Aš ir esu tas publikacijoje paminėtas kaunietis, po gaisro perkeltas į kitą laivą.
Straipsnis – labai išsamus, jame viskas teisingai apžvelgta. Pats dalyvavau to laivo gaisro gesinime.
Pamenu, tądien buvo sekmadienis, aš buvau paskirtas budėti viršutiniame denyje. Kai viskas prasidėjo, buvo labai baisu. Neįsivaizdavau, kad metalas gali geriau degti negu medis.
Be visų kitų klaidų gesinant šį gaisrą, buvo padaryta ir dar viena, itin didelė. Sandariai uždarius visas patalpas, buvo paleistos specialios dujos, slopinančios deguonį, o tuo pat metu – ir ugnį.
Tačiau ventiliacinės sistemos nebuvo uždarytos, taigi šitos dujos dar labiau įžiebė liepsną.
Gaisras prasidėjo apie 12 val. dienos, baigėsi apie devintą valandą vakaro.
Kaip tik tuo metu Sevastopolio įlankoje buvo atplaukęs atostogų toks Šiaurės karinio jūrų laivyno gelbėjimo laivas. Jis mums tada labai padėjo.
Beje, laive "Maskva" gaisro metu buvo raketos su aštuoniomis branduolinėmis galvutėmis. Gerai, kad viskas gerai baigėsi, nes jei būtų suveikusios tos raketos, iš Sevastopolio nieko nebūtų likę.
Neseniai buvau susiradęs rusų skelbtą informaciją apie lėktuvnešį "Maskva", bet ten labai jau viskas ribotai nušviečiama, yra paminėta, kad buvo gaisras ir tiek.
Oficialiai skelbiama, kad žuvo trys žmonės, bet apie apsinuodijusius – nė žodžio, o tokių buvo ypač daug. Tą tikrai žinau.
Po gaisro "Maskvą" išplukdė remontuoti į Nikolajevo laivų statyklą, o mane iškėlė į kitą laivą. Taip baigėsi mano tarnyba lėktuvnešyje, apie kurį atsiminimus prižadino straipsnis dienraštyje "Klaipėda".
