„Į miestietišką gyvenimą norėjau atnešti šiek tiek laukinės gamtos, kad žmonės susipažintų su vabzdžių gyvenimu, atkreiptų dėmesį ir į bičių mėgstamus augalus, kuriuos pamačiusi pakelėse iškasiau ir pasodinau aplink instaliaciją. Juos būtų galima pritaikyti ir miestų želdynuose, ar kitose natūralios gamtos teritorijose. Šiais laikais, kurdami grožį aplinkoje ir, pavyzdžiui, pjaudami laukines vejas, žmonės nesudaro galimybių gyventi vabzdžiams, drugeliams ir kitiems, kurie yra gamtoje – jie nebeturi namų“, – sakė gyvosios instaliacijos autorė architektė, KTU doktorantė Aurelija Daugėlaitė.

Istorinės LR Prezidentūros sodelyje įkurdintas objektas – Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto rezultatas. „Per karantiną pradėjau stebėti procesus, vykstančius gamtoje. Kai grįžau į miestą, jis man atrodė labai nykus – be gyvybės, kitaip nei kaime, norėjosi panaikinti pastarąjį kontrastą“, – atviravo pašnekovė.

Istorinės LR Prezidentūros nuotr.

A. Daugėlaitės avilyje dabar gyvena tikrų bičių šeima. Į Istorinės LR Prezidentūros sodelį užsukę lankytojai per stiklą gali stebėti jų gyvenimą. „Bitės laikinai uždarytos, nes laisvėje jų laikyti neleista dėl rizikos, kad gali įgelti. Todėl bites čia bus galima matyti tik trumpai – antradienį ir trečiadienį, nes ilgiau laikyti jų uždarytų negalima“, – kalbėjo pašnekovė.

Į miestietišką gyvenimą norėjau atnešti šiek tiek laukinės gamtos.

Trečiadienio vakarą gyvosios instaliacijos autorė užsiminė išvešianti avilį bei aplink jį pasodintus augalus atgal į gamtą ir paleisianti bites. Tačiau iki tol stebėsianti, ar jis tampa traukos objektu, viliojančiu čia užsukti lankytojus, bei, atsižvelgiant į tai, spręsianti, galbūt panašaus pobūdžio instaliacijas reikėtų įkurdinti ir kitose miesto vietose.

„Vasaros tik karštėja, vietų pasislėpti dėl kertamų medžių mažėja, aišku viena – reikia ne naikinti žalumą, o ją didinti. Bitės yra ekosistemos dalis, todėl į tai, kad gyvoji avilio instaliacija atsirado sodelyje, žvelgiame labai teigiamai“, – sakė Istorinės LR Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Neleidžia palūžti

Netikėta žinia, kad pirmoji bendra atžala gimė turėdama Dauno sindromo genetinį sutrikimą, šeimą pasiekė prieš kiek daugiau nei trejus metus. Pasakodama pastarojo įvykio priešistorę ir apie esamą kasdienybę, mergaitės mama nepiešė visko vien gražiomis spalvomis ir prisipažino, kad vidinis slogumo jausmas dėl to, kad dukra – kitokia, ją kankina iki šiol. Tačiau ir tada, ir dabar palūžti neleidžia turima veikla ir planai kartu su Anastasija, namie mažybiškai vadinama Nastyte, užauginti ir jos vardo verslą, kuriam ateityje ji vadovautų.

"Mergaitė – planuota ir laukta. Kadangi su šeima gyvename migruodami tarp Lietuvos ir Rusijos, kai laukiausi, ėjau pas medikus abiejose šiose šalyse. Rusijoje vis dar privaloma lankytis valstybinėje gydymo įstaigoje, tačiau, be viso to, konsultavausi ir vienoje iš geriausių privačių klinikų, įsikūrusių Krasnodare. Bet mūsų dukrytė buvo slapukė – tai, kad ji turi Dauno sindromo genetinį sutrikimą, sužinojome tik jai gimus", – pasakojo Valerija ir pridūrė, kad vaisiui jos įsčiose nebuvo privalomi atlikti genetiniai tyrimai, nes nei pati gimdyvė, nei jos vyras pagal amžių nepateko į rizikos grupę.

Prisimindama paskutinius nėštumo mėnesius moteris neslėpė – jie buvo keblūs – kamavo padidėjęs kraujospūdis, todėl kurį laiką teko būti stebimai gydytojų Vilniaus Santaros klinikose. Kol vieną rytą, atlikę echoskopiją, medikai pasakė, kad teks vykti į operacinę ir ten Valerijai bus atlikta Cezario pjūvio operacija.

Anastasija pasaulį išvydo neišnešiota – maždaug 32–35 savaičių. Naujagimė buvo mažesnio ūgio ir smulkesnio kūno sudėjimo nei  kūdikiai, kurie gimsta po devynių mėnesių. Be viso to, mergaitė gimė turėdama širdies ydą, kuri dažna vaikams, turintiems Dauno sindromo genetinį sutrikimą.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pribloškianti žinia

Apie tai, kad jos dukra – kitokia, Valerija sužinojo ne iš karto. Pirmiausia žinią, kad mažylė turi Dauno sindromo genetinį sutrikimą, gydytojai pranešė jos mamai ir kartu buvusiai dešimtmetei vyresniajai dukrai Marijai. Ir, nors buvo tikėtasi moterį apsaugoti nuo emocinio smūgio bei naujieną pasakyti padedant psichologams, visa tai įvyko kiek kitaip, nei planuota.

"Po kurio laiko nesulaukusi į palatą ateinančių medikų, į reanimaciją pamatyti Anastasijos nuėjau pati. Išvydau ją prijungtą prie gyvybę palaikančių aparatų ir pradėjau verkti. Tada man ir pasakė, kad dukra gimė turėdama Dauno sindromą, bei tai, kad labai maža tikimybė, jog mergaitė išgyvens", – atviravo pašnekovė.

Išgirdusi pribloškiančią žinią, moteris prasitarė ėmusi naršyti internete ieškodama informacijos apie Dauno sindromo genetinį sutrikimą ir jam būdingus bei nebūdingus bruožus.

Pasak jos, mažoji dukrytė savo išvaizda pernelyg nesiskyrė nuo fiziškai sveikos raidos vaikų – ji neturėjo šiam genetiniam sutrikimui būdingo plokščio pakaušio, žemesniame aukštyje esančių ausų ar įstrižos linijos delne. Nors Valerija ir vylėsi, kad tai gali būti klaida, netrukus genetikai patvirtino – Anastasijai nustatytas Dauno sindromas.

Raida neatsilieka

Pirmąsias tris paras Santaros klinikų Akušerijos skyriaus reanimacijoje už gyvybę kovojusi mergaitė išgyveno, o netrukus priaugo ir svorio, beveik pasivydama fiziškai sveikos raidos bendraamžių rodiklius. Pašnekovė pasakojo, kad, nepaisant to, kad, sulaukus vienų, dukrai prireikė operuoti širdies ydą, daugiau sveikatos problemų ji neturėjo. Fizinė mažylės raida, lyginant su fiziškai sveikais vaikais, iki šiol neatsilieka.

"Ji laiku atsisėdo, atsistojo, pradėjo vaikščioti – taip, kaip fiziškai sveikos raidos vaikas. Dantukai taip pat išdygo nevėluodami. Dukra pati valgo, geba savarankiškai kramtyti. Kalba dviem kalbomis – lietuvių ir rusų. Tiesa, gal ištaria šiek tiek mažiau žodžių, tačiau mes suprantame, ką ji nori pasakyti. Mums niekada neprireikė ir specialių reabilitacijų, skiriamų vaikams, turintiems Dauno sindromo genetinį sutrikimą. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ateityje nesusidursime su iššūkiais", – atviravo Anastasijos mama.

Gal mūsų Nastytė profesore ir netaps, bet turės savo verslą, padėtį visuomenėje ir mokės mokesčius valstybei.

Smerkė save

"Kai gimė dukra, medikai man sakė, kad tai Dievo dovana, nes tik ypatingos mamos susilaukia tokių vaikų. Tada man buvo labai pikta, nes su tokiu teiginiu nesutikau. Smerkiau save manydama, kad galbūt ne viską padariau, kad esu bloga žmona, mama ir dukra, nors aplinkiniai mane ir palaikė. Jokiu būdu nemanau, kad auginti vaiką, turintį Dauno sindromą, yra bausmė, tačiau tai tikrai iššūkis – prieš save pačią, šeimos narius ir visuomenę", – neslėpė moteris.

Pasak jos, labiausiai nerimą kelia baimė, kad, Anastasijai augant, teks kęsti patyčias, su kuriomis dažnu atveju mokyklose ar kitose socialinėse erdvėse susiduria ir vaikai, neturintys negalios.

"Man keista, kai girdžiu sakant: "Reikia džiaugtis." Taip, mes džiaugiamės, bet džiaugsmas yra kitoks. Anksčiau visuomet galvodavau, kad vaikai, turintys Dauno sindromą, gimsta tik asocialių asmenų šeimose. O ne tokioms mamoms, kurios besilaukdamos kūdikio rūpinasi savimi – sveikai maitinasi, vartoja vitaminus, lankosi pas gydytojus, negeria alkoholio ir nerūko", – atviravo Valerija.

Anastasija puikiai sutaria su vyresne seserimi Marija. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Padėjo veikla

Ašarų tikrai būta, neslėpė pašnekovė, o slogios emocijos dažnai netikėtai užplūsta iki šiol. Tačiau ilgai verkti ar kitaip sielotis tiesiog nebuvo ir nėra kada – su vyru Sergejumi, dar prieš pagausėjant šeimai ir joje atsirandant pagrandukei Anastasijai, jiedu buvo ir tebėra itin verslūs. Atsakomybė už esamus klientus ir nuosavas įmones, vykdančias eksportą ir importą, įkurtas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Rusijoje, neleido palūžti.

"Negalėjau pasakyti žmonėms: "Laba diena, pagimdžiau vaiką, turintį Dauno sindromą, ir dėl to negalėsiu dirbti." Būdama vos dviejų mėnesių Nastytė kartu su mumis skrido į Krasnodarą, o vėliau ir į Maskvą, kur vykdavo darbo susitikimai. To, kad mūsų dukra – kitokia, neslėpėme. O prieš pusmetį sukūrėme ir jai priklausysiantį prekės ženklą "Nastia Garden". Eksportuojame įvairiausius mergaitės pamėgtus gaminius iš ekologiškų daržovių ir vaisių, užaugintų Lietuvos ūkininkų", – atviravo moteris.

Asmeninio archyvo nuotr.

"Dažnai juokauju sakydama, kad šis prekės ženklas augs kartu su Nastyte, o kai ji užaugs, turės savo įmonę ir taip duos atkirtį visiems piktiems komentatoriams, sakantiems, kad vaikai, turintys Dauno sindromo genetinį sutrikimą, bus išlaikomi valstybės; ji tokia nėra ir nebus", – šyptelėjo Valerija dalydamasi ateities vizija.

Sergejus su žmona prieš pusmetį sukūrė Anastasijai  priklausysiantį prekės ženklą "Nastia Garden". (Asmeninio archyvo nuotr.)

Netrūksta užsispyrimo

Pašnekovė prasitarė besitikinti, kad mažoji Anastasija vieną dieną pati imsis valdyti jos vardu pavadintą prekės ženklą. Užsispyrimo ir veiklumo mergaitei netrūksta jau dabar – namuose ji rūpinasi visa kolekcija lėlių, gamina joms valgyti. O rytais kartu su vyresniąja seserimi Marija turi ritualą – nesėda prie stalo pusryčiauti nesusišukavusios ir nepasidažiusios lūpų.

Pasak Valerijos, dukra auginama ne kaip genetinį sutrikimą turinti mergaitė, o kaip bet kuris kitas visiškai sveikos fizinės raidos vaikas.

"Vienas verslo partneris yra pasakęs, kad vaikai tėvus pasirenka prieš septynerius metus iki jiems gimstant. Esu Nastytei sakiusi: jei ji norėjo augti nuolat primenant, kad turi Dauno sindromą, ir dėl to jai nuolaidžiaujant, ji pasirinko ne tą mamą – mes niekada neauklėjome dukros kaip turinčios negalią. Galbūt todėl ji šiandien daro viską, ką ir sveikos fizinės raidos vaikai. Gal kai kurie pasakys, kad mudu su vyru esame naivūs, nes žmonės, turintys šį genetinį sutrikimą, yra protiškai atsilikę, bet tai netiesa – jų yra visokių. Kai kurie net baigia studijas universitete. Gal mūsų Nastytė profesore ir netaps, bet turės savo verslą, padėtį visuomenėje ir mokės mokesčius valstybei", – šyptelėjo pašnekovė.

Konfliktas su vairuotoju

„Kiekvieną rytą viešuoju transportu vežu dukrą į stovyklą. Įlipame į 41 numeriu pažymėtą autobusą Inkaro gatvės stotelėje ir nuvažiavę iki Jurbarko gatvės persėdame į kitą miesto autobusą. Taip buvo ir vakar. Kartu su manimi ir autobusu vyko ir autizmo spektro sutrikimą turintis penkliolikmetis mano sūnus. Žvelgiant iš šalies jis atrodo fiziškai sveikas, bet nekalba ir nelabai orientuojasi aplinkoje. Dabar, kai viešose erdvėse yra privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, sūnui labai sunku ją uždėti – einant į parduotuvę šiaip ne taip pavyksta, o važiuodamas viešuoju transportu vaikas atsisako ją dėvėti, įkalbėti nepavyksta“, – atviravo su portalo žurnalistais bendravusi Justė.

Per karantiną dėl to, kad paauglys viešajame transporte nedėvėdavo apsauginės medicininės kaukės, sako moteris, problemų nekildavo, nes kartu su savimi ji visuomet vežiojasi šeimos gydytojo pažymą, kurioje nurodyta, kad vaikas dėl sveikatos būklės ne visais atvejais geba dėvėti apsauginę kaukę.

Skaitytojos asmeninio archyvo nuotr.

„Kai trečiadienį įlipome į 41-ąjį autobusą, apsauginę kaukę ir pati buvau užsidėjusi nelabai taisyklingai. Vairuotojas pasakė: „Pasitaisykite ir užsidėkite kaukes normaliai!“ bei pridūrė: „Pasakymas galioja ir jaunuoliui“. Tada tariau, kad sūnus yra neįgalus, mes turime pažymėjimą. Atsisėdome autobuso viduryje. Vairuotojas pradėjo klausti: „Ar sūnus su neįgaliojo pažymėjimu užsidengs nosį ir burną? Gal jis nekvėpuoja?“. Pasakiau, kad neįgaliems vaikams yra taikomos apsauginių kaukių dėvėjimo išimtys ir patariau paskambinti, kad tuo įsitikintų. Jis pasakė, kad neturi laiko domėtis. Į pokalbį įsikišo dar viena keleivė ir pasakė, kad išimtys tikrai yra taikomos. Tada vairuotojas tarstelėjo: „Nežinojau“ ir užtilo“, – įvykio detales dėstė pašnekovė.

Vairuotojas pradėjo klausti: „Ar sūnus su neįgaliojo pažymėjimu užsidengs nosį ir burną? Gal jis nekvėpuoja?“.

Perskaitė apie išimtis

Informaciją apie tai, kad žmonėms, turintiems negalią, gali būti taikomos jau minėtos apsauginių kaukių dėvėjimo išimtys, kai jų dėvėti neprivaloma, Justė sakė perskaičiusi Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

Ten rašoma: „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikslino, kad vaikams iki šešių metų veido apsaugos priemonių dėvėjimas nėra privalomas. Kaukes dėvėti nėra privaloma ir vaikams, turintiems negalią, jei jie vyresni nei šešerių metų, kuriems apsauginių veido priemonių dėvėjimas sukeltų nepatogumų, diskomforto, neigiamų reakcijų, o kai kuriais atvejais dėl negalios jų tiesiog neįmanoma uždėti, įkalbėti užsidėti“, – skelbiama minėtos asociacijos profilyje.

Tiesa, po įrašu esančiuose komentaruose pabrėžiama, kad oficialaus dokumento, įteisinančio apsauginių kaukių dėvėjimo išimtis, kol kas nėra, tačiau esą atsakingos institucijos yra informuojamos SAM atstovų.

„Regis, viešojo transporto vairuotojas apie tai dar nežino. Su tokia problema susidūriau pirmą kartą. Kodėl reikia tyčiotis iš neįgalaus vaiko?“ – neslėpdama apmaudo stebėjosi Justė.

Pateikė savo versiją

Portalo žurnalistams susisiekus su bendrovės „Kauno autobusai“ transporto eksploatacijos direktoriumi Rimu Stankaičiu, atstovas pateikė kitokią kaunietei nutikusios istorijos versiją, kurią jam papasakojo minėtas 41-ojo maršruto autobuso vairuotojas.

„Vairuotojas pabrėžė, kad visi trys keleiviai į autobusą įlipo nedėvėdami apsauginių veido kaukių. Jie atsisėdo ant sėdynių, esančių už vidurinių durų. Tai pamatęs vairuotojas, dar nepradėjęs važiuoti, garsiai paprašė užsidėti kaukes. Mama ir dukra užsidėjo, o berniukas – ne. Tada vairuotojas dar kartą paklausė, kodėl vaikas neužsideda kaukės. Moteris kažką burbtelėjo“, – dėstė R. Stankaitis.

„Kauno autobusų“ atstovas paklaustas, ar minėto autobuso vairuotojui vėliau buvo pateiktas paauglio negalią patvirtinantis pažymėjimas, pašnekovas tikino sužinojęs, jog joks dokumentas esą nebuvo parodytas.

„Moteris kaip sėdėjo netoli vidurinių autobuso durų, taip ir liko sėdėti, tik kažką komentavo. Nė vienas keleivis į pokalbį nesikišo, nors jų buvo nemažai. Vairuotojas užsiminė, kad keleivė nebuvo priėjusi arčiau, kad jis girdėtų, ką ji komentuoja ar matytų, ką rodo“, – akcentavo Transporto eksploatacijos direktorius.

Kebli situacija

Jis pripažino, jog dėl esamos situacijos, susijusios su koronaviruso rizika, viešojo transporto vairuotojams neleidžiama išeiti iš kabinos ir juolab eiti į troleibuso ar autobuso saloną, jei iškyla nenumatytų  bėdų su keleiviais. Tačiau darbuotojai, matydami apsauginių veido kaukių viešajame transporte nedėvinčius žmones, turi teisę nevažiuoti, juos išlaipinti, ar net kviesti tarnybas, kai patiems suvaldyti padėties nepavyksta.

„Ant kaktos, juk neparašyta, kad keleivis turi negalią. O kaip pateikti vairuotojui neįgaliojo pažymėjimą, kai dvi priekinės sėdynės yra aptvertos, ir keleivius skiria maždaug šešių metrų atstumas, nelabai įsivaizduoju. Kai keleiviai įleidžiami per priekines viešojo transporto duris, pamatyti rodomus dokumentus vairuotojas gali, o dabar atsiduriame dviprasmiškoje situacijoje. Būtų gerai, jei SAM informuotų, kaip kontroliuoti keleivių srautus, kai šiuo metu vairuotojas turi teisę įleisti žmones per vidurines ar galines duris, nes net ir labai norint nelabai įmanoma įžiūrėti, kas parašyta iš tolo rodomame neįgaliojo pažymėjime. O nepaisyti ir leisti įlipti žmonėms be kaukių, negalime“, – aiškino R. Stankaitis.

Būtų gerai, jei Sveikatos apsaugos ministerija informuotų, kaip kontroliuoti keleivių srautus, kai šiuo metu vairuotojas turi teisę įleisti žmones per vidurines ar galines duris, nes net ir labai norint nelabai įmanoma įžiūrėti, kas parašyta iš tolo rodomame neįgaliojo pažymėjime.

Sprendimą ketina tobulinti

Apie galiojančio sprendimo, įpareigojančio visus vyresnius nei šešerių metų amžiaus asmenis viešajame transporte dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), spragas atsakydami į portalo žurnalistų klausimus užsiminė ir SAM atstovai.

„Atsižvelgiant į problemas, iškilusias tam tikros grupės asmenims, šį punktą ketinama papildyti išimtimi, kuri būtų taikoma neįgaliesiems. Toks sprendimas netrukus įsigalios, apie jį informuosime atskirai. Kilus klausimams dėl kaukių dėvėjimo išimčių, teisė nedėvėti apsauginės veido kaukės bus patvirtinama parodant neįgaliojo pažymėjimą“, – akcentavo SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis  specialistas Julijanas Gališanskis, pridurdamas, kad net ir tada, kai turima šeimos gydytojo išduotą pažymą, neįgaliojo pažymėjimą vairuotojui viešajame transporte ar kitoje viešoje vietoje būtina pateikti kartu su ja.

Skaitytojos asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, SAM detaliai nenurodys, kaip vairuotojui patikrinti keleivio dokumentą, nes tai nėra jos kompetencija.

„Kiekviena keleivių pervežimo įmonė, atsižvelgdama į tai, kokiomis sąlygomis šiuo metu visi gyvename, turėtų apsispręsti, kaip būtų galima patikrinti keleivio dokumentus nepažeidžiant nei keleivių vežimo taisyklių, nei prevencijos reikalavimų, nei neįgaliojo orumo“, – pridūrė J. Gališanskis

SAM atstovo teigimu, jeigu vairuotojas, kuris taip pat privalo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, patikrins keleivio dokumentus per savo kabinos stiklą arba per kelių žingsnių atstumą, tai nebus laikoma pažeidimu.

Padovanojo antrą gyvenimą

Pasak artimųjų, birželio pabaigoje trijulė – Lukas, vidurinysis jo brolis ir senelis sugalvojo pagrąžinti stalą naudodami senovinę rusišką benzininę lietlempę. Tačiau netrukus lauke įrenginys sprogo. „Per nelaimę Lukas nukentėjo labiausiai – apdegė 53 procentai kūno ir 20 procentų kvėpavimo takų. Laimė, kad pasekmės nepalietė plaučių, kitaip vaiko jau būtumėme neturėję“, – atviravo su portalo žurnalistais kalbėjęs septynmečio tėtis Mantas.

Už tai, kad pavyko išgelbėti sūnaus gyvybę, vyras neslepia dėkingumo milžinišką darbą atlikusiems medikams, kurie berniuko būklę stebi iki šiol – jau daugiau kaip mėnesį. „Kauno klinikų intensyvios terapijos skyriaus gydytojai – žmonės iš didžiosios raidės – jie antrą kartą mūsų sūnui padovanojo gyvenimą – ištraukė iš mirties gniaužtų. Abu su žmona esame nuoširdžiai dėkingi. Medikai padarė didelį darbą. Kaip jie patys sakė, Lukas šiuo metu yra sunkiausias ligonis jų skyriuje. Tokie atvejai gydytojams pasitaiko maždaug kartą per metus“, – susijaudinimo neslėpė pašnekovas.

Ne viena operacija

Kaip pasakojo Mantas, sūnui jau atlikta ne viena plastinė operacija. Persodinta labiausiai apdegusių kūno vietų oda – veido, ausų, krūtinės, dešinės rankos, taip pat pažastų, kojų.

„Jau nebe daug – gal viena kita liko, nes jau atliktos veiduko, krūtinės ir ausytės plastinės operacijos – odą ėmė nuo kojytės. Dešinė ausytė po įvykio buvo deformuota – sutvarkė. Dabar ir su kaire ausyte kažką darys. Dešinė kūno pusė buvo ypatingai apdegusi. Sūnus sveiksta, netrukus ruošis vykti į sanatoriją reabilitacijai“, – kalbėjo septynmečio tėtis.

Lukas ligoninėje/Asmeninio archyvo nuotr.

Reikia psichologo

Po viso to, kas jau minėta, sako jis, dar laukia nudegimų paliktų randų šalinimas, odos šveitimas ir panašaus pobūdžio procedūros.

„Psichologiškai sūnus jaučiasi sunkiai – nenori nė prisiminti, kas įvyko. Labai išgyvena dėl rankyčių ir kojyčių nudegimų, nes vis pamato. Fiziškai Lukas taip pat stiprėja mankštindamasis padedant kineziterapiautams, jau šiek tiek ir vaikšto, bet dešinė jo kūno pusė vis dar silpna – iš naujo reikia išmokti valdyti rankas“, – graudinosi vyras.

Sunki finansinė padėtis

Šeima gyvena netoli Panevėžio, tad Mantas sakė kone kasdien sukariantis apie 300 kilometrų tam, kad pamatytų vaiką ir žmoną, kuri ligoninėje būna kartu su mažamečiu, o vėliau grįžtų į namus pats rūpintis viduriniuoju sūnumi.

Vyresnėlis taip pat tapo nelaimingo atsitikimo Šakių rajone auka, tačiau nukentėjo mažiausiai – vaikui apdegė 6 laipsniai viso kūno. Tuo tarpu senelio situacija panaši kaip ir mažojo Luko – nudegė 46 procentai kūno – labiausiai kojos, pilvas bei krūtinė.

Mantas atviras – kai birželio pabaigoje nutiko pastaroji nelaimė, šeimą užklupo ir dideli finansiniai sunkumai. Tolimas kelias nuo namų iki ligoninės, maisto produktų pirkimas, nes septynmetis ne itin noriai valgo ligoninės maistą, kainuoja nemažus pinigus, todėl šiuo metu tenka skaičiuoti kiekvieną centą.

„Dabar nedirbu, nes prieš kurį laiką dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, Anglijoje patekau į avariją. Man buvo atliktos keturios kelio operacijos ir nustatytas 35 procentų darbingumas. Žmona taip pat išėjo iš darbo, nes ligoninėje būna su Luku. Šiuo momentu mūsų šeimos finansinė padėtis – labai sunki. Be to, vaikų seneliui po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors aš jo nekaltinu, nes jis myli anūkus ir tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas“, – paklaustas nedrąsiai guodėsi vyras.

Psichologiškai sūnus jaučiasi sunkiai – nenori nė prisiminti, kas įvyko. Labai išgyvena dėl rankyčių ir kojyčių nudegimų, nes vis pamato.

Smarkiai apdegė

Kaip portalo žurnalistams pasakojo Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė, Lukas į Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių pateko nudegęs iki 59 proc. kūno paviršiaus ploto, iš kurių nemaža dalis buvo gilus nudegimas.

Prie paciento gydymo prisijungė daugiadalykė Kauno klinikų specialistų komanda: įvairių sričių gydytojai – vaikų intensyviosios terapijos, chirurgai, reabilitologai, kineziterapeutai, dietologai, psichologai –, slaugytojai, pagalbiniai darbuotojai.

„Įvertinus sužalojimų sudėtingumą, gydytojai pradėjo ir tęsė odos plastines operacijas, šalinant nudegusį odos sluoksnį, atliko visas kitas reikiamas gydymo procedūras. Sėkmingi gydymo rezultatai lėmė, kad pacientas po kelių gydymo savaičių, praleistų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, jau yra perkeltas į Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyrių. Toliau jam tęsiamas reikalingas gydymas ir atliekamos mažesnės apimties odos persodinimo operacijos“, – sakė Kauno klinikų atstovė.

Iššūkis medikams

E. Audickaitė pridūrė, jog kol berniuko gydymas dar tęsiamas, apie tikslias prognozes ir priemones, reikalingas vaiko priežiūrai, kalbėti esą dar anksti.

„Tokio pobūdžio nudegimai nėra dažni ir pacientų gydymas tampa iššūkiu, kuriam įveikti daugiadalykės specialistų komandos įdeda visas įmanomas pastangas. Galime tik pasidžiaugti, kad ir šio paciento gydymo pradžia yra sėkminga. Visos procedūros, atliktos ir toliau atliekamos Kauno klinikose, yra kompensuojamos iš PSDF lėšų, į jas taip pat patenka ir reabilitacijai skiriamos išlaidos“, – teigė pašnekovė.

Įvykį tiria pareigūnai

Marijampolės apskrities pareigūnų pateiktais duomenimis, į Šakių ligoninę dėl įvairių kūno nudegimų birželio 27 d. buvo pristatytas vyras, gimęs 1966 metais, ir du nepilnamečiai, gimę 2010-aisiais ir 2013 metais.

Pirminiais duomenimis, asmenys nukentėjo birželio 26 d. apie 21.30 val. namo kieme sprogus degančiai lietlempei. Šiuo metu dėl įvykio Marijampolės apskr. Nusikaltimų tyrimų skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Visi norintys ir galintys prisidėti prie Luko gerovės, gali tai padaryti pervesdami pinigus į jo vyresnėlės sesers sąskaitą:

Gavėjas: Ugnė Ragauskaitė 

Sąskaitos nr.: LT897300010143926569

Mokėjimo paskirtis: Auka Luko gydimui

Paypal: https://www.paypal.me/ugneragauskaite

Vaizdas tvenkinyje

Lemtingąją dieną pilietiškas vyras pasakojo nutaręs kartu su žmona, iš užsienio grįžusia vyriausia dukterimi Marija ir jos draugu Ąžuolu papietauti Kalniečių parke įsikūrusioje kavinėje. Prie ketvertuko netrukus prisijungė ir dukters draugo giminaičiai medikai. Baigęs valgyti kaunietis kartu su dukters draugu išėjo į lauką prie kavinės. Tada jo dėmesį netikėtai patraukė Kalniečių parko tvenkinyje plaukiantis žmogus.

"Švietė saulė. Iš pradžių buvo sunku suprasti, ar vandens telkinyje, netoli fontano, plaukia vyras, ar moteris. Tiesa, plaukimas buvo keistas – kūnas vandeniu judėjo pamažu, o kojos atrodė taip, lyg ant jų būtų uždėti svarmenys. Šitaip plūduriuodamas žmogus priartėjo prie fontano. Bestebint vaizdą, prie manęs priėjo žmona ir pasakė: "Žiūrėk, kas ten vyksta!" Tuo metu išgirdau moterišką balsą šaukiant: "Gelbėkite, skęstu!" ar kažką panašaus į tai. Vos po akimirkos pamačiau, kad plūduriuojančio žmogaus veidas buvo atgręžtas žemyn į vandenį", – įvykio detales prisiminė Vygandas.

Pasakiau, kad nieko nebelauksiu – staigiai nusirengiau viršutinius drabužius ir šokau į vandenį gelbėti žmogaus.

Reagavo nedvejodamas

Kauniečio žmona iškart nubėgo į kavinės vidų kviesti pagalbos, o Vygandas savo telefone jau rinko Skubiosios pagalbos numerį 112. "Paskambinau ir sakiau: "Skęsta! Kvieskite tarnybas!" Bekalbėdamas pastebėjau, kad žmogaus galva paniro po vandeniu. Dispečeris dar liepė palaukti, nes norėjo užsirašyti mano vardą ir pavardę. Tačiau pasakiau, kad nieko nebelauksiu – staigiai nusirengiau viršutinius drabužius ir šokau į vandenį gelbėti žmogaus", – teigė pašnekovas.

Per kelias dešimtis sekundžių atsidūręs prie plūduriuojančio žmogaus, Vygandas nedvejodamas atvertė skenduolį, kad veidas nebūtų paniręs į vandenį, ir pamatė, kad tai – moteris. "Jos lūpos jau buvo pamėlusios. Apverčiau moterį ant nugaros, kūną apkabinau ranka, kad veidas būtų vandens paviršiuje, o kita ranka irdamasis vandeniu, nuplaukiau į krantą", – pasakojo vyras.

Pilietiškas: Vygantą nustebino kitų buvusių parke žmonių abejingumas. / Asm. archyvo nuotr.

Gaivino patys

Priartėjus prie tvenkinio kranto, čia jau laukė nemažai žmonių – kavinės darbuotojos, Vygando žmona ir keli vyrai, kurie padėjo ištempti jokių gyvybės ženklų nerodžiusią moterį iš vandens.

"Mano žmona – medikė, ji pasakė, kad kūną reikia paversti ant šono ir nubėgo pakviesti kartu su mumis pietavusių dukters draugo giminaičių medikų. Atlėkęs medikas atliko moteriai širdies masažą. Tik paskui atvažiavo dvi ugniagesių gelbėtojų brigados – viena iš jų su valtimi, ir perėmė gaivinimą. Praėjus dar kelioms minutėms, į įvykio vietą atvyko pareigūnai ir galiausiai greitosios medicinos pagalbos automobilis bei tęsė moters gaivinimą", – įvykių seką vardijo Vygandas.

Kaunietis neslėpė atvykusiems medikams tarstelėjęs, kad tikriausiai išgelbėti skendusios moters gyvybę jau per vėlu, tačiau sugrįžęs į Kalniečių parko kavinę apsirengti ir nusiprausti, po kelių minučių pamatė, kad paramedikai, paguldę ant neštuvų, kelia moterį į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

"Nuėjau pasiteirauti. Man pasakė, kad atkūrė jos širdies ritmą ir veža į ligoninę. Šiek tiek vėliau paskambino pareigūnas, kuris patvirtino, kad moterį pavyko atgaivinti. Tačiau jam atvykus į mano namus surašyti protokolo, sužinojau, kad jos sveikata vėl pablogėjo, todėl teko operuoti", – išgirstomis tolesnių įvykių detalėmis dalijosi pašnekovas.

Aplinkinių abejingumas

Paklaustas, ar tuo metu, kai tvenkinyje buvo pastebėtas plūduriuojantis moters kūnas, aplink buvo ir kitų žmonių, Vygandas užsiminė, kad tada, kai jie su šeima pietavo, lankytojų nestigo ir kavinėje, ir netoli tos vietos, ant suoliukų, kur įvyko nelaimė.

"Mane nustebino, kad nė vienas iš jų nepaskambino Skubiosios pagalbos telefonu. Pritrūko laiko susivokti situacijoje? O jeigu tai būtų jų artimasis, ar taip pat pritrūktų? Nesvarbu ir tai, kad skendusi moteris galimai buvo asociali. Nevertinkime žmonių būtent taip. Jei skęstų koks nors verslininkas, tada jį pultų gelbėti visi, o jei žmogus – asocialus ar neturtingas, vadinasi, jis – niekas? Man keistas toks visuomenės narių požiūris. Nebūtina imtis veiksmų, pakaktų tik paskambinti tarnyboms", – įsitikinęs pilietiškas vyras.

Kaunietis svarstė, kad tikėtina, jog žmonės, kurie visą tą laiką buvo arčiau Kalniečių parko tvenkinio, veikiausiai matė ir momentą, kai moteris atsidūrė vandenyje. Nes parplukdžius ją į krantą paaiškėjo, kad skenduolė plūduriavo avėdama masyvius sportinius batelius.

Vygandas / Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Kai krante moteris buvo gaivinama, mačiau mėlynę ant dešinės jos krūties ir kraujosruvas dešiniajame šone, panašias į sumušimo žymes. Dar ir vėliau su pareigūnu eidami pro nelaimės vietą radome ant suoliuko paliktus jos daiktus – trumpą rudos spalvos striukę, maišelį, kurio viduje buvo užtiesalas, panašus į antklodę. Po suoliuku mėtėsi akiniai nuo saulės ir tuščias nedidelis buteliukas degtinės", – prisiminė Vygandas.

Tiesa, tuo momentu, kai skendusioji jau buvo ištraukta iš tvenkinio ir į nelaimės vietą atvažiavo specialiosios tarnybos, žiūrovų čia nestigo tarsi seriale, priešingai nei vykstant pirminiam visa ko veiksmui.

Herojumi nesijaučia

Vyras neslepia, kad toks atvejis, kai jam teko gelbėti kito žmogaus gyvybę, – pirmasis, tačiau dvejonių, ar reikia pasielgti pilietiškai, nekilo nė akimirką. "Manau, kad kiekviena minutė tokioje situacijoje yra itin svarbi. Dar ir dabar mane užplūsta mintys, kad galbūt šokti į vandenį gelbėti moters man reikėjo dar anksčiau, tačiau tada pasielgiau taip, kaip galėjau geriausiai. Jei antrą sykį pakliūčiau į panašią situaciją, vis tiek dar kartą šokčiau į vandenį ir gelbėčiau žmogų. Negalima likti abejingiems, juk tokia nelaimė gali ištikti ir bet kurio iš mūsų artimąjį", – kalbėjo kaunietis.

Nelaimė: nors iš tvenkinio ištrauktą moterį pavyko atgaivinti, vėliau ji mirė ligoninėje. / Asm. archyvo nuotr.

Net ir tuo atveju, jei pamačius skęstantį vandens telkinyje ar bet kurioje kitoje vietoje negaluojantį žmogų šalia nebūtų žmonos medikės ar pažįstamų paramedikų, sako jis, vis tiek nepasimestų – jei reikėtų, pats atliktų širdies masažą.

Nemanau, kad mano poelgis yra herojiškas, tai natūralus požiūris į esamą situaciją. Taip elgtis turėtų kiekvienas iš mūsų. Mano sąžinė rami, nes padariau, ką galėjau.

"Nemanau, kad mano poelgis yra herojiškas, tai natūralus požiūris į esamą situaciją. Taip elgtis turėtų kiekvienas iš mūsų. Mano sąžinė rami, nes padariau, ką galėjau. Sunku net įsivaizduoti, kaip jausčiausi, jei būčiau likęs abejingu ir sužinočiau, kad tvenkinyje, prie kurio buvau ir viską mačiau, nuskendo žmogus. Nesuprantu tų, kurie taip ir liko sėdėti ant suoliukų nieko nedarydami, nes galbūt teisinosi nesupratę, kas iš tiesų vyksta, – tai jų reikalas, bet, manau, kad taip tiesiog bandoma pabėgti nuo realybės. Žinoma, konkrečioje situacijoje pirmiausia reikia įsitikinti savo paties saugumu ir gebėjimais. Tačiau, jei asmuo, pamatęs nelaimės ištiktą žmogų, pavyzdžiui, nemoka plaukti, jis visuomet gali paskambinti tarnyboms ir bent taip prisidėti prie jo gelbėjimo. Gaila tik to, kad moteris neišgyveno", – su liūdesiu balse tarstelėjo Vygandas.

Poelgį įvertino artimieji

Net paprašytas trumpai pristatyti save "Kauno dienos" redakcijoje apsilankęs pilietiškas vyras išliko kuklus ir užsiminė tik tiek, kad dirba tarptautinėje kompanijoje, susijusioje su investicijomis ir besirūpinančia žmonių gerovės kūrimu. Tačiau didžiausia vertybe jis sako laikantis su medike Vilma sukurtą šeimą ir tris judviejų dukteris – 28-erių Mariją, gyvenančią Šveicarijoje, 23-ejų Korneliją, gyvenančią Prancūzijoje, ir devynerių jaunėlę Liepą.

Artimiausi: didžiausia vertybe Vygantas sako laikantis su medike Vilma sukurtą šeimą ir tris judviejų dukteris. / Asm. archyvo nuotr.

Apie kilnų kauniečio poelgį ir staigią jo reakciją į skendusios moters nelaimę žmona sužinojo taip pat netikėtai – tuo momentu, kai kviesdama pagalbą kavinėje pamatė veiksmą lauke, ji suprato, kad skenduolė jau gelbėjama, ir tam ryžosi ne kas kitas, o Vygandas.

"Dukra į visa tai žvelgia irgi labai geranoriškai. Sakė, kad į situaciją sureagavau labai greitai, kai visi tik žiūrėjo, kas vyksta. Dukters Marijos draugas Ąžuolas taip pat sakė esąs sužavėtas mano poelgiu ir prasitarė, kad džiaugiasi turėdamas tokį uošvį", – šyptelėjo vyras.

Atgaivino per 12 minučių

Kaip "Kauno dienai" pasakojo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) pamainos vyresnioji gydytoja Virginija Barankevičienė, pranešimas apie Kalniečių parko tvenkinyje nutikusią nelaimę buvo gautas liepos 20 d. 17.47 val. Paramedikai į įvykio vietą atvyko per 7 min. Iki tol skendusią moterį krante gaivino aplinkiniai žmonės ir ugniagesiai gelbėtojai. Pasak nelaimės liudininkų, panirusi po vandeniu moteris išbuvo apie 2 min.

"Kai medikai perėmė pacientės gaivinimą, ją buvo ištikusi klinikinė mirtis, o širdis visiškai sustojusi. Todėl moteris intubuota, ventiliuota AMBU maišu, skirtas epinefrinas, deguonis, taikyta infuzoterapija, vandens siurbimas iš kvėpavimo takų. Atgaivinti pacientę medikams pavyko per 12 min. – atsirado širdies ritmas ir buvo įmanoma užčiuopti pulsą. Paskui moteris be sąmonės, atliekant jai dirbtinę plaučių ventiliaciją buvo nuvežta į Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus reanimacijos palatą", – sakė pašnekovė.

Tačiau, kaip "Kauno dienai" patvirtino Kauno klinikų atstovai, iš Kalniečių parko tvenkinio išgelbėta maždaug 50 metų moteris, deja, neišgyveno. Dienraščio šaltinių duomenimis, dar prieš skęsdama Kalniečių parko tvenkinyje ji galimai buvo patyrusi fizinį smurtą. Pastaroji priežastis vėliau galėjo turėti įtakos jos sveikatos būklės pablogėjimui.

Kaip elgtis pamačius skęstantį žmogų?

Paklausta, kaip elgtis žmogui, patekusiam į situaciją, kai pastebimas skęstantysis, GMPS pamainos vyresnioji gydytoja V.Barankevičienė užsiminė, kad svarbiausia yra pasirūpinti asmeniniu saugumu ir įvertinti susiruošusiojo gelbėti įgūdžius – ar šis moka plaukti ir sugebės padėti kitam. Kol skenduolį gelbėjantis asmuo kartu parplauks į krantą, likusiam krante žmogui derėtų skambinti Skubiosios pagalbos telefonu 112 ir kviesti specialiąsias tarnybas.

"Žmonės, kurie paskambina greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriui, kartais pyksta, kad jis užduoda jiems įvairius klausimus. Tačiau su skendimo situacija susiję klausimai būna trumpi ir tikslūs – pakanka atsakyti: "taip", "ne" arba "nežinau" – pagal tai, ką konkrečiu momentu pranešėjas mato. Iki kol atvyks medikai, labai svarbu, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jeigu žmogus nekvėpuoja, atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Dispečeris paaiškina, kaip tai padaryti taisyklingai, ir garsiai skaičiuoja nusakydamas reikiamą dažnį", – aiškino V.Barankevičienė ir pridūrė, kad, remiantis statistika, gerokai dažniau nuskęsta nuo alkoholio apsvaigę asmenys nei tie, kurie būna blaivūs.

„Saugokitės!!! Bandė atsegti kuprinę 5 autobuse šis vyras, gali būti, kad toliau bandys aplinkui „darbuotis“. Gaila nepavyko iš priekio nufotografuoti, bet žilais plaukais, ant rankos tatuiruotė“, – prie pasidalytos nuotraukos, kurioje matomas vyras, vilkintis šviesiai pilką megztinį, mėlynus džinsus ir tamsios spalvos „Puma“ prekinio ženklo kuprinę. Fotografijoje minėtas asmuo stovi atsukęs veidą į viešojo transporto duris.

Užfiksuotam vaizdui atsidūrus socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Fabijoniškės“, internautai ėmė juo dalytis, ragindami kitus pasisaugoti galimo kišenvagio, o kai kurie užsiminė esą matę tą patį vyrą ir kitame viešojo transporto maršrute, kur, kaip teigiama, jis bandė atsegti ir mažamečio kuprinę.

Yra ir tokių kišenvagių, kurie sugeba pavogti pinigus iš piniginės „aukai“ jais atsiskaitant, – dažniausiai tai įvyksta turgavietėse.

Sulaikytas su „su grobiu“ rankose

Portalo žurnalistams apie įvykį praėjusią savaitę pasidomėjus Vilniaus apskrities pareigūnų, šie sakė, jog atvejis jiems yra žinomas iš socialiniuose tinkluose internautų pasidalytos informacijos. Atskiro pranešimo apie tai gauta nebuvo.

Tačiau antradienį jie išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad sostinės kriminalistai liepos 20 d. apie 11 val. su įkalčiais sulaikė vyrą. Jis ankščiau ne kartą teistas už kišenvagystes.

Įtariamasis, gimęs 1981 metais, viešajame transporte, 3G maršruto autobuse, iš moters rankinės ištraukė ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Tik šį kartą kišenvagis neilgai pasidžiaugė „grobiu“ ‒ kriminalistai iškart jį sulaikė, pas jį rastas ir pavogtas telefonas.

Rastas vogtas mobilusis telefonas / Vilniaus apskr. VPK nuotr.

„Šį kartą įtariamasis net nenutuokė, kad ir pats yra stebimas „nematomų“ policijos pareigūnų, nors buvo labai atsargus ir kontroliavo aplinkinių judėjimą. Sulaikytas su įkalčiais vyras pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – rašoma pranešime.

Sostinės Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai įtaria, kad šis vyras padarė ir daugiau panašaus pobūdžio nusikaltimų, todėl prašo asmenų, nukentėjusių ar turinčių informacijos apie jo nusikalstamą veiklą, kreiptis į Vilniaus apskr. vyriausiąjį policijos komisariatą tel. (8 5) 271 6053, (8 5) 271 6132 arba paskambinti skubios pagalbos tel. 112.

Gauta 40 pranešimų

Remiantis portalui Vilniaus apskr. pareigūnų pateiktais duomenimis, šiemet nuo sausio jau gauta daugiau kaip 40 pranešimų apie tokio pobūdžio vagystes, tačiau į šį skaičių įtraukti ir galimai pamestų daiktų pranešimai.

„Negalime teigti, kad lyginant praėjusių metų birželio-liepos mėnesius jaučiamas pagausėjimas. Vasarą žmonės atsipalaiduoja ir mažiau saugosi. Be to, dėvi mažiau viršutinių drabužių, o vertingus daiktus linkę laikyti rankinėse ar kuprinėse, o tai palengvina kišenvagių darbą“, – akcentavo Vilniaus apskr. VPK. Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Netiki, kad suras

Pašnekovė pabrėžė, kad kišenvagystės pagal nusikalstamos veikos pobūdį atskirai nėra klasifikuojamos policijos registruojamų įvykių registre, todėl skaičius negali būti labai tikslus.

„Tai yra latentiniai nusikaltimai, kai piliečiai nepraneša policijai apie įvykdytą kišenvagystę, galvodami, kad galimai turtas nebus surastas, arba  yra mažareikšmis“, – pridūrė ji.

Gali pavogti pinigus jais atsiskaitant

Kaip teigiama, dažniausias kišenvagių grobis – mobiliojo ryšio telefonai ir pinigai, pavagiami kartu su pinigine. Tačiau, anot Vilniaus apskr. VPK atstovės, yra ir tokių kišenvagių, kurie sugeba pavogti pinigus iš piniginės „aukai“ jais atsiskaitant, – dažniausiai tai įvyksta turgavietėse.

„Vertingus daiktus žmonės turėtų laikyti taip, kad jie nebūtų matomi arba sunkiai pasiekiami. Jei piniginę ar mobiliojo ryšio telefoną laikote kuprinėje, – viešajame transporte užsidėkite kuprinę iš priekio, jei rankinėje, –  ją taip pat laikykite priekyje savęs. Jei vertingus daiktus įsidėjote į kišenę, – įsitikinkite, kad tikrai įsidėjote į kišenę, o ne kišenvagiui į ranką. Taip pat, jei daiktas kišenėje, reikia įvertinti, ar kišenė prigludusi, ar nutolusi nuo kūno. Jei kišenė nutolusi, nes drabužiai laisvi, nejausite, kai daiktą ištrauks. Bet kokioje vietoje ir bet kuriuo metu saugokite savo daiktus“, – patarė J. Samorokovskaja.

Nuo dvoko vimdė

Su "Kauno diena" susisiekusią Viktoriją žingsniuojant Jonavos gatve sustabdė nemalonus tvaikas, primenantis fekalijų smarvę, užuostas verslo centro vidiniame kiemelyje.

"Su bičiule keliavome pėsčiomis, o pailsėti nusprendėme užsukusios į "Kauno doko" vidinį kiemelį. Čia yra daug suoliukų, treniruoklių ir nedidelis amfiteatras su vaizdu į upę. Tik kažin, kam verslo centro atstovams toks vaizdas, jei patys jį gadina?", – retoriškai klausdama pasipiktinimo neslėpė kaunietė.

"Net vimdyti pradėjo, o nukreipusi žvilgsnį į Neries pusę pamačiau nuotėkų vamzdį, kuris, ko gero, ir yra to blogo kvapo kaltininkas. Iš jo į vandenį ėjo burbulai – vaizdas buvo šlykštus. Man pikta, kad į upę išteka tokio vamzdžio turinys. Manau, kad atidžiau patikrinus pasimatytų, jog visi aplink teršia ir tuo mėgaujasi", – tūžo Viktorija.

Susisiekėme su pastato atstovu, atsakingu už ūkio klausimus. Jis mus patikino, kad tai – išleistuvai. Abu apžiūrėjome – iš jų bėga švarus vanduo.

Atliks tyrimą

Apie kaunietei įtarimų sukėlusį vamzdį "Kauno dienos" žurnalistai informavo Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistus. Nuvykę į minėtą vietą prie "Kauno doko", aplinkosaugininkai teigė abiejuose pastato galuose pamatę po vieną paviršinių nuotėkų (lietaus) išleistuvą.

"Susisiekėme su pastato atstovu, atsakingu už ūkio klausimus. Jis mus patikino, kad tai – išleistuvai. Abu apžiūrėjome – iš jų bėga švarus vanduo. Bet išleistuvas, žvelgiant nuo Jonavos gatvės žiedinės sankryžos pusės, esantis toliau, yra nutiestas į meldus. Toje vietoje yra tarsi užutėkis. Tikėtina, kad per karštas dienas vanduo užsistovėjo. Dėl to galimai iš meldų ir sklinda smarvė. Tačiau, kad įsitikintumėme, jog iš tiesų nėra daroma žala gamtai, į vietą nusiuntėme laboratorijos specialistus, jie atliks tyrimus", – teigė Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Raimundas Tamašiūnas.

"Verslo centre skundų dėl kvapo nesame gavę. Tačiau kreipėmės į bendrovę "Kauno vandenys", kuriai priklauso lietaus surinkimo sistema, kad ją patikrintų ir nustačius galimas problemas – jos būtų išspręstos", – dienraščiui sakė bendrovės "Žaliakalnio parkas", kuriai priklauso verslo centras "Kauno dokas", atstovė Loneda Gražulevičienė.

Tikrinami kas ketvirtį

Bendrovė "Kauno vandenys" apie situaciją prie "Kauno doko" sakė taip pat sužinoję tik iš žurnalistų, tačiau nuvykę patikrinti fakto, tvirtino, kad šis nepasitvirtino – paviršinių nuotėkų išleistuvas dvoko neskleidžia. Dėl nemalonaus kvapo kaltas esą gali būti Neries vanduo.

"Paviršinių nuotėkų išleistuvai imant mėginius tikrinami kas ketvirtį arba tikrinami ir valomi pasitvirtinus faktui. Kad išleistuvai neapsineštų, kas antrą savaitę yra valomos ir gatvėse esančios magistralinių lietaus nuotėkų tinklų surinkimo grotos", – akcentavo "Kauno vandenų atstovai".

Kauno aplinkosaugininkų užsakytų tyrimų rezultatus Aplinkos apsaugos agentūra turėtų pateikti maždaug per dvi savaites.

Antrasis atvejis, apie kurį pranešta, pastebėtas taip pat šalia Jonavos gatvės. Panoraminėje, iš aukštai fiksuotoje nuotraukoje gyventojų dėmesį patraukė objektas, panašus į vamzdį. "Gal galėtumėte pasidomėti, kas per vamzdis nutiestas per Nerį, ties Jonavos gatve, šalia parduotuvės "Šilas"?" – įtariai teiravosi miestiečiai.

Kaip paaiškėjo iš šią vietą apžiūrėjusių aplinkosaugininkų, tai – ne vamzdis, o upės vagoje natūraliomis sąlygomis susiformavęs vandens slenkstis, aiškiai pastebimas žvelgiant iš įvairių pusių.

Nerado, kur įvesti kodą

"Per gimtadienį gavau dovanų kuponą. Jį panaudoti nusprendžiau birželio 13 d. Tačiau bandydama elektroninėje pigu.lt parduotuvėje užsisakyti pasirinktą prekę – garų lygintuvą, neradau, kur galėčiau įvesti 40 eurų vertės dovanų kupone įrašytą kodą", – įvykio priešistorę prisiminė Živilė.

Susidūrusi su keblumais moteris iškart paskambino elektroninėje parduotuvėje nurodytu telefono numeriu. Atsiliepęs pigu.lt konsultantas kaunietei bandė aiškinti, kaip viską reikia atlikti.

"Buvau prisijungusi prie elektroninės parduotuvės sistemos, todėl paaiškinau, kad viską atlikus taip, kaip sakoma, apmokėti už prekę esu siunčiama į banką. Kai tai pasakiau, konsultantas pats atliko tai, ką buvo nurodęs man, ir pastebėjo, kad įvesti kupone nurodyto kodo iš tiesų nėra galimybės. Todėl pasiūlė sprendimo būdą – sumokėti už pirkinį visą sumą, o kai gausiu SMS su užsakymo numeriu, paskambinti pigu.lt konsultantams vėl ir padiktuoti jiems dovanų kupono kodą", – pasakojo pašnekovė.

Sulaukė akibrokšto

Sumokėjusi visą sumą – 61 eurą, kaip siūlyta, ir sulaukusi SMS, kurioje buvo nurodytas užsakymo numeris, Živilė teigė paskambinusi elektroninės parduotuvės atstovui ir padiktavusi savo 40 eurų vertės dovanų kupono kodą. Pasak jos, konsultantas patikino, kad pastaroji informacija bus perduota atsakingiems pigu.lt darbuotojams, kurie pasirūpins, kad moteriai būtų grąžinti 40 eurų.

"Pasiteiravus, kada atgausiu pinigus, pasakė, kad per tris keturias dienas. Tai išgirdusi pasitikslinau, ar tai reiškia, kad pirmiausia atsiimsiu prekę, o po to bus grąžinti pinigai. Atsakymas buvo: "Taip." Birželio 16 d. sulaukiau SMS, kad mano garų lygintuvas jau pristatytas į paštomatą ir galiu jį atsiimti. Tačiau vakare į elektroninį paštą gavau laišką su tokiu tekstu: "Laba diena, kolegos informavo apie Jūsų skambutį. Informuojame, kad užsakymui, kuris jau apmokėtas ir pristatytas į savitarnos terminalą, negali būti koreguojami duomenys, tarp jų ir nuolaidų kodai", – išsirutuliojusios nemalonios situacijos niuansus toliau dėstė Živilė.

Galiausiai paskambinusi telefonu tiesiai paklausiau – kada į mano sąskaitą bus pervesti pinigai.

Vilkino laiką

Po pastarojo akibrokšto kaunietė nieko nelaukdama paskambino gautame elektroniniame laiške nurodytu telefono numeriu ir paprašiusi sujungti ją su pigu.lt atstovu, atsiuntusiu jau minėto turinio laišką. Tačiau jai buvo pasakyta, kad tokios galimybės nėra ir pasiūlyta tiesiog atsakyti į gautą elektroninį laišką.

"Taip ir padariau – į gautą laišką atsakiau prašydama skubiai su manimi susisiekti ir paaiškinti situaciją. Tačiau atsakymo nuo birželio 17 d. iki dabar taip ir nesulaukiau. Kasdien skambindavau pigu.lt konsultantams teiraudamasi dėl man nutikusios situacijos. Kitame laido gale išgirsdavau vis kito konsultanto balsą, kuris pasakydavo tą patį, kad pateiktą informaciją perduos atsakingiems darbuotojams. Tiesa, vieną kartą žadėjo atsiųsti kažkokį raštą, kurį turėsiu pasirašyti, tačiau nesulaukus ir jo teko skambinti vėl. Buvo teigta ir tai, kad mano prašymas laukia eilėje, ir su manimi būtinai per dvi tris darbo dienas susisieks atsakingas darbuotojas. Galiausiai paskambinusi telefonu tiesiai paklausiau – kada į mano sąskaitą bus pervesti pinigai. Pasakė: "Rytoj." Tačiau ir kitą dieną susisiekusi su pigu.lt konsultantais išgirsdavau tą patį", – apmaudo neslėpė Živilė.

Pašnekovė pridūrė, kad, be viso to, kiekvieną kartą susisiekus su pigu.lt atstovais, buvo prašoma ne tik pasakyti prekės užsakymo numerį, bet ir vėl iš naujo nupasakoti nutikusią problemą. Kai pastarieji niuansai galutinai perpildė kantrybės taurę, kaunietė neapsikentusi rėžė, kad elektroninės parduotuvės darbuotojai perklausytų pokalbius su klientais, užuot vis to paties klausinėję ir greičiau į sąskaitą pervestų pinigus.

"Tada man pasiūlė, kad grąžinčiau įsigytą prekę, o tokiu būdu esą bus sugrąžinti ir sumokėti pinigai. Pasakiau, kad toks variantas mums netinka, nes pirkiniu esame patenkinti. Kita vertus, jei dabar yra tiek vargo norint atgauti pinigus, kur garantija, kad nebus problemų atsiimant visą sumą?" – svarstė Živilė.

Sulaukė dokumento

Siekdami išsiaiškinti moteriai iškilusią problemą dėl iki šiol neatgautų 40 eurų, kurių vertės dovanų kupono jai taip ir nepavyko aktyvuoti, "Kauno dienos" žurnalistai antradienio rytą elektroniniu laišku kreipėsi į pigu.lt atstovus.

Nors sureaguota operatyviai ir pažadėta pasidomėti aprašyta situacija bei atsakyti į pateiktus klausimus, atsakymų sulaukta tik vakare. Tačiau, kaip pavyko sužinoti, per tą laiką, kol žurnalistams buvo rengiami atsakymai, kaunietė pagaliau sulaukė ilgai žadėto atsiųsti susitarimo dokumento, kurį reikėjo pasirašyti.

"Ką tik nusiunčiau pasirašytą susitarimą. Jame parašyta, kad pinigus turi sugrąžinti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Šiandienos neskaičiuoju, nes jau baigėsi darbo valandos. Vadinasi, pinigus pervesti turėtų vėliausiai iki liepos 8 d.", – antradienio pavakarę vylėsi Živilė.

Įsivėlė klaida?

Dienraščiui raštu pateiktame atsakyme elektroninės parduotuvės pigu.lt Komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė patvirtino – birželio 13 d. gauto dovanų kupono kodo kaunietei nepavyko pritaikyti ne atsitiktinai, o dėl sisteminės klaidos.

Kaip tikino pašnekovė, tai gana retas atvejis ir esą tądien daugiau panašių klientų kreipinių nesulaukta.

"Apgailestaujame, kad užtruko klausimo sprendimas. Išsiuntėme klientei e. paštu reikalingą pinigams pervesti susitarimą. Klientei jį pasirašius ir atsakius į mūsų laišką, pervesime į nurodytą sąskaitą kupone nurodytą sumą. Atsiprašėme klientės, sieksime stiprinti komunikaciją, kad ateityje panašių nesusipratimų nepasikartotų", – tikino pigu.lt atstovė.