Puokščių įvairovė

Sakoma, kad Žolinė esanti bene vienintelė metų šventė, kai visos gėlės nori būti nuskintos ir nuneštos į bažnyčią. Nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčioje šventinti vaistingas laukų žoleles, gėles, javus ir daržoves. Tikima, kad tokia puokštė apsaugos nuo žaibų, perkūnijos, gaisrų ir piktos dvasios.

Senovėje dažniausiai šventinti neštos darželio gėlės: rūtos, pelėžirniai, diemedžiai, mėtos, medetkos, smidrai, katžolės ir kitos. Taip pat į puokštes būdavo dedami ir lauko augalai: ramunės, rugiagėlės, valerijonai, rasakilos, jonažolės.

Editos Šileikės nuotr.

Taip pat į Žolinės puokštę įdėdavo visko, ko sode ir darže tuo metu rasdavo – vyšnios, slyvos šakelių, pupelių stiebų. Ant lazdyno šakelių ir obuolių, ir kriaušių pamaudavo. Dzūkės į puokštę mėgdavo įsprausti ir nedidelį kopūstą. Žolinių puokštėje turėjo būti ir javų – avižų ir rugių. Nes avižos buvo svarbios žemę dirbančiam arkliui, o rugiai – šeimynai maitinti.

Muziejaus lankytojai galėjo susipažinti, kokios Žolinių puokštės vyravo skirtinguose Lietuvos regionuose, kokie augalai buvo šios šventės akcentai.

Šių dienų puokštelės

Šį kartą muziejaus lankytojų rankose buvo matyt spalvotos, įvairių dar žydinčių gėlių puokštelės, padabintos kokio grūdo varpa. Dažnas sutiktas ir dabar į bažnyčią nešėsi gėlių. Tiesa, muziejininkai pastebi, kad šių dienų Žolinių puokštės jau kitokios.

„Anuomet tikėta, kad žolynai padės kitąmet turėti gerą derlių, todėl ir puokštės būdavo labai gausios. Dabar žmonės renkasi į puokštę įdėti vos penkias gėles. Juk dabar labai gerai žmonės gyvena, visko gali parduotuvėje nusipirkti, nesuka galvos, kaip ta duona atsiranda, o seniau juk buvome žemdirbių kraštas, tad reikėdavo pasikliauti aukštesnėmis jėgomis tam, kad geras derlius būtų, todėl reikėdavo šventinti, prašyti“, – kalbėjo vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.

Anuomet tikėta, kad žolynai padės kitąmet turėti gerą derlių, todėl ir puokštės būdavo labai gausios.

Kalbinti žmonės neslėpė, jog į puokštes dėjo tai, kas jiems gražu, ką rado sode ar lauko pievose.

„Laikysiu puokštę, kol sudžius. Tada – sudeginsiu. Vis tiek juk šventinto daikto nevalia išmesti. O šiaip nemanau, kad labai svarbu, kokius žolynus atsineši, svarbiausia, kad puokštėje būtų sudėta meilė, padėka, atjauta ir visi kiti geri dalykai“, – pasisakė prie bažnyčios sutikta ponia Leonarda.

„Žinom, kad į puokštę įeina vaistažolės, lauko gėlytės. Parsivešim namo, už durų laikysime pašventintą. Sudžius ir laikysime“, – apie savas puokšteles pasakojo Leta ir Dalia.

Dar vienas lankytojas tikino, kad savajai puokštei ieškojo specialios spalvos gėlių ir vylėsi, kad jam tai atneš sėkmę. Kalbintas vyriškas pripažino, kad Žolines pradėjo švęsti šik šiemet, mat anksčiau neatrasdavo joms laiko.

„Paskaičiau, kad geltona spalva labai gerai sėkmei, ji tokia gero linkinti, todėl tokių gėlių ir ieškojau. O toliau rinkausi tokius žolynus, kurie sudžiūvę gali ilgai stovėti“, – į bažnyčią atneštas savo gėles apibūdino Paulius.

Kai kurie lankytojai gėlių prisirinko pačioje muziejaus teritorijoje. Beje, įvairiausių gėlynų paruošė ir muziejaus darbuotojai, ne vieną valandą braidę po pievas ir skynę gražiausius žiedus, todėl Žolinės šventėje buvo galima pamatyti kerinčių žmogaus dydžio gėlių vainikų, kurie traukė praeivius pasidaryti asmenukę.

Visa Žolinių šventė buvo koncentruota į Aukštaitijos regioną – lankytojus pasitiko įvairios kapelos, muziejininkų paruoštos pramogos, senoviniai lietuvių liaudies žaidimai. Muziejaus atstovai tikino, kad Žolinės į Rumšiškes kasmet sutraukia šimtus lankytojų.

Editos Šileikės nuotr.

Žolinės papročiai

Etnografai aiškino, jog Žolinė tai – atsisveikinimo su žalumynais ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Lietuvoje įvedus krikščionybę, Žolinės šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena.

Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų.

Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Šventės dieną buvo rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai būdavo svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo. Ūkininkai šiai šventei iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros.

Švęsti Žolinių susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas arba liks vienas bėdoj. Tai ypatinga šventė, nes žmogus, turėdamas savo derlių aruoduose, atsigręžia į artimą ir jam siūlo pagalbą.

„Per Žolinę, kaip ir Kūčių vakarą, susirenka visa šeima prie stalo ir vaišinasi dvylika patiekalų, pagamintų iš naujojo derliaus grūdų, vaisių ir daržovių. Ant stalo uždegama žvakė, ji nešama aplink valgius ir leidžiama per rankas aplink stalą“, – susirinkusiems aiškino muziejaus edukatoriai. Etnografai primena, kad Žolinė yra riba, kai baigiasi vasara, šiltasis laikas, ir ateina ruduo.

A.Smetonos vardas neišnyks

Dar metų pradžioje Kauno miesto taryba nusprendė, kad Antano Smetonos gimnazija bus sujungta su „Varpo“ gimnazija. Reorganizavus šią ugdymo įstaigą, atlaisvinamas Geležinio Vilko g. 8 pastatas, kur iki šiol veikė gimnazija. Jį ketinama perleisti KTU licėjui.

Tuomet buvo nuspręsta, kad naikinamas ir A.Smetonos gimnazijos pavadinimas ir jo neliks Kauno švietimo įstaigų žemėlapyje, o šios gimnazijos mokiniai jau gaus „Varpo“ gimnazijos atestatą. Tačiau paskutiniame Kauno miesto tarybos posėdyje, vykusiame vasarą, pirmojo Lietuvos prezidento vardas rezervuotas kitai mokyklai. Tad nuo ateinančių mokslo metų A.Smetonos gimnazija jau veiks Rokuose.

Kai kurie miestiečiai tikina, kad toks pavadinimų kaitaliojimas sukels painiavos, nes buvusi A.Smetonos gimnazija veikė visai kitame Kauno gale, nei yra Rokų gimnazija, kuriai suteiktas šio prezidento vardas.

„Keistai atrodo, kad vieną gimnaziją naikina, bet kitai mokyklai iš karto duoda tą patį pavadinimą. Jei jau kartą nusprendė, kad miestui nereikia A.Smetonos gimnazijos, kam reikia mėtytis ir dabar tokį pavadinimą suteikti Rokų mokyklai? Yra daug kitų Lietuvos asmenybių, kurios nusipelnė būti pagerbtos ir turėti savo vardu pavadintą mokymosi įstaigą. Dabar tik bus nesusipratimų, nes žmonėms A.Smetonos gimnazija dar ilgai iš įpročio bus Geležinio Vilko gatvėje, o ne Rokuose“, – kalbėjo į redakciją parašiusi kaunietė Gražina.

Problemų nemato

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė „Kauno dienai“ aiškino, kad esą yra net kelios priežastys, kodėl Rokų mokyklai suteiktas būtent A.Smetonos gimnazijos vardas.

Nuo šių metų rugsėjo 1-osios Kaune bus tik viena Prezidento A.Smetonos gimnazija – Rokuose.

„Viena jų – Kauno Antano Smetonos gimnaziją prijungus prie „Varpo“ gimnazijos, nebeliktų ugdymo įstaigos, turinčios tokį garbingą pavadinimą. Atsižvelgta ir į Rokų gimnazijos bendruomenės norus. Jie pasiruošę perimti reorganizuotos gimnazijos pavadinimą, puoselėti ir tęsti tradicijas ir po savo stogu perkelti Kauno Antano Smetonos gimnazijos muziejaus ekspoziciją“, – aiškino švietimo srities specialistė.

Pasak jos, nesusipratimų dėl pavadinimų kilti neturėtų. „Nuo šių metų rugsėjo 1-osios Kaune bus tik viena prezidento A.Smetonos gimnazija – Rokuose. Kalniečiuose Kauno A.Smetonos gimnazijos nebeliko. Ji prijungta prie „Varpo“ gimnazijos. Dvi bendruomenės su vienu pavadinimu – „Varpo“ gimnazijos – susijungs jau šių metų rugsėjį“, – pridūrė O.Gucevičienė.

Pokyčių ir daugiau

Minėtame Kauno tarybos posėdyje nuspręsta keisti ir dar vienos švietimo įstaigos pavadinimą. Pritarta, kad Kauno specialioji mokykla nuo šių metų rugsėjo bus pervadinta į Šv.Roko mokyklą.

„Specialiosios mokyklos pavadinimas keičiamas atsižvelgiant į švietimo ir mokslo ministro rekomendaciją mokyklų pavadinimuose nebevartoti žodžio „specialioji“. Šv.Roko mokyklos pavadinimas parinktas bendruomenės pageidavimu.

Nuo pat mokyklos įkūrimo čia vadovaujamasi krikščioniškomis vertybėmis, rūpinamasi neįgaliais vaikais. Jiems teikiama visokeriopa pagalba ir globa, o Šv.Rokas krikščioniškoje kultūroje yra ligonių globėjas. Mokyklą pavadinti šiuo vardu gautas ir Kauno arkivyskupijos metropolito Kęstučio Kėvalo sutikimas“, – komentavo Švietimo skyriaus vedėja.

Pakeista tvarka

ASPN paslaugas namuose teikia gydymo įstaigos – poliklinikos arba šeimos klinikos, pasirašiusios sutartis su ligonių kasomis. Tokiu būdu už šias paslaugas apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo.

Į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi kelios ASPN paslaugas teikiančios gydymo įstaigos ir nurodė, kad, pagal naująjį sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymą, diskriminuojami socialinės globos namuose gyvenantys pacientai. Gydymo įstaigų atstovų teigimu, nuo liepos 1 d. apribotos galimybės tokiose įstaigose teikti ASPN paslaugas, tad net ir sunkūs pacientai iš globos namų turi vykti į polikliniką.

„Sveikatos apsaugos srityje toliau nesiskaitoma nei su pacientais, nei su paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Šį kartą užsimota prieš jautriausią socialinę grupę – senjorus, turinčius specialiųjų poreikių, ir negalią turinčius asmenis. Šioms grupėms priklausantys pacientai – dažniausiai labai ligoti seni žmonės ir kiti sunkią negalią, specialiųjų poreikių turintys asmenys, kuriems medicininė priežiūra ir slauga reikalinga nuolatos tam, kad jų nekamuotų skausmai, kad jie galėtų daugiau ar mažiau pakenčiamai gyventi“, – kalbėjo vienos klinikos atstovai (gydymo įstaigos pavadinimas redakcijai žinomas).

Specialistai aiškino, kad ambulatorinė slauga būdavo taikoma tiek namuose, tiek globos įstaigoje gyvenantiems pacientams, tačiau dabar ją galima teikti tik namuose. Medikai įsitikinę, kad dabar socialinės globos namų gyventojai negauna dalies jiems priklausančių paslaugų. Skaičiuojama, kad po sveikatos apsaugos ministro pakeitimo išbraukus socialinės globos įstaigų gyventojus iš ASPN gavėjų sąrašų, palyginti juos su kitais prisirašiusiais klinikos pacientais, jiems beveik dešimt kartų sumažėjo tokių paslaugų, kaip laboratorinių tyrimų mėginių paėmimas namuose, kineziterapija namuose, medicinos psichologo pagalba, prieinamumas namuose.

Kitaip tariant, pasak pašnekovų, dabar, jei globos namų gyventojas prisirašęs pas norimą šeimos gydytoją, pagal naują tvarką, turi pats atvykti į gydymo įstaigą ir čia jam bus paimtas kraujas, suteiktos kineziterapijos paslaugos, padaryta kardiograma ar atliktos kitos procedūros, kurias ASPN komanda galėjo suteikti paciento gyvenamojoje vietoje. Gydymo įstaigų darbuotojai atkreipė dėmesį, kad iš globos namų pacientus vežtis pas save dažnai sudėtinga, nes tai sunkiai vaikštantys ligoniai, todėl ambulatorinė slauga jų gyvenamojoje vietoje labai palengvindavo tiek medikų darbą, tiek pacientų savijautą.

Ar tie, kurie rengė šią naują tvarką, bent kartą matė, kaip atrodo specialiųjų poreikių turintis senjoras, neįgalusis ir jo priežiūra?

Į polikliniką – su lova?

„Pagal naują ministro įsaką, ambulatorinių slaugos paslaugų, jų paskyrimo ir atlikimo, kai kuriais atvejais iš lovos nepakylantys žmonės siunčiami bendra tvarka į polikliniką. Ar tie, kurie rengė šią naują tvarką, bent kartą matė, kaip atrodo specialiųjų poreikių turintis senjoras, neįgalusis ir jo priežiūra?“ – ironijos ir pasipiktinimo neslėpė ASPN paslaugų teikėjai.

Jie dienraščiui aiškino, kad socialinės globos namuose dirba bendrosios praktikos slaugytojai, kurie rūpinasi tokioje įstaigoje gyvenančio žmogaus gyvenimo kokybe, o ASPN komanda labiau rūpinasi žmogaus sveikata. Jų teigimu, šių dviejų slaugos rūšių negalima sulyginti, nes jų funkcijos – skirtingos. Mat ambulatorinės slaugos namuose idėja ir yra ta, kad į namus, nesvarbu, ar nuosavus, ar globos, atvyksta specialiai parenta medikų komanda, kuri turi priėjimą prie paciento e.sveikatos duomenų, slaugo jį pagal šeimos gydytojo sudarytą gydymo programą. Taip ASPN žymiai pagerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, nes pacientai būtinas paslaugas gali gauti būtent namuose.

„Globos įstaigos dabar laukia, galbūt bijo patikrinimų, kurių metu gali paaiškėti, kad jie neužtikrina sveikatos priežiūros. ASPN paslaugas socialinės globos namuose gaudavo apie 1 000 pacientų, tai jie visi dabar palikti likimo valiai. Kuo skiriasi žmogus, gyvenantis savo nuosavame name, ir tas, kuris gyvena socialinės globos namuose? Juk, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, visi turi turėti vienodą galimybę gauti ASPN paslaugas“, – kalbėjo gydymo įstaigų atstovai.

Kieno sąskaita taupoma?

Ministerijos koridoriuose sklando viena versijų, kodėl buvo priimtos tokios pataisos. Tai esą leis sutaupyti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšų. Bandyta aiškinti, esą socialinės globos įstaigos pačios turi savus specialistus, gali pasirūpinti globos namų gyventojų sveikata, o mokant joms už ASPN esą dvigubai apmokama už tas pačias paslaugas.

Tačiau ASPN paslaugas teikiančios gydymo įstaigos aiškino, kad tai nesusiję su PSD lėšų taupymu, nes pacientų šeimos gydytojas, prie kurio jie prisirašę, sprendžia, ar reikalinga ambulatorinė slauga, ir už ASPN paslaugas, teikiamas socialinės globos įstaigose, Ligonių kasos apmoka iš PSD fondo lėšų, o ne iš globos įstaigos biudžeto.

„Ši paslauga nėra ta, kurią nusprendžia teikti globos įstaiga. Ji priklauso pacientui kaip paslauga, kurią nemokamai užtikrina valstybė, ji apmokama iš PSD fondo. Kitaip tariant, tai yra numatyta sveikatos sistemos įstatymuose ir nepriklausoma nuo žmogaus socialinės padėties. Nesvarbu, kur žmogus gyvena, jis turi teisę gauti nemokamą gydymą. Mes prisiimame atsakomybę už pacientus, kurie yra prisirašę prie mūsų šeimos gydytojų, tačiau dabar negalime užtikrinti dalies jiems gydyti būtinų paslaugų. Ministerija bando taupyti iš fondo, kurio ji nevaldo. T.y. aiškina, kad bus sutaupoma globos namams skiriamų pinigų, bet PSD fondas niekaip nesusijęs su socialine globa“, – kalbėjo gydymo įstaigų atstovai.

Per trumpas terminas

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigas stebina ir priimti sprendimo ir įsakymo įsigaliojimo terminai. A.Dulkys įsakymą pasirašė birželio 29 d., o jis įsigaliojo vos po kelių dienų – liepos 1-ąją. Tad tiek socialinės globos, tiek ASPN teikiančios gydymo įstaigos turėjo vos kelias dienas darbui perorientuoti.

„Šis teisės aktas sukurtas nesilaikant jokių teisėkūros principų. Įsigaliojimo terminas turi būti mažiausiai trys mėnesiai, kad socialinės globos įstaigos ir slaugos paslaugų teikėjai, t.y. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turėtų pakankamai laiko persiorientuoti ir perorganizuoti savo veiklą.

Mes savo ASPN darbuotojus išleidome į prastovas, dalis jų išėjo, tad praradome dalį komandos. Negalima pasirašyti įsakymo, o po kelių dienų pradėti jį taikyti“, – kritikos sveikatos politikams negailėjo ambulatorinę slaugą namuose teikę specialistai.

Laikosi savo pozicijos

Nuo liepos 1 d. sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bendrąją slaugą prilygino ASPN paslaugoms. Todėl sveikatos priežiūros institucijoms išsiuntinėjo laišką, kad ambulatorinė slauga globos namuose nebegali būti toliau teikiama.

„ASPN paslaugos nebeteikiamos asmenims, kurie gyvena socialinės globos įstaigose, turinčiose bendrosios praktikos slaugos licenciją. Svarbu! ASPN paslaugos šiose įstaigose nutraukiamos nuo 2022 m. liepos 1 d.“, – tokį laišką iš ministerijos gavo iki šiol ASPN slaugos namuose teikusios poliklinikos ir šeimos klinikos.

Žiniasklaidai SAM išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad slaugos namuose gyvenantys senjorai dėl pasikeitusios tvarkos nenukentės – esą reikiamas paslaugas jiems toliau teiks slaugos namų slaugytojai.

„Pabrėžtina, kad ASPN nebebus teikiama tų socialinės globos įstaigų, kurios turi bendrosios praktikos slaugos licenciją, t.y. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu yra įpareigotos užtikrinti slaugos paslaugas, gyventojams. Dėl tvarkos pokyčių socialinės globos įstaigose slaugomiems asmenims nerimauti nereikia – jie ir toliau bus slaugomi čia dirbančių slaugytojų ir gaus visas jiems reikalingas paslaugas“, – skelbta SAM liepos 8-ąją žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Dienraščiui „Kauno diena“ pateiktame komentare ministerija labiausiai akcentavo tas slaugos įstaigas, kurios neturi bendrosios praktikos slaugos licencijos. Tai dažniausiai privačios mažos slaugos įstaigos, kuriose slaugoma iki 25 asmenų.

„Socialinės globos įstaigoms jokio pasiruošimo nereikia, nes ambulatorinės slaugos paslaugos namuose apibrėžiamos kaip licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento (išskyrus pacientus, kurie gyvena socialinės globos įstaigose, turinčiose bendrosios praktikos slaugos licenciją) gyvenamojoje vietoje, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą.

Socialinės globos įstaigos taip pat yra laikomos paciento namais ir jose gyvenantys asmenys gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Šių paslaugų teikimą, vadovaujantis aprašo 4 punktu, privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros (šeimos medicinos) paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos“, – „Kauno dienai“ komentavo SAM spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Jis atkreipė dėmesį, kad tiek socialinės globos įstaigose, tiek savo būstuose gyvenantys asmenys yra prirašyti prie šeimos gydytojo, dirbančio pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Pasak jo, tokios poliklinikos ar šeimos klinikos ir toliau turėtų teikti ASPN pacientams, gyvenantiems socialinės globos įstaigoje, neturinčioje bendrosios praktikos slaugos licencijos.

„Bet kuri įstaiga, siekianti teikti pacientams ASPN, privalo turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją teikti ASPN, bet ne bendrosios praktikos slaugos licenciją. Gyventojų vežti į polikliniką tikrai nereikia, ASPN teikianti komanda gali atvykti ir į socialinės globos įstaigas“, – komentarą pateikė SAM atstovas.

Paslaugas užtikrins patys?

Siekiant didesnio aiškumo dėl ASPN paslaugų socialinės globos namuose, „Kauno diena“ kreipėsi ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) ir socialinės globos įstaigas jungiančią asociaciją. Šios institucijos taip pat laikėsi pozicijos, kad globos namų bendrosios praktikos slaugytojai gali atlikti visą reikiamą darbą.

„Pacientams, kurie gyvena socialinės globos įstaigose, turinčiose bendrosios praktikos slaugos licenciją, teisės aktų pakeitimai neaktualūs. Šiose įstaigose dirba sveikatos priežiūros personalas ir sveikatos priežiūros paslaugos jų gyventojams buvo ir bus užtikrintos.

Įstaigose, kuriose teikiama ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa, gyventojai gauna visumą paslaugų: kompleksinę, nuolatinę specialistų priežiūros pagalbą, kurios sudėtyje, be kitų paslaugų, yra ir sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimas ar teikimas. Ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą teikiančiose įstaigose, kuriose gavėjų skaičius 25 ir didesnis, yra įsteigtos slaugytojų pareigybės. Čia gyventojams užtikrinamos slaugos paslaugos globos įstaigoje, pagal poreikį organizuojamos kitos sveikatos priežiūros paslaugos globos įstaigoje ar kitose įstaigose“, – dėstoma SADM atsiųstame komentare.

Siūlytina daugiau dėmesio skirti ambulatorinėms slaugos paslaugoms teikti savo namuose gyvenantiems asmenims.

Šios ministerijos atstovai spaudai aiškino, kad į socialinės globos kainą, be kitų išlaidų, yra įskaičiuojamos įvairios išlaidos, susijusios su transportu, paslaugomis, medikamentais ir kitais veiksniais, lemiančiais asmens poreikius.

„Socialinės globos namų gyventojai yra aprūpinami medikamentais, slaugos ir kitos pagalbos priemonėmis, pagal poreikius vežami į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas. Manome, kad globos namų gyventojams suteikiamos ar organizuojamos visos reikalingos paslaugos. Siūlytina daugiau dėmesio skirti ambulatorinėms slaugos paslaugoms teikti savo namuose gyvenantiems asmenims, ypač turintiems specialiųjų poreikių, gyvenantiems atokesnėse nuo gyvenamųjų centrų vietovėse, kuriuos namuose slaugo jų artimieji, kaimynai, kiti neprofesionalūs privačiai samdomi prižiūrėtojai“, – į ką turėtų būti orientuota ASPN paslauga, savo poziciją dėstė SADM.

Socialinės globos įstaigų asociacijos „Humanitas“ prezidentė Edita Vaškevičienė antrino sakydama, kad globos namai teikia licencijuotas sveikatos priežiūros paslaugas, juose dirba slaugytojai, turintys galiojančias licencijas, kurie ir teikia slaugos paslaugas, stebi gyventojų sveikatos būklės pokyčius, bendradarbiauja su šeimos gydytoju.

„Globos namų gyventojai dažnu atveju būna prisirašę prie kitos įstaigos šeimos gydytojo, su kuriuo globos namų medicinos personalas bendradarbiauja. Manau, šiuo SAM pakeitimu nuo liepos 1 d. paslaugos tiesiog nesidubliuos iš kelių skirtingo profilio įstaigų, kadangi globos įstaigos nuolatos teikia slaugos paslaugas savo klientams“, – savo poziciją pateikė E.Vaškevičienė.

Įvykęs sandoris

Registrų centre galima rasti informaciją, kad praėjusio mėnesio pabaigoje pasikeitė buvusios Žydų ligoninės savininkai. Anksčiau šis pastatas priklausė UAB Tarptautinei skubiosios medicinos akademijai, vėliau buvusi Žydų ligoninė perduota bendrovei TSMA-T, kurios dalis akcininkų buvo tie patys asmenys.

Praėjusį mėnesį visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta, kad minėtos bendrovės vadove skiriama Inga Malinauskienė. Šį mėnesį jos įgaliojimai TSMA-T panaikinti ir vadovu paskirtas kitas asmuo.

Pagal naujausius Registrų centro duomenis, bendrovę TSMA-T įsigijo UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, kurios savininkė yra jau minėtoji I.Malinauskienė.

Vadinasi, Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika dabar yra  šimtaprocentinė TSMA-T akcininkė, į jos rankas perėjo ir turėtas įmonės turtas, įskaitant buvusią Kauno žydų ligoninę.

Pokyčiai: po daugiau nei dešimtmečio buvusi Žydų ligoninė vėl pakeitė savininkus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dėliojami remonto planai

TSMA-T atstovai su „Kauno diena“ pasidalijo planais, ką ketinama daryti su Žydų ligonine. Dabar vykdomi einamieji darbai, kad pastatas nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Nors dar tiksliai negali pasakyti, kada prasidės didieji remonto darbai, naujieji savininkai tikisi, kad tai įvyks jau kitais metais. Kol kas žinoma tik viena – čia išliks ligoninė, bus atkurtos palatos, erdvės pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams.

„Šiuo metu tvarkomos avarinės pastato vietos, demontuojami kaminai, nes jie kelia pavojų aplinkiniams. Džiaugiamės, kad policija geranoriškai pasižiūrėjo ir buvo laikinai užtvėrusi A.Jakšto gatvę, kad mes galėtumėme saugiai nuardyti byrantį kaminą. Taip pat užvirinome ertmes, pro kurias į pastatą įeidavo benamiai. Šiame pastate nėra elektros, tad gaisrų nekyla. Iš Kultūros paveldo departamento esame gavę nurodymą sutvarkyti tas stogo vietas, kurios kiauros. Be to, nuo stogo pašaliname pradėjusią želti augmeniją. Rugpjūtį iš teritorijos planuojame išvežti žemes“, – apie einamuosius darbus dienraščiui pasakojo naujų šeimininkų atstovai.

Buvusios Žydų ligoninės tvarkymo projektas buvo seniai parengtas, tačiau dabar jis minimaliai koreguojamas pagal dabartinius poreikius. Taip pat bus atliekami papildomi archeologiniai tyrinėjimai, nes prieš daugiau nei dešimtmetį atlikti tyrimai nebuvo pakankamai išsamūs.

„Kada prasidės didieji rekonstrukcijos darbai, tiksliai negaliu pasakyti, bet manome, kad tai bus kitais metais. Čia tikrai nebus jokių butų. Planas – atstatyti ligoninę su visomis palatomis, operacinėmis ir pan., o ne rengti kokį grožio centrą“, – kalbėjo TSMA-T atstovai.

Pagalba: naujieji pastato šeimininkai džiaugėsi, kad policijos pareigūnai laikinai užtvėrė A.Jakšto gatvę ir buvo galima saugiai nurardyti stogo elementus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Investicijų neviešina

„Kauno diena“ primena, kad iš šio pastato ligoninė buvo iškelta dar 1995 m. Po ilgų teismų su Žydų bendruomene pastatas liko savivaldybei. Daug metų jis nebuvo naudojamas, todėl investicijos į jo atstatymą dabar gerokai padidės. Kiek tam reikės skirti lėšų, naujieji savininkai kol kas neatskleidžia.

Primename, kad buvusi miesto valdžia kelis kartus skelbė Žydų ligoninės pardavimo konkursą, tačiau surasti naują šeimininką pavyko tik 2010 m. Tuomet A.Jakšto gatvėje esantį pastatą įsigijo bendrovė Tarptautinė skubiosios medicinos akademija. Už šį pirkinį įmonė sumokėjo 3,6 mln. litų (1,04 mln. eurų).

Kone prieš dešimtmetį buvo skelbiama, kad pastate bus įrengtas modernus stimuliacinis medicinos centras, kuriame tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai galės tobulinti savo įgūdžius. Verslininkai taip pat buvo užsiminę ir apie SPA ir lengvojo kultūrizmo centro įrengimą. Senojoje ligoninėje turėjo atsirasti ir laboratorijų, ir kavinė, kuri turėjusi kviesti užsukti pro šalį einančius kauniečius. Visam pastatui įrengti buvo planuota išleisti apie 5 mln. litų (1,45 mln. eurų).

Čia išliks ligoninė, bus atkurtos palatos, erdvės pritaikytos šiuolaikiniams  poreikiams.

Tačiau per tiek laiko, natūralu, kad pasikeitė darbų ir medžiagų kainos, todėl kiek investicijų reikės dabar ligoninei prikelti, naujieji savininkai viešai nedetalizuoja. Nemažai įtakos tam turės ir dabar sunkiai prognozuojama rinka, ir tai, kiek truks archeologiniai tyrinėjimai.

Ne kartą kilo pavojus

Iš tiesų, Kaunas laiko kumščius, kad naujiesiems A.Jakšto g. 5 pastato savininkams pavyktų įgyvendinti planus ir būtų sutvarkyta vaiduoklį primenanti ligoninė.

Taip būtų ne tik sutvarkyta viena pagrindinių Kauno vietų, bet ir užtikrintas saugumas, nes dėl byrančių pastato detalių ne kartą yra tekę kviesti specialiąsias tarnybas ir baksnoti pirštu į vis naujai atsiveriančią piktžaizdę.

Nors ir šiuo metu pastatą vis dar dengia didelis tentas, o po langais įrengtas tinklas, turintis saugoti praeivių galvas nuo krintančių sienų detalių, pavojingų atvejų yra pasitaikęs ne vienas. Primename, kad visai neseniai nuo Žydų ligoninės kamino ant A.Jakšto gatvės ir šalia esančio pastato pažiro plytų gabalų lietus. Ne kartą buvo vėjo nuplėštas pastatą dengiantis tentas, ant automobilių buvo pabyrėję ir langai, ir tinkas.

Todėl, sutvarkius pastatą, bus galima ne tik grožėtis, kad neliko ilgus metus nekokia Kauno vizitine kortele tapusio objekto, bet ir jaustis saugiai, kad einant pro šalį ant galvos neužkris sena plyta.

Byrėjo: laiko tėkmė išgremžė kaminą, todėl jis demontuojamas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Saugomas objektas

Kadangi buvusi Žydų ligoninė įtraukta į Kultūros paveldo registrą, jos remontui taikomi griežti reikalavimai. Vienas tokių – negali būti keičiama pastato paskirtis. Tad, net ir sutvarkius pastatą, čia turės veikti gydymo įstaiga.

Taip pat objekte gausu išlikusių įvairių vertingųjų savybių. Jos nustatytos Kultūros paveldo departamento (KPD) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu, surašytu dar 2012 m. Šiame akte nurodyta, kad patenkinamos būklės yra visos sienų nišos, esančios pietinės pusės rūsio patalpose.

Vertinga ir fasadų architektūrinė išraiška, tūrinės detalės, tokios kaip pusapskritė laiptinės iškyša. Paveldosaugininkai vertingomis laiko ir fasadų apdailos ir puošybos medžiagas, konstrukcines kolonas, vadinamas piliastrais. Taip pat į vertingųjų savybių sąrašą įtrauktas ir visą fasadą vainikuojantis profiliuotas karnizas, langų apvadai, kryžminės skliautuotos perdangos, arkos ir kitos architektūrinės detalės.

„Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nurodyta, kad valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo: prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius“, – aiškino KPD vyr. specialistė Asta Naureckaitė.

Naujausia žinia

Paskutiniame Kauno tarybos posėdyje politikai pritarė siūlymui pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl naujo viaduko iš Ašigalio gatvės į magistralinį A1 kelią Klaipėdos kryptimi.

Šį projektą ketino įgyvendinti pati direkcija, tačiau miestas pasišovė tai padaryti greičiau. LAKD kol kas nedetalizavo, kaip vyks šio projekto įgyvendinimas, ar prisidės prie jo finansiškai.

„Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija su savivaldybe ieško įgyvendinimo galimybių, Kauno miesto savivaldybei yra pateiktas bendradarbiavimo sutarties projektas. Apie konkretesnius veiksmus galėsime pasakyti, kai bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis“, – teigė direkcijos atstovai.

Kauno miesto savivaldybės atstovai, atrodo, turi aiškesnį vaizdą, kaip įgyvendinti naujas statybas valstybinės reikšmės kelyje.

„Statybos planuojamos valstybinėje žemėje. Kol kas savivaldybė įgyvendinti projektą planuoja savo lėšomis, bet neatmetame galimybės ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių. Kiek projektas galėtų kainuoti, paaiškės parengus techninį projektą. Projektavimo darbus planuojame pradėti dar šiais metais“, – „Kauno dienai“ sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pirmieji darbai Ašigalio gatvėje užvirė dar 2017–2018 m. Suformavus žiedinę sankryžą ir dviem kryptimis sujungus gatvę su magistraliniu keliu, atsirado papildoma įvaža ir nuovaža iš miesto Vilniaus kryptimi. Naujas viadukas leistų iš miesto į magistralinį kelią patekti ir Klaipėdos kryptimi. Miestas numatęs ne tik statyti viaduką, bet ir įrengti greitėjimo ir lėtėjimo eismo juostas.

„Atėjo laikas užbaigti pradėtus darbus – įrengti viaduką su naujomis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis. Įrengus naują jungtį Klaipėdos link, sumažės transporto srautas Savanorių prospekto ir A1 magistralinio kelio mazge. Tai ypač aktualu piko metu.

Perims: savivaldybė pasiryžusi vietoj LAKD pati pastatyti viaduką iš Ašigalio gatvės į A1 kelią. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Iki tol pagerinsime susisiekimą su žiedine sankryža Ašigalio gatvėje ir būsimu viaduku. Jau pradėti remonto darbai maždaug pusantro kilometro besitęsiančioje S.Žukausko gatvėje, Kalniečiuose. Kapitališkai sutvarkę šią atkarpą ir pastatę būsimą viaduką, turėsime dar vieną patogią jungtį su miesto aplinkkeliu“, – aiškino Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Kėdainių tilto statybos

Dar vienos grandiozinės statybos, turėsiančios pagerinti eismo srautų laidumą, turėtų prasidėti šiemet. Šiuo metu ieškoma Kėdainių tilto statybų rangovo.

„Statybos leidimas išduotas šių metų pavasarį. Jeigu šią vasarą sėkmingai įvyks rangos darbų konkursas, realūs statybos darbai galėtų prasidėti dar šiais metais“, – teigė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Šis tiltas sujungs Vilijampolę ir Marvelę. Skaičiuojama, kad, įgyvendinus šį projektą, nemažas automobilių srautas bus nuimtas nuo Centro ir Senamiesčio, nes šią Kauno vietą bus patogu aplenkti būtent Kėdainių tiltu, Aleksoto ir Marvelės pusėje esančiomis gatvėmis.

Eismas: tikimasi, kad Kėdainių tiltas žymiai sumažins automobilių srautus Kauno centre. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Skaičiuojama, kad per parą Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžą visomis kryptimis kerta apie 70 tūkst. automobilių, iš kurių daugiau nei pusę sudaro tranzitinis transportas. Tad Kėdainių tiltas nuims dalį šio srauto ir taip atlaisvins Kauno centrą. Be to, šis objektas leis laisviau judėti tarp Nemuno krantų ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

Koncertų rūmų idėja

Kaunas siekia įveiklinti Aleksoto pusėje esančią Nemuno krantinę, todėl čia numatytas dar vienas didelis objektas, tik šį kartą jis susijęs ne su eismo pertvarkomis, o su kultūra. M.K.Čiurlionio koncertų centro statybas Kaunas planuoja pradėti po daugiau nei pusantrų metų.

Turėsime dar vieną patogią jungtį su miesto aplinkkeliu.

„Techninį projektą ir statybos leidimą tikimės turėti kitų metų pabaigoje. Tada ir turėtų paaiškėti tiksli statybų kaina“, – nurodė V.Abramavičius.

Anksčiau skelbta, kad M.K.Čiurlionio koncertų centras leis Kaune rengti aukščiausio lygio koncertus, kuriems reikalinga preciziška akustika. Savivaldybė nurodo, kad tai bus pirmoji tokio lygio koncertų salė Lietuvoje, pastatyta per pastarąjį šimtmetį.

Kairiajame Nemuno krante iškilsiančiame M.K.Čiurlionio koncertų centre vyks visi svarbiausi klasikinės muzikos koncertai. 1,5 tūkst. vietų didžioji salė, 700 vietų antroji salė ir 600 vietų transformuojama konferencijų erdvė – tai bus pagrindinės centro erdvės.

Pasiruošimas: kairiajame Nemuno krante kitais metais planuojama pradėti M.K.Čiurlionio koncertų centro statybas. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Kauno savivaldybės skelbtą tarptautinį architektūrinį koncertų centro konkursą laimėjo architekto Rolando Paleko studijos darbas.

Ką dar numatė?

Po valdžios koridorius blaškosi ir kiti projektai, kurie pareikalaus nemažo finansavimo, tačiau turėtų padėti spręsti mieste kylančių spūsčių problemas, gerinti susisiekimą.

Štai vienas pėsčiųjų tiltas per Nemuną jau pastatytas. Jis sujungė miesto centrą ir salą. Tad keliaujant nuo ugniagesių būstinės, bus galima tiesiausiu keliu pasiekti dabar statomą „Mokslo salą“ arba nukeliauti į „Žalgirio“ areną ir atidarymo šiuo metu laukiantį naująjį sporto kompleksą. Tačiau šis naujasis tiltas turės ir ilgesnį brolį, kuris sujungs salą ir Aleksotą. Taip pėstiesiems bus užtikrinama galimybė patogiai nuo centro pasiekti Aleksotą.

Statybos valdymo skyriaus vedėjas „Kauno dieną“ informavo, kad prasideda šio tilto projektavimo darbai.

Primename, kad 57 m ir 320 m ilgio tiltus į Nemuno projektavo KILD atstovaujantys architektai Ivanas Ksnelašvilis, Petras Išora ir Dominykas Daunys. Ši komanda buvo nuskynusi laurus Pietų Korėjos sostinės Seulo ekologiško tilto statybų projekte.

Pristatydami projektą architektai teigė, kad abiejų Nemuno salą jungiančių tiltų architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai parinkti tokie, kad kuo mažiau paveiktų miesto panoramą ir kraštovaizdį. Architektų teigimu, arkinis tiltas leidžia išgauti minimalius gabaritus upės erdvėse ir sukurti kelių lygių panoramines viešąsias erdves. Vienas iš esminių naujųjų Kauno tiltų projekto akcentų – 360 laipsnių panoraminė apžvalga.

V.Abramavičius dėstė, kad Kaunas ateityje planuoja viaduku sujungti K.Baršausko gatvę ir Pramonės prospektą. Taip pat planuose numatyta statyti pėsčiųjų tiltą per Nerį.

Planai: savivaldybė užsimojusi statyti viaduką tarp K.Baršausko gatvės ir Pramonės prospekto. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Neaiški paskirtis

Kaune jau būta atvejų, kai ant tarpukario modernizmo pastatų prilipdomas priestatas, kuris neatitinka bendro konteksto. Kauniečiai atkreipė dėmesį į Kęstučio g. 40-ąjį namą, ant kurio stogo atsirado neįprastas skardos darinys.

Jis neprimena priestato, kuriame būtų įrengtas butas, mat yra gana siauras. Todėl praeiviams kilo klausimų, kam reikia tokios detalės ir ar tai padaryta laikantis paveldotvarkos reikalavimų.

„Ten tikrai nėra jokia palėpė, nes priestatas yra gana siauras. Jis tarsi uždėtas ant Kęstučio g. 40-ojo namo kolonų, esančių ties įėjimu. Matyti, kad jo šoninė siena gal metro ar dviejų. Kilo mintis, kad galbūt čia kažkas uždengta, tačiau, jei tvarkomas paveldinis namas, turi būti daroma tinkamai, o ne tiesiog skardomis užlopant sienų ir stogų detales. Koks čia šedevras padarytas, aš nesuprantu“, – stebėjosi „Kauno dienos“ skaitytojas.

Plotis: skardomis aptrauktas siauras elementas, todėl kauniečiai svarstė, kas po tokiu šedevru slepiasi. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Leidimų nėra

Kauno miesto savivaldybės atstovai dienraščiui aiškino, kad pagal dabar turimus duomenis statybą leidžiantys dokumentai ar kitokie suderinimai šiuo atveju nebuvo išduoti. Projektas nepasiekė ir Kultūros paveldo skyriaus.

„Minimas pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o nuotraukose matomas ne priestatas, bet skarda apvilkta jo vertingoji savybė – reljefiškai dekoruotas atikas. Galima tik spėlioti, kad to griebtasi siekiant apsisaugoti nuo byrančio tinko“, – skardinių elementų paskirtį įvardijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Dovilė Miliukštė.

Toks sprendimas smarkiai prasilenkia su tarpukario modernizmo architektūros stilistika ir bjauroja pastato vaizdą.

Vis dėlto specialistė pažymėjo, kad toks tvarkymo būdas tikrai netinkamas, nes objektų, įtrauktų į Kultūros paveldo registrą, remonto darbams taikomi griežti reikalavimai. Pasak specialistės, pastato savininkai gali kreiptis į savivaldybę ir gauti dalinį finansavimą fasadui tvarkyti.

„Toks sprendimas smarkiai prasilenkia su tarpukario modernizmo architektūros stilistika ir bjauroja ne tik pastato, bet ir visos reprezentacinės gatvės vaizdą. Vietoj tokių drastiškų ir su elementaria estetika prasilenkiančių sprendimų gyventojus kviestume dalyvauti Paveldotvarkos programoje. Miestas ne tik iš dalies finansuos tvarkybos projekto parengimą, bet ir skirs lėšų tinkamai fasadui sutvarkyti“, – paveldo objektą civilizuotu būdu sutvarkyti paragino D.Miliukštė.

Su paveldu nederinta

Kultūros paveldo departamentas (KPD) neturi duomenų, kokia tokio priestato paskirtis. Paveldosaugininkai su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bandys išsiaiškinti, ar Kęstučio g. 40-ajame name nebuvo atlikta savavališkų statybos darbų.

„Neturime duomenų, kad pastato naujas „priestatas“ būtų buvęs derintas su KPD Kauno teritoriniu skyriumi. Patikrinsime pranešimą vietoje, nustačius kultūros paveldo objekto vertingosios savybės sužalojimo faktą, bus taikomos administracinio poveikio priemonės“, – nurodė KPD Kauno skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė.

Paveldo sergėtojai aiškinsis, ar reljefiškai dekoruotas atikas uždengtas, ar jo vietoje įrengta nauja statinio dalis. Paveldosaugininkai paaiškino, kad atikas – tai tarsi dekoratyvinė sienelė virš karnizo, visiškai arba iš dalies pridengianti stogą ir užbaigianti pastato fasadą. Ši Kęstučio g. 40-ojo namo dalis yra viena vertingųjų pastato savybių.

Jei bus nustatyta, kad vertingoji savybė pažeista, grės baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 314 str. 1 dalį, įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimai fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 860 eurų.

Kas vertinga?

Kadangi minėtas pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, detaliai aprašytos ir saugomos jo detalės. Paveldosaugininkai nurodė, kad tarpukario pastate gausu vertingųjų savybių, kurios negali būti keičiamos ar griaunamos.

Vertingąja Kęstučio g. 40 namo savybe laikomas ir pats pastato tūris, apimantis nuo rūsio iki pastogės. Vertingomis nelaikomos tik šiaurinio ir pietinio šlaito stoglangiai. Nurodoma, kad stogo ir tinkuoto mūrų dūmtraukio būklė patenkinama.

Taip pat remontuojant negalima keisti aukštų ir laiptinių išplanavimo, kolonų, sienų ir durų angų, nišų ir kitų detalių. Saugomi ir fasado puošybos elementai, ornamentai. Pastebima, kad Kęstučio g. 40-ajame name yra gausu įvairių medžiagų, kurios sukuria autentišką vaizdą, todėl bet kokie tvarkybos darbai turi būti atliekami laikantis specialių paveldotvarkos reikalavimų tam, kad Kultūros paveldo registre aprašytos vertingosios savybės nebūtų pažeistos.

Tapo nepastebimi

Ties Giraite ir Kumpių kaimu veikiančios degalinės buvo populiarios stotelės prieš tęsiant kelionę prie jūros ar sostinės kryptimi. Tačiau po eismo pertvarkų A1 kelyje, šie verslai tarsi liko izoliuoti. Į degalines vis dar galima užsukti, tačiau įvažiavimas pasislinko maždaug kilometru, tad dažnas vairuotojas tiesiog jo nepastebi ir pravažiuoja, o vėliau įsukimo jau nėra.

Bendrovės „Viada“ rinkodaros vadovė Simona Petrovienė pasakojo, kad šiame magistralinio A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 102,9 iki 107 km, atkarpoje ties Giraite, valdo dvi degalines: Automagistralės g. 4, Giraitės k., ir Verslo g. 13A, Kumpių k. Įrengus jungiamuosius kelius ir žiedines sankryžas, magistralinis kelias nuo šalia esančių įvažų buvo atskirtas užtvaromis, kurios užstoja vaizdą, ir degalinės tapo nepastebimos – čia užsuka mažiau klientų, o tai apsunkina „Viados“ įsipareigojimų vykdymą ir paslaugų teikimą tiek fiziniams asmenims, tiek verslo subjektams.

Nuostoliai: dalis vairuotojų pravažiuoja išsukimą, todėl verslo įmonės netenka klientų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Padarytos pertvarkos ir nuovažos daro didelių nuostolių tame ruože įsikūrusiems verslams, kadangi klientai nežino, kaip dabar pasiekti minėtas įmones. Konkrečiai mūsų atveju: Kumpiuose ženklas įsukti į degalinę pastatytas prieš maždaug kilometrą. Išsukus reikia apie kilometrą važiuoti ne magistraliniu keliu ir tik tada pasiekiama degalinė. Labai trūksta įspėjamųjų ženklų, kad vairuotojai jau iš anksto žinotų, kur reikia sukti. Reikia informacijos, kad maždaug prieš 1–2 km reikia išsukti iš A1 kelio į šalutinį tam, kad būtų galima pasiekti norimus objektus“, – dienraščiui teigė bendrovės „Viada“atstovė.

Ženklų trūkumas

Verslo atstovai nurodė, kad dabar klientai sunkiai patenka į abiejose A1 kelio pusėse esančias degalines, kavines ir kitus objektus. Šiose vietose informacinių ženklų, nurodančių kryptį į čia veikiančius verslo objektus, taip pat trūksta.

„Yra tik vienas kelio ženklas, informuojantis apie degalinę kryptimi Kaunas–Klaipėda, tačiau kryptimi Klaipėda–Kaunas jokio ženklinimo nėra. Dabar viso labo prieš 1,5 km yra įrengtas kelio ženklas, informuojantis, kaip pasiekti Giraitės ir Užliedžių gyvenvietes, bet ne degalines. Bendrovės nuomone, LAKD (Lietuvos automobilių kelių direkcija – red. past.) neįsigilino į problematiką, faktinę situaciją ir į tai, kad esamas ženklinimas yra nepakankamas ne tik vairuotojams tinkamai informuoti apie galimybę šalia automagistralės papildyti degalų ir gauti paslaugų, bet ir realiai gali sukelti avarinių situacijų“, – toliau dėstė S.Petrovienė.

Dėl įvykusių kelio pasikeitimų tame kelio ruože įsikūrę verslai tapo kone visiškai izoliuoti.

„Dėl įvykusių kelio pasikeitimų tame kelio ruože įsikūrę verslai tapo kone visiškai izoliuoti. Manome, kad papildomo ženklinimo ar kitų alternatyvių priemonių naudojimas niekaip neprieštarautų teisės aktams ir būtų naudingas ne tik „Viadai“, bet ir eismo dalyviams, norintiems įsipilti degalų ar pasinaudoti kitomis paslaugomis kelyje, ir kitiems verslo subjektams, esantiems ties minėtu A1 kelio ruožu“, – pridūrė „Viados“ marketingo vadovė.

Degalinių atstovams antrino ir kitos ties magistraliniu keliu veikiančios verslo įmonės. Štai restorano „Via Baltica“ savininkas Vytas Čičelis „Kauno dienai“ patvirtino, kad, įrengus naują eismo mazgą, tiek restoranas, tiek čia veikiantis viešbutis liko už tvoros. Verslininką stebina, kad LAKD laikosi formalaus atsakymo, esą magistraliniame kelyje ženklai gali būti pastatyti tik likus kilometrui iki ženkle nurodyto objekto. Kadangi atkarpa nuo išvažiavimo iš A1 kelio iki restorano yra didesnė nei 1 km, tai ir ženklų įrengti negalima.

„Pasikeitė įvažiavimo tvarka ir reikia iš magistralės išsukti vos ne prieš du kilometrus. Tą išsukimą pravažiuoja net ir seni klientai. Dabar kelio ženklas apie maitinimo įstaigą stovi tik išsukus iš A1 kelio, tačiau pačioje magistralėje ženklų nėra. Prašėme direkcijos, kad ženklai būtų įrengti, bet gavome atsakymą, kad tai ne jų problema“, – apie biurokratinį direkcijos požiūrį pasakojo verslininkas.

V.Čičelis svarstė, kad informacija apie naują patekimą bus atnaujinta „Via Baltica“ restorano internetinėje svetainėje. Verslininkai taip pat svarsto ir apie galimybę prieš išvažiavimą iš A1 kelio įrengti reklaminius stendus, kurie atkreiptų klientų dėmesį ir šie spėtų laiku išsukti į naujai įrengtą jungiamąjį kelią.

Krito klientų srautai

Ties magistraliniu A1 keliu veikiantys verslai jau skaičiuoja nuostolius. Ir jie apima ne tik laikotarpį, kai buvo atidarytas naujas eismo mazgas, bet ir tą laiką, kai dar vyko rekonstrukcijos darbai.

Pravažiuoja: dabar ties Giraite degalines galima pasiekti tik jungiamaisiais keliais, į kuriuos iš magistralinio kelio įsukti reikia gerokai anksčiau. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pasak S.Petrovienės, eismas šioje A1 kelio atkarpoje ties Giraite naujuoju viaduku ir jungiamaisiais keliais leidžiamas nuo birželio 7 d., tačiau, anot jos, kelio rekonstrukcijos darbai buvo atliekami nuo 2021-ųjų. Dėl vykdomų darbų taip pat buvo apriboti eismo srautai. „Eismas šioje atkarpoje nebuvo visiškai uždarytas, o darbai buvo vykdomi su eismo ribojimais“, – pažymėjo „Viados“ rinkodaros vadovė.

Dabar užsukančių įsipilti degalų ar pasimėgauti kava prieš ilgą kelionę yra dar mažiau.

„Dėl kelio rekonstrukcijos darbų, atlikto važiuojamosios dalies pakeitimo ir garso izoliacijos sienos įrengimo šalia kelio „Viada“ pajuto žymų klientų sumažėjimą. Palyginus 2021 ir 2022 m. birželį klientų srautus pagal fiskalinių kasos kvitų skaičių, matyti, kad šiemet jų sumažėjo apie 50 proc. Dėl sumažėjusių klientų srautų, mažėja ir aptarnaujančio personalo poreikis. Kadangi turime ilgalaikes degalų tiekimo sutartis su verslo ir biudžetinių įstaigų klientais, nuolat gauname nusiskundimų dėl to, kad nepatogu įvažiuoti į degalines“, – problemas, kurių sukėlė naujas eismo mazgas ties Giraite, vardijo S.Petrovienė.

Direkcijos pozicija

„Kauno diena“ kreipėsi į LAKD ir paprašė pakomentuoti verslininkų skundus, kad, įrengus Giraitės viaduką, dalis verslo liko tarsi už borto. Taip pat teiravomės, ar bus įrengtas papildomi kelio ženklai, kurie iš anksto informuotų vairuotojus apie įsukimą į degalines.

Iš pateikto komentaro neatrodo, kad LAKD įžvelgtų didelių problemų. Specialistų teigimu, dar per anksti matyti rezultatus, nes eismo mazgas magistraliniame kelyje veikia tik nuo birželio pirmos savaitės.

„Projekto rengimo etapai ir visi su projekto tvirtinimu susiję procesai buvo atlikti pagal teisės aktuose numatytą tvarką. Sprendiniai parengti pagal patvirtintą ir su visuomene suderintą specialiųjų planą. Tačiau šiuo metu minėtą klausimą vertiname pakartotinai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiame objekte leidžiamas eismas tik nuo birželio 7 d., todėl dar per anksti kalbėti apie rezultatus ir daryti išvadas dėl transporto srautų“, – komentarą atsiuntė LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė.

17,5 mln. eurų – tiek kainavo vadinamojo Giraitės transporto mazgo rekonstrukcija.

Tikisi kompromiso

Vis dėlto verslininkai viliasi, kad pavyks su LAKD rasti bendrą sutarimą ir informaciniai kelio ženklai atsiras dar pačiame A1 kelyje, o ne tik jau išsukus į jungiamuosius kelius.

Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) generalinė direktorė Olga Grigienė tikino, kad Kauno verslo bendruomenė jau seniai kėlė šios magistralės atkarpos rekonstrukcijos klausimą, džiaugiasi atliktais darbais, tačiau tikisi lankstesnės ir verslui palankesnės LAKD pozicijos.

„Ten iš tikrųjų padarytas didelis ir naudingas darbas – eismas tapo daug saugesnis ir patogesnis, tačiau negerai, jei dėl permainų kažkas nukenčia. Juolab kad išspręsti susidariusias problemas, mano žiniomis, nesudėtinga“, – komentavo O.Grigienė.

Srautai: kol kas specialistai transporto srautų naujuoju viaduku neskaičiuoja. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kas pasikeitė?

Rekonstravus magistralinio kelio už Kauno ties Giraitės kaimu (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpa nuo 102,90 iki 107,00 km) ruožą, panaikinta viena pavojingiausių vieno lygio sankryžų valstybinės reikšmes kelių tinkle.

Atidarius transporto viaduką ties Giraite, magistralinio A1 kelio atkarpa, patenkanti ir į tarptautinį „Via Baltica“ kelią, nuo šiol gerokai saugesnė. Nebeliko galimybės kairiuoju posūkiu apsisukti, kertant vieną intensyviausių eismo vietų šalyje.

Atlikus kelio ruožo rekonstrukciją, eliminuota priešpriešinio susidūrimo tikimybė, pastatyti pėsčiųjų ir automobilių viadukai, nutiesti jungiamieji keliai ir pritaikytos kitos inžinerinės priemonės, užtikrinančios eismo saugą ir tinkamą eismo organizavimą. Gyventojų patogumui eismas naujai įrengta infrastruktūra jau vyksta, tačiau atskiruose ruožuose tam tikri eismo ribojimai vis dar išliks, nes vyksta baigiamieji darbai.

Ties Kaunu einanti A1 magistralinio kelio atkarpa buvo tvarkoma keliais etapais. Prieš kelis mėnesius pastatytas naujas tiltas per Nerį. Naujai pastatyti viadukai ties Giraite taip pat turėtų pagerinti eismo saugumą.

Darbai vykdyti pagal 2020 m. rudenį LAKD pasirašytą sutartį dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimo. Sutarties vertė – 17,5 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Sanglaudos fondo lėšomis.

Laukia daugiau darbų

LAKD skelbia, kad dabar ieškomi rangovai A.Meškinio tilto, dar vadinamo Kleboniškio tiltu, rekonstrukcijai. Tikimasi, kad rudenį bus pasirašyta sutartis ir vidurinis tiltas per Nerį bus uždarytas kapitaliniam remontui.

„Stengiamės viską suderinti taip, kad vasarą, kai didžiausi srautai prie jūros, darbai kuo mažiau trukdytų eismui. Žinoma, vis tiek vietomis darbų neišvengsime, bet už tai ateityje galėsime naudotis saugia infrastruktūra. Vidurinį Kleboniškio tiltą rekonstruoti būtina, nes jo dabartinė būklė – apgailėtina“, – kiek anksčiau komentavo LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius.

Tikimasi A.Meškinio tiltą rekonstruoti per aštuoniolika mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Šio objekto tvarkybos darbų kaina paaiškės po viešojo pirkimo. Vėliau teks tvarkyti ir likusį šoninį tiltą, eismą paskirstant naujuoju ir viduriniu tiltais.

Liepos 19-osios tarybos posėdis prasidėjo iškilmingais apdovanojimais. Šį kartą pagerbti gabiausi Kauno mokiniai, iš brandos egzaminų surinkę daugiausiai šimtukų. Taip pat padėkota ir mokytojams, kurie savo mokiniams padėjo eiti mokslo keliu ir pasiekti geriausių rezultatų.

Paskutiniame vasaros Kauno tarybos posėdyje svarstyta apie pusšimtis klausimų, kuriuos tarybos nariai įveikė per maždaug pusantros valandos. Politikai aptarė, kaip paspartinti kauniečių prisijungimą prie centrinės nuotekų bei geriamojo vandens tiekimo sistemos. Taip pat nuspręsta keisti kelių švietimo įstaigų pavadinimai, miesto žinion paimtos Šančių kareivinės. Kaip įprasta, didžiąją dalį klausimų sudarė nekilnojamojo turto pardavimo klausimai.

Lėktuvu paskraidykit, su parašiutu iššokit, pajauskit gyvenimo malonumą.

Tiesa, paskutinį šio pusmečio tarybos posėdį lydėjo ir tylusis jaunimo protestas. Penki jaunuoliai tarybos posėdžio metu laikė plakatus, raginančius atkreipti dėmesį į Rusijoje vis dar vykdomą „Vičiūnų“ verslą. Meras Visvaldas Matijošaitis po posėdžio piketuojantiems jaunuoliams priminė, kad protestuoti galima prie savivaldybės pastato, o ne jo viduje. Opozicija taip pat siūlė į darbotvarkę įtraukti rezoliuciją dėl mero ir jo šeimos verslo pasitraukimo iš Rusijos, tačiau šis siūlymas buvo atmestas, o rezoliucija įgarsinta posėdžio pabaigoje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Dar kartą visiems noriu padėkoti. Noriu priminti, kad šeštadienį S.Dariaus ir S.Gireno aerodrome vyks aviacijos šventė. Lėktuvu paskraidykit, su parašiutu iššokit, pajauskit gyvenimo malonumą“, – tarybos nariams palinkėjo Kauno vadovas.

Kitas tarybos posėdis bus tik rudenį, rugsėjo 13 dieną. Tada dabar Kauno politikai turės beveik du mėnesius atostogų. Žinoma, komitetų posėdžiai vis dar vyks, tačiau paprastai jų vasaros metu būna gerokai mažiau, tad tarybos nariai turės pakankamai laiko pailsėti, pakeliauti ir pasiruošti rudens sesijai.

Staiga padidėjo

Kaunietė Gerda (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su bendrove „Ignitis“ nepriklausomo elektros teikėjo sutartį pasirašė prieš metus, kai tik buvo paskelbta antrojo etapo pradžia. Moteris nusprendė dvejiems metams fiksuoti kainą ir tikėjosi, kad ji visą sutarties galiojimo laiką nesikeis.

Kadangi elektros liberalizavimas buvo pusmečiui atidėtas, kaunietės pasirašyta sutartis su bendrove „Ignitis“ įsigaliojo ne nuo sausio 1-osios, o nuo liepos 1 d. Moteris parodė sutartį, kurioje parašyta, kad fiksuota elektros kaina – 0,17145 euro. Likus kelioms dienoms iki sutarties įsigaliojimo, Gerda gavo bendrovės „Ignitis“ laišką, kad nuo liepos 1-osios elektros tiekimo kaina jau bus 0,179 euro.

„Aišku, kad kainų skirtumas nėra didelis, suapvalinus skaičius, kaina keičiasi vos centu. Tačiau vis tiek neaišku, kodėl, pasirašiusi sutartį už vieną kainą, dabar turėsiu už elektrą mokėti daugiau“, – „Kauno dienai“ dėstė Gerda.

Skundų netrūksta

Dienraštį pasiekė ir dar vienos moters skundas, kurio esmė ta pati – pasirašė sutartį su bendrove „Ignitis“, fiksavo elektros tiekimo kainą, o dabar gavo laišką, kad teks mokėti daugiau.

„Tiesiog nusprendžiau nesiblaškyti po įvarius siūlymus, bet rinktis tą patį tiekėją, kurio paslaugomis naudojuosi ir dabar. Sudarėme sutartį aštuoniolikai mėnesių, kurioje aiškiai nurodyta ir mokėjimo už kilovatvalandę kaina. Tačiau prieš savaitę gavau iš „Igničio“ laišką, kuriame informuojama, kad keičiasi valstybės reguliuojamos elektros kainos dydžiai. Naujoji kaina, žinoma, jau kita. Paskambinę telefonu mane patikino, kad sutartis galioja, pasikeitė tik kaina, nes čia valstybė reguliuoja. Kyla klausimas, kaip gali sutartis galioti, jei jau pakeista kaina? „Ignitis“ tikina, kad mano naujoji sutartis galioja ir aš esu jų klientė nuo liepos 1 d. Kita vertus, jie pakeitė kainą, t. y. pažeidė mūsų susitarimą, patvirtintą sutartimi, traktuodami, kad taip nustatė Vyriausybė “, – piktinosi kaunietė Virginija.

Neaišku, kodėl pasirašius sutartį už vieną kainą, dabar turėsiu už elektrą mokėti daugiau.

Moteris sutartį su „Igničiu“ pasirašė jau likus paskutinėms savaitėms iki numatyto nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo termino, tad kaina už kilovatvalandę gerokai didesnė. Sutartyje buvo nurodyta 0,322 ct/kWh, o laiške – 0,333 ct/kWh (neįskaičiavus valstybės kompensacijos).

„Tai fizinių asmenų mulkinimas. Kaina – tik smulkmė. Juk skirtumas tikrai nedidelis ir man tikrai nesudaro problemų mokėti, bet kokia bus kaina po šešių mėn., kai neliks kompensacijų? Tai vėl valstybė nustatys iš naujo kainą ir ji vėl bus kitokia, nei yra sutartyje? Kam buvo reikalingos naujos elektros tiekėjų, kaip nepriklausomų tiekėjų, sutartys? Jeigu kainas reguliuoja Vyriausybė, vadinasi, jomis ir vadovaujamės“, – toliau skundėsi ponia Virginija.

Procedūros: nepriklausomą elektros tiekėją dabar turėjo rinktis tie vartotojai, kurie per metus suvartoja daugiau nei 1 tūkst. kWh elektros. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nustebino kompensacija

Šiuo metu žymiai išaugusios elektros tiekimo kainos, todėl Vyriausybė nutarė dalį jos kompensuoti. Visur buvo skelbiama, kad valstybė kompensuos iki 9 ct/kWh, tačiau kompensacijos taikomis tik tiems vartotojams, kurie sutartis pasirašė dabar, t. y. žymiai didesne kaina, nei buvo prieš metus.

Pritaikius kompensaciją, dauguma vartotojų iki metų pabaigos už elektrą mokės apie 0,24 euro už kWh. Kadangi kaunietės Gerdos sutartis fiksuota ir joje nurodyta kaina 0,17 euro, jai kompensacija pagal skelbtą informaciją nėra taikoma. Dėl to kaunietė nustebo, kai „Ignitis“ laiške dėstė, kad jai vis dėlto kompensacija pritaikyta.

„Jūs esate užfiksavęs elektros energijos tiekimo paslaugos kainą, kuri nesikeičia. Tačiau jums taikoma galutinė elektros energijos kaina keičiasi dėl valstybės reguliuojamų kainų pokyčio“, – iš atsiųsto „Igničio“ laiško citatą perteikė kaunietė.

Tačiau moteris negalėjo atsistebėti, kad su valstybės kompensacija kaina net didesnė, nei ji buvo pasirašius sutartyje. Kilo klausimas, jei nesinaudotų kompensacija, ar mokėtų tą kainą, kurią fiksavo?

„Kam fiksuoti, jei vis tiek taiko kainą tokią, kokią nori?“ – klausė Gerda.

Dvi kainos dedamosios

Bendrovės „Ignitis“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius dienraščiui „Kauno diena“ aiškino, kad galutinę elektros energijos kainą sudaro dvi dalys: reguliuojama ir nereguliuojama.

„Nepriklausomi tiekėjai gali atsakyti už nereguliuojamą dalį, o reguliuojama elektros kainos dalis nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos. Vadinasi, pakeitus reguliuojamą kainos dalį, pasikeis ir klientų mokami tarifai“, – aiškino elektros tiekėjo atstovas.

Jis nurodė, kad kaunietės nupasakotu atveju jau po sutarties sudarymo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priėmė sprendimą, kad nuo liepos 1 d. įsigalios aukštesnė ESO persiuntimo paslaugos kaina.

„Dėl jos pakilo ir galutinė klientės sutarties kaina. Kainos dalis, priklausanti nuo bendrovės „Ignitis“, nesikeitė. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad reguliuojama elektros kainos dalis taikoma visiems nepriklausomiems tiekėjams, ne vien bendrovei „Ignitis“, tad pokytis dėl reguliuojamos kainos dalies pakeitimų būtų pritaikomas, nepriklausomai nuo įmonės, su kuria sudaryta sutartis“, – pažymėjo A.Ketlerius.

Nustebo: klientai pasirašė fiksuotos kainos elektros energijos tiekimo sutartį, tačiau dabar ji pasikeitė. Evaldo Šemioto nuotr.

Atstovas aiškino, kad klientei netaikoma valstybės kompensacija, kadangi jos tarifas yra mažesnis negu 24 centai už kilovatvalandę.

„Pranešimai generuojami automatiškai, todėl šiuo atveju yra nurodyta kaina po valstybės kompensavimo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kaina klientei neturėtų keistis, nebent Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priimtų sprendimų dėl reguliuojamos kainos dalies, sumažindama arba padidindama kainos dedamąsias. Nuo bendrovės „Ignitis“ priklausanti kainos dalis klientei nesikeis visą sutarties laikotarpį“, – komentavo A.Ketlerius.

Patiria nuostolius

Jonavos g. 190-ojo namo savininkas Paulius „Kauno dienai“ pasakojo, kad dabar bando greituoju būdu įrengti įvarius atitvarus, kad tik pavyktų bent kiek apsaugoti savo turtą, nes vanduo veržiasi visur. Jo pilna ne tik sklype, bet jis jau bėga ir į namus, pavėsines, šiltnamius.

„Bėga vanduo pro šlaitą į mūsų sklypą, darko pievą, bėga į namą, plauna pamatus. Namas stovi gan nedėkingoje vietoje, čia pas mus kalnuota. Mes esame žemiausioje vietoje, o virš mūsų yra Kauno klinikų žemiausia vieta ir ties Neurologijos skyriumi vanduo bėga pas mus, viskas bėga į namą, šiltnamius, daržus. Plaunamas ir įvažiavimas į kiemą“, – apie tai, kad viskas skęsta, kalbėjo vietos gyventojas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Ties šlaitu dedame viską, ką turime. Ir lentas tvirtinam, ir smėlio maišus dedam, kad vanduo bent kiek aplenktų namus“, – kaip bando apsisaugoti nuo nepageidaujamos vandens srovės, pridūrė Paulius.

Pagalbos dar nesulaukė

Vyras pasakojo, kad pagalbos bandė ieškoti Kauno klinikose, tačiau jų atstovai jį siuntinėjo įvairiais kontaktais, kol galiausiai niekam nepavyko prisiskambinti ir išsiaiškinti, ar kas nors daryta su klinikų teritorijoje esančiu šuliniu, kad jis nespėja surinkti vandens ir viskas čiuožia žemyn į Jonavos gatvės sklypą. Kaunietis taip pat skambino „Kauno vandenų“ avarinei tarnybai. Šie, pasak jo, paprašė atsiųsti filmuotą medžiagą.

Klinikos pas save pievutes susitvarkė, o pas mus pro jų teritoriją bėga vanduo. Su „Kauno vandenimis“ irgi problemų yra.

Kaunietis pasakojo, kad seniau šlaite buvo įrengtas lietaus nuotekų vamzdis. Tada vandens kriokliai į jo sklypą bėgdavo būtent pro vamzdį, tačiau su „Kauno vandenų“ pagalba problema buvo išspręsta. Kurį laiką buvo ramu, tačiau dabar vanduo pradėjo bėgti kiek aukščiau, nei buvo senasis vamzdis, o pagalbos žmogus taip nesulaukia.

„Dabar rajonas plečiasi, galbūt daugiau namų prisijungė ir kažkas kažkur neatlaikė, kad mums vėl viską semia. Klinikos pas save pievutes susitvarkė, o pas mus pro jų teritoriją bėga vanduo. Su „Kauno vandenimis“ irgi problemų yra. Dabar paprašė atsiųsti filmuotą medžiagą, seniau atvykdavo ne per pačią liūtį, o kai jau saulė šviesdavo, tai, aišku, kad jau nieko nesimatydavo. Suprantu, kad per liūtį niekas ten nieko nesutvarkys, bet prašydavau, kad atvažiuotų ir užfiksuotų tokį faktą, o vėliau sutvarkytų, kad per didesnį lietų neskęstų mano namai“, – kalbėjo Jonavos g. 190-ojo namo gyventojas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vyras tikino, kad greičiausiai jo sklypą skandina lietaus nuotekų vanduo, bet kartais galima pajausti ir kanalizacijos nuotekoms būdingų kvapų, todėl spėja, kad kas nors iš gyventojų gali valyti ne visas buitines nuotekas ir taip užteršti lietaus surinkimo sistemą.

„Mūsų žiniomis, minėtasis vamzdis yra „Kauno vandenų“. Informacija perduota atsakingiems asmenims, kurie šiuo metu sprendžia iškilusią problemą. Kai turėsime daugiau informacijos – patikslinsime“, – nurodė Kauno klinikų atstovė Ieva Tamulytė.

„Kauno vandenų“ avarinės tarnybos viršininkas Rimas Stunžėnas paneigė, kad vamzdis priklauso miestui. Pasak specialisto, Kauno klinikų teritorijoje yra netvarkinga lietaus surinkimo sistema ir jie ne miesto teritorijoje jokių darbų atlikti negali. Šiuo atveju, lietaus nuotekų šulinį turi tvarkyti būtent Kauno klinikos ar jų samdyti rangovai.

„Eivenių g. 2 teritorija priklauso Kauno klinikoms ir ji yra gan didelė, apima ir šlaitą, nuo kurio bėgo vanduo. Šis sklypas ribojasi su Jonavos g. 190 ir ten nėra jokio tarpo, kuris priklausytų miestui. Iš klinikų teritorijos link Jonavos gatvėje esančio išleistuvo į Nerį praeina paviršinio vandens surinkimo vamzdis. Teritorijoje nuotekų tinklus prižiūri savininkas ir „Kauno vandenys“ ten negali kištis.

Toje teritorijoje yra kažkoks pralaidumo defektas, galbūt užsikimšęs vamzdis, todėl iškritus dideliam kritulių kiekiui, viskas veržiasi per viršų ir bėga šlaitu žemyn. Tačiau visus darbus atlieka klinikų samdomi rangovai. Mes galėtumėme ten kažką daryti nebent jei būtų daroma žala mūsų eksploatuojamiems tinklams“, – komentavo R.Stunžėnas.

„Tinklas, kuris skirtas aptarnauti lietaus tinklus, yra perkrautas lietaus vandens kiekiais nuo kietųjų dangų Kauno klinikų teritorijose. Bendrovė savo ruožtu yra atsakiusi, kad savo teritorijoje Kauno klinikos turi tvarkytis savarankiškai ir neskandinti esamos infrastruktūros. Buvo pasiūlyta įsirengti infiltracines talpas ir taip laikinai kaupti lietaus vandenį. Kokių veiksmų ėmėsi Kauno klinikos mes nežinome“, - papildė „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.