-
Naujovė Kauno gatvėse – žalios juostos dviratininkams 27
„Norime paskelbti apie dviračių revoliuciją Kaune. Jos tikslas – kad kuo daugiau žmonių kas dieną važinėtų dviračiais“, – penktadienį pristatydamas projektą sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
Pasak jo, skaičiuojama, kad Kaune yra apie 100 tūkst. dviračių, kitaip tariant, šią transporto priemonę turi kas trečias kaunietis, tačiau į darbą važinėja palyginti nedaug. Kauno vadovų teigimu, siekiama per kelerius metus miesto centrą padaryti patogesnį dviratininkams ir pėstiesiems bei taip paskatinti gyventojus rinktis šį keliavimo būdą.
Šiuo metu žalios dviračių įrengtos Nemuno ir I.Kanto gatvėse. Jos įrengtos iš abiejų gatvės pusių ir pritaikytos dviejų krypčių dviračių eismui. Tokias juostas planuojama įrengti visame miesto centre – senamiestyje ir naujamiestyje. Kai kur naujos juostos bus įrengtos gatvių sąskaita, kitur – ant šaligatvių. Pasak projekto rengėjų, bendrovės SWECO, atstovų, kai kur teko palikti mišrų eismą, kur kelią dalintis turės ir dviračiai, ir automobiliai.
Pasak SWECO vadovo Tomo Varnecko, rengiant projektą neišvengiamai teko spręsti, kaip dalinti ribotą miesto centro erdvę.
„Tikiuosi, ir miestiečiai tą balansą įvertins kaip iš tiesų auksinį“, – sakė jis.
Norime paskelbti apie dviračių revoliuciją Kaune. Jos tikslas – kad kuo daugiau žmonių kas dieną važinėtų dviračiais.
„Reikėjo susiformuoti nuostatą, kam kuriamas mesto centras - pėstiesiems ar automobiliams. Neabejotinai turbūt visi sutiks, kad miesto centras turi priklausyti pėstiesiems ir dviratininkams“, – kalbėjo SWECO projektuotojas Evaldas Micius.
Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius sakė, kad aiškiai nubrėžtos juostos turėtų pasitarnauti didesniam eismo dalyvių saugumui.
„Manau, kad ši iniciatyva tikrai turėtų pasitarnauti eismo saugumui. Atkreiptas dėmesys į tą kategoriją eismo dalyvių, kurie yra labiausiai pažeidžiami“, – sakė jis.
Prie naujos tvarkos policija su savivaldybės viešosios tvarkos specialistais žada pratinti ir vairuotojus: netinkamoje vietoje automobilius palikę ir dviračių juostas užtvėrę vairuotojai ant automobilių rizikuos rasti lipdukus, informuojančius apie dviračių juostas.
Iš ko susideda revoliucija?
ŽALIOSIOS DVIRATININKŲ JUOSTOS
Pirmosios žaliosios juostos važiuojamojoje kelio dalyje atsiras K. Donelaičio g., Kanto g., Nemuno g., Karo ligoninės g., Kaunakiemio g. Griunvaldo g., Kęstučio g. Šia dviračio juosta leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.
POSŪKIS Į KAIRĘ
Žaliosios juostos važiuojamojoje kelio dalyje ties sankryžomis išplatės. Jose dviratininkai sustos prieš automobilius. Užsidegus žaliai šviesai dviratininkai galės kirsti važiuojamąją dalį pirmi ir pasukti į kairę. Tik jiems pravažiavus, pajudės kitos transporto priemonės.
„ZONA 30“
Miesto centro gatvių atkarpose, kuriose dviračių eismas vyks kartu su automobiliais, įsigalios greičio ribojimas iki 30 km/val. Iš viso bus pastatyta 60 greičio ribojimo ženklų: V. Putvinskio g., A. Mickevičiaus g., Maironio g., I. Kanto g. atkarpoje nuo sankryžos su Kęstučio g. iki Laisvės al., Šiaulių g. Naujamiestyje įsigalios ramaus eismo „Zona 30“.
GYVENAMOJI ZONA
Naujamiestyje ir Senamiestyje bus pastatyta 10 papildomų gyvenamosios zonos ženklų. Šiose teritorijose pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, jiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi. Šioje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. Gyvenamosios zonos statusas bus nustatytas senamiestyje bei šių gatvių akligatviuose į Laisvės al.: L. Sapiegos g., dalyje Gedimino g., Laisvės al., Vasario 16-osios g.
ŠALIGATVIAI
Ant šaligatvių prie sankryžų ir viešojo transporto stotelių bus įrengta 90 užvažiavimų ir nuvažiavimų. Dar 200 šaligatvio bortų bus nuleistų ir pritaikytų dviračių eismui.
DVIRAČIŲ LAIKIKLIAI
Miesto centre, ties kultūrinėmis įstaigomis, kavinėmis, lankytinais objektais, bus įrengta 1000 naujų dviračių laikiklių.
„LIKE BIKE“ ŽENKLAS
Visos įstaigos, kurios yra draugiškos dviratininkams, kviečiamos paženklinti savo įstaigos erdvę „Like Bike“ ženklu bei jungtis į vieną dviračių mylėtojų šeimą socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano Kaunas“. Daugiau informacijos rasite čia.
-
Pasienyje su Baltarusija vėl pastebėti lokio pėdsakai 5
Sarių seniūnijoje matomi pėdsakai, vedantys iš Lietuvos į Baltarusiją. Lietuvos pusėje čia auga Cemnukos miškas, o Baltarusijos pusėje šioje vietoje irgi yra miškinga vietovė.
Pasienio pareigūnai šviežius lokio pėdsakus pastebėjo ant kontrolinės juostos, ji šioje vietoje yra maždaug penkių metrų pločio.
Tai jau trečias panašus per pastarąsias kelias savaites Pavoverės užkardos pasienio pareigūnų užfiksuotas atvejis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys BNS sakė, jog nustatyti, ar Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis klaidžioja ta pats lokys, pagal pėdsakus yra neįmanoma.
„Pas mus meška yra egzotika, tačiau būnant kaimynystėje su Baltarusija ir Latvija nieko čia nuostabaus, kad jos kartais užklysta“, - teigė pareigūnas iš Apsaugos ir tvarkymo skyriaus.
Jis pridūrė, jog nėra daug galimybių, kad Lietuvoje įsikurtų meškų grupė, nes joms kur kas labiau patinka didesni kaimyninių šalių miškų masyvai.
„Lietuva yra kur kas labiau urbanizuota nei Latvija ar Baltarusija“, - sakė L.Budrys.
Birželio 10 dieną pasieniečiai netoli Švenčionių rajono Gelednės kaimo, tame pačiame Cemnukos miške, ant kontrolinės juostos aptiko dviejų iš Lietuvos į Baltarusiją greta ėjusių lokių pėdsakus.
Be to, birželio 18 dieną Pavoverės pasieniečiai Švenčionių rajone vėl rado dviejų iš Lietuvos per kontrolinę juostą iškeliavusių meškų pėdsakus. Jos į Baltarusiją pateko Cemnukos mišku netoli Gelednės kaimo. Spėjama, kad šios meškos ėjo maždaug kilometro atstumu viena nuo kitos.
Gegužę lokys nufotografuotas Trakų ir Kaišiadorių rajonuose.
-
„Mokslo salos“ projektuotojas paaiškės iki vasaros pabaigos 23
„Turėtų atvažiuoti visi pirmųjų trijų vietų laimėtojai, bus sudaryta komisija, su jais turės derėtis, kas toliau projektuos“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Tarptautinį architektūrinį konkursą dėl statinio Nemuno saloje savivaldybė surengė dar pernai, rugsėjo pabaigoje paskelbta, kad pirmąją vietą pelnė Ispanijos ir Australijos architektų studija „SMAR Architecture studio“, antrąją vietą – Jungtinės Karalystės kompanija „SimpsonHaugh and Partners“, trečiąją – „Donghua Chen Studio“ iš Kinijos.
Iš pradžių planuota, kad su laimėtojais bus deramasi paeiliui, pradedant pirmosios vietos laimėtoju, o derybas baigti norėta dar pernai lapkritį, tačiau procesas užtruko dėl viešųjų pirkimų procedūrų.
„Kadangi vieni projektuotojai – Ispanijoje, kiti – Anglijoje, treti – Kinijoje, viskas pakankamai ilgai užtrunka: kol išsiunti oficialų užklausimą, gauni oficialų atsakymą... (...) Iki vasaros pabaigos paaiškės, kuris projektas ir kiek tai gali kainuoti“, – sakė G.Petrauskas.
Anot jo, architektams taip pat tenka gana didelis iššūkis, nes dar neturėdami projekto, jie turi pasakyti, ar jis tilps į galutinę pastatui numatytą kainą.
Preliminari viso projekto sąmata siekia 23 mln. eurų. Planuojama, kad „Mokslo sala“ duris atvers 2018 metais.
„Mokslo salos“ konkurso geriausi projektai – šioje fotogalerijoje.