Jau byra asfaltas

Pernai metų balandį pradėti kapitaliniai „Regitros“ įkalnės remonto darbai. Miestas skelbė, kad jų metu ruošiamasi įrengti požemines komunikacijas, pėsčiųjų takus ir atnaujinti stipriai susidėvėjusią gatvės dangą. Tačiau iki šiol neįrengti net borteliai.

Vairuotojai atkreipė dėmesį, kad kol nėra normaliai sutvirtinti šlaitai, įrengti takai ir borteliai, važiuoti šia įkalne sudėtinga. Čia galima važiuoti tik viena eismo juosta, kita dėl nebaigtų darbų dar uždaryta.

Kauniečiai pirštu baksnojo į tą eismo juostą, kuria kasdien važiuoja didelis transporto srautas. Pasak jų, jau byra anksčiau paklotas asfaltas ir įdirbis eina šuniui ant uodegos.

„Kadangi nėra bortelių, automobiliai nuolat važiuoja vos ne kelkraščiu, todėl jau lūžta asfaltas, byra pagrindai. Jei būtų normaliai padaryta, neatsivertų naujų duobių, o dabar išasfaltavo vieną juostą, ja paleido eismą, bet, matyt, teks naujai kloti dangą, nes tie gatvės kraštai tikrai neatlaiko svorio, lūžta“, – pastebėjo viena „Kauno dienos“ skaitytoja.

Nuolatinės spūstys

Kadangi Romainių gatvės kalnu galima važiuoti tik viena eismo juosta, vairuotojai keiksnojasi dėl nesibaigiančių spūsčių. Ypač per piką šią vietą geriau aplenkti ir į namus keliauti aplinkkeliais.

„Ties tuo „Regitros“ kalnu – pastovus automobilių srautas, pastovios spūstys. Pikčiausia, kad metus tvarko, bet nieko realiai nepadarė. Kiek ten važiuoju, nė vieno darbininko, nė vienos jų technikos nėra. Imtų, sutvarkytų ir būtų ramu, o dabar kelininkai kažkur dingę, realūs darbai nevyksta, o vairuotojai priversti dusti spūstyse“, – piktinosi vairuotojai.

Defektai: kol nesutvirtinti šlaitai, neįrengti borteliai, byra pakloto asfalto kraštai. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kada paleis eismą?

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Kauno dienai“ teigė, kad anksčiau „Regitros“ įkalnės remonto darbų esą nebuvo galima užbaigti dėl orų. Dabar žadama, kad kelininkai vėl greitu metu pasirodys šioje vietoje ir tęs pradėtus darbus.

„Žiemą kelininkai atraminės sienutės kalti negalėjo. Dėl šios priežasties darbai ir užtruko. Tačiau nuo sutarties terminų grafiko dar neatsiliekame“, – teigė miesto specialistas.

Kadangi nėra bortelių, automobiliai nuolat važiuoja vos ne kelkraščiu, todėl jau lūžta asfaltas, byra pagrindai.

Pasidomėjome, kaip vertinama tai, kad dėl neįrengtų bortelių jau byra anksčiau paklotas asfaltas. Ar neteks naujai kloti kelio dangos?

„Rangovas visų darbų neužbaigė, todėl jų vertinti kol kas negalime. Tačiau per atliktų darbų vertinimą tikrai atsižvelgsime į gyventojų pastebėjimus“, – teigė A. Pakalniškis.

Jis įvardijo ir terminą, kada Romainių gatvės įkalne bus galima važiuoti laisviau. „Pagal rangovų pateiktą darbų tvarkaraštį, abipusis eismas įkalnėje bus paleistas gegužės pabaigoje“, – pažymėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Visos Romainių gatvės ir įkalnės remonto darbų kaina – apie 5 mln. eurų.

Fontanas vėl veiks

Kaune fontanai pradeda šių metų sezoną, kai kuriuose jų jau šoka vandens srovės, o po ilgos pertraukos atgims ir dar vienas fontanas. Steigiamojo Seimo aikštės fontanas netrukus sulauks darbininkų.

„Po atnaujinimo Steigiamojo Seimo fontanas išlaikys senąją kompoziciją, dizaino elementai nebus keičiami. Suplanuotas paprastasis remontas: atstatyti hidroizoliaciją ir baseino plokštes, atnaujinti techninės fontano dalies įrenginius, atlikti kitus smulkius darbus“, – „Kauno dienai“ komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis informavo, kad darbus planuojama užbaigti iki vasaros, remontui numatyta apie 10 tūkst. eurų. Jei suplanuoti remonto darbai vyks sklandžiai, šį sezoną Kaune atsiras dar viena vieta, kur bus galima pasidaryti asmenukę.

Buvo kiti prioritetai

Paklausus, kodėl užtruko šio fontano remonto darbai ir kelerius metus ši vieta buvo tuščia, miesto specialistas nurodė, kad savivaldybė darbus vykdė kitose vietose, bet dabar atėjo laikas atsinaujinti ir Steigiamojo Seimo aikštės fontanui.

„Šie darbai anksčiau nebuvo atlikti dėl kitų prioritetų. Kaunas nuosekliai atnaujina viešąsias erdves ir jose esančius objektus. Per pastaruosius kelerius metus atgijo ir tarptautinio pripažinimo sulaukė Vienybės aikštė, atgimė Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelis su fontanu, rekonstruotas vienas gražiausių Kauno tarpukario architektūros objektų – Kauko laiptai su viršutine terasa ir ten veikiančiu fontanu“, – pažymėjo A. Pakalniškis.

Darbus planuojama užbaigti iki vasaros, remontui numatyta apie 10 tūkst. eurų.

Aikštės pokyčių vizijos

„Kauno diena“ primena, kad praėjusių metų pabaigoje viešai pristatyta idėja dalį Steigiamojo Seimo aikštės užstatyti pastatais. Jie esą galėtų rikiuotis palei Šv. Gertrūdos ir Birštono gatves, o viduryje būtų suformuota tarsi uždara aikštė.

Pristatant detaliuosius planus, savivaldybės atstovai aiškino, esą aikštė nyki, netraukia joje pasibūti dėl per didelio eismo triukšmo, todėl reikalingi šios centrinės Kauno vietos pokyčiai.

„Šis projektas labai svarbus, nes Senamiestyje ir Naujamiestyje turi būti atstatytos teisingos gatvių trajektorijos, erdvėse turi būti perimetrinis užstatymas, kuriama architektūra, kuri skatintų žmones vaikščioti, o ne važiuoti automobiliais. Ši aikštė neveikia dėl transporto triukšmo taršos. Užstatydami palei gatvę sudarytume tam tikrą buferį ir taip būtų sprendžiama triukšmo problema. Tokiu atveju čia būtų galima įrengti skverą ar jaukesnę erdvę“, – praėjusių metų gruodį kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Atgims: apleistame Steigiamojo Seimo aikštės fontane šiemet vėl bus paleistas vanduo. Regimanto Zakšensko nuotr.

Rengiant Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų detalųjį planą keltas uždavinys numatyti optimalią 1,7 ha teritorijos urbanistinę struktūrą, kuri neprieštarautų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Detalieji planai apėmė ne tik Steigiamojo Seimo aikštę, bet ir Šv. Gertrūdos g. 7, 22 ir 38 sklypus, esančius kitoje gatvės pusėje nei pati aikštė.

Pagal planą teritorija suskirstyta į penkis sklypus, beveik visuose numatytas perimetrinis užstatymas arba paliktos ir dabar esančios žaliosios erdvės. Plano rengėjai įvardijo siekį humanizuoti miesto istorinių dalių gatves, t. y. mažinti transporto parametrus ir didinti galimybes pėstiesiems ir bemotorėms transporto priemonėms.

„Plentprojekto“ teritorijų planavimo architektė ir projekto vadovė Gailutė Zimnickienė tąkart pasakojo, kad XIX a. aikštėje veikė turgus, tad dabar norima atkurti urbanistinę struktūrą. Šv. Gertrūdos gatvė taip pat buvo intensyviai užstatyta, todėl, statant pastatus šalia gatvės, būtų iš dalies atkurtas istorinis vaizdas.

Planų pristatymo metu pasiūlyta pačioje aikštėje ties gatvėmis užstatyti erdvę pastatais, viduje tarsi sukuriant atskirą zoną. Čia esą būtų ribojamas aukštingumas, kad nauji pastatai neišsiskirtų iš bendro Senamiesčio vaizdo. Tiesa, nors visuomenei pernai pristatyti detalieji Steigiamojo Seimo aikštės planai ir galimos konversijos, kol tai taps realybe, gali praeiti ir dešimtmetis.

Sezono pradžia

Pagrindinis Laisvės alėjos fontanas – vėl gyvas. Jau sumontuotus burbulus kutena trykštantis vanduo. Yra ir dar kelios vietos, kuriose praeivius jau džiugina atgijusios vandens srovės.

„Šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai ir fontanų paleidimas. Fontanai plaunami, valomi, paruošiami siurbliai, iš vandens gėrimo kolonėlių imami mėginiai vandens kokybės nustatymui. Planuojama Kauno fontanus paleisti iki gegužės 1 dienos“, – „Kauno dienai“ komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė prižiūri ir jau paleido legendinį Laisvės alėjos fontaną bei grindinio trykšlį ties K. Donelaičio gatve. „Netrukus čiurlens ir dirbtinis kauniečių bei miesto svečių pamėgtas Vienybės aikštės upelis, Muzikinio teatro sodelio fontanas“, – pridūrė specialistas.

Keli valdytojai

Kauno miesto fontanus prižiūri tiek pati savivaldybė, tiek jos bendrovė „Kauno vandenys“, tad abu valdytojai darbus atlieka savo tempu ir patys sprendžia, kurie fontanai atgims pirmiau.

A. Pakalniškis nurodė, kad „Kauno vandenų“ atsakomybėje yra geriamojo vandens fontanėliai Rotušės aikštėje, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio, Kauko laiptų bei Radastų gatvės, ties Ąžuolyno biblioteka, fontanai.

Netrukus čiurlens ir dirbtinis kauniečių bei miesto svečių pamėgtas Vienybės aikštės upelis, Muzikinio teatro sodelio fontanas.

„Įmonė taip pat eksploatuoja vandens gėrimo fontanėlius-stoteles Studentų skvere, Jonavos gatvėje, Draugystės ir Kalniečių parkuose, Lampėdžių paplūdimyje“, – apie tai, kad geriamojo vandens stotelėmis taip pat greitu metu bus galima pasimėgauti, užsiminė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Jis nurodė, kad be minėto Laisvės alėjos bei Muzikinio teatro sodelio fontanų, savivaldybė kol kas rūpinasi ir Dainavos, Draugystės bei Kalniečių parkų fontanų priežiūra.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Atnaujinus Steigiamojo seimo aikštės fontaną bus sprendžiama, kas jį eksploatuos“, – pridūrė A. Paklaniškis.

Šildymo sezonas

Kaunas šildymo sezoną pradėjo 2023 metų spalio viduryje ir dar tęs. Tiesa, kol kas specialistai negali įvardyti, iki kada tiksliai šils daugiabučių namų radiatoriai. Aišku viena, kad šią savaitę užbaigti šildymo sezono neplanuojama.

„Kitą savaitę prognozuojamas orų atvėsimas, todėl sprendimas dėl šildymo sezono pabaigos Kaune dar nepriimtas. Remiantis ankstesnių metų patirtimi, dėmesį kreipiame į ilgalaikes orų prognozes. Vienadieniai orų atšilimai įtakos sprendimui neturi“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Šildymo kompensacijos

Pasidomėjome, kaip ekspertai vertina šį šildymo sezoną, gal jis buvo kuo išskirtinis?

Remiantis ankstesnių metų patirtimi, dėmesį kreipiame į ilgalaikes orų prognozes.

„Praėjusį šildymo sezoną susidūrėme su iššūkiu – išaugusiu asmenų, besikreipiančiųjų kompensacijų, skaičiumi. Šis šildymo sezonas šiek tiek kitoks. Įsigaliojus LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatoms ir pradėjus vertinti asmenų ar šeimos nuosavybės teise priklausantį turtą, prašančių paramos sumažėjo apie 30 proc.“, – nurodė Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė.

Ji informavo, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. pateikta daugiau kaip 20,5 tūkst. prašymų-paraiškų kompensacijai gauti. Tačiau ne visi, besikreipiantys dėl paramos, turėjo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas.

„Pasitaikė nemažai atvejų, kad nuosavybės teise turimo turto vertė viršijo nustatytą normatyvą, todėl asmenys prarado teisę į paramą. Mažesniam kompensacijų gavėjų skaičiui įtakos turėjo padidėjusios asmenų pajamos, sumažėjusi energijos ar kuro kaina, namų modernizavimas“, – pažymėjo E. Kačiulienė.

Kelininkai vėl apsunkina eismą, gatvėje išrikiavę savo techniką ir atlikdami įvairius remonto darbus. Tunelio gatvės remontas – ne išimtis. Čia vairuotojams tenka apsišarvuoti kantrybe ir kartais pastovėti spūstyse vien tam, kad viską sutvarkius eismo srautas galėtų judėti sklandžiau.

„Atšilus orams, pradedame naujus darbus Tunelio gatvėje. Numatyta atnaujinti važiuojamąją dalį, rekonstruoti kontaktinį tinklą, įrengti naują ir suremontuoti esamą šaligatvį. Taip pat tvarkysime aikštelę prie Dainų slėnio“, – darbus vardijo Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Be to, Tunelio gatvėje tvarkomas ir pėsčiųjų viadukas, esantis arčiau geležinkelio stoties. Pasak A. Pakalniškio, čia vyksta kasmetiniai remonto darbai. Kiek tolėliau esantis pėsčiųjų viadukas atnaujintas anksčiau.

Darbai: šiuo metu kelininkai Tunelio gatvėje vykdo remonto darbus. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Atlikus Tunelio gatvės remontą bus galima ne tik važiuoti lygesniu asfaltu, o pėstiesiems – mėgautis nauju šaligatviu. Vienoje vietoje šiek tiek keisis eismo tvarka.

„Siekiant didesnio pralaidumo Tunelio gatvėje, sankirtoje su Breslaujos gatve įrengsime papildomą juostą dešininiam posūkiui“, – aiškino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Griauslys.

Tunelio gatvėje eismas nuolat intensyvus, todėl „Kauno diena“ pasiteiravo: galbūt šioje gatvėje atsiras A juosta, leidžianti ja važiuoti tik viešajam transportui? Tačiau specialistas pažymėjo, kad kol kas daugiau eismo pokyčių Tunelio gatvėje nenumatyta.

Tunelio gatvės atnaujinimo rangovas – bendrovė „Kauno keliai“. Darbų kaina – 2,3 mln. eurų. Pasak savivaldybės specialistų, Tunelio gatvės remonto darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos.

Nerimo žinutės

Į „Kauno dienos“ redakciją paskambino Baltijos gatvės gyventojas ir išsakė savo abejones dėl tvarkomo skvero, esančio netoli Naujakurių gatvės. Kaunietis džiaugėsi, kad tvarkoma žalioji erdvė, tačiau turėjo pastabų.

„Ten įrengia naujus takelius, nors visą laiką buvo šiukšlynas. Toje vietoje seniai negenėti medžiai, tad šakos lūžta, krenta, praeiti neįmanoma. Nesuprantu, kodėl neišvežė šiukšlių, nepatvarkė aplinkos, o pradėjo takelius kloti. Atrodo, kad dalis takelių bus mediniai, tai, juos įrengus, kaip tada pravažiuos sunkioji technika? Juk viską sulaužys, kol tas šiukšles išveš, ir bus bereikalingai išmesti pinigai takų įrengimui“, – dienraščiui kalbėjo vietos gyventojas.

Pasak jo, darbai skvere jau kurį laiką vyksta, dabar esą dalis teritorijos užtverta nuo praeivių akių, tad nematyti, kiek takų jau įrengta. Tačiau gyventojas tikino, kad buvęs šiukšlynas vis dar teritorijoje ir nėra išvežtas.

Pastabos: pasak vietinių, iš žaliosios zonos reikėjo pirmiau išvežti šiukšles ir nugenėti medžius, o tik tada įrenginėti takus. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Mediniai takai

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė dienraščiui nurodė, kad Šilainiuose šiuo metu vyksta Naujakurių skvero tvarkymo darbai. Jie esą vykdomi pagal patvirtintą techninį projektą, suderintą su visuomene.

„Dabar atliekamas trasos nužymėjimas, augalinio sluoksnio pašalinimas, grunto sandėliavimas ir sankasos įrengimas projekte numatytose vietose. Parke trinkelių takų nebus. Numatyta įrengti apie 400 m medinio paviršiaus taką su metaline konstrukcija ir gręžtiniais poliais. Likę takai bus šukuoto betono dangos“, – komentavo specialistė.

R. Savickienė informavo, kad skvere suplanuoti gėlynai, rekreacinės erdvės su sporto ir žaidimo įrenginiais įvairaus amžiaus kauniečiams, mažoji architektūra, apšvietimas.

Šiukšlės netrukdo?

Paprašėme įvertinti Šilainių gyventojo išsakytas pastabas, esą tvarkomoje teritorijoje pilna šiukšlių, reikia genėti medžių šakas. Ar vėliau atliekant tokius darbus nebus sugadinti naujai įrengti mediniai takai?

„Šiuo metu čia yra statybvietė. Joje rangovas gali laikyti ir sandėliuoti darbams reikalingas medžiagas. Teritorija bus visiškai sutvarkyta – išvežtos atliekos, atlikti medžių ir krūmų genėjimai, – kai darbai bus užbaigti, o skveras paruoštas atvėrimui“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Naujakurių skverą kauniečiams planuojama atverti 2025 m. vasarą. Viso projekto vertė – daugiau kaip 1,1 mln. eurų.

Kultūringas pavasaris

Dienraštis apžvelgia, kokius renginius šiemet verta aplankyti, kur užsukti ir praturtinti kasdienybę. Specialistai vardijo tiek tradicinius, jau puikiai pažįstamus renginius, tiek tuos, į kuriuos verta atkreipti dėmesį ir dalyvauti su šeima ar draugais.

Pavasarį norisi daugiau pajudėti, pamatyti ką nors naujo ar smagiai praleisti laiką, tad Kaunas pristato ne vieną progą susitikti. Telieka kalendoriuje pažymėti datą ir pasinerti į renginių šurmulį.

„Šie metai gausūs renginių. Iki balandžio 1 d. Kaune vyko Frankofonijos dienos, esame suplanavę patrauklias Skandinavijos ir Čekijos dienų programas. Balandžio 6-ąją miestas kviečia į Saugaus eismo dieną Nepriklausomybės aikštėje“, – kultūringo pavasario linkėjo Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Be to, pavasarį laukia Tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“, jau tradicija tapusi Kiemų šventė ir, žinoma, Kauno miesto gimtadienis.

„Vienas laukiamiausių renginių – Kauno gimtadienis – suburs į Santakos parką ir Kauno pilies prieigas, Nemuno krantinę. Čia įrengtose scenos pasirodys užsienio ir ryškiausi Lietuvos muzikos atlikėjai. Vyks mugė, edukacijos, įvairios kultūrinės programos ir pramogos vaikams. Taip pat laukia ir lazerių šou“, – trumpai programą apžvelgė A. Augonė.

„Kovą minėjome Frankofonijos mėnesį, balandį mūsų akiračius plės Skandinavijos savaitė, lygiai kaip ir „Kino pavasarį“ pakeis „Lietuvos teatrų pavasaris“. Taip pat saulėtomis Kauno gatvėmis balandį bėgti kvies Kauno maratonas, atsinaujinti sodą ir pagražinti buitį – Pavasario mugė.

Gegužę pasipils ir daugiau šventinių renginių – Kauno literatūros savaitė, miesto gimtadienis, o kartu ir Kiemų šventė, iniciatyva „Švęskime upę!“, Japonų dienos Kaune WA, Putvinskio gatvės dienos“, – pavasarinių renginių akcentus dėliojo ir „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Poderytė.

Laukiama: Kauno miesto gimtadienis Santakoje – vienas laukiamiausių renginių. / S. Baltušio nuotr.

Vasariški ritmai

Vasarą Kaunas nežada mažinti renginių tempo, tad ir šiais mėnesiais mieste bus veiksmo. Nusimato ir minėjimai, ir renginiai tiek ant žemės, tiek ore.

Pasak „Kaunas IN“ ekspertės, birželis Kaune bus itin dosnus įvairių muzikos žanrų mėgėjams – prasidės jubiliejinė šimtoji Dainų šventė, kuri pakvies dalyvius į pačios šventės ištakas menantį, atnaujintą ir sutvarkytą Dainų slėnį. Be to, klausytojų širdis virpins Pažaislio muzikos festivalis, elektroninės muzikos festivalis „Audra“, dar laukia „Kaunas Blues“ ir net du chorų festivaliai – „Cantate domino“ ir „Kaunas Cantat“.

„Dosnūs šie metai ir scenos menų mėgėjams – birželį vyks tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“, tarptautinis scenos menu festivalis „ConTempo“, sugrįš ir „Auros“ šiuolaikinio šokio festivalis, atrasti sutartinių magiją kvies „Suburtynės“, – pridūrė A. Poderytė.

„Vasarai įsibėgėjus kauniečius ir miesto svečius kviesime į Kauno Dainų šventę, Liepos 6-osios minėjimą ir tūkstančius kauniečių ir miesto svečių sutraukiančią Aviacijos šventę, kuri neįsivaizduojama be įspūdingų ANBO ir kitų aviacijos virtuozų pasirodymų“, – teigė A. Augonė.

O kas toliau?

Vasaros karščius keis rudeniškas pulsas, kuris vis dar tekės kultūrinių renginių ritmu. Pažymėjus mokslo metų pradžią ir išjudinus moksleivius naujiems darbams, ilgai laukti nereikės, kai sveikinsime mokytojus.

„Rudenį laukia ir „Fluxus“ festivalis, kuris neatskiriamas nuo spalvingo ir nuotaikingo lipimo į Parodos kalną“, – pažymėjo A. Augonė.

Žiemą prasidės Kalėdų laukimas, tad sušilti kvies kalėdinės mugės, įžiebsime eglutę. Šventiniu laikotarpiu tikrai netrūks renginių, o metus vainikuos senųjų metų palydėtuvės ir naujųjų pasitiktuvės.

Veiklos vaikams

Kultūros specialistai išskiria, kad Kaune vis daugėja renginių, skirtų mažiesiems. Žinoma, Kalėdų Senelio rezidencija – būtinas švenčių akcentas, tačiau mažuosius kauniečius šiemet džiugins daug kitų renginių.

„Svarbi tendencija, kad daugėja renginių ir festivalių vaikams, taip auginant smalsų ir aktyvų visuomenės narį, tad šiemet planuojama rengti vaikų knygų festivalį „Gyvos raidės“. Vyks ir Kauno architektūros festivalis vaikams „Kur gyvena architektūra“, Vaikų muzikos diena“, – pažymėjo A. Poderytė.

Ji tikino, kad siekiant atliepti šią tendenciją, visai neseniai „Kaunas IN“ pristatė Kaukučio personažą ir jo maršrutus. „Siekiame nuolatos atnaujinti informaciją, kur kultūringai, aktyviai ir įdomiai laiką gali praleisti šeimos“, – pridūrė Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Nepamiršta palikimo

Svarbu ir tai, kad dalis renginių ir iniciatyvų yra programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ palikimas. Per kelerius metus šie renginiai subūrė bendraminčių, išaugo į didesnius kultūrinius reiškinius ir tapo neatsiejama Kauno dalimi.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė mums padovanojo daugybę festivalių, kurie toliau tęsiami per programą „Iniciatyvos Kaunui“. Tai – „Fluxus“, „Con Tempo“, „Audra“, „Gyvos raidės“, Kauno literatūros savaitė, Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis ir daugelis kitų.

Plačių interesų žmogui, užsipildžius renginių kalendorių, miegui daug laiko gali ir nelikti.

Šie festivaliai ypatingi įtraukiomis veiklomis, kurios pagyvina kultūrinį gyvenimą, pritraukia skirtingo amžiaus ir pomėgių gyventojus. Taip pat mieste suburia vietos ir užsienio menininkus, padeda kurti tarptautinius ryšius“, – nurodė Kultūros skyriaus vedėja.

Bendruomenių iniciatyvos

Kitos džiuginančios iniciatyvos – renginiai, didinantys Kauno atvirumą, įtraukumą ir pažintis su įvairiomis visuomenės grupėmis. Mieste galima per bendruomenių renginius susipažinti su tautinėmis mažumomis, Kauną pajusti taip, kaip jį jaučia neregiai.

Be to, atsiranda renginių, skirtų kurtiesiems, žydiškosios kultūros pažinimui ir pan. Tad vėl vilios Istorijų festivalis, kalbantis apie asmeninio miesto patyrimo ir jo istorijų svarbą.

„Kaune gausu ekskursijų, leidžiančių miestą pažinti įvairiais pjūviais ir spalvomis, – neseniai pristatėme dar vieną ypatingą maršrutą „Cherchez le femme: Kauno moterų istorijos“, kurį lydėjo ir pažintinė ekskursija apie įdomias Kauno moteris.

Panemunėje galima leistis į teatralizuotą nuotykį ir paskanauti tarpukario patiekalų, pasiklausyti apie dešimtojo dešimtmečio vakarėlių kultūrą, Žaliakalnio paslaptis, modernizmo svarbą ir ypatybes. Tad jei renginių pritrūksta, yra daugybė galimybių pažinti kultūrą, ją patiems susikurti per įvairias kitas iniciatyvas“, – teigė „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Masiniai renginiai

Kaune šiemet vyks ir įvairių koncertų, kuriuos organizuoja privatūs renginių organizatoriai, tačiau neabejojama, kad tai taps svarbiais įvykiais. Štai jau žinoma, kad net kelias dienas Dariaus ir Girėno stadione koncertuos pasaulinio lygio atlikėjas Edas Sheeranas. Čia savo muzika džiugins ir lietuvių atlikėja Jessica Shy.

„Bet koks renginys, vykstantis mieste, yra svarbus, nes jis pritraukia žmonių, pristato Kauną. Džiaugiamės, kad turime tinkamą infrastruktūrą ir esame patrauklūs tiek didelio masto ir pasaulinio lygio kultūros ir sporto renginiams, tiek ir mažesniems“, – kalbėjo A. Augonė.

„Didieji, stadionuose vykstantys renginiai, be abejo, vertingi ekonomiškai. Jie į miestą pritraukia daugybę lankytojų, suteikia puikią galimybę pasiekti žmones, kurie kitaip galbūt ir neužsuktų į Kauną, todėl mūsų miesto stiprybė ir yra ta pusiausvyra – puikiai didelio masto kultūros ir sporto renginiams pritaikyta infrastruktūra, deranti su labiau nišinėmis iniciatyvomis, kurios išsibarsto po visą miestą ir mažesnes erdves ir įrodo, kad kultūra gyvena visur“, – antrino A. Poderytė.

Pasak jos, kiekvienas renginys, koncertas ar ekskursija turi savo vertę, buria skirtingas auditorijas, leidžia kiekvienam atrasti tai, kas jam arčiausiai širdies.

„Svarbu išskirti ne tik atskirus renginius, bet ir jų gausą ir įvairovę. Vieni mylimi ir laukiami sugrįžtant, kiti – dar augina savo auditoriją, o sąrašas nuolatos pildosi. Aišku viena – Kaunas išties tampa miestu, kur sau kažką suras kiekvienas. Plačių interesų, žmogui užsipildžius kalendorių, miegui daug laiko gali ir nelikti“, – įsitikinusi Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Renginių biudžetas

Šventės ir miesto renginiai kainuoja, tačiau į Kauną suplūdę svečiai dalį išlaidų kompensuoja, mat mieste lieka nakvoti, pasimėgauja pietumis ir pan.

„Siekiant skatinti miestiečių kultūrinį dalyvavimą, įvairiems Kauno miesto renginiams 2024 m. numatyta išleisti kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir mažesni renginiai, tokie kaip kariliono koncertas, vėliavų pakėlimas ir pan.“, – dienraščiui komentavo Kultūros skyriaus vedėja A. Augonė.

Atrasti Kauną, susipažinti su renginiais, ekskursijomis ar kitomis iniciatyvomis patogu Turizmo informacijos centre Laisvės al. 36, svetainėje visit.kaunas.lt ar feisbuko paskyroje „Kaunastika“.

Yra kuo didžiuotis

Pietus pasitikti kauniečiai galėjo pakiliomis nuotaikomis, mat trijose miesto vietose – prie Kauno miesto savivaldybės, pilies ir ant Pelėdų kalno – pakeltos Lietuvos ir NATO vėliavos, ceremoniją lydėjo ir šalies bei šios gynybinės organizacijos himnai.

„Kaunas ir visa Lietuva pasitinka svarbią ir šaliai reikšmingą sukaktį. Lietuva jau 20 metų yra stipriausio gynybinio NATO aljanso narė. Ši diena mums primena ir padeda suvokti, kad drauge su sąjungininkais esame stiprūs. Mes patys prisidedame prie savo šalies saugumo. Per 20 metų nuėjome ilgą kelią vystydami savo ekonomiką, socialinį gyvenimą, stiprindami atsparumą išorės grėsmėms, tad dabar galime visi pasidžiaugti savo šalies pasiekimais“, – sveikinimo žodį tarė Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Saugumo dalis

Vėliavų pakėlimo ceremoniją stebėję kauniečiai taip pat neslėpė pasididžiavimo, kad Lietuva parodė savo norą būti stipriausiųjų gretose.

„20 metų ir NATO, ir ES nariai. Manau, kad tokiai mažai šaliai tai yra didelis pasiekimas. Jei nebūtumėme čia įstoję, matyt, kad vis dar vaduotumėmės iš skurdo, o ant mūsų žemės vaikščiotų purvini priešo batai. Dabar galime džiaugtis, kad esame ne vieni, mums padeda sąjungininkai, turime stipriausių pasaulio valstybių palaikymą“, – pasisakė Laisvės alėjoje sutiktas Martynas.

„Laisvai skambantis himnas ir keliamos vėliavos visada suteikia tokį neapsakomai gerą jausmą. Žinoma, turime kelis nekokius kaimynus, kurių vadovai, švelniai tariant, neprognozuojami, todėl NATO suteikia saugumo jausmą. Už tą jausmą turime susimokėti, prisidėti prie gynybos, kad ir toliau galėtų laisvai skambėti Lietuvos himnas“, – savo poziciją išsakė ir Kotryna.

Ši diena mums primena ir padeda suvokti, kad drauge su sąjungininkais esame stiprūs.

Lauko paroda

Nuo kovo 29-osios Kauno pilies prieigose pradeda veikti ir speciali įstojimo į NATO 20-mečiui skirta lauko paroda „Galingi, nes vieningi!“, kuria siekiama pristatyti NATO šalis, organizacijos svarbą ir Lietuvą jos sudėtyje.

Ši paroda – tai galimybė visuomenei plačiau susipažinti su NATO organizacija, jos misija, šalimis narėmis. Kauniečiai ir miesto svečiai turi progą daugiau sužinoti apie NATO šalių karines pajėgas, šalių stojimo į aljansą priežastis, dalyvavimą bendrose karinėse misijose, sužinoti įvairių faktų apie kiekvieną valstybę. Galiausiai, žvilgtelėti ir į Lietuvoje tarnaujančių karių kasdienybę.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Parodos eksponavimo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Kauno pilis – vienas svarbiausių gynybinės paskirties istorinių objektų, viena seniausių mūrinių pilių Lietuvoje. Ji žymi svarbų LDK karų su Kryžiuočių ordinu laiką. XIV a. pastatyta pilis buvo strategiškai svarbiu Nemuno bei Jūros upių gynybinės sistemos elementu, todėl jos aplinkoje simboliškai atsiskleis ir dabarties gynybos susivienijimui skirta paroda.

Paroda veiks iki rugsėjo 29 dienos.

Atsiranda stalų

Kauno centre ir senamiestyje įsikūrusios kavinės ir restoranai jau ruošiasi klientus aptarnauti lauke, tad kai kurie išnešė staliukus, kiti – dėlioja gėlių vazonus, taip atskirdami savo kavinės ribas nuo kaimynų.

Vienos viešojo maitinimo įstaigos į lauką išnešė kelis staliukus ir kėdes, tačiau yra ir tokių, kurių lauko kavinė bus ne ką mažesnė, nei vidinės patalpos. Vienas Laisvės alėjoje veikiantis restoranas staliukais užėmė kone pusę šaligatvio, tačiau vietos užteks visiems.

„Projektas jau suderintas, lauko kavinės įranga nuo pastato gali būti nutolusi ne daugiau kaip 6 m. Leidimas prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose dar neišduotas“, – apie tai, kad konkretus restoranas užėmė vietos tiek, kiek suderinta, „Kauno dienai“ nurodė miesto savivaldybės Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė.

Per pandemiją buvo leista lauko kavines įsirengti didesniame plote, paliekant didesnius tarpus tarp staliukų, todėl pasiteiravome, kokia tvarka galioja šiais metais.

„Kaip ir 2023 m., taip ir 2024 m. galioja tie patys reikalavimai lauko kavinėms. Svarbiausias jų – užtikrinti laisvą pėsčiųjų ir transporto judėjimą“, – pažymėjo specialistė.

Ji nurodė, kad konkretūs reikalavimai nustatyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. įsakyme „Dėl kioskų, paviljonų, lauko kavinių, laikinųjų prekybos įrenginių projektavimo ir statybos (įrengimo) ir prekybai pritaikytų automobilių (priekabų) statymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

„Lauko kavinės dydis neribojamas, jei atitinka visus nustatytus reikalavimus. Kavinės dažniausiai turimą plotą užstato stalais, kėdėmis, skėčiais ar markizėmis. Prašymų įrengti lauko terasas sulaukiame nedaug. Jų pageidauja, kai grindinys nelygus“, – komentavo S. Šėlienė.

Planai: Rotušės aikštėje lauko kavinės galės veikti iki tol, kol prasidės rekonstrukcija. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Veikla Rotušės aikštėje

Šiais metais prasidės Rotušės aikštės rekonstrukcija, jos metu bus iš pagrindų atnaujinta danga, pakeisti mažieji architektūros elementai. Įprastais metais tiek aikštėje, tiek ir jos prieigose virdavo gyvenimas, lauko kavinėse netrūkdavo šurmulio.

Svarbiausias reikalavimas – užtikrinti laisvą pėsčiųjų ir transporto judėjimą.

„Kauno diena“ pasiteiravo, kaip bus šiais metais. Ar verslui bus leidžiama įsirengti terasas ir į aikštę išnešti staliukus, jei jau suplanuoti rekonstrukcijos darbai?

„Lauko kavinių projektai derinami iki metų pabaigos, bet ne ilgiau nei prasidės aikštės rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukciją planuojama pradėti rudenį, kad kauniečiai spėtų pasidžiaugti lauko kavinių sezonu, atnaujinta rotuše ir naująja jos ekspozicija“, – apie tai, kad dar kurį laiką kauniečiai ir miesto svečiai galės pasimėgauti kava ar gardžiu patiekalu Rotušės aikštėje, komentavo S. Šėlienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kokios tendencijos?

Lauko kavinių sezonas tik prasideda, tačiau tikimasi, kad jis bus toks pats geras, kaip buvo ir praėjusiais metais.

„Kovo 26 d. duomenimis, šiems metams kol kas išduota šešiolika leidimų prekiauti ir teikti paslaugas lauko kavinėse. Visi jie – Senamiestyje arba Naujamiestyje. Lauko kavinių sezonas tik prasideda, bet pagal pateikiamų paraiškų intensyvumą galima prognozuoti, kad jų kiekis nemažės“, – teigė Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja.

Pasak S. Šėlienės, didžioji dalis lauko kavinių veiklą vykdo balandžio–lapkričio mėnesiais.

Pernai buvo išduoti 166 leidimai lauko kavinėms.

Kitokia rūšis

Atnaujintas Lietuvos zoologijos sodas pildosi. Prieš pat Velykas lankytojams pristatyti du maždaug metų laiko broliai zebrai – Janekas ir Pamelo. Kol gyvūnai pripras, juos lankytojai gali stebėti iš toli, vėliau jie bus išleisti į šalia esantį didesnį voljerą.

„Šie savaniniai bekarčiai zebrai atvyko iš Čekijos ir buvo karantinuojami. Tai jauni patinukai, broliai, kurie dar bręs ir augs, nes dar tikrai nėra pasiekę to ūgio, kokie būna suaugę zebrai. Dabar pratiname juos išeiti į lauką, bet jie tai daro kol kas nedrąsiai, nes juos veikia nauja aplinka, reikia priprasti prie žmonių, naujų kvapų ir garsų. Dabar jie tyrinėja aplinką, bet jau pažįsta savo prižiūrėtojus“, – apie naujakurius pasakojo Lietuvos zoologijos sodo apatinės teritorijos kuratorė Rasa Mikuličienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Prieš sodo rekonstrukciją Kaune gyveno du zebrai, bet jie buvo kitos rūšies. Dabartiniai gyvūnai – retesni, dar nematyti lankytojams, tad labai laukiama, kada jie pripras prie aplinkos ir galės pilnai pasirodyti.

„Anksčiau buvo granto zebrai, bet jie išvyko į kitus zoologijos sodus, o mums rekomendavo įsigyti retesnę rūšį. Mėginsime ateityje gauti patelių ir taip didinti jų grupę. Granto zebrai yra patys mažiausi, o dabartiniai savaniniai – didesni. Taip pat skiriasi dryžių spalva, dabartiniai zebrai neturi karčių“, – kalbėjo R. Mikuličienė ir pridūrė, kad zebrų dryžiai yra kaip žmonių pirštų antspaudai – visi skirtingi, tačiau gyvūnai vieni kitus pažįsta būtent pagal dryžius.

Skirtingi charakteriai

Nors zebriukai – broliai, tačiau prižiūrėtojai vardija jų skirtumus. Ryškėja jų charakterio bruožai.

„Vyresnysis Janekas yra atsargesnis, labiau viską apgalvoja, išbando voljero dydį ir vartus. Jaunėlis Pamelo – tikras gerietis, daugiau prie mūsų prieina, daugiau bendrauja. Jis, kaip jaunesnis, tai ir labiau smalsesnis“, – kalbėjo zebrų prižiūrėtoja Dalia Zalagaitienė.

Ji tikino, kad prižiūrėtojai deda daug pastangų, kad naujieji gyventojai kuo greičiau priprastų prie naujų namų, kuria ryšį su zebrais. „Jau turime sukūrę stiprų ryšį ir galime juos pakviesti į lauką, jie ir mūsų balsus pažįsta, atsirinko, kuriuos labiau mėgsta. Būna, kad ko nors išsigąsta, tai ateina pas mus savo balsu pasiguosti. Manau, kad jų adaptacija tikrai praėjo labai gerai. Žinoma, dar jie baiminasi lankytojų balsų, bet kiekvieną dieną jie mažiau bijo“, – zoologijos sodo prižiūrėtoja.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Prieš Velykas lankytojai galėjo pamatyti ne tik naujuosius zebrus, bet ir stebėti šventines atrakcijas, skirtas kitiems gyvūnams. Norint juos pradžiuginti ir užimti, prižiūrėtojai gyvūnams pasiūlė velykinių kiaušinių dekoracijų, pagamintų iš to maisto, kurį gyvūnai mėgsta.