Anot jo, T. Turner mirė antradienį, po ilgos ligos, savo namuose Kiusnachte netoli Ciuricho, Šveicarijoje. Prieš dešimtmetį ji tapo Šveicarijos piliete.

Viena populiariausių visų laikų dainininkių kartu su vyru Ike Turneriu (Ike Terneriu) septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiuose įrašė daugybę hitų ir surengė daug gyvų pasirodymų, išgyveno siaubingą santuoką ir sulaukusi vidutinio amžiaus triumfavo su muzikos topų viršūnėse atsidūrusia daina „What's Love Got to Do With It“.

Tina Turner, kurios tikrasis vardas yra Anna Mae Bullock, gimė Natbuše, Tenesio valstijoje. Ji gimė Floydo ir Zelmos Bullockų šeimoje.

T.Turner savo karjerą pradėjo šeštajame dešimtmetyje.

Dainininkės įrašai pasaulyje buvo parduoti daugiau nei 100 milijonų egzempliorių tiražu. Amerikietė suvadino keliuose kino filmuose. 1993-aisiais metais buvo sukurtas populiarus filmas pagal jos autobiografinę knygą.

2009 m.  T. Turner baigė karjerą, taip paminėdama muzikinės veiklos 50-metį.

„Labai didelė netektis teatrui ir visai teatro bendruomenei, viena šviesi viltis – kad tiek daug išgyvenimų, patirčių, kurios visada švytinčia energija savotiškai lydi jos besišypsantį veidą, tarsi pailgina jos gyvenimą mūsų atminty ir kiekvieno širdy, ir neįsileidžiam tos minties, kad mirtis padarė savo“, – BNS pirmadienį sakė Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas.

Jis pasakojo aktorę D. Rudokaitę pažinojęs nuo studijų laikų, prisiminė ją visada buvus labai žmogišką ir jaukią, greitai įgaudavusią žmonių pasitikėjimą.

„Daiva visada buvo labai žmogiška, labai jauki, savo šviesia, gera energija labai greitai patapdavo labai artimu ir patikimu žmogumi, dėl to daug ir paatviravimų, patirčių, daug gražių akimirkų – ne tik scenoje, repeticijose, bet ir gyvenime. Labai skaudi netektis, protu nesuvokiama“, – kalbėjo teatro vadovas.

D. Rudokaitė gimė 1969 metų balandžio 15 dieną Panevėžyje.

1987–1991 metais mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, baigė vaidybos studijas. 1990 metais stažavosi Juilliardo meno mokykloje Niujorke. 1991–1993 metais vaidmenis kūrė „Šiaurės Atėnų“ teatro trupėje. 1994 metais prisijungė prie Nacionalinio Kauno dramos teatro trupės.

Ryškiausi D. Rudokaitės vaidmenys teatro scenoje: pagrindinis personažas, Sarah Kane „4.48 Psichozė“ (rež. Valius Tertelis, 2004), Vera Kleitorn, Agatha Christie „10 indėniukų“ (rež. Gintaras Varnas, 2005), Aktorė Gintarės Adomaitytės „Balta katė juodoje Aliaskoje“ ( rež. Arvydas Lebeliūnas, 2007), Hana „Liūdnas Dievas“ pagal Jano Korčako biografiją (rež. Inesa Paliulytė, 2008), Dada B. Srbljanovič „Skėriai“ (rež. Rolandas Atkočiūnas, 2009), Etmė, Sobrienė spektaklyje „Gentis“ pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“ ( rež. Agnius Jankevičius, 2014), Irenė D. Loher „Klaros santykiai“ (rež. Rolandas Atkočiūnas, 2015), Trenerė Laima Kėlinaitė Gabrielės Labanauskaitės-Dienos „Žalgirės“ ( rež. Vidas Bareikis, 2017), Ponia Volanž Ch. Hamptono „Pavojingi ryšiai“ (rež. Agnius Jankevičius, 2019), Klitemnestra spektaklyje „Elektra“ pagal Sofoklio, Euripido, Eschilo tekstus ( rež. Jaša Koceli, 2020), Virbalienė „Ne sau žmonės“ pagal Vydūno kūrybą (rež. Jonas Vaitkus, 2021).

Daiva visada buvo labai žmogiška, labai jauki, savo šviesia, gera energija labai greitai patapdavo labai artimu ir patikimu žmogumi.

Aktorė taip pat buvo psichodramos specialistė, 2006 metais baigė psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. 2005–2011 metais studijavo Europos psichodramos institute, tapo sertifikuota psichodramos terapeute, mokytoja, supervizore. Nuo 2009 iki 2018 metų ėjo Lietuvos psichodramos draugijos prezidentės pareigas, buvo Europos psichodramos asociacijos ir Lietuvos psichodramos draugijos narė.

Nacionalinis Kauno dramos teatras pranešime nurodo, kad aktorė savo žiniomis dalinosi su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais. 2018 metais D. Rudokaitė Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijo Sveikatos psichologijos magistro laipsnį. Tais pačiais metais jai suteiktas Lietuvos psichodramos draugijos Garbės narės vardas.

Atsisveikinimas su aktore numatomas gegužės 28 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Žmonės informuoja, kad žaibuoja, lyja Jurbarke, stiprus vėjas Klaipėdoje. Dėl stipraus vėjo uostamiestyje apribota laivyba.

Gyventojai praneša apie stiprų vėją Šakiuose, Anykščiuose, Kelmėje, Raseiniuose, Panevėžyje. Kai kuriuose rajonuose lyja, žaibuoja.

Kauno rajone, Užliedžiuose vėjas nupūtė putplastį. Anot internautės, Prienų gatvėje jis tiesiog skraido.

Dėl smarkaus vėjo ugniagesiai ketvirtadienį 18 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

„Iki 20 valandos iš viso 18 kartų vykta šalinti nuvirtusių medžių. Išskirčiau Marijampolės apskritį, čia vykta šešis kartus, Kauno – penkis, Klaipėdos – tris“, – BNS ketvirtadienį teigė PAGD atstovas Dainius Vedrickas.

Pasak jo, 17 atvejų fiksuota, kai medžiai šalinti nuo važiuojamosios kelio dalies, vienas – nuo automobilių.

PAGD atstovo teigimu, ugniagesiai šiuo metu reaguoja dar į 10 iškvietimų.

„Pranešimai krenta po truputį, ugniagesiai reaguoja kas keletą minučių“, – teigė D. Vedrickas.

Jo teigimu, pranešimų skaičius apie dėl stipraus vėjo nuvirtusius medžius naktį turėtų sumažėti, o ryte – vėl išaugti.

„Tamsesniu paros metu judėjimas yra ne toks intensyvus, tai pranešimų galbūt bus, bet jie neatspindės realių atvejų. (...) Paryčiais, kai žmonės pajudės į darbus, tai tų pranešimų pagausės, tokia prognozė“, – kalbėjo PAGD atstovas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį ir penktadienį numatomi vėjuoti orai. Šią naktį daug kur protarpiais turėtų lyti, kai kur – su perkūnija.

Feisbuko grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ praneša, kad dėl stipraus vėjo vėlų ketvirtadienio vakarą šalyje yra 753 elektros gedimai.

„Mirga marga visa Lietuva. Visi gedimai žemėlapyje nesimato, iš viso jų yra 753, tačiau kaip ir įprasta dauguma gedimų fiksuojami kaimiškose vietovėse, kuomet ant elektros linijos užkrenta sunkesnė šaka ar nulūžta visas medis.

Tiesa, gedimų gana nedaug vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse. Daugiausia jų apie Kauną ir kitur Vidurio Lietuvoje. Vėjo gūsiai net žemyno gilumoje pasiekia iki 18-22 m/s“, – informuoja „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

ELEKTROS ATJUNGIMŲ/GEDIMŲ ŽEMĖLAPIS

Šiame įraše, kurį paskelbė Baltarusijos valdžiai lojalus „Telegram“ kanalas „Žoltyje slivy“ mergina kalba apie save.

Beveik pusės minutės trukmės vaizdo įrašė S.Sapega kalba, kad yra Rusijos pilietė, gyvenanti Vilniuje, šv. Stepono gatvėje.

S. Sapega sako esanti „Telegram“ kanalo „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiančio vidaus reikalų darbuotojų asmeninę informaciją, redaktorė“.

S. Sapega vilkėjo juodą odinę striukę ir mėlynus džinsus.

Šiandien paaiškėjo, kad ji suimta dviem mėnesiams.

S. Sapega ir R. Pratasevičius buvo sulaikyti sekmadienį, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.

Anksčiau antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova informavo, kad Baltarusijos tarnybos sulaikė S. Sapegą trims paroms „dėl jos atžvilgiu iškilusių įtarimų įvykdžius 2020 metais nuo rugpjūčio iki rugsėjo nusikaltimų, apibrėžtų keliais Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsniais“.

„Šiandien buvo Sofijos apklausa. Ją įtaria baudžiamuoju nusikaltimu. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Įtariamosios laikymo vieta – KGB (Valstybės saugumo komiteto) tardymo izoliatorius“, – RBK kanalu platformoje „Telegram“ antradienį paskelbtoje žinutėje cituojamas S. Sapegos advokatas Aliaksandras Filanovičius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad šalies konsulas antradienį susitiko su suimta S. Sapega.

„Įvyko Rusijos konsulo susitikimas su ruse Sapega“, – sakoma URM pranešime.

S. Sapegos giminaičiai sakė, kad jis įtariama prisidėjusi organizuojant Baltarusijoje „masinius neramumus“.

Vėlai pirmadienį Baltarusijos valstybinė televizija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame R. Pratasevičius sako duodantis „prisipažįstamuosius parodymus“ dėl kaltinimų organizavus protestus Baltarusijoje. Už tokį nusikaltimą, jam gali grėsti iki 15 metų laisvės atėmimo.

Šis 26 metų aktyvistas 2019 metais pabėgo į užsienį, iš kur jis kartu su partneriu vadovavo „Telegram“ kanalui „Nexta“ – svarbiai Baltarusijos opozicijos žiniasklaidos priemonei, padėjusiai mobilizuoti protestuotojus.

R. Pratasevičiaus bendražygiai mano, kad ši medžiaga buvo įrašyta pareigūnams darant jam spaudimą.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja anksčiau antradienį sakė, kad „nėra abejonių, jog Ramanas buvo kankinamas kalėjime“.

„Šiandien Lietuva neteko visą savo gyvenimą teisei ir mokslui paskyrusio, tikro savo šalies patrioto“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

„Tai labai skaudi netektis teisininkų bendruomenei ir visai Lietuvai. Žmogus, kūręs Lietuvos pagrindus ir buvęs tikru pavyzdžiu daugeliui dėl savo gilios išminties ir nuoširdaus atsidavimo šaliai. Esame giliame lūdesyje išlydėdami tokią iškilią asmenybę ir būsime visada dėkingi už teisinį paveldą,“ – sakė V. Pranckietis.

Teisininkas, vienas Konstitucijos kūrėjų S. Stačiokas mirė pirmadienį eidamas 83-iuosius metus.

S. Stačiokas gimė 1937 metais Alytuje, baigė Vilniaus universitetą, studijavo Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantūroje, vadovavo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institutui.

Jis 1990-1992 metais dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą, taip pat 1993-1996 ir 1999-2008 metais dirbo Konstitucinio Teismo teisėju, 1996-1999 metais buvo Seimo nariu.

S. Stačiokas 1996 metais apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Pasak URM, lengvieji automobiliai turi vykti į Frankfurto prie Oderio centrinę geležinkelio stotį. Visi automobilių keleiviai, išskyrus vairuotoją turi išlipti stotyje, kur jų nuo kovo 17 dienos, 7.30 val. ryto Vokietijos laiku lauks specialus traukinys su 650 vietų.

Išlaipinę keleivius lengvieji automobiliai turės atvykti į Sassnits (Zasnico) jūrų uostą iki kovo 17 dienos 13 val. Vokietijos laiku, kur jie bus plukdomi keltu į Klaipėdą. Kelte numatyta 250 vietų automobiliams ir 250 vietų vairuotojams, keleiviai turės likti Frankfurto prie Oderio centrinėje geležinkelio stotyje.

Pranešama, jog traukinys iš Frankfurto centrinės stoties vyks į Kauną, o prioritetas juo vykti bus teikiamas vaikams ir šeimoms.

Pranešama, kad traukiniuose nebus maitinimo ir prašoma iš anksto pasirūpinti maistu. Traukinys važiuos per Lenkiją be sustojimų.

Per Lenkijos Świecko pasienio punktą planuojama praleisti šešis konvojus su dviem-trimis sustojimais maistui, kurui. Šiais konvojais vykti praleidžiami autobusai ir mikrautobusai.

Pasak URM, visiems kertantiems sieną bus vykdoma medicininė patikra. Į Lenkijos teritoriją bus įleidžiami tik asmenys, neturintys aiškių ligos simptomų.

Reikalavo praleisti su savo automobiliais

Pirmadienio vakarą situacija pasipiktinę Vokietijos ir Lenkijos sienos kirsti negalintys lietuviai blokavo kelią ir reikalavo būti praleisti per sieną su savo automobiliais.

Socialiniuose tinkluose dalijamasi vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip dešimtys lietuvių, stovėdami ant važiuojamosios kelio dalies, blokuoja eismą Vokietijos ir Lenkijos pasienyje. Viena toje vietoje  esanti lietuvė susidariusią situaciją transliuoja socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasienyje laukiantys žmonės pikti, jie  skundžiasi, kad neturi vandens, galimybės nusiprausti, yra nemiegoję ir kelias paras nesulaukė pagalbos iš Lietuvos.

Lietuvos piliečiai vienas kitą ragina nesitraukti ir toliau blokuoti kelią. Čia atvykę Lietuvos diplomatai derasi su Lenkijos pareigūnais ir kelią blokuojančiais lietuviais.

Patarė neblokuoti kelio

„Situacija tokia, kad po ilgų derybų su Lenkija paaiškėjo, kad jie kategoriškai nepraleis lengvųjų automobilių. Jie juos nori siųsti kitais keliais – dalį traukiniais, dalį keltu, bet pro sieną jie jų tikrai nepraleis“, – BNS pirmadienio vakarą sakė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak L. Linkevičiaus, iš Vokietijos ir Lenkijos pasienio pajudėjo pirmas iš autobusų ir mikroautobusų suformuotas konvojus.

„Pavyko susitarti, kad jie gali praleisti autobusus ir mikroautobusus, kuriuose daugiau nei septyni keleiviai ir, kiek žinau, pirma tokia kolona suformuota ir jau pajudėjo“, – teigė L. Linkevičius.

Ministras L. Linkevičius patariė neblokuoti kelio, nes tai nėra išeitis – šiuo metu svarstomos kelios alternatyvos, kaip lietuviams grįžti namo.

„Čia tikrai ne derybininkų klaida, nes tartasi buvo prezidentų, premjerų lygiu ir labai intensyviai, akivaizdu, kad jie pro tą sieną nepravažiuos. Jeigu jie blokuos tą kelią, tai yra ne išeitis, nes jie tiesiog ten ir liks“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos link dėl koronaviruso grėsmės vykstantys lietuviai Vokietijoje pradėjo strigti nuo sekmadienio vidurnakčio, kai Lenkija, siekdama stabdyti koronaviruso plitimą, užvėrė savo sienas užsieniečiams.