„Pokyčiai daug geresni, ir kodėl tas skirtumas pirmo ir antro įverčio yra toks – įvertis, gautas taikant ekonometrinius modelius, pagal turimus statistinius duomenis, kurie antro įverčio skaičiavime yra daug detalesni. Turime visų trijų mėnesių PVM, paslaugų visą trumpalaikę statistinę informaciją, su pirmu įverčiu tokios detalios informacijos nėra“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė J. Petrauskienė.

Agentūra trečiadienį paskelbė antrąjį PVP įvertį – pagal jį pirmąjį ketvirtį, palyginti su nei pernai tuo pačiu metu, BVP smuko 2,5 proc., o palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – 2,1 proc.

Pirmasis įvertis rodė, jog BVP per metus smuko 3,7 proc., per ketvirtį – 3 procentais.

Statistikų teigimu, didžiausios neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei nekilnojamo turto įmonių rezultatai.

„Kitos, paslaugų veiklos, susijusios su informacinėmis technologijomis, finansiniu tarpininkavimu, profesinė, mokslinė veikla, švietimas, turėjo teigiamos įtakos ir pats padidėjimas traukė mūsų visą BVP“, – sakė J. Petrauskienė.

Per ketvirtį namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 2,2 proc., o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 5 proc. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 1,1 proc., o prekių ir paslaugų eksportas ir importas mažėjo atitinkamai 2 ir 7,4 procento.

Pirmojo ketvirčio patikslintą, trečiąjį BVP įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs liepos 3 dieną.

Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė.  

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad taršaus kuro apmokestinimas turėtų pagerinti aplinkos taršos situaciją, ypač transporte, kur CO2 emisijų išmetimai nuo 2005 metų auga. 

„Ne paslaptis, Lietuvoje ilgą laiką mokesčių sistema buvo tokia, kad ji skatino taršesnį kurą, todėl, kad dyzelio akcizai visada būdavo mažesni, dėl to turime automobilių parko dyzelizaciją, turime kietųjų dalelių atmosferoje daugiau nei norėtume turėti, ir tas CO2 elementas leidžia sukurti mokestines paskatas šalia paskatų, kurios yra, tarkime, elektromobiliams įsigyti, atnaujinti parką ir panašiai. Čia yra kompleksas priemonių, kur akcizas yra viena iš dalių“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seime teigė, kad Lietuva už importuojamą iškastinį kurą ir elektrą kasmet sumoka apie 6 mlrd. eurų: „Lietuva vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro. Šiandien mes transformuojamės“.

Pasak jo, gyventojai gali gauti valstybės paramą ir įsirengti saulės jėgaines, įsigyti šilumos siurblius, pasikeisti senus šildymo katilus.

„Parama prieinama ir viešajam, ir privačiam sektoriui, tai Lietuva yra pasiruošusi transformacijai“, – pabrėžė S. Gentvilas.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad didesni akcizai skatins transformuotis į mažiau taršesnius procesus. 

„Į žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – tvirtino M. Lingė.  

Jis siūlė neignoruoti fakto, kad dėl prasto oro kasmet miršta daugiau žmonių. 

Tuo metu „laisvietis“ Kasparas Adomaitis atkreipė dėmesį į lengvatas žemdirbiams įsigyjant kuro. Anot jo, šiuo atveju buvo galima priimti ir griežtesnius sprendimus.

„Nepalikome jokių ribojimų žemės ūkiui naudoti tą patį dyzeliną ir tuo pačiu dyzeliu mes arsime laukus, iš jų gaminsime biodegalus pirmos kartos, kurie iš tiesų labai mažai prisideda prie CO2 mažinimo. Tai tokių nesubalansuotų dalykų tikrai dar yra likę ir, neabejotinai, šitą Akcizų įstatymą tuo aspektu dar reikės taisyti“, – pabrėžė K. Adomaitis.

Pasak jo, Lietuvai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir manipuliacijų dėl degalų importo būtina. 

„Daug gąsdinimų kaip čia viskas blogės ir panašiai, bet importiniai naftos degalai iš tiesų skandina Lietuvos  ekonomiką nemažiau negu kad visi kiti veiksniai sudėjus kartu. Naftos, degalų importo kainos priklauso nuo karo, priklauso nuo manipuliacijų, kartelinių susitarimų didžiųjų pasaulio naftos išgavėjų tokių kaip Saudo Arabijoje, Rusijoje ir kitų šalių“, – kalbėjo K. Adomaitis.

Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie  nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas mano, kad pabrangus prekėms žmonės dažniau vyks apsipirkti į užsienį.

„Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai įtakos Lietuvos piliečius ir šalies ekonomiką? Jau dabar mes esame savotiški lyderiai tarp kaimyninių šalių kainų politikoje ir jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų“, – teigė A. Gedvilas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika aiškino, kad gyventojai mokės už taršą, kurią sukelia tranzitu važiuojantis transportas.

„Ir toliau lieka tas pats registracijos mokestis ir dar siūloma užkabinti du papildomus akmenis – akcizus ir CO2 dedamąją. Ką tai reiškia kiekvienam Lietuvos piliečiui? Tai reiškia, kad mes mokėsime už taršą, kurią sukelia transportas, tai yra pravažiuojantis transportas per Lietuvą. Man labai gaila, apmaudu, keista ir pikta tuo pačiu, kai ministras kalba, kad mes suinteresuoti, kad kuo mažiau dyzelino piltųsi visi Lietuvoje, o važiuotų piltis į Latviją, Lenkiją ir tas pats pravažiuojantis krovininis transportas taip pat“, – kalbėjo K. Mažeika.  

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl tokio įstatymo nukentės Lietuvos konkurencingumas.

„Akcizų įstatymu tarifų didinimas anksčiau buvo daromas atsižvelgiant į akcizų tarifų dydžius tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nes mūsų šalis yra tranzitinė, ir jeigu tik Lietuvoje akcizų tarifų dydžiai būdavo didesni, tai mums palikdavo pravažiuojantis transportas CO2, o kurą pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje“ – žurnalistams prieš posėdį Seime sakė parlamentaras.

„Antras dalykas, šitas įstatymo projektas skubinamas, nes Europos Komisija pareikalavo, kad jis būtų pateiktas ir jam būtų pritarta dėl RRF lėšų atidarymo Lietuvai“, – pridūrė jis.

A. Butkevičius taip pat nuogąstavo, kad padidinus mokesčius išaugusios sąnaudos gali būti perkeltos į prekių ir paslaugų kainą bei didinti infliaciją.

Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad pakeitimams pritaria, jie yra reikalingi.

„Akcizams pritarsime ir ką daryti, žmonės dažniausiai yra nelaimingi, tačiau vis dėlto, kaip sakoma, reikia ir ne pats pagrindinis dalykas yra lyginimas, konkurencingesni ar nekonkurencingesni tapsime. Tai tokie dalykai, kuriuos valstybė turi, nori – nenori, imti ir spręsti“, – prieš balsavimą Seime teigė ji.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pakeitimai yra bendros Europos Sąjungos politikos dalis.

„Žaliųjų mokesčių plėtra, kadangi tai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai, jų bazės plėtra yra rekomenduojama tarptautinių institucijų daugelį metų ir šis sprendimas pasiūlytas kaip susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ planu, už kurį taip pat reikia atsiskaityti ir Europos Komisijai“, – prieš posėdį Seime teigė G. Skaistė. 

M. Lingė yra sakęs kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša. 

Akcizų įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui lieka galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui: šių dviejų rūšių kurui galios vienodas akcizas – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam dyzelinui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas.

S. Gentvilas tvirtino, kad dėl akcizų žemdirbių kurui Lietuva nesiskirs nuo kaimyninių šalių: „Neišsišokame su žemdirbių apmokestinimu iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos aplinkos“.

Seimas taip pat atsisakė įvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubas, kaip buvo siūloma anksčiau. 

Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji. Mokestis bus taikomas benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau jis negalios šildymui skirtam kurui arba variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais. 

Finansų ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė yra sakiusi, kad padidinus kuro akcizus valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus CO2 dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę patenkino Užimtumo tarnybos skundą – liko galioti jos sprendimas neskirti subsidijos „Amber Tours“ darbuotojų darbo užmokesčiui.

„Pareiškėja („Amber Tours“ – BNS), nevykdydama jai teisės aktuose nustatytų pareigų, negali turėti ir lūkesčių, jog jos teisės – šiuo atveju teisė gauti subsidiją už trumpesnį laikotarpį atsižvelgiant į pranešimo apie paskelbtą (pratęstą) prastovą pateikimo dieną – bus įgyvendintos“, – BNS pranešė teismas.

Ginčas kilo „Amber Tours“ 2021 metais nusprendus pratęsti dalines prastovas penkiems darbuotojams liepos mėnesį, bet ji vieną dieną pavėlavo pateikti prašymą Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir dėl to negavo subsidijos.

Užimtumo tarnyba nurodė, kad dėl subsidijos įmonė į VDI kreipėsi liepos 3 dieną, nors turėjo tą padaryti iki liepos 2 dienos.

„Amber Tours“ tokį sprendimą skundė ir prašė Lietuvos administracinių ginčų komisijos įpareigoti tarnybą iš naujo išnagrinėti jos prašymą. Komisija skundą buvo patenkinusi, tačiau teismas jį tarnybos prašymu panaikino.

Kaip BNS pranešė teismas, „Amber Tours“ neneigė, kad pranešimą VDI pateikė pavėluotai, tačiau teigė nesutinkant su tarnybos sprendimu neskirti subsidijos už visą liepos mėnesį. Jos teigimu, tarnyba neteisėtai apribojo jos teisę į subsidiją, be to, anot įmonės, ji galėjo būti skirta ne už visą mėnesį, o nuo liepos 3 dienos, kai pateiktas prašymas. Tačiau teismas šiuos teiginius atmetė.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Taip prezidento patarėjas reagavo į valdančiųjų kitiką, jog G. Nausėda 2019 metais pats siūlė papildomai apmokestinti savarankiškai dirbančius žmones, o dabar kritikuoja tokį patį siūlymą, kurį kartu su kitų mokesčių pertvarka teikia Finansų ministerija.

„Pasikeitė labai daug kas nuo to laiko. Tai, kas buvo 2019 metais – plačios diskusijos Seime, jos vyko Biudžeto ir finansų komitete (...) Tai, kas vyko po 2019 metų, – mes stebėjom ir pandemiją, energetikos krizę, karą, kitus rizikos veiksnius, daug kas pasikeitė ir turime mokesčių pokyčius visiškai kardinaliai kitoje mokesčių aplinkoje“, – LRT radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.

G. Nausėda praėjusią savaitę teigė, kad individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas yra neteisingas, nes jie prisiima „nemažai rizikos“.

„Ir šia prasme, jų apmokestinimas papildomais penkiais procentais yra skaudus smūgis pirmiausia viduriniajai klasei, apie kurios gerovę mėgstame pakalbėti švenčių proga. Ir dėl to, manau, šitoje vietoje reikėtų susilaikyti nuo šito sprendimo“, –  interviu TV3 televizijai praėjusį trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.  

2019 metais prezidentas siūlė didinti didesnių kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinių pajamų bei su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą.

Finansų ministerija dabar siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Tokie tarifai būtų taikomi tiek uždirbantiems bent 3 tūkst. eurų per mėnesį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad trims ketvirtadaliams savarankiškai dirbančiųjų mokesčiai nesikeis – jie palies tik gaunančius didesnes pajamas.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu Vyriausybė iš esmės pritarė pakeitimams, bet siūlo juos tobulinti numatant, kad veikla turėtų būti uždrausta nuo 2027 metų. Teigiama, jog tai verslui suteiktų daugiau laiko persiorientuoti, prisitaikyti prie situacijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pereinamasis laikotarpis suteikiamas, kad ir verslas galėtų persiorientuoti, o žmonės persikvalifikuoti. Be to, anot jos, Vyriausybės išvada parengta remiantis ne emocijomis, bet ir duomenimis apie šio verslo finansinius rezultatus.

„Kaip galima iš tų rezultatų, kurie dabar deklaruojami, įvertinti verslo nutraukimą tokiomis sumomis, kurios čia minėtos, man fantazijos trūksta. Faktas tas, kad yra objektyvūs duomenys, yra žmonės, kurie dirba tuose versluose, yra jų darbo užmokestis, kuris yra gana kuklus, bet darbo rinkos situacija yra tokia, kad turint tiek laisvų darbo vietų, tai 900 ar kelis tūkstančius žmonių ta rinka pajėgi įtraukti į kitas veiklas“, – posėdyje sakė premjerė.

Kaip galima iš tų rezultatų, kurie dabar deklaruojami, įvertinti verslo nutraukimą tokiomis sumomis, kurios čia minėtos, man fantazijos trūksta.

„Duodamas pereinamasis laikotarpis būtent tam, kad ir verslai galėtų persiorientuoti ir žmonės persikvalifikuoti, o finansiniai rezultatai nerodo, kad būtų to negausimo pelno tokios sumos, kokias čia paminėjo“, – pridūrė ji.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša posėdyje tikino, kad verslui, kuris gauna dešimtis ar net šimtą milijonų eurų metinių pajamų, numatyta tik 1 mln. eurų kompensacija nėra teisinga. 

„Nei nulis, nei vienas milijonas negali būti teisinga kompensacija verslui, kuris generuoja 50, 60, o kartais ir 100 mln. eurų per metus. Tai prasilenkia su Konstitucija ir nėra kalbos kol kas apie tikras ir teisingas kompensacijas“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad žvėrelių auginimo verslo draudimas buvo numatytas šios Vyriausybės programoje, o už tai bus siūlomos 1 mln. eurų kompensacijos ir priemonės, kurios padės kurti kitus verslus.

„Pagrindiniai argumentai yra gyvūnų gerovė, tas buvo parašyta ir Vyriausybės programoje. (...) Yra siūloma skirti vieną milijoną eurų, bet tam ir yra numatytas ilgas pereinamasis laikotarpis, kad verslas pasirengtų alternatyvoms ir alternatyvoms sukurti kitus verslus, taip pat yra ir bus numatytos papildomos priemonės“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė K. Navickas.

Žemės ūkio ministerija teigia, kad rengdama pasiūlymus ji rėmėsi 2022 metais įmonės „Smart Continent LT“ atliktu kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimu.

Jis parodė, kad kailinių žvėrelių laikytojai Lietuvoje labai skirtingi, jų laikomų žvėrelių skaičius taip pat įvairus, skiriasi ir infrastruktūra, todėl verslo uždarymo išmoka siejama su žvėrelių skaičiumi. Pavyzdžiui, Danijoje laikytojui skirta vienkartinė 10 tūkst. eurų išmoka – čia vidutinis ūkis 2018 metais laikė 12,9 tūkst. žvėrelių, todėl vienam žvėreliui teko vidutiniškai 0,8 euro išmoka.

Šių metų sausio 1-ąją 75 audinių bandose Lietuvoje buvo laikoma beveik 1,2 mln. audinių, todėl, remiantis Danijos pavyzdžiu, bendra vienkartinė kompensacija už verslo uždraudimą siektų apie 1 mln. eurų.

Kompensacijos dydį siūloma nustatyti pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių paskutiniaisiais metais prieš įstatymo priėmimą, už vieną žvėrelį išmokant 1 eurą, o mokėjimus pradedant nuo 2024 metų. Įmonėms, gavusioms lengvatines valstybės paskolas, kompensacijos būtų išmokamos tik visiškai jas grąžinus.

„Projektas pradėtas po didžiulio spaudimo Lietuvoje skleidžiant netiesą apie padėtį Lietuvos ūkiuose, ta netiesa ėjo ir toliau per visą svarstymą“, – pridūrė Č. Tallat-Kelpša. 

Žemės ūkio rūmų vadovas Sigitas Dimaitis siūlė klausimą atidėti iki 2026 metų, kai jis bus svarstomas Europos Sąjungos lygiu.

Pasak ŽŪM, nuo 2024 metų sausio žvėrelių augintojai nebegalėtų pasinaudoti parama iš nacionalinių ir Europos Sąjungos lėšų, todėl Vyriausybės išvadoje Seimui teigiama, kad būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama verslui neteikiama.

Ministerijos pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.

Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį iš dalies patenkino „Inter RAO Lietuvos“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti FNTT praėjusių metų spalio įsakymą dėl juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo bei įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš sąrašo.

„Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl antro skundo reikalavimo atsisakyti priimti (...), negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ji yra naikinama“, – rašoma LVAT nutartyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pernai gruodį priėmė nagrinėti pirmą skundo reikalavimą ir nepriėmė antrojo. VAAT teigė, kad „Inter RAO Lietuva“ jau yra inicijavusi bylą, kurioje priimtas vienas iš jos skundo reikalavimų – įpareigoti FNTT išbraukti ją iš sąrašo, o joje dalyvauja tos pačios šalys.

„Inter RAO Lietuva“ teigė, kad ankstesnė byla ir ši nėra tapačios, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti antrą skundo reikalavimą, priėmė neteisėtą nutartį.

LVAT aiškino, kad VAAT atsisakymą priimti šį reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog bendrovė abiejuose skunduose suformulavo lingvistiškai identiškus reikalavimus, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jis neturi būti nagrinėjamas.

„Inter RAO Lietuva“ ginčija FNTT 2022 metų spalio įsakymą, kuriuo ji naujai įtraukiama į sankcionuotų įmonių sąrašą. Ankstesniame skunde įmonė ginčija FNTT sprendimus, kuriais atsisakyta nutraukti ribojamųjų priemonių taikymą, ir prašo pašalinti ją iš sąrašo. Bendrovė aiškina, kad jos įtraukimas į sąrašą ir atsisakymas pašalinti iš jo yra du atskiri ir skirtingi teisiniai veiksmai.

Įmonė nurodė siekianti išvengti situacijos, kai net ir panaikinus FNTT 2022 metų spalio įsakymą, FNTT negalėtų neišbraukti jos iš sąrašo vien dėl to, kad teismas to padaryti neįpareigojo.

Ministrės pirmininkės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos. Ji taip pat tvirtino, kad reforma neturėtų būti daroma vien dėl to, kad šiuo metu pasaulyje vyksta ekonomikos lėtėjimas ir tai blogai veikia pensijų fondų grąžą.

„Paskutinė reforma įvyko 2018 metais. Ko nesinorėtų, kad vien dėl to, kad dabar pasaulyje yra ekonomikos lėtėjimas akivaizdus ir dėl to yra, aišku, poveikis taip pat ir indeksams, ir biržoms, ir todėl tie skaičiai, kuriuos matome šį momentą nedžiugina, kaip jie nedžiugino 2009 metais“, – interviu BNS sakė Vyriausybės vadovė.

Pasak jos, dabartinis ekonominis neapibrėžtumas nėra pagrindas „pasiimti šakes ir dabar eiti daryti kažkokią reformą“.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Yra galbūt detalių, kurias iš buvusios reformos galima svarstyt, ten apie automatinį įtraukimą, dar kažką, ta diskusija vyksta. Manau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tuos pasiūlymus svarstys, bet vėl kažkokios grandiozinės reformos daryti vos po ketverių metų nuo praėjusios grandiozinės reformos, na, aš kaip konservatorė, siūlyčiau to nedaryti“, – I. Šimonytė.

Paskui senatvė ateina ir tada pradeda atrodyti, kad valstybė yra labai neteisinga, nes štai kažkaip ji tavimi nepasirūpina.

Premjerė sakė, kad ministerijos apsvarstyti siūlymai galėtų būti pateikti Seimo pavasario arba rudens sesijai.

I. Šimonytė pabrėžia, kad pensijų kaupimas yra svarbus ir ilgalaikis procesas, nes gyventojai ne visada linkę įsivertinti visas ateities rizikas.

„Problema yra kokia, dabar kai esi jaunas ir gražus, tau atrodo, kad gyvenime bus visada viskas kaip yra dabar. Paskui senatvė ateina ir tada pradeda atrodyti, kad valstybė yra labai neteisinga, nes štai kažkaip ji tavimi nepasirūpina. Tiesą sakant, na, dažnai būna taip, kad tame yra nemažai ir žmogaus atsakomybės“, – kalbėjo premjerė.

„Tai, kad valstybė ateina ir primena, kad senatvė ateis, kad rūpintis reikia šiandien, nes paskui rūpintis bus turbūt vėlu, gali nepatikti, bet, aš manau, kad tai yra ir valstybės pareiga“, – sakė I. Šimonytė.

„Situacijoje, kai mes iš šios dienos taško bandome įsivertinti, kas bus su mumis po 20, 30, 40 metų, na, nepykit, bet labai dažnai toje diskusijoje yra labai daug naivumo ar labai daug tikėjimo, kad tave aplenks ligos, kad tave aplenks kažkokie netikėtumai ir pati senatvė, netgi kartais taip atrodo“, – tvirtino ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau yra sakęs, kad reikėtų atlikti pensijų reformos auditą, įvertinti rezultatus ir tik tuomet svarstyti, ar reikia kokių nors sistemos pokyčių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža pernai buvo neigiama ir siekė minus 13,8 procento. Tačiau rinkos ekspertai sako, kad po nuosmukio visada būna augimas. 

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

„Matome, kad tendencijos tikrai yra gerėjančios ir tikėtina, kad reikės mažiau lėšų nei esame numatę. Bet tikslas ir nebuvo turbūt išleisti visus pinigus iki paskutinio cento – tikslas buvo stabilizuoti kainų augimą, kad būtų nuoseklesnis ir nebūtų tokių šuolių. Jei tie šuoliai išsisprendžia rinkos tendencijomis, o ne biudžeto intervencija, tik visiems nuo to geriau“, – interviu BNS sakė finansų ministrė.

Pasak jos, energijos išteklių kainos labai kinta ir tam neretai įtakos turi nuo Vyriausybės nepriklausantys veiksniai, todėl „daryti į tolį nešančias išvadas dar yra ankstyva“.

„Šiuo metu tiesiog stebime, kadangi pirmam pusmečiui kainos nustatytos, mes jų laikomės su tomis kompensacijomis, kurios numatytos, o antram metų pusmečiui artėjant, matysime, kokios tendencijos yra realiai. Tai, kas atrodo šiandien, nebūtinai gali taip būti antrame metų pusmetyje. Daug kas priklauso ir nuo kitų veikėjų veiksmų, kurie nepriklauso nuo mūsų“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, jei lėšų kompensacijoms reikėtų mažiau, biudžeto peržiūrėti nereikėtų, nes jas valstybė finansuoja iš skolintų lėšų.

2023 metų biudžete visiems metams gyventojų kompensacijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų, tačiau G. Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės apie 714 mln. eurų. Dar 234 mln. eurų numatyta kompensacijoms už elektrą verslui, tačiau šiam tikslui Vyriausybė skyrė mažiau – 174 mln. eurų. 

Energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad kompensacijoms pirmąjį šių metų pusmetį, priklausomai nuo suvartojimo, gali reikėti apie 530 mln. eurų: už elektrą – virš 330 mln. eurų, už dujas – beveik 198 mln. eurų.

Rusijos vyriausybė skelbia, kad tokio draudimo sąraše yra Lietuvos įmonės „Aviabaltika aviation Ltd.“ (tokia įmonė Registrų centre nėra registruota, tačiau veiklos aprašyme ji tapatinasi su „Aviabaltika“), „Helisota“, „Defensus“, „ASU Baltija“, „Defensa“.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“, kuri kontroliuoja Kauno sraigtasparnių remonto įmonę „Helisota“, komunikacijos vadovė Vilma Vaitiekūnaitė sako, kad bendrovei atsidurti tokiame sąraše yra garbė, o Rusijos skelbiamos sankcijos įmonei yra juokingos.

„Mes labai džiaugiamės, kad esame tame sąraše, nes tik prasidėjus karui Ukrainoje „Helisota“ paskelbė stabdanti visų rusiškų sraigtasparnių remonto veiklą, nes tokia veikla tiesiog neįmanoma moraliai“, – BNS sakė V.  Vaitiekūnaitė.

„Tas Rusijos pareiškimas praėjus metams nuo mūsų apsisprendimo atrodo truputį juokingas“, – pridūrė ji.

Pasak „Avia Solutions Group“ atstovės, „Helisota“ šiuo metu baigia remontuoti rusiškus orlaivius, tačiau ne Rusijos klientams. Įmonė visas orlaivių aptarnavimo ir priežiūros paslaugas dabar teikia tik „Airbus“ bei „Robinson“ gamintojų sraigtasparniams.

Su Kaune, Karmėlavoje veikiančios sraigtasparnių remonto, aviacijos technikos bei įrangos prekybos bendrovės „Aviabaltika“ valdoma ar su ja susijusia „Aviabaltika aviation Ltd.“ bei Kauno bendrove „ASU Baltija“, teikiančia orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas, BNS kol kas susisiekti nepavyko.

„Aviabaltika“ priklauso buvusiam nušalintojo prezidento Rolando Pakso patarėjui ir vienam didžiausių jo rinkimų kampanijos rėmėjų Jurijui Borisovui. „ASU Baltiją“ valdo keturi fiziniai asmenys.

Kaune įsikūrusios bendrovės „ASU Baltija“, užsiimančios įvairių vakarietiškų saugumo priemonių diegimu į rusiškus orlaivius, komercijos direktorius Ričardas Rugevičius sakė, kad naujos rusų sankcijos yra popierinės – dėl varnelės, nes įmonė kontaktų su Rusijos klientais neturi nuo 2016 metų.

„Mes į šiuos juodus sąrašus esame patekę dar nuo 2016 metų, todėl dabartinės popierinės sankcijos mums jokios reikšmės neturi ir negali turėti. Tiesiog tai popierinė varnelė ir nieko daugiau“, – BNS sakė „ASU Baltijos“ atstovas.

Pasak R. Rugevičiaus, įmonė trečiųjų šalių privačioms ir karinėms įmonėms į jų rusiškus sraigtasparnius montuoja įvairias vakarietiškas saugumo priemones, pavyzdžiui, papildomus šarvus ant gyvybiškai svarbių orlaivio vietų, taip pat įrengia įvairias navigacines, gelbėjimo sistemas.

Ginklais ir specializuota apranga prekiaujančios Vilniaus įmonės „Defensus“ vadovė Asta Bataitytė BNS sakė, kad įmonė su Rusija nedirbo ir neplanuoja dirbti.

„Mes su jais niekada nedirbome ir neplanuojame“, – teigė ji.

„Defensus“ taip pat verčiasi konsultacijomis, susijusiomis su specialios įrangos ir gaminių rinka. Ją nuo spalio kontroliuoja vienas fizinis asmuo ir Latvijos įmonė „Scand energo system“.

Ginklais bei kitomis kariuomenei ir teisėtvarkai skirtomis prekėmis prekiaujančios įmonės „Defensa“ atstovas taip pat BNS sakė, kad su Rusijos rinka bendrovė niekada nedirbo ir tokių planų neturi.

„Defensą“ valdo vieno asmens kontroliuojama Vilniaus bendrovė „Arveka“.

Rusijos vyriausybės teigimu, atsakomosios sankcijos pritaikytos iš viso 74 įmonėms ir organizacijoms iš nedraugiškų šalių: Bulgarijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Kanados, Lietuvos, Slovakijos, Lenkijos, Čekijos, Juodkalnijos, Estijos ir JAV. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad labiausiai paveiktos veiklos ir sektoriai nustatyti pagal Europos Komisijos gaires, tačiau dar tariamasi su Komisija dėl veiklų išplėtimo, kad būtų įtraukta daugiau įmonių. 

„Girdime iš verslo, jog kai kurie, kas jaučiasi labai paveikti, nemato savęs pagal veiklos sektorius gaunant šitas subsidijas. Taip yra dėl to, jog EK komunikato priede tie sektoriai nėra numatyti ir norėdami jiems padėti, turime taisyti karo komunikatą. Ministerija tiek formaliai, tiek ne formaliai yra pasikreipusi į EK su argumentais, kaip išplėsti karo komunikatą, bet sprendimų kol kas nėra“, – posėdyje sakė ministrė

„Mums pavyko jį išplėsti (EK komunikato priedą – BNS), kad neatsitiktų taip, kad vienos panašaus sektoriaus įmonės gauna, o kitos negauna, tai kiek mums pavyko tą padaryti, mes padarėme“, – pridūrė A. Armonaitė.

Viceministras Vincas Jurgutis sakė, kad subsidijas skirstyti tikimasi gruodžio viduryje, nes tokiai schemai dar turi pritarti EK.

„Pagalba yra išmokama tuo metu, kai EK pritarusi pagalbos schemai, nes mes šiuo metu teikiame tvirtinti Vyriausybei aprašą, bet lygiagrečiai vyksta derinimas ir su EK. Tikimės, kad viskas praeis sklandžiai ir gruodžio pirmoje pusėje turėsime patvirtintą EK schemą“, – sakė viceministras.

Pasak jo, paraiškas iki lapkričio 22 dienos bus galima teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, vėliau vyks jų vertinimas ir skiriamas finansavimas.

30 mln. eurų šiam tikslui bus paimta iš Vyriausybės pasiskolintų lėšų – tam Ministrų kabinetas jau pritarė praėjusį trečiadienį.

Tarp itin paveiktų verslų patenka metalo rūdų kasyba, tekstilės, drabužių, medienos bei jo gaminių, išskyrus baldus, gamyba. Taip pat gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų, popieriaus ir jo gaminių, kokso ir rafinuotų naftos produktų, chemijos produktų, kitų nemetalo mineralinių produktų, pagrindinių metalų gamyba.

Subsidija bus skiriama iki spalio 1 dienos įsteigtoms įmonėms, jei jų pagrindinė veikla įtraukta į itin paveiktų sektorių sąrašą, tai nėra valstybės ar savivaldybės įmonės, jos deklaravusios 2021 metų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba pelno mokesčio sumą, nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, jos pateikė 2021 metų ataskaitas, neturi arba yra nutraukusios įsipareigojimus su Rusija ir Baltarusija iki rugpjūčio 31 dienos ir neturi didesnės nei 50 eurų skolos VMI.

Maksimalus subsidijos dydis – po 30 proc. deklaruoto GPM ir pelno mokesčio, o didžiausia galima suma – 500 tūkst., mažiausia – 500 eurų.

Vyriausybė 2023 metais yra suplanavusi 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketą verslui, kuriame – elektros kainų dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas energijai imlioms įmonėms, įvairios paskolos, parama saulės parkams įsirengti.