„Po 26-erių metų, kai jau „Fankas“ užaugo iki suaugusiojo statuso, deja, turim užverti duris. Atsiprašau už tai, kad nesugebėjau išsilaikyti šiomis COVID-19 sąlygomis. Labai gaila, kad sprendimą užsidaryti turėjau priimti ne savo noru. Tikrai stengiausi iki paskutinės minutės, neatleidau nė vieno darbuotojo, gelbėjau „Fanką“ savo asmeninėmis santaupomis. Deja, santaupų neužteko, o ir deramos valstybės pagalbos nesulaukiau. Apmaudu, kad sveikatingumo sektorius Lietuvos valdžiai rūpi mažiausiai“, – feisbuke antradienį rašė klubo vadovas ir įkūrėjas. 

Tikrai stengiausi iki paskutinės minutės, neatleidau nė vieno darbuotojo, gelbėjau „Fanką“ savo asmeninėmis santaupomis.

A. Michmel dėkojo ir klubo lankytojams, ir darbuotojams. 

„Ačiū visiems nariams iki vieno, tik jūs buvote „Fanko“ didžiausi motyvatoriai visus 26 metus. Dėkoju mano trenerių ir personalo komandai – daugelis jūsų buvo visus 26 metus. Bet visus prisimenu su didžiausia pagarba ir meile. Tikrai buvo visko – ir pykčių, ir nesutarimų – bet kiekvienas augome ir tobulėjome mokydamiesi iš savo klaidų. Nemeluosiu sakydamas, kad daugelis kolegų tapote mano antros šeimos dalimi. Ačiū! Bet „Fankas“, užvėręs duris, ieško lango, kurį būtų galima atverti. Ieškome patalpų, kur galėtume gal kukliau, bet ir toliau su ta pačia dvasia tęsti savo veiklą. Ir ta diena ateis, kai vėl susitiksime sporto salėje ir tarsime „ačiū, kad sugrįžai!“ – rašė A. Michmel.

Freepik.com nuotr.

Išleido 22 tūkst. eurų iš santaupų

Portalui kauno.diena.lt pašnekovas pasakojo, kad klubas duris jau užvėrė prieš kelias dienas. „Aš turiu iš šių patalpų išsikraustyti per tris savaites-mėnesį. Čia yra 30 tonų įrangos, o aš esu vienas, tad dirbu nuo ryto iki kito ryto. Sunku. Vėliau prašysiu ir draugų pagalbos, nes neturiu pinigų pasamdyti įmonę, kuri padėtų išsikraustyti“, – pasakojo vyras.

Jis atviras – per metus klubui iš santaupų jis skyrė 22 tūkstančius eurų. Vyras pasakojo, kad dar per pirmąjį karantiną pradėjo vesti grupines treniruotes internetu ir dabar būtent iš šios veiklos ir gyvena. Tai, anot vyro, dabar yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. „Viską, ką uždirbau internetu, iki šiol išleidau padengti „Fanko“ skolas. Valdžia siūlė paimti paskolas nepalankiomis sąlygomis – tai būtų vienas bukiausių sprendimų. Aš sėdžiu skolose, o man dar siūlo imti paskolą, kad padengčiau skolas ir dar padidinti savo skolas. Tai – valdžios akibrokštas, gėda net apie tai kalbėti, – pasakojo A. Michmel, patikinęs, kad valstybės parama šiek tiek pavyko pasinaudoti. – Darbuotojams pavyko – jie gavo subsidijas – bet mes kalbame apie „Fanką“. Pats sporto klubas tai negavo subsidijų, o gavo vienkartines išmokas: pirmąjį karantiną – apie 500, antrąjį – apie 1000 eurų. Tačiau už nuomą reikia mokėti 2 tūkst., o mokesčiai bendrai – 2,5 tūkst. eurų mėnesiui. Pasidaviau.“

Aš sėdžiu skolose, o man dar siūlo imti paskolą, kad padengčiau skolas ir dar padidinti savo skolas.

Pasiteiravus, ar per šias dienas nesulaukė dominančių pasiūlymų, vyras tikino, kad šiuo metu persikelti į kitas patalpas pinigų neturėtų, o ir laiko dėl kraustymosi darbų – mažoka. 

Anot jo, šioje srityje dėl karantino suvaržymų situacija yra itin liūdna. „Trys kolegos Kaune jau užsidarė, vienas – ant ribos. Didelė dalis mažųjų sporto klubų žlunga“, – sakė A. Michmel, apgailestaujantis, kad valdžia deda mažai pastangų išsaugoti veiklos sritį, kuri prisideda prie žmonių geros savijautos ir sveikatos stiprinimo.

„Karantinų, manau, dar bus tikrai ne vienas. Žmonės serga, valgo nesveiką maistą, nesportuoja, jų imunitetas nusilpęs. Jų motyvacija dingusi. Bet kam atidaryt naują klubą, jei jis greitai bus priverstas užsidaryt“, – pasakojo vyras. 

Daugelis sporto entuziastų, sužinoję šią žinią, neslėpė liūdesio. „Graudu, kad valdžia nekreipia dėmesio į tai, kad sportas – sveikata“, – rašė internautė Rima.

Graudu, kad valdžia nekreipia dėmesio į tai, kad sportas – sveikata.

„Kai sveikata ir imuniteto stiprinimas turėtų būti svarbiausi, tai nustumiama į paskutinę vietą. Labai apmaudu. Aš asmeniškai nemačius labiau užsidegusio savu darbu trenerio kaip Andžej“, – antrino Monika.

„Turėtų paskiepyti visus žmones, lankančius sporto klubus. Ir sporto klubai išsilaikytų“, – teigė Erlandas.

„Nestandartinės situacijos kviečia kurti naujas galimybes ir idėjas. Tikiu, kad pačiam tikrai kils daug minčių ir visa veikla patirs kokybišką šuolį į priekį. To ir linkiu!“ – linkėjo Loreta.

Vyriausybė nuo praėjusių metų lapkričio 7 dienos sporto klubams uždraudė teikti paslaugas. Nuo šių metų kovo mėnesio leidžiama sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas teikti atvirose erdvėse, tačiau vienu metu jos turi būti teikiamos ne daugiau kaip 5 asmenims, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narius. 

Medikai šoko skirtingose miesto vietose: prie Kauno pilies, Rotušės, skulptūros „Laisvės karys“, Aleksoto apžvalgos aikštelėje. Populiari daina skambėjo ir prie Kauno marių, Kauno m. GMPS pastato. Šokantys medikai įsiamžino ir ant tilto virš geležinkelio bėgių, ant kurio buvo filmuotas serialas „Černobylis“.

Kauno m. GMPS vadovas Nerijus Mikelionis teigė, kad šis šokis gimė pačių medikų iniciatyva. 

„Tai padaryta pačių medikų, o ne administracijos iniciatyva, – gražia idėja džiaugėsi N. Mikelionis. – Medikai tai darė ne savo darbo metu ir nenaudojo automobilių, kurie turėtų važiuoti į kvietimus, tad šioje vietoje mes rizikas minimalizavome. Tai tikrai graži iniciatyva, kuria įsijungiame į pasaulinį šio šokio judėjimą. Reikia pasidžiaugti, kad Kaunas neatsiliko nuo kitų tiek pasaulio, tiek mūsų šalies medikų.“

Esame stiprūs kartu.

Sušokti populiarųjį šokį neatsispyrė tiek vyrai, tiek moterys. Jų čia – maždaug pora dešimčių.

Vaizdo įraše matyti ir traumą patyręs Kauno m. GMPS darbuotojas, kuris šokančius kolegas stebėjo sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. „Darbuotojas buvo išreiškęs norą dalyvauti, tačiau vėliau patyrė traumą. Juk negali uždrausti žmogui dalyvauti tokiame gražiame renginyje“, – sakė N. Mikelionis, pats šį kartą nešokęs.

Kaip portalui pasakojo vaizdo įrašo kūrimo procese dalyvavusi medikė Margarita, traumą patyręs darbuotojas buvo atsakingas už tai, kad laiku būtų paleista muzika.

Įraše matomas vaizdas gimė ne per vieną dieną – medikai turėjo ne vieną repeticiją, vėliau buvo šokama, o tada vyko vaizdo įrašo montavimo darbai. Kaip pasakojo pašnekovė, šiai idėjai įgyvendinti buvo skirtas maždaug mėnuo. 

„Šokio idėja yra susijusi su noru COVID-19 ligos nuvargintam pasauliui įkvėpti daugiau vilties, kuria pasidalijo ir prisidėti prie gražios idėjos pakvietė kitų miestų greitosios medicinos pagalbos stočių medikės Aistė ir Neringa. Pandemijos metu išplitęs šokis yra geriausias įrodymas, kad šiuo laikotarpiu reikia gyventi toliau ir judėti pirmyn. Kadangi šokio judesiai nėra sudėtingi, juos nuotoliniu būdu padėjo išmokti profesionalus šokėjas Adomas Norkūnas. Kauno m. GMPS medikai mokėsi ir repetavo namuose, susitikę buvo kelis kartus sušokti bendrai kieme, buvo naudotos veido apsaugos priemonės ir laikytasi saugaus atstumo. Filmavimas vyko laisvu nuo darbo metu, buvo pasitelkti pakaitiniai GMP automobiliai. Namuose besimokant šį šokį pailsėjome morališkai,  tai medikai darė ir su savo šeimos nariais, tad kartu gerai praleido laiką. Norime palinkėti visiems pozityvumo, mylėti ir saugoti vienas kitą, nesmerkti ir palaikyti, nes mes kartu esame stiprūs“, – sakė Kauno m. GMPS  dispečerė Roberta Martusevičienė.

Planuojama, kad šį Kauno medikų šokį bus galima pamatyti ir vaizdo įraše, kuriame šoks medikai ir iš kitų Lietuvos miestų.

Pažėrė reikalavimų

Viešą kreipimąsi pirmadienį paskelbę kultūros atstovai teigia, kad kino teatrai, teatrai, koncertų ir renginių organizatoriai patyrė didelių nuostolių, o kultūros atvėrimas pagerintų visuomenės psichologinę būklę.

Kultūros ir kūrybinio sektoriaus iniciatyvinė darbo grupė ragina nuo kito mėnesio pradžios leisti kamerinius renginius iki 150 žiūrovų, o vėliau reikalavimus laipsniškai švelninti.

Jie prašo, kad Vyriausybė kultūros darbuotojams numatytų nemokamą testavimą ir prioritetine tvarka įtrauktų į skiepijimo sąrašus.

Kreipimąsi pasirašė teatro, kino, muzikos, meno organizacijų, renginių organizatorių, kultūros centro atstovai.

„Kreipdamiesi į Vyriausybės ir ministrų kabineto narius, reikalaujame pereiti į kitą karantino valdymo lygmenį. Esame saugūs, todėl vilkinti nebegalima – pradėkite nemokamai testuoti ir vakcinuoti kultūros darbuotojus ir po kelių mėnesių jūsų investiciją grąžinsime su kaupu, kalbėkime argumentais ir praktine patirtimi“, – oficialiame kreipimesi kviečia susivienijusių kultūros ir kūrybinio sektoriaus asociacijų iniciatyvinės grupės nariai.

„Dar šią savaitę Kultūros ministerijai buvo pateiktas pirminis koordinuotas laipsniškas kultūros sektoriaus atvėrimo plano projektas, kuriame išdėstyti konkretūs sektoriaus atstovų siekiai, tačiau sprendimų vis dar laukiame“, – rašoma kreipimesi.

Vienas iniciatyvinės grupės narių, Valstybinio jaunimo teatro vadovas, režisierius Audronis Liuga atkreipia dėmesį, kad šiam sektoriui pradėti veikti reikia daugiau pasiruošimo nei paprastai parduotuvei ar kirpyklai.

„Prašome testavimo ir skiepijimo prioritetą vienodai teikti tiek ministerijų, tiek savivaldybių įstaigoms, tiek NVO organizacijoms ir jų darbuotojams, o taip pat meno kūrėjo statusą ar paslaugų teikimo/autorines sutartis su kultūros organizacijomis turintiems asmenims. Kultūros darbuotojai, net ir šiuo metu kurdami internetinius projektus, repetuodami, kaip ir mokytojai, turi glaudų kontaktą su kolegomis, kai kurie jų dirba keliose įstaigose, skiepai užtikrintų, kad virusas neplistų skirtingose įstaigose. Pradėjus kultūros darbuotojų testavimą dalis sektoriaus toliau diskriminuojamas, nes ne tik kad negauna pajamų, bet turi už testavimą susimokėti. Kultūros organizacijoms stokojant lėšų veiklai, tai užtikrintų nepertraukiamą organizacijų darbuotojų funkcionavimą, nes mažoms ir vidutinėms organizacijoms net ir kelių darbuotojų liga žymiai sutrikdo veiklą. Pandemijos laikotarpiu viso kultūros lauko įstaigų darbuotojų ir atskirų menininkų testavimas ir vakcinavimas turi būti nemokamas, nes tai ne tik esminė visų kultūrą kuriančių žmonių teisė, bet ir užtikrina saugų abiejų sektorių bendradarbiavimą. Dabar gi testavimas nemokamas tapo tik valstybės įstaigoms, ir dar neaišku, kaip bus su vakcinavimu“, –  pabrėžia A. Liuga.

Renginių sektoriaus organizatoriai suskaičiavo, kad praėjusiais metais renginiai lauke vyko vos 4 mėnesius, viduje su 50 procentų užpildymu dirbta vos 2 mėnesius, masinių renginių, festivalių organizatoriai viską perkėlė į šiuos ar net kitus metus. „Realios paramos, be kompensacijų ir prastovų subsidijų darbuotojams, nėra. Tad, kai viešojoje erdvėje pradedama argumentuoti kitų šalių, tarkim, Vokietijos pavyzdžiais, pamirštama paminėti, kad vien šių metų pradžioje Vokietijos renginių atšaukimo garantinis fondas – 2,5 mlrd. eurų, Austrija, Šveicarija, Nyderlandai tam skyrė 300 mln. Eur. Šveicarija ir Danija parengė ir renginių atšaukimo garantinio draudimo planą 2021 m., kur planuojama padengti 100 proc. patirtų  nuostolių. Tad reiktų ne tik kalbėti apie laipsnišką sektoriaus atlaisvinimą, 100 proc. testavimo kompensavimą, atnaujintą atšauktų renginių kompensavimo mechanizmą, bet ir mokestines lengvatas tam tikram laikotarpiui pandemijai atslūgus“, – pabrėžia asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla.

Pasak kultūros asociacijų iniciatyvinės darbo grupės narės, klaidinga sietis prie atvejų skaičiaus 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų testų procentų, nes reikėtų įvertinti ir vakcinavimo spartą, kaip tai daroma Šveicarijoje ir Danijoje bei atskirų savivaldybių rodiklius, taip mažinant regionų atskirtį, nes ten šiuo metu situacija nevaldoma, pasaulinėje praktikoje vis dažniau svarstoma galimybė taikyti skiepų pasus renginiams. „Jaučiame didelę atsakomybę ir pareigą užtikrinti žmonių saugumą, kad nereikėtų vėl sugriežtinti karantino reikalavimų. Metas pereiti į naują pandemijos sprendimų lygmenį mažinti ribojimus ir dirbti su žmonių sąmoningumu, auginti kiekvieno žmogaus atsakomybę už savo ir aplinkinių sveikatą. Leisdami organizuoti kultūrines veiklas kontroliuojamoje aplinkoje neleisime virusui plisti ir suteiksime jau kurį laiką stebimą padidėjusį kitokios gyvenimo kokybės poreikį, kad susikurtų platesnė ir įvairesnė saugių susitikimų ir patyrimų veikla. Visą detalų pasiūlymą pateikėme valstybės institucijoms ir laukiame, kad būtų sudaryta tam skirta darbo grupė, kurią sudarytų Kultūros ministerijos, Sveikatos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos bei kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovai“, pabrėžia Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara.

„Aktoriaus profesija yra ypatinga“

Lietuvos prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas, režisierius Marius Ivaškevičius socialiniame tinkle „Facebook“ prieš kelias dienas rašė, kad svarbu paskiepyti Lietuvos aktorius be eilės, nes ši profesija yra ypatinga. „Paskiepykite Lietuvos aktorius be eilės. Visus – senus ir jaunus. Ne blato prašau, o kūrybingo lankstumo jūsų principingume. Daugelis kultūringų šalių jau svarsto tokią išimtį, kitos yra pradėjusios ją įgyvendinti, nes aktoriaus profesija yra ypatinga, jie vaidina mūsų gyvenimus iki pandemijos, kuriame mes be baimės apsikabindavome ir bučiuodavomės, stovėdavome arti vienas kito, o kai sakydavome ką nors įsiaudrinę, iš burnos mums tykšdavo seilės. Tai būtų lašas skiepų jūroje, šimtai, bet ne tūkstančiai žmonių, teatrai galėtų sudaryti aktyviai dirbančių aktorių sąrašus, kurių patikimumą būtų lengva patikrinti, atsivertus repertuarą. Padėkite šiandien teatrui bent taip sušvelninti sunkmetį. Nes kada nors jis baigsis ir jūs vėl skambinsite, prašydami kvietimų į spektaklius, į kuriuos bilietai senų seniausiai išpirkti. Nesinorėtų tuomet jūsų pasiųsti į tiketą“, – rašė M. Ivaškevičius.

Paskiepykite Lietuvos aktorius be eilės. Visus – senus ir jaunus. Ne blato prašau, o kūrybingo lankstumo jūsų principingume. 

Testuotis nemokamai gali praktiškai visi

Vyriausybės atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad kultūros darbuotojų atstovų mintys yra girdimos.

„Vyriausybė girdi ir supranta visus kultūros darbuotojus, besikreipiančius su prašymais atlaisvinti veiklą. Gauti siūlymai bus aptarti Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos posėdyje artimiausiu metu, – rašoma Vyriausybės atsakyme. – Šiuo metu kultūros darbuotojams yra sudaryta galimybė testuotis nemokamai.“

Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat primena, kad kultūros darbuotojai gali testuotis nemokamai.

„Visų pirma teigiamai vertinu tai, kad kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovai, siekdami bendrų tikslų, susivienijo ir teikia racionalius pasiūlymus dėl karantino priemonių švelninimo savo sektoriuje. Tiek man asmeniškai, tiek mano komandai teko ne kartą diskutuoti su kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovais ir girdėti jų siūlymus, kurie, mano vertinimu, yra parengti konstruktyviai ir argumentuotai. Be abejo, privalome atsižvelgti į pandeminę situaciją ir naujausius jos rodiklius. Vis dėlto pabrėšiu, kad dėliojame galimą karantino švelninimo priemonių planą kūrybiniam sektoriui su Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos ekspertais. Tikiuosi, kad laukiamų pokyčių šioje srityje mums leis imtis tiek argumentuoti kūrybinio sektoriaus atstovų pasiūlymai, tiek – visų pirma – gerėjanti pandeminė situacija. Kalbant apie testavimą, jis jau dabar yra užtikrintas praktiškai visiems kultūros darbuotojams. Nuo vasario 26 d., taigi jau kelias savaites, reguliariai registruotis tyrimams dėl koronaviruso gali muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų, valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai. Taip pat – profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai. Nevyriausybinės kultūros ir meno įstaigos bei kūrybiniai verslai gali kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl kompensacijų už darbuotojų profilaktinį testavimą“, – teigia kultūros ministras.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, visuotinė vakcinacija Lietuvoje gali prasidėti gegužę, tokiu atveju vakcinuojamų asmenų skirstymas į grupes jau nebūtų aktualus.

Anot jo, klausimas dėl vakcinacijos yra labai svarbus norint kuo greičiau ir sėkmingiau grįžti prie įprasto gyvenimo. „Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, visuotinė vakcinacija Lietuvoje gali prasidėti gegužę, tokiu atveju vakcinuojamų asmenų skirstymas į grupes jau nebūtų aktualus. Tikiu, kad kultūros ir kūrybinio sektoriaus darbuotojai suvokia milžinišką testavimo bei vakcinavimo reikšmę ir aktyviai naudosis galimybe skiepytis“, – teigė S. Kairys.

Primename, kad nuo šio pirmadienio Lietuvoje veiklą gali atnaujinti visos parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko, muziejai ir galerijos.

Dėl saugumo bilietai į muziejus, galerijas, kitas ekspozicines erdves gali būti platinami tik elektroniniu būdu. Vienam lankytojui turės tekti ne mažesnis nei 30 kvadratinių metrų plotas, lankytojai galės ateiti ne daugiau kaip po du, nebent yra iš vienos šeimos.

Portalas kauno.diena.lt klausimus dėl nemokamo kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovų testavimo ir įtraukimo į skiepijimo sąrašus prioritetine tvarka nusiuntė ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Gavus atsakymus, publikaciją papildysime.