sutrumpinta ir nuteistajam skirta bausmė.
Anot LAT, sutrumpintą bausmę sąlygojo ir nuteistojo vaikino prisipažinimas, tačiau jis prieštaravo tiek jo paties per ikiteisminį tyrimą duotiems parodymams, tiek visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje vaikinui iš Jurbarko buvo paskyręs galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš nepilnametę kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone buvo pradėtas 2019 metų gegužę. Ją sumušęs ir mėginęs išžaginti vaikinas per įvykį buvo neblaivus.
Byla visose instancijose teismų buvo nagrinėjama neviešai.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Postūmis jurbarkietės skriaudėjo byloje: teismas sulaukė svarbios išvados 71
„Ekspertizės išvada buvo gauta kovo 30 dieną, bet teismo posėdis, dar nepaskirtas. Kol buvo atliekama psichologijos-psichaitrijos ekspertizė, byloje buvo paskelbta pertrauka, o dabar, kai gauta išvada, vyks tolimesnis nagrinėjimas – bus tiriami įrodymai“, – sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyresnioji padėjėja komunikacijai Dovilė Saulėnienė.
Ji pridūrė kol kas negalinti komentuoti jurbarkietės gyvenimą suluošinusiam vaikinui atliktos ekspertizės išvados. Vertinimas bus tik tada, kai Klaipėdos apygardos teismas paskelbs nuosprendį.
Paklausta apie gautos ekspertizės išvados svarumą, teismo atstovė teigė, kad ši išvada bus vertinama kaip ir kiti byloje surinkti įrodymai – juos siejant, gretinant. Tai yra, ekspertizės išvada byloje neturės aukštesnės įrodomosios galios nei kiti surinkti įrodymai.
Kaip teigė D. Saulėnienė, dar įvykdytos ne visų liudytojų apklausos, jos bus tęsiamos. „Kadangi dalis liudytojų nebuvo apklausti numatytuose posėdžiuose, kai, tarkime, posėdis buvo atšauktas dėl vieno iš teisėjų kolegijos narių nebuvimo, dabar teismas turėtų derinti jų visų galimą atvykimo laiką ir paskirti posėdžio datą“, – kalbėjo ji.
Kai bus paskirta artimiausio teismo posėdžio data, paaiškės, kas jame vyks – bus toliau apklausiami liudytojai ar tiriami kiti surinkti įrodymai.
Ekspertizė užtruko
Primename, kad jurbarkietės skriaudėjui praėjusių metų spalį paskirta psichiatrijos-psichologijos ekspertizė užtruko.
Pirmasis susitikimas su ekspertizę atliksiančiais specialistais buvo paskirtas sausio 10 dieną, tačiau į jį vaikinas neatvyko. Kaip aiškino jo advokatas Osvaldas Martinkus, – dėl techninių priežasčių, nes jo ginamojo esą nepasiekė sekretorės siųstas pranešimas. Paskyrus antrąją datą – sausio 20-ąją, susitikimas taip pat neįvyko. Tąkart dėl to, kad susirgo ekspertė.
Manyta, kad ekspertizei atlikti reikės daugiau nei vieno nuteisto vaikino susitikimo su ekspertais. Kiek tiksliai jų prireikė, teismas tokios informacijos neturi.
Suabejojo nuoširdumu
Teismas, iš naujo atvertęs 2019 metų pavasarį kaimo turizmo sodyboje žiauriai sumuštos ir mėgintos išžaginti jurbarkietės bylą, jos skriaudėjui paskyrė psichiatrijos-psichologijos ekspertizę – prokuratūra suabejojo, ar nuteistas jurbarkiškis yra nuoširdus kalbėdamas apie savo atminties sutrikimus.
Praėjusių metų spalį portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis pabrėžė, kad ekspertizė šioje byloje nėra paskirta jurbarkietės skriaudėjo pakaltinamumui ar nepakaltinamumui nustatyti.
„Apeliaciniuose skunduose aš bei nukentėjusieji įrodinėjame ir tai, kad teismas jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tokių faktų, kad jis nuoširdžiai gailisi, nėra. Mes įrodinėjame, kad jis gailisi formaliai – galbūt siekdamas savų tikslų, o ne atkuriamojo teisingumo – pirmiausia tenkinti nukentėjusiosios interesus. Tai susiję ir su žalos atlyginimu. Ir todėl sakome: „Naikinkime šitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę“, o jos nebuvimas visų kitų aplinkybių kontekste, įrodytų, kad paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas nėra teisingas, tada reikėtų naikinti ir jį“, – detalizavo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Mes įrodinėjame, kad jis gailisi formaliai – galbūt siekdamas savų tikslų, o ne atkuriamojo teisingumo – pirmiausia tenkinti nukentėjusiosios interesus.
Pasak A. Stanislovaičio, dar ikiteisminio tyrimo metu, tris mėnesius jurbarkietės skriaudėjas tylėjo ir tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Vaikinas argumentavo, kad tris mėnesius tylėjo, nes po lemtingo įvykio jis neatsiminė incidento aplinkybių.
„Mano tikslas – patikrinti, ar jo psichika buvo paveikta, ir ar dėl to sutriko atminties procesai. Tai – ne teisiniai klausimai – tam reikia specialių žinių, dėl to ir prašiau paskirti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kad specialistai patikrintų tą laikotarpį, peržiūrėtų medicininius dokumentus, kur jis buvo kreipęsis. Įvertintų galimus traumuojančius veiksnius, įtakas ir padėtų mums išsiaiškinti, ar yra medicininiai kriterijai vadinamajai dalinei amnezijai, ar nėra“, – paaiškino vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Iki Klaipėdos apygardos teismui šią bylą atverčiant iš naujo, jurbarkietės skriaudėjas buvo apklaustas daug kartų. O dabartiniame nagrinėjime, A. Stanislovaičio teigimu, nėra gautas nei nuteistojo gynėjo, nei paties nuteistojo prašymas duoti parodymus.
„Ir šis – ekspertinio tyrimo klausimas yra susijęs su jo (nuteisto vaikino – aut. past.) dabartine pozicija. Jei jo pozicija yra pasikeitusi, ir jis pripažintų, kad aplinkybes nutylėjo ne dėl atminties spragų, o dėl kitų aplinkybių – nenoro pasakyti, gėdos – motyvų gali būti visokių, tai nereikėtų ekspertinio tyrimo. Bet jie (advokatas ir nuteistasis – aut past.) nepareiškė noro teikti paaiškinimų, duoti parodymų“, – spalį kalbėjo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
-
Nuo eskalatoriaus „Akropolyje“ nukritęs vyras – vis dar komoje: artimieji papasakojo daugiau detalių 9
„Jis tebegydomas ligoninėje, reanimacijoje“, – trečiadienį portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Gailutė Smagriūnienė.
Pašnekovė pridūrė, kad jaunas vaikinas vis dar yra paniręs į komą. Ar nelaimės dieną Šiaulių „Akropolyje“ jis buvo blaivus, kol kas nežinoma – medikai kraujo tyrimo duomenų nepateikė.
Pareigūnai jau apklausė prekybos centre kartu buvusią vaikino seserį ir jos draugą. „Jie sakė, kad leido laiką „Akropolyje“. Ten papietavo ir rengėsi eiti namo. Tačiau sugalvojo, kad reikia parūkyti. Tai tas 23-ejų metų jaunuolis sugalvojo, kad jam reikia parūkyti trečiajame „Akropolio“ aukšte pakilus eskalatoriumi. Sesuo eskalatoriumi leidosi į pirmąjį aukštą, o jos draugas nežinojo, su kuriuo pasukti – liko stovėti antrajame aukšte“, – detalizavo G. Smagriūnienė.
Kaip portale skelbta anksčiau, peržvelgus prekybos centre esančių stebėjimo kamerų įrašus matyti, kad 23 metų vaikinas prieš nelaimę eskalatoriumi kilo vienas, žmonių šalia nebuvo, jo niekas nekliudė ir nepastūmė. „Vaizdo medžiagoje matyti, kaip jis kyla eskalatoriumi, pasisuka ir žengia kelis žingsnius žemyn, susverdėja, persisveria per turėklus...“ – pasakojo pareigūnų atstovė.
Duomenų apie tai, kad „Akropolyje“ buvusi kompanija būtų išgėrinėjusi, kol kas taip pat nėra. Dėl įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepradėjo. „Todėl, kad čia nėra nusikaltimo – tyčia niekas jo nestūmė, neskriaudė. Tai – nelaimingas atsitikimas. Jei vaikinas mirtų, tuomet būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – aiškino G. Smagriūnienė.
Čia nėra nusikaltimo – tyčia niekas jo nestūmė, neskriaudė. Tai – nelaimingas atsitikimas.
Primename, kad pranešimą apie nelaimę pareigūnai gavo sausio 23 dieną, sekmadienį, 12.05 val. Informuota, kad nuo eskalatoriaus, kildamas į trečią aukštą, susverdėjęs ir persisvėręs per turėklus į pirmą Šiaulių „Akropolio“ aukštą nukrito 23 metų vaikinas iš Pakruojo rajono. Aiškinama, kad jis patyrė itin sunkius sužalojimus.
„Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas tikino, kad prekybos centro lankytojui nukritus, iškart buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba.
„Jie jauną vyrą išvežė į ligoninę. Žinome tik tiek, kad vyras buvo sąmoningas, tačiau daugiau informacijos apie sveikatos būklę neturime“, – pirmadienį teigė prekybos centro atstovas.
