-
Užfiksavo ežere plaukiojančius „cepelinus“: gamtininkas paaiškino, kodėl jie susidaro 1
Vilijos Visockienės vaizdo įraše matoma, kaip ežere plaukioja cepelinų formą primenantys sniego ir ledo gabalai. Vaizdo įrašą galite pamatyti čia.
„Yra tekę matyti jūroje, Palangos paplūdimyje. Buvo didesni – jau ne „cepelinai“, kai kurie kaip kopūstai ar kažkas tokio. Gal nuo bangų priklauso? Dusetoms pasisekė – dailūs, vienodi ir gan ramiai supasi“, – rašė internautė Giedrė.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad gamta savo formomis, struktūromis visada stebina, tik mes nesame pasiruošę tai matyti ir pastebėti.
„Todėl, kai kas nors „atranda“ neįprastas formas paprastame sniege ar lede, tai tampa sensacija, kuri staiga apskelbiama „katastrofa“. Tai tikrai nėra katastrofa, o po paprasto gausaus snygio į banguojantį vandenį sukritusio sniego gniužulai. Vandens paviršius jau šaltas, tad sniegas jame neištirpo, o sūkuriuojantis vanduo iš jo suformavo štai tokius rutulius. Kad taip būna, galime atrasti stebėdami upėmis plaukiančias pirmojo ižo lytis: kai kam kelia nuostabą, kad jos yra gražiai apskritos – tačiau kitaip ir negali būti, nes srovė jas sukioja, lytys tarpusavy gludina šonus, formuoja viena kitą“, – sakė S. Paltanavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad labai įdomiai žiemą atrodo jūros pakraštyje esantis ledas ar sniegas, iš kurio nuolat judantis vanduo sukuria įvairias formas.
„Ar tą kas nors projektavo? Ne, taip tiesiog gavosi, nors pačiai gamtai tokios formos jokios reikšmės neturi. Mums, žmonėms, tai džiaugsmas, nuostaba. Tik dar sykį pakartoju – tai tikrai ne „katastrofa“, – teigė S. Paltanavičius.
-
COVID-19 pasiglemžė nė 40-ies neturėjusio vyro gyvybę: ligoninėje buvo gydomas ilgiau nei savaitę 1
„Pacientas reanimacijos skyriuje gydėsi šiek tiek ilgiau nei savaitę, apie devynias dienas. Būklė dėl COVID-19 ir turėtų kelių gretutinių ligų komplikavosi ir jis mirė“, – sakė ligoninės atstovė Sonata Tenytė.
Nuo COVID-19 neskiepytas vyras mirė iš lapkričio 18-osios į 19-ąją dieną.
S. Tenytė teigė, kad tiek praėjusią, tiek šią savaitę į ligoninės reanimacijos skyrių dėl COVID-19 paguldoma mažiau žmonių. Naujausiais duomenimis, reanimacijos ir intensyvios terapijos COVID-19 skyriuje gydoma 11 asmenų, amžius svyruoja nuo 59 iki 84 metų.
„Pasitaiko ir jaunesnių ligonių. Maždaug 90 procentų pacientų, gydomų reanimacijos skyriuje, turi gretutinių ligų, dėl to jų sveikatos būklė ir komplikuojasi“, – teigė ligoninės atstovė.
Antradienio rytą buvo skelbta, kad praėjusią parą nustatyti 1839 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Iki šios dienos nuo COVID-19 mirė 6578 asmenys, tarp jų buvo ir kelios dešimtys jaunų žmonių. COVID-19 pasiglemžė 17 20–29, 42 30–39 metų amžiaus grupei priklausiusių žmonių gyvybes.
Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 12 474 mirtys.
-
Ministerija suskaičiavo: jau išpilta daugiau nei 45 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 dozių 9
„Vakcinos pristatomos dalimis, skirtingu laiku, todėl jų galiojimo laikas skiriasi. Galiojimas taip pat priklauso nuo laikymo sąlygų – užšaldytos vakcinos gali būti laikomos ilgiau („Spikevax“ – septynis mėnesius, „Comirnaty“ – devynis mėnesius, „Janssen“ – du metus), o jas atšildžius galiojimo laikas trumpėja. „Vaxzevria“ vakcinos šaldyti negalima, ji gali būti laikoma šešis mėnesius 2-8 laipsnių temperatūroje. Siekiant vakcinas naudoti racionaliai ir laiku, skiepijimui pirmiausiai naudojamos anksčiau pristatytos vakcinos, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis“, – paklausus, kiek yra vakcinų, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, portalui kauno.diena.lt teigė SAM Spaudos tarnybos vyr. specialistas Julijanas Gališanskis.
Kaip jau buvo skelbta pirmadienio rytą, iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar 147 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,8 proc. gyventojų.
Kaip skelbė BNS, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyti 68,8 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,57 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota beveik 3,5 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,07 mln. dozių.
-
Sunerimo, kad buvo suleista pasenusi vakcina nuo COVID-19: specialistai teigia – įsivėlė klaida 22
Moteris pasidalijo informacija, kad jai spalio 6 dieną buvo suleista „Pfizer - BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso. Kaip matyti jos paviešintoje iliustracijoje iš e.sveikata.lt, čia įrašyta, kad vakcinos galiojimas baigėsi dieną prieš paskiepijimą – šių metų spalio 5 dieną.
Sunerimusi moteris klausė, ar tik ji nebuvo paskiepyta pasibaigusio galiojimo vakcina.
„Facebook“ nuotr.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) atstovai ramina – įvyko klaida.
„Tarnybos duomenimis, vakcina „Comirnaty“ koncentratas injekcinei dispersijai (COVID-19 mRNR vakcina (modifikuotais nukleozidais)), serija FE4728, apie kurią yra rašoma, yra galiojanti. Jos tinkamumo vartoti laikas – 2021 spalio 31 d. – yra nurodytas vakcinos gamintojo serijos FE4728 kokybės dokumentuose bei ES Oficialios kontrolės institucijos serijos išleidimo sertifikate. Suvedant duomenis į sistemą e.sveikata.lt, greičiausiai bus įsivėlusi klaida“, – aiškino VVKT atstovė Aistė Tautvydienė.
Europos vaistų agentūros vakcinai „Comirnaty“ patvirtintas tinkamumo laikas yra šeši mėnesiai. Anot VVKT atstovės, pasibaigusio galiojimo termino vakcinos nėra naudojamos, tad ir apie tokius atvejus, kai buvo suleista pasenusi vakcina, tarnyba duomenų neturi.
„Visais atvejais, kai asmenys kreipėsi į VVKT, buvo nustatyta, kad vakcinų tinkamumo vartoti laikas nebuvo pasibaigęs, į e.sveikata.lt buvo suvesti neteisingi duomenys (apie tinkamumo vartoti laiką)“, – aiškino A. Tautvydienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigė, kad e.sveikatos sistemoje pastebėjus klaidingą informaciją apie asmens vakcinaciją, reikėtų kreiptis į tą įstaigą, kurioje asmuo buvo paskiepytas. „Būtent skiepijančios įstaigos darbuotojai yra atsakingi už teisingą duomenų suvedimą į e.sveikatos sistemą“, – teigė SAM Spaudos tarnybos vyr. specialistas Julijanas Gališanskis.
Kaip jau buvo skelbta, iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar 147 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,8 proc. gyventojų.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyti 68,8 procento asmenų.
J. Gališanskis teigė, kad per visą vakcinacijos nuo COVID-19 ligos laikotarpį utilizuota 45,9 tūkst. vakcinos dozių, daugiausia – „Spikevax“ vakcinos (25,1 tūkst.).
„Vakcinos pristatomos dalimis, skirtingu laiku, todėl jų galiojimo laikas skiriasi. Galiojimas taip pat priklauso nuo laikymo sąlygų – užšaldytos vakcinos gali būti laikomos ilgiau („Spikevax“ – septynis mėnesius, „Comirnaty“ – devynis mėnesius, „Janssen“ – du metus), o jas atšildžius galiojimo laikas trumpėja. „Vaxzevria“ vakcinos šaldyti negalima, ji gali būti laikoma šešis mėnesius 2-8 laipsnių temperatūroje. Siekiant vakcinas naudoti racionaliai ir laiku, skiepijimui pirmiausiai naudojamos anksčiau pristatytos vakcinos, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis“, – teigė SAM atstovas.
-
Nuo COVID-19 užgeso vos vyresnės nei 30-ies kaunietės gyvybė 8
Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Statistikos departamento atstovė, lapkričio 14 dieną mirė 30–39 metų amžiaus grupei priklausanti moteris Kauno miesto savivaldybėje.
Moteris mirė Kauno klinikose, ji buvo neskiepyta nuo COVID-19.
Savaitgalį užgeso ir dar vieno jauno žmogaus gyvybė – lapkričio 12 dieną Širvintų rajono savivaldybėje mirė 40–49 metų amžiaus grupei priklausiusi moteris.
Ji, anot Statistikos departamento duomenų, nebuvo pilnai vakcinuota nuo COVID-19.
Kaip jau buvo skelbta, praėjusią parą iš 25 mirusiųjų 21 buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė 13 vyresnių nei 80-ies metų žmonių, šeši priklausė 70–79, trys – 90–99, du – 60–69, vienas – 30–39 metų grupei.
Pilnai paskiepyti buvo keturi mirusieji, jie priklausė 80–89 ir 70–79 metų grupėms.
Iki šiol nuo COVID-19 mirė 6344 asmenys, pilnai paskiepyti buvo 403. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 12 086 mirtys.
-
M.A.M.A. atgarsiai: baudos skirtos beveik dviem dešimtims asmenų 3
Portalas kauno.diena.lt skelbė, kad po kovo pabaigoje „Žalgirio“ arenoje vykusių M.A.M.A. apdovanojimų kilo nemažas šaršalas – tiek interneto komentatoriai, tiek politikai skelbė nesuprantantys, ką galvojo apdovanojimų organizatoriai, kad karantino metu buvo surengtas toks renginys.
Nors į dešimtą kartą vykstančią ceremoniją dėl COVID-19 pandemijos apribojimų šiemet buvo pakviesti tik nominantai, salėje nebuvo žiūrovų, tačiau daugeliui pro akis neprasprūdo vaizdai, kai dalyvavusieji nedėvėjo kaukių, nesilaikė saugių atstumų.
Išvydusieji transliaciją ir nuotraukas teigė, kad tai buvo puota maro metu arba kaltino dvigubų standartų taikymu.
Po renginio M.A.M.A. apdovanojimų organizatoriai teigė, kad buvo imtasi visų priemonių saugumui užtikrinti, tačiau galbūt žmonės pasijuto pernelyg saugūs ir atsipalaidavo. Organizatoriai teigė, kad dalyviai prieš reginį buvo testuojami dėl koronaviruso, tačiau virusas paplito – epidemiologai nustatė keletą ligos atvejų.
Šį ketvirtadienį portalui kauno.diena.lt Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai teigė, kad pagal administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį – Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo – buvo pradėtos 52 teisenos.
Pasiteiravus, ar visi tyrimai jau yra užbaigti, paaiškėjo, kad dėl šio renginio policija taško dėti dar negali. „10 teisenų yra eigoje, septyni nutarimai apskųsti Kauno apylinkės teismui. Taip pat yra ir nutrauktų administracinių teisenų, – sakė Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė. – 12 asmenų, gavę administracinius nurodymus, sumokėjo po 250 eurų (pusė minimalios baudos), dar buvo priimti penki nutarimai sumokėti po 500 eurų.“
Daugiausia pažeidimų buvo nustatyta dėl apsauginių kaukių nedėvėjimo.
Administracinio nusižengimo teiseną organizatorių atžvilgiu nutraukė Kauno apylinkės teismas.
