Uždegimas ir infekcija

Aštuonerių Morta, užuot vasaros dienas leidusi kaime su šeima, gydosi Respublikinėje Kauno ligoninėje. Mergaitei – plaučių uždegimas.

"Jeigu žinotum, nuo ko susirgai, daugiau nesusirgtum. Klastingos tos ligos. Buvo karšta, gal kondicionierius sušaldė, o gal kaime vėjas perpūtė", – svarstė prie dukters lovos palatoje sėdintis Mortos tėtis.

Paklausus, ar labai nuobodu ligoninėje, Morta nusišypsojo ir papurtė galvą: nuolat kartu būna ir tėtis, ir mama.

Morta/Eitvydo Kinaičio nuotr.

"Žaidžiame įvairius žaidimus, spalviname paveiksliukus, kuriame istorijas. Dabar žaidžiame karus", – tai pasakiusi Morta suskubo sulaikyti fotografą, kad jis nefotografuotų iš arti, nes tėtis pamatys jos karius.

Mergaitės tėtis patvirtino, kad dabar daug laiko praleidžia su dukrele. Sugadintos atostogas – ne bėda, svarbiausia – kad dukra pasveiktų.

Naktis Kauno klinikose

Dviejų mažamečių mama Kristina pasakojo, kaip su savo keturmečiu sūneliu Tauru lankėsi Kauno klinikose. Vaikas pradėjo karščiuoti, buvo vangus, todėl atvažiavo pasitikrinti.

"Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad virusinė infekcija, trūksta skysčių. Paguldė į Stebėjimo skyrių. Ten praleidome naktį. Stebėjo būklę, lašino skysčius ir rytą išleido namo", –  mažamečio sunkumus apibūdino jo mama Kristina.

Ji nežino, kaip sūnus užsikrėtė.

"Tokio amžiaus vaikai labai smalsūs, viską paragauti reikia, įsitikinti, valgoma ar nevalgoma, tai, gydytojai sakė, priežasčių galėjo būti daug. Tačiau, spėjame, galėjo apsikrėsti nuo sergančio auklės augintinio, kurį ji buvo atsivedusi", – svarstė moteris.

Bakterijoms, kurios sukelia plaučių uždegimą, šiluma taip pat tinka ir patinka, todėl jos dauginasi.

Ji pasakojo, kad labai atidžiai moko vaikus higienos: visada visi plaunasi rankas – grįžę iš lauko, prieš valgį. Nevalgo neplautų vaisių, daržovių.

Nuo sugedusio maisto

Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Inga Levickienė nustebino sakydama, kad ir vasarą vaikai dažniausiai serga peršalimo ligomis.

"Šiltuoju metų laiku žmonės mažiau saugosi ir nepagalvoja, kad norėdami atsigaivinti, pavyzdžiui, šaltais ledais gali susirgti angina. Kai lauke karšta, o ledai šalti, susidaro labai didelis temperatūrų skirtumas, ir organizmas to neatlaiko", – paaiškino gydytoja.

Bakterijoms, kurios sukelia plaučių uždegimą, šiluma taip pat tinka ir patinka, todėl jos dauginasi. Vienintelis pranašumas vasarą, anot gydytojos, yra tas, kad vaikai neina į mokyklą ir neplatina ligų. Beje, vasaros stovyklose tomis bakterijomis gali pasidalyti.

"Žarnyno infekcijomis vasarą serga tikrai daug vaikų. Taip nutinka todėl, kad karštyje greitai genda maistas. Ir virusinės, ir bakterinės žarnyno infekcijos sukelia virškinimo sutrikimus, vaikai pradeda vemti, viduriuoti", – gydytoja I.Levickienė pabrėžia, kad neretai taip nutinka visai šeimai.

Inga Levickienė/ Eitvydo Kinaičio nuotr.

Sergant reikia gerti daug vandens. Vaikai to nenori ir labai greitai nusilpsta. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad daug ligų vaikai parsiveža iš atostogų. Skrendant lėktuvu visi kvėpuoja tuo pačiu oru, ir net vienas sergantis žmogus gali užkrėsti kitus. Didesnė tikimybė susirgti vaikams yra dėl to, kad jų imuninė sistema silpnesnė už suaugusio žmogaus.

Kai gamta žydi

Vasarą paūmėja ir įvairios alergijos. Žydėjimas ypač pavojingas bronchine astma sergantiems vaikams.

Kartais tėvai patys išprovokuioja savo vaikams alergiją, kai maniakiškai viską dezinfekuoja, nuolat šveičia namus. Taip jie išnaikina ne tik blogąsias bakterijas, bet ir gerąsias. Pastarosios mažiau atsparios.

"Jeigu nustatoma, kad vaikas alergiškas kuriam nors augalui ir prasideda to augalo žydėjimo sezonas, reikia vengti tų vietų, kur jis žydi. Patariame neiti į lauką, nevėdinti kambarių, jeigu už lango žydi alergiją sukeliantys augalai. Į kambarį gali patekti žiedadulkės ir sukelti alergijos paūmėjimą", – aiškina gydytoja I.Levickienė.

Alerginė reakcija – imuninės sistemos atsakas į dirgiklį, todėl reikia vartoti vaistus, kad imuninė sistema aprimtų. Labai sunkiais atvejais žmonės net emigruoja, kai ateina alergijų sezonas, nes reakcijos gali būti labai pavojingos.

"Kartais tėvai patys išprovokuioja savo vaikams alergiją, kai maniakiškai viską dezinfekuoja, nuolat šveičia namus. Taip jie išnaikina ne tik blogąsias bakterijas, bet ir gerąsias. Pastarosios mažiau atsparios," – persistengiančius tėvus drausmina gydytoja.

Vanduo saugo

"Laikantis pagrindinių asmens higienos taisyklių žarnyno infekcijų grėsmė yra minimali. Bet vaikai pamiršta plauti rankas. Suaugusieji turi priminti jiems, kad infekcijų yra ir smėlio dėžėje, ir parduotuvėje ant vežimėlių, žaidimų kambarių durų rankenų, visur", – primena gydytoja I.Levickienė .

Dar labai svarbu gerti daug vandens. Būtina su savimi jį nešiotis karštą vasaros dieną, kad neištiktų šilumos smūgis.

"Prakaituodami skysčius išgariname, o jų nepapildant – pakankamai negeriant vandens pradeda pykinti, skauda galvą, vemiama, pakyla temperatūra. Simptomai yra labai įvairūs ir priklauso nuo vaiko amžiaus bei jautrumo. Dėl šilumos smūgio ne vienas vaikas patenka į ligoninę", – gydytoja perspėja, kad tai labai pavojinga būklė.

Kai vaikui trūksta skysčių, išsausėja burnos gleivinė. Lūpos būna sausos, šiek tiek limpa. Vaikas tuo nesiskundžia, bet tėvai privalo pasirūpinti, kad jis gertų daugiau vandens. Kai pabąla, išsausėja liežuvis, tai rodo, kad skysčių labai trūksta.

"Jei vaikas per dieną į tualetą nueina vos tris kartus, tai rodo, kad trūksta skysčių ir organizmas pradėjo juos taupyti. Rimtai neįvertinus situacijos gali ištikti šilumos smūgis", – dar vieną pavojaus požymį įvardijo I.Levickienė.

Geriausia – nesirgti

Ar, vaikui susirgus, būtina skubėti į ligoninės skubios pagalbos skyrių? Atsakydama į šį klausimą vaikų ligų gydytoja aiškina, kad iš pirmo žvilgsnio ligos nustatyti neįmanoma.

"Atliekame tyrimus, vertiname vaiko būklę, stebime, ir kartais po valandos ar dviejų nebūna jokių pakitimų nei vaiko kraujyje, nei elgesyje. Kai karščiavimas tęsiasi ilgiau – parą ar dvi, reikia kreiptis į vaikų priėmimo skyrių, jei tai daryti pataria šeimos gydytojas.

Skubios pagalbos skyriuje visi vaikai apžiūrimi, įvertinama jų būklė, nepaisant, kad čia dirbančių medikų misija – teikti skubią pagalbą susirgusiesiems ūmiai, susižalojusiesiems, kai šeimos gydytojai yra nepasiekiami ar negali padėti", – aiškina vaikų ligų specialistė I.Levickienė.

Geriausia, kai vaikų nereikia guldyti į ligoninę, kai jie greitai pasveiksta. Žinoma, dar geriau, kai neserga.

Kaip gimė ši tradicija? Nežinomybe, baime ir kitomis patirtimis iš pirmosios išvykos su "Kauno diena" pasidalijo ats. ppt. Vytautas Žymančius bei LŠS atkūrėjai Stasys Ignatavičius ir Liutauras Trumpulis.

Pirmoji išvyka

1990 m. birželį iš Sąjūdžio tarybos istoriko Jurgio Okso sužinoję, kad bus švenčiamos 590-osios Žalgirio mūšio metinės, LŠS nariai nusprendė, kad turėtų ten dalyvauti ir Lietuvos atstovai.

Lietuvos nepriklausomybė atkurta buvo dar visai nesenai, 1990 m. kovo 11 d., o LŠS  tų pačių metų kovo 23 d. "Tada buvo įtemptas metas, valstybės dar kaip ir nėra, tarptautinių ryšių irgi dar nebuvo, o tuometinė Sovietų Sąjunga, kaip Arvydas Anušauskas savo knygoje "KGB visiškai slaptai" rašė, buvo nusitaikiusi į LŠS. Pirmas buvo krašto apsaugos departamentas, tada Valstybės saugumo departamentas ir tada LŠS. Iš Maskvos buvo direktyva sunaikinti šias organizacijas", – pasakojo S.Ignatavičius.

"Susisiekėme su tuomečiu užsienio reikalų ministru Valdemaru Katkumi ir pranešėme, kad norime dalyvauti tose iškilmėse. Mums leido vykti. Kitas etapas buvo pasienis. Pats Audrius Butkevičius, (tuometis krašto apsaugos departamento generalinis direktorius) sakė, kad mus praveš pro sieną. Prie jos stovėjo sovietų pasienio kariuomenė ir mūsų mažas vagonėlis su Lietuvos pasieniečiais. Gal trys ar keturi, neginkluoti, pasipriešinti negalėję mūsiškiai. Bet mus praleido, kitoje sienos pusėje mus pasitiko Lenkijos pasieniečiai, sėdome į autobusą ir pirmyn į Žalgirį", – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Pagarba Lietuvai

Pirma kelionė į užsienį, kur dėmesys buvo nukreiptas į ką tik išsilaisvinusios valstybės delegaciją. Šauliai, prisiminę šią patirtį, pasidavė emocijoms. Ašaros ir džiaugsmas nušvietė jų veidus pasakojant apie pirmosios išvykos akcentus.

Atvykęs į Žalgirio mūšio lauką, supranti, kad stovi ant žemės, kur žuvo tavo protėviai.

"Rytas. Stovime rikiuotėje, vėliava rankose, merginos nupynė ąžuolo vainiką. Nusileido sraigtasparnis ir išlipo Vytautas Landsbergis su Lenkijos prezidentu Lechu Wałęsa. Pamatę mus, jie priėjo, dėkojo, kad atvykome. Mes buvome pagerbti, kad Lietuva, po tiek metų priespaudos, okupacijos, atvyko kaip organizacija dalyvauti tose iškilmėse", – pasakojo S.Ignatavičius.

"Atvykęs į Žalgirio mūšio lauką, supranti, kad stovi ant žemės, kur žuvo tavo protėviai. Ir mums ten stovint, nuskambėjo pranešimas, kad atvyksta Lietuvos karinė delegacija. Lietuvos. Nors mūsų ten buvo vos šeši, mus pasitiko Lenkijos kariuomenės garbės kuopa ir jie atidavė pagarbą mūsų vėliavai bei mūsų rikiuotei. Ta pagarba buvo visai mūsų valstybei skirta, juk mes buvome laisvi. Ėjome iš paskos garbės kuopos, su ąžuolo vainiku, ir galvojame, kad pastatys mus kur nors kampe, o čia, mus atvedė prie pat paminklo, šalia garbės kuopos. Jausmas buvo neįtikėtinas. Olštyno arkivyskupas, sužinojęs, kad mes atvykome, pakvietė į svečius pietų. Tai nedidelei grupelei mūsų delegacijos", – prisiminimais dalijosi L.Trumpulis.

"Grįžtant aplankėme Majenburgo pilį, tai mūsų choristai ir visi kiti užtraukė "Ant kalno mūrai" ir "Milžinų kapai" magistro menėje, tas aidas, tas skambesys... Subėgo turistai, sužiuro, kas ten vyksta, o ten mes su savo vėliava stovime", – prisiminė Vyčio Kryžiaus kavalierius S.Ignatavičius.

Garbės savanoris, kariuomenėje tarnavęs septyniolika metų, šiuo metu vadovaujantis Kauno rinktinės jauniesiems šauliams, kapitonas V.Žymančius įsitikinęs, kad ir dabartiniam jaunimui būtina diegti patriotizmą.

"Sąmoningumas ir užsispyrimas vedė mus į nepriklausomybę, į laisvę. Mes esame pripažinti pasaulio, mes minimi didžiuosiuose pasaulio laikraščiuose, apie mus žino didieji pasaulio vadovai. Šauliai ypač daug dėmesio skiria jaunimui, kad nuo pat vaikystės būtų įdiegtas tas patriotizmas, tos gijos su istorija, nes būtent jie bus mūsų valstybės atstovai, kūrėjai, piliečiai. Tai labai svarbu. Pilietiškumas, patriotiškumas ir savanoriškumas – pagrindiniai Šaulių principai", – teigė jis.

LŠS archyvo nuotr.

Naujas epizodas

Lenkijoje liepos 15 d. švenčiama Kariuomenės šlovės diena. Tada ten suvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Europos. Tuo pat metu vyksta ir Žalgirio mūšio minėjimas.

"Mes organizuojame tas išvykas kasmet, vežamės ir jaunuosius šauliukus. Šiais metais važiavo Kauno, Tauragės rinktinės, taip pat vilniečiai, dauguma iš Šalčininkų rajono. Siekiame, kad ir jie labiau įsitrauktų į mūsų šaulių veiklą. Važiavome į Beržininkus, kur yra memorialas kariams, žuvusiems nepriklausomybės kovose. Pagerbėme Lietuvos ir Lenkijos žuvusius karius. Tą patį padarėme ir Seinuose, o vakare jau atvykome į Griunvaldą. Įsirengėme stovyklą, vėliau vyko vakaronė Vytauto Didžiojo stovykloje", – apie kelionę pasakojo S.Ignatavičius.

"Ten įkuriamas viduramžių miestelis, kalviai su priekalais, audėjai audžia juostas, puodus žiedžia. Taip pat vyksta riterių turnyrai, su kirviais, kalavijais, šaudymai. Atrodo, kad patenki į XIV–XV a. laikus. Sukuriama tokia atmosfera. Įdomus dalykas, kad šiame renginyje dalyvauja ir didžiojo kryžiuočių ordino magistras, kuris reziduoja Vienoje. Jis stovi su savo apsiaustu, stebi. Tai suteikia tų laikų emocijų", – įspūdžiais dalijosi L.Trumpulis.

"Istoriškai žinome, kad Žalgirio mūšis vyko 14 valandų, o inscenizacija trunka vos tris. Kiekvienais metais vyksta vis kito epizodo atkūrimas. Šiais metais buvo atkurta, kaip Lietuvos kariuomenė grįžta į mūšį. Kai Lietuva atsitraukė, paskui surengė pasalą ir smogė kryžiuočiams į sparną. Tai įdomu ir įtraukia, nes pamatai vieną epizodą ir smalsu išvysti, kas įvyks kitais metais. Todėl ir važiuojame. Jauniesiems šauliams tai įdomi istorinė pamoka", – pastebėjo S.Ignatavičius.

Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Lietuvos kariai, istorijos klubo nariai. Vytautą Didįjį vaidina majoras Donatas Mazurkevičius, Karininkų ramovės viršininkas.

Šiais metais parado nebuvo, bet LŠS atstovai dalyvavo rikiuotėje. Po kunigaikščio Jogailos brigados stovėjo šauliai su savo vėliava.

"Mes su jaunaisiais šauliais žygiavome per tikrąjį mūšio lauką, kur stovėjo ir kovėsi Lietuvos kariuomenė. Ėjome per Jogailos ir Vytauto vadavietes, taip pat aplankėme magistro žūties vietą bei paminklą. Mūsų jauniesiems atstovams šios ekskursijos labai patinka, jie domisi", – apsilankymo Griunvalde detales atskleidė L.Trumpulis.

"Ši istorinio įvykio rekonstrukcija reikalinga mūsų visuomenei. Ji parodo karo baisumą, kai turi žmogus prieš žmogų eiti su kardu ar ginklu. O kas tas eilinis žmogelis? Jie juk net nepažįsta vienas kito, o vis vien eina, kovoja. Įsivaizduokite – iš Žalgirio mūšio į Lietuvą grįžo tik kas antras karys. Istorijos mokytis reikia, kad tai nepasikartotų", – įsitikinęs L.Trumpulis.

Festivalį atidarė „Mažosios akacijos“ dalyviai. Skambi muzika, jauki atmosfera ir gausūs plojimai nestojo po kiekvieno pasirodymo.

Pasiklausyti dainuojamosios poezijos žmonės vyko autobusais, automobiliais, o buvo tokių, kurie nusprendė atminti ir dviračiais. Susirinkusios minios žmonių pasitiesė margus pledus ir pritūpė ant pievos šalia scenos. Kiti susėdo ant atsineštų sulankstomų kėdžių, o buvo ir tokių, kurie įsitaisė pakabintuose hamakuose tarp medžių.

Amžiaus ribos šiame festivalyje nebuvo: linksminosi ir vos ant mažų kojyčių išsilaikantys vaikai, su plačiomis šypsenomis gerai laiką leido jaunimas, ir garbaus amžiaus svečiai. Bardų muzikos entuziastai galėjo pasiklausyti įvairių programos dalyvių, kurie dalinosi vien geromis emocijomis.

Pirmieji pasirodymų akordai nuskambėjo kartu su dainų autoriumi ir atlikėju Mindaugu Briedžiu. Iš visos Lietuvos susirinkusius žmones šildė Bjelle su savo visai nauja kūryba, kalbėdama su auditorija atlikėja džiaugėsi festivalio jaukumu ir kvietė džiaugtis kiekviena akimirka. Po jos į sceną lipo charizmatiškas grupės „Atika“ įkūrėjas Darius Žvirblis.

Turbūt visgi tiesa, kad daugiausia dalinasi tie, kurie turi mažiausia. Branginkime vieni kitus.

Gerai žinomas ilgametis bardų atstovas Giedrius Arbačiauskas pradėjo pasirodymą su kūriniu „Vienaragis“, taip įtraukdamas klausytojus į magišką pasaulį, kurį sukūrė skambantys akordai. Aktorius Mindaugas Ancevičius kurstė žmones pasilinksminti, šokti ir gerai praleisti laiką.

Vakarui įsibėgėjus ant scenos pasirodė grupė „Kamanių šilelis“. Vokalistė pasakojo apie savo kelionę į Norvegiją, kur keliavo stabdant mašinas. Sustojęs Sirijos pabėgėlis, pavaišino keliauninkę pietumis. „Turbūt visgi tiesa, kad daugiausia dalinasi tie, kurie turi mažiausia. Branginkime vieni kitus“ , – atlikėja kvietė susirinkusius žmones.

Gediminas Storpirštis kartu su grupe pristatė savo naują albumą „Metų laikai“. Kaip pats apibūdino, šis albumas yra sudėtas iš dainų „paklydėlių“. Kai kurioms dainoms teko palaukti ir 30 metų, kad ten patektų.

Pasirodymai stebino vis labiau, ir toliau pasirodė grupė „Kiti kambariai“. Tai buvusios „Fojė“ grupės atlikėjų grupė, nusprendusi, jog reikia grįžti į sceną ir kurti toliau. Pasirodymas buvo toks emocingas ir pilnas energijos, jog vienu momentu būgnininkas atsistojo ir pripažino, kad pametė ritmą. Žmonės plojo, ir palaikė grupę, kol šie vėl užgrojo. 

Didžiąją dalį festivalio žmonės džiaugėsi šiltu, saulėtu oru, tačiau antroje vakaro pusėje prakiuro dangus. Ėmė lyti, bet tai bardų entuziastų neišgąsdino. Klausytojai buvo pasiruošę: traukė lietpalčius, skėčius, vieniems paprasto skėčio neužteko, todėl kompanijos slėpėsi po dideliais paplūdimiui skirtais skėčiais.

Vakaro pažiba tapo ilgus metus gerai žinomas bardas – Andrius Kaniava. Publika šoko ir dainavo kartu su juo.

Festivalio svečiai džiaugėsi ir toliau tęsiama tradicija Kulautuvoje. „Nemokamas renginys, nemokamas automobilių stovėjimas – tai džiugina. Sukurta puiki atmosfera pasibuvimui gamtoje su šeima“, – šypsenos neslėpė su dviem vaikais atvykusi Agnė.

Festivalio teritorijoje buvo galima rasti įvairių užsiėmimų, nuo vaikams skirtų pripučiamų batutų iki išmanaus veidrodžio – fotoaparato. Žmonės vaikščiojo tarp maisto autobusiukų ir prekybininkų palapinių, kur galėjo įsigyti papuošalų, aksesuarų, o taip pat ir bardų muzikinių albumų.

Šilumos smūgis. Kaip atpažinti?

Normali šuns temperatūra yra 38–39 °C laipsniai, matuojant rektaliniu būdu (per išangę). Tačiau dėl nevėdinamos patalpos, aukštos temperatūros lauke ar dehidratacijos (kai kūnas praranda tam tikrą kiekį vandens), kūno temperatūra gali pakilti ir sukelti šilumos smūgį. "Taip nutinka, kai šuniui pasidaro labai karšta arba jis susiduria su didesniu fiziniu krūviu, o vasarą yra dažnas šių dviejų priežasčių derinys", – teigia veterinarijos gydytoja L.Klimavičienė.

"Įtarimas, kad šuo gavo šilumos smūgį, t.y. smarkiai pakilo jo kūno temperatūra, turėtų kilti, jei gyvūnas pradeda tankiai lekuoti, sutrinka jo judesių koordinacija, keturkojis augintinis nebepaeina, tampa vangus. Jei gyvūnas pradeda riestis, atsiranda traukuliai, vadinasi, jau prasidėjo neurologiniai sutrikimai ir šuo gali greitai nugaišti", – perspėja L.Klimavičienė.

Nepalikime šuns automobilyje

JAV mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino – esant lauke +30 °C temperatūrai, automobilio vidaus temperatūra per pusvalandį gali pasiekti net +46 °C. Veterinarijos gydytoja perspėja, kad, esant dideliems karščiams, šuns negalima palikti automobilyje net ir 5 minučių. Net ir tuo atveju, jei automobilio langai praverti. Mat temperatūra automobilyje kyla žaibiškai ir šuo pradeda tankiau lekuoti, taip bandydamas apsisaugoti nuo perkaitimo. Mat ties tam tikra temperatūros riba centrinė nervų sistema nebesugeba savęs apsaugoti ir šuo gali pasijausti labai blogai.

"Pamatę paliktą per karštį gyvūną automobilyje, nelikite abejingi – pabandykite surasti jo šeimininką. Jei šeimininko nepavyko surasti, o matote, kad gyvūnas labai blogai jaučiasi, iškvieskite policiją, kad būtų galima suteikti reikiamą pagalbą", – aiškino L.Klimavičienė.

Saugios kelionės automobiliu

Suplanavę ilgesnę kelionę automobiliu su savo augintiniu, turėtumėte pasirūpinti, kad abiem, šeimininkui ir šuniui, būtų patogu. Pavyzdžiui, patogu pagirdyti šunį iš mažai vietos užimančio sulankstomo dubenėlio. Jei vešite savo augintinį transportavimo narve ar parūpinsite jam saugos diržą su petnešomis, apsaugosite jį nuo galimų sužeidimų, kurių gali pasitaikyti, pavyzdžiui, staigiai stabdant automobilį. Pravers ir specialus vėsinantis šuns kūną kilimėlis. Veterinarijos gydytoja įspėja – oro kondicionierių naudokite automobilyje saikingai, nes šunys, kaip ir žmonės, gali peršalti.

Pamatę paliktą per karštį gyvūną automobilyje, nelikite abejingi – pabandykite surasti jo šeimininką.

Šuns šeimininkai dažnai leidžia gyvūnui atvėsti, praverdami automobilio langą. Tuo pasinaudojęs šuo iškiša pro langą galvą. Pasak L.Klimavičienės, tai gresia jam ausų uždegimu, gali pasireikšti nerviniai sutrikimai, snukučio nervų paralyžius.

Anot veterinarijos gydytojos, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 11 straipsnyje rašoma, kad "Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų nereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Transporto priemonių konteineriai, kuriuose vežami gyvūnai, turi būti pakankamo ploto ir aukščio, atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, dydį ir planuojamos kelionės pobūdį." Nesilaikant šių įstatymų, už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Apgalvokite pasivaikščiojimus

Įkaitę dieną nuo saulės miesto šaligatviai – netinkama vieta ir laikas pasivaikščioti su šunimi. Promenadai mieste reikėtų rinktis vėsesnį paros metą. Jei išeinate su šunimi ilgesniam laikui, reikėtų pasiimti buteliuką vandens ir dubenėlį, kad gyvūnas galėtų atsigerti.

Eidami į parduotuvę, pagalvokite, kur paliksite šunį. L.Klimavičienė perspėja, kad kai kurių veislių šunims būti kaitroje yra labai pavojinga. Ypač šunims, turintiems buką nosį: mopsams, bokseriams, buldogams. Šių veislių atstovų kvėpavimo takai yra deformuoti, todėl jiems sunku per kaitrą.

Pavėsis prie šuns būdos

Jeigu jūsų augintinis gyvena kieme, voljere, būtina pasirūpinti, kad šuo turėtų pastogę nuo saulės, sniego, lietaus, o dvi voljero sienos būtų aklinos, suteikiančios gyvūnui užuovėją šaltuoju metų laiku. Šuns būda kieme neturėtų stovėti saulės atokaitoje – suraskime keturkojo augintinio būstui tokią vietą, kad jo, prirakinto prie būdos grandine, nesvilintų saulė, kad jis galėtų pasiekti pavėsį.

Anot veterinarijos gydytojos, prie būdos visada turi būti dubenėlis su šviežiu vandeniu, kuris turi būti kasdien keičiamas, nes šuo lakdamas jį suteršia. Kadangi vasarą dėl kaitros maistas genda greičiau, todėl tiek vanduo, tiek šuniui skirtas ėdalas turi būti keičiami, nes antraip keturkojis augintinis gali sunegaluoti.

Kaip padėti perkaitusiam gyvūnui?

Pastebėjus pirmuosius šilumos smūgio požymius, reikėtų veikti nedelsiant. "Grynas oras yra būtinybė perkaitusiam gyvūnui, tačiau taip pat labai svarbu atvėsinti jo kūną. "Uždėkite ant šuns galvos, kūno sušlapintą rankšluostį ar audinį. Perkaitęs gyvūnas tuo metu gali nelakti vandens, tačiau reikėtų pasistengti sugirdyti bent šaukštą. Vandens geriau duoti dažnai, bet po nedaug, nes per didelis kiekis gali sukelti vėmimą", – sakė L.Klimavičienė.

Veterinarijos gydytoja pataria – pavykus savo jėgomis atgaivinti gyvūną, reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką, kad būtų įvertinta gyvūno būklė ir suteikta tinkama pagalba.

Įkandimai, įgėlimai

Šiltomis vasaros dienomis šunys mėgsta tyrinėti gamtą ir kartais nukenčia nuo joje gyvenančių mažų gyvių – bičių ir erkių. Anot veterinarės L.Klimavičienės, keturkojai augintiniai susiduria ir su vapsvomis, uodais ar net gyvatėmis. Tokios akistatos gali baigtis nemaloniai, jei šuo yra alergiškas.

"Šuo kartais gali patirti ir dešimt įkandimų ar įgėlimų, tačiau niekas to nepastebės, nes nebus jokios keturkojo augintinio organizmo reakcijos. Tačiau reikėtų žinoti pirmuosius įkandimo ar įgėlimo požymius. Vienas pirmųjų požymių – tinimas. Dažniausiai pradeda tinti nuo tos vietos, kur buvo įgelta. Tad reikėtų tą vietą apžiūrėti. Jeigu yra geluonis, pasistengti jį ištraukti. Rimtesniais atvejais gali pradėti tinti snukutis ar net visas kūnas, gali pradėti kilti kūno temperatūra, gyvūnas pradės vemti. Jei gyvūnas alergiškas, tokie požymiai gali išryškėti per 1–2 val. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų suleista atitinkamų vaistų. Pastebėję pakitusį šuns elgesį, visada kreipkitės į specialistą, kad išvengtumėte skausmingų padarinių", – perspėjo L.Klimavičienė, kartu priminusi, kad, einant pasivaikščioti su šunimi gamtoje, reikėtų vengti nešienautų pievų, nes ten gali tykoti erkės, kurios gali užkrėsti gyvūną sunkiai pagydoma babezioze ar Laimo liga.

Jau 50 – oji Lietuvos karikatūrų paroda šiandien buvo pristatyta ir kauniečiams. Nacionalinė Lietuvos karikatūristų asociacija „Humour sapiens“ parodos duris atvėrė tą pačią dieną, kai prie Kauno pilies vyko Vyčio atidengimo ceremonija.

Net 33 dailininkų kurtos karikatūros vaizduoja Lietuvos istorijoje įsirėžusius įvykius, šių dienų aktualijas: emigraciją, dvigubos pilietybės klausimą, pilietiškumo stoką, sveikatos apsaugą, korupciją, tarptautinius santykius. Visgi parodoje galima pamatyti šiek tiek daugiau nei 100 karikatūrų. Karikatūristas Edmundas Unguraitis pristatė eksponuojamus piešinius ir pakvietė kauniečius pažvelgti į Lietuvos šimtmečio istoriją su humoru bei satyra.

Parodos metu vyko balsavimas, po kurio turėjo būti išrinktas geriausiais karikatūristas. „Na ir tas Vytis... pešėsi, pešėsi, ir pasiėmė jį Kaunas. Ir mes, karikatūristai, negalėjome nepamatyti šios idėjos. Negalėjome palikti nuošalyje, todėl paėmėme bent vieną detalę ir ją mes padovanosime tam, kurį išrinks parodos lankytojai“. Parodos svečiai vaikščiojo ir dairėsi po skirtingas emocijas keliančius kūrinius – jie užrašė ir įsimintiniausių darbų autorių pavardes, o suskaičiavus atiduotus balsus buvo paskelbtas nugalėtojas. Daugiausiai balsų surinkusiam parodos kuratoriui Jonui Varnui buvo įteikta „Vyčio pasaga“.

„Esminė klaida, padaryta gaminant šį žirgą, tai jo raitelio veidas. Ten turėtų būti mero veidas. Jis turėtų būti keičiamas kaskart, kai išrenkamas naujas meras. Juk gali būti išrinkta ir moteris, arba galbūt vėl išsirinksite, pavyzdžiui, Šustauską, juk taip gražiai ta barzda raiteliui atrodytų“, – humoro nestokojo J. Varnas.

Paroda bus galima gėrėtis beveik visą vasarą, o E. Unguraitis tikisi, jog karikatūristų parodos į Kauną grįš ir kitais metais. Apsilankę Kauno miesto muziejuje, Tautinės muzikos skyriuje, galėsite susipažinti ir su kitais parodos dalyvių darbais.

Parodos dalyviai: Alvydas Ambrasas, Vincas Bareikis, Antanas Bartašiūnas, Vladimiras Beresniovas, Ilja Bereznickas, Jurijus Dobrovolskis, Rimantas Dovydėnas, Vidmantas Eidukaitis, Raimondas Franckevičius, Andrius Gruzdaitis, Šarūnas Jakštas, Antanas Jankauskas, Alvydas Jonaitis, Martynas Juchnevičius, Juozas Juozapavičius, Vladas Kudaba, Jonas Lenkutis, Ojaras Mašidlauskas, Saulius Medžionis, Mindaugas Milinavičius, Amalijus Narbutas, Justina Puidokaitė, Kęstutis Šiaulytis, Rusnė Šimulynaitė, Algimantas Snarskis, Gintautas Stankevičius, Edmundas Unguraitis, Ramūnas Vaitkus, Jonas Varnas, Evaldas Vėgėlė, Rolandas Vičys, Adomas Žilinskas, Jokūbas Zovė.

Prasidėjus spektakliui, žiūrovus pasitiko karaliaus Mindaugo balsas: „Čia aš. Karalius Mindaugas. Dabar aš kalbu su jumis <…>“, kuris iš karto prikaustė žiūrovų dėmesį. Žiūrovai rinkosi Kauno pilies amfiteatre, kiti pasirinko prisėsti čia pat tiesiog ant slėnio šlaito.  Pilies slėnyje Nuo mažiausių mažylių iki garbaus amžiaus teatro entuziastų, būriavosi, jog pamatytų ir išgirstų žymius aktorius, ir režisieriaus darbą apie Lietuvos istoriją.

Nors diena buvo šilta, tačiau atėjus vakarui, oras ženkliai pasikeitė. Saulei nusileidus, pakilo vėjas ir oro temperatūra (www.gismeteo.lt duomenimis) nukrito iki +14°C. Vieni žiūrovai gaubėsi pledais ir skraistėmis, kiti buvo pasiruošę vakarui ir apsirengę šiltesne apranga. Tačiau, dalis žiūrovų nusprendė išeiti dar spektakliui nepasibaigus. Paklausus, kodėl nepasilieka iki galo, dvi garbaus amžiaus moterys teigė, jog tokios oro sąlygos, atviroje erdvėje, be užuovėjos ar kitokios pastogės, nėra tinkamos. „Na, mums tai jau tikrai per šalta. Visai kojų nejaučiu, matėme ir daugiau išeinančių žmonių“ – teigė viena iš pašnekovių.

Pagal XX a. pradžios latvių dramaturgo Mārtiņšo Zīvertso tragediją „Valdžia“ pastatytas spektaklis pasakojo apie karaliaus Mindaugo vadovavimo laikotarpį, išdavystę bei meilę jo žmonai Mortai. Auditorija galėjo pasinerti į senosios Lietuvos laikotarpį ir įsigilinti į to meto filosofines valdžios problemas. Džiugo Katino vaizdo instaliacija ant Kauno pilies bokšto nutiesė tiltą tarp senovinio įvaizdžio ir šiuolaikinių technologijų. Rodomi istoriniai vaizdiniai patraukė žiūrovų akį, kai kurie ėmė tyliai šnabždėti apie įdomų spektaklio paįvairinimą, kiti traukė išmaniuosius telefonus, ėmė filmuoti.

Paskutinio pasirodymo metu skambėjusios Maironio tautiškos giesmės „Lietuva brangi“ akordams, visi kauniečiai pakilo iš savo kėdžių ir sėdimų vietų. Kas tyliai pagerbė giesmę, o kas niūniavo kartu, tačiau visi jautėsi lyg vieninga, stipri tauta.

 „Orion Tri-Fun“ organizatoriai po pernai metų sėkmingų varžybų nusprendė, jog tradicija bus pratęsta. Kaip ir pernai, dalyviai plaukė 200 m., dviračiu minė 10 km., o baigė varžybas 2,5 km. bėgimu.

„Mes sustabdėme registraciją ties 250 dalyvių, bet kadangi prigaminome daugiau medalių, todėl paskutinę dieną leidome dar daugiau dalyvių užsiregistruoti. Lyginant su pernai metais, tai dalyvių turėjome beveik dvigubai daugiau,“ – apie varžybas kalbėjo renginio organizatorius Dovydas Valiuška.

Vakaras buvo saulėtas,  o sukaitusius sportininkus gaivino lengvas vėjelis,  vandens temperatūra siekė apie 20 laipsnių.  „Tokio oro ir tikėjomės, nes kiekvienais metais per Jonines lyja, o po to oras taisosi. Tai to ir tikėjomės, kad oras bus palankus dalyvauti varžybose“, – besijuokdamas apie užsakytą orą pasakojo D. Valiuška.

Organizatorius nerimavo dėl mašinų srauto. Dėl šalia vykusio koncerto į Pažaislio vienuolyną plūdo daugybė automobilių, todėl dalyviams buvo sudėtingiau pravažiuoti dviračių trasą, nes kelią blokavo apsisukinėjantys vairuotojai. „Tikimės, kad kitais metais galbūt pavyks pakelti renginį į aukštesnį lygį. Uždarius gatvę, būtų  daug saugiau dalyviams. O dalyviai domisi, nori, pažiūrėkit, kiek pritraukėme dalyvių trečiadienio vakarą, po darbų. Tai tikrai parodo, jog žmonės nori aktyviai leisti laiką", - viltingomis idėjomis dalinosi sporto entuziastas, triatloninkas.  

Monika Juodeškaitė ir vėl triumfavo Tri – fun varžybose. Trasą ji įveikė per 33 min. 59 sek. taip pagerindama pernai metų laiką net 2 min. 45 sek. (pernai finišo laikas buvo 36 min. 44 sek.). „Smagu laimėti, bet dar smagiau yra dalyvauti. Todėl ir yra Tri-fun, o ne olimpinė distancija. Smagu bėgioti savo mieste, smagu matyti tiek susirinkusių žmonių“, – su plačia šypsena, puikiomis emocijomis besidalinanti lengvaatletė apibūdino vykusias varžybas. Tik pernai metais pradėjusi domėtis triatlono sporto šaka, sportininkė džiaugiasi, jog šiems metams pasiruošti ir trasą įveikti buvo daug lengviau. 

Tarp dalyvių pasitaikė ir linksmai nusiteikusių triatlonininkų. Jie apsirengė įdomiais kostiumais, aprangomis. Kodėl? Nes taip norėjo palaikyti ir pagelbėti sveikatos ir integracijos klubui „Sauliukas“. Aktyvus sporto entuziastas Mindaugas Šatkus atkeliavo užsisegęs raudoną skraistę ant pečių ir užsidėjęs gladiatoriaus šalmą ant galvos. Apie varžybas jis kalbėjo  su plačia šypsena veide. „Superinės nuotaikos, mes labai patenkinti. Kaune yra didžiausia laimė tokiame renginyje dalyvauti. Po pernai metų aš užsikabinau ant triatlono. Man šis antras kartas tikrai simbolinis, ir kitais metais tikrai irgi dalyvausiu“, – sportininkas dalijosi savo emocijomis.

Prie finišo linijos laukė palaikymo komandos ir šeimos nariai su draugais, šūkaujantys ir garsiais plojimais palaikantys atbėgančius dalyvius. Laukiant ir paskutinės dalyvės, minios netilo ir palaikė kiekvieną sportininką.

Rezultatai:

Vyrai:

1. Titas Pumputis - 31 min. 25 sek.

2. Kasparas Žiūraitis - 31 min. 55 sek.

3. Mantas Bartkus - 32 min. 37 sek. 

Moterys:

1. MonikaJuodeškaitė - 33 min. 59 sek.

2. Emilė Steponėnaitė - 38 min.17 sek.

3. Viktorija Kalvelytė - 39 min. 59 sek.

Komandos:

1. Colibri Cycling Team - 30 min. 7 sek.

2. Sauliukas - 33 min. 5 sek.

3. Intrac - 33 min. 47 sek.

Šįmet sukanka 20 metų, kai eidamas 64-uosius metus, 1998-ųjų liepos 1 dieną, buvo žiauriai nužudytas kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcininkas Ričardas Mikutavičius (1935 vasario 26 d.-1998 m. liepos 1 d.).

Norėdama paminėti poeto gyvenimą, visuomeninė organizacija „Consilia Academica“ kartu su Kauno miesto savivaldybe, Aleksandro Stulginskio universitetu bei Maironio lietuvių literatūros muziejumi birželio 26–27 dienomis pakvietė prisiminti šią iškilią asmenybę ir drauge pagerbti R. Mikutavičių.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje buvo pristatyta R. Mikutavičiaus knyga „Pamokslai ir mintys 1994-1998 metai – Dievo ir savęs link“.

Aleksandras Rubinovas pristatė renginį ir apibūdino kunigą kaip vieną artimiausių savo draugų, kaip žmogų be ribų ir apimantį viską. Jis perskaitė R. Mikutavičiaus jam įteiktą eilėraščių ciklą apie lietų. Aktorius taip pat pristatė porą pamokslų iš pristatytos kunigo knygos.

Tarybos pirmininkas Leonardas Kairiūkštis, atstovaujantis „Consilia Academica“, pasidžiaugė visuomenės šviesuliu, vedusiu žmones į tikėjimą.

Kunigo sūnėnas prisiminė apie dėdės laidotuvių dieną: „Kai vežė karstą per miestą, visi žmonės klūpėjo ir meldėsi, jį gerbė. Tai kažką sako, koks jis buvo. Jis buvo ne bažnyčios kunigas, jis buvo jūsų visų kunigas“.

„Jis buvo daugiau pasaulietis, nei kunigas. Jis atjausdavo kiekvieną sutiktą žmogų. Jis eidavo laisvės alėja ir vos ne kas dešimtas žmogus su juo sveikindavosi, jis ranką paduodavo, apkabindavo“, – apie kunigą kalbėjo ilgametis jo draugas Vytautas Motiejūnas.

Birutė Vaišnienė, knygos sudarytoja, kreipėsi į auditoriją, kaip pati sako, jog kreiptųsi pats R. Mikutavičius: „Mano mieli, mano brangūs, kaip aš jūsų visų pasiilgau“.

Apie kunigą, poetą R. Mikutavičių kalbėjo ir solistė Rita Preikšaitė, pianistės Rūta Blaškytė ir Ina Vaičienė.

Nostalgijos apimta publika plojo, verkė ir pritarė kalbantiesiems.

Kunigavimas Kaune

R. Mikutavičius mokėsi Kauno 15-oje pradinėje mokykloje, ketvirtojoje berniukų gimnazijoje. 1953 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1958 m. įšventintas į kunigus. 1963 m. apgynė disertaciją teologijos licenciato moksliniam laipsniui.

Kunigavimo pradžia – Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Nuo 1989 m. dirbo kunigu Kauno Vytauto Didžiojo, Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiose, Aleksoto koplyčioje.

Dėstė filosofines disciplinas Kauno medicinos universitete, LŽŪU ėjo kapeliono pareigas (Akademijos miestelis – paskutinė kunigavimo vieta).

Apdovanojimai

1992 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos narius. 1994 m. išrenkamas Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nariu. 1991 m. už humanitarinę veiklą apdovanotas Izraelio vyriausybės premija. 1992 m. už publicistinę veiklą apdovanotas Prano Dovydaičio premija. 1992, 1994, 1995, 1996 m. išrinktas populiariausiu Kauno miesto žmogumi. 1993 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.

Kunigo nužudymas

1998 metais birželio 30 d. sukrėtė žinia, jog kunigas dingo iš savo namų. Iš jo namų taip pat dingo antikvariniai paveikslai ir meno kūriniai, kurių dalis vis dar nerasti. Pusantrų metų užtrukęs tyrimas atskleidė, jog kunigas, kolekcionierius buvo apsvaigintas ir nuskandintas Nemune, kur ir buvo rasti jo palaikai. Tačiau radus palaikus, jis nebuvo palaidotas kaip kunigas, nes kūnas nebuvo atpažintas. Tik išaiškinus visas nužudymo aplinkybes, R. Mikutavičius buvo deramai palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

R. Mikutavičiaus atminimas

2000 m. lapkričio 30 d. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. 2001 m. lapkričio 29 d. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Arūnas Sakalauskas). 2004 m. vasario 27 d. prie namo Laisvės alėjoje, kuriame paskutiniuosius gyvenimo metus praleido kunigas, atidengta paminklinė lenta (skulpt. Arūnas Sakalauskas). 2005 m. vasario 27 d. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje atidengta paminklinė lenta (skulpt. Vladas Žuklys). A. Stulginskio universiteto koplyčioje įrengtas R. Mikutavičiaus bareljefas (skulpt. Algimantas Šlapikas).

Daugiau renginių R. Mikutavičiui atminti:

Birželio 27 d.

15 val. – R. Mikutavičiaus atminimui skirtos parodos atidarymas (ASU centrinių rūmų fojė, Studentų g. 11, Kauno rajonas, Akademija)

15.30 val. – vietos, kurioje kunigas R. Mikutavičius planavo pastatyti bažnyčią, lankymas (ant Nemuno šlaito, Kamšos draustinis, Kauno rajonas, Akademija)

16 val. – Šv. Mišios, R. Mikutavičiaus eilių ir ištraukų iš naujos pamokslų knygos „Pamokslai ir mintys 1994-1998 metai – Dievo ir savęs link“ skaitymas (ASU koplyčia, Jaunimo g. 4, Kauno rajonas, Akademija)