Berta Banytė | kl.lt

Po dūrio paauglei peiliu prabilo mokyklos direktorė: kruvinas išpuolis buvo planuotas? 21

Po dūrio paauglei peiliu prabilo mokyklos direktorė: kruvinas išpuolis buvo planuotas? 21
Kaip portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo M. Karkos pagrindinės mokyklos direktorė Minolė Petronytė-Kairienė, dvi 13-14 metų merginos rugsėjo 25-ąją susimušė lauke, prie mokyklos vartų, per ilgąją pertrauką.

Tuo metu pribėgo dar viena paauglė, kuri nėra šios mokyklos mokinė. Ji su savimi turėjo iš namų atsineštą virtuvinį peilį, kuriuo dūrė M. Karkos pagrindinės mokyklos aštuntokei į petį iš nugaros pusės.

„Konfliktą sustabdė mūsų mokyklos fizinio ugdymo mokytojas, kuris budėjo mokyklos fojė. Jis išbėgo į lauką, atėmė peilį ir sulaikė smurtavusią merginą. Buvo iškviestos tarnybos, suteikta pirmoji pagalba. Nukentėjusi mokinė buvo išvežta į gydymo įstaigą. Susisiekėme su smurtavusios merginos mama – ją iškvietėme“, – sakė direktorė.

Jos teigimu, nukentėjusios mokinės gyvybei pavojus negresia. „Suteikus pirmąją pagalbą, mergina išleista namo“, – pridūrė M. Petronytė-Kairienė.

Pašnekovė patikino, kad toks incidentas M. Karkos pagrindinėje mokykloje – pirmas. „Niekada nėra pasitaikę smurto apraiškų tarp merginų, kai tokiu būdu sprendžiami konfliktai. Teritorija yra filmuojama. Medžiaga perduota tyrėjams. Jie išsiaiškins, vykdomas tyrimas“, – teigė ugdymo įstaigos direktorė.

M. Petronytė-Kairienė neatmetė tikimybės, kad išpuolis prieš mokinę galėjo būti planuotas iš anksto. „Darome tokią prielaidą, kadangi mergina atėjo su peiliu iš namų ir žinojo, kada bus ilgoji pertrauka, kada nuskambės skambutis. Darome prielaidą, kad ji buvo pakviesta tikslingai“, – svarstė ji.

Vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip M. Karkos pagrindinės mokyklos kieme ant žolės viena kitai į atlapus kibo dvi paauglės, išplito socialiniuose tinkluose.

Įraše matoma, kad netrukus prie konfliktuojančių paauglių atbėgo dar viena mergina ir vienai iš jų smogė peiliu. Muštynes stebėjo kiti mokiniai, jas filmavo ir netrukus vaizdo įrašu pasidalino socialiniuose tinkluose.

„Renkama medžiaga, jeigu pasitvirtins, kad jai 13 metų, bus priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, gali būti perduota savivaldybei, tada sprendžiama, kokių priemonių imtis“, – BNS sakė Panevėžio apskrities policijos atstovė Odeta Jukniūtė.

Vaizdo įrašą galite pamatyti čia.
Šuns sukandžioto berniuko mama: matydama iš gabalų surinktą sūnų, išmokau pamoką 20

Šuns sukandžioto berniuko mama: matydama iš gabalų surinktą sūnų, išmokau pamoką 20
Atkūrė sužalotas ausis

Kai paskutinį kartą, 2021-ųjų spalį, kalbėjomės su dabar jau dvylikamečio Kareno mama Jekaterina, berniukas buvo savo svajonės pusiaukelėje – vėl turėti abi ausis, kurias smarkiai sukandžiojo 2020-aisiais jį užpuolęs senelių šuo. Tada Vokietijoje profesorius Ralfas Siegertas iš trijų Kareno dešinės pusės šonkaulių kremzlinio audinio suformavo dešinę ausį. O chirurgas Alexanderis Canysevas persodino audinius nuo žando vidinės pusės ant taip pat sužalotos berniuko dešinės akies voko.

Asmeninio archyvo nuotr.

Šiemet sausį lygiai tokiu pat principu kaip dešinioji, buvo galutinai atkurta ir kairioji Kareno ausis. Dabar, prisipažino Jekaterina, leidžia daug per pastaruosius kelerius metus iškentėjusiam sūnui atsikvėpti nuo fizinio ir dvasinio skausmo bei gyvena viltingu laukimu, kad berniukui augant savaime išnyks kol kas vizualiai pastebima operuoto jo dešiniojo akies voko problema.

Karenas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Kai ant akies voko persodino audinius, buvo pasiektas maksimalus šiuo metu galimas pasiekti rezultatas. Dabar laukiame – sūnus dar auga, kaukolė plečiasi, akiduobė taip pat didės. Tikiuosi, kad oda išsitemps ir audiniai atsidurs akies viduje – giliau, nei yra dabar. Sūnus dėl to labai kompleksuoja – net nuotraukose matyti, kad jis fotografuodamasis atsisuka tuo šonu, kuriame yra nesužalota akis“, – atviravo Kareno mama.

Prisijaukino baimes

Jekaterina neslėpė – berniukui prireikė maždaug poros metų, kad su psichoterapeuto pagalba po nelaimės prisijaukintų didžiausias savo baimes. Sūnus, sakė ji, bijojo ne tik šunų, bet ir pasilikti namie vienas ar išeiti iš savo kambario.

„Dabar šios baimės išnyko. Žinoma, kalbant apie santykį su šunimis, nors Karenas vėl juos visus myli, savisauga liko. Prieš prieidamas ar apkabindamas šunį, sūnus visada paklausia, ar galima – įsitikina, ar saugu“, – kalbėjo Jekaterina.

Tiesa, pas senelius, kur įvyko šis, vos tragedija nesibaigęs, įvykis, berniukas su mama nevažiuoja. Moteris atvira – ji iki šiol jaučiasi labai nejaukiai. „Man dar reikia laiko, negaliu... Sukyla nerimas, aš dar nepasiruošusi... Paskutinį kartą tėvus mačiau gruodžio mėnesį. Pas mus atvažiuoti jie negali, nes turi didelį ūkį, namų nepalieka“, – tarstelėjo pašnekovė.

Kalbėdama apie sūnaus santykius su bendraamžiais, mama užsiminė, – laimė, kiti vaikai niekada nesišaipė iš to, kad Kareno išorė po nelaimės kurį laiką buvo vizualiai kitokia.

Karenas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Nuo pat pradžių vaikai labai jį užjautė. Jie net nekalba apie tai, kas įvyko, tiesiog žino apie Kareno potyrį – kaip draugavo, taip draugauja. Nors iš pradžių ir pats gydytojas patarė sūnui atauginti plaukus, kad būtų lengviau socialiai adaptuotis. O ir pati bijojau, kad Karenas patirs patyčias, bet ne. Kaip man aiškino psichologė, trauma buvo tiek baisi, kad vaikams taip pat baisu – jiems nejuokinga. Be to, tuomet sūnaus bendraamžiams buvo aštuoneri, jie buvo dar per maži patyčioms“, – sakė Jekaterina.

Perkainojo vertybes

Kalbėdama apie dabartį, Kareno mama mintimis vis sugrįždavo į praeities prisiminimus – į tą lemtingą dieną, kai Lietuvos medikai kovojo už iš šuns nasrų išplėšto jos sūnaus gyvybę, išsaugojo sužalotą berniuko akį ir regą. Tai, ką dėl jos vaiko padarė mūsų šalies, o vėliau ir užsienio gydytojai, pabrėžė ji, yra neužmirštamas žygdarbis.

„Baisiausia moteriai, kai serga jos vaikas. Jei iki tol gyvenau manydama, kad viskas blogai, kai Karenui nutiko ši nelaimė, supratau, kad visos kitos bėdos – skyrybos, mano asmeninės psichologinės vaikystės traumos, su kuriomis aš kovojau, yra nesvarbios, palyginus su tuo, kai mano vaikas gulėjo surinktas iš gabalų. Tuo metu aš nieko negalėjau padaryti, kad ir kaip svajojau apsikeisti su juo vietomis. Tačiau tada atėjo supratimas: privalau susiimti ir padaryti viską, kas įmanoma, nes niekas kitas už mane, mamą, to nepadarys. Gyvenau tik dėl Kareno“, – jautriai kalbėjo Jekaterina.

Karenas su mama. Asmeninio archyvo nuotr.

Matymas, kaip sveiksta vienintelis sūnus, moteriai tapo absoliučiu vaistu ir asmeninei gerai savijautai. „Dabar, kai išgyventas siaubas jau praeityje ir matau Kareną laimingą, pati esu rami ir laiminga – man niekas negadina nuotaikos. Šis įvykis buvo pamoka, padėjusi suprasti, kad mano asmeninės bėdos nebuvo pačios blogiausios, palyginus su nelaime, nutikusia mano sūnui“, – atviravo Kareno mama.

Gelbėjo gyvybę

„Kai prisimenu, kad ant rankų laikiau savo vienintelį vaiką be pusės veido, man pritrūksta žodžių, kad galėčiau apsakyti tai, ką tuo metu jutau“, – nesuvaldydama ašarų, praėjus kelioms dienoms po nelaimės, pasakojo Jekaterina.

Karenas po nelaimės. Asmeninio archyvo nuotr.

Lemtingąją 2020-ųjų kovo 22-ąją senelių šuo smarkiai sukandžiojo vaiko nugarą, krūtinę. Taip pat buvo sužalota viena jo veido pusė – netekta dalies akies voko ir iki pat būgnelio sukramtyta viena ausis.

Kita veido pusė liko beveik nepaliesta, tačiau Karenas taip pat neteko ir kitos savo ausies dalies. Gydytojams pavyko išsaugoti jo akį ir regą.
Vilniuje – išpuolis prieš „Iki“ apsaugininką: spardė ir daužė įkliuvę jauni vagys 29

Vilniuje – išpuolis prieš „Iki“ apsaugininką: spardė ir daužė įkliuvę jauni vagys 29
Nuotrauka, kurioje užfiksuotas šis įvykis, išplito feisbuke. Vaizdu pasidalijusi moteris prašė atsiliepti vaikinų tėvus.

„Paaugliai mušė, spardė žmogų. Gal atpažįstate savo atžalas“, – rašė ji.

Kaip teigiama komentaruose po įrašu, šitokio išpuolio auka tapo sostinėje esančio prekybos centro „Iki“ apsaugininkas esą po to, kai du vaikinai, nesusimokėję už prekes, bandė sprukti.

Juos nufotografavusi moteris sakė apie įvykį pranešusi pareigūnams. „Gal ir neturi priekaištų nukentėjusysis, bet aš norėčiau, kad vaikigaliai būtų sudrausminti“, – akcentavo ji.

„Manau, reikia viešinti – tėvai patys atpažins“, – pritarė socialiniame tinkle komentavusi Irma. „Aš nesuprantu, iš kur tokių išgamų atsiranda? Kokį pavyzdį tėvai rodo vaikui, kad jis taip elgiasi?“ – piktinosi Kornelijus. „Net ir pas gerus tėvus užauga nelabai geri vaikai! Pacanai yra pacanai ir nė vienas neužaugo be muštynių! Žmogų dar formuoja sociumas: mokykla, draugai ir t. t. Tad kaltinti tėvus nematau prasmės! Na, o vaikinukus, tai reikėtų nubausti, kad kitą kartą galvotų“, – pridūrė Kristina.

„Nieko nepasieksite – tėvai tylės, o vaikai toliau taip elgsis – taip išauklėti. Bausti negalima“, – spėjo Audronė. „Parazitai, o ne jaunimėlis...“ – piktinosi Justina.

Pacanai yra pacanai ir nė vienas neužaugo be muštynių!

Iškvietimą į įvykį Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, Vilniaus apskrities pareigūnai gavo rugsėjo 13 dieną 15.23 val. Kaip teigta, pirminiais duomenimis, prekybos centro „Iki“ apsaugos darbuotojas buvo sumuštas vagių, kurių amžius galėtų siekti iki 25 metų. 62-ejų apsaugininkui praskėlę galvą, abu asmenys pasišalino link Savanorių prospekto viešojo transporto stotelės.

Pasak sostinės policijos atstovės Loretos Kairienės, ekipažui atvykus į nelaimės vietą, paaiškėjo, kad incidentas įvyko sostinės Savanorių prospekte, prie namo. Čia nenustatytas asmuo trenkė apsaugininkui kumščiu į galvą, kai jis bandė jį sulaikyti dėl parduotuvėje „Iki“ įvykdytos vagystės.

„Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė portalo kauno.diena.lt žurnalistams pridūrė, kad jaunuoliai bandė iš parduotuvės pavogti alkoholinio gėrimo butelį. Mėginant juos sulaikyti, vienas jaunuolis spyrė apsaugos darbuotojui ir šis nugriuvo. Pašnekovės teigimu, jaunuoliai pareigūnams žinomi.

Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo. Už tai gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Plinta šiurpą keliantis vaizdo įrašas: į galimos zoofilės paieškas įsitraukė policija 51

Plinta šiurpą keliantis vaizdo įrašas: į galimos zoofilės paieškas įsitraukė policija 51
Pareigūnų akiratyje

Vaizdo medžiaga feisbuke prieš kelias dienas pasidalijusios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, prašiusios atsiliepti įvykio liudininkus, vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė–Pliuskė trečiadienį dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams teigė, kad visa turima informacija apie šį atvejį, fiksuotą Klaipėdoje, jau perduota pareigūnams.

„Preliminarius adresus jau žinome. Visą informaciją perdavėme policijai. Toliau – jų darbas namuose rasti žmones (įvykį filmavusį asmenį bei su šunimi ant suolelio įtartinai besielgusią vyresnio amžiaus moterį – aut. past.) ir apklausti“, – sakė pašnekovė.

Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė patvirtino – pranešimo apie incidentą pareigūnai sulaukė rugsėjo 12 dieną. Jį pateikė fizinis asmuo. Šiuo metu tikslinamos įvykio aplinkybės.

Normalu ar iškrypimas?

Vaizdo įraše matoma, kaip paaiškėjo, vyresnio amžiaus moteris. Ji sėdėjo ant suoliuko vaikų žaidimų aikštelėje, ir galimai užsiėmė zoofiliniais veiksmais su baltos spalvos, nedidelio ūgio šunimi. Spėjama, kad ji lietė keturkojo lytinius organus bei išangę.

Tai pamatę internautai, vieningo sutarimo, ar asmuo (iš pradžių buvo sunku nuspėti, vyras tai ar moteris – aut. past.) su šunimi elgėsi nederamai, neturėjo. „Kas per išsigimusi visuomenė?“ – retoriškai klausė po vaizdo įrašu komentavusi Gintarė. „Greičiau paimkite iš jo tą šunį“, – ragino Ieva. „Baisu pagalvoti, ką daro užsidaręs savo bute tam šuniukui“, – nuogąstavo Marija. „Gal čia ne jo šuo... Kiek yra dingusių ar pavogtų iš kiemo? Baisu“, – galimą versiją kėlė Vilma. „Svarbiausia filmuoti ir kelti į internetą – negalėjo nueiti ir dėti šitam iškrypėliui į galvą?“ – piktinosi Julija. „Išsigimęs dvikojis, kad jam galūnės nudžiūtų – šlykštynė“, – žodžių į vatą nevyniojo Ana. „Negauna vaikų, tai perėjo prie šuniukų – lenda, juk vyriška lytis“, – plūdo ir Natalija.

„O gal šuniukas negali išsituštinti? Gal ten specialiai masažuoja? Dabar esu pasimetusi – nieko nesuprantu“, – dvejojo Ilona. „Kiekvienas mato ir supranta pagal savo sugedimo lygį... Esu mačiusi, kaip yra imama sperma patinams. Šitame vaizdo įraše nematau nieko kriminalinio ar panašaus į spermos ėmimą“, – antrino Ramunė. „Nežinau, ką jūs čia matote, bet aš – nieko blogo. Moteriškė ar vyriškis glosto šuniuką – kojytes, pilvuką. Kiekvienas mąsto pagal savo iškrypimo lygį“, – pastariesiems svarstymams pritarė ir Diana.

Gali grėsti atsakomybė

„Vaizdo įrašas buvo patalpintas viešojoje erdvėje. Jį mums atsiuntė žmonės. Vienareikšmiškai pasakyti sudėtinga, bet iš to, kas matyti, atrodo, kad tai galėtų būti zoofiliniai veiksmai“, – antradienį kalbėjo „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ vadovė.

Kaip teigė šios organizacijos teisininkė Aistė Vieraitytė, jei būtų patvirtinta, kad vaizdo įraše užfiksuoti zoofiliniai veiksmai, asmeniui galėtų grėsti administracinė atsakomybė.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“ 16 dalyje numatyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 2 tūkst. eurų.
Plinta šiurpą keliantis vaizdo įrašas: kieme užfiksavo zoofilą? 146

Plinta šiurpą keliantis vaizdo įrašas: kieme užfiksavo zoofilą? 146
Ieško liudininkų

Įtarimų keliančiu vaizdo įrašu socialiniame tinkle pasidalijo organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“. Viešosios įstaigos atstovai prašė atsiliepti užfiksuoto įvykio liudininkus.

„Ieškome ką nors žinančių apie šio, viešai plintančio, vaizdo įrašo aplinkybes: galbūt atpažįstate vaizdo įraše esantį žmogų, galbūt žinote, kas nufilmavo, galbūt žinote, kur ir kokiu adresu vyko veiksmas? Bet kokia informacija – svarbi, siekiant padėti šuniukui. Jei nenorite komentuoti viešai, parašykite mums asmeninę žinutę arba info@ggi.lt Konfidencialumą garantuojame“, – rašoma feisbuke.

Vaizdo medžiagoje matyti, kad asmuo, sėdintis ant suoliuko, kaip galima numanyti, prie daugiabučių esančioje vaikų žaidimų aikštelėje, galimai užsiima zoofiliniais veiksmais. Jų epicentre atsiduria baltos spalvos, nedidelio ūgio šuo. Asmuo liečia keturkojo lytinius organus bei išangę.

Normalu ar iškrypimas?

Tai pamatę internautai, vieningo sutarimo, ar asmuo iš tiesų su šunimi elgiasi nederamai, neturėjo. „Kas per išsigimusi visuomenė?“ – retoriškai klausė po vaizdo įrašu komentavusi Gintarė. „Greičiau paimkite iš jo tą šunį“, – ragino Ieva. „Baisu pagalvoti, ką daro užsidaręs savo bute tam šuniukui“, – nuogąstavo Marija. „Gal čia ne jo šuo... Kiek yra dingusių ar pavogtų iš kiemo? Baisu“, – galimą versiją kėlė Vilma. „Svarbiausia filmuoti ir kelti į internetą – negalėjo nueiti ir dėti šitam iškrypėliui į galvą?“ – piktinosi Julija. „Išsigimęs dvikojis, kad jam galūnės nudžiūtų – šlykštynė“, – žodžių į vatą nevyniojo Ana. „Negauna vaikų, tai perėjo prie šuniukų – lenda, juk vyriška lytis“, – plūdo ir Natalija.

Negauna vaikų, tai perėjo prie šuniukų – lenda, juk vyriška lytis.

„O gal šuniukas negali išsituštinti? Gal ten specialiai masažuoja? Dabar esu pasimetusi – nieko nesuprantu“, – dvejojo Ilona. „Kiekvienas mato ir supranta pagal savo sugedimo lygį... Esu mačiusi, kaip yra imama sperma patinams. Šitame vaizdo įraše nematau nieko kriminalinio ar panašaus į spermos ėmimą“, – antrino Ramunė. „Nežinau, ką jūs čia matote, bet aš – nieko blogo. Moteriškė ar vyriškis glosto šuniuką – kojytes, pilvuką. Kiekvienas mąsto pagal savo iškrypimo lygį“, – pastariesiems svarstymams pritarė ir Diana.

Tikrins gautą adresą

„Vaizdo įrašas buvo patalpintas viešojoje erdvėje. Jį mums atsiuntė žmonės. Vienareikšmiškai pasakyti sudėtinga, bet iš to, kas matyti, atrodo, kad tai galėtų būti zoofiliniai veiksmai“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams pirmadienį sakė organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė–Pliuskė.

Paklausta, ar nuo to laiko, kai įstaigos atstovai paviešino vaizdo įrašą feisbuke, atsirado liudininkų, suteikusių papildomos informacijos, pašnekovė sakė, kad buvo gauti keli galimos veiksmo vietos adresai. Labiausiai tikėtina, kad įtarimų keliantis atvejis užfiksuotas Klaipėdoje.

„Šiuo metu norime patikrinti, ar vienas iš nurodytų adresų – teisingas. Bet kuriuo atveju, visą turimą informaciją pateiksime pareigūnams, kad situacija būtų įvertinta. Šis atvejis – nevienareikšmiškas, bet taip palikti nenorime“, – kalbėjo organizacijos vadovė.

Gali grėsti atsakomybė

Pasak „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ teisininkės Aistės Vieraitytės, jei būtų patvirtinta, kad vaizdo įraše užfiksuoti zoofiliniai veiksmai, asmeniui galėtų grėsti administracinė atsakomybė.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“ 16 dalyje numatyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 2 tūkst. eurų.
Apie nedarbo dieną Kazlų Rūdai po krepšinio pranešęs meras: tokia pergalė – kaip čempionato finalas! 18

Apie nedarbo dieną Kazlų Rūdai po krepšinio pranešęs meras: tokia pergalė – kaip čempionato finalas! 18
„Kadangi Seimas neposėdžiauja, o Prezidentas miega, darau, ką sakiau. Nejuokauju. Žmonėms geriau išsidūkti ir išsiilsėti nei kaip išvirusiems koldūnams pirmadienį sėdėti darbe. Nuo vieno laisvadienio nenumirsime“, – socialiniame tinkle rugsėjo 3 dieną rašė politikas.

Šį prierašą iliustruojančioje nuotraukoje teigiama: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, 27 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir atsižvelgdamas į savaitgalį visuomenę išsunkusius nacionalinius iššūkius (bulviakasis, Lietuvos krepšinio pergalė prieš Ameriką).

Suteikiu Kazlų Rūdos savivaldybės darbuotojams 2023-09-04 d. (pirmadienį) pagal poreikį nuotolinio darbo ar nedarbo dieną, darbuotojo pareiškimu.

Pavedu Kazlų Rūdos savivaldybės merui pavaldžių įstaigų, įmonių vadovams laikytis šio potvarkio pagal jo preambulės argumentus ir 1 p. nuostatas.“

Po įrašo – komentarų banga

Toks M. Varaškos įrašas sulaukė beveik tūkstančio patiktukų. Internautai aktyviai dalijosi informacija, ne mažiau ir komentavo. Tiesa, nuomonės dėl šio potvarkio išsiskyrė – vieni palaikė tokią mero idėją, kiti laidė kritikos strėles.

„Šaunuolis, Mantai. Nestardantiniai sprendimai visada duoda vaisių“; „Va, čia tai meras – tokio niekur kitur nerasi“; „Pavydėkite Kazlų Rūdai, tokių merų niekas neturi“; „Čia – supermeras, kodėl negali būti tokio įstatymo – išskirtiniais atvejais papildoma išeiginė visai Lietuvai. Krepšinis labai vienija visą Lietuvą“; „Drąsus ir sveikintinas žingsnis“.

„O logika čia kokia? Kiti žmonės puikiai padirbėjo čempionate, tai ta proga mes nedirbkime?“; „Valdininkams galima, o vargšai gamybininkai ars mokesčiams, kad valdžia turėtų iš ko apmokėti besiilsintiems sėdmaišiams algas“; „Kai iš politikos daromas cirkas ir dar tai afišuojama, – tikrai lygis. Sužavėtas. Dar nusipirkite medalį keturkampį, kad nenuriedėtų“, – savo nuomonę feisbuke reiškė žmonės.

Pokštas ar realybė?

Pirmadienį portalo kauno.diena.lt žurnalistai susisiekė su Kazlų Rūdos meru pasiteirauti, ar socialiniame tinkle paviešintas potvarkis – realus, ar vis dėlto pokštas. „Ir taip, ir ne. Kadangi aš pats susirgau – iš balso, matyt, girdisi, tai negalėjau to potvarkio šiandien formalizuoti. Bet įstaigų vadovams tikrai buvo perduota, kaip ir mano administracijos direktorei, kad žmonės yra laisvi pasirinkti“, – aiškino M. Varaška.

Politikas pridūrė – potvarkyje minimą nedarbo dieną darbuotojai turėtų naudoti iš savo turimų atostogų dienų. „Nėra taip, kad nedarbo diena tiesiog iš oro. Bet taip, valia yra išreikšta ir žmonės šiandien gali tuo naudotis“, – tęsė M. Varaška.

Pašnekovas neslėpė – idėja dėl nuotolinio darbo ar nedarbo dienos jam gimė tada, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė rungtynėse parklupdė JAV krepšininkus.

„Tokia pergalė – jau kaip čempionato finalas“

„Matėme, kokios buvo žmonių nuotaikos. Viena vertus, mano aplinkoje, manau, kaip ir daugelio, žmonės dar turėjo ir bulviakasius. Tai irgi, matyt, yra tokia tautinė šventė. O paskui, kai užklupo krepšinis, tai natūralu, kad žmonės turi emocijas. Sutikime, taip nutinka ne dažnai. Matyt, dabar galima ir nebelaimėti čempionato – tokia pergalė jau yra kaip čempionato finalas“, – kalbėjo politikas.

Jo žiniomis, galimybe dirbti nuotoliu arba nedirbti pasinaudojo keliolika savivaldybės darbuotojų. Kelios verslo įmonės Kazlų Rūdoje taip pat leido darbuotojams pasirinkti, kaip elgtis pirmadienį.

Po to, kai paskelbėte tokį potvarkį, feisbuke atsirado daugybė komentarų, kai kurie iš jų – kritiški. Kaip reaguojate? – pasiteiravome.

„Visi turi teisę į nuomonę. Vieniems tai – jokia šventė, kitiems – reikalas, vos ne svarbesnis už Naujuosius metus. Vis dėlto esame ne regbio, ne badmintono, o kol kas krepšinio tauta. Todėl, matyt, daugelį žmonių tokios pergalės, tokios varžybos paveikia“, – spėjo Kazlų Rūdos meras.

Istorinis įvykis

Kai Lietuva paskutinį kartą nugalėjo Ameriką krepšinyje, dalis žmonių net nebuvo gimę. Spėjo užaugti nauja karta. Prabėgo net devyniolika metų ir vėl galime ištarti – Lietuvos krepšininkai įveikė amerikiečius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Labai džiugu – istorinis dalykas. Mintys sukasi apie ketvirtfinalį – turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, ir eiti tolyn“, – LNK žinioms sakė rinktinės kapitonas Jonas Valančiūnas.

Didysis šou prasidėjo jau pirmajame kėlinyje – jokio spaudimo nejautę lietuviai, kone tobulai pradėjo rungtynes. Vaizdas – akiai malonus, o svarbiausia, ką rodė skaičiai: 31:12 arba plius 19 po pirmojo kėlinio prieš Ameriką pasaulio čempionate.

Fantastiškas, geriausias karjeros rungtynes rinktinėje žaidė Vaidas Kariniauskas – antras komandos įžaidėjas vien per pirmą kėlinį pelnė 9 taškus, o pasirodymą baigė su 15 taškų ir 4 atkovotais kamuoliais. Jis – naudingiausias rinktinės žaidėjas.

Pasaulis prisimins Lieuvos rinktinę, kuri pirmoji šiame pasaulio čempionate nugalėjo JAV. Apskritai lietuviams tai – trečias kartas istorijoje, kai pavyksta įveikti šį varžovą. 2004 metais nepamirštamą pergalę 94:90 dovanojo Šarūnas Jasikevičius. Ankstesnė – jau primiršta pergalė, buvo iškovota 1998-aisiais. Rugsėjo 5 dieną Lietuva ketvirtfinalyje kausis su Serbija.
Prie kauniečio namų – žinutė JAV prezidentui J. Bidenui 44

Prie kauniečio namų – žinutė JAV prezidentui J. Bidenui 44
„Ukraina NATO“ – toks užrašas plyti Kauno rajone, Akademijos miestelyje. Jį galima pamatyti ne tik žengiant žeme, bet ir iš paukščio skrydžio.

„Žolę, palikdamas joje užrašus, pjaunu jau ne pirmą kartą. Pernai kaimynai paprašė palieti gėles. Aš pagalvojau – padarysiu gerą darbą ir nupjausiu jiems žolę. Tada palikau joje užrašus: „OHO“, „VALIO“. Šiemet, kadangi žolė buvo padžiūvusi, sugalvojau ją paauginti. O kadangi pro mus skraido daug lėktuvėlių, karinių sraigtasparnių, sumąsčiau palikti įdomesnę žinutę. Esu aktyvus Ukrainos rėmėjas, todėl žolę nupjoviau palikdamas joje užrašą: „Ukraina NATO“. Tai padariau rugpjūčio 18-ąją. O rugpjūčio 24-ąją buvo Ukrainos nepriklausomybės diena. Specialiai to tikrai neplanavau“, – pasakodamas šyptelėjo V. Lasys.

Asmeninio V. Lasio archyvo nuotr.

Tai, sakė jis, žinutė – JAV prezidentui J. Bidenui ir visoms supratingoms pasaulio šalims. „Ukrainos stojimo į NATO atidėlioti nereiktų, nes Lietuva anksčiau irgi išgyveno sunkius momentus. Norėčiau, kad Ukraina turėtų daugiau paramos. Tai jau vyksta – tiekiama ginkluotė, o priešininkų stovyklos – aiškios. Manau, kad kelias į NATO Ukrainai turi būti atviras“, – įsitikinęs kaunietis.

Vytis Lasys. Asmeninio V. Lasio archyvo nuotr. / Redakcijos montažas.

Praėjusį gruodį, prieš didžiąsias metų šventes, praeivių žvilgsnius traukė kauniečio kieme įkurtas, kaip jis pats sakė, saldus kiemelis iš sniego: stūksojo imbierinis namelis su viduje įsikūrusia „Ledo arbatine“, eglute-tortu ir keliomis ledo skulptūromis. O viena iš jų šių dienų kontekste taip pat turėjo ypatingą reikšmę.

Asmeninio V. Lasio archyvo nuotr.

„Padariau skulptūrą „Draugystė“: vienoje pusėje – Ukrainos vėliavos spalvos, o kitoje – Lietuvos. Širdelėje, šių ledo skulptūrų viduryje, galima įžvelgti jas tarpusavyje apjungiančius balandžius. Tada kilo sumanymas, kad tie, kurie norės užsukti į svečius, turės surinkti numerį 1482 ir paremti organizaciją „Blue Yellow“ penkiais eurais. Tai bus kalėdinė dovana nuo manęs Ukrainai. Noriu, kad žmonės nepamirštų – svarbiausia paremti Ukrainą, o tada prasidės pramogos mano kieme“, – sąlygą, kaip smalsuoliai galės patekti į įspūdingai išpuoštą erdvę, tuomet įvardijo vyras.

„Gal jau turite idėją ir rudeniui, kuria pratęsite Ukrainos palaikymo temą savo kieme?“ – pasiteiravome.

„Pats dalyvauju visose Ukrainos palaikymo akcijose. Prisidėjau, kai buvo renkami pinigai bepilotei skraidyklei „Bayraktar“, o sausio 31-ąją sugalvojau, kad Ukrainai kasdien paaukosiu po penkis eurus, kol pasieksiu norimą savo kūno svorį – 90 kilogramų. Pasitelkdamas įdomesnes paramos Ukrainai formas, vis primenu žmonėms, kad nepamirštų remti karo siaubiamos šalies. Kažko specialiai neplanuoju, idėjos man gimsta spontaniškai“, – šyptelėjo kaunietis.
Su dukra dingusios lietuvės I. Sala buvusio vyro išpažintis: nežinau, ką pasakyti sūnui 61

Su dukra dingusios lietuvės I. Sala buvusio vyro išpažintis: nežinau, ką pasakyti sūnui 61
Ryžosi prabilti

Taip ji pasielgė nenorėdama atiduoti dukros, kurios globą per skyrybas jam priteisė teismas Italijoje.

Jau keletą mėnesių su buvusia žmona susisiekti negalintis vyras nutraukė tylą ir ryžosi atvirai išpažinčiai.

Kaip „Kauno dienai“ teigė M. Sala, teismas Italijoje 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė nutartį, kad juodu su žmona Inga gyvens atskirai, t. y. sutuoktiniams nustatyta separacija. Pasak pašnekovo, Italijoje negalima išsiskirti iškart – iš pradžių reikia kreiptis dėl separacijos, o tik po jos – dėl santuokos nutraukimo. Taip pat šio teismo Italijoje sprendimu M. Sala buvo paskirta abiejų mažamečių poros vaikų – sūnaus ir dukros globa.

Italas neslėpė, kad žinia, jog žmona su juo nori skirtis, buvo netikėta. Nepaisant to, kad tuo metu lietuvė su vyresniuoju sūnumi vis dažniau apsistodavo Lietuvoje, palikusi vyrą Italijoje, juodu esą buvo laiminga šeima.

Skyrybų prašymą I. Sala teismui Kaune pateikė dar 2020 m. spalį. Tais pačiais metais į teismą Vilniuje kreipėsi ir M. Sala – pateikė prašymą pagal Hagos konvencijos ir reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas dėl neteisėto vaikų išvežimo į Lietuvą ir grąžinimo į Italiją. Kaip teigė italas, šiuo metu tiek sūnus Julius, tiek dukra Agata turi ir Lietuvos, ir Italijos pilietybes. Sulaukę pilnametystės, jie turės pasirinkti vieną.

„Abiejuose teismuose susidūrėme su pagrindine problema – reikėjo įrodyti, kur buvo Ingos ir vaikų gyvenamoji vieta – Lietuvoje ar Italijoje, kai ji nusprendė negrįžti į Italiją ir pasilikti Lietuvoje. Inga bandė įrodyti, kad nuo 2018 m. su Juliumi nuolat gyveno Lietuvoje, todėl jokio neteisėto vaikų išvežimo iš Italijos nebuvo ir nėra teisinio pagrindo juos grąžinti. Šioms aplinkybėms paliudyti ji pasikvietė dvi drauges, kartu įrodinėjo, kad Inga Lietuvoje kurį laiką vykdo individualią veiklą, yra finansiškai nepriklausoma. Aš teismui pateikiau įrodymų, kad ginčo laikotarpiu Ingos ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Italijoje. Teismui buvo pateiktos Ingos mokesčių deklaracijos iš Italijos, sąskaitos faktūros iš Juliaus Italijoje lankomos ugdymo įstaigos, medicinos duomenys iš Italijos gydymo įstaigos, Ingos lėktuvų bilietai į abi puses ir kiti įrodymai“, – „Kauno dienai“ pasakojo M. Sala.

Nustebino kaltinimai

Pašnekovo teigimu, Kauno apylinkės teismas, kuriam buvo pateiktas I. Sala skyrybų prašymas, nusprendė, kad nuolatinė Ingos ir vaikų gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Italijoje, todėl sutuoktinių skyrybų procesas turi vykti Italijoje. Čia turi būti sprendžiami ir visi su vaikų globa susiję klausimai. Teisme Vilniuje, kuriame buvo sprendžiamas vaikų grąžinimo į Italiją klausimas, taip pat buvo nuspręsta, kad Ingos ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Italijoje, todėl vaikai Lietuvoje yra laikomi neteisėtai.

Tačiau, kaip sakė M. Sala, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl repatriacijos (grąžinimo iš Lietuvos į Italiją – aut. past.) atmetė, sprendimą grįsdamas tuo, kad vaikai per kelių mėnesių laikotarpį prisitaikė prie naujos gyvenamosios aplinkos Lietuvoje. Vis dėlto, tokį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, buvo nutarta vaikus grąžinti į Italiją, konstatavus, kad tai geriausiai atitiks abiejų vaikų interesus.

Viešojoje erdvėje slinda įrašas, kuriame I. Sala kalba apie tai, kad patyrė savo vyro smurtą. Negana to, lietuvė taip pat yra užsiminusi, kad sutuoktinis norėjo susprogdinti jos butą Kaune dujų balionu. „Kauno dienos“ paklaustas apie tai, M. Sala viską kategoriškai paneigė ir patikino, kad niekada nesmurtavo nei prieš žmoną, nei prieš vaikus, nei prieš jokį kitą žmogų. Jis atkreipė dėmesį, kad teisme Vilniuje I. Sala apie smurtą nė nebuvo užsiminusi.

„Inga pasakė, kad leis man matytis su vaikais. Teisėjui ji taip pat teigė, kad kvietė mane kraustytis į Lietuvą. Jos bute 2020-ųjų lapkritį praleidau tris dienas, o gruodį – dvi savaites. Jei aš būčiau smurtaujantis žmogus, ar Inga būtų įsileidusi mane į savo namus, praėjus kelioms dienoms, kai pateikė prašymą skirtis? Manau, apkaltinti mane smurtu Inga nusprendė siekdama susigrąžinti vaikų globą, kai nusivylė Lietuvos teismų sprendimais. Tai įvyko, kai 2021 m. balandį teismas Vilniuje įpareigojo grąžinti vaikus į tėvynę, o Leko teismas Italijoje 2021 m. birželį, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau galutiniu sprendimu 2022 m. lapkritį, taip pat nurodė, kad mūsų vaikai gyventų Italijoje ir paskyrė man visišką jų globą“, – tvirtino M. Sala.

„Buvome įsimylėję“

„Kauno dienai“ M. Sala teigė norintis išdėstyti savo poziciją apie pažintį su I. Sala, santuoką, vaikų gimimą, skyrybas, jam palankius teismų sprendimus ir buvusios žmonos dingimą.

– Kokia buvo jūsų ir Ingos pažintis?

– Su Inga susipažinau Italijoje, kai pietavome bendro draugo namuose. Ji atėjo aplankyti savo draugės, kuri buvo susižadėjusi su mano draugo broliu. Inga tuo metu dirbo Airijoje, bet po kurio laiko sugrįžo į Lietuvą. Daug kalbėdavomės telefonu, kelis kartus susitikome tiek Lietuvoje, tiek Italijoje. Po kelių mėnesių pradėjome kartu gyventi Italijoje. Netrukus susižadėjome, o po kelerių metų nusprendėme susituokti. Manau, buvome įsimylėję, gražiai sutarėme.

– Kaip klostėsi jūsų santuokinis gyvenimas?

– Iš pradžių viskas buvo gerai – jau buvome įpratę gyventi kartu. Tačiau 2015 m., gimus sūnui Juliui, mums abiem tapo sudėtingiau: nebeliko laisvo laiko, nes vaikas reikalavo labai daug dėmesio, mažai miegodavo. Manau, tuo metu Ingai galėjo pasireikšti pogimdyminė depresija. Ji būdavo pavargusi, nes Juliumi norėjo rūpintis pati. Sumažėjęs miego valandų skaičius ir laisvo laiko sau stoka tapo problema. Kai sūnui buvo maždaug dveji metai, primygtinai reikalavau, kad jis keturias valandas per dieną lankytų darželį. Inga pradėjo sveikti, bet viskas jau nebebuvo kaip anksčiau. Ji dažnai vykdavo į Lietuvą – ypač 2018–2019 m. Kiekvieną mėnesį po savaitę lankydavosi pas močiutę, kuri turėjo sveikatos problemų. Keliauti kartu aš negalėjau, nes turėjau dirbti.

2019 m. rugsėjį gavau laišką iš advokatės – Inga pagrasino skyrybomis, nes nesutikau, kad mūsų dukrą Agatą ji gimdytų Lietuvoje. Nebūčiau galėjęs kelis mėnesius nedirbti, kad jai padėčiau. Tačiau skirtis nenorėjau, todėl sutikau, kad dukra gimtų ligoninėje Kaune. Tačiau viskas vyko ne taip, kaip buvome susitarę: Inga gimdė namuose ir medikų nekvietė. Dukra Agata gimė 2020 m. vasarį. Po savaitės kartu su sūnumi iš Italijos atvykau į Lietuvą pamatyti mažylės. Tų pačių metų kovo pabaigoje Inga su Agata turėjo atvykti į Italiją, tačiau dėl COVID-19 ribojimų tai įvyko gegužę.

„Ingos neskriaudžiau“

– Kodėl jūsų žmona nusprendė skirtis?

– Nežinau. Iš pradžių, kai iš Lietuvos sulaukiau skyrybų dokumentų, ji man liepė kraustytis į Lietuvą, sakydama, kad tada viskas bus gerai. Spėju, kad Ingai atsibodo gyventi Italijoje ir ji tiesiog norėjo likti Lietuvoje – kartu ar atskirai.

– Papasakokite plačiau apie žmonos kaltinimus smurtu, incidentą su dujų balionu.

– Prieš pat Agatos gimimą, per Kalėdų atostogas, kai visi kartu buvome Lietuvoje, Ingos namuose pasibaigė dujos balione. Važiavome jų pirkti. Paskui dujų balioną aš sumontavau virtuvėje. Maždaug po valandos išgirdome triukšmą ir pradėjome užuosti dujų kvapą. Labai išsigandome. Inga atidarė langus, o aš bandžiau uždaryti dujų baliono vožtuvą, bet jis sugedo. Todėl balioną išnešiau į balkoną ir laukiau, kol jis ištuštės. Spėjome, kad vožtuvas sugedo dėl lauko ir kambario temperatūrų skirtumo. Paskui, kai buvau apklaustas Kauno policijoje, sužinojau, kad Inga pareiškė, jog jai trenkiau ir grasinau, kad panaudodamas dujų balioną susprogdinsiu jos namus. Kalbėti apie patirtą smurtą Inga pradėjo tada, kai teismai Kaune ir Vilniuje nepatikėjo versija, kad ji gyvena ir dirba Lietuvoje nuo 2018-ųjų. Byla buvo nutraukta, nes nieko nusikalstamo neįvyko. Šiuo metu, mano žiniomis, jokie teisiniai veiksmai dėl tariamo mano smurto prieš Ingą nevyksta nei Lietuvoje, nei Italijoje.

Niekada Ingos neskriaudžiau, o ji nusprendė pasitelkti asociacijas, kurios padeda smurtą patyrusioms mamoms. Daug kas piktinasi, kad teisėjai nenagrinėjo Ingos skundų, bet ji nebuvo skriaudžiama. Prieš priimdami sprendimą, teisėjai iš socialinių tarnybų Italijoje rinko informaciją apie mane, mano namus ir kitas svarbias aplinkybes.

– Galbūt viena iš skyrybų priežasčių galėjo būti kitas vyras Ingos gyvenime?

– Kiek žinau, prasidėjus skyrybų procesui ji neturėjo kito vyro. Kaip yra dabar, nežinau, nes pastaruoju metu kalbėdavome tik apie dalykus, susijusius su vaikais. Tiesą sakant, būčiau laimingas, jei Ingos gyvenime būtų dar vienas vyras, kuris jai padėtų. Inga visai nedirba arba dirba tik puse etato.

Pradėjo slapstytis

– Lietuvai nurodžius, kad skyrybų procesas turėtų vykti Italijoje, šios šalies teismas priteisė mažamečių vaikų globą jums. Kokie motyvai?

– Manau, kad Leko teismo Italijoje 2021 m. birželį priimtas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vėliau, 2022 m. lapkritį, galutinai priimtas sprendimas buvo būtent toks, nes Inga ignoravo tų pačių metų balandį teisme Vilniuje priimtą sprendimą dėl vaikų repatriacijos į Italiją. Ji be mano sutikimo su vaikais išsikraustė į Lietuvą ir neleido man dalyvauti priimant atitinkamus sprendimus, susijusius su vaikais. Ėmė riboti mano ir vaikų bendravimą, man atvykus pasimatyti su vaikais, dingdavo be žinios.

– Ar jūsų buvusi žmona bandė šį teismo sprendimą ginčyti?

– Inga bandė prieštarauti Italijos teismo 2021 m. birželį priimtoms skubioms priemonėms, pradėdama teismo procesą Milane 2022 m. vasarį. Tačiau skundas buvo atmestas.

– 2021 m. Lietuvoje jums buvo perduotas vyresnysis sūnus Julius. Kodėl kartu su juo tada nebuvo perduota ir dukra Agata?

– Į Lietuvą pasimatyti su vaikais ir susitarti su Inga dėl jų repatriacijos atvykau 2021 m. rugpjūtį. Tačiau ji su vaikais pradėjo slapstytis. Beveik po mėnesio, kurį praleidau Lietuvoje, padedant antstoliams ir policijos pareigūnams rugpjūčio 27 d. Inga buvo rasta, bet vaikų kartu su ja nebuvo. Inga policijai pasakė, kad Julius ir Agata bus atvežti į viešbutį Kaune, kuriame buvau apsistojęs. Tačiau atvyko tik sūnus. Dukra Agata vis dar yra su Inga, nes ji visą laiką, kai atvykdavau į Lietuvą, slapstėsi. Ji niekada paskui Italijoje neaplankė ir sūnaus Juliaus, nors siūliau apmokėti kelionės išlaidas.

Žinoma, Inga būtų turėjusi prašyti teismo leidimo atvykti į Italiją, nes byloje dėl teismo sprendimo nevykdymo ji buvo įpareigota neišvykti iš Lietuvos. Tai įvyko, kai ji pagrasino išvykti į šalį, kurioje nėra ekstradicijos sutarčių su Lietuva ir Italija. Tačiau antstolis būtų leidęs jai atvykti pas sūnų ir, pavyzdžiui, dalyvauti teismo posėdžiuose Italijoje.

Nežinau, ką turėčiau pasakyti sūnui: ar kad jo motina jį paliko, ar kad jo motina ir sesuo mirė.

Inga su Juliumi kasdien kalbėdavosi tik telefonu, tačiau 2023 m. balandžio 21 d. ji dingo. Skambinau policijai, Ingos mamai, bendriems draugams, Ingos advokatams ir teiravausi, ar jie ką nors iš jos girdėjo, bet sulaukiau neigiamo atsakymo. Šiuo metu vis dar nežinau, ar mano dukra ir buvusi žmona yra gyvos. Nežinau, ką turėčiau pasakyti sūnui: ar kad jo motina jį paliko, ar kad jo motina ir sesuo mirė?

– Jei jos abi atsirastų, kaip elgtumėtės?

– Teismų sprendimu, man ir Ingai yra nustatyti įsipareigojimai dėl vaikų globos. Tai, dėl ko galėtume susitarti, yra susitikimų datos ir trukmė. Nenoriu atskirti vaikų nuo mamos. Norėčiau, kad Julius ir Agata kuo daugiau matytų savo mamą. Žinoma, būtų labai neramu, kad Inga kitą kartą nepabėgtų su abiem mūsų vaikais, bet, manau, galėtume rasti sprendimą.

Broliui trūksta sesers

– Jūsų sūnus kalba itališkai ir šiek tiek lietuviškai. Dukra, kadangi didžiąją laiko dalį augo su mama Lietuvoje, itališkai nekalba. Kaip adaptuotumėte Agatą Italijoje, jei ji atsiras?

– Pasitelkdamas meilę ir kantrybę. Kreipsiuosi į psichologus – prašysiu jų pagalbos. Jei prireiks, samdysiu lietuviškai kalbančią auklę. Nemoku taisyklingai kalbėti lietuviškai – žinau tik kelis žodžius, bet jei reikės, išmoksiu daugiau. Juliui taip pat trūksta sesers. Manau, augdami vaikai turi matyti ir mamą. Tai, kas nutiko tarp manęs ir Ingos, nesvarbu, ji – Agatos ir Juliaus mama, o aš jų tėvas.

Situacija: vaiko grąžinimo, arba vadinamosios Hagos konvencijos, bylos neviešos, teismų sprendimai, net ir nuasmeninti, viešai neskelbiami. I. Filimonovo asociatyvi nuotr.

2021 m. balandį teismui Vilniuje nusprendus dėl repatriacijos, dar prieš prasidedant skyrybų procesui Italijoje, pasiūliau Ingai likti mano bute Italijoje su abiem vaikais. Būčiau apmokėjęs sąskaitas, o pats išsikraustęs į savo tėvų namus. Tada ji man pasakė, kad jai reikia kelių papildomų savaičių butui Lietuvoje sutvarkyti ir išnuomoti. Tačiau vėliau sužinojau, kad Inga išvyko į Palangą ir Lietuvoje pradėjo naują teisminę bylą, bandydama melagingai įtikinti Lietuvos teismus, kad mūsų vaikai gyveno ne Italijoje.

– Ar turite fizinių ir finansinių galimybių auginti savo vaikus? Kuo užsiimate?

– Esu inžinierius, dirbu nedidelėje įmonėje, kuri gamina elektros jungiklius pramoniniam naudojimui. Jau dvejus metus auginu ir rūpinuosi Juliumi – vežu į mokyklą, futbolo treniruotes, tvarkau namus, gaminu maistą, skalbiu drabužius, padedu sūnui ruošti namų darbus. Kad galėčiau rūpintis Juliumi ir suteikčiau jam geras gyvenimo sąlygas, suderinau savo darbo valandas. Sūnus lankosi pas psichologą, o aš, vadovaudamasis socialinių tarnybų patarimais, darau tą patį. Inga niekada nemokėjo nei teismo nustatyto išlaikymo vaikams, nei padengė man priteistas teisines išlaidas už pralaimėtus teismus.

– Ar buvusi jūsų žmona turėtų galimybių auginti vaikus Lietuvoje?

– Mano žiniomis, šiuo metu Inga nedirba, o kai dirbo, uždirbdavo nedaug. Netikiu, kad ji galėtų išlaikyti mūsų vaikus, nebent gautų pašalpas ir finansinę paramą iš manęs.

Inga, prašau, paskambink Juliui ir pasakyk, kad tau su Agata viskas gerai, – jis labai nerimauja. Juk už kelis eurus gali nusipirkti naują SIM kortelę, paskambinti ir ją išmesti. Mes abu labai nerimaujame.

– Jeigu jūsų buvusi žmona skaitys šį tekstą, ką norėtumėte jai pasakyti?

– Inga, prašau, paskambink Juliui ir pasakyk, kad tau su Agata viskas gerai – jis labai nerimauja. Juk už kelis eurus gali nusipirkti naują SIM kortelę, paskambinti ir ją išmesti. Mes abu labai nerimaujame.

Paskelbta paieška

Vietinė ir tarptautinė dingusiųjų – pastaruoju metu Kaune, Dainavos mikrorajone, gyvenusios I. Sala (gim. 1985 m.) ir mažametės jos dukros A. Sala (gim. 2020 m.) paieška buvo paskelbta liepos pradžioje.

Asmenis, žinančius mergaitės ir mamos buvimo vietą, jas mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašom paskambinti ikiteisminį tyrimą dėl jų dingimo atliekančio Kauno Dainavos policijos komisariato tel. 8 700 60 600, 8 700 64 800 arba 112. Galima susisiekti ir e. paštu raminta.dickiene@policija.lt arba vilma.savickaite@policija.lt.

M. Sala advokatė: tarptautinės šeimos bylos yra labai sudėtingos

M. Sala nuo teisminių procesų Lietuvoje pradžios atstovaujanti ILAW LEXTAL advokatė Simona Ambroziūnaitė teigė, kad ši I. ir M. Sala byla jai nėra kažkuo išskirtinė. „Su tokiais atvejais susiduriu beveik kiekvieną dieną. Turėjau ne vieną bylą, kurioje esu atstovavusi tiek vienam iš tėvų, kuris siekia paneigti neteisėtą vaiko išvežimo faktą, tiek ir kitam iš tėvų, kuris siekia vaiko grąžinimo“, – akcentavo ji.

Situacija: advokatė S. Ambroziūnaitė teigė, kad tarptautinės šeimos bylos yra labai jautrios ir emociškai sunkios. ILAW LEXTAL archyvo nuotr.

Pasak advokatės, kadangi vaiko gražinimo arba vadinamosios Hagos konvencijos bylos neviešos, teismų sprendimai net ir nuasmeninti nėra viešai skelbiami – čia galioja griežta duomenų apsauga, todėl tokioms byloms patekus į viešumą automatiškai kyla nemažai klausimų dėl teismo sprendimų pagrįstumo. Situaciją dar esą paaštrina tai, kad vaiko nenorintis grąžinti tėvas ar motina imasi visų įmanomų priemonių, kad to daryti nereikėtų.

„Viena iš mano specializacijų yra tarptautinės šeimos bylos, todėl turiu tikrai daug bylų, kur viena iš šalių yra užsienio pilietis. Tarptautinės šeimos bylos yra labai sudėtingos. Dažnai santuokos nutraukimo, vaikų globos klausimus tenka spręsti per kelias valstybes, rinkti įrodymus kitoje užsienio valstybėje, versti dokumentus, taikyti tarptautinę ir net kitos užsienio valstybės teisę ir t. t. Tokiose bylose būtina išmanyti ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę, o kartais net ir kitos užsienio valstybės teisę“, – aiškino S. Ambroziūnaitė.

Paklausta, su kokiais iššūkiais tenka susidurti atstovaujant bylose, kuriose klientas – užsienio pilietis, pašnekovė pabrėžė – pagrindinis iššūkis – specialistų kompetencijos trūkumas. Būtent dėl to tokios bylos užsitęsia. „Kitas aspektas – šios bylos yra labai jautrios ir emociškai sunkios. Todėl turi turėti tikrai tvirtą stuburą, kad galėtum dirbti su tokiomis bylomis. Deja, bet praktikoje matau, kad nemažai kolegų būtent dėl šios priežasties vengia šeimos bylų ir prie jų nedirba“, – vardijo M. Sala advokatė.

„Nuo ko priklauso tokių bylų sėkmė ar nesėkmė?“ – pasiteiravome. „Teismo sprendimas tokiose bylose 90 proc. priklauso nuo konkrečios kliento situacijos, pasirinkto advokato patirties, pasirinktos bylos strategijos, kliento turimų įrodymų ir teisinės argumentacijos“, – sakė S. Ambroziūnaitė.

Kalbėdama apie tai, ar teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo tėvui, šiuo metu su dukra dingusi I. Sala dar gali kur nors ginčyti, advokatė teigė, kad dėl vaikų globos lietuvė turėtų kreiptis į Italijos teismus ir ten spręsti visus klausimus, susijusius su vaikais.
Šokiravo vyro elgesys su nuoga mergaite: paplūdimyje glostė, guldė ir sodino ant savo lytinių organų 106

Šokiravo vyro elgesys su nuoga mergaite: paplūdimyje glostė, guldė ir sodino ant savo lytinių organų 106
Toks veiksmas ant medinio gulto sostinės Žirmūnų paplūdimyje, trukęs maždaug pusvalandį, rutuliojosi rugpjūčio 21-ąją apie 15.30 val.

Senyvo vyro glamonės

„Atėjau išsimaudyti. Žmonių buvo visai nedaug. Plaukioju ir žiūriu – mergaitė – nuolat ant to žmogaus – guli arba sėdi. Įprastai vaikai, kad ir nuogi, žaidžia arba smėlyje, arba prie vandens. O ji – nuolat ant jo. Vyras buvo tik su glaudėmis ir visaip ją glostė, spaudė prie savęs, sodino ant savo intymios vietos visiškai nuogą. Iškart pasijutau nesmagiai“, – atviravo vilnietė Gražina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.)

Skaitytojos nuotr.

Paklausta, ar mažametė, kuriai pasak pašnekovės, galėtų būti ketveri penkeri metai, dėl vyro elgesio rodė kokią nors aplinkinių dėmesį galinčią atkreipti emociją, moteris tarstelėjo, kad ne. „Atrodė, kad jai patiko. Juk vaikas nesupranta... Mergaitė ir pati vyrui vedžiojo per pilvą paėmusi paukščio plunksną“, – pasakojo moteris.

Viską užfiksavo

Pamaniusi, kad toks vyro, kuriam, tikėtina, – gerokai per 60-mt metų, elgesys vis dėlto yra nederamas, Gražina, atsistojusi už gulto, ant kurio jiedu su mažamete buvo, slaptai nufotografavo, kas vyksta. Vyras to nepastebėjo, bet mergaitė, neslėpė pašnekovė, matė.

Jei šis vyras leidžia sau taip elgtis viešoje vietoje, tai įsivaizduoju, kaip yra namuose...

„Nuotraukas nusiunčiau savo suaugusioms dukroms. Jos iškart pasakė: „Čia – tikrai negerai. Kviesk policija! Kviesk policiją!“. Visai nenorėjau veltis į šitą reikalą – žinojau, kad pareigūnai nereaguos, nes nieko neįmanoma įrodyti. Bet policiją iškviečiau. Jei šis vyras leidžia sau taip elgtis viešoje vietoje, tai įsivaizduoju, kaip yra namuose... Gal kitiems tai – normalu, kai dabar visur tolerancija...“ – nuogąstavo vilnietė.

Pareigūnų ji sakė lūkuriavusi apie pusvalandį, tačiau taip ir nesulaukusi išėjo. Panašiu metu marškinėlius vilkosi ir minėtas įtarimų sukėlęs vyras, – ruošėsi rengti ir mergaitę.

„Juk galėjo atvažiuoti greičiau. Kokia čia problema – įsijungei švyturėlius ir atvažiavai, bet turbūt labai trūksta policininkų. Padariau, ką galėjau. Pareigūnai man paskambino tik tada, kai jau važiavau viešuoju transportu. Užsiminiau, kad turiu nuotraukas ir galiu jas atsiųsti, bet jie atsakė: „Jeigu mums reikės, pasakysime“. Tačiau taip ir nepaskambino. Juntamas atsainumas. Tikriausiai pamanė, kad atvejis yra nevertas dėmesio“, – svarstė Gražina.

Pareigūnai tikslina aplinkybes

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja portalo kauno.diena.lt žurnalistams patvirtino – iškvietimą į Žirmūnų paplūdimį pareigūnai pirmadienį gavo. Įvykis buvo priskirtas „C“ kategorijai. Į šios kategorijos incidentus ekipažas, jos teigimu, turi atvykti per valandą. Pareigūnai tądien apžiūrėję visą pliažo teritoriją, vyro ir vaiko, atitinkančio nurodytus požymius, nerado. Įvykio vietoje jau nebuvo ir pranešėjos.

„Kalbėjau su komisariato viršininke, ji turi nuotraukas, pasirodžiusias žiniasklaidoje, nes papildomo moters pranešimo nesulaukėme. Šiuo metu tikslinamos įvykio aplinkybes. Pranešėjos duomenys yra registre, manau, kad pareigūnai patys su ja susisieks“, – sakė J. Samorokovskaja.

Skaitytojos nuotr.

Svarbu žinoti

Policijos atstovė priminė svarbų niuansą – jei žmogus mato akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius, pareigūnai prašo, kad iš įvykio vietos, kol neatvyko ekipažas, jis neišvažiuotų, o palauktų ir pabendrautų su pareigūnais.

„Jei žmogus turi galimybę užfiksuoti situaciją telefonu ar vaizdo kamera, tokius įrodymus taip pat reikėtų pateikti pareigūnams. Jei pranešėjas vis dėlto neturi galimybės laukti, turimą medžiagą galima pateikti per epoliciją. Pareigūnai su juo susisieks. Parašyti pareiškimą ir prisegti turimus įrodymus, galima ir atėjus į komisariatą“, – aiškino J. Samorokovskaja.
Pašiurpo išvydę jaunų pareigūnų tramdomą 60-metį: žmogus nieko nepadarė, o liko kruvinas 235

Pašiurpo išvydę jaunų pareigūnų tramdomą 60-metį: žmogus nieko nepadarė, o liko kruvinas 235
„Ką jūs padarėte? Jis nieko nedarė – tiesiog nueidinėjo nuo jūsų. Kodėl mušate žmogų?“ – dviejų pareigūnų – jauno vyro ir moters – klausė incidento vietoje buvę žmonės.

Tačiau teisėsaugininkai, regis, nesiklausydami užduodamų klausimų, nesiliaudami vis kratė vyresnio amžiaus vyrą vadinamuoju elektrošoku. Vaizdo įraše, akimirksniu paplitusiame internete, matyti iš kaktos jam bėgantis kraujas, kurį auka, vos tik gavusi progą atsiplėšti nuo žemės, valėsi ranka. „Aš nieko nematau!“ – rėkė tramdomas vyras. „Tai duok ranką!“ – išsyk šaukė jam jauna pareigūnė. „Negaliu!“ – pakeltu tonu atsakė vyriškis ir netrukus pareigūno vėl buvo pakartotinai spustelėtas prie žemės.

„Pamatysite, kaip prisižaisite vaikai!“ – pareigūnams šūktelėjo vienas iš įvykio liudininkų. Kiti žmonės tuoj pat reikalavo pasakyti priežastį, kodėl su vyru šitaip elgiamasi. „Vartojo necenzūrinius žodžius mūsų atžvilgiu ir pasirodė viešoje vietoje neblaivus. Kėlė ranką – pataikė man į lūpą“, – aiškino vyrą iš pradžių gulintį prispaudęs, o vėliau ir sėdintį prie kaklo ranka laikęs jaunas pareigūnas. „Kodėl tu jį smaugi?“ – klausė žmonės. „Aš nesmaugiu, aš laikau“ – gynėsi pareigūnas, o šalia stovinti jo kolegė per raciją vis kvietė atvažiuoti pagalbą.

Žmogus nieko nepadarė, o liko kruvinas. Tuoj širdis sustos, ką tada darysite? Atsakysite už lavoną?

„Žmogus nieko nepadarė, o liko kruvinas. Tuoj širdis sustos, ką tada darysite? Atsakysite už lavoną? Su savo nervais ir principais nustokite tokias nesąmones daryti“ – piktinosi incidentą stebėję žmonės. Pareigūnas dar kartą pakartojo vyro sulaikymo priešistorę, pabrėždamas jam prakirstos lūpos faktą. „Aš nedėjau tau į jokią lūpą“, – tvirtino vyriškis.

Šokiruojantis vaizdo įrašas baigėsi pareigūnų klausimu sulaikytajam: „Ar nueisi iki mūsų mašinos?“.

Kaip portalo žurnalistams aiškino Alytaus apskrities policijos atstovė Kristina Janulevičienė, nufilmuotas incidentas įvyko rugpjūčio 17-osios vakarą po 18 val. Tuo metu pareigūnai buvo kviesti į Takniškių kaimą Alytaus rajone dėl techninio eismo įvykio, kurio dalyviai nesutarė dėl kaltės. Atvykus ekipažui avarijos vietoje buvo rasti „Audi“ ir „Toyota“ automobilių vairuotojai. Vienas iš jų pripažino kaltę ir susipildė eismo įvykio deklaraciją. Policijos pagalba jiems reikalinga nebuvo.

„Šalia automobilių buvo keli akivaizdžiai neblaivūs asmenys. Vienas iš jų necenzūriniais žodžiais įžeidė policijos pareigūnus. Bandant vyrą nuraminti ir sudrausminti, jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o sulaikomas priešinosi. Pasipriešinimo metu buvo sužalotas 26-erių metų tyrėjas, kuris suteikus medicininę pagalbą, gydosi namuose. Tą patį vakarą, apie 23 val., buvo gautas Alytaus ligoninės medikų pranešimas, kad greitosios medicinos pagalbos automobiliu į priėmimo skyrių buvo pristatytas 60-metis vyras, kuris nukentėjo per pasipriešinimą policijos pareigūnams“, – detalizavo pašnekovė.

Pasak pašnekovės, impulsiniu prietaisu „Taser“ tramdytas vyriškis į alkotesterį įpūtė 1,7 prom. Po medikų apžiūros jis taip pat buvo išleistas į namus. Teisėsaugos akiratyje atsidūrė ne tik pareigūnams galimai pasipriešinęs 60-metis, bet ir pareigūnai dėl, tikėtina, piliečiui sukelto fizinio skausmo.

„Pareigūnai vertina situaciją ir artimiausiu metu bus priimti sprendimai“, – sakė Alytaus policijos atstovė.

DAUGIAU