-
Po dar vienos viešos R. Pratasevičiaus kalbos: tai gali būti kitokia istorija nei mes įsivaizduojame 29
Portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas M. Laurinavičius išsakė savo poziciją apie Baltarusijos valdžios surengtą konferenciją, kurioje suimtas R. Pratasevičius tikino, kad jaučiasi puikiai bei prašė nebeskleisti gandų apie jo sveikatą.
„Ant mano rankų yra suėmimo žymės, nes pareigūnai neturėjo su savimi antrankių. (...) Kalbant apie mano sveikatos problemas, girdėjau daug melagienų apie savo sveikatos būklę. Turiu pasakyti, kad jaučiuosi puikiai, esu puikiai nusiteikęs“, – pirmadienį kalbėjo Baltarusijos opozicijos tinklaraštininkas.
Sanpix nuotr.
Dvejopi vertinimai
„Viena vertus, akivaizdu, kad Baltarusijos režimas naudoja kankinimus ir bet ką kitą – įskaitant visokias medicinines priemones, tad tikėti (kad niekas R. Pratasevičiaus neskriaudė ir nenaudojo jėgos – „Kauno diena“), nėra pagrindo. Tai ką dabar daro Aliaksandro Lukašenkos režimas, daro ir teroristai, kai nori paskelbti kokią nors žinią pasauliui, rodydami, kad įkaitas tarsi perėjo į jų pusę. Bet yra ir kita pusė, kuri pradeda kelti man vis daugiau abejonių. Na, mažų mažiausiai kelti klausimus, ar tikrai viską galima taip surežisuoti. Nes, vėlgi, kalbame ne apie perskaitytą dešimties sakinių tekstą, o ilgai trunkančius pasisakymus. Kai kurie kiti šalutiniai požymiai rodo, kad tai galėtų būti ir kitokia istorija negu mes visi įsivaizduojame. Kol kas dar nenoriu daryti išvadų, todėl labai aiškiai nesuformuluosiu, bet tai, kas vyksta, kelia tam tikrų minčių“, – svarstė pašnekovas.
Kai kurie kiti šalutiniai požymiai rodo, kad tai galėtų būti ir kitokia istorija negu mes visi įsivaizduojame.
„Nieko netvirtinu, bet tai gali būti ne vien aukos vaidmuo. Dar kartą pabrėžiu, kad aš pasilieku prie pirmosios dalies, kuri sako, kad R. Pratasevičius yra nusikalstamo teroristinio režimo įkaitas“, – akcentavo M. Laurinavičius.
Dezinformacijos kampanija
Jis teigė atidžiai analizuojantis sulaikyto Baltarusijos opozicijos tinklaraštininko pasisakymus, tačiau kol kas, po minėtos spaudos konferencijos pasirodymo, sakė nesuformulavęs net analitinių prielaidų.
„Tuo metu, kai nutupdė lėktuvą ir R. Pratasevičių paėmė įkaitu, visiems, gyvenantiems demokratiniame pasaulyje, turbūt atrodė, kad jo vaidmuo yra pakankamai aiškus ir vertinimai ne veltui buvo nedviprasmiški. A. Lukašenkos režimui galbūt atrodė ir kitaip. Dabar jau yra pagrindas mažų mažiausiai kelti kai kuriuos klausimus dėl paties R. Pratasevičiaus vaidmens. Sunku pasakyti, kada tas vaidmuo ir kaip susiformavo. Aš neneigiu, kad Baltarusijos režimas naudoja viską, ką tik įmanoma“, – pakartojo Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
Užsiminus apie spaudos konferencijoje R. Pratasevičiaus išsakytą mintį, kur jis tikina, kad nepakeitė savo politinių pažiūrų ir nebus Baltarusijos prezidento palaikytoju, tačiau gerbia jį kaip žmogų, kuris sugebėjo išlikti stiprus šioje sudėtingoje situacijoje, M. Laurinavičius pabrėžė – esą dabar visiškai akivaizdu, kad R. Pratasevičius dalyvauja A. Lukašenkos dezinformacijos kampanijoje.
Sanpix nuotr.
„Ar tai yra vien tik jam daromo spaudimo rezultatas, neaišku. Kaip bebūtų R. Pratasevičius kalba labai sklandžiai – iš esmės taip, kaip kalbėdavo būdamas laisvas. Kad pavyktų tiek surežisuoti, jis turėtų būti labai geras aktorius, ko gero, net į kokius nors Oskarus pretenduoti… Tai visiškai neneigia A. Lukašenkos naudojamų metodų, neneigia, kad ir R. Pratasevičiui, labai tikėtina, tikrai daromas spaudimas, neatmetu ir kankinimų – tiek fizinių, tiek psichologinių, bet jo paties vaidmuo kelia vis daugiau klausimų“, – prie savo jau išsakytos minties dar kartą sugrįžo pašnekovas.
Primename, kad pirmadienį Baltarusijos valdžios surengtoje spaudos konferencijoje pasirodęs R. Pratasevičius, teigė neturintis jokių priekaištų, ir tikino, kad niekas jo neskriaudė ir nenaudojo prieš jį jėgos, todėl prašė žiniasklaidos nebeskleisti gandų.
„Prašyčiau nebeskleisti daugiau jokių gandų, nes dėl to kenčia Sofija (Sapega – BNS) ir mano tėvai, kurie yra Lenkijoje, informaciniame vakuume. Ponai, pagalvokite apie tai, kaip reaguotų jūsų motina, jeigu būtumėte tokioje situacijoje ir kažkas teigtų, kad jos sūnus buvo sumuštas, nors tai melas“, – kalbėjo sulaikytasis.
Jis teigė, kad nors pats jaučiasi gerai, jo tėvai kenčia dėl susidariusios situacijos ir jais manipuliuojama.
Tinklaraštininkas tikino, kad spaudos konferencijoje dalyvauja savo valia, niekas jo nevertė to daryti ir nieko už tai nesiūlė.
„Aš nebuvau verčiamas bendradarbiauti su tyrėjais – tai mano laisvas apsisprendimas ir noras“, – kalbėjo jis.
R. Pratasevičius teigė žinantis, kad daugybė žmonių internete vadina jį išdaviku, bet tikino, jog jo sąžinė rami ir jis siekia būti naudingas savo šaliai.
Jis akcentavo, kad žurnalistu tapo norėdamas būti naudingas žmonėms ir todėl, be kitų darbų, prisidėjo prie „Nexta“.
„Aš nuoširdžiai tikėjau tuo, ką darėme, nes dariau tai iš įsitikinimų“, – apie protestų organizavimą kalbėjo R. Pratasevičius.
Vis dėlto jis teigė pastaruoju metu pastebėjęs „politinius žaidimus“ ir asmenines ambicijas, todėl nusivylęs opozicine veikla.
Baltarusijos valstybinė televizija jau anksčiau parodė interviu su R. Pratasevičiumi, per kurį jis kalbėjo panašius dalykus, tačiau šis interviu buvo pasmerktas Baltarusijos opozicijos ir tarptautinės bendruomenės, teigiant, kad sulaikytajam akivaizdžiai daromas spaudimas. Jo tėvai taip pat yra išreiškę nerimą, kad opozicionierius yra blogos sveikatos būklės ir prašė tarptautinės bendruomenės padėti jį išgelbėti.
-
Advokatas – apie žiaurų jurbarkietės budelio elgesį: mes puikiai žinome, kodėl žmonės taip daro 22
Pakeitė poziciją
„Skundas buvo surašytas (buvusio – „Kauno diena“) Manto I. gynėjo. Gynėjas pasikeitė. Skundą aš peržiūrėjau ir man pasirodė, kad jis nereikalingas, nes klaidina. Skunde buvo prašoma išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti, nes neva gera valia Mantas atsisakė tęsti savo veiksmus. Jam inkriminavo pasikėsinimą išžaginti, o jis parašė skundą, kad jis pats savo bandymą nutraukė. Tai – teisinės vingrybės, bet pasižiūrėjus visą bylą, paties Manto parodymus, akivaizdu, kad jis tai padarė, be abejo, sava valia, bet jo apsisprendimui įtaką darė nukentėjusiosios elgesys – tai, kad ji nesutiko, priešinosi, rodė nenorą. Todėl jis pakeitė savo poziciją. Teisiškai žvelgiant, tai nėra savanoriškas atsisakymas“, – dėstė naujasis jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus, paaiškindamas, kodėl jo ginamasis prieš bylos nagrinėjimą atšaukė anksčiau pateiktą apeliacinį skundą.
Pasak advokato, jo ginamasis niekada neginčijo savo veiksmų, o pastarasis sprendimas – atšaukti skundą, buvo priimtas, kad bylos nagrinėjimas nebūtų apsunkintas. „Jis visada pripažino visus kaltinimus. Supraskite, tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurias pasakoja nukentėjusioji, liudininkai, teisiamasis, o prokuroras juos kvalifikuoja, vertina. Jūs gi suprantate, kiekvienas pasakoja iš savo matymo ir supratimo pusės, todėl pasakojimai šiek tiek varijuoja, bet jis visada pripažino savo veiksmus“, – detalizavo pašnekovas.
Žmogus – pusiau gyvulys, pusiau robotas – pusiau sąmoningas. Kuri pusė tuo metu nugali – ar gyvuliška, ar žmogiška prigimtis ir mąstymas, ta pusė ir laimi.
Kova tarp dviejų pusių?
Paklaustas, kaip nuteistasis Mantas I. aiškina šio nusikaltimo motyvus, O. Martinkus teigė: „Mes puikiai žinome, kodėl žmonės tokius dalykus daro. Žmogus – pusiau gyvulys, pusiau robotas – pusiau sąmoningas. Kuri pusė tuo metu nugali – ar gyvuliška, ar žmogiška prigimtis ir mąstymas, ta pusė ir laimi“, – kalbėjo jurbarkietės skriaudėjo advokatas.
Jis pridūrė, kad tai, jog Mantas I. pripažįsta visus kaltinimus ir atšaukė apeliacinį skundą, netaps lengvinančiomis aplinkybėmis iš naujo atverstoje byloje, tiesiog nuteistojo pozicija, jo teigimu, tokiu būdu taps aiškesne. „Formalus, teisinis apeliacinio skundo buvimas, duoda galimybę aiškinti, kad nėra pilno prisipažinimo. Skundas buvo teisinis, o ne faktinis dalykas, tai nėra lengvinanti aplinkybė“, – aiškino O. Martinkus.
Pašnekovas pridūrė, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų gynėjai bylose dirba savo darbą, nes advokatai abiem pusėms priklauso pagal įstatymą. Advokatai, detalizavo jis, padeda atkreipti dėmesį į tam tikras švelninančias aplinkybes, tuo tarpu prokurorai – į kaltinančias.
„Teisininkai su tokiais dalykais dirba kiekvieną dieną. Nusikaltimai vyksta, jie niekur nedingsta – buvo yra ir, deja, jie matyt, bus ateityje“, – samprotavo jurbarkietės skriaudėjo advokatas.
Instinktų auka
Pakeistą Manto I. poziciją nukentėjusiosios gynėjas Mindaugas Vasiliauskas sakė vertinantis, kaip nuteistojo teisę, tačiau pabrėžė, kad gynybinė jo pozicija keičiama jau ne pirmą kartą. „Pakeitė gynėją – pasikeitė ir taktika“, – tarstelėjo jis.
Išgirdęs apie O. Martinkaus pasvarstymus apie žmogiškosios ir gyvuliškosios prigimties kovą nuteistajam Mantui I. vykdant nusikaltimą, teigė, kad už instinktų nesuvaldymą numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė, nes tai padaro didelę žalą žmogui, kuris neturėtų būti kažkieno nesuvaldytų instinktų auka.
Manau, kitokio atsakymo kaip tik gyvuliškas instinktas, nelabai ir surasi.
„Faktas, kad gynėjas bando kažkaip pateisinti savo ginamąjį. Kai užduoda klausimą, kodėl taip padarė, manau, kitokio atsakymo kaip tik gyvuliškas instinktas, nelabai ir surasi“, – svarstė jurbarkietės advokatas.
Reikšmingi liudytojai
Pasak M. Vasiliausko, per artimiausius posėdžius byloje, kurie numatyti rugsėjo 17-ąją ir 20 dieną, planuojama apklausti reikšmingas įvykio aplinkybes galinčius žinoti asmenis – tarp jų ir vakarėlyje, kaimo turizmo sodyboje, 2019 metų gegužės 26 dieną dalyvavusius nukentėjusios merginos klasiokus.
„Tai, ką teismas nusprendė apklausti, mus tenkina. Tie liudytojai, mano nuomone, mums naudingi – jie patvirtins, koks iš tikrųjų tuo metu buvo kaltinamasis, ir ką jis kalbėjo, aš taip tikiuosi, nes ikiteisminio tyrimo metu jie nurodė palankias mano atstovaujamiesiems aplinkybes“, – kalbėjo M. Vasiliauskas.
Mindaugas Vasiliauskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.
Atvertė iš naujo
Kaip teigiama, Klaipėdos apygardos teismo pranešime spaudai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo ištirta dalis įrodymų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), grąžinęs iš naujo nagrinėti bylą apygardos teismui, nurodė, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba tai buvo daroma pažeidžiant įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija birželio 11 d. vykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje nutarė bylą nagrinėti įprastine tvarka. Dėl šios priežasties byloje bus atliekamas įrodymų tyrimas – ištirta visa bylos medžiaga, apklausti įvykio liudytojai.
Siekia realios bausmės
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Jaunas vyras vis dar medikų rankose: prašo pagalbos surandant jį Vilniuje sumušusį asmenį 8
Išvydo šiurpų vaizdą
Birželio 5-osios naktį, apie 02.30 val., suskambus „Messenger“ programėlei telefone į gyvenimo draugo vaizdo skambutį atsiliepusi Aliona pasakojo išvydusi kraupų vaizdą. Iš jauno vyro burnos pylėsi kraujas, bėgo seilės. Ant vienos akies buvo didžiulis gumbas, per kurį nesimatė net blakstienų. Taip pat buvo matyti mėlynės, veido asimetrija ir patinimas, kreiva nosis.
„Tą naktį draugas man pats paskambino iš ligoninės. Jis sakė, kad atsitiko nelaimė, bet visiškai nieko neatsiminė, kas nutiko. Užsiminė, kad jo veido kaulai – sulaužyti. Pamačiusi vaizdą, tiesiog praradau žadą – negalėjau patikėti savomis akimis. Paklausiau, kur jis yra, išsikviečiau taksi ir iš karto važiavau į ligoninę“, – atviravo pašnekovė.
Pamačiusi vaizdą, tiesiog praradau žadą – negalėjau patikėti savomis akimis. Paklausiau, kur jis yra, išsikviečiau taksi ir iš karto važiavau į ligoninę.
Jaunas vyras vis dar yra prižiūrimas medikų Vilniaus Žalgirio klinikoje. Čia jam atlikta žandikaulio operacija. Pasak Alionos, medikai konstatavo, kad žandikaulis po įvykių Vilniaus centre lūžo trijose vietose, taip pat įskilo akikaulis, nosikaulis, dantys – sutvirtinti, pažeista viršutinių dantų karūnėlė. „Gydytojai užsiuvo viršutinės lūpos, nosies ir antakio žaizdas“, – tarstelėjo ji.
Papasakojo, kas vyko
Kalbėdama apie minėtą birželio 5-ąją vilnietė pasakojo, kad tądien jos draugas po darbo su kolegomis užsuko į barą Vilniaus gatvėje, o po vidurnakčio, kai viskas užsidarė, visi jie ėjo Vilniaus gatve ir stabtelėjo laukti taksi prie paskutinio parduotuvės „Zara“ vitrininio lango, Vilniaus gatvės ir Gedimino prospekto sankryžoje. Būtent šioje vietoje įvykiai ir pasisuko netikėta linkme. Tai vėliau ji pamatė vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotuose įrašuose.
„Bendradarbiams iš paskos Vilniaus gatve ėjo mano draugas. Matėsi, kad jis kalbėjo telefonu. O už jo, didesniu atstumu, ėjo kiti du vyrai. Kai mano draugas priėjo prie savo bendradarbių, minėti du vyrai taip pat pasuko link jų ir sustojo prie vieno mano draugo bendradarbio pasikalbėti. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, jie kalbėjosi apie penkiolika minučių. Visi bendradarbiai ir šie du vyrai buvo greta vienas kito, o mano draugas vienintelis judėjo aplink – matėsi, kaip jis eina parūkyti, atsisėda ant palangės, užsiriša batą, kažką pasako tiems dviem vyrams, mosikuoja rankomis. Atrodė, lyg būtų kilęs kažkoks konfliktas“, – detalizavo pašnekovė.
Vilniaus apskrities VPK nuotr.
Po viso to situacija dar labiau paaštrėjo – vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose, sakė Aliona, buvo matyti, kad vienas iš minėtų dviejų vyrų, vilkėjusių smėlio spalvos paltą, kuri nusiėmė ir davė palaikyti, pribėgo prie jos draugo ir trenkė jam į žandikaulį. Po smūgio moters draugas žengė kelis žingsnius atgal, tačiau tada minėtas vyras spyrė jam su koja, bet ar pasiekė, nežinia.
„Mano draugas vėl žengė porą žingsnių atgal – nežinau, ar dėl žandikaulio skausmo, ar dėl kitos priežasties, ir užėjo už kiosko. Tada minėtas vyras taip pat ten nubėgo, bet už kelių sekundžių sugrįžo prie tos pačios kompanijos. Netrukus į tą vietą, kur stovi kioskas ir sumuštas gulėjo mano draugas, pradėjo rinktis žmonės. Tikriausiai jie pradėjo rėkti. Tada mano draugą mušęs vyras su savo draugu pabėgo, nors ir buvo bandytas sulaikyti sugriebus už marškinėlių“, – kalbėjo vilnietė.
Ieško daugiau liudininkų
Moteris atvira – tą naktį jos draugas buvo išgėręs, tačiau jo girtumo laipsnis esą tikrai negalėjo būti sunkus, nes pora kitą rytą jau buvo suplanavusi kelionę į pajūrį, jaunas vyras turėjo vairuoti automobilį ir tą žinojo. Tad, sakė ji, pasielgti neatsakingai ir būti sunkiai apgirtęs negalėjo. Aliona viliasi, kad atsiras daugiau liudininkų, kurie tą naktį buvo Gedimino prospekte, netoli minėtos vietos, kur įvyko incidentas. Moteris teigė, kad čia esančioje aikštelėje birželio 5-ąją stovėjo ir taksi automobilis. Tad prašo atsiliepti ir jo vairuotoją.
Vienas iš liudininkų, pašnekovės teigimu, apibūdino prieš jos draugą smurtavusį vyrą: jis – maždaug 176 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo. Plaukai šviesūs, ilgesni, sušukuoti atgal, o šonai – nuskusti trumpiau. Vilkėjo smėlio spalvos ilgesnį paltą ar švarką, baltus marškinėlius, tamsias kelnes.
Vilniaus apskrities VPK nuotr.
Primename, kad pranešimo apie nelaimę Vilniaus apskrities pareigūnai sulaukė birželio 5 d. 00.28 val. Informuota, kad Vilniuje, Vilniaus g. ir Gedimino pr. sankirtoje, prie vyro priėjo du nepažįstami asmenys, kurių vienas be jokios priežasties kumščiu jam sudavė į veidą. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ir galva trenkėsi į žemę.
Atvykus pareigūnams, ant žemės gulėjo vyras, gimęs 1988 metais. Jis buvo be sąmonės. Praeiviai teigė, kad asmuo, kuris šiam vyrui trenkė, buvo sportiško sudėjimo, vilkėjo baltus marškinėlius. Tačiau asmens, panašaus į apibūdintąjį, pareigūnai nerado.
Policija prašo visuomenės pagalbos – atpažinti vaizdo kamerų užfiksuotus asmenis ir informuoti Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Dovilę Švabauskienę, mob. tel. 8 607 12521, (8 5) 271 6292, el. paštu dovile.svabauskiene@policija.lt, paskambinti skubios pagalbos telefonu 112 arba sumušto vyro draugei Alionai mob. tel. 8 675 49139.
-
Po publikacijos apie lifte užstrigusią 70-metę – pokyčiai: prie mygtukų atsiras lietuviški užrašai 16
Pagalbos sulaukė ne iš karto
Minėta nelaimė Kauno geležinkelio stoties rūmų lifte, M. K. Čiurlionio gatvėje, įvyko birželio 3-iąją. Ugniagesiams buvo pranešta, kad čia jau 30 minučių užstrigusi 70-metė. Ji nurodė skambinusi ir „Kauno liftų“ avarinei tarnybai, tačiau atvykstančių jos darbuotojų taip ir nesulaukė.
Į įvykio vietą atskubėjus ugniagesiams garbaus amžiaus moteris rasta užstrigusi lifte. Ją išvadavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai.
Apie incidento aplinkybes portalo kauno.diena.lt žurnalistai kitą dieną teiravosi bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovės Rūtos Magdalenos Atroškaitės. Ji pabrėžė, kad svarbu žinoti, jog už liftų, kurie yra geležinkelio stotyje, priežiūrą atsakinga ne „Kauno liftų“ avarinė tarnyba, o bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, ir papasakojo apie šį konkretų atvejį daugiau.
Pasak jos, lifte užstrigusi 70-metė, tikėtina, apimta streso, nepaspaudė mygtuko, o skambino įvairiausiais numeriais, tarp jų – ir savo artimiems žmonėms, kurie pažįsta kažką, kas galėtų padėti, manydama, kad taip pagalbos sulauks greičiau.
„Tokiais ratais keliaujant skambučiams, laimė, žinia atėjo ir iki mūsų darbuotojų. Tačiau tikrai užtenka paspausti mygtuką, esantį lifte, – nereikia niekur skambinti. Mūsų žmonės, kurie dirba stotyje, ateis ir padės per kelias minutes, nes signalas gaunamas iš karto. Šiuo atveju, manau, viskas truko pusvalandį todėl, kad moteris bandė ieškoti pagalbos rinkdama visus telefonų numerius, kokie tik šauna į galvą, o ne paspausdama mygtuką, kuris lifte tikrai matomas. Bet tikiu, kad žmogus išsigando ir dėl to nepaspaudė mygtuko“, – bandydama įsijausti į nelaimėlės situaciją detalizavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.
Pakurstė kauniečių pasipiktinimą
Tačiau portalo fotoreporteriui nuvykus apžiūrėti ir užfiksuoti, kaip atrodo Kauno geležinkelio stoties rūmų lifto erdvė, jis pastebėjo, kad užrašai prie mygtukų – tik anglų kalba. Šis niuansas nepraslydo pro akis ir kauno.diena.lt skaitytojams – vos tik pasirodė publikacija, daugelis pažėrė kritikos įrengusiems liftą.
Iš kur 70-metei žinoti kiekvieną „paukščių kalbą“ – vienur angliškai, kitur – kiniškai ir niekur Lietuvoje – lietuviškai!
„Tai Lietuvoje valstybinė kalba yra ne lietuvių? Kaip čia suprasti? Reikia anglų kalbos žodyną dar nešiotis. Sovietų laikais reikėjo rusų kalbos, bet laisvai buvo galima mokytis mokyklose ir prancūzų, vokiečių ar anglų. O dabar kaip beždžionės niekieno neliepiami kišame tą anglų kalbą. Matosi – net užrašų ant avarinių pultų lietuviškai nėra. Tikra betvarkė ir niekam tai nerūpi. Kur žiūri gaisrinės tarnybos?! Lietuva labai jau europietiška, todėl visur tik anglų kalba... Čia atvykstantiems turistams ir pabėgėliams stengiasi įtikti, o lietuviai mažiausiai rūpi. Išvertę užrašykite – iš kur 70-metei žinoti kiekvieną „paukščių kalbą“ – vienur angliškai, kitur – kiniškai ir niekur Lietuvoje – lietuviškai!“ – plūdo kai kurie.
Vilmanto Raupelio nuotr.
„O, tai piešinuko kaip mažam vaikui neužtenka? Jeigu jau piešinuko neužtenka, tai ir valstybine kalba parašytas užrašas nepadės“, – paprieštaravo Gertrūda. „Tačiau tuoj pat sulaukė atsako: Reikia žinoti, ką tas piešinukas reiškia, o gyvename Lietuvoje – užrašai turi būti lietuviški, kita kalba kaip papildoma“, – pastebėjimą išsakė prie straipsnio komentavusi Birutė.
Žada pokyčius
Žurnalistams dar kartą susisiekus su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstove R. M. Atroškaite ir išsakius pastabas dėl to, kad lifte, prie mygtukų, nėra užrašų lietuvių kalba, pašnekovė pažadėjo, kad artimiausiu metu bus užklijuoti lipdukai ir lietuvių kalba.
Apie tokių pokyčių būtinumą antrino ir Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovė Edita Šveikauskienė. „Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ matomoje vietoje turi pateikti lifto veikimo instrukciją valstybine kalba. Valstybinės kalbos įstatymo septynioliktajame straipsnyje rašoma: „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.“ Visi viešieji užrašai, kuriuos teikia pati įmonė, privalo būti pateikti valstybine kalba“, – sakė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Tačiau rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.
Gali grėsti bauda
„Kaune valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės ir savivaldybės viešosios lietuvių kalbos klaidų prevenciją vykdo Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio vyr. specialistas – kalbos tvarkytojas. Jis kontroliuoja, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą reglamentuojančių teisės aktų mieste, gali pareikalauti pateikti informaciją lietuvių kalba. Pašalinti pažeidimus nurodomas laikas vadovaujantis protingumo principu“, – akcentavo E. Šveikauskienė.
Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nurodoma, kad Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 120 eurų. Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 140 eurų. Jei administraciniai nusižengimai padaromi pakartotinai, gali grėsti bauda nuo 170 iki 230 eurų.
-
Įvertino: A. Lukašenkos režimas siunčia signalą – tie, kas priešinsis, negalės pabėgti 15
Ne tik R. Pratasevičius
Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus, dabartinius laisvo judėjimo suvaržymus Baltarusijos piliečiams galima vertinti kaip represijas. Tačiau tai esą gali turėti ir labai konkrečių tikslų. Vienas jų galimai susijęs su gegužės 23-iąją Minske priverstinai nutupdyto „Ryanair“ orlaivio, kuriuo skrido Ramanas Pratasevičius, incidentu, tačiau tai – ne vienintelė priežastis.
„Operacija, kuri šiuo metu vykdoma, yra nutaikyta ne tik į R. Pratasevičių, bet galimai ir į visą tinklą asmenų, ar net organizacijų, kurios, tikėtina padėjo Baltarusijos režimą demaskuojantiems informacijos kanalams, tarp kurių ir „Nexta“, demaskuoti režimą. Tie kanalai rėmėsi informacija, gauta iš režimo vidaus. Buvo pranešimas, kad skrisdamas Minske priverstinai nutupdytu „Ryanair“ lėktuvu R. Pratasevičius turėjo kompiuterį, kurį bandė slėpti. Būtų sunku patikėti, kad tame kompiuteryje nebuvo visų kontaktų ar būdų, kaip jis tą informaciją gavo. R. Pratasevičiaus apklausos, šiuo metu vykdomos Minske, yra tik viena visų šou dalių. Manau, kad šiuo metu aiškinamasi, kas tame kompiuteryje. Nežinau, kiek jis buvo visa tai apsaugojęs, ir kiek buvo įmanoma tai padaryti, bet, manau, kad tai yra vienas iš pagrindinių taikinių“, – svarstė pašnekovas.
M. Laurinavičius dar kartą pakartojo – akivaizdu, kad Baltarusijos režimas bando sutraukyti visą pasipriešinimo tinklą – pradedant nuo žurnalistų ir baigiant kitais žmonėmis. Nors žinoma, kad prieš nutupdant „Ryanair“ orlaivį, anksčiau lėktuvu skrido ir Sviatlana Cichanouskaja, tačiau, sako vyriausiasis analitikas, neatmestina tikimybė, kad R. Pratasevičiaus sulaikymas Baltarusijos režimui buvo naudingesnis turint tikslą sužinoti, kas režimo viduje veikia prieš režimą.
Kad nepabėgtų?
„Gali būti siekiama, kad tie žmonės, kuriuos režimui pavaldūs asmenys jau pradėjo gaudyti, arba tikisi sugauti, neišvyktų iš šalies, nes, panašu, kad režimas ėmėsi politinio pasipriešinimo lauko išvalymo taktikos sulaikant, uždarant į kalėjimus. Visai tikėtina, kad siekiama net ir fizinio kažkurių žmonių pašalinimo, jei to reikės. Tokiu atveju, sienų uždarymas, kad tie asmenys nepabėgtų, yra ne vienintelė, bet tikėtina priežastis“, – detalizavo pašnekovas.
Paklaustas, kiek ilgai Baltarusijos režimas savo piliečiams gali neleisti išvykti iš šalies, M. Laurinavičius teigė, kad tai prognozuoti sunku, nes, pavyzdžiui, Sovietų Sąjunga taip savo piliečius laikė dešimtmečiais. Tad niekas, sako jis, negali garantuoti, kad A. Lukašenka taip pat nesiims pastarosios taktikos.
Tai gali būti tiesiog signalas, kad bet kas, kas imsis pasipriešinimo, neturės net galimybės pabėgti, kai sienos uždarytos, ir vis tiek bus pagauti bei vienaip ar kitaip sunaikinti.
„Bandydami visiškai sunaikinti pasipriešinimą, jie stengiasi neutralizuoti ne tik visus pasipriešinimo židinius šalies viduje, bet ir parodydami piliečiams, kad jie niekur nuo to negali pabėgti. Tai gali būti tiesiog signalas, kad bet kas, kas imsis pasipriešinimo bet kokia forma, neturės net galimybės pabėgti, kai sienos uždarytos, ir vis tiek bus pagauti bei vienaip ar kitaip sunaikinti fiziškai ar psichologiškai. Tai – represijos, nukreiptos prieš savą tautą. Žvelgiant iš Baltarusijos režimo pusės, tokios represijos labai ciniškai racionalios“, – įstikinęs Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
Bendra teroristinė erdvė
Baltarusijos piliečiams, neturintiems nuolatinio leidimo gyventi užsienyje, iš šalies išvykti uždrausta, tačiau kelionėms oro transportu šis draudimas netaikomas, bet, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos aviakompanijos šiuo metu aplenkia Baltarusijos oro erdvę, ar tai galėtų reikšti, kad baltarusiams vienintelė kryptis – Rusija?
„Nėra prasmės skirstyti erdvės į Rusiją ir Baltarusiją – tai bendra nusikalstama, teroristinė erdvė, veikianti tais pačiais metodais. Jie puikiai žino, kas ir taip yra akivaizdu, kad jei Rusija pati surengė tariamo perversmo prieš A. Lukašenką demaskavimą ir Maskvoje suėmė jo partnerius, jie puikiai žino, kad bandymas bėgti į Rusiją yra tas pat kaip pervažiuoti iš Minsko į Gardiną ar panašiai – niekuo saugesni žmonės ten jaustis negalėtų“, – pabrėžė ekspertas.
Neleidžia išvykti
Primename, kad Minsko režimas antradienį dar labiau suvaržė baltarusių galimybes išvykti iš šalies. Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba platformoje „Telegram“ paskelbtame pareiškime nurodė „pastaruoju metu gavusi daug prašymų išvykti iš Baltarusijos remiantis turimu leidimu gyventi [užsienyje]".
Tačiau, anot tarnybos, išvykti iš Baltarusijos gali tik piliečiai, turintys dokumentus, suteikiančius jiems teisę „nuolat gyventi užsienio valstybėje“. Tarnyba pridūrė, kad „leidimas laikinai gyventi... nėra priežastis vykti į užsienį“.
Šis žingsnis žengtas pastaraisiais mėnesiais dešimtims baltarusių palikus šalį, Minsko režimui brutaliai slopinant opoziciją po beprecedenčių protestų bangos, kurią išprovokavo Vakarų demokratijų nepripažįstamas autoritarinio prezidento A. Lukašenkos perrinkimas naujai kadencijai pernai rugpjūtį.
Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės S. Cichanouskajos, baltarusiai tapo režimo įkaitai savo šalyje. „Mes suprantame, kad dabar Baltarusijos žmonės tapo įkaitais savo šalyje – tie, kurie yra kaltinami, dabar nebetruri jokios galimybės išvykti iš šalies. Bet šią situaciją lėmė režimas, ne Europos Sąjungos lyderių sprendimai, Lukašenka yra tas, kuris įstūmė šalį į šią situaciją“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė S. Cichanouskaja.
Ji taip pat teigė, kad Europos Sąjungos šalys galėtų imtis sprendimų plačiau atverti sienas nuo režimo bėgantiems baltarusiams. „Tai yra Europos Sąjungos šalių sprendimai, mes negalime jų paveikti, bet mes pasisakome už sausumos sienų atvėrimą baltarusiams, kuriems pavyko ištrūkti“, – teigė ji.
