-
M. Tyla – apie COVID-19 atvejus M.A.M.A. apdovanojimuose: iš pradžių testo rezultatai buvo neigiami 6
Portalas antradienio rytą jau skelbė, kad keturiems M.A.M.A. apdovanojimų dalyviams nustatytas koronavirusas.
„Atlikus epidemiologinę diagnostiką, koronavirusinė infekcija nustatyta keturiems asmenims, kurie nurodo dalyvavę muzikos apdovanojimuose, vykusiuose Kaune. Kitų aplinkybių, kur asmenys būtų dalyvavę kartu, epidemiologinių tyrimų metu asmenys nenurodė“, – portalui kauno.diena.lt teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Visų keturių atvejų patvirtinimo data, anot specialistės, yra balandžio 1-oji.
„Šie žmonės yra vienas kolektyvas, tačiau jie nėra tas kolektyvas, kuris dainuoja ant scenos. Jie dirba kartu ir daug laiko praleidžia kartu, – portalui antradienio pavakarę pasakojo M. Tyla, kuris tikino daugiau detalių negalintis atskleisti dėl asmenų duomenų apsaugos. – Jų visų testų rezultatai buvo neigiami. Jie taip pat laikėsi visų toliau nurodytų reikalavimų.“
M. Tyla apgailestavo, kad NVSC tik antradienį informavo apie šiuos atvejus. „Šiuos duomenis jie jau turėjo penktadienį vakare, aišku, savaitgalis, Velykos, bet galėjo anksčiau tą pasakyt. Bet, ačiū Dievui, daugiau koronaviruso atvejų mes neturime“, – sakė apdovanojimų organizatorius. Jis tikino, kad koronavirusu užsikrėtę asmenys serga nesunkiai.
Organizatoriai jau anksčiau skelbė, kad renginys vyko be žiūrovų, o visiems dalyviams prieš renginį buvo atlikti COVID-19 testai. Dar prieš renginį COVID-19 buvo nustatytas vienam asmeniui, tad jis į apdovanojimus nebuvo įleistas.
Apdovanojimų vadovas tikino, kad organizatoriai laikėsi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų – viso renginio metu buvo su kaukėmis, jas nusiėmė tik lipdami ant scenos.
Kauno policija dėl galimo karantino taisyklių nesilaikymo pradėjo 42 administracines teisenas pavieniams asmenims ir patiems transliacijos organizatoriams.
Už tai fiziniams asmenims gresia 500–1500 eurų, juridiniams asmenims – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų baudos.
-
Keturiems M.A.M.A. apdovanojimų dalyviams nustatytas koronavirusas 28
„Atlikus epidemiologinę diagnostiką, koronavirusinė infekcija nustatyta keturiems asmenims, kurie nurodo dalyvavę muzikos apdovanojimuose, vykusiuose Kaune. Kitų aplinkybių, kur asmenys būtų dalyvavę kartu, epidemiologinių tyrimų metu asmenys nenurodė“, – portalui kauno.diena.lt teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Visų keturių atvejų patvirtinimo data, anot specialistės, yra balandžio 1-oji.
Kaip teigė NVSC atstovė, vertinama, kad vienas iš keturių asmenų apdovanojimuose dalyvavo užkrečiamuoju periodu. „Izoliuoti keturi asmenys, apdovanojimų metu su juo turėję didelės rizikos sąlytį, neįskaitant asmenų, kuriems patvirtinta COVID-19 liga“, – teigė J. Petravičienė.
„Visi asmenys ir tas pirmasis (mes vertiname jį kaip infekcijos šaltinį, nes jam pirmam pasireiškė simptomai), nurodo, kad čia dalyvavo tiek 26, 27 dieną. Kiek suprantu, jis buvo „Žalgirio“ arenoje ir su juo sąlytį turėjo ir kiti užsikrėtusieji. Negali būti, kad jis būtų neįleistas į areną“, – sakė NVSC atstovė.
Organizatoriai jau buvo pranešę, kad koronavirusas prieš M.A.M.A. apdovanojimus buvo nustatytas vienam asmeniui, tačiau jis į Kauno „Žalgirio“ areną, kur ir vyko šis renginys, nebuvo įleistas. Ar apie jį NVSC žino?
„Mes atvejus tiriame, kai gauname informaciją iš laboratorijų. Tad negaliu pasakyti, ar konkrečiai šis asmuo apie tai pranešė NVSC. Jeigu žmogus kažkur prasitestavo, tarkim, neoficialiai arba namų sąlygomis, ir jam tas testas buvo teigiamas ir jis neatliko testo laboratorijoje, tai NVSC apie tą atvejį ir neturės informacijos“, – aiškino specialistė.
J. Petravičienė teigė, kad visi asmenys jautė koronaviruso infekcijai būdingus simptomus. „Pirmam asmeniui jie pasireiškė kovo 29 dieną, kitiems, pagal jų nurodytą informaciją, – kovo 31 dieną. Kai atlikome apklausą, tai jie nepateikė informacijos, kad būtų hospitalizuoti ar jų sveikatos būklė būtų sunki“, – sakė pašnekovė.
M.A.M.A. apdovanojimų organizatoriai aiškinasi situaciją dėl užsikrėtimų COVID-19.
Primename, kad praėjusią savaitę Kauno apskrities policija dėl kaukių nedėvėjimo, numatytų atstumų nesilaikymo pradėjo 42 administracines teisenas pavieniams asmenims, kurie dalyvavo M.A.M.A. apdovanojimuose.
Vertinama, kad vienas iš keturių asmenų apdovanojimuose dalyvavo užkrečiamuoju periodu.
Administracinė teisena pradėta ir transliacijos organizatorių atžvilgiu.
Už tai fiziniams asmenims gresia 500–1500 eurų, juridiniams asmenims – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų baudos.
Reaguodami į policijos pranešimą, renginio organizatoriai pranešė tęsiantys bendradarbiavimą ir pažadėjo pagalbą renginio dalyviams.
Savo ruožtu renginio organizatoriai pabrėžė, kad filmavimų metu laikytasi saugumo priemonių ir rekomendacijų. Organizatoriai teigė, kad filmavime nebuvo nė vieno pašalinio žmogaus, visi dalyviai prieš apdovanojimus buvo testuojami dėl COVID-19, o personalas dėvėjo apsaugines veido kaukes.
Viešojoje erdvėje jau transliacijos metu kilo pasipiktinimas, kad nesilaikoma karantino taisyklių, nedėvima kaukių, nėra saugių atstumų. Kai kurie renginį pavadino „puota maro metu“.
-
SAM apie utilizuojamas vakcinų nuo COVID-19 dozes: gal šiek tiek išpučiamas burbulas? 4
„O kaip jūs vertinate tokius nuostolius? Ar jie dideli?“ – pokalbio pradžioje su portalo kauno.diena.lt žurnaliste paklausė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.
Kai kiekviena vakcinos dozė yra itin svarbi, tai į išmetamas vakcinų dozes kai kurie žmonės reagavo jautriai. „Gal šiek tiek išpučiamas burbulas, nes suvakcinuota yra beveik 500 tūkst. vakcinų, o utilizuota – šiek tiek daugiau nei 100 per visus vakcinavimo centrus, kurių yra daugiau nei 80. Kitaip tariant, vienam centrui tenka po pusantros vakcinos – kai kurie daugiau, kai kurie mažiau, kai kurie išvis neutilizuoja“, – sakė A. Šuksta.
Nepamirškime ir to, kad yra ir žmogiškasis faktorius – kartais taip atsitinka, kad buteliukas sudūžta, ir tai yra įskaičiuojama į tą patį skaičių.
SAM atstovė teigė, kad kalbama apie trijų mėnesių laikotarpį, todėl kyla klausimas, ar tiek utilizuotų vakcinų yra daug ar mažai – retorinis.
SAM atstovai vėliau patikslino, kad per tris mėnesius buvo paskiepta 350 tūkst. žmonių, panaudota 515 tūkst. vakcinos dozių. Per tą patį laiką sudužus flakonams, nepavykus ištraukti šeštos dozės iš „Comirnaty“ vakcinos flakono arba neatvykus pacientams ir pasibaigus flakono saugojimo laikui buvo utilizuota apie 350 vakcinos dozių. Daugiausiai – Vilniaus, Kauno ir Alytaus miestuose.
Utilizuojamos buvo visų trijų gamintojų vakcinos, kiek dažniau – „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“).
Anot SAM atstovų, įvertinus šiuos skaičius ir žmogiškąjį faktorių, galima teigti, kad problema nėra sisteminė ir nedaro įtakos skiepijimo procesui.
A. Šuksta pabrėžė, kad visų tikslas yra toks, jog visos dozės būtų maksimaliai sunaudotos ir kuo daugiau visuomenės būtų paskiepyta, tad nors ir kiekviena dozė yra brangi, tačiau kartais vakcinų dozes tenka utilizuoti.
„Nepamirškime ir to, kad yra ir žmogiškasis faktorius – kartais taip atsitinka, kad buteliukas sudūžta, ir tai yra įskaičiuojama į tą patį skaičių. Kartais būna, kad slaugei nepavyksta ištraukti šeštos dozės iš „Pfizer-BioNTech“ vakcinos buteliuko, tada ta viena dozė irgi yra utilizuojama. Kartais – itin retai – pasitaiko, kad tos dozės yra nepanaudojamos. Bet dėl šio momento reikėtų kreiptis į savivaldybes, nes sausio mėnesį jos prašė įgalinti kiekvieną jų organizuoti vakcinavimo procesą savaip. Tai čia yra proceso organizavimo detalės“, – aiškino A. Šuksta.
Pašnekovė pastebėjo, kad ministerijos atstovai nesėdi nuleidę rankų ir kiekvieną penktadienį susitinka su visais vakcinavimo centrais ir aptaria kylančius iššūkius, pasidalija gerąja praktika, pateikia savo pasiūlymus, kaip galima tobulinti procesą.
Anot pašnekovės, kad procesas vyktų sklandžiai ir vakcinos būtų naudojamos efektyviai, yra sudaromi du skiepijamų asmenų sąrašai: pagrindinis ir rezervinis. Asmeniui iš pagrindinio sąrašo neatvykus, galima tuoj pat skambinti kitam įspėtam asmeniui iš rezervinio sąrašo.
„Ministerija vakcinavimo centrams rekomenduoja pirmoje dienos pusėje naudoti „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinas, nes po atidarymo jų galiojimo laikas yra šešios valandos. Tai padės užtikrinti, kad šios vakcinos bus suvakcinuotos. Tuo metu „AstraZeneca“ vakciną rekomenduojame naudoti antroje dienos pusėje, nes atidarytas buteliukas galioja 48 valandas“, – sakė A. Šuksta.
Anot jos, per dvi paras nesurasti asmenų, kurie būtų prioritetiniame ir rezerviniame sąraše, turėtų būti gana sudėtinga.
Ministerija vakcinavimo centrams rekomenduoja pirmoje dienos pusėje naudoti „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinas, nes po atidarymo jų galiojimo laikas yra šešios valandos.
Kaip SAM vertina pasiūlymą formuoti „gyvą“ žmonių eilę, likus nepanaudotiems vakcinos likučiams? Anot A. Šukstos, tai nėra nauja mintis.
„Tą praktikavo ir Izraelis bei kelios kitos Europos Sąjungos valstybės, ir tai nėra jokia blogybė. Niekas nesako, kad ne, griežtai taip nebus. Bet vakcinavimo centrai patys analizuojasi, ar ši problema yra sisteminė – kiekvienas turi po 1-2 vakcinas – ar tai kelių vakcinavimo centrų problema“, – aiškino SAM atstovė.
Antradienio popietę buvo pranešta, kad sostinės meras Remigijus Šimašius prašo SAM leisti laisviau naudoti vakcinų nuo COVID-19 likučius, kad nereiktų dozių išmesti. Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai teigė, kad daugiau tokių prašymų nebuvo sulaukta nė iš vieno kito miesto ar rajono mero. „Iš kitų merų negavome tokių pasiūlymų. Apie R. Šimašiaus pasiūlymą pirmiausia sužinojome iš spaudos, o laišką gavome itin vėlyvą antradienio vakarą. Siūlymas nėra jokia naujiena: yra svarstomi keli variantai, kaip būtų galima maksimaliai išnaudoti kiekvieną dozę. Tačiau dar kartą prašome vakcinavimo centrų maksimaliai organizuoti vakcinavimo procesą, kad nebūtų tokio vakcinos utilizavimo. Daugeliui centrų tai puikiai sekasi. Kviečiant asmenis, kurie yra įtraukti ne tik į prioritetinį sąrašą, ir laukiant, kol jie atvyks, bet ir organizuojant rezervinį sąrašą, vakcinos nepanaudojimo riziką būtų galima sumažinti iki minimumo“, – sakė A. Šuksta.
Kaip skelbta antradienį, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje teko utilizuoti 72 vakcinos dozes iš daugiau nei 81 tūkst. Kauno miesto savivaldybė iš viso yra netekusi 41 dozės iš 82 tūkst., daugiausia tai – „Moderna“ vakcinos. Tuo metu Klaipėdoje viename iš dviejų vakcinavimo centrų teko utilizuoti dvi vakcinos „Moderna“ dozes, Šiauliuose – keturias dozes, BNS informavo šių savivaldybių atstovai.
Vakcinavimo centrai patys analizuojasi, ar ši problema yra sisteminė – kiekvienas turi po 1-2 vakcinas – ar tai kelių vakcinavimo centrų problema.
Freepik.com nuotr.
Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša tvirtina, kad kritika dėl neva didelio sunaikintų vakcinų kiekio – nepagrįsta. Jo teigimu, vakcinas išpilti tekdavo tik pačioje skiepijimo pradžioje. Pagrindinės problemos, pasak Kauno poliklinikos vadovo, kildavo dėl trumpo „Moderna“ ir „BioNTech–Pfizer“ vakcinų galiojimo laiko jas atidarius, todėl atidarytas dienos pabaigoje ir nepanaudotas tekdavo išpilti. „Kaune sunaikinta 31 vakcina skiepijimo pradžioje iš 82 tūkst. paskiepytų. Dėl to, kad tada neturėjom patyrimo ir turėjom tik „Moderna“ ir „Pfizer“, kurias atskiedus arba pradūrus buteliuką, galima naudoti tik 6 valandas“, – trečiadienį Sveikatos reikalų komiteto posėdyje Seime teigė P. Kibiša.
Pasak jo, dabar paskutinėmis darbo dienos valandomis atidaromos būtent „AstraZeneca“ vakcinos, kurios po atidarymo galioja 48 val., todėl jas galima sunaudoti ir kitą dieną.
P. Kibiša taip pat pridūrė, kad dėl vakcinų sunaudojimo įstaigų vadovams taikomi dvigubi standartai. „Įžiūriu tokį dviveidiškumą. Ta pati spauda prikalė prie kryžiaus profesorių Kasiulevičių, kad ten kažką ne taip paskiepijo likusia vakcina. Dabar kala prie sienos mus visus, kad mes kažko nepaskiepijom likusia vakcina“, – tvirtino Kauno miesto poliklinikos vadovas.
Trečiadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5575 žmonės, antrą – 5976.
Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 336 tūkst. 458 asmenys, abiem – 158 tūkst. 925.
Gautos 642 tūkst. 365 vakcinos dozės, 565 tūkst. 765 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 495 tūkst. 383.
-
Dešimtys vakcinų nuo COVID-19 dozių – išmetamos: įvardijo priežastis, kodėl taip nutinka 3
„Jau anksčiau neformaliai tartasi, o šiandien Vilniaus miesto meras oficialiai kreipėsi į SAM prašydamas sudaryti galimybę dienos pabaigoje liekančias vakcinas – neatvykus užsiregistravusiems žmonėms – leisti naudoti laisviau, taip išvengiant netekčių“, – BNS antradienį sakė mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.
Portalui kauno.diena.lt daugiau apie išmetamus vakcinos nuo koronaviruso likučius papasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.
Anot jos, Vilniaus miestui gaunant vis daugiau vakcinų nuo COVID-19 ligos, kai kurie vakcinacijos centrai darbo dienomis nebesuspėja jų visų panaudoti, todėl darbas organizuojamas ir savaitgaliais.
„Vilniaus miesto savivaldybės administracija stebi, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai neatvyksta skiepytis iš anksto užsirašę asmenys, o skiepijančiai įstaigai praktiškai neįmanoma skubiai surasti kitą tai pačiai prioritetinei grupei priklausantį asmenį. Atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus mieste prarandama apie 0,09 proc. visų gautų COVID-19 vakcinų dėl neatvykusių skiepytis asmenų ir siekdami racionaliai panaudoti visas gaunamas COVID-19 vakcinas Vilniaus miesto savivaldybė yra pateikusi prašymą sudaryti galimybę dienos pabaigoje liekančias vakcinas (neatvykus užsiregistravusiems žmonėms) panaudoti kitoms žemiau esančioms prioritetinėms grupėms skiepyti nesilaikant prioritetų eilės tvarkos. Verta pabrėžti, kad po dienos neištrauktos šeštos dozės (būna natūrali netektis – nulaistymas) arba likučių atsiradusių dėl skiepo atsisakiusių pacientų yra visoje Lietuvoje“, – teigė V. Turauskytė.
Pagal dabar galiojančią SAM tvarką, nepanaudotas likutis gali būti panaudojamas tik skiepijant nuosekliai prioritetinės grupės asmenis.
„Nuo sausio vidurio iki šios dienos bendras vakcinų kiekis siekia 70, tačiau verta pabrėžti, kad tai likučių suma – natūrali netektis (nes neatvyksta pacientai jiems paskirtu laiku ir lieka nepanaudotos vakcinos), o ne ištisos vakcinos“, – sakė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.
Anksčiau skelbta, kad Vilniaus savivaldybės duomenimis, sostinėje teko utilizuoti 72 vakcinos dozes iš daugiau nei 81 tūkst.
Kauno miesto savivaldybė iš viso yra netekusi 41 dozės iš 82 tūkst., daugiausia tai – „Moderna“ vakcinos.
Tuo metu Klaipėdoje viename iš dviejų vakcinavimo centrų teko utilizuoti dvi vakcinos „Moderna“ dozes, Šiauliuose – keturias dozes.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė kol kas nematanti poreikio keisti vakcinavimo tvarkos.
SAM rekomenduoja vakcinavimo centrams pirmoje dienos pusėje naudoti „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ skiepus, nes po atidarymo jų galiojimo laikas yra šešios valandos, o „AstraZeneca“ – naudoti antroje dienos pusėje, nes atidarytas buteliukas galioja 48 valandas.
„Nepamirškime ir to, kad yra ir žmogiškasis faktorius – kartais taip atsitinka, kad buteliukas sudūžta, ir tai yra įskaičiuojama į tą patį skaičių. Kartais būna, kad slaugei nepavyksta ištraukti šeštos dozės iš „Pfizer-BioNTech“ vakcinos buteliuko, tada ta viena dozė irgi yra utilizuojama. Kartais – itin retai – pasitaiko, kad tos dozės yra nepanaudojamos. Bet dėl šio momento reikėtų kreiptis į savivaldybes, nes sausio mėnesį jos prašė įgalinti kiekvieną jų organizuoti vakcinavimo procesą savaip. Tai čia yra proceso organizavimo detalės“, – portalui kauno.diena.lt teigė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.
-
Policija pradėjo administracinę teiseną dėl M.A.M.A apdovanojimų: įvardijo, už ką gresia baudos 15
„Kauno policija pradėjo administracinę teiseną“, – pirmadienį portalui kauno.diena.lt teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Administracinė teisena pradėta dėl visuomenės sveikatos teisės aktų pažeidimo, kai dėl to kilo pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms karantino metu, esant ekstremaliajai situacijai.
Už tai fiziniams asmenims gresia 500–1500 eurų, juridiniams asmenims – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų baudos.
„Policija aiškinasi, kas ir kokius karantino reikalavimus pažeidė, – sakė policijos atstovas. – Iš viešoje erdvėje matomų vaizdų įžvelgiame karantino reikalavimų pažeidimų.“
Mūsų nuomone, vykimas į tokį renginį negali būti vertinamas kaip būtina priežastis, išskyrus tuos asmenis, kas jame dirba.
Pasiteiravus, kaip policijos atstovai vertina, ar dalyvavimas televizijos transliacijoje yra pateisinama priežastis pravažiuoti pro policijos patikros punktus ir vykti į kitą miestą, R. Matonis teigė, kad važiuoti į kitą savivaldybę galima tik darbo tikslais ar dėl kitų neatidėliotinų priežasčių.
„Mūsų nuomone, vykimas į tokį renginį negali būti vertinamas kaip būtina priežastis, išskyrus tuos asmenis, kurie jame dirba“, – teigė R. Matonis.
Policijos atstovas sakė, kad organizatorių paaiškinimo neturi. „Renginio metu jie aiškino, kad filmavimas vyksta laikantis reikalavimų. Deja, vėliau viešoje erdvėje matėme, kad tų reikalavimų nebuvo laikomasi“, – sakė pašnekovas.
Policija sulaukė apie 30 pranešimų dėl muzikos apdovanojimų M.A.M.A. metu galimai įvykdytų karantino ribojimų pažeidimų.
Viešojoje erdvėje jau transliacijos metu kilo pasipiktinimas, kad nesilaikoma karantino taisyklių, nedėvima kaukių, nėra saugių atstumų. Kai kurie renginį pavadino „puota maro metu“.
Organizatoriai pirmadienį pateikė savo poziciją ir teigė, kad renginyje nebuvo nė vieno pašalinio žmogaus, visi dalyviai prieš apdovanojimus buvo testuojami dėl COVID-19, o personalas dėvėjo apsaugines veido kaukes.
„Rėmėmės pavyzdžiais – taip, kaip dirba įmonės, kuriose privaloma testuotis. Šiuo metu paprašėme medikų dar kartą įvertinti situaciją. Išanalizuokime šitą įvykį, išdiskutuokime, ir matysime, kaip galima toliau gyventi ir dirbti naujos realybės sąlygomis. Nes kitų sprendimų kol kas nėra“, – teigė asociacijos M.A.M.A pirmininkas Martynas Tyla.
„Galbūt neįvertinome dalies visuomenės būklės. Kai kurie momentai – tokie, kaip nominantų masinis atėjimas ant scenos – buvo tiesiog emociniai. Galbūt žmonės, atsidūrę milžiniškoje erdvėje – 22 tūkstančių kvadratinių metrų arenoje ir be to, visi turėdami neigiamus testus, pasijuto pernelyg saugūs ir atsipalaidavę, – sako transliacijos prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas. – Bet mes jaučiame emocinę būseną muzikantų, kurie štai jau metus laukia konkrečių strateginių planų, vizijų, o ne prašymų pakentėti. Ir jau po M.A.M.A transliacijos ne vienas muzikos verslo atstovas pakomentavo, kad tai galėtų būti perspektyvas atveriantis eksperimentas. Nes visų mūsų tikslas – išmokti gyventi naujoje realybėje. Virusas niekur nedingo. Greičiausiai niekur ir nedings. Ir tegul tai būna pavyzdžiu ateities diskusijai, kaip mes gyvensime naujoje realybėje, kaip veiks mūsų sporto, kultūros, švietimo sektoriai. Norime pradėti diskusiją ir kuo greičiau rasti naujų sprendimų.“
Muzikos apdovanojimai buvo transliuoti per TV3 televiziją. TV3 atstovai taip pat pateikė savo poziciją dėl šio audrą visuomenėje sukėlusio renginio. „Per šiuos pandemijos metus aktyviai skatinome žmonių atsakingą elgesį. Kartu stengėmės, kad šiais sunkiais laikais žiūrovai gautų bent mažą galimybę praskaidrinti niūrią kasdienybę ir galėtų džiaugtis gyvenimu. Patys ar su prodiuseriais organizavome tokius projektus kaip „Velykos iš namų“, „Išsipildymo akcija“, „Aš tikrai myliu Lietuvą“, „Lietuvos garbė“ ir kitus. Juose visada buvo ne tik laikomasi karantino reikalavimų, bet ir TV žiūrovai motyvuojami taip elgtis. M.A.M.A organizatoriai jau 10 metų organizuoja apdovanojimus, svečius, filmavimą ir galutinį transliacijų signalą, kuri gauna televizija. Deja, šį šeštadienį M.A.M.A organizatoriai nesuvaldė įvykusių momentų ir nuvylė tiek mus, tiek dalį visuomenės. Apgailestaujame dėl šio įvykio ir tikimės, jog rasime jėgų atleisti vieni kitų klaidas ir kartu įveikti pandemijos vargus“, – rašoma televizijos pranešime.
-
Abiturientė sunerimo: jeigu nepasiskiepysiu nuo COVID-19, negalėsiu laikyti egzaminų? 51
Bijo, kad gali neleisti laikyti egzaminų
„Kadangi pati esu abiturientė, norėčiau iškelti klausimą, ar galima vaiko neprileisti prie egzaminų, ar neleisti grįžti į mokyklos suolą, nes jis atsisako skiepytis? Turiu įrodymų iš savo mokyklos apie tai, kaip renkama informacija apie vakcinos pasirinkimą. Rašoma, jog be vakcinos gali neleisti sugrįžti į mokyklą“, – rašė kaunietė, kuri nenorėjo paviešinti savo vardo ir pavardės.
Mergina redakcijai taip pat pateikė ir susirašinėjimus. Juose matyti, kad moksleivių prašoma pateikti informaciją, ar jie sutiktų skiepytis nuo COVID-19 ir kurio gamintojo vakcinos pageidautų.
Atrašius, kad ji skiepytis nenori, buvo gautas atsakymas – „Pavaduotoja sako, kad nepasiskiepijus nebus galima grįžti į mokyklą.“
Moksleivės atsiųsti susirašinėjimai.
Primena, kad skiepai niekam nėra privalomi
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministrės patarėjas Dainoras Lukas priminė, kad skiepai niekam nėra privalomi, tad kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti, ar nori skiepytis ir taip būti apsaugotas nuo koronaviruso.
„Todėl ir abiturientai skiepus galės rinktis laisva valia, jeigu jie bus įtraukti į prioritetinę skiepijimo eilę. Tam reikia Vyriausybės sprendimo. Šiandien Vyriausybė svarsto priimti sprendimus šiuo klausimu, – portalui kauno.diena.lt trečiadienio rytą teigė D. Lukas. – Abiturientų apklausa dėl jų skiepijimo yra pačios savivaldybės iniciatyva, ji galėtų pakomentuoti šios iniciatyvos poreikį. Galbūt tai padės savivaldybei pasirengti operatyviam abiturientų skiepijimui, jeigu jam būtų pritarta. Mano žiniomis, kai kuriose Kauno gimnazijose beveik visi abiturientai nori skiepytis ir apie tai jau išsakė savo poziciją.“
Anot ministrės patarėjo, siekiant saugumo ir norint išlaikyti mokyklas švarias nuo viruso, prieš brandos egzaminus svarstoma testuoti abiturientus. „Tai bus daroma jų pačių ir mokytojų saugumui, nes gali būti, kad iki to laiko visi mokytojai dar nebus pasiskiepiję. Gali būti svarstomas ir siūlymas prieš sugrąžinant į klases abiturientus ir mokyklų darbuotojus testuoti kaupinių metodu, kai mėginys paimamas iš nosies landos. Tokie tyrimai saugaus sugrįžimo modelį taikančiose įstaigose atliekami vieną kartą per savaitę. Vyriausybė svarstys pasiūlymą dėl visų pedagogų įtraukimo į prioritetinę skiepijimo eilę“, – D. Lukas teigė, kad po šios dienos Vyriausybės posėdžio bus daugiau aiškumo.
Anot jo, egzaminai bus vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
Tokia apklausa reikalinga tik siekiant žinoti kuo tikslesnį bendrą norinčiųjų skiepytis skaičių, kad tolesnis procesas galėtų vykti sklandžiai.
Į skiepijimo prioritetus įtraukiami švietimo darbuotojai, abiturientai ir kitos grupės
Trečiadienio popietę Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei pristatė skiepijimo tvarkos pokyčius, į prioritetinį sąrašą, be kitų, žadama įtraukti švietimo darbuotojus, trenerius, abiturientus, parduotuvių darbuotojus.
Kaip praneša BNS, į prioritetus įtraukti asmenys, teikiantys paslaugas švietimo įstaigose: dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose, įskaitant vykstančius vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, laisvuosius mokytojus ir asmenis, teikiančius švietimo paslaugas ir kitas paslaugas švietimo įstaigose.
„Juos siūloma įtraukti siekiant užtikrinti, kad visi švietimo įstaigose ir kituose švietimo teikėjuose dirbantys ar juose paslaugas teikiantys asmenys būtų paskiepyti ir taip būtų pasiruošta visą ugdymą artimiausiu metu pradėti vykdyti nenuotoliniu būdu“, – teigia ministerija.
Į prioritetus įtraukti ir abiturientai, kuriems vyksta gyvos konsultacijos, taip pat treneriai, kuriems leidžiama vykdyti nenuotolinio vaikų švietimo užsiėmimus, sveikatos mokslų studentai, dirbantys vaistinėse ir gydymo įstaigose.
Visoms prioritetinėms grupėms priskiriami asmenys bus skiepijami nuo vyriausių asmenų.
Komentaras
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė:
– Kaip vertinate teiginius, kad abiturientams, kurie nesutiks pasiskiepyti nuo COVID-19, nebus leista laikyti egzaminų? Ar mokyklos turi teisę rinkti informaciją, kurie mokiniai žada skiepytis ir kokia vakcina? Kaip vertinate tokį informacijos rinkimą?
– Tai ne teiginiai, o dezinformacija. Tokių sprendimų Vyriausybė nėra priėmusi, savivaldybė savo ruožtu tokios informacijos mokyklų vadovams taip pat neteikė. Tai yra klaidinga interpretacija, pasklidusi pačios mokyklos viduje, todėl tikimės, kad įstaigai pavyks operatyviai išsiaiškinti situaciją ir paneigti netikslią informaciją, klaidinančią mokinius ir jų tėvus, bei padaryti atitinkamas išvadas, kad ateityje tokių nesusipratimų būtų išvengta.
– Ar nepaskiepytiems mokiniams, kurie šiemet laikys brandos egzaminus, prieš kiekvieną egzaminą bus privaloma pateikti atlikto tyrimo dėl koronaviruso rezultatus?
– Tai priklausys nuo SAM ir operacijų centro vadovo priimamų sprendimų. Brandos egzaminus organizuosime remdamiesi jais. Kol kas apie tai jokios informacijos neturime.
– Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas teigė, kad abiturientų apklausa dėl skiepijimo yra pačios savivaldybės iniciatyva. Dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta atlikti tokias apklausas?
– Vakar SAM organizuotame pasitarime mums buvo pristatyti galimi prioritetinio vakcinavimo sąrašo pakeitimai, kurie liečia dalį švietimo darbuotojų ir abiturientus. Jei toks projektas bus patvirtintas, sieksime kuo operatyviau suorganizuoti naujame prioritete nurodytų asmenų vakcinavimo procesą. Taigi pradedame tam ruoštis iš anksto ir su mokyklų pagalba iškart pradėjome rinkti informacija apie sutinkančiųjų skiepytis skaičių. Tokia apklausa reikalinga tik siekiant žinoti kuo tikslesnį bendrą norinčiųjų skiepytis skaičių, kad tolesnis procesas galėtų vykti sklandžiai. Jokie kiti asmens duomenys šiuo atveju nėra reikalingi ir savivaldybė jų nerenka.
– Galbūt jau yra preliminarūs šių apklausų rezultatai? Gal jau išryškėjo tendencija, kad daugelio mokyklų abiturientai norėtų skiepytis, jei jiems tai bus leista padaryti prioriteto tvarka?
– Kol kas skaičiai dar yra rinkimo stadijoje, todėl plačiau komentuoti juos kiek per anksti.
– Ką galėtumėte patarti abiturientams? Kokie sprendimai jau yra priimti dėl egzaminų ir jų laikymo?
– Sprendimus šioje situacijoje priima ne savivaldybė, o Vyriausybė. Kol kas jokių detalesnių žinių apie egzaminų laikymą neturime. Bet kokiu atveju abiturientai turi jiems ruoštis. Kad tai daryti būtų paprasčiau, Kaune startavo nauja iniciatyva – nemokami lietuvių kalbos, matematikos, chemijos, fizikos ir biologijos užsiėmimai dvyliktokams. Autoritetingų pedagogų komanda pasirengusi padėti mokyklas baigiantiems auklėtiniams rengiant papildomas nuotolines konsultacijas. Šitaip tikimasi kompensuoti per karantiną patirtus mokymosi sunkumus ir dėl to atsiradusias spragas.
-
S. Skvernelis pasiskiepijo nuo koronaviruso: svarbu nesikliauti sąmokslo teorijomis 22
Politikas portalui kauno.diena.lt trečiadienį sakė, kad po skiepo jautėsi gerai ir jokių šalutinių poveikių nejautė.
„Gerai jaučiuosi, nei po pirmo, nei po antro skiepo nejaučiau jokių šalutinių reakcijų. Siūlau pasitikėti medikais, kurie teigia, kad visos registruotos vakcinos yra saugios ir patikimos, ir kliautis medikais ir mokslu, o ne sąmokslo teorijomis“, – sakė Seimo narys.
Jis buvo paskiepytas bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina.
„Esu prioritetinėje eilėje – ne pagal amžių, bet pagal esamas ligas, deja, taip“, – sakė kaip rizikos grupės atstovas paskiepytas S. Skvernelis. Eidamas premjero pareigas S. Skvernelis gydėsi ir vėliau paskelbė įveikęs vėžį.
Buvęs premjeras siūlo politikus paskiepyti nuo koronaviruso, kad Seimas galėtų posėdžiauti gyvai.
„Galbūt būtų prasminga, kad Seimo nariai, kurie nori, taip pat ir Vyriausybės nariai, būtų paskiepyti, ir mes galėtume dirbti gyvai“, – trečiadienį per plenarinį posėdį sakė S. Skvernelis. Anot jo, nuotolinis darbas „yra puikus įrankis ekstremalioms situacijoms“, bet ragino „grįžti į normalų parlamentinį darbą“.
Lietuvoje asmenys yra skiepijami bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis.
Statistikos departamentas trečiadienį skelbė, kad pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 9808 žmonės, antra – 1304 žmonės. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 228 tūkst. 626 žmonės, abiem dozėmis – 88 tūkst. 247 asmenys.