32-ejų Lietuvos kikboksininkas uoliai rengiasi susitikimui, kuris klaipėdiečiui bus antrasis "Glory" organizacijoje.

S.Maslobojevas pasiilgęs oficialių varžybų, nes gruodžio 7-ąją Kinijoje turėjusi vykti "Glory 73" turnyro kova tarp jo ir Fraserio Weightmano neįvyko. Mat britas negavo Kinijos vizos. Kito varžovo organizatoriai nespėjo rasti.

Tiesa, 2019-iesiems baigiantis S.Maslobojevas, kad išlaikytų sportinį ritmą, dalyvavo „Vilnius Open“ kikbokso turnyre, tačiau čia neturėjo lygiaverčio varžovo. Svorio iki 91 kg grupės finalinė kova su Ignu Jociumi buvo nutraukta jau antrajame raunde, paskelbus techninį nokautą.

Uostamiestyje gimęs atletas "Glory" organizacijos varžybose Vokietijoje debiutavo spalio mėnesį. Pirmas blynas neprisvilo – Lietuvos atstovas vienbalsiu teisėjų sprendimu pranoko Azerbaidžano sportininką Bahramą Rajabdzadehą.

Nyderlanduose S.Maslobojevo, per savo karjerą laimėjusio 30 akistatų ir 5 kartus patyrusio nesėkmes, laukia dar viena sunki kova su galingu varžovu. 26-erių R.Mannaartas laimėjo 25 kovas ir vos 2 kartus pralaimėjo.

– Jau šeštadienį mūšis su olandu. Ar jaučiate įtampą? – pakalbinome į Klaipėdą treniruotis trumpam atvykusį S.Maslobojevą.

– Kuo arčiau šis susitikimas, tuo įtampa didesnė. Nėra taip, kad būčiau įsitikinęs, jog laimėsiu. Varžovas galingas – 25 pergalės, 4 nokautais ir patyrė vos du pralaimėjimus. Jo visos kovos vyko tarp sunkiasvorių. Varžovas – labai aukštas, kone 2 metrų. Bus man neparankus. Prieš atvykdamas į Klaipėdą treniruotis, paprašiau, kad gimtajame mieste surinktų kuo įvairesnių sportininkų ir pagal ūgį, ir pagal kovos stilių. Net Klaipėdoje jaučiau šiurpuliukus, nes nežinojau, ko iš "sparingo" varžovų laukti. Teks rungtyniauti svorio iki 95 kg. Mano varžybinis svoris – 92–93 kg. Priaugti kokį kilogramą būtų neprošal, nes mano varžovas ateis iš sunkiasvorių grupės. Spėju, kad dabar svėręs apie 105 kg, jis prieš varžybas bus dešimčia kilogramų lengvesnis. Iš vakaro stojęs ant svarstyklių, jis rungtynių dieną vėl svers kokį 100 kg.

– Kokia jūsų savijauta prieš svarbią akistatą?

– Šiam mūšiui pradėjau skirti dėmesį nuo sausio 6-osios. "Glory" antrai kovai rengiausi labai intensyviai – kiekvieną dieną treniravausi po 2–3 kartus. Dėl sunkių pratybų patekąu į sportinę duobę. Tai ir turėjo būti. Nyderlanduose, tikiuosi, būsiu optimalios sportinės formos.

– Atvykdami į Klaipėdą prašėte, kad vienu iš treniruočių partnerių būtų Dominykas Dirkstys. Galima sakyti, kad S.Maslobojevas Klaipėdoje turi įpėdinį?

– Matau jame didelį potencialą, didelį norą kovoti. Ir linkiu Dominykui neatleisti vadelių – toliau siekti savo svajonių. Šiandien sportuoti yra daug lengviau nei anksčiau, nes informacijos lengvai rasti internete. O sėkmės istorijų galima rasti tūkstančius. Mano laikais viso to nebuvo. Todėl dažnai lankausi sporto klubuose, kad kitus atletus įtikinčiau, jog ir jie gali iškilti iki tų aukštumų, kokias pasiekiau aš. D.Dirkstys pasieks daug, jei ir toliau nuosekliai plušės treniruočių salėje. Jei būčiau turėjęs tokį užsispirymą, tokią viziją kaip jis. Prieš dešimt metų kas būtų pasakę, kad būsiu, kaip kiti sako, legenda, būčiau nusijuokęs.

– Labai dažnai pradedančiuosius sportininkus užklumpa "žvaigždžių ligos" virusas. Ar jums pavyko išvengti šio viruso?

– Pavyko. Taip susiklostė, kad kai jau pasiekiau aukštumas, gerų rezultatų receptais panorau pasidalyti su kitais sportininkais. Ir įkvėpti juos. Gaila, kad mažoje Lietuvoje klubai vieni kitus griaužia, juose siekiama trumpalaikių tikslų. O reikia treniruotis žiūrint į ateitį. Todėl ir lankausi įvairiuose miestuose, nes noriu vėliau pasidžiaugti, kad kažkam padėjau atsistoti ant kojų.

– Karjera nėra amžina, tačiau, tikriausiai, žiūrite į ateitį?

– Nesu Dievas, nežinau, kiek sveikata leis kovoti. Stengsiuosi ringe būti kuo ilgiau. Iki 36 metų tikrai galiu kovoti kaip lygus su lygiais. O prisižiūrint – ir iki 40-ies. Jei matysiu, kad nebepatempiu, grįšiu į lengvesnius turnyrus arba pakeisiu veiklą. Kikboksą žada priimti į olimpines žaidynes. Jei tai įvyks ir aš pateksiu į olimpiadą, išsipildytų dar viena mano vaikystės svajonė.

„Klaipėdos savivaldybę, kuri yra viena didžiausių „Neptūno“ rėmėjų, būtų korektiška informuoti apie būsimus, o jau ne įvykusius strategų pokyčius. Nors nežinodamas vidinės virtuvės nesiryžčiau vertinti, tačiau žinoti tikrai būtų neprošal. Trenerių kaita, pripažįstant, kad paskubėta, nėra ramybės įkvepiantis faktorius, – teigė miesto vadovas. – Manau, kad jis nenuramina ir pačios komandos. Tik šią savaitę grįžau į darbą, todėl neturėjau progos pabendrauti su klubo atstovais. Jei ne šios savaitės pabaigoje, tai kitos savaitės pradžioje pasikviesiu juos pasikalbėti – paaiškinti, kodėl taip daroma, nes kol kas situaciją žinau iš žiniasklaidos priemonių. Normalu, kad padėtis negali nei per daug džiuginti, nei per daug įkvėpti. Vos spėję pasidžiaugti trenerio Juricos Žužos debiutu, kuris buvo paženklintas rezultatyvumo rekordu ir bilietu į Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalines varžybas, netrukus laukė liūdni rezultatai. Ne tokio pasirodymo Klaipėdoje vykusiose lemiamose kovose tikėjosi visi „Neptūno“ gerbėjai.“

Įpratome: merui savo svetainėje ne kartą teko sveikinti Klaipėdos krepšininkus, iškovojusius šalies čempionato medalius. (Redakcijos archyvo nuotr.)

V.Grubliauskui neduoda ramybės ir klausimas, kurį įvardijo esminiu: „Kiek pasikeitė ar nepasikeitė tikslai Lietuvos krepšinio lygos čempionate? Ar pretenduojame į tas pačia pozicijas, ar kartelę leidžiame žemyn?“

Miesto galva atviravo, kad procesai, vykstantys „Neptūne“ per pastaruosius du mėnesius, „kvepia“ nesusikalbėjimu, skubotais sprendimais, o to tikrai neturėtų būti.

„Pokyčiai administracijoje persiduoda žaidėjams, o vėliau persikelia į aikštelę. Norėčiau, kad panikos įspūdis būtų klaidingas. Manau, jog disharmonijos pradžia susijusi su buvusio vyriausiojo trenerio Kazio Maksvyčio išvykimu iš klubo. Jam esant „Neptūnas“ buvo savame kurse, savo erdvėje, savo gyvenimo ritme. K.Maksvyčiui atsisveikinus su Klaipėda, prasidėjo procesas, besitęsiantis iki šių dienų, – teigė meras. – Suprantu, kad beveik visus sprendimus lemia klubo finansinė situacija, kuri, manau, yra suvaldyta. Viliuosi, jog pavyks išlaikyti stabilumą, teisingas koordinates. O visa tai įvertinsime, kai baigsis Lietuvos krepšinio sezonas.“

Apmaudas: T.Rinkevičius įsitikinęs, kad klubo valdžia paskubėjo jį atleisti. (Evaldo Šemioto nuotr.)

V.Grubliauskas leido sau pajuokauti, kad įsivaizduoja prie komandos vairo stojančių trenerių būseną, kurią sunkina emocinis krūvis.

„Kai atėjo Tomas Rinkevičius, tai buvo neišvengiamos aplinkybės, nes tuo metu komanda turėjo ieškoti žmogaus, kuris vadovaus uostamiesčio krepšininkams. Kiti strategai, sėdę į vyriausiojo trenerio kėdę, – J.Žuža, Tomas Gaidamavičius, tikriausiai pažiūrėjo į priešistorę“, – samprotavo meras.

„Neptūnas“ šiame sezone pirmiausia atsisveikino su komunikacijos vadove Agne Rudyte. Vėliau krito sporto direktoriaus Donato Zavacko galva. Vietoje jo priimtas dublerių komandos direktorius Dainius Vaitelis.

Vasaris buvo nelaimingas T.Rinkevičiui ir J.Žužai. Pastarasis specialistas neatleistas iš klubo, tačiau sugrąžintas į asistento kėdę. Tiesa, pats kroatas po klubo vadovų sprendimo išskubėjo į gimtinę pas sausio mėnesį gimusius vaikus.

Šuolis: dublerius treniravusiam T.Gaidamavičiui reaktyviniu greičiu įteiktas pagrindinės „Neptūno“ ekipos vairas. (Evaldo Šemioto nuotr.)

„Neptūno“ klubo dalininkų atstovas Sigitas Ambrazevičius tikino, kad nė vienas klube dirbęs žmogus nebuvo atleistas be pagrindo. Visiems atleistiems darbuotojams buvo suteiktos progos pasitaisyti, tačiau jomis nepasinaudojo.

Buvusį trenerį T.Rinkevičių atleidimo žinia užklupo tarsi žaibas.

„Rezultatai buvo neblogi. Europos taurės turnyre iškovojome viena pergale mažiau nei vadovaujant K.Maksvyčiui. Nereikia norėti, anksčiau ir komanda buvo pajėgesnė. Lietuvos čempionate buvome tarp ketvirtos–penktos vietų. Iki sezono pabaigos būtume pakilę į ketvirtą poziciją. Esu įsitikinęs, kad ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyre man būtų tikrai pavykę laimėti vienerias rungtynes“, – teigė T.Rinkevičius.

Reikalai: „Neptūno“ dalininkų atstovas S.Ambrazevičius, ko gero, artimiausiomis dienomis susitiks su V.Grubliausku ir paaiškins pokyčių esmę. Redakcijos archyvo nuotr.

Pernai buvęs antras, A. Jakubynas prie starto linijos nesulaukė pastaruosius du metus pirmavusio Nerijaus Ruzvelto. Ketvirtus metus Klaipėdoje gyvenantis alytiškis pasinaudojo tuo ir šventė nesunkią pergalę. Nugalėtojas 7,8 km distancijoje sugaišo 26 min. 47 sek. 2019-aisiais N. Ruzveltas nuo Girulių televizijos bokšto iki Klaipėdos savivaldybės atbėgo per 26 min. 16 sek. Pernai greičiau bėgo ir pats A. Jakubynas – 26 min. 20 sek.

Lėtesnis bėgimo tempas, ko gero, buvo ir dėl stipraus priešpriešinio vėjo.

Bėgimo sąlygomis nesiskundęs nugalėtojas buvo beveik viskuo patenkintas.

„Gerai sekėsi – pirmas atbėgau. Trasa – ideali, bėgti buvo nesunku. Tikėjausi, kad bus sunkiau. Nuo persekiotojų atitrūkau ketvirtame kilometre, kai buvo prie Vasaros estrados“, – vos kirtęs finišo liniją įspūdžiais dalijosi dzūkas.

Antrą vietą užėmęs Valentas Uža, distanciją įveikė per 27 min. 38 sek. Bėgimo mėgėjas 2019-aisiais buvo šeštas, o šįmet šoktelėjo per keturias pozicijas.

Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopti iškovojo teisę Laimis Verbliugevičius – 27 min. 48 min. Jis šią vietą buvo užėmęs ir pernykštėse varžybose.

Taurėmis buvo apdovanoti šeši greičiausi dalyviai. Jos dar įteiktos Egidijui Zaniauskui – 27 min. 57 sek., Romanui Medveckiui – 28 min. 03 sek. ir Simui Kondrotui – 28 min. 07 sek.

Moterų grupėje atkaklios kovos nebuvo trečius metus iš eilės. U. Žvinklytė vėl akivaizdžiai aplenkė kitas dailiosios lyties atstoves, užtrukusi distancijoje 32 min. 30 sek. Klaipėdietė pernai ir užpernai trasą nubėgo per pat laiką – 31 min. 46 sek. Nugalėtojos rezultatas – toli nuo rekordo. Gytė Norgilienė, 2007 m. trasą įveikė per 27 min. 52 sek.

Antrą vietą, atsilikusi kone tris minutes, užėmė gargždiškė Rita Daunoraitė – 35 min. 24 sek. Trečia buvo kita sportininkė iš Gargždų Linara Gruzdienė – 35 min. 58 sek. 

Į šešetuką dar įsispraudė klaipėdietė Reda Latakaitė, palangiškė Karolina Miklovienė ir Inga Virketė iš Plungės rajono.

Iš viso Laisvės gynėjus pagerbė kone 400 sporto mėgėjų. 7,8 km bėgo apie 303 dalyviai (tarp jų 90 kareivių), 3 km – 87.

Beveik pusė dalyvių buvo apdovanoti atminimo medaliais, kurių bėgimo organizatoriai įsteigė 200.

Gausiausiai Sausios 13-osios bėgime sportininkų buvo 2018-aisiais – per 400, mažiausiai 2005-aisiais – vos 37.

Jauniausio bėgiko diplomas įteiktas vasario mėnesį 6 metukų sulauksiančiam Viliui Bukelevičiui, vyriausio, ne pirmą kartą – klaipėdiečiui Danieliui Dalgiui, netrukus švęsiančiam 79-ąjį gimtadienį.

Naujos uostamiesčio futbolo kalvės statyba įgauna pagreitį – jau dedami pamatai. Mokykla iškils toje pačioje vietoje, kurioje buvo iki šiol, – Paryžiaus Komunos gatvėje.

Trečiadienį, įkasant kapsulę ateities kartoms, dalyvavo visi miesto vadovai, būrelis futbolo visuomenės atstovų, suinteresuoti statybininkai.

Darbų, kurie patikėti "Panevėžio statybos trestui" (PST), vertė siekia per 11 mln. eurų. Iš jų beveik pusantro milijono – ES dalis, aštuonis milijonus skiria miesto biudžetas, dviejų milijonų tikimasi iš valstybės.

Daug kalbų nebuvo – su naujo ir svarbaus miestui objekto statybos pradžia pasveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, o kad nauja futbolo mokykla taps postūmiu visam Lietuvos futbolui, vylėsi PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

Kapsulėje, kuri įdėta į parengtą angą, buvo laiškas ateities kartoms.

"Žengtas milžiniškas žingsnis Klaipėdos futbolo mokyklos ir baseino pastato link. Prasidėjo atnaujinimo darbai. Didžiuojamės prisidėdami prie uostamiesčio naujų sporto bazių statybos ir Lietuvos ekonominės plėtros projektų", – parašyta laiške, kuriame pasirašė miesto vadovai bei PST direktorius.

Iš pradžių buvo numatyta objektą atnaujinti trimis etapais, tačiau dėl lėšų stygiaus liko du.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmojo etapo metu bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, aplinkinė infrastruktūra, daugiafunkcis paslaugų kompleksas, pritaikytas jaunimo atviros erdvės ir kvartalo bendruomenės veikloms bei sporto mokyklai. Iškils dviejų aukštų pastatas.

Antrojo etapo metu bus išardytos tribūnos, bėgimo takai, aptvėrimai, kamuolio gaudyklės, dirbtinės žolės dangos aikštė, įrengiami nauji sporto aikštynai, stadionas, futbolo aikštės, visas stacionarus inventorius, apšvietimas, lauko treniruoklių, poilsio ir žaliosios zonos, atsodinami sklype iškirsti medžiai, aptveriama teritorija, statomos dvi tribūnos.

Trečiojo etapo metu buvo numatyta sunkiaatlečiams skirto pastato statyba, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo bei automobilių stovėjimo vietų įrengimo pabaigos darbai.

Stipruoliams teks palaukti savo kalvės, nes šiandien lėšų jos statybai nėra. Tačiau neatmetama galimybė, kad bazė sunkiaatlečiams iškils vėliau.

Kol vyks statybos, Klaipėdos futbolo mokyklos administracija, treneriai glausis "Viesulo" sporto centre. Iki 2011-ųjų Paryžiaus Komunos g. 16A pastate buvusi Vlado Knašiaus krepšinio mokykla perkelta į tais metais pastatytos "Švyturio" arenos dalį.

Senovinių automobilių klubo "Diližanas" nariai iš Rusijos uostamiesčio parvežė nugalėtojų taures už pergales figūrinio vairavimo varžybose.

Vairuotojai "nardyti" tarp kliūčių galėjo automobiliais, pagamintais iki 1979-ųjų.

Automobilių, kurių variklių tūris iki 1,9 tūkst. kub. cm, klasėje V.Rajevskis meistriškumą demonstravo 1975 m. išleistu "MG Midget 1500". Klaipėdiečio varžovai, beveik visi – lenkai, rungtyniavo senesnėmis transporto priemonėmis – "Karmann Ghia" (pagamintas 1973 m.), "Porsche Targa" (1969 m.), "Mercedes 190 CL" (1963 m.) ir MGA (1960 m.).

"Žinojau trasos ypatumus. Tai leido pranokti konkurentą, valdžiusį daug galingesnį "žvėrį" – "Porsche Targa". Akivaizdu, kad šio automobilio vairuotojos neišnaudojo visų mašinos privalumų", – kovos niuansus atskleidė "Diližano" klubo vadovas V.Rajevskis.

G.Lohde varžėsi "Trabant Kubel" atviru stogu, tarp mašinų, kurių variklio tūris iki 1 tūkst. kub. cm. Jis sumaniai išnaudojo savo transporto priemonės didesne nei varžovų prošvaiste.

Tai leido klaipėdiečiui greičiau įveikti rąstų kliūtį, vadinamą tilteliu.

Ketvirtą kartą surengtas retro mašinų festivalis sulaukė 74 ekipažų iš Vokietijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos ir Baltarusijos.

Šiomis dienomis Klaipėdos apylinkėse vyksta žurnalistų automobilių ralis, kurio vienas etapas bus skirtas vien senoviniams automobiliams.

Susitikti su klaipėdiečiu Aurimu Mockumi, neseniai dalyvavusiu ekspedicijoje "Nuo Baltijos iki Bengalijos", prie paminklo Antanui Poškai atvyko kone 20 damų desantas.

Australė Colette Edeling žygį pradėjo iš Škotijos šiaurinio taško vasario 26 d.

Vėliau prie jos prisijungė belgė Martine Van Damme, kanadietė Brigitta Regimbald ir vokietės Marianne Linnemannstöns bei Silke Hoppe.

Jos savo kelione siekia atkreipti motociklų gamintojų dėmesį, kad užmirštos moterys, ir rinkoje nėra technikos, skirtos "silpnajai" lyčiai.

Entuziastės suskaičiavo, kad 90 dienų žygyje  Lietuva buvo 34-oji valstybė, kurią jos aplankė.

Penketukas, kiekvienoje šalyje sulaukiantis bendraminčių moterų palaikymo, yra nuvažiavęs apie 28 tūkst. kilometrų.

Kirtusios Didžiąją Britaniją motociklininkės aplankė Šiaurės Airiją ir Airiją, vėliau trasa driekėsi per Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, kitas Vakarų Europos valstybes, Skandinaviją.

Į Lietuvą keliautojos atvyko iš šiaurės, aplankiusios Estiją, Latviją.

Atsisveikinusios su Nemuno kraštu viešnios išriedėjo į Baltarusiją, Ukrainą, Rumuniją.

Moterų planas – stulbinantis. Vasaros mėnesiais motociklininkės lankysis Azijoje: Indijoje, Nepale, Bangladeše, Vietname, Malaizijoje, Indonezijoje.

Po to tęs žygį Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Iš čia persikels į Amerikos žemyną.

Kelionę penketukas baigs kitų metų sausį Jungtiniuose Arabų Emyratuose, į kuriuos atvažiuos iš Afrikos pietų.

"Padėkojęs, kad žygio maršrute nebuvo užmiršta Klaipėda, palinkėjau damoms vaizdingų kelių bei pilnų bakų", – moterų ryžtu negalėjo atsistebėti su jomis bendravęs A.Mockus.

Tarptautinis „Amber cup – Kredito garanto“ paplūdimio tinklinio turnyras, kuriame kovos dvylika moterų komandų iš įvairių pasaulio šalių, birželio 28–29 d. vyks miesto širdyje – Taravos Anikės aikštėje.

Lietuvos pajūryje tikimąsi sulaukti tinklininkių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos, Šveicarijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių. Visas poras bus galima skelbti, kai bus sulaukta komandų paraiškų, o organizatoriai atrinks pačias tituluočiausias.

Duetai varžysis dėl 5 tūkst. eurų prizinio fondo.

Anot KPTK vykdančiosios direktorės Ingos Dumbauskienės, paplūdimio tinklininkėms tai didelė suma, todėl Klaipėda sulauks daug teigiamų atsakymų, kuriuos vėliau teks atsijoti.

„Tokio aukšto lygio moterų pliažo tinklinio turnyro ir tokio aukšto lygio sportininkių dar nėra buvę net Lietuvoje, – tvirtino I.Dumbauskienė, – todėl organizatorių laukia didelis iššūkis priimant komandas, įrengiant aikštelę.“

Augusto Četkausko nuotr.

Prie Taravos Anikės paminklo yra numatyta vieta aikštei, kurią reikės užpildyti smėliu, taip pat teks įrengti tribūnas, didelį ekraną per kurį bus rodomos rungtynės, skelbiami rėmėjai.

Organizatorė įsitikinusi, kad bus norinčiųjų tinklininkių varžybas transliuoti tiesiogiai.

Lietuvos garbę gins viena pora – I.Dumbauskaitė ir Irina Zobnina. Pastaroji atletė pakeitė motinystės atostogose esančią ilgametę klaipėdietės partnerę Moniką Povilaitytę.

Turnyro sumanytojai planuoja renginio išvakarėse – birželio 28 d. smėlio aikštelėje surengti populiarėjančio pliažo teniso varžybas.

S.Dacho progimnazijos penktokui kartu su bendraamžiu iš Graikijos Irakliu Kalanovu itin sekėsi berniukų dvejetų varžybose. Iš pradžių J.Aleksandrovas ir I.Kalanovas lengvai įveikė turkus Kaaną Kilinčių ir Cinarą Ozkahramaną 6:1, 6:2, po to Doruką Elbirlik ir Cinarą Tilkį 6:0, 6:2.

Ketvirtfinalyje Lietuvos ir Graikijos atstovų duetas sukryžiavo raketes su Adamu Faragcao iš Kanados ir šeimininku Demiru Halisdemiru. Abu setus J.Aleksandrovas ir I.Kalanovas laimėjo tokiu pat rezultatu 6:3.

Kova dėl bilieto į lemiamą mūšį neįvyko. Lenkas Filipas Czyrekas ir turkas Haydaras Gokpinaras atsisakė varžytis.

Finale J.Aleksandrovas ir I.Kalanovas susirėmė su varžovais iš Rusijos – Timofejumi Derepasko ir Kuzma Gomziakovu. Pirmasis setas palankesnis buvo varžovams 7:5. Antrajame lietuviui ir graikui, po atkaklių varžybų 7:6, pavyko išlyginti bendrą rezultatą. Lemiamas setas geriau klostėsi rusams, laimėjusiems 10:6.

Balandžio 23-iosios (Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos) taurės turnyro vienetų varžybose J.Aleksandrovui pavyko peršokti vieną barjerą – 6:2, 6:2 nugalėjo turką Alperą Civaną Yilmazą.

Tačiau antrajame etape, po pralaimėto mūšio vokiečiui Justinui Engeliui (6:4, 3:6, 2:6), klaipėdietis baigė pasirodymą.

Geriausias Lietuvos 12-metis tenisininkas už prizinę vietą Antalijos kurorte pelnė pirmuosius TTF reitingo taškus.

„Nepamenu, tokio Klaipėdos komandos debiuto, kuri aukso medalius laimėtų susibūrusi vos prieš dvejus metus. Vadinasi „Amber Queen“ ekipoje – teisinga idėja, teisingi žmonės, teisingi žaidėjai, teisinga taktika. Tai ir davė fantastišką rezultatą“, – teigė miesto galva. – Kartelę pasikėlėte jūs patys. Kartu sukėlėte nelauktus, neprognozuotus lūkesčius. Kitą sezoną su jumis visi varžovai kausis kaip su čempionais“.

Ir Kūno kultūros bei sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė netramdė džiaugsmo.

„Malonu, kad papildėte miestui atstovaujančių komandų būrį. Į jūs bus dedami lūkesčiai, o ir patys būsite stebimi per padidinamąjį stiklą. Linkiu išlaikyti čempionų vardą, nes jį apginti yra sunkiau nei laimėti“, – teigė neseniai uostamiesčio sportui vadovauti pradėjusi moteris.

Vos prieš lemiamas kovas prie ekipos vairo stojęs Sergejus Ščegolis neslėpė, kad žaidėjai ir klubo vadovai laukė triumfo.

„Mes treniruotėse sunkiai dirbome, todėl tikėjomės, kad darbas duos vaisių, – tikino sezono metu „libero“ pozicijos žaidėju rungtyniavęs ukrainietis. – Prieš pusfinalį komandoje buvo savotiška moralinė duobė, iš kurios žaidėjai sėkmingai išlipo. Ekipos vadovas Salvijus Paškauskas darė viską, kad man nereikėtų sukti galvos dėl ko nors, o tik treniruoti tinklininkus“.

„Amber Queen“ komandos krikštatėvis S.Paškauskas, po pergalių čempionate ir taurės turnyre, užsimojęs išplaukti į platesnius vandenis.

„Lietuva mums – per ankšta. Pasistiprinę, galėtume Klaipėdai atstovauti Baltijos lygos pirmenybėse, – pareiškė vadovas. – Šįmet jose nebuvo nė vieno lietuvių šešetuko. Europos taurės varžybose nėra žaidusi nė viena Nepriklausomos Lietuvos komanda. Praėjusį sezoną mūsų klubo biudžetas sieko 65 tūkst. eurų. Norint žaisti su kaimyninių šalių tinklininkais, šią sumą reikėtų padvigubinti. Tai nėra milžiniški pinigai“.

Anot S.Paškausko, tokio Lietuvos tinklinio čempionato finalo, koks vyko Palangoje su Kelmės „Etoviu“, dar nėra buvę.

„Šias varžybas prisiminsiu visą laiką. Kaip sakė šios sporto šakos senbuviai, tiek žiūrovų, tokios intrigos, tiek emocijų nėra buvę per šalies tinklinio istoriją“, – šypsojosi čempionų vadovas.

Baldininkai varžovams smogė jau pirmosiomis atakomis – 9:0. Po pirmo ketvirčio uostamiesčio krepšinio mėgėjų lygos čempionai pirmavo 27:18. Iki didžiosios pertraukos „Gintaro baldų“ persvara pasiekė dviženklį skaičių – 48:37.

Pailsėję „Novatransos-Dsmile“ krepšininkai sugebėjo sušvelninti skirtumą iki 4 taškų, tačiau intriga išgaravo po Aido Kurakino paprašytos minutės pertraukėlės. Pasitarę baldininkai pelnė aštuonis iš eilės taškus ir susigrąžino turėtą persvarą, kuri buvo išlaikyta iki susitikimo pabaigos.

Tarp nugalėtojų rezultatyviausiai žaidė Audrius Mineikis. Buvęs „Neptūno“ kapitonas pelnė 19 taškų ir net 16 kartų atkovojo kamuolį. Trys žaidėjai – Remigijus Kasparavičius, Henrikas Majus ir Ignas Pavilonis surinko po 17 taškų.

„Novatransos-Dsmile" komandai daugiausia taškų pelnė Raidas Putrius – 24, Vitalijus Sokolovas – 16.

Į simbolinį finalo penketuką pateko I.Pavilonis, A.Mineikis, R.Kasparavičius, V.Sokolovas ir R.Putrius.

Mažajame finale susirėmė „Voltas“ ir „Saulės butai“. Ir šioje akistatoje nebuvo įtampos. „Volto“ ekipa 18 taškų skirtumu – 85:67 pranoko be lyderių žaidusius prekiautojus butais.

Po Manto Tamoševičiaus ir Demo Mockaus taiklių atakų elektrikai pabėgo į priekį 27:16. Sporto rūmuose buvę žiūrovai suūžė ketvirtajame kėlinyje, kai „Saulės butų“ komanda ištirpdė skirtumą iki 4 taškų. Gaudynės pareikalavo pernelyg daug jėgų, nes per paskutiniąsias minutes „Volto“ žaidėjai aikštelėje darė, ką norėjo, o varžybas laimėjo dideliu pranašumu.

„Volto“ ekipoje nesustabdomas buvo M.Tamoševičius, pelnęs 29 taškus, atkovojęs 20 kamuolių ir surinkęs net 51 naudingumo balą, D.Mockus prie pergalės prisidėjo 20 taškų.

Tarp pralaimėjusiųjų Tomas Lenkimas pelnė 12 taškų, Darius Joskaudas, Valdas Štombergas ir Robertinas Vilimas – po 11.

Per pertraukas tarp rungtynių vyko „Greypack“ snaiperio konkurso varžybas, kurias pradėjo 24 taikliarankiai.

Pirmajame etape taikliausias buvo Justas Poviliūnas („Kredito Garantas“), surinkęs 18 taškų.

Kiti į antrą etapą patekę snaiperiai: Vaidas Pažemeckas („Gintaro baldai“; 15 taškų), A.Mineikis („Gintaro baldai“; 14), Virginijus Venckauskas („Veramiga“; 14), Vytautas Grigalionis („Neringa“; 13) ir Gytis Pryšmantas („Pajūris-Jūros mūša“; 13).

Pusfinalyje buvo kovojama dėl trijų bilietų į finalą. Šiame etape siautėjo V.Pažemeckas, surinkęs 20 taškų. Dar į trejetuką pateko V.Venckauskas – 17 ir J.Poviliūnas – 13. Po šių varžybų su Snaiperio karūna atsisveikino praėjusių metų nugalėtojas A.Mineikis. Jis, pelnęs 11 taškų, pasitraukė iš kovos.

Finale pirmasis metė J.Poviliūnas. Jis surinko 14 taškų. Jį pakeitęs V.Venckauskas per minutę pelnė 18 taškų. Labiausiai tituluotas snaiperių konkursų dalyvis V.Pažemeckas perdegė. Patyręs krepšininkas sukrapštė vos 13 taškų.