„Prezidentas to nelabai bijo slėpti... tas, pavadinkime, jo elektoratas, kuriam jis ir siunčia tam tikras žinutes. Ar tai, kas susiję su skiepais, ar su kitais socialiniais klausimais. Tos žinutės buvo labiausiai skirtos tam, kur piketuos prie Seimo“, – parlamente po prezidento metinio pranešimo žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Konservatorių pirmininkas įvertino ir metinio pranešimo metu nuskambėjusį G. Nausėdos pasisiūlymą padėti valdantiesiems ir opozicijai atrasti dialogą po to, kai vieni kitiems oponuojantys parlamentarai susiginčiję susėdo į skirtingas posėdžių sales. Jo teigimu, iniciatyva gera, tačiau prezidentui, kaip jau parėmusiam opoziciją, padėti ieškoti dialogo būtų sunku.

Tos žinutės buvo labiausiai skirtos tam, kur piketuos prie Seimo.

„Tradicija Lietuvoje buvo tokia, kad valstybės vadovai dalyvaudavo dialoge. Būtent arbitro pozicija, kuri leidžia abiem pusėms priartėti ir rasti sutarimą. Kol kas dar to nepavyko“, – teigė G. Landsbergis.

Anot politiko, veikiausiai tai lėmė prezidento „orientacija į artėjančius rinkimus“ ir „susitapatinimas su opozicinėmis jėgomis“.

„Dialogui tai tikrai nepadeda. Jis atsistoja aiškiai į vieną pusę ir tada tas dialogas... Mums tada reikia diskutuoti ir su opozicija, ir su toje pačioje pusėje esančiu prezidentu“, – teigė G. Landsbergis.  

Prezidento kritika dėl Taivano išsakyta galbūt neturint visos informacijos 

Prezidento G. Nausėdos kritika dėl Vyriausybės veiksmų, reaguojant į Kinijos atsaką dėl Taivaniečių atstovybės, išsakyta galbūt neturint visos informacijos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Skaitydamas metinį pranešimą Seime valstybės vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad valdantieji nebuvo pasirengę atsakomiesiems Pekino veiksmams ir rėmėsi prielaida, jog „Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje“.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko teigimu, Kinija grasino imtis tam tikrų priemonių prieš kitas šalis, kurios bendradarbiaus su Lietuva, tačiau „šito nėra“.

„Prezidentas tą pasakė lygtai tai būtų faktas, bet buvo grasinimas, tačiau Europos Komisija ir tam tikrų valstybių labai aktyvi veikla, ir mūsų partnerių aktyvi veikla, visų pirma, JAV ir Vokietijos veikla, sustabdė bet kokį Kinijos mėginimą spausti trečiąsias valstybes“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Užsienio politikos nuoseklumas

Valdančiųjų lyderis atkreipė dėmesį, kad šalies vadovas kalboje ne kartą pakartojo, kad Lietuvos saugumas stovi „ant kelių pamatinių akmenų, vienas iš jų yra transatlantiniai santykiai“, tai pat svarbi vertybinė politika.

Jis teigė su tuo sutinkantis, tačiau pabrėžė, jog tokie patys principai turi būti taikomi tiek kalbant apie kaimynus, tiek apie toliau nuo Lietuvos esančias šalis.

„Jeigu mes kalbėtume apie mūsų paramą Taivanui, tai jis kyla iš lygiai ten pat – iš transatlantinio ir vertybinio akmens. Matyt, čia būtų sunku paaiškinti užsienio politikos nuoseklumą, kai vienais klausimais sakytume, jeigu klausimas yra šimtas kilometrų nuo Lietuvos sienos, mes esame vertybiški, jeigu tai yra tūkstantis kilometrų, (...) tada mes turime kitus interesus“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Jeigu mes kalbėtume apie mūsų paramą Taivanui, tai jis kyla iš lygiai ten pat – iš transatlantinio ir vertybinio akmens.

„Aš matyčiau čia nuoseklumo poreikį ir man ta pirmoji kalbos dalis, vis dėlto, ji visiškai atitinka, kaip Vyriausybė ir aš asmeniškai, matom užsienio politikos prioritetus ir kaip juos dėliojam“, – pridūrė jis.

Pernai rudenį Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, Pekinas apribojo diplomatinius santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą.

Mato kaip arbitrą

Kalbėdamas apie šalies vadovo kritiką dėl įtampos Seime, G. Landsbergis teigė sutinkantis su situacijos įvertinimu. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad prezidentas labiau save sieja su opozicinėmis jėgomis.

„Dialogui tai tikrai nepadeda, kad atsistoja aiškiai į vieną pusę. Tada (...) reikia diskutuoti ir su opozicija, ir su toje pačioje pusėje esančiu prezidentu“, – sakė jis.

Anksčiau G. Nausėda yra sakęs, kad susiskaldymą Seime lėmė beatodairiški valdančiųjų veiksmai, „buldozerio principai politikoje“.

Skaitydamas metinį pranešimą, jis teigė, jog dialogui reikalinga „visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą“.

„Na, tradicija tokia buvo Lietuvoje, valstybės vadovai dalyvaudavo dialoge ir užimdavo tą arbitro poziciją, kuri leidžia abiem pusėm priartėti prie centro ir rasti sutarimą“, – sakė G. Landsbergis.

Jis teigė galintis suprasti kritiką valdantiesiems, tačiau pabrėžė, jog „sunku vairuoti Vyriausybės laivą, kuomet plaukiam per tokią sraunią upę ir kurioje yra tiek daug akmenų“, omenyje turėdamas krizes, kurių sąlygomis tenka dirbti, pavyzdžiui, karą Ukrainoje.

„Ne visi sprendimai gali būti iš karto savaime aiškūs, paaiškinti, suprantami ir suvokiami. Tą galiu aš sau prisiimti ir manau, kad didelė dalis Vyriausybės tą ir prisiims“, – svarstė jis.

Ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime prezidentas G. Nausėda pažymėjo, kad jo, kaip valstybės vadovo, pareiga yra prisidėti, jog tarp konfliktuojančių bei skirtingose salėse posėdžiaujančių valdančiųjų ir opozicijos atsirastų dialogas.

„Mano, kaip valstybės vadovo, pareiga – padėti dialogui. Tačiau tam reikalinga visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą. Kol kas to pasigendu“, – sakė G. Nausėda, prieš tai pažymėjęs, kad jam svarbu, jog jo metinio pranešimo pasiklausyti į vieną salę susirinko tiek pozicija, tiek ir opozicija.

Trečiojo savo metinio pranešimo metu šalies vadovas sukritikavo esamą situaciją žemės ūkio, sveikatos, finansų sektoriuose. Kritikavo Vyriausybės sprendimus dėl Taivaniečių atstovybės bei tai, kaip buvo susitvarkyta su pandemijos sukelta krize.

Visgi su tokiu laikinojo partijos pirmininko vertinimu nesutinka ir kreipimąsi į KT pasirašęs socialdemokratas Julius Sabatauskas, tvirtinantis, kad nėra jokių įrodymų, jog senoji merų rinkimų tvarka būtų palanki vienai partijai.

Jonavos meras akcentuoja, kad jo nuomone, tiesioginis merų rinkimų būdas yra tinkamas ir pasiteisinęs, bei leido susiformuoti gerai tradicijai. Todėl M. Sinkevičiaus teigimu, Konstituciniam Teismui nutarus, kad dabar galiojantis merų rinkimų būdas visgi prieštarauja Konstitucijai, LSDP sieks inicijuoti Konstitucijos keitimą.

Laikinojo LSDP pirmininko nuomone, pagrindinis konservatorių motyvas kreiptis į KT nebuvo noras išgirsti teisininkų išvadas ir padėti tašką dėl šio klausimo, o būtent siekis grąžinti senąją tvarką. Įtarumą dėl šios iniciatyvos Jonavos merui sustiprino ir tai, kad valdantieji Seime iniciavo rinkimų peržiūros darbo grupę, kuria neva siekia „žaidimo taisykles pritaikyti sau“.

„Aš jaučiu, kad nėra vienodo matymo, ir greičiausiai tie, kurie adresavo tą klausimą Konstituciniam Teismui, adresavo ne šiaip dėl teisės ir noro žinoti, o dėl noro grįžti atgal“,– Eltai kalbėjo M. Sinkevičius.

Iniciatorius yra konservatorių atstovas ir buvęs Kauno meras, kuriam savivaldos rinkimai nesusiklostė ir, matyt, tada atsirado interesas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Jo įtarumo dėl valdančiųjų siekių nesumažina ir tai, kad tarp kreipimąsi pasirašiusių parlamentarų yra ir trys LSDP frakcijos nariai: frakcijos seniūnas Algirdas Sysas bei Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė. Jonavos meras sakė, kad parašus padėjo vos keli frakcijos nariai, ir jis nesiima vertinti, kokie buvo jo bendrapartiečių motyvai.

„Tie pasirašiusieji trys asmenys, jie, matyt, turi savo argumentaciją ir jų, matyt, pačių reiktų klausti, kokiais tikslais, ar žinojimo ar kitais, jie pasirašė. Kiek pamenu, pasirašiusiųjų yra per 40 ir ten tikrai yra marga politinė kompozicija norėjusių kreiptis į KT“, – teigė M. Sinkevičius, pabrėždamas, kad kreipimosi iniciatorius yra būtent TS–LKD narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Iniciatorius yra konservatorių atstovas ir buvęs Kauno meras, kuriam savivaldos rinkimai nesusiklostė ir, matyt, tada atsirado interesas kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – apie tikruosius konservatorių motyvus kreiptis į KT svarstė M. Sinkevičius.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

J. Sabatauskas turi kitą nuomonę

Visgi ne visi socialdemokratų partijos nariai iniciatyvoje kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tiesioginių merų rinkimų tvarkos įžvelgia TS-LKD norą susikurti jiems palankią rinkimų sistemą. Seimo LSDP frakcijos narys J. Sabatauskas teigia, kad ir pagal dabartinę tvarką yra išrenkama nemažai konservatorių merų, todėl daryti išvadą, kad senoji rinkimų tvarka jiems būtų kur kas palankesnė, jo nuomone, negalima.  

„Yra ne vienas konservatorius, kuris yra meras. Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajono, Šakių rajono. O ką jau kalbėti apie ilgaamžį, kaip aš juokiuosi, „nepaskandinamą“, Pasvalio merą, kuris yra meru nuo 1990 m. be jokių pertraukų“, – Eltai kalbėjo J. Sabatauskas.

Socialdemokratas teigia, kad paties A. Kupčinsko noro grįžti prie senosios rinkimų tvarkos jis negali atmesti. Tačiau J. Sabatauskas pažymi, kad buvusiam Kauno merui net ir pralaimėjus merų rinkimus, galiausiai pavyko gauti parlamentaro mandatą.

„Asmeniškai dėl Kupčinsko aš negaliu ginčytis. 2015m. jis iš tiesų pralaimėjo tuos tiesioginius merų rinkimus, bet užtai jis pats paskui pakliuvo į Seimą. Kaip ten sakoma: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – juokavo socialdemokratas.

Jis atmetė ir laikinojo LSDP pirmininko samprotavimus, kad kreipimąsi pasirašę asmenys taip neva siekia sugrąžinti senąją rinkimų tvarką.

„Buvo daug užduota klausimų, tai aš dėl kitų motyvų pasirašiau“,– tvirtino J. Sabatauskas, pridurdamas, kad jis pats tiesioginių merų rinkimų tvarkoje nemato prieštaravimo.

Ragina tiesioginius merų rinkimus įtvirtinti Konstitucijoje

M. Sinkevičius tiesioginius merų rinkimus ragina įtvirtinti Konstitucijoje.

Tokią poziciją jis išsakė pirmadienį Prezidentūroje vykusioje spaudos konferencijoje, dar prieš Konstituciniam Teismui paskelbiant, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

„Tikėtina, kad toks jis bus (KT sprendimas – BNS). Manau, kad tai turės galimų neigiamų pasekmių. Jeigu bus grįžta į seną rinkimų sistemą, matyt, turėsim netvarias savivaldas su galbūt merų pasikeitimas per kadenciją, turint tris ar keturis skirtingus merus“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Politikų rankose galimybė de facto padaryti de jure – padaryti Konstitucijos pataisas, įteisinant tiesioginius merų rinkimus. Aš tikiuosi, kad tas bus padaryta“, – pridūrė jis.

Savivaldybių asociacijos prezidentas taip pat teigė manantis, kad jei bus grįžta prie senosios sistemos, dėl to gali nukentėti ir rinkimų į savivaldybių tarybas aktyvumas. Jis taip pat pabrėžė nematantis argumentų, kodėl tokie rinkimai būtų nepasiteisinę.

„Turiu lūkestį, kad visos partijos – ne tik valdančioji dauguma ar opozicija – sutars, kad mums reikia konstitucinio pokyčio“, – sakė Jonavos meras.

Mato norą imtis rinkimų įstatymų peržiūros

M. Sinkevičius šiuo metu – ir Lietuvos socialdemokratų partijos laikinasis pirmininkas.

Jis vėliau pirmadienį išplatintame pranešime teigė, kad tiesioginiai mero rinkimai „užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą“.

„Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas“, – cituojamas M. Sinkevičius.

Visas šis fonas, tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose.

Pasak politiko, Konstitucinio Teismo sprendimas yra nekvestionuojamas ir jį reikia vykdyti, tačiau laikinasis socialdemokratų vadovas atkreipia dėmesį, kad šio klausimo nagrinėjimo pagrindiniai iniciatoriai – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai.

„Kreipimasis į KT, matyt, buvo sąmoningas konservatorių atstovų (o jų priekyje – buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas) noras, kad toks merų rinkimų būdas būtų panaikintas. Greičiausiai jų tikslas yra grįžti prie buvusios rinkimų tvarkos“, – sakė M. Sinkevičius.

Anot jo, vis daugiau „viešų ir neviešų ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros“.

„Valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad renkant Seimą reikia atsisakyti vienmandačių, parlamentą rinkti tik balsuojant už partijų sąrašus. Taip pat šalia keliamas klausimas, ar prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų dalyvauti Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. Visas šis fonas, tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose“, – teigė Jonavos meras.

Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“.

Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

„Aš matau vieną labai įdomią Šimonytės arba pačios valdančiosios koalicijos tendenciją... Į kertines sunkiausias pozicijas ministerijose yra statomi nepartiniai žmonės, kurių, jeigu ką, bus galima be didelių politinių aukų atsisakyti“, – „Žinių radijui“ sakė socialdemokratas.

Anot jo, būtent Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamose srityse artimiausiu metu laukia kone didžiausi iššūkiai politikams.

Į kertines sunkiausias pozicijas ministerijose yra statomi nepartiniai žmonės, kurių, jeigu ką, bus galima be didelių politinių aukų atsisakyti.

„Žemės ūkio ministerija tikrai bus minų laukas dėl žaliojo kurso ir ekonomikos transformacijos, kurios gairės ir mados ateina iš ES. Ten daug sprendimų, kuriuos reikės padaryti ir ne visi jie bus populiarūs. Lygiai taip pat Sveikatos apsaugos ministerija. Čia atviru laužu ir atvira ugnimi liepsnoja tiek pandemijos situacija, tiek sisteminiai iššūkiai. Todėl tiek ponas Dulkys, tiek ponia Miniataitė yra saugūs (politiniai – ELTA) pasirinkimai: jeigu nepasiteisina technokratas, be didelės kančios jo yra atsisakoma ir imami kiti“, – samprotavo politikas, akcentuodamas, kad analogiškos praktikos buvo realizuotos Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.

„Taip buvo Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, pirmiausiai krito tie, kurie buvo ne politikai, o technokratai“, – apibendrino G. Paluckas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio rytą susitiks su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte. Kaip yra informavusi Prezidentūra, susitikimo metu turėtų būti aptartas Vyriausybės formavimas. Šalies vadovas taip pat turėtų pranešti, kurie I. Šimonytės pasiūlyti kandidatai į ministrus Prezidentūros filtrų nepraėjo. 

Viešojoje erdvėje kalbama, kad šalies vadovui netiko į sveikatos apsaugos ministrus siūloma Arūno Dulkio ir į susisiekimo ministrus teikiamo Kasparo Adomaičio kandidatūros.

Dėl opozicijos lyderio sprendimai galėtų būti priimti kitąmet 

Seimo opozicijos lyderis galėtų būti išrinktas kitų metų pradžioje, sako Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis G. Paluckas.

„Kalbant apie opozicijos lyderį, jis gali atsirasti tik tuomet, kai viskas nusistovės. Kai opozicija bus opozicija, pozicija bus pozicija, bus Vyriausybės programa patvirtinta, matysime, kas ką daro. Tada opozicija galės suformuoti savo alternatyvią darbotvarkę“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

„Kol kas tai yra sumaištis, postų dalybos. Tik po Naujųjų metų, pavasario sesijoje, galėsim spręst klausimą iš esmės dėl opozicijos lyderio“, – pridūrė jis.

Šiaip turėti opozicijos lyderį, kuris tiesiog šūkautų per mikrofonus ilgesnį laiką nei paprastas Seimo narys pagal statutą, nėra jokios prasmės.

Anot politiko, šiuo metu parlamente yra paradoksali situacija, kai dabartinė opozicija negali kritikuoti Vyriausybės siūlymų, nes juos rengė dalies dabartinės opozicijos atstovai.

„Šiandien turim keistą situaciją, kai laikinoji Vyriausybė, bebaigianti savo pareigas, jos frakcija yra opozicijoje. Taip gaunasi, kad daugelis sprendimų, kurie ateina į Seimą vis dar iš inercijos, lyg ir turėtų būti kritikuojami iš opozicijos, bet jie negali būti kritikuojami, nes dalis opozicijos juos rengė. Tuo tarpu kritikuoja naujieji valdantieji, kurie turi išeiti iš opozicinės kritikos režimo ir pradėti teikti siūlymus“, – komentavo G. Paluckas.

Jis pridūrė, kad renkant opozicijos lyderį „turi būti aplinkybės, turi būti bendra opozicijos programa, siekis“.

„Šiaip turėti opozicijos lyderį, kuris tiesiog šūkautų per mikrofonus ilgesnį laiką nei paprastas Seimo narys pagal statutą, nėra jokios prasmės“, – kalbėjo G. Paluckas.

Jis taip pat teigė, kad šešėlinė Vyriausybė galėtų būti suformuota per artimiausius metus, tačiau pirmiausia reikalinga tam tikra veikimo programa.

Seimo opozicijai šiuo metu priklauso socialdemokratai, Darbo partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Parlamento valdančiąją daugumą sudaro rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

„Matyčiau pakankamai solidų partijos ir programinių nuostatų atstovavimą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji įvardijo, kad Liberalų sąjūdžiui svarbu kuo sklandžiau perimti „buksuojančius darbus“ – situaciją sveikatos apsaugos srityje, ekonominę ir finansinę valstybės ir verslo padėtį. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, partijai svarbu akcentuoti mokestinės bazės stabilumą, pokyčius švietimo sektoriuje.

„Liberalų sąjūdis mano, kad mes galėtume šiose derybose kalbėti apie tris ministerijas, jos susijusios su tais programiniais punktais – švietimo, aplinkos ir ekonomikos bei inovacijų ministerija. Taip pat manome, kad kaip antrą rezultatą parodžiusi koalicijos partnerė galime ir turėtume kandidatuoti ir į Seimo pirmininko postą“, – teigė Liberalų sąjūdžio vadovė.

Manome, kad kaip antrą rezultatą parodžiusi koalicijos partnerė galime ir turėtume kandidatuoti ir į Seimo pirmininko postą.

Kalbėdamas apie galimus partijos deleguotus ministrus, partijos lyderės pavaduotojas Simonas Gentvilas neslėpė, kad galėtų imtis aplinkos ministro posto.

Pasak S. Gentvilo, ekonomikos ir inovacijų ministru liberalai siūlytų Simoną Kairį, o kandidato į švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kol kas atskleisti nepanoro.

„Mes turime labai kompetentingą asmenį, toks postas reikalauja labai autoritetingo asmens, nes jis turi bendruomenėje turėti užnugarį, kaip joks kitas ministras“, – teigė S. Gentvilas.

E. Rudelienė: pralaimėjimą vertinu kaip laimėjimą gyventojams

Liberalų sąjūdžio buvusi kandidatė į Seimą, Trakų rajono merė Edita Rudelienė neslepia nusivylimo, kad Trakų-Vievio vienmandatėje apygardoje jai nepavyko iškovoti dar vieno Seimo nario mandato partijai.

Vis dėlto, E. Rudelienės vertinimu, gyventojai išreiškė norą, kad ji tęstų darbą kaip merė.

„Kiekvienas politikas, eidamas į rinkimus, eina laimėti – tai būtų dar vienas partijos laimėjimas, mandatas frakcijoje Seime, bet šiandien šį savo pralaimėjimą Seimo rinkimuose vertinu kaip laimėjimą gyventojų atžvilgiu. Matyt, nori, kad dirbčiau toliau Trakų krašte“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė E. Rudelienė.

ELTA primena, kad Trakų-Vievio vienmandatėje apygardoje E. Rudelienė antrajame Seimo rinkimų ture pralaimėjo socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui. Pastarasis pelnė 55,5 proc. rinkėjų balsų, o E. Rudelienė sulaukė 41,79 proc. rinkėjų palaikymo.

S. Gentvilas: daug diskutuosime apie ilgalaikius pokyčius

S. Gentvilas pripažįsta, kad tiek liberalai, tiek Laisvės partija, tiek konservatoriai švietimą išskiria kaip prioritetinę sritį, tačiau teigia nemanąs, kad dėl skirtingo požiūrio į švietimą galimi valdančiosios koalicijos partneriai galėtų sukonfliktuoti. S. Gentvilas teigia, kad galimi koalicijos partneriai daug laiko skirs diskusijoms dėl pokyčių švietimo srityje ir dėl to prieis prie tvarių, ilgalaikių sprendimų.

„Politikoje neapsimoka investuoti į švietimą šiandien, nes rezultatą pamatysi tik po dešimtmečių, todėl reikia ilgai diskutuoti apie tai, ir mums reikia užsibrėžti, kad po Kubiliaus Butkevičiaus ir Skvernelio vyriausybių Šimonytės Vyriausybė irgi būtų ketverius metus visą kadenciją išbuvusi Vyriausybė, kuri pradeda reformas, pokyčius pirmais metais, sugeba juos įgyvendinti ir matyti tolimesnį rezultatą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S. Gentvilas.

Stabilumui pasiekti reikia išsamių diskusijų, nes švietimas susideda ir iš mokytojų parengimų ir iš mokyklų tinklo, ir iš aukštojo mokslo finansavimo, be galo plati sritis.

„Stabilumui pasiekti reikia išsamių diskusijų, nes švietimas susideda ir iš mokytojų parengimų ir iš mokyklų tinklo, ir iš aukštojo mokslo finansavimo, be galo plati sritis“, – taip pat pridūrė jis.

S. Gentvilas teigia nemanąs, kad galimi koalicijos partneriai galėtų sukonfliktuoti dėl švietimo srities ir prioritetų joje.

„Profesionalų yra tiek Laisvės partijoje, tiek konservatorių, tiek ir liberalų, tai aš nemanau, kad mes čia sukonfliktuosime.  Atvirkščiai, mes praleisime labai daug laiko diskutuodami, ką iš tikrųjų reikia padaryti ir kaip susitarti, kad tai būtų tvarūs sprendimai dvidešimtmečiams“, – akcentavo jis.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio buvusi kandidatė į Seimą, Trakų rajono merė E. Rudelienė akcentuoja, kad apie švietimą reikia diskutuoti ne tik formuojant valdančiąją daugumą ar tariantis dėl švietimo ministro posto. Jos teigimu, siekiant užtikrinti stabilumą švietimo srityje būtinas partijų susitarimas.

„Turėtų būti visų partijų susitarimas, tai, ką šnekėjome prieš rinkimus, kad vis dėlto švietimas taptų prioritetinis, ir ne kiekvienais metais būtų kaitaliojama“, – sakė E. Rudelienė, akcentuodama, kad partijos turi sutarti dėl procento, kuris stabiliai, kiekvienais metais, nuo biudžeto būtų skiriamas švietimo sričiai.

Su Laisvės partija mato „ilgą meilės istoriją“

S. Gentvilas teigė nematantys problemų dėl koalicijos tariantis su Laisvės partija. Pasak politiko, daugiausia klausimų gali kilti patiems konservatoriams, ieškant sutarimo partijos viduje.

„Aš nematau mums problemos su Laisvės partija, tariantis dėl koalicinės sutarties. (...) Skirtumai tarp mūsų buvo labiau asmenybės, bet ne politinės programos. Žvelgiant į priekį, aš manau, bus didesnis iššūkis konservatoriams susitarti viduje, kuris flangas formuos jų politiką šioje kadencijoje – ar liberalusis, ar krikdemiškas“, – komentavo jis.

„Su Laisvės partija matau ilgą meilės istoriją, kuri tęsis toliau. Man atrodo, kažkuria prasme liberalų rinkėjui labai pasisekė“, – pridūrė S. Gentvilas.

Žvelgiant į priekį, aš manau, bus didesnis iššūkis konservatoriams susitarti viduje, kuris flangas formuos jų politiką šioje kadencijoje – ar liberalusis, ar krikdemiškas.

Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojo, kovojant su pandemija šiuo metu itin svarbus kuo daugiau kalbėtis su visuomene.

„Ką reikia greitai pasakyti, virusas yra tarp mūsų, reikia kalbėti su visuomene. Pavasarį buvo „Koronastop“ milžiniška kampanija, šiandien esame kelis kartus didesnėje antrojoje bangoje, tačiau visuomenės informavimas yra bent keletą kartų mažesnis per Vyriausybės prizmę, viešuosius ryšius, nėra investuojama į tai. Ir tai yra blogai, nes visuomenė nes visuomenė priima skeptiškiau šitą dalyką“, – kalbėjo jis.

„Prisiminkime vieną iš strateginių klaidų, aš sakyčiau, kovą, balandį tribūną užėmė Aurelijus Veryga. Tuo metu pagal sociologines apklausas jis buvo, kaip bevertinsim, nepopuliariausias Lietuvoje politikas, tik po to pakilo jo reitingas. Dalies visuomenės net ir teisingi A. Verygos pasisakymai buvo automatiškai atmetami, nes žmonės neturėjo pasitikėjimo kredito. Tai rodo, kad neturime suteikti politikams tribūnos tokiais momentais, o turime pasikliauti profesionalais“ ,– pridūrė politikas.

Lenkija – strateginis partneris, tačiau yra „bet“

Anot Liberalų sąjūdžio, Lenkija yra viena iš svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO, tačiau šios šalies problemų negalima ignoruoti.

„Turime vieną „bet“, bet labai stiprų „bet“. Mes negalime pateisinti teismų perėmimo, negalime pateisinti žiniasklaidos cenzūros, negalime pateisinti kai kurių pažeidimų prieš žmogaus teises ir demokratinius principus, kurie jau ES mastu įvardinti, vien dėl to, kad Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris“, – kalbėjo S. Gentvilas.

„Mes turime užtikrinti, kad Lenkijoje būtų gyvybinga ir žiniasklaida, ir opozicija, ir gerbiamos žmonių teisės“, – pridūrė jis. 

Iki šiol opozicijoje buvę liberalai rinkimuose iškovojo 13 mandatų ir dalyvauja derybose dėl dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su rinkimus laimėjusiais Tėvynes sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais ir Laisvės partija.

Konservatoriai Seimo rinkimuose iškovojo 50 mandatų, Laisvės partija – 11. Šios jėgos turėtų 74 narių daugumą Seime.

Aktyvumas.

„Įstatymo pataisas sudaro du elementai: užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, gyvenantiems socialiai nepalankioje aplinkoje ir patiriantiems atskirtį. Antra, palaipsniui per kelerius metus parengti sistemą, kuri sudarytų lanksčias sąlygas kokybiškai ugdyti visus vaikus nuo ankstesnio amžiaus“, – spaudos konferencijoje teigė J. Karpavičienė.

Anot jos, siekiama suteikti lygiaverčio starto galimybes kiekvienam vaikui.

„Prezidentas pabrėžia, kad gerovės valstybės sudedamoji, kertinė dalis yra kokybiškas švietimas. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad daugelis sisteminių problemų švietime yra užkoduotos ankstyvajame lygmenyje. Pirma, kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos, nėra užtikrinamas lygiavertis startas bei vienoda ugdymo kokybė. Antra, Lietuvoje vaikai santykinai vėlai įtraukiami į kokybišką ankstyvą ugdymą“, – sakė ji.

Su galimybe priešmokykliniame ugdyme praleisti dvejus metus ir į mokyklą eiti nuo 7 metų.

Priešmokyklinis ugdymas, pasak prezidento patarėjos, turėtų prasidėti nuo 5 metų, o pradinis nuo 6 metų.

„Su galimybe priešmokykliniame ugdyme praleisti dvejus metus ir į mokyklą eiti nuo 7 metų“, – teigė J. Karpavičienė.  

Anot jos, Švietimo įstatymo pataisų paketas bus paskelbtas viešai konsultacijai. Pakoreguotas jis bus teikiamas Seimui rudens sesijai.

Prezidentūra siūlo jau nuo 2021 m. užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo ankstinimas vaikams nuo 5 metų. Nuo 2024 m. siūlomas pradinis ugdymas nuo 6 metų.

Reikėtų bent 90 mln. eurų

Įgyvendinti prezidento iniciatyvoms dėl švietimo pokyčių ankstyvajame ugdyme reikėtų apie 90 mln. eurų per šešerius metus, sako šalies vadovo patarėjas.

„Jei toks modelis būtų įgyvendintas, reikėtų maždaug 90 mln. eurų per šešerius metus“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė Paulius Baltokas.

Taip jis kalbėjo po G. Nausėdos susitikimo su švietimo bendruomenės atstovais.

Anot Prezidentūros, pokyčiams reikalingi pinigai turėtų būti skirti iš šalies biudžeto, tačiau tikslūs finansavimo šaltiniai kol kas nėra numatyti.

Jei toks modelis būtų įgyvendintas, reikėtų maždaug 90 mln. eurų per šešerius metus.

Šalies vadovas siekia įvesti privalomą darželių lankymą socialinės rizikos šeimų vaikams. Skaičiuojama, jog apie trečdalį iš 4,5 tūkst. tokiose šeimose gyvenančių vaikų niekada nelankė darželio.

Šiai iniciatyvai užtikrint per metus reikėtų skirti maždaug 10 mln. eurų, iš viso per šešerius metus – 60 mln. eurų.

Be to, prezidentas siūlo pradėti vaikų priešmokyklinį ugdymą nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų.

P. Baltoko teigimu, šiems pokyčiams reikėtų apie 30 mln eurų.

„Pasirengimui (ankstesniam – BNS) priešmokykliniam ugdymui reikėtų apie 11 mln. eurų, pasirengimui pradiniam ugdymui – 7,5 mln. eurų, dar 7 mln. eurų reikėtų pedagogų kvalifikacijai, rengimui“, – teigė jis.

Tą numatančias įstatymų pataisas šalies vadovas viešosioms konsultacijoms žada pateikti artimiausiu metu, o Seime jos turėtų būti nagrinėjamos rudens sesijoje.

Kaip spaudos konferencijoje sakė vyriausiojo prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė, daug sisteminių švietimo problemų yra „tarsi užkoduotos ankstyvajame lygmenyje“, todėl ir siekiama užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, gyvenantiems socialiai nepalankioje aplinkoje ir patiriantiems atskirtį.

„Socialiai pažeidžiamiausiems vaikams turime skirti ypatingą dėmesį, kad ankstyvąjį kokybišką ugdymą jie pradėtų kuo lygiavertiškesnėmis sąlygomis“, – kalbėjo ji.

Socialiai pažeidžiamiausiems vaikams turime skirti ypatingą dėmesį, kad ankstyvąjį kokybišką ugdymą jie pradėtų kuo lygiavertiškesnėmis sąlygomis.

Patarėjos teigimu, siekiama, kad ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams privalomas taptų nuo 2021 metų.

Pasak J. Karpavičienės, priešmokyklinio ugdymo ankstinimas turėtų įsigalioti nuo 2023 metų, o pradinio – nuo 2024-ųjų.

„Pasirengiamuoju laikotarpiu turi būti pritaikytos ugdymo programos, aplinkos ir metodai jaunesnio amžiaus vaikams, pedagogams užtikrintos galimybės įgyti būtinas kompetencijas“, – teigė ji.

Siūlo susieti bendrojo ir ankstyvojo ugdymo programas

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sakė palaikantis šalies vadovo iniciatyvą ir pabrėžė, kad jos rezultatus bus galima pamatyti tik maždaug po dešimtmečio.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Prezidentūros skaičiavimai yra kuklūs ir iniciatyvoms įgyvendinti reikės daugiau pinigų.

„Galvoju, kad reikės didesnės sumos“, – sakė E. Jovaiša, tačiau plačiau planuojamų investicijų į švietimą poreikio nekomentavo.

Prezidento iniciatyvą teigė palaikanti ir Švietimo tarybos vadovė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Anot jos įvairūs tyrimai rodo, jog anksčiau pradėtas ankstyvasis ugdymas yra susijęs su geresniais vaiko pasiekimais ateityje.

„Kuo didesnis metų skaičius, praleistas mokantis ankstyvojo ugdymo įstaigoje, tuo geresni yra vėlesni rezultatai“, – teigė S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Ji taip pat sakė, kad privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams turėtų sumažinti socialinę atskirti.

Vis dėlto S. Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad ankstyvojo ugdymo programos turi tapti formalaus švietimo dalimi bei būti susietos su bendrojo ugdymo programos turiniu.

„Visas turinys turi būti nuoseklus ir vientisas, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo, tęsiant priešmokykliniu ugdymu ir pereinant į bendrąjį ugdymą“, – teigė ji.

Anot Švietimo tarybos vadovės, tai ypač aktualu šiuo metu, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujina bendrojo ugdymo programos turinį.

Sprendimus S. Skvernelis siūlo priiminėti kitam Seimui

Prezidento G. Nausėdos siūlomus sprendimus metais ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą premjeras Saulius Skvernelis kviečia atidėti po rinkimų, jau kitam Seimui ir Vyriausybei.

Jis sako palaikantis pačią idėją, kurią anksčiau svarstė ir pati Vyriausybė.

„Bet dabar turime kitą kontekstą, turime kitokią situaciją su švietimo sistema apskritai, turime iššūkius su COVID-19 pandemija. Aš manau, kad tokius sprendimus reikėtų priiminėti jau po rinkimų, susiformavus naujai valdančiajai daugumai ir naujai Vyriausybei“, – spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

„Aš iš principo pritarčiau turėti tokią galimybę, bet tai tikrai yra ne šios dienos ar ne šios minutės darbotvarkės klausimas. Matyt, tą turėjo ir respublikos prezidentas omenyje (...). Tai turėtų būti kompleksiniai dalykai, ne vien amžiaus keitimas“, – pridūrė premjeras.

„Bandant išlaikyti žmonėms šiokį tokį prognozuojamumą, bandoma išlaikyti savaitės terminą, kai nekeičiamos sąlygos. Tačiau jau ir dabar URM skelbia rekomendacijas, kad į tam tikras šalis vykti nereikėtų. Reikėtų įvertinti riziką. Tad jei šiuo metu žmogus yra Lenkijoje, tai mano žmogiškas patarimas – grįžti iki pirmadienio vidurnakčio, stengtis grįžti sekmadienį“, – sakė jis.

Sergamumo rodiklis Lenkijoje yra daugikau kaip 19, todėl didelė tikimybė, kad penktadienį šalis pateks į rizikingų šalių sąrašą, iš kurių grįžus privaloma 14 dienų saviizoliacija. Į sąrašą patenka tos valstybės, kuriose sergamumo koronavirusu rodiklis 100 tūkst. per paskutines 14 dienų yra daugiau nei 16.

„Jeigu yra reikalai, kurie neatidėliotinai laiko toje šalyje, tai reikia žinoti, kad bus privaloma registruotis NVSC, bus privaloma saviizoliuotis. Jeigu jūs turėtumėte izoliuotis grįžę pirmadienį, tikėtis, kad jūs gausite nedarbingumo lapelį, irgi nereikėtų“, – sakė G. Surplys.  

Lenkijos pasienyje galėtų budėti daugiau policijos pareigūnų

Jei Lenkijoje sergamumas koronavirusu pasiektų tokį lygį, jog iš šios šalies būtų uždrausta atkeliauti užsieniečiams, atvykstančiuosius pasienio teritorijose galėtų griežčiau tikrinti policija ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, BNS ketvirtadienį informavo Vidaus reikalų ministerija.

Iš Lenkijos į Lietuvą atvykti užsieniečiams nebūtų galima tuo atveju, jei kaimyninėje šalyje pastarųjų dviejų savaičių sergamumas koronavirusu viršytų 25 atvejus 100 tūkstančių gyventojų.

Jei sergamumas didesnis nei 16, užsieniečiams atvykti leidžiama, tačiau jie, kaip ir grįžtantys lietuviai, privalo dvi savaites izoliuotis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro trečiadienio duomenimis, šiuo metu šis rodiklis kaimyninėje šalyje yra 19,4.

Be abejo, tikimąsi ir žmonių sąmoningumo, bei supratimo, kad COVID-19 viruso plitimas priklauso tiesiogiai nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimo.

„Pasienio kontrolė – tai viena iš griežčiausių priemonių. Jeigu atvejų skaičius Lenkijoje viršytų 25 atvejų 100 tūkst, gyventojų galėtų būti taikomos ir kitos priemonės, tarp jų – griežtesnės policijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikros pasienio teritorijose“, – BNS sakė vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.

„Be abejo, tikimąsi ir žmonių sąmoningumo, bei supratimo, kad COVID-19 viruso plitimas priklauso tiesiogiai nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimo“, – pridūrė ji.

Anot ministrės patarėjos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir šiuo metu vykdo sustiprintą nelegalios migracijos kontrolę prie vidaus sienų.

„Pasieniečiai vykdo pasirinktinę atvykstančiųjų kontrolę bei stebi, kaip kitų šalių piliečiai laikosi atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo joje, vykimo tranzitu bei išvykimo tvarkos“, – aiškino B. Zaborovska-Zdanovič.

Šiuo metu sienų kontrolė vykdoma tarptautiniuose oro uostuose bei Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Liepos mėnesį ją Vyriausybė pratęsė iki rugpjūčio 15 dienos imtinai.

Vis dėlto vidaus reikalų ministrės patarėja pabrėžia, kad taip kontroliuoti atvykstančius asmenis ilgiausiai galima bus iki rugsėjo vidurio.

„Lietuva atkurti laikiną sienų kontrolę gali šešiems mėnesiams, tad pusės metų terminas baigiasi rugsėjo 14 dieną, vėliau, jeigu valstybė norėtų tęsti vidaus sienų kontrolę, būtų pažeistas Šengeno kodeksas, tad Lietuvai galėtų būti pritaikytos baudos“, – sakė ji.

„Dėl pasienio kontrolės turėtų būti pasiektas bendras sprendimas tarp visų Europos Sąjungos šalių, kad nebūtų pažeisti laisvo judėjimo principai ir susitarimai tarp ES valstybių“, – pridūrė B. Zaborovska-Zdanovič.

Jos teigimu, jei nebūtų pasiektas bendras sutarimas, tuomet oro uostų ir jūrų uostų teritorijose taip pat būtų sustiprintas policijos darbas, vykdant patikras.

Netgi, pažymi gydytojas, tie sprendimai galėtų būti dar griežtesni: pavyzdžiui, pasak jo, reikėtų stabdyti visus viešus renginius, o ne tik atsirenkant pagal juose dalyvaujančių žmonių skaičių.

„Jeigu pažiūrėtume, kaip vystėsi procesai Kinijoje, tai du mėnesiai yra tas laikotarpis, kai pasiekiamas pikas ir galop pradeda mažėti naujų atvejų“, – poreikį ilgam karantino laikotarpiui penktadienį LRT radijui komentavo V. Kasiulevičius.

Tai, ką mes darome, – tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Vyriausybė – yra labai teisingi sprendimai, tą reikia palaikyti. Jie, netgi sakyčiau, turi būti dar „drakoniškesni“.

Jo teigimu, Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė neturėtų pyktis dėl to, kas anksčiau ar vėliau paskelbė griežtus nurodymus, nes tokios diskusijos, tvirtina profesorius, dabar nėra esminės.

„Viskas priklauso nuo mūsų priemonių taikymo intensyvumo, ir čia labai svarbi kantrybė visiems. Aš tikrai labai raginčiau Vyriausybę kartu su Vilniaus miesto savivaldybe susitarti ir harmonizuoti tuos santykius, nes visiems prireiks kantrybės“, – teigė V. Kasiulevičius.

Priimti sprendimai, pasak gydytojo, yra teisingi ir gali būti ir dar griežtesni.

„Tai, ką mes darome, – tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Vyriausybė – yra labai teisingi sprendimai, tą reikia palaikyti. Jie, netgi sakyčiau, turi būti dar „drakoniškesni“. (...) Netinka tokie apribojimai, kad 100 žmonių. Aš manau, kad neturi vykti jokie vieši renginiai miestuose ir visoje Lietuvoje, kultūros, sporto renginiai turi būti atšaukiami. Mokymo procesas turi būti sustabdytas dėl labai paprastos priežasties – jaunimas, moksleiviai, studentai daugiausia juda viešuoju transportu. Perpildytas viešasis transportas yra užsikrėtimo šaltinis“, – pabrėžė medikas.

Ragina didinti tikrinimo dėl koronaviruso apimtis

Tikrinimo apimtis dėl naujojo koronaviruso Lietuvoje reikia didinti mažiausiai dvigubai, teigia V.  Kasiulevičius.

„Aš galvoju, kad būtų protinga didinti mažiausiai du kartus, geriausiai – tris“, – penktadienį BNS sakė V. Kasiulevičius.

„Dabar mes esame atlikę per 300 testų, turėtume būti bent 1000 padarę“, – kalbėjo jis.

„Pirma, turėtume pakankamą kiekį, iš kurio jau būtų galima spręsti apie realų paplitimą šios infekcijos Lietuvoje, antra, mes anksti labai identifikuotume galimus atvejus ir juos izoliuotume, tai neleistų toliau plisti infekcijoms“, – pridūrė jis.

Anot profesoriaus, šalyje galimybių didinti tyrimų apimtis yra.

„Be laboratorijos Vilniuje, Lietuvoje turime bent dvi ligonines – Santaros klinikas ir Kauno klinikas, jos gali tą daryti“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje per parą galima atlikti 210 ėminių tyrimus.

Kaip teigia VU profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose per parą būtų galima atlikti dar mažiausiai 200 testų. Jei ėminiai visa apimtimi būtų tiriami tiek šiose įstaigose, tiek nacionalinėje laboratorijoje, bendras per parą atliekamų tyrimų skaičius būtų pakankamas.

„Tai būtų pakankamas skaičius Lietuvai, kad matytume situaciją. Mes beveik 3 milijonų populiacijos tikrai neištestuosim. Pasaulyje nėra tai padaryta“, – sakė V. Kasiulevičius.

Pasak jo, taip pat būtų galima žmones tirti poliklinikose.

„Aš manau, galima būtų įstaigose, kurios sutiktų su tokia testavimo galimybe. Galbūt net mokamas testas galėtų būti. Čia įvairūs variantai gali būti taikomi“, – kalbėjo medikas.

Nuo to, kad jo netirsi ir nesužinosi, kas yra, grėsmė visuomenei nesumažės.

„Geriausia, jei tai būtų daroma atskirame kabinete, kur yra galimybė atvykti iš atskiros patalpos. Reikia tuos klausimus spręsti. Tas paėmimo vietų skaičius, pavyzdžiui, Vilniuje, jų galėtų būti keletas. Arba tiesiog leisti kiekvienoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, tam tikrame kabinete, paimti“, – pridūrė V. Kasiulevičius.

Anot profesoriaus, karščiuojantys žmonės į gydymo įstaigas vis tiek atvyksta, todėl leisti juos ištirti neturėtų būti problema.

„Vakar pas mane atvyko, tai važiavo ir troleibusu, ir autobusu, o aš nežinau, ar jis užsikrėtęs. Aš kalbu apie tuos atvejus, kada pacientai vis tiek atvyksta vienaip ar kitaip juos reikia tirti. Nuo to, kad jo netirsi ir nesužinosi, kas yra, grėsmė visuomenei nesumažės“, – sakė V. Kasiulevičius.

„Vienas dalykas, tai tas srautas iš Italijos, kur važiuoja per 112 (Bendrąjį pagalbos centrą – BNS), bet visas kitas srautas, kurie galbūt buvo susitikę su tais iš Italijos, kurie vaikščiojo po parduotuves, rengė pokylius, tai kodėl negalima paimti tokiam pacientui?“ – kalbėjo profesorius.

Apie būtinybę išplėsti tyrimų apimtis, pasak V. Kasiulevičiaus, jis kalbėjosi ir su premjeru.

„Aš tiesiog informavau ir manau, kad tie sprendimai turės būti priimti, žinau, kad nėra lengva. Nesulaukė mano siūlymai priešiškumo“, – sakė V. Kasiulevičius.

Didinti tyrimų kiekį reikia atsakingai

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad pats mėginio paėmimas turi būti saugus.

„Jei žmogus įtaria, kad jam gali būti užsikrėtimas, jis neturėtų niekur važinėti, tai kokiu būdu suorganizuoti atvykimą ir paėmimą? Nes jei aš manau, kad sergu ir atvažiuoju į gydymo įstaigą, tai greičiausiai atvažiuoju pas šeimos gydytoją, rizikuoju apkrėsti kitus, tą patį šeimos gydytoją, šalia esančius pacientus“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temoje“ sakė ministras.

Pasak A. Verygos, taip pat rizikų kelia per anksti atliekamas tyrimas.

„Jei jis bus neigiamas, tai nereiškia, kad žmogui simptomai ir liga neatsiras vėliau. Ir jei tokie žmonės, be reikalo nusiraminę, pradės vaikščioti pas artimuosius, į parduotuves, tai jie vėl apkrės žmones. Galvojame išplėsti, bet tą padarysime atsakingai“, – pridūrė jis.

Ligoninės atlikti tyrimus pasiruošusios

Anot Kauno klinikų vadovo Renaldo Jurkevičiaus, jei būtų nuspręsta didinti tyrimų apimtis, jų klinikose tą daryti būtų galima „tą pačią dieną“, tačiau dėl pacientų atvykimo ir saugumo sprendimą turi priimti centrinė valdžia.

Jei jis bus neigiamas, tai nereiškia, kad žmogui simptomai ir liga neatsiras vėliau.

„Yra truputį daugiau niuansų: logistika turi būti nuo pat pradžių sudėliota, žinau, kad ministerija dirba su tais dalykais. (...) Įsivaizduokite, jei žmogus, galbūt užsikrėtęs, juda taip, kaip nori: kur nori ateina, kur nori išeina, mes tikrai turėtume labai daug problemų ir labai greitai“, – BNS sakė R. Jurkevičius.

Pasak jo, vien Kauno klinikose per dieną būtų galima patikrinti 300 žmonių ėminius dėl naujojo koronaviruso.

Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius BNS sakė, kad įstaiga taip pat yra pasirengusi atlikti tyrimus dėl COVID-19, bet „sprendimas turi būti sisteminis“.

Kol kas koronavirusas nustatytas trims asmenims Lietuvoje – šiaulietei ir kauniečių porai. Visi jie lankėsi Šiaurės Italijoje. Šie asmenys gydomi ligoninėse.

Dėl koronaviruso grėsmės Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, dviem savaitėms sustabdyta visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veikla, uždraustos kelionės į kai kurias valstybes.

Pasaulyje registruota 128,3 tūkst. koronaviruso atvejų, 4,7 tūkst. žmonių mirė, daugiau kaip 68,3 tūkst. pasveiko.

Viceministras taip pat ramina, kad valstybė yra apsirūpinusi apsaugos priemonėmis, bei džiaugiasi, kad iš rezervo prevencinėms priemonėms įsigyti yra skirta papildomai lėšų.

„Nereikėtų panikuoti, vadovautis reikėtų tik oficialia informacija, kuri yra pateikiama. Dabar ta galimybė bus dar labiau koncentruota, bus atitinkami šaltiniai, kurie koordinuos informacijos pateikimą. Manau, kad tikrai nereikėtų baimintis dėl kažko, mes kiek galėdami stengsimės kuo operatyviau ir plačiau pateikti informaciją, jeigu ji kis ir atsiras kažkokios naujos informacijos“, – patikino A. Šešelgis.

Sveikatos apsaugos viceministras taip pat akcentuoja, kad valstybė yra užtektinai apsirūpinusi apsaugos priemonėmis. Visgi, pasak jo, džiugina ir tai, kad Ekstremalių situacijų centrui yra skirta papildomų lėšų.

Nereikėtų panikuoti, vadovautis reikėtų tik oficialia informacija, kuri yra pateikiama.

„Šiandien tikrai yra visko pakankama ir be jokios abejonės Ekstremalių situacijų sveikatos centrui yra iš rezervo papildomai skirta lėšų ir tai tikrai labai džiugi naujiena ir tai yra tik pradžia, kiek aš žinau, bus pinigų skiriama tiek, kiek reikės“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras.

Ministrų kabinetui trečiadienį dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus ekstremalią padėtį, iš Vyriausybės rezervo numatoma skirti 150 tūkst. eurų papildomoms apsaugos priemonėms įsigyti.

„Tai yra tik pradžia, bus pinigų skiriama tiek, kiek reikės. Rytoj bus sušauktas Valstybės ekstremalių operacijų centras, be jokios abejonės, matyt, bus rekomenduota, kokių priemonių reikia įsigyti už tuos pinigus“, – spaudos konferencijoje sakė A. Šešelgis.

„Mano manymu, būtų tikslingiausia pradėti apsaugos priemonių papildymą, kad esant labai kritinei situacijai, tų priemonių pakaktų“, – pridūrė jis.

Papildomoms apsaugos priemonėms įsigyti Vyriausybė pinigus skirs Sveikatos apsaugos ministerijai.

100 tūkst. eurų ministrų kabinetas numatė ir Užsienio reikalų ministerijai. Jai pinigai bus skiriami tam, kad ministerija suteiktų humanitarinę pagalbą Kinijai, pervesdama lėšas tarptautinei Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai.

Ketvirtadienį numatoma surengti Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro posėdį, kuriame bus oficialiai įsteigtas ir Visuomenės informavimo centras. Jam vadovaus premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Pasak A. Šešelgio, ketvirtadienį greičiausiai bus sušauktas Valstybės ekstremalių situacijų centro posėdis, kurio metu bus dalinamasi rekomendacijomis, kokių priemonių reikėtų įsigyti už paskirtus pinigus.

„Rytoj bus sušauktas jau Valstybės ekstremalių situacijų centras, kurio vadovu yra paskirtas sveikatos apsaugos ministras, nes, matyt, bus rekomenduota Ekstremalių situacijų centrui, kokių priemonių reikėtų įsigyti už tuos skirtus pinigus“, – kalbėjo A. Šešelgis.

„Mano manymu, tikslingiausia būtų pradėti apsaugos priemonių didesnį papildymą, tam, kad nekeltų abejonių ir kad esant kažkokiai labai kritinei situacijai tų priemonių pakaktų“, – pridūrė jis.

Sveikatos viceministras taip dar kartą atkreipė dėmesį, kad pagrindinis apsisaugojimas nuo koronaviruso yra atsakingas higienos laikymasis.

„Pagrindinis apsisaugojimas nuo šio viruso yra kiekvieno atsakingas naudojimas higienos priemonių, rankų plovimas“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

A. Šešelgis taip pat patikino, kad kol kas Lietuvoje nėra identifikuota koronavirusu užsikrėtusių asmenų.

„Vakar turėjome 11 tepinėlių, atvežtų į mūsų Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Visi jie buvo neigiami. Šiandien mane informavo Visuomenės sveikatos priežiūros direktorius, kad buvo iš ryto atvežti 4 mėginiai, visi jie ištirti ir visi jie buvo neigiami. Ir mes labai džiaugiamės, kad kol kas tyrimų rezultatai yra būtent tokie“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras.

Prašo nebarti dėl nesklandumų

A. Šešelgis sako, kad, ministerijai patvirtinus daugiau nerimą dėl koronaviruso keliančių regionų, į gydytojus kreipiasi itin didelis skaičius grįžusių keliautojų, norinčių gauti nedarbingumo pažymą.

Vis dėlto jis pažymi, kad visi procesai bus lengvinami, o kilę nesklandumai sprendžiami.

„Mes pasižiūrėjome visus teisės aktus, pakalbėjome su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ ir radome, kad teisės aktai būtent tokiais atvejais leidžia žmogui turėti nedarbingumo lapelį“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio, kurio metu buvo pritarta ekstremalios situacijos valstybės mastu paskelbimui, patikino A. Šešelgis.

Tai yra pradžia, mes nesitikėjome tokio antplūdžio.

Vis dėlto, sveikatos viceministro teigimu, nebuvo tikėtasi, kad tiek žmonių kreipsis dėl nedarbingumo pažymos, ir pažadėjo, kad visi nesklandumai bus sprendžiami, o sistema – tobulinama.

„Tai yra pradžia, mes nesitikėjome tokio antplūdžio. Tai yra fantastinis kiekis žmonių, jeigu mes skaičiuosime, kad kiekvieną savaitę į Lietuvą iš Italijos tiesioginių skrydžių yra 15 lėktuvų ir jie visi skrenda pilni, tai yra nemažai žmonių, kurie kreipiasi, užpildė (dokumentus – ELTA) ir tam tikrų nesklandumų toje pirminėje organizacinėje stadijoje tikrai, labai nebarkite, bus neišvengta. Bet manau, kad tobulėsime ir kiek įmanoma greičiau ne tik spartinsime šiuos procesus, bet ir teiksime daugiau pajėgų, sutelksime jas“, – pridūrė A. Šešelgis.

Koronavuruso epidemijai kilus Šiaurės Italijoje, apie sukėlėją praneša vis daugiau Europos šalių. Apie Covid-19 atvejus antradienį skelbė Austrija, Kroatija, žemyninė Ispanija, Šveicarija ir Graikija. Virusas gresia išplisti ir Persijos įlankose regione.