Kaip trečiadienį BNS informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis, Almantui Bimbai kardomoji priemonė pakeista iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą, taip pat paskelbta jo paieška.

Už nedalyvavimą dviejuose posėdžiuose balandžio pabaigoje teismas skyrė 300 eurų baudas kaltinamiesiems Vygantui Petkui, Žydrūnui Kamarovui ir Artūrui Točilovui.

Gegužę numatyti dar šeši šios bylos posėdžiai, ketvirtadienį teismas numatęs apklausti Seimo narį konservatorių Andrių Navicką ir keturis kitus liudytojus.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje pateikti 87 asmenims, beveik visi kaltinamieji yra laisvėje. Nukentėjusiais pripažinti 25 pareigūnai.

Šioje byloje jau liudijo kiti Seimo nariai: konservatoriai Kęstutis Masiulis, Sergejus Jovaiša, Vytautas Kernagis, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Nuotoliniai bylos posėdžiai vyks trečiadienį ir ketvirtadienį. Anot Panevėžio apygardos teismo atstovės Jolitos Gudelienės, abiejuose numatytos liudytojų apklausos.

K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas BNS patvirtino su ginamuoju posėdžiuose dalyvausiantys nuotoliu.

Šią bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija, ją sudaro pranešėjas Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė ir Valdas Petras Meidus.

Gegužę numatyti iš viso trys teismo posėdžiai, birželį – du.

Prokuratūra K. Bartoševičiaus bylą teismui perdavė pernai liepą. Jos nagrinėjimas vyksta uždaruose posėdžiuose, siekiant apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius, neatskleisti jų tapatybių.

K. Bartoševičius kaltinamas dėl dešimties nusikalstamų veikų padarymo: dvi veikos – dėl seksualinio prievartavimo mažamečio bei nepilnamečio asmens atžvilgiu, keturios – dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo bei keturios – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi vaikai. Teismas taip pat yra priėmęs tris nukentėjusiųjų atstovų civilinius ieškinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo 2022-ųjų lapkričio. Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį pernai vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė 2023-iųjų sausio pabaigoje.

Apie 50 komendantiniams vienetams priklausančių šaulių kartu su keliais policijos ekipažais nuo antradienio 22 val. iki trečiadienio 5 val. Vilniaus Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių mikrorajonuose stabdė ir tikrino automobilius, vairuotojų dokumentus, kontroliavo teritoriją.

Tokį pat reidą šauliai su policija vykdė ir Kaune, Palemono teritorijoje.

Įkliuvo ir neblaivūs vairuotojai

Judrioje sostinės Justiniškių ir Šešuolių gatvių sankryžoje Viršuliškėse, prie įrengtų užkardų, tikrintos tiek pratybose dalyvavusios, tiek eilinių vilniečių transporto priemonės – apie vidurnaktį policija sulaikė BMW vairuotoją, kurio automobilyje pareigūnai aptiko, įtariama, augalinės kilmės narkotikų.

Kaip BNS nurodė Policijos departamentas, dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pratybų metu taip pat nustatyti penki neblaivūs vairuotojai.

Iš viso sostinės policijos pareigūnai su šauliais Vilniuje per komendanto valandos pratybas patikrino daugiau kaip 700 transporto priemonių.

Kaune patikrinus 343 automobilius ir 45 pavienius asmenis, pažeidimų nenustatyta.

Vėliau, jau pagal imituotą pratybų scenarijų, sustabdyti keli specialiai pažymėti automobiliai, kuriuose esą aptikta ginklų dalių. Sulaikyti keli asmenys, kaip numatyta pratybų plane, perduoti policijai.

„Treniruojama karo komendantūra – tai yra pats svarbiausias, ir turbūt pirmas toks realus jos aktyvavimo pasibandymas (...), esame orientuoti į priešiškas pajėgas, kurios turi savo žymėjimą, pažymėtos tam tikrais ženklais, policija vykdo savo rutiną – stabdo, tikrina vairuotojus“, – žurnalistams sakė Vilniaus komendantinių šaulių vadas Lukas Vaičiulis.

„Norėčiau to nepamatyti realybėje“

Pagal pratybų scenarijų, komendantiniai vienetai mokėsi atremti asmenų provokacijas, esą peraugusias į karinius veiksmus – dronų atakas. Čia inscenizuoti sprogimai, pasitelkti ugniagesiai, turėję gesinti po to kilusį gaisrą. Imituotas ir pirmos pagalbos teikimas sužeistiems kariams.

Visi šie veiksmai yra pratybų „Perkūno griausmas 2024“ dalis. Jose Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės institucijos treniruojasi perėjimą iš taikos į karo metą, pereinant visus etapus ir nuosekliai atliekant būtinus veiksmus.

„Negaliu pasakyti, ar (karo atveju – BNS) būtų panašiai, bet norėčiau to nepamatyti realybėje“, – sakė L. Vaičiulis.

Jis pripažino, kad dalis visuomenės skeptiškai ar „atvirai prorusiškai“ reagavo į pratybas, socialiniuose tinkluose dalinosi menkinančiais komentarais, tačiau atvirų fizinių incidentų, pasak šaulių atstovo, išvengta.

Kartu su komendantiniams vienetams priskirtais Krašto apsaugos savanorių kariais šauliai taip pat saugojo septynis strateginius kritinės infrastruktūros objektus sostinėje: Vilniaus savivaldybės, Vilniaus vandenų, Šilumos tinklų, viešojo transporto, „Grindos“, greitosios pagalbos stoties pastatus, savo štabą.

Pratybos „Perkūno bastionas“ sutampa su išankstiniu balsavimu prezidento rinkimuose ir referendume, kuris didžiojoje dalyje miestų vyksta savivaldybių pastatuose – juos mokymų metu saugojo ginkluoti šauliai ar kariai savanoriai.

Kariuomenė pabrėžė, kad pratybos nėra susijusios su išankstiniais rinkimais, jų metu nėra taikomi jokie apribojimai einantiems balsuoti, kaip ir jokiai kitai gyventojų veiklai.

Gyventojai pasigedo informacijos

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį žurnalistams teigė, kad pratybos pavyko.

„Išmokta pamoka, kad tas sprendimas stumtelti komendantūrų rengimą jau taikos metu, (...) manau, yra tai, ko mums reikia“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad pratybų rezultatai, susiję su strateginių objektų apsauga, padės identifikuoti, kiek žmonių turėtų sudaryti kuriamas komendantūras.

Savo ruožtu sostinės meras Valdas Benkunskas pripažino, jog vietos gyventojus apie vykstančias pratybas reikėjo geriau informuoti, mat pasitaikė atvejų, kai matydami karius žmonės ėmė skambinti policijai.

„Reikia stiprinti komunikaciją su gyventojais. Nors plačiąja prasme apie pratybas buvo informuota daugiau nei prieš pusę mėnesio, (...) bet kai turėjome jau konkrečias situacijas su komendanto valandos įvedimu tam tikrose teritorijose, pamatėte, kad komunikacija lokaliai galėjo būti stipresnė“, – teigė sostinės vadovas.

V. Benkunskas teigė, kad savivaldybė gyventojams norėjo perduoti informaciją apie pratybas išsiųsdama specialius pranešimus į telefonus, tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras rekomendavo „nekelti panikos“.

„Matome, kad toks sprendimas buvo klaidingas. Panika buvo sukelta“, – sakė meras.

Pratybose iš viso dalyvavo daugiau nei 500 šaulių, kariuomenės ir kitų institucijų personalo.

Jo vertybės „valstiečiams“, pasak R. Karbauskio, yra artimiausios. Už I. Vėgėlę balsavo ir kartu su partijos lyderiu atvykęs parlamentaras Aurelijus Veryga, kuris atsiėmė savo kandidatūrą partijai nusprendus remti minėtą kandidatą.

„Atėjome tam, kad išliktų intriga iki antro rinkimų turo pabaigos. Aišku, kad balsavome už Igną Vėgėlę ir tikimės, kad bus intriga ir antrame ture susikaus dabartinis prezidentas ir I. Vėgėlė. Jeigu atsitiktų kitaip, intrigos neliks ir tokiu atveju žmonės neturės įdomių rinkimų iki pat jų pabaigos“, – žurnalistams po balsavimo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) sakė R. Karbauskis.

„Mums būtų lengviausia dirbti su kandidatais, kurie mūsų vertybes atitinka. Tai yra I. Vėgėlė, dabartinis prezidentas taip pat nėra liberalas. (...) Manau, mūsų pasirinkimas tiksliausias ir rėmėme tą žmogų, kuris mūsų vertybes atitinka absoliučiai“, – pridūrė „valstiečių“ lyderis.

Mums būtų lengviausia dirbti su kandidatais, kurie mūsų vertybes atitinka.

Paklaustas, kurį kandidatą LVŽS paremtų I. Vėgėlei nepatekus į antrąjį prezidento rinkimų turą, R. Karbauskis pažymėjo, kad „jeigu pateks Ingrida Šimonytė, aišku, jos neremsime“.

Jis su A. Veryga sakė referendume palaikęs siūlymą įteisinti dvigubą pilietybę, tačiau nurodė nemanantis, kad bus surinktas reikalingas balsų skaičius jam įvykti – esą, rinkėjai buvo per mažai informuoti apie iniciatyvą.

Kad šis institutas būtų įteisintas, už tai referendume turi balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių – Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš viso teisę balsuoti šiuo metu turi 2 mln. 385 tūkst. asmenų.

„Mes balsavome už dvigubos pilietybės pasiūlymą. (...) Bet akivaizdu, kad jis (referendumas – BNS) dabar nepavyks dėl to, kad daugelis žmonių, kurie dalyvauja rinkimuose prezidento, nežino netgi, kad yra referendumas“, – teigė R. Karbauskis.

„Nes reklamos tokios aktyvios, kaip buvo prieš praeitus rinkimus, kada mes organizavome, nebuvo tiesiog. Kada žmonės net nesupranta, kad bus referendumas, atėję į rinkimų apygardą nesupranta, ką tai reiškia, kaip tuos klausimus skaityti“, – pridūrė LVŽS pirmininkas.

A. Veryga tvirtino, kad prieš priimant sprendimą trauktis iš prezidento rinkimų buvo susitikęs su I. Vėgėle, įsitikino galimybe partijai su juo bendradarbiauti.

R. Karbauskis taip pat teigė besidžiaugiantis rinkėjų aktyvumu balsuojant iš anksto.

Opoziciniai „valstiečiai“ apie A. Verygos kandidatūros atsiėmimą prezidento rinkimuose ir paramą I. Vėgėlei paskelbė kovo pabaigoje. LVŽS nusprendė, kad A. Veryga ves 22 partijos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą.

Lietuvoje antradienį prasidėjo balsavimas iš anksto renkant prezidentą bei išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Išankstinis balsavimas gegužės 7-9 dienomis nuo 7 iki 20 val. organizuojamas daugiausia savivaldybių pastatuose.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Rinkimuose dėl šalies vadovo posto varžysis iš viso aštuoni kandidatai.

EP rinkimai vyks birželio 9 dieną, jų metu Lietuva rinks 11 europarlamentarų.

Vilniuje rinkėjai balsą atiduoti gali penkiose vietose, tarp jų – ir Lukiškių aikštėje, kur dar prieš atsidarant punktui nusidriekė kelių dešimčių žmonių eilė.

Balsadėžės rinkėjams visoje Lietuvoje atvertos lygiai 7 val. ryte. Sostinės centre šis momentas pažymėtas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariui pučiant ragą.

Vilniuje viena pirmųjų savo balsą atidavė 47-erių Birutė. Informacinių technologijų sektoriuje dirbanti moteris BNS teigė savo valią išreiškianti pirmąją išankstinio balsavimo dieną, nes taip tiesiog paprasčiau.

„Sekmadienį norisi pailsėti“, – sakė ji.

Tik vardu prisistačiusi moteris teigė, kad prieš balsuojant įvertino visus kandidatus.

„Klausiausi aš debatų, daug mąsčiau, daug galvojau, bet atidaviau balsą tam, kuris bus teisingas Lietuvai“, – sakė Birutė.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Jis, apklausų duomenimis, laikomas ryškiausiu pretendentu laimėti rinkimus.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

„Kryžiaus žygius teko praeiti“

Sunkiai išsirinkusi BNS sakė ir 54-erių Jolanta.

„Nelabai lengvai (apsisprendžiau – BNS), bet šiandien jau buvau tikra, už ką balsuosiu. Atkreipiau dėmesį daugiausia į reklamas“, – kalbėjo taip pat tik vardu prisistačiusi moteris.

Atkreipiau dėmesį daugiausia į reklamas.

Viešajame sektoriuje dirbanti Jolanta teigė, kad kandidatą pasirinko atsižvelgdama į jo veiklą, kompetencijas, patirtį ir viešą laikyseną.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Juo siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikia dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

21-erių studentas Matas Bruson BNS teigė balsavęs už šį pakeitimą, nors pripažino, kad formuluotė yra sudėtinga.

„Aš pats turiu dvigubą pilietybę, ją gavau išimties tvarka. Norėčiau, kad mano vaikai ją ateityje gautų paprasčiau, o ne taip, kaip teko man, susiduriant su visa biurokratija. Galėčiau teigti, kad kryžiaus žygius teko praeiti“, – teigė vyras.

VRK duomenimis, iš anksto balsuoti galima visose 60 savivaldybių iki ketvirtadienio 7–20 valandomis. Daugumoje savivaldybių išankstinio balsavimo vietos įrengtos savivaldybių pastatuose.

Galėčiau teigti, kad kryžiaus žygius teko praeiti.

Sostinėje balsuoti taip pat galima miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (Saulėtekio al. 22), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų, Vilniaus rajono savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50).

„Dėl šventos ramybės“

Tuo metu Kauno savivaldybės pastate Laisvės alėjoje dėl suplanuotų pratybų balsavimas iš anksto nebus organizuojamas. Rinkėjai savo valią gali pareikšti Kauno rajono savivaldybės pastate ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pastate.

Į pastarąją vietą antradienį ryte atvykęs 59-erių verslininkas Artūras Venslovas BNS teigė taip pat manantis, jog klausimas dėl pilietybės suformuluotas „labai sunkiai“.

„Eiliniam žmogui tą teisinę formuluotę suprasti nebus taip paprasta. Dėl Konstitucinio straipsnio pakeitimo, kad pilietybė suteikiama ir prarandama Konstitucinio įstatymo tvarka. Daugiau niekas neparašyta, o kas gi bus tame įstatyme parašyta vėliau, kokia tvarka bus nustatyta, sunku dabar pasakyti, – kalbėjo verslininkas. – Dėl šventos ramybės balsavau „taip“ ir tikiuosi, kad tame Konstituciniame įstatyme bus padaryta pagal žmonių valią.“

Savo ruožtu 44-erių administratorė Eglė Chominienė BNS teigė taip pat palaikiusi Konstitucijos pokyčius, o prezidento rinkimuose balsavusi taip, kad būtų „truputį konkurencijos“.

Per pirmą balsavimo pusvalandį į VDU atiduoti savo balso iš viso atvyko apie pusšimtį žmonių.

„Jau kelinti metai taip darau (balsuoju iš anksto), labai pasiteisina, nes dirbu centre. (...) Prieš darbą, ramiai, žmonių nėra. Tas labai man patinka“, – kalbėjo E. Chominienė.

Devyniose savivaldybėse balsavimas iš anksto vyks ne savivaldybių pastatuose: Ignalinos – Turizmo informacijos centre (Ateities g. 23, Ignalina), Kazlų Rūdos – Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, Kazlų Rūda), Lazdijų – Jaunimo centro patalpose (Seinų g. 1, Lazdijai), Neringos – bendruomenės namuose (Taikos g. 17, Nida), Pagėgių – Kultūros centre (Jaunimo g. 3, Pagėgiai), Radviliškio – buvusioje mokykloje (Dariaus ir Girėno g. 27, Radviliškis), Šiaulių rajono – Švietimo ir sporto skyriaus pastate (Karolio Reisono g. 4, Šiauliai), Švenčionių – miesto kultūros centre (Vilniaus g. 1, Švenčionys), Utenos – Visuomenės sveikatos biuro patalpose (Utenio a.7, Utena).

Gegužės 8–10 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.

Gegužės 10–11 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Tokiu būdu balsuoti gali negalią turintieji, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.

Tuo metu kiti dešimt Lietuvoje išrinktų europarlamentarų deklaravo negavę pajamų iš papildomos veiklos.

Kaip pirmadienį pranešė „Transparency International“, su Darbo partija į EP išrinktas V. Uspaskichas nurodė kasmet gaunantis 3 mln. eurų papildomų pajamų, susijusias su bendrove „Edvervita“.

Tai, pasak organizacijos, sudaro daugiau nei trečdalį visų europarlamentarų deklaruotos papildomų pajamų sumos, kuri siekia 8,7 mln. eurų.

V. Uspaskicho pajamos iš papildomos veiklos daugiau nei 13 kartų viršija antro daugiausia šalutinių pajamų gavusio europarlamentaro – Prancūzijos atstovo Jerome'o Riviere'o (Žeromo Riviero), uždirbusio per 220 tūkst. eurų iš finansines paslaugas teikiančios kompanijos.

Devyni iš 11 Lietuvos atstovų EP nurodė turintys bent po vieną papildomą veiklą.

Daugiausia veiklų – aštuonias – deklaravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Liudas Mažylis, nurodęs esantis įvairių draugijų, klubų, asociacijų nariu.

Būtina užtikrinti, kad mūsų išrinkti atstovai veiktų visuomenės, o ne asmeninių interesų labui.

 

Po vieną veiklą deklaravo Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Juknevičienė, Bronis Ropė, nė vienos – Stasys Jakeliūnas, Aušra Seibutytė.

Tuo metu V. Uspaskichas be jau minėtos „Edvervitos“ nurodė esantis susijęs su bendrovėmis „Kontenta“ ir „Interneto žinios“ bei trimis organizacijomis, tačiau papildomas pajamas gaunantis tik iš pirmosios įmonės.

„Transparency International“ duomenimis, 497 iš 705 visų europarlamentarų deklaravo papildomas veiklas, kurių penktadalis – apmokamos.

Vidutiniškai iš papildomų veiklų daugiausia uždirba Lietuvos, Maltos, Graikijos, Vengrijos ir Slovakijos EP nariai. Mažiausiai – Kipro, Švedijos ir Nyderlandų.

Anot „Transparency International“, 12 iš 20 daugiausia papildomai uždirbančių europarlamentarų gavo didesnes pajamas iš šalutinių veiklų nei iš EP nario atlyginimo.

„Būtina užtikrinti, kad mūsų išrinkti atstovai veiktų visuomenės, o ne asmeninių interesų labui. Tikiuosi, kad į Europos Parlamentą išrinkti Lietuvos politikai aktyviai prisidės prie diskusijų ir palaikys iniciatyvas, skirtas griežtesnei pajamų iš papildomų veiklų kontrolei”, – pranešime cituojama „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Organizacijos apžvalga paremta oficialiose EP narių paskyrose pateikiamomis privačių interesų deklaracijomis, surinktomis balandžio 24 dieną. Pasikeitus aplinkybėms, politikai šias deklaracijas privalo atnaujinti per mėnesį.

Lietuvos atstovai EP savo deklaracijas teikė praėjusių metų pabaigoje.

Europarlamentaro alga siekia kiek daugiau nei 7,8 tūkst. eurų atskaičiavus mokesčius.

„Siūlymo, pagrindimo įtraukti į visuotinio naujagimių tikrinimo sąrašą sutrikimus, susijusius su imuniniais mechanizmais, Sveikatos apsaugos ministerija nėra gavusi ir atitinkamai nesvarstė“, – BNS pateiktame komentare nurodė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.

Jo teigimu, pernai patvirtintam sąrašo išplėtimui nuo keturių iki dvylikos ligų siūlymus ir pagrindimą teikė Lietuvos žmogaus genetikos draugija, Lietuvos retų plaučių ligų gydytojų draugija ir Lietuvos vaikų neurologų asociacija.

Paraiškas taip pat gali teikti universitetų ligoninės.

Kaip BNS sakė Vilniaus krašto alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė, Santaros klinikų gydytoja Laura Malinauskienė, po balandžio pabaigoje vykusios spaudos konferencijos klinikų genetikai susidomėjo iniciatyva įtraukti į sąrašą naujagimių testavimą dėl imunodeficito, tačiau procesas yra sudėtingas.

„Realybėje, galvoju, kad paraiška galėtų būti pateikta kitų metų kovą. (...) Paraiškos ruošimas apima ekonominio pagrįstumo įvertinimą, mokslinius, kitus aspektus. Mes esame šiame procese, tačiau ypač ekonominį pagrįstumą ne mediko jėgoms padaryti, labai sudėtingas dalykas“, – kalbėjo L. Malinauskienė.

„Yra niuansas, iš alergologų-klinikinių imunologų prieš porą metų buvo atimta teisė konsultuoti vaikus, tai čia iniciatyva mūsų laisvalaikio yra. Vaikų alergologai turėtų užsiimti šitais dalykais, bet jie kažkaip nejuda“, – pridūrė medikė.

Pasak J. Gališanskio, vertinant visuotinio naujagimių tikrinimo ligų sąrašo papildymą remiamasi penkiais kriterijais pagal Tarptautinės naujagimių tikrinimo draugijos rekomendacijas.

Ministerija vertina, ar liga yra svarbi sveikatos problema ir pakankamai dažnai pasitaiko, ar gerai suprasta ligos eiga, ar jos tyrimo metodai nesudėtingi ir netraumuojantys, ar diagnozavus ligą užtikrinama sisteminga paciento sveikatos priežiūra ir ar yra efektyvūs gydymo metodai bei pagrįsta ankstyvo patikrinimo nauda naujagimiui.

„Tam, kad minėtas ligų sąrašas būtų plečiamas, turi būti pateikta paraiška ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetui, siūloma įtraukti liga turi atitikti Vilson&Jungner kriterijus, turi būti suplanuotos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos“, – nurodė SAM atstovas.

Fiksuota per pusantro tūkstančio naujų imunodeficito atvejų

Higienos instituto 2023 metų išankstiniais duomenimis, pernai sergančiųjų įvairaus tipo imunodeficitais Lietuvoje buvo apie 2,7 tūkst., naujų susirgimų registruota per pusantro tūkstančio – tai yra didžiausias naujų ligos atvejų skaičius nuo 2018 metų.

Anot J. Gališanskio, imunodeficito pacientams PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos ambulatorinės konsultacijos kaina svyruoja nuo 25 iki 100 eurų, per metus vieno paciento konsultacijoms apmokėti reikia apie tūkstančio eurų.

Kompensuojamų vaistų išlaidos siekia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, gydymo stacionare kaina – nuo 464 iki 5,5 tūkst. eurų.

Už alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, kurią atlikus ankstyvoje ligos stadijoje, pasak medikų, vaikas gali gyventi normalų gyvenimą, PSDF lėšomis kompensuojama nuo 200 tūkst. iki 250 tūkst. eurų.

Visuotiniam naujagimių tikrinimui – milijonas eurų

J. Gališanskio pateiktais duomenimis, naujagimių patikros dėl retų ligų paslaugai apmokėti iš PSDF biudžeto užpernai skirta 384 tūkst. eurų, pernai – daugiau nei milijonas eurų. 2023 metais per patikras diagnozuota 16 susirgimų.

Kaip pažymėjo SAM atstovas, pasaulyje naujagimių tikrinimas dėl retų ligų gyvuoja daugiau nei penkis dešimtmečius, ligų skaičius, dėl kurių gali būti tikrinami naujagimiai, viršija 60.

Italijoje naujagimiai tikrinami dėl 48 ligų, Lenkijoje – 29, Švedijoje – 26, Estijoje – 20, Vokietijoje – 18, Latvijoje – 6, Bulgarijoje – 4, Kipre ir Rumunijoje – dėl 2 ligų.

Lietuvoje naujagimiai pradėti tikrinti 1975 metais dėl fenilketonurijos, 1993 metais – dėl įgimtos hipotirozės, 2015 metais – dėl galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos. Per šį laikotarpį diagnozuoti 405 minėtų ligų atvejai.

Balandį vykusioje spaudos konferencijoje medikai paragino kūdikius tikrinti ir dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą.

„Lietuvoje kūdikių patikra dėl imunodeficito nevykdoma, tai yra labai gaila ir tikimės, kad ateityje situacija pagerės“, – konferencijoje kalbėjo Kauno klinikų Pirminio imunodeficito centro vadovė Edita Gasiūnienė.

Pasak jos, jeigu kaulų čiulpų transplantacija atliekama vaikui dar neturėjus pirmų infekcijų, bet nustačius ženklų genetinį defektą, iš principo vaikas yra sveikas ir gali gyventi visiškai normalų gyvenimą.

Kaip BNS nurodė teismo atstovas Giedrius Janonis, šiuo sprendimu E. Jakilaičiui iš buvusio politiko K. Krivicko taip pat priteista per 2,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Teismas daro išvadą, kad atsakovas apie ieškovą nepaskleidė jokių žinių, faktų ar duomenų, o tik išsakė savo asmeninę nuomonę bei pateikė savo kritinį vertinimą, kuriam turėjo pagrįstą ir objektyvų faktinį pagrindą, susiformavusį ieškovo ankstesnės veiklos bei pasisakymų viešojoje erdvėje pagrindu“, – nurodė G. Janonis.

Pasak teismo atstovo, dėl šių argumentų K. Krivicko reikalavimas pripažinti, kad E. Jakilaičio viešai paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, teismo vertinimu, atmestas kaip nepagrįstas.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

K. Krivickas pernai spalį teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad tikrovės neatitinka, jį žemina E. Jakilaičio teiginiai apie valstybės institucijų valymą nuo „besityčiojančių padugnių“, „antivalstybinio parazito“ delegavimą į „svarbiausią paramilitarinę organizaciją“.

Ieškovas teisme prašė E. Jakilaitį paneigti šiuos pareiškimus Lietuvos šaulių sąjungos arba asmeninėje „Facebook“ paskyroje.

K. Krivickas taip pat prašė priteisti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Tame pačiame nuotoliniame posėdyje turėjęs vykti Kauno apylinkės teisėjos Vidos Jegorovienės drausmės bylos nagrinėjimas jos prašymu atidėtas dėl sveikatos tikrinimo.

„Kadangi pati teisėja posėdžio metu paprašė atidėti nagrinėjimą, (Teisėjų garbės teismas – BNS) suteikė galimybę jai pabaigti sveikatos tikrinimo procedūras“, – BNS sakė Nacionalinės teismų administracijos atstovė Rūta Andriuškaitė.

Ji taip pat nurodė, kad A. Pikeliui iškeltoje drausminėje byloje sprendimą Garbės teismas skelbs gegužės 22 dieną.

V. Jegorovienei byla pernai lapkritį iškelta po dviejų papeikimų, toliau gaunant skundus iš proceso dalyvių dėl bylų vilkinimo, įsiteisėjusių sprendimų naikinimo, subjektyvaus bylų vertinimo, nekorektiško bendravimo su teismo personalu.

Inicijuoti procedūras V. Jegorovienės sveikatos tikrinimui atlikti siūlė bylą iškėlusi Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

Drausmės byla A. Pikeliui iškelta šių metų vasario pabaigoje, nustačius, jog jis supainiojo interesus nagrinėdamas keturias baudžiamąsias bylas, dėl kurių apeliacinėje instancijoje sprendimus priėmė teisėjo svainis.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatavo A. Pikelį nesiėmus visų priemonių, kad jo nagrinėjamose bylose proceso dalyviams nekiltų jokių abejonių teismo nešališkumu, todėl laikytina, kad teisėjas nesilaikė etikos kodekso.

Prezidentas Gitanas Nausėda kovo 20 dieną sustabdė V. Jegorovienės įgaliojimus. Sustabdymo metu teisėjai neskiriamos naujos bylos, esančios jos žinioje perskiriamos kitiems teisėjams.

Kaip anksčiau BNS nurodė teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, stabdyti teisėjos įgaliojimus jis prašė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys iškėlus trečią drausmės bylą „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“, dėl teisėjos veiklos nuolat gaunami procesų šalių, posėdžių sekretorių, kitų institucijų skundai.

Kaip BNS nurodė teismo atstovė Milda Kryžė, V. Obelieniui skirta 7,3 tūkst. eurų bauda, taip pat išieškant konfiskuotą 868 eurų kyšį atitinkančią sumą.

G. Obelieniui už kyšininkavimą skirta 3,4 tūkst. eurų bauda.

Šis nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną.

V. Obelienius kaltintas tuo, jog 2014 metais, padedamas savo šeimos nario, provokavo duoti, susitarė ir pažadėjo priimti kyšį, sudarydamas paslaugų teikimo sutartį su privačia medicinos bendrove.

Pagal šią sutartį Šilainių poliklinikos medikai teikė paslaugas privačios bendrovės pacientams Kaune ir Kauno rajone, o poliklinikos pacientai būdavo siunčiami išskirtinai į privačios bendrovės padalinius.

Anot teisėsaugos, kyšių perdavimas prisidengiant sandoriais vyko per G. Obelieniaus vadovaujamą mažąją bendriją.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų tyrimo pagrindu iškelta byla Kauno apylinkės teismui buvo perduota 2018-aisiais. Praėjusių metų pabaigoje teismas V. Obelienių ir jo sūnų išteisino, tačiau prokuratūra apskundė nuosprendį.

Kauno apygardos teisme toliau nagrinėjama dar viena byla dėl galimo piktnaudžiavimo Šilainių poliklinikoje, fiktyvaus neįgaliųjų įdarbinimo ir apgaule įgyto turto.

2021 metais teismui perduotoje byloje V. Obelienius kaltinamas piktnaudžiavimu, jo sūnus ir dar penki fiziniai asmenys – sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, dalis jų – apgaulingu apskaitos tvarkymu ir piktnaudžiavimu.

Sukčiavimu ir dokumentų klastojimu taip pat kaltinamos trys uždarosios akcinės bendrovės ir viena mažoji bendrija.

Šioje byloje Užimtumo tarnyba yra pateikusi per 589 tūkst. eurų, Kauno savivaldybė – per 45 tūkst. eurų civilinius ieškinius.