Berniukas sveria 3,02 kg ir yra 51 cm ūgio. Laimingi tėveliai Viktorija bei Giedrius vaikui jau  išrinko ir vardą – Jonas.

„Man tai buvo pirmasis gimdymas, todėl turėjau nemažai nerimo, bet nuostabus personalas labai padėjo. Tik geriausi atsiliepimai apie šį skyrių“, – kalbėjo jaunoji mama.

Linkėdami gražiai šeimai daug sveikatos, LSMU Kauno ligoninės medikai primena, kad šios gydymo įstaigos Akušerijos ginekologijos skyriuje moterų laukia modernios ir šviesios gimdyklos. Visos palatos yra vienvietės, tad gimdyvės ir jų artimieji gali džiaugtis privatumu.

Kaip Eltai pirmadienį sakė LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas, praėjusiais metais Akušerijos ginekologijos skyriuje gimė apie 1200 vaikų.

Juodojoje COVID-19 spalvinėje zonoje, kaip penktadienį skelbia Statistikos departamentas, tebeskendi 59 šalies savivaldybių teritorijos, ir tik vienintelei (Pagėgių savivaldybei) pavyko iš jos ištrūkti į mažesnį sergamumą liudijančią raudonąją zoną. O tai reiškia, kad Pagėgiuose per pastarąsias 14 parų nustatyta mažiau nei 500 naujų COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose santykinis sergamumo rodiklis šiuo metu gerokai didesnis – viršija 1000 atvejų.

Vilniuje nuo COVID-19 ligos mirė 963 žmonės, iš viso registruotos jau 2043-jų užsikrėtusių šia infekcija žmonių mirtys. Ketvirtadienį išaiškinti 725 nauji susirgimai, nuo pandemijos pradžios – 105 315. Dabar koronaviruso infekcija serga 8114 vilniečių, pasveiko – 94 759. Pastarųjų dviejų savaičių laikotarpiu 100 tūkst. sostinės gyventojų nustatyta 1826,3 naujo COVID-19 ligos atvejo.

Praėjusią parą COVID-19 diagnozė buvo patvirtinta 389 kauniečiams, šiuo metu mieste serga 4041 gyventojas, jau pasveiko – 43 919. Deja, 1103 infekuoti asmenys mirė, iš jų 622 – tiesiogiai nuo koronaviruso infekcijos. Santykinis sergamumo rodiklis per dvi pastarąsias savaites 100 tūkst. Kauno miesto gyventojų – 1796,6 atvejo. Bendras užsikrėtimų COVID-19 atvejų skaičius antrajame pagal didumą Lietuvos mieste artėja prie 50 tūkstančių.

Klaipėdoje per 14 parų 100 tūkst. gyventojų nustatyta 1997,2 naujo ligos atvejo (ketvirtadienį – 172). Statistikos departamento duomenimis, serga 2408, pasveiko 26 225 klaipėdiečiai. Dėl COVID-19 gyvybių neteko 267 uostamiesčio gyventojai, iš viso registruotos 620-ies užsikrėtusių asmenų mirtys.

Šiauliuose ketvirtadienį sergančiųjų šia infekcija padaugėjo 116 asmenų, ir dabar šia liga serga 1440 šiauliečių. Nuo jos pasveiko 16 168 gyventojai, mirė 300 (šiame mieste registruotos 446 infekuotų asmenų mirtys). 100 tūkst. šiauliečių per dvi paskutines savaites priskaičiuota 1659,7 naujo COVID-19 atvejo.

Panevėžyje pastarasis rodiklis gerokai mažesnis, – 1011,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Serga 742, pasveiko 12 045 panevėžiečiai, mieste mirė 448 užsikrėtusieji, iš jų 260 – tiesiogiai nuo COVID-19 ligos.

Epidemiologų teigimu, mirtinai pavojinga infekcija Lietuvoje tebeplinta, tiesa, ne visose savivaldybėse vienodai. Kai kurios išgyvena tam tikrą atoslūgį, tik niekas negali pasakyti, ar tai reiškia, kad COVID-19 pradeda atsitraukti, ar tik trumpam stabtelėjo. Procentine išraiška didžiausios teigiamų tyrimų dalys paskutinių 7 parų laikotarpiu nustatytos Kėdainių rajone (25,8 proc. iš 1290 tyrimų), Vilkaviškio rajone (24,7 proc. iš 948 tyrimų), Šakių rajone (26,6 proc. iš 642 tyrimų), mažutėje Birštono savivaldybėje (42,4 proc. iš 92 tyrimų).

Mažiausiai galimai imunizuotų (persirgusių COVID-19 ar nuo šios ligos paskiepytų) žmonių gyvena Šalčininkų rajone (56,2 proc.), daugiausiai – didelėmis erdvėmis ir mažu gyventojų skaičiumi pasižyminčioje Neringoje (98,5 proc.). Iš šalies didžiųjų miestų dabar daugiausiai galimai imunizuotų žmonių turi Panevėžys (74,8 proc.), o mažiausiai – Klaipėda (67,2 proc.).

Paupių gyventojams nerimą keliantis galimo potvynio pavojus niekur nedingo, nors anot per LRT sekmadienio rytą kalbėjusių hidrologų, jei nebus staigaus atlydžio, tai tirpstančio sniego vandenys susigers į žemę, ir didelio potvynio gali nebūti. Jeigu potvynis vis tik bus, tai ne anksčiau kaip pirmąjį kovo dešimtadienį.

Stebėdami šią žiemą Neryje besiformuojančias ledų sangrūdas, pakrantėse gyvenantys žmonės puikiai prisimena 2010-ųjų pavasario potvynį, per kurį ypač nukentėjo Radikių kaimo Kauno rajone gyventojai. Ties kaimu Neris daro vingį, iš sąnašų susidarė salos, todėl ledai užstrigo, susiformavo sangrūdos ir upė tuomet smarkiai ištvino. Vanduo užliejo namų pirmuosius aukštus, sugadino baldus ir kitą turtą, skendo kiemuose palikti automobiliai. Stichijos metu, Kauno rajono savivaldybės duomenimis, nukentėjo apie 80 sodybų, patirta beveik 600 tūkst. eurų nuostolių.

Bėgant metams po ilgų ginčų galop apsispręsta dėl apsauginio pylimo ties Radikių kaimu statyba. Neries upės pakrantės teritorija patenka į sniego tirpsmo ir liūčių potvynių grėsmės zoną bei ledo sangrūdų sukeliamų potvynių grėsmės zoną. Potvynio vandenys grasina užlieti ne tik Radikius, bet ir prie Neries esančias gyvenvietes Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, kur pastaraisiais metais netoli upės iškilo bei tebekyla nemažai naujų individualių namų.

„Kol kas pas mus ramu, ledonešis neprasidėjęs. Taip, matėme, kad prie statomo naujo tilto per Nerį jau kaupiasi ledai. Bet girdėjome, ir tilto statytojai savo ruožtu, stebėdami situaciją upėje, žada pasirūpinti techninėmis priemonėmis, kad didelės ledų sangrūdos nesusidarytų, – sekmadienį naujienų agentūros kalbintas paaiškino buvęs Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos padalinio vadovas Gediminas Jankus, gyvenantis kitame Neries krante, prieš Radikius, Kleboniškyje (kurio dalis teritorijos irgi buvo apsemta per 2010-ųjų potvynį). – Mūsų namas – atokiau nuo kranto, ant aukštumos, potvynio vandenys mūsų neapsėmė. Tada prie pat upės sodybas turintys žmonės irgi buvo perspėti, kas gali nutikti. Bet ne kiekvienas patikėjo, kad ledai pokšėdami, griaudėdami naktį pajudės, lyg baisi stichija, viską laužydami, plukdydami, dargi metalines tvoras lankstydami. Kai kurie gyventojai net nebuvo savo automobilių iš garažų po namu ar kiemo išsivarę, tai smarkiau nukentėjo. O dabartiniai naujakuriai, prieš pradėdami statybas pakrantėje, suveža daug žemių, tvirtina, aukština savo sklypus. Gal to ir pakaks apsisaugoti nuo potvynio.“

Pernai gruodį Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį: Radikiuose apsauginio pylimo statyba prasidės dar šiais metais. Jis turėtų apsaugoti nuo potvynių ir žemiau kaimo esančias pakrantės sodybas. Tačiau kol kas vyksta tik projektavimo procedūros, o nerimą kelianti situacija dėl galimo potvynio jau klostosi.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje kalbėjo: „Apie galimą potvynio grėsmę mūsų gyventojams žinome visi. Aš pats savo akimis mačiau, kas įvyko prieš dešimtmetį, ir kokios pasekmės buvo Radikiuose bei Kleboniškyje. Man svarbiausia – gyventojų saugumas. Specialistai nuolat stebi situaciją upėje, tačiau šiandien svarbiausia apie pavojų laiku informuoti gyventojus“.

Savivaldybė pasirūpino išspausdinti informacinių lankstinukų, kuriuose gyventojams paaiškinta, kas ir kaip jiems padėtų, jeigu prireiktų evakuotis, gelbėti auginamus gyvūnus, turtą. Gyventojų perspėjimui apie potvynio grėsmę, anot rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiojo specialisto Algirdo Tatarūnio, žadama panaudoti garsines sirenas. Dar yra galimybė gyventojams išsiųsti trumpąsias žinutes į mobiliuosius įrenginius. Sustiprintas bendradarbiavimas su aukštupyje esančių savivaldybių civilinės saugos specialistais, kurie irgi stebi situaciją Neryje.

Siekdami užtikrinti pacientų prioritetus ir eiliškumą, anot Kauno poliklinikos direktoriaus Pauliaus Kibišos, pirmiausiai bus skiepijami 80 metų ir vyresni kauniečiai. Tokia tvarka nurodoma sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme „Dėl skiepijimo Valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinės gyventojų grupės patvirtinimo“. Kitų grupių pacientai bus skiepijami vėliau, kai bus gaunami pakankamai dideli vakcinų kiekiai.

„Žmonių aktyvumas labai didelis, sąrašų sudarymas vyksta sklandžiai, tad ir vakcinavimas netruks prasidėti. Tikėjomės, kad tai įvyks šios savaitės pabaigoje, bet kadangi dėl oro sąlygų pavėlavo siuntos, planuojame nuo kitos savaites pradėti skiepyti 80 metų amžiaus ir vyresnius kauniečius“, – Eltai antradienį sakė Kauno miesto poliklinikos vadovas P. Kibiša.

Kad neįgaliems asmenims patogiau būtų pasiekti skiepijimo patalpas, išvengiant lipimo laiptais ar laukiant eilės pasinaudoti keltuvu, specialiai įrengtu prie Kauno centrinio pašto, kur veikia pagrindinis kauniečių vakcinavimo nuo COVID-19 infekcijos punktas, registruodamiesi jie turėtų iš anksto priminti apie savąją judėjimo problemą. Tokiu atveju jiems bus pasiūlyta kita vakcinacijos vieta – Dainavos poliklinika, kur skiepijimo nuo koronaviruso infekcijos patalpos, kaip patikslino gydytojas P. Kibiša, įrengtos pirmajame pastato aukšte.

Paulius Kibiša. Asmeninio arch. nuotr.

Kiekvienas užsiregistravęs asmuo apie skiepijimo tikslią datą, laiką, vietą bus informuotas SMS žinute. Atėjus eilei, bus skiepijami tik tie pacientai, kurie nėra persirgę COVID-19 infekcija ir nėra alergiški maistui, vaistams ar skiepams. O atvykus skiepytis reikės užpildyti kontrolinį skiepų suaugusiems kontraindikacijų patikrinimo klausimyną bei sutikimą skiepytis.

Tie, kurie nėra prisirašę prie Kauno miesto poliklinikos, tačiau pageidauja būti įtraukti į norinčiųjų skiepytis eilę, turėtų kreiptis į tą sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašę.

Kauno miesto poliklinikos vadovo P. Kibišos teigimu, šią savaitę tęsiamas socialinės globos, slaugos įstaigų darbuotojų ir globotinių bei nespėjusių iki šiol pasiskiepyti medikų vakcinavimas antrąja vakcinos nuo COVID-19 infekcijos doze.

ELTAI pasidomėjus, kaip turėtų registruotis tie kauniečiai, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir iki šiol nebuvo prisirašę prie jokios poliklinikos, juolab – privačios gydymo įstaigos, gydytojas P. Kibiša sakė, kad jiems gali pagelbėti ir socialiniai darbuotojai ar visuomeninės organizacijos, suteikdami informacijos, kaip reikėtų pasirūpinti savo sveikata.

Priminus, kad Kaune ir daugelyje Lietuvos vietovių dirba nemažai atvykusių iš užsienio darbuotojų, klausimas dėl jų galimo vakcinavimo nuo nepaisančio ribų tarp valstybių mirtinai pavojingo užkrato, kol kas lieka atviras.

„Diskusijos dėl užsienio piliečių nemokamo vakcinavimo nuo COVID-19 infekcijos nebuvo. Šiems piliečiams Lietuvoje tik teikiama skubi medicininė pagalba, jeigu tokios prireikia. Komercinių vakcinų Lietuva neturi, tad užsieniečių vakcinavimas nenumatytas. Tuo turėtų pasirūpinti valstybė, kurios piliečiai šie žmonės yra“, – sakė  Kauno miesto poliklinikos direktorius P. Kibiša.