Neatsakingas sandoris?

Vartotojai norėtų, kad biržoje gerokai atpigusi dujų kaina matytųsi ir sąskaitose, tačiau dabar už dujas tenka mokėti brangiau nei biržos kaina. Dėl to gyventojai kaltina bendrovės „Ignitis“ sprendimą dujas šiems metams pirkti pernai ir fiksuoti kainą už 125 Eur/MWh (megavatvalandę), nors dabar rinkoje dujų galima nusipirkti kone keturis kartus pigiau.

„Kaip atsakingas LR pilietis, trijų atžalų tėtis ir, deja, didžiulius mokesčius mokantis mirtingas žmogus, norėčiau gauti keletą atsakymų. Klausimas labai paprastas: kodėl niekas nekalba apie bendrovės „Ignitis“ neprofesionalų ir neatsakingą sandorį, kuris žaloja ne tik gyventojų, tačiau ir pačios valstybės biudžetą. Kodėl niekas elementariai nepaskaičiuoja, kiekgi jiems liko auksinių dujų? Galbūt jos buvo išnaudotos ir jau galima grįžti į normalių kainų ribas kaip ir kitose Europos šalyse? Nejaugi jie visiems metams užsipirko ir jos visiškai nenaudojamos nuo pavasario pradžios? Gal jau galima saugyklas pildyti pigesnėmis dujomis, kad vartotojams nereikėtų tiek mokėti? Kodėl valdžia pritaria tokiam žmonių pinigų švaistymui?“ – priekaištus dėl didelių dujų kainų žėrė į „Kauno dieną“ parašęs Aleksandras.

Kodėl niekas elementariai nepaskaičiuoja, kiekgi jiems liko auksinių dujų? Galbūt jos buvo išnaudotos ir jau galima grįžti į normalių kainų ribas kaip ir kitose Europos šalyse?

Vartotojas įsitikinęs, kad bendrovė „Ignitis“ tokiu sprendimu fiksuoti aukštą dujų kainą padarė klaidą, todėl dabar dujų kaina gyventojams turėtų būti kompensuojama iš bendrovės pelno. Pasak gyventojo, jei rinkoje pernai buvo aukštos dujų kainos, reikėjo pildyti tik dalį saugyklų ir laukti, kol kainos nukris, nes dabar buvo priimtas vartotojams žalingas sprendimas.

Ant vartotojų pečių

Apie tai, kad bendrovės „Ignitis“ sandoris krinta ant vartotojų pečių, yra kalbėję ir ekonomistai. Jie pripažino, kad pernai buvo daug neaiškumų dėl dujų kainų, nes rinka gerokai susijaukė po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Vis dėlto sprendimą fiksuoti aukštą dujų kainą ekspertai vadina neprofesionaliu.

„Tai, kaip tai buvo padaryta pernai, neatitinka gerosios praktikos. Buvo padaryta labai staigiai ir dideliam kiekiui. Paprastai kiekis yra išdalijamas į atskirus gabaliukus ir tie gabaliukai fiksuojami skirtingais laiko tarpais“, – LNK žinioms kiek anksčiau komentavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

Tai reiškia, kad dabar vartotojai moka daugiau, nei dujos kainuoja rinkoje. Be to, mokesčių mokėtojams tai kainuoja ir papildomai, nes dujų kaina vartotojams dar kompensuojama iš valstybės biudžeto. Jei nebūtų kompensacijų, žmonės už dujas mokėtų kone dvigubai brangiau.

Reguliuotojo įžvalgos

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) vasaros pradžioje patvirtino 4–5 ct už 1 kub. m mažesnes gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams antrajam pusmečiui. Tačiau, kaip skelbė BNS, tarifai vis dar lieka aukšti, todėl Vyriausybė nutarė kompensuoti jų dalį, tam skirdama apie 54 mln. eurų.

„Kauno diena“ paprašė įvertinti bendrovės „Ignitis“ sandorį pernai brangiai fiksuoti dujų kainas ir tokio sandorio įtaką vartotojams. Reguliuotojas priminė, kad Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad tiekimo įmonės VERT nustatyta tvarka gali naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones, kurios įskaičiuojamos į gamtinių dujų įmonių aptarnaujamų buitinių vartotojų tarifus.

„Kaina buvo fiksuota 2022 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, kai apskritai nebuvo aišku, kada bus pasiektas kainų pikas ir ar kainos gali kristi. Buvo reaguojama į analitikų prognozes dėl dar sunkesnės laukiančios 2023 m. žiemos ir, siekdama valdyti rizikas dėl galimų kainų šuolių, bendrovė užfiksavo kainą šiems metams“, – procedūrą aiškino VERT atstovai.

VERT dienraščiui aiškino, kad šiuo metu turima informacijos tik apie liepos mėnesį tiektų gamtinių dujų kiekį. „Pagrindiniai gamtinių dujų kiekiai yra buitinių vartotojų suvartojami šaltuoju metų laiku, tačiau svarbu įvertinti, kad šių metų antrajam pusmečiui „Ignitis“, fiksuojant vidutinę svertinę šio dujų kiekio įsigijimo kainą – 125 Eur/MWh, įsigijo 654 tūkst. MWh, arba 70,80 proc. gamtinių dujų kiekio, skirto buitinių vartotojų gamtinių dujų poreikiams. Likusi dalis – apie 29 proc. – bus įsigyjama pagal galiojančias „Ignitis“ sudarytas gamtinių dujų tiekimo sutarčių nuostatas“, – apie tai, kad brangiomis dujomis buvo užpildytos ne visos saugyklos, o tik dalis jų, toliau dėstė VERT.

Kas lauks kitąmet?

Paklausėme, kokios kainos gali tikėtis buitiniai vartotojai kitais metais. Reguliuotojas teigė, kad dujų kaina kitų metų pirmajam pusmečiui bus tvirtinama prieš artėjant žiemai.

„Gamtinių dujų tarifą sudaro tiekimo kaina ir išlaidos jų pristatymui iki vartotojo (perdavimas ir skirstymas vamzdynais). Vertinant tik prognozuojamą gamtinių dujų kainą 2024 m. pirmąjį pusmetį, remiantis rugsėjo 11 d. ateities sandorių duomenimis, tarifai turėtų išlikti panašaus lygio. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams 2024 m. pirmąjį pusmetį bus VERT patvirtinti iki šių metų lapkričio 30 d.“, – nurodė VERT ekspertai.

Nestabilus laikotarpis

Bendrovės „Ignitis“ atstovai taip pat pateikė savo poziciją, dėl ko pernai buvo fiksuotos, palyginti su dabartinėmis, aukštos dujų kainos.

„Kaina buvo fiksuota esant tokiai rinkos situacijai, kai po sumažėjimo nuo 300 Eur/MWh ji vėl buvo pradėjusi augti ir nebuvo aišku, kada ir kokios bus pasiektos lubos. 2022 m. pabaigoje geopolitinė ir energijos išteklių rinkos situacija buvo labai nestabili, tiekimas – neužtikrintas, todėl sprendimais užfiksuoti tuo metu konkurencingame lygyje dalį buitinių vartotojų portfelio kainos siekta apsaugoti buitinius vartotojus nuo galimo dar didesnio kainų šoko ir suvaldyti kompensacijoms skirtą biudžetą, kurio būtų neužtekę dar labiau išaugus didmeninėms kainoms“, – į „Kauno dienos“ klausimus atsakė bendrovės „Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.

Ji paantrino ir VERT atstovams sakydama, kad praėjusių metų pabaigoje atliktas kainos fiksavimas reiškia, kad apie 70 proc. dujų, skirtų buitiniams vartotojams šių metų antrajam pusmečiui, buvo įsigyta už 125 eur/MWh vidutinę svertinę kainą. Likusi 30 proc. dalis perkama už kainą, kuri dinamiškai kinta ir susiformuoja dujų pristatymo metu.

„Dujos, skirtos 2024 m. pirmojo pusmečio buitinių vartotojų reikmėms, jau yra įsigyjamos mažesne kaina“, – pažymėjo bendrovės „Ignitis“ atstovė.

Pasiteiravome, ar sprendimas fiksuoti aukštas dujų kainas buvo klaida. „Ignitis“ atstovė komentavo, kad, prasidėjus karui, siekiant įtvirtinti gamtinių dujų įsigijimo kainos fiksavimo galimybę buitiniams vartotojams, netgi buvo pakeistas Gamtinių dujų įstatymas.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

„Kitaip tariant, užfiksuoti gamtinių dujų kainą tuo metu priimtiname lygyje ir tokiu būdu prognozuoti su dujų vartojimu susijusias gyventojų išlaidų ir valstybės kompensacijų dydžius iš visų sprendimų priėmėjų perspektyvos atrodė ne kaip klaida, o kaip kritiškai būtini veiksmai. Ypač atsižvelgiant į analitikų prognozes dėl dar sunkesnės laukiančios šių metų žiemos. Tai, kad dėl šiltos žiemos dujų Europoje nepritrūko, susiklostė palankesnė, nei prognozuota, padėtis tarptautinėje suskystintųjų gamtinių dujų rinkoje ir kainos biržoje negrįžo į rekordinį lygį, situacijos vertinimo prielaidų nepaverčia klaidingomis“, – aiškino L. Beganskienė.

„Nėra nei brangių, nei pigių dujų, yra dujų kaina, kuri formuojasi rinkoje konkrečiu momentu. Kokias sąnaudas įtraukti arba neįtraukti į gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, apsprendžia VERT patvirtintos ir taikomos kainų nustatymo metodikos. Bendrovė, tiekdama dujas buitiniams vartotojams, vadovaujasi teisės aktais naudodama gamtinių dujų rinkos finansines ir kitas priemones, padedančias valdyti tiekimo ir dujų kainų svyravimo rizikas. Bendrovė dujomis nespekuliuoja – naudos ar nuostolių iš kainos svyravimų biržoje neturi“, – pridūrė bendrovės „Ignitis“ specialistė.

L. Beganskienė pabrėžė, kad visuomenėje klaidingai interpretuojama ir manipuliuojama teiginiais, esą bendrovė „Ignitis“ perka žymiai brangesnes dujas, nei šiuo metu galima įsigyti rinkoje.

„Fiksuojant gamtinių dujų kainą, pasinaudojant išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, fiksuojama to mėnesio, kurio metu bus vykdomas tiekimas, dujų biržos indekso vertė. Taigi, teiginys, kad šiuo metu gamtinių dujų įsigyti galima už kiek daugiau nei 30 Eur/MWh, o „Ignitis“ perka dujas už žymiai didesnę kainą, yra klaidinantis visuomenę, – kalbama apie skirtingus dujų pristatymo laikotarpius, neįvertinami infrastruktūros prieinamumo ir su tuo susijusių sąnaudų veiksniai.

Gamtinės dujos nėra tokia prekė, kurią visam reikalingam poreikiui gali nusipirkti už momentinę kainą ir tiekti žiemą už tą pačią kainą be jokių papildomų susijusių sąnaudų ir technologinių ribojimų. Net jeigu būtų prieinami pakankami dujų kiekiai momentinėje rinkoje ir atitinkami SGD terminalo, dujotiekių ir saugyklos Latvijoje pajėgumai, prie dujų kainos pridėjus su tuo susijusias papildomas infrastruktūros (tarptautinių jungčių, saugyklos) sąnaudas, galutinė kaina dažnu atveju gali viršyti reikalingu laikotarpiu tiesiogiai vartotojams pristatytų dujų kainą“, – aiškino „Ignitis“ atstovė.

Be to, pasak L. Beganskienės, sudarant sutartį dėl dujų įsigijimo, iš esmės nežinoma, už kokią kainą dujos atkeliaus pristatymo laikotarpiu, nes įprasta rinkos praktika yra sutartinę dujų kainą sieti su pristatymo laikotarpio tarptautiniu dujų indeksu.

„Jei neatlieki jokių veiksmų, neapsidraudi kainos finansinėmis išvestinėmis priemonėmis, kaina pristatymo dieną bus tokia, kokia tuo metu bus rinkoje. Pavyzdžiui, jeigu tuo metu tarptautinėse rinkose kaina bus pakilusi dėl šalto oro, galimo dujų trūkumo ar kitų veiksnių, reikės mokėti tą aukštą kainą. Kainos fiksavimas yra vienas iš būdų iš anksto žinoti, kiek kainuos dujos (arba dalis įsigyjamų dujų) konkretų laikotarpį. Tai leidžia iš dalies suvaldyti galimus momentinius kainų šuolius, planuoti susijusias valstybės ir gyventojų išlaidas, priimti kitus reikalingus sprendimus. Todėl, suderinus su reguliuotoju, yra atliekami veiksmai, kad bent dalis dujų kiekio, kuris bus pristatomas kitą pusmetį, būtų už žinomą kainą“, – galiojančią tvarką pabrėžė bendrovės „Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė.

Kaina buvo fiksuota tokioje rinkos situacijoje, kai po sumažėjimo nuo 300 Eur/MWh ji vėl buvo pradėjusi augti ir nebuvo aišku, kada ir kokios bus pasiektos lubos.

Kada vėl pirks dujas?

Dienraštis bendrovės „Ignitis“ atstovų teiravosi ir kada bus dujų saugyklos pildomos kitiems metams, už kokią kainą planuojama pirkti dujas.

„Planuojama, kad per pirmąją kitų metų pusę buitiniai vartotojai suvartos apie 1,3 TWh gamtinių dujų. Iš jų per pirmąjį ketvirtį – apie 1 TWh. Šaltuoju laikotarpiu yra didesnė rizika dėl kainų šuolių, todėl, suderinus su reguliuotoju, užfiksuota kaina penktadaliui viso 2024 m. pirmojo ketvirčio buitinių vartotojų prognozuojamo dujų poreikio maždaug už 52 Eur/MWh. Tokia yra ateities sandorių dujų kaina artėjančiam šaltajam sezonui.

Šiandien vartotojų mokami tarifai (po kompensacijų) atitinka maždaug 53 Eur/MWh didmeninę kainą. Taigi, šiuo metu atliekami veiksmai sudaro sąlygas išlaikyti dabartinius tarifus ir 2024 m. pirmąjį pusmetį, atsisakant valstybės taikomų kompensacijų. Kita vertus, likusį kiekį reikės įsigyti už rinkos kainą, galiosiančią dujų pristatymo metu, tad dėl vis dar nemažų kainų svyravimų rinkoje anksti prognozuoti, kiek dujos kainuos vartotojams ateinantį pusmetį“, – komentavo L. Beganskienė.

Ministerijos nusiplauna rankas

Bendrovės „Ignitis“ specialistė dėstė, kad, siekiant išklausyti visus pasiūlymus dėl planuojamų gamtinių dujų kainos fiksavimo 2024 m. pirmajam pusmečiui veiksmų, šių metų liepos mėnesį VERT ir „Ignitis“ organizavo diskusiją, kurios metu, dalyvaujant išorės ekspertams, aptarti pagrindiniai gamtinių dujų kainos fiksavimo principai ir būdai.

„Pavyzdžiui, sutarta fiksuojant kainas ateinančiam pusmečiui vadovautis matrica, kuri numato skirtingą fiksuojamą kiekį esant skirtingiems kainų rėžiams. Kuo kaina žemesnė, tuo didesnę portfelio dalį periodiškai galima užfiksuoti. Verta pastebėti, kad ateinančios žiemos kaina gana stabiliai laikosi kainų rėžyje, kuris kol kas leido užfiksuoti tik 20 proc. buitinių vartotojų 2024 m. pirmojo ketvirčio poreikio“, – teigė bendrovės Ryšių su visuomene projektų vadovė.

„Kauno diena“ paprašė Energetikos ministerijos įvertinti bendrovės „Ignitis“ sandorius ir kaip galima būtų ateityje užtikrinti, kad dujų kaina būtų palankesnė vartotojams. Energetikos ministerijos atstovai nurodė kreiptis į Finansų ministeriją, mat bendrovė „Ignitis“ pavaldi būtent jiems.

„Finansų ministerija nedalyvauja bendrovės „Ignitis“ kasdienėje veikloje. Jūsų klausimai pagal kompetenciją skirti „Ignitis“. Primename, kad įmonės vykdoma gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams veikla yra reguliuojama“, – aptakiai atsakė Finansų ministerijos atstovai.

„Baisu eiti šaligatviu, galima sprandą nusilaužti. Pašalino reklamos stendus, bet ant šaligatvio paliko kelių centimetrų strypus. Gali laisvai sugadinti avalynę. Aišku, nepastebėjus galima ir nusiristi ant šaligatvio plytelių, tada teks ir kaulelius rankioti, nosį tiesinti“, – skundėsi kaunietis ir nurodė, kad buvusių reklamų stendų likučiai palikti Vytauto prospekto pradžioje.

Tokias kliūtis pėstieji gali sutikti netoli „Stoties“ turgaus, arčiau gatvės. Į redakciją parašęs kaunietis įsitikinęs, kad jei nuimamos kokios nors konstrukcijos, turi būti atstatyta ir lygi šaligatvio danga.

Baisu eiti šaligatviu, galima sprandą nusilaužti.

„Dabar juk ir valytojams trukdo. Šiaip, manau, kad reikėtų buvusius reklamų savininkus gerai finansiškai nuskausminti, kad tokių pavojingų strypų nepaliktų. Vienoje gatvės pusėje jų visa eilė, kitoje – keletas. Vytauto prospekte tikrai vaikšto daug žmonių, tad gali ir nepastebėti tokių kliūčių“, – tęsė pasipiktinęs praeivis.

Įmonės „Parkavimas Kaune“ vadovas Justas Limanauskas portalui kauno.diena.lt patikslino, kad minėtoje Vytauto prospekto vietoje stovėjo ne reklamos stendai, o parkomatas.

„Dėl žmogiškos klaidos išardžius parkomatą buvo paliktas jo pamatas. Ši problema jau išspręsta ir pamatas išardytas. Dėkojame už informaciją“, – nurodė specialistas.

J. Limanauskas paragino gyventojus, pamačius panašius objektus, informuoti Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistus el. paštu.: miesto.tvarkymo.skyrius@kaunas.lt.

Sveikinimų akcentai

Ketvirtadienį atidaryta gyvulininkystės paroda, kurios tikslas – dalytis gerąja patirtimi, supažindinti ūkininkus su naujausiomis technologijomis ir priartinti kaimą prie miesto gyvenimo.

„Gyvulininkystė neatsiejama žemės ūkio dalis. Tikiuosi, kad paroda padės dar geriau suvokti, kiek ši sritis yra svarbi mūsų gyvenime. Ši paroda suteikia galimybę parodyti žemės ūko svarbą, inovacijas, pažangą bei kaip kurti tvarų verslą“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.

„Tai didžiausia Lietuvoje specializuotų gyvūnų paroda. Manau, kad būtent tokios parodos reikalingos tam, kad galėtumėme matyti, kaip Lietuvos ūkiai tobulėja, kokios diegiamos inovacijos. Tad linkiu visiems dalytis informacija, patirtimi“, – kvietė žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

Mažųjų lankytojų džiaugsmas

Kol ūkininkai gali diskutuoti, kokios technologijos gyvulininkystės ūkiuose pačios geriausios, mažieji parodos lankytojai skuba prie naminių gyvūnų. Jei tik galėtų, vaikai tikrai apkabintų kiekvieną triušį, išglostytų avis bei kitus gyvūnus.

Nuo pat pirmų valandų į parodą vis su mokytojais ar auklėtojais keliavo grupės vaikų. Šie stbėjosi ir kuoduotais gaidžiais, ir dryžuotais atlėpausiais triušiais. „O kaip jis mato, kai ant galvos toks kuokštas pluksnų“, – sukrizeno keli darželinukai. „Aš tokį norėčiau laikyti“, – pirštu į stambų rudakailį triušį rodė kitas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Stambiųjų gyvulių paviljone taip pat akį traukė ir garbanomis, ir smailiais ragais pasidabinę galvijai. Aptvare esantys arkliai taip pat žavėjo savo grakščiu kūnu. Žinoma, negali nesustoti ir prie šieną rupšnojančių ožkų ar avių.

„Mes su vyru neseniai įsigijome sodybą, norėtumėme joje įrengti edukacijų erdvę, supažindinti vaikus su naminiais gyvuliais. Labai daug vietos nėra, tad svarstome, kurios avelės būtų geriausios. Aišku, būtų smagu, kad ir kokia vištaitė kiaušinių dėtų. Galima įprastas rudas vištas auginti, bet neatmetame ir pasiimti kokią veislinę, kad būtų daugiau įvairovės“, – besidairydama į parodoje eksponuojamus paukščius kalbėjo Jolanta.

Tokios parodos reikalingos tam, kad galėtumėme matyti, kaip Lietuvos ūkiai tobulėja, kokios diegiamos inovacijos.

Eksponatų gausa

Gyvulininkystės parodą rengia VDU Žemės ūkio akademija kartu su LR žemės ūkio ministerija. Parodoje lankytojai turi galimybę susipažinti su įvairiausiais naminiais gyvuliais bei paukščiais

Čia galima pamatyti pagrindinius parodos eksponatus: skirtingų veislių galvijus, žirgus, avis, ožkas, triušius ir naminius paukščius, aplankyti gyvulininkystės technikos ekspoziciją, dalyvauti daugybėje edukacinių užsiėmimų ir gyvulininkystės konkurencingumui stiprinti skirtoje konferencijoje. Parodoje veikia amatų ir sodinukų mugė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tris dienas skirtinguose paviljonuose bus įgyvendinta daugiau nei penkiolika didelės apimties edukacinių veiklų. Apsilankiusieji turi galimybę nusikelti į virtualią erdvę, sužinoti apie gyvūninės kilmės produktų (sūrių, vilnos siūlų, kt.) gamybos procesus, dalyvauti degustacijose.

LSMU Veterinarijos akademijos specialistai kviečia daugiau sužinoti apie tokias ligas kaip trichineliozė, pelėsinių grybų sukeliamą neigiamą poveikį gyvūnams, negailės patarimų, skirtų palengvinti pasiruošimą nusprendus su augintiniu vykti į veterinarijos kliniką ir kt.

Nemokamai VDU Žemės ūkio akademijoje vykstančią gyvulininkystės parodą galima aplankyti rugsėjo 28–29 d. (ketvirtadienį ir penktadienį) nuo 9 iki 17 val. ir rugsėjo 30 d. (šeštadienį) nuo 9 iki 16 val.

Užkimštos gatvės

Žaliakalnyje gyvenantys kauniečiai skundžiasi, kad kiekvieno masinio renginio metu, kuris vyksta Dariaus ir Girėno stadione, išryškėja užprogramuota parkavimo trūkumo problema, todėl kenčia įprastas gyvenimas, kartais net nėra galimybės patekti į namus.

Stadione jau vyko ne vienas renginys, į kurį plūstelėjo daugiatūkstantinė žmonių minia. Tiek SEL koncertas, tiek Lietuvos rinktinės futbolo varžybos buvo tie renginiai, į kuriuos, atrodė, keliauja nesibaigianti lankytojų virtinė.

Galima džiaugtis, kad Kaune vyksta tokie renginiai, kai organizatoriai sugeba pritraukti tiek žmonių, kiek tik telpa stadione, tačiau kiekvienas toks masinis renginys tampa Žaliakalnio gyventojų galvos skausmu, nes atvykėliai dažnai savo automobiliais užgrūda aplinkines gatveles. Stadione vykstančių renginių publika automobilius parkuoja ne tik Ąžuolyno prieigose, centrinėje miesto dalyje, bet ir Žaliakalnyje, iš kurio patogu pasiekti stadioną.

Per tuos automobilius mes normaliai į namus negalime patekti.

„Naujas europinis stadionas yra visos Lietuvos pasididžiavimas, tačiau jis sukėlė papildomų rūpesčių Žaliakalnio gyventojams. Nors renginių ir varžybų metu prašoma vykti be automobilių, atrodo, kad tai ignoruojama. Tada automobiliais būna užgrūstos visos Žaliakalnio gatvelės ir vietos, kur net sustoti draudžiama. Kone visose aplinkinėse gatvelėse važiuoti lieka vos po vieną eismo juostą.

Be to, po renginio vakare darosi spūstys, kyla konfliktai ir avarinės situacijos, kai visi bando išvažiuoti ir atsiduria vienas priešais kitą. Tada nusidriekia dar didesnė eilė. Vietiniams gyventojams tuo metu geriau visai nevažiuoti į namus ar iš jų, nes tai tiesiog neįmanoma. Per tuos automobilius mes normaliai į namus negalime patekti“, – dėstė į redakciją parašęs vietos gyventojas Paulius.

Laisviau gali kvėpuoti tik Perkūno alėjos gyventojai, mat masinių renginių metu ant Parodos kalno budi pareigūnai ar apsaugos darbuotojai ir jie į Perkūno alėjos kvartalėlį įleidžia tik vietos gyventojus, visiems kitiems eismo dalyviams renginių metu čia patekti draudžiama.

Ginčas: Vydūno al. 4 sklype miestas norėjo įrengti automobilių aikštelę, bet kol kas ginčą nagrinėja teismas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Problemos niekas nesprendžia

Pasak kauniečio, parkavimo problemos niekas nesprendžia, tad ir ateityje kils problemų. „Jei tai būtų vienkartinis atvejis, nieko nesakytume, bet čia užprogramuota problema dešimtmečiams“, – teigė kaunietis Paulius.

Jis įsitikinęs, kad vykstančių į renginius neveikia prašymai automobilius palikti namuose ir keliauti viešuoju transportu, todėl turėtų būti vykdoma griežtesnė pažeidimų kontrolė, o nevietoje automobilius palikę vairuotojai būtų apdalyti baudomis.

„Žinoma, Lietuvoje ir taip sakoma, kad pas mus vien baudos ir draudimai, bet gal bus kas sugalvos kitą sprendimo būdą? Galbūt pagaliau miesto valdžia imsis spręsti šią parkavimo problemą?“ – retoriškai klausė Žaliakalnio gyventojas.

S. Baltušio nuotr.

Įstrigo teismuose

Prieš keletą metų Kauno miesto taryba visuomenės poreikiams perėmė Vydūno al. 4 sklypą. Šioje vietoje planuota įrengti maždaug 2 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelę, kuri gelbėtų Dariaus ir Girėno stadione vyksiančių renginių metu.

Tačiau tuomet kilo visuomenės pasipiktinimo banga, kad tiek daug automobilių ketinama sugrūsti Ąžuolyno pašonėje, tad miestas pradėjo laikytis nuosaikesnės pozicijos, komunikuoti, esą ten bus galima įrengti automobilių aikštelę, bet kartu bus ir vaikų žaidimo aikštelė, kita infrastruktūra. Kiek parkavimo vietų ten galėtų būti įrengta, esą paaiškėtų po įvairių studijų ir radus tinkamiausią sprendimą.

Tačiau kol kas Vydūno al. 4-ojo sklypo istorijoje dar nėra padėtas taškas. Ginčas dėl šios teritorijos persikėlė į teismą. 2022 m. pradžioje BNS skelbė, kad dėl sklypo perėmimo procedūros į teismą kreipėsi jo savininkas.

„Teritorijoje šalia Ąžuolyno parko esančių pastatų savininkas kreipėsi į teismą prašydamas uždrausti Kauno miesto savivaldybei atlikti veiksmus, susijusius su tos teritorijos paėmimu visuomenės poreikiams“, – tuomet BNS teigė Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.

„Kauno diena“ savivaldybės atstovų prašė pakomentuoti, kokioje dabar stadijoje yra ginčas dėl Vydūno al. 4 sklypo, tačiau šia tema miesto specialistai jokio atsakymo nepateikė.

S. Baltušio nuotr.

Ragina naudotis autobusais

Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius dienraščiui taip pat neatsakė, kaip ateityje bus sprendžiama parkavimo problema Žaliakalnyje, kai į Dariaus ir Girėno stadioną vėl suplūs daugiatūkstantinė minia. Specialistas tik paragino naudotis viešuoju transportu.

„Viešasis transportas ir automobilių statymo vietos planuojamos atsižvelgiant į organizuojamo renginio žiūrovų skaičių. Keleivių išvežimas organizuojamas po kiekvieno renginio stadione. Jei renginyje yra daugiau nei 3 tūkst. žiūrovų, organizuojamas ir atvežimas, ir išvežimas. Jei žiūrovų daugiau nei 10 tūkst., organizuojamas papildomas viešasis transportas ir papildomi maršrutai“, – komentavo M. Matusevičius.

Jis pridūrė, kad intensyviausių renginių metu organizuojamos papildomos vietos automobiliams statyti Tunelio gatvėje ir Radvilėnų plente. „Taip pat siūloma naudotis mieste esančiomis parkavimo aikštelėmis, kurias patogu pasiekti viešuoju transportu arba pėsčiomis. Automobilius galima statyti tik vietose, kur tai leidžia Kelių eismo taisyklės. Vykstant renginiams jokios išimtys netaikomos“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Tylusis žudikas

Pilvo aortos aneurizma – tai stambiausios žmogaus kraujagyslės išsiplėtimas. Ši liga labai pavojinga, kadangi dažniausiai jokių simptomų žmogus nejaučia.

Aortos aneurizmos simbolis – snieginis leopardas. Šie gyvūnai, kitaip negu kitos didžiosios katės, dėl savo fiziologijos negali riaumoti ir dėl to yra vadinami tyliaisiais žudikais. Dėl simptomais nepasižyminčios eigos, aortos aneurizmos taip pat yra vadinamos tyliosiomis žudikėmis.

Gydytojai įspėja – aneurizmai plyšus, miršta net 80-90 proc. pacientų. Svarbu tai, kad laiku diagnozavus neplyšusią aneurizmą, jos gydymo efektyvumas siekia net 95 proc. Pasitikrinti galima per kelias minutes, pažiūrėjus į aortą ultragarsu.

Skirta vyresniems žmonėms

„Šios akcijos tikslas – ištirti tikslinę žmonių grupę, kuri apima nuo 65 metų ir vyresnius, rūkančius, turinčius aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, asmenis. Tyrimas labai paprastas ir greitas, ultragarso pagalba ištiriame pilvo aortą ir žiūrime, ar ji neišsiplėtus. Tai atlikus žmogus gali praktiškai likusį gyvenimą būti ramus, kad ji ir neišsiplės“, – kalbėjo kraujagyslių chirurgas Adomas Aladaitis.

Simono Baltušio nuotr.

Gydytojas aiškino, kad įprastai pilvo aorta būna apie 3 cm diametro. Jei aorta jau būna didesnė, rekomenduojama apsilankyti pas kraujagyslių gydytoją bent kartą metuose. Tuomet atliekami detalesni tyrimai, stebima, ar aortos aneurizma daugiau neauga.

„Jei ji pasiekia 5 cm, daroma operacija. Ji gali būti atliekama dviem būdais – atvira chirurgija, kai įsiuvamas sintetinis aortos protezas, arba per kirkšnies arterija įvedami specialūs stentai ir taip apsaugoma nuo plyšimo“, – aiškino A. Aladaitis.

Tai atlikus žmogus gali praktiškai likusį gyvenimą būti ramus, kad ji ir neišsiplės.

Pasak jo, į Kauno dramos teatrą atvykti su tokia sveikatos patikros akcija paskatino tai, jog ši vieta žmonėms puikiai žinoma, patogu ją pasiekti. Per valandą medikai vidutiniškai patikrino apie 60-70 žmonių, tad per visą akcijai numatytą laiką skaičiuojama, kad bus pažiūrėta maždaug 300 žmonių pilvo aortų.

Laukė kelias valandas

Apie tai, kad tokios akcijos svarbios ir būtinos, liudijo prie tyrimo nutįsusi ilga eilė. Teatro prieigose kauniečiams laukti teko ir kelias valandas, tačiau šie tikino, kad buvo verta. Žmonės viliasi, kad bus ir daugiau nemokamų akcijų, kuomet nereikia pas sveikatos priežiūros specialistus eilėse laukti kelis mėnesius, o gali ateiti ir vietoje sužinoti sveikatos būklę.

„Pačiam buvo įdomu, todėl ir atėjau. Džiugu, kad geras rezultatas, dabar ramu, viskas gerai. Laukiau dvi valandas, bet nieko, juk čia pat ir mugė vyksta. Jei yra galimybė, visi turi nueiti ir pasitikrinti, reikia savimi rūpintis“, – po ką tik atlikto aortos tyrimo savo mintimis pasidalijo Rimantas.

Simono Baltušio nuotr.

„Dukra rekomendavo, sakė, kad būtinai reikia pasitikrinti. Nieko baisaus, galima tikrintis. Vieta tikrai gera, visiems žinoma. Aš laukiau pustrečios valandos. Jei tokį laiką išstovi ir sulauki, tai dar vienas įrodymas, kad sveikata gera“, – šypsojosi Raimondas.

Kitiems laukti tiek ilgai buvo sunkoka, tačiau vis tiek džiaugėsi, kad pavyko pasitikrinti sveikatą. „Turiu aukštą kraujospūdį, reikėjo pasitikslinti, ar daugiau ko nėra. Stengiuosi dažnai tikrintis sveikatą. Eilė buvo kilometrinė, galėtų tiek žmonių ir į teatrą eiti, bet manau, kad daugiau tokių akcijų reikėtų“, – kalbėjo taip pat kelias valandas laukusi Aurelija.

Prasidėjo nuo priesaikos

Šeštadienį Raudondvario pilyje išsirikiavo esami ir būsimi Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Pratybos pradėtos nuo sveikinimų kalbų ir naujų šaulių priesaikos.

„Naujus šaulius sveikinu prisiekus Lietuvos Respublikai. Linkiu ištvermės ir savyje rasti valios vykdyti šaulio priesaiką. Tikiu, kad ryžto tam pakaks. Na o šauliams tai dar viena istorinė diena, nes jau šeštą kartą susirenkame į tokias pratybas. Neabejoju, kad jos pavyks ir mes turėsime puikią galimybę pasidalyti savo patirtimi, galėsime būti vieningi ištikus nelaimei“, – kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vadas Vytautas Žymančius.

Po priesaikos šauliai pakvietė paragauti kareiviškos košės, o specialiųjų tarnybų atstovai žmonėms pristatė savo naudojamą techniką, leido visuomenei išbandyti ir tam tikras užduotis, kurios gali būti naudojamos tarnybos metu.

Simono Baltušio nuotr.

Įvairios užduotys

Pratybos „Kauno rajono Tauras 2023“ organizuojamos aktyviai bendradarbiaujant su Kauno rajono savivaldybės seniūnijomis – Raudondvariu, Čekiške, Vilkija ir jos apylinke, Batniava, Kulautuva, Kačergine, Zapyškiu. Būtent šiose rajono vietose numatomi skirtingų scenarijų pratybų veiksmai.

„Šios pratybos organizuojamos kartus su Kauno rajono savivaldybe. Pagrindinis jų tikslas – aktyvuoti ekstremaliųjų situacijų planą ir bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis, teikiant pagalbą, saugant svarbius objektus, vykdant teritorijos kontrolę ar evakuojant žmones. Šauliai atliks komendantines funkcijas ir bus kaip statistai įvairiose scenose. Pratybų metu numatyta ir vaikų evakuacija iš Kačerginės sanatorijos „Žibutė“. Reikia pažymėti, kad iš čia nebus evakuojami realūs pacientai“, – kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės karinio rengimo metodininkas Donatas Vasiliauskas.

Kauno rajone treniruosis apie 700 šaulių, taip pat dalyvaus dar keli šimtai kitų specialiųjų tarnybų atstovai.

„Greitas gyvenimo tempas ir globalizacija kuria ekstremalias situacijas, todėl jas reikia mokėti valdyti, šalinti padarinius, o svarbiausia – apsaugoti žmonių gyvybes ir jų turtą. Todėl mums svarbu, kad pratybos vyksta Kauno rajone ir pratybų metu stebėsime imituotus gaisrus, evakuacijas, pagalbos teikimą sužeistiesiems ir kitas priemones“, – prieš pratybas kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Valerijus Makūnas/Simono Baltušio nuotr.

Pratybų legenda

Pratybų legenda pritaikyta prie dabartinės geopolitinės situacijos, karo Ukrainoje ir Lietuvos vaidmens padedant karo niokojamai šaliai, todėl scenarijus ir nurodo, neva pastarosiomis dienomis šalies teritorijoje pastebimi kariai be skiriamųjų ženklų, kyla neramumai ir pan.

Greitas gyvenimo tempas ir globalizacija kuria ekstremalias situacijas, todėl jas reikia mokėti valdyti, šalinti padarinius, o svarbiausia – apsaugoti žmonių gyvybes ir jų turtą.

„Buvo vietos savivaldos institucijų atstovų užpuolimų (seniūnijų), grasinimų valstybės institucijų darbuotojų artimiesiems. Organizuojami provokaciniai-antivalstybiniai mitingai, pastebėta ne vietinių piliečių pasirodymai prie savivaldybės strateginių objektų. Visoje Lietlandijos valstybėje paskelbta ekstremali situacija, o atskiruose rajonuose paskelbta karinė padėtis, kur valdymą perima karo komendantai.

Pagal žvalgybinę informaciją, rugsėjo 23 dienos vakare priešiškų pajėgų diversinės grupės bandys užgrobti vietinių savivaldybių ir seniūnijų pastatus, likviduoti vietinius politikus ir neformalius lyderius, užgrobti kelių sankryžas ir tiltus, su tikslu sukelti mūsų šalies pajėgų užnugario dezorganizaciją, palengvinant priešiškos šalies smogikų pagrindinių pajėgų puolimą Kauno miesto kryptimi“, – rašoma pratybų legendoje.

Dėl to, pasak pratybų scenarijaus autorių, atsižvelgus į šias situacijas ir siekiant paremti valstybines institucijas, aktyvuojami Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šauliai, su tikslu Kauno rajono apylinkėse pradėti vykdyti strateginių objektų apsaugą, patruliavimą, teritorijos kontrolę ir kitas reikalingas priemones, savivaldos veiklos užtikrinimui.

Pratybų plane numatyta, kad Bubiuose teks malšinti mitingą, ties Ringaudais stabdyti pabėgėlių koloną, Vilijoje gesinti imitacinį gaisrą. Pratybų metu numatyta evakuoti ne tik vaikus iš sanatorijos, bet ir aukšto rango politiką. Taip pat numatytos ir medicininės pagalbos teikimas sužeistiesiems bei kitos užduotys.

Simono Baltušio nuotr.

Organizatoriai pažymi, kad pratybų metu vietos gyventojai nepatirs jokių nepatogumų, tačiau jie gali pastebėti gausesnes specialiųjų tarnybų pajėgas.

Nevienodos sąlygos

Į „Kauno dieną“ kreipėsi vairuotojo pažymėjimą norinti gauti kaunietė Lina. Mergina pasakojo, kad teorijos egzaminą „Regitroje“ ji jau seniai išlaikė – liko praktinė dalis. Pirmą kartą jai nepasisekė šios egzamino dalies išlaikyti, tačiau dabar sistema jai neleidžia rinktis patogaus laiko.

Kaunietė pateikė ir nuotrauką, kurioje matyti, kad „Regitra“ filtruoja dienas ir laiką, iš kurių gali rinktis pakartotinai važiavimo egzaminą turintys laikyti asmenys.

„Jums rodoma dalis laisvų vietų, nes praktikos egzaminą laikysite pakartotinai“, – toks užrašas matyti vos prisijungus prie „Regitros“ sistemos.

Mergina įsitikinusi: nesąžininga neleisti rinktis patogaus laiko vien todėl, kad iš pirmo karto nepavyko išlaikyti važiavimo egzamino. Pasak kaunietės, visiems turėtų būti sudaromos vienodos galimybės laikyti egzaminą tada, kai gali, o ne tada, kada siūlo sistema.

„Mes tokie patys klientai, kaip ir tie, kurie egzaminą laiko pirmą kartą, visi mokame už egzaminą, ieškome patogaus laiko ir einame vairuoti, kai galime, o ne tada, kai nurodo „Regitra“. Dabar dirbtinai sudaromos eilės, nes pakartotinio egzamino laiką galiu rinktis tik iš dalies pateiktų laikų. Taip diskriminuojami tie, kuriems nepasisekė egzamino išlaikyti iš pirmo karto“, – problemą dėstė Lina ir pridūrė, kad po pritaikytų „Regitros“ datos pasirinkimo filtrų jai pavyko praktiniam egzaminui užsiregistruoti tik spalio antroje pusėje.

Merginai dėl tokios „Regitros“ tvarkos kilo ir abejonių, ar taip nebandoma specialiai iš būsimų vairuotojų uždirbti daugiau pinigų. Be to, neaišku, pagal ką „Regitra“ išfiltruoja perlaikymo datas, išrenka kas antrą, o gal rodo nepopuliarius laikus?

„Man buvo nurodyta, kad, išlaikius teorijos egzaminą, per metus turiu išlaikyti ir praktinį egzaminą. Mano atveju teorijos egzamino galiojimas baigiasi lapkritį, nes, išlaikius teoriją „Regitroje“, dar mokiausi vairavimo mokykloje. Jei dabar nepavyks praktikos egzamino išlaikyti iš antro karto, tikėtina, vėl teks gaudyti nepatogius laikus, negalėsiu rinktis, kada noriu laikyti egzaminą, ir taip baigsis terminas.

Tokiu atveju man vėl teks mokėti „Regitrai“ už abu egzaminus – teorijos ir praktikos. Man tai atrodo kaip pasipinigavimas. Jei būtų galima rinktis iš visų laikų, greičiau galėčiau išlaikyti praktinio važiavimo egzaminą. Jei jau sudaromos prastesnės sąlygos tiems, kurie egzamino neišlaikė iš pirmo karto, tegu teorijos egzaminas galioja dvejus metus, o ne vienus“, – dėstė į „Kauno dieną“ parašiusi Lina.

Tokiu atveju man vėl teks mokėti „Regitrai“ už abu egzaminus – teorijos ir praktikos. Man tai atrodo kaip pasipinigavimas.

Tenka gerokai palaukti

Dėl to, kad „Regitra“ neleidžia rinktis norimo laiko tiems, kurie iš pirmo karto neišlaikė praktinio egzamino, diskusijos verda ir socialiniuose tinkluose. Ypač didmiesčiuose dėl tokios tvarkos eilėje tenka laukti ne vieną mėnesį.

„Kažkokia mistika su „Regitra“. Vilniuje laisvų vietų perlaikyti nėra nei rugsėjį, nei spalį. Dabar sistema siūlo tik lapkričio pabaigą“, – nurodė kita būsima vairuotoja.

„Na, man tik gruodžio pradžioje duoda“, – antrino dar kita diskusijos dalyvė.

Vieni internautai tikino, kad „Regitros“ sistemą reikia kas kelias minutes  atnaujinti, taip esą gali pagauti ir kokį artimesnį laiką, tačiau dauguma diskusijos dalyvių pripažino, kad tokia praktinio egzamino perlaikymo laiko pasirinkimo tvarka „Regitroje“ yra nesąžininga, kelia daug streso, mat, susidarius ilgiems tarpams, tenka imti papildomų pamokų vairavimo mokykloje, kitu atveju gali ir primiršti, kaip vairuoti.

Apribota: pakartotinai praktikos egzaminą laikantys asmenys gali rinktis ne iš visų datų – jiems įvesta tam tikrų apribojimų. „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Paaiškino tvarką

„Regitros“ atstovas spaudai Lukas Vosylius patvirtino, kad tokia vairavimo egzamino datos pasirinkimo tvarka nustatyta specialiai, kad pirmą kartą laikantiems asmenims būtų sudarytos geresnės sąlygos. Esą tai padeda iš karto po vairavimo mokyklos baigimo laikyti egzaminą „Regitroje“.

„Viena priemonių, kuri, esame tikri, yra efektyvi, – palankesnių sąlygų sudarymas asmenims, kurie laiko egzaminus pirmą kartą, t. y. sutrumpinamas laikotarpis nuo vairavimo mokyklos baigimo iki egzamino laikymo. Siekiant skatinti būsimus vairuotojus pasirengti egzaminams atsakingai, valstybės įmonėje „Regitra“ egzaminai planuojami taip, kad asmenys, praktikos egzaminą laikantys pirmą kartą, galėtų jį laikyti kuo anksčiau po teorijos egzamino išlaikymo dienos“, – komentavo L. Vosylius.

„Regitros“ atstovas pažymėjo, kad, neišlaikius egzamino, pakartotinai registruotis leidžiama ne anksčiau kaip po septynių kalendorinių dienų.

„Taip yra tam, kad egzaminuojamieji, neišlaikę egzamino, nebandytų kuo greičiau vėl jo laikyti tikėdamiesi, kad pasiseks, o prieš laikydami egzaminą pakartotinai, pasimokytų ir patobulintų savo įgūdžius.

Pakartotinai laikantiems egzaminą tenka laukti ilgiau. Taip norime parodyti visuomenei, kad vertiname pastangas pasiruošti egzaminams atsakingai ir todėl imamės visų priemonių tai įgyvendinti. Pakartotinai laikantys gali pasirinkti tas datas ir laiką, kurie nerezervuoti pirmą kartą laikantiems. Nespėjantys išlaikyti praktikos egzamino per metus nėra dažnas reiškinys“, – apie tai, kad dauguma po išlaikyto teorijos egzamino per metus išlaiko ir praktinio vairavimo egzaminą, kalbėjo L. Vosylius.

Pasak specialisto, planuojant egzaminų tvarkaraščius, t. y. vietų skaičių, atsižvelgiama į turimus resursus, konkrečios kategorijos populiarumą ir klientų poreikius.

„Didesnis užimtumas pastebimas didžiuosiuose miestuose. Tačiau yra asmenų, kurie atšaukia egzaminą, ir šios vietos sugrąžinamos į grafiką. Taigi, tvarkaraštyje nuolat atsiranda laisvų vietų artimiausiomis dienomis, tad kviečiame klientus jį stebėti. Taip pat, jei yra galimybė, kviečiame pasitikrinti kitų artimiausių padalinių tvarkaraščius, kur užimtumas gali būti mažesnis“, – pažymėjo „Regitros“ atstovas spaudai.

Jis nurodė, kad vidutiniškai praktinio egzamino būsimi vairuotojai laukia apie 30 darbo dienų. Didžiausios eilės šiuo metu yra Vilniuje, kur vidurkis iki praktinio vairavimo yra beveik 44 darbo dienos, Rokiškyje – 36,6, Marijampolėje – 30,6 darbo dienų. Kaune praktinio važiavimo „Regitroje“ vidutiniškai tenka laukti beveik 25 darbo dienas.

Pratybų tikslas

Pagrindinis pratybų „Kauno rajono Tauras 2023“, tikslas – derinti bei praktiškai patikrinti atskirų institucijų sąveiką vykdant galimas užduotis, numatytas Kauno rajono ekstremalių situacijų plane bei Lietuvos šaulių sąjungos paramos suteikimą valstybės tarnyboms.

Kaip skelbiama Kauno rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, pratybų metu bus imituojamos kilusios masinės riaušės, gaisras, gyventojų evakuacija, pagalbos teikimas nukentėjusiesiems, ekstremalių įvykių padarinių šalinimas bei kiti būtini veiksmai. Be to, vyks intensyvus pareigūnų, karių patruliavimas, specialiųjų tarnybų transporto judėjimas.

Kur vyks?

Pratybose „Kauno rajono Tauras 2023“ dalyvaus daugiau kaip 600 šaulių, Kauno rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, Viešojo saugumo tarnybos padaliniai, taip pat kitos institucijos: Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, policijos pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai.

Pratybos organizuojamos aktyviai bendradarbiaujant su Kauno rajono savivaldybės seniūnijomis – Raudondvariu, Čekiške, Vilkija ir jos apylinke, Batniava, Kulautuva, Kačergine, Zapyškiu. Būtent šiose rajono vietose numatomi skirtingų scenarijų pratybų veiksmai.

Ragina reaguoti ramiai

Organizatoriai tikino, kad su seniūnijomis derina labai daug detalių, taip pat įvairiais informaciniais kanalais gyventojai informuojami apie „Kauno rajono Tauras 2023“ pratybas, tad viešosiose erdvėse sutikus uniformuotus šaulius ar spec. tarnybų atstovus, gyventojai turėtų reaguoti ramiai ir stengtis netrukdyti.

„Pratybų metu nebus uždaryta nei viena gatvė ar aikštė, tačiau tam tikrose vietose šauliai ir kariškiai įsirengs patikros postus. Vyks intensyvus pareigūnų, karių patruliavimas, specialiųjų tarnybų transporto judėjimas, tad gyventojai turi reaguoti ir elgtis ramiai, jeigu bus prašoma, praleisti spec. tarnybų transportą“, – ragino rajono savivaldybės atstovai.

Pasak jų, pratybų metu gyventojams nekils kažkokių nepatogumų. „Norime priminti, kad pavojus gyventojams negresia, todėl dar kartą prašome visų supratingumo, išlikti ramiems, neišsigąsti, jokiais būdais nesikišti į pratybas ir pareigūnų atliekamus veiksmus, geranoriškai reaguoti į specialiųjų tarnybų veiksmus bei prašymus“, – į gyventojus kreipėsi pratybų organizatoriai.

Kiek truks?

Pratybų atidarymas vyks rugsėjo 23 d. 10 val. Raudondvario dvare, kuriame vyks iškilminga dalyvių rikiuotė, komandų prisistatymas. Gyventojai kviečiami iš arčiau susipažinti su specialiosiomis tarnybomis (policija, ugniagesiai, greitoji medicinos pagalbos tarnyba, šauliai, viešoji saugumo tarnyba ir t.t.), jų turima technika, įranga.

Po rikiuotės pratybų dalyviai pasiskirstys po seniūnijas ir ten atliks jiems pavestas funkcijas. Numatoma, kad minėtose seniūnijose veiksmas prasidės šeštadienį apie pietus ir truks maždaug parą.