Pasak specialistų, dėl šalį užklupusios sausros ir išaugusios gaisrų rizikos gamtoje reikėtų elgtis ypač atsargiai.

Į žarijas įkritę telefonai, nuo laužo liepsnos užsidegę suoliukai, pavėsinės, ežero tilteliai, nukentėję žmonės. Tai – vasarą gamtoje dažniausiai įvykstančios nelaimės. Pasak draudikų, tokių įvykių skaičius šventiniais vasaros savaitgaliais, lyginant su kitais laisvadieniais, išauga dvigubai.

Nelaimių skaičių pastaruoju metu ypač didina ir sausra. Karštos anglys, pabirusios ant sausos žolės, gali įplieksti aukštą ir pavojingą liepsną. Dėl šios priežasties Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena, kad laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, svarbu atsakingai naudoti šašlykines, kepsnines, rūkyklas, baigus kūrenti laužą, jį reikia kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu ir palaukti, kol jis visiškai nustos rusenęs.

Ragina atsargiai kūrenti Joninių laužus

Ugniagesiai gelbėtojai ragina atsargiai kūrenti Joninių laužus ir pasirūpinti gesinimo priemonėmis.

„Degus skystis, degantis laužas, neatsargus šuolis per jį,

liepsną nešantis vėjas... Kartais šventė per kelias akimirkas gali virsti tragedija“, – sako gelbėtojai.

Artėjant šventėms, ugniagesiai dar kartą primena, kad laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tėvams patartina saugoti mažamečius vaikus, kad jie nebūtų per arti laužų.

Šašlykines, kepsnines, lauko židinius ar ugniakurus naudoti galima ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų, o nuo medžių kamienų laužavietę turi skirti ne mažiau kaip 5 metrai.

Baigus kūrenti laužą, jį būtina kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu. Visada reikia įsitikinti, kad ugnis užgeso, o žarijos nustojo rusenti.

Vien pernai per Jonines ugniagesiams net 130 kartų teko vykti gesinti gaisrų, o iš vandens telkinių tąkart jie ištraukė tris nuskendusius gyventojus.

„Kai susiburia daug žmonių, išauga ir įvairių nelaimių, tarp jų ir gaisrų, tikimybė“, – sako Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Kandratavičius.

Per Jonines įprasta kurti laužą, bet prieš tai būtinai reikėtų pasirūpinti ir gesinimo priemonėmis.

Per sausrą itin dažnai liepsnoja pievos, per sausą žolę ugnis plinta žaibiškai. Ji bet kada gali atkeliauti iki sodybų ar persimesti į miškus.

Pasak A. Kandratavičiaus, nors ir palijo, bet kad degumas sumažėtų, dar reikėtų, kad lytų ne vieną savaitę. Sausros metu gaisrą gali sukelti ir

numestas degtukas, neužgesinta nuorūka ar smilkti lauže likusios žarijos.

Miškuose šiemet jau užregistruota 160 miško gaisrų (82,03 ha plote), iš jų 61 miško gaisras privačiuose miškuose (26,97 ha plote). Beje, 90 proc. gaisrų juose įsiplieskia dėl neatsargaus žmonių elgesio.

Prieš kelias savaites geležinkelio pervažoje Zokniuose žuvo vos iš traukinio išlipusi 13-metė. Įtariama, kad mergaitė naršė mobiliajame telefone ir nepastebėjo artėjančio kito traukinio.

Neatmetama, kad naršymas telefone ir muzikos klausymasis galėjo tapti ir 19-mečio žūties Vilniuje priežastimi.

Panašiomis aplinkybėmis pernai Mažeikiuose žuvo šalia geležinkelio ėjęs 16-metis. Pasak specialistų, įprotis naudotis mobiliuoju telefonu ar ausinukais kelia vis didesnį pavojų vaikams ir paaugliams.

Minint Pervažų savaitę „Lietuvos geležinkeliai“ siekia atkreipti dėmesį į pėsčiųjų saugumą. Visą savaitę specialistai vykdys reidus, bendraus su netoli geležinkelių gyvenančiais žmonėmis, dalys informacinius leidinius.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje vaikų ir jaunimo skęstamumo rodikliai yra vieni didžiausių pasaulyje. Viena priežasčių –  plaukimo įgūdžių pervertinimas, ypač šiltuoju metų laiku, kai prastą mokėjimą plaukti lydi neapdairumas.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, siekdamas spręsti šią problemą, trečius metus iš eilės organizuoja plaukimo savaitę. Dar iki maudymosi sezono pradžios mokyklose besimokantys vaikai gali atvykti į prie akcijos prisidedančius baseinus ir plaukimo įgūdžius išbandyti praktiškai. Iš pradžių jie turės įrodyti, kad išsilaiko vandenyje, vėliau plauks nuo 25 iki 200 metrų, atliks kitas užduotis.

Sėkmingai tai padariusiems mokiniams bus įteikiami pažymėjimai su trenerio įvertinimu ir komentarais.

Praėjusiais metais akcijoje dalyvavo daugiau nei 1500 moksleivių.

– Atėjo šilti orai, žmonės turėtų būti energingi, tačiau daugelis jų skundžiasi, kad jaučiasi nusilpę. Kodėl organizmas po žiemos nusilpsta?

– Žiemą organizmas išnaudoja visus per pavasarį ir vasarą sukauptus resursus. Jų reikia, nes žiemos metu užklumpa daugiau ligų, mityba taip pat nėra tokia turtinga, vartojama ne tiek daug vaisių ir daržovių, taigi ir vitaminų. Galiausiai, vaisiai ir daržovės, vartojami žiemos pabaigoje, nebetenka savo gerųjų savybių, taigi organizmas negauna reikiamų naudingų medžiagų.

– Ar dėl prastos savijautos žmonės kreipiasi į medikus? O gal tik kalba apie tai?

– Be abejo, ateina žmonės, kuriems nusibodusi tamsa, šaltis, rutina. Mes sakome, kad tai lengva pavasarinė depresija, aplankanti žmones ankstyvą pavasarį, kai jau labai norisi žalumos, saulės, šilumos. Organizmas į tai sureaguoja, jis prašosi pokyčių.

– Taigi pavasarį dominuoja psichologiniai nusiskundimai?

– Dažniausiai psichologiniai, fiziniai mažiau. Tačiau aišku, yra žmonių, kurių fiziniai rodikliai pasikeitę labiau. Tuomet atliekame tam tikrus tyrimus, matome pasikeitimus, trūkumus ir pan. Stengiamės pakoreguoti tai, ko trūksta. Tačiau nei saulės, nei gero oro gydytojas negali suteikti.

– Ko dažniausiai trūksta pavasarį?

– Dažniausiai trūksta kalcio, cinko, geležies, magnio preparatų. Tinkamų jų kiekį gauti su maistu sunku. Ne paslaptis, kad kai kurios žmonių grupės valgo ne visą maistą, pavyzdžiui, vegetarai, veganai. Jų mityboje, jei ji nesubalansuota, gali trūkti tam tikrų medžiagų. Net ir įprastai besimaitinantiems žmonėms, jei valgoma mažiau raudonos mėsos ar tam tikrų daržovių, gali trūkti baltymų ir kitų mikroelementų.

– Kokius žmones labiau veikia orai?

– Pavyzdžiui, kurie dirba uždarose patalpose. Tai didžiausia problema – ryte jie ateina į darbą, vėlai vakare išeina. Patalpos dažnai tamsios, apšviečiamos dirbtine šviesa. Tačiau žmogaus organizmas nori gaivaus oro, natūralios šviesos. Be to, dirbantys biuruose ir panašiose įstaigose patiria daug emocinės įtampos. Tačiau kone visų profesijų žmonės turi tam tikrų sveikatos problemų. Ir tie, kurie dirba lauke, pavyzdžiui, statybininkai. Juos taip pat veikia peršalimo ligos, taip pat judėjimo aparato ligos ir pan.

– Kurios amžiaus grupės žmonių organizmas pavasarį labiausiai nusilpęs?

– Vaikų. Būtent vaikai, paaugliai, jaunimas daug laiko praleidžia prie televizoriaus, telefonų, kitų išmaniųjų įrenginių. Lauke jie leidžia labai mažai laiko. Visiškai kitokie – vyresnio amžiaus žmonės. Nors juos kankina įvairios ligos ir žiemą bijoma išeiti į lauką (paslysti, sušalti ir pan.), vos tik išlenda saulė, tokie žmonės eina iš namų, mėgaujasi šiluma, ko nepasakysi apie vaikus.

– Kaip reikia apsirengti pavasarį einant į lauką?

– Pirmoji saulė dažniausiai apgaulinga. Būname labai jos išsiilgę, norime maksimaliai išnaudoti. Bet net jei sušyla iki 20 laipsnių, nereikia atsilapoti visų drabužių. Tai yra didžiausias peršalimo pavojus. Juk žemė vis dar šalta, nepaisant to, kad pora metrų virš jos – gerokai šilčiau.

– Ar jau reikia pasirūpinti ir priemonėmis nuo saulės?

– Saulė visuomet intensyvi. Aktyviosios saulės metu, bent iki 14 val. rekomenduojame nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei būnama, reikia naudoti apsauginius kremus nuo saulės.

– Kokios svarbiausios dantų priežiūros taisyklės?

– Pagrindinė taisyklė – valyti dantis du kartus per dieną, ryte ir vakare. Svarbiausias valymas turi būti vakare. Dar labai svarbu naudoti tarpdančių siūlą, nes tarpdančiuose užsilieka ypač daug maisto likučių, apnašų.

– O dantų skalavimo skysti reikalingas?

– Tai – pagalbinė priemonė išsivalius dantis. Ji nėra labai svarbi. Svarbiau nuvalyti dantų apnašas mechaniškai – šepetėliu ir tarpdančių siūlu.

– Kaip išsirinkti dantų šepetėlį ir kaip dažnai jį keisti?

– Dantų šepetėlį, jei dantys natūralūs, reikia rinktis minkščiausią („soft“), kad nepažeistumėte emalio ir dantenų. Protezuotus dantis reikia valyti kietu šepetėliu. Šepetėlį reikia keisti kas tris mėnesius arba kai jis nusidėvi – šereliai skečiasi į šonus. Dar būna šepetėlių su indikatoriais – kai šerelių galiukai pabąla, šepetėlį reikia keisti.

– Ką dar, be to, kad valyti reikia 3 min., reikia žinoti?

– Dažniausiai žmonės valo sukamaisiais arba tiesiais judesiais, o reikėtų šluojamaisiais. Taip pat daugelis praleidžia tarpdančius, bet juos būtina valyti siūlu arba tarpdančių šepetėliais (jei tarpdančiai platesni).

– Ar reikia valyti liežuvį?

– Taip, reikia. Galima nuvalyti šepetėliu, bet yra ir specialūs liežuvio valikliai, kurie nuvalo geriau. Ant liežuvio kaupiasi labai daug bakterijų, nes jo paviršius nelygus.

Pagrindinė taisyklė – valyti dantis du kartus per dieną, ryte ir vakare. Svarbiausias valymas turi būti vakare.

– Kokie maisto produktai labiausiai kenkia dantų grožiui ir sveikatai?

– Grožiui kenkia visi produktai, turintys daug pigmento: raudonasis vynas, kava, arbata. Dantų sveikatai kenkia saldumynai ir maistas, turintis labai daug angliavandenių, minkštas maistas, kuris labai greitai prikimba prie dantų. Jeigu jis nenuvalomas, galima tikėtis, kad dantys labai ges.

– Kada reikalinga profesionali burnos higiena?

– Visiems jos reikia. Reikia ir tiems, kurie turi nuosavus dantis, ir tiems, kuris turi protezuotus dantis. Ir plokštelę reikia nuvalyti, nes ant jos kaupiasi apnašos. Reikia valyti implantus, kad paskui netektų šalinti, nepradėtų klibėti.

– Kaip dažnai ji atliekama?

– Reikia ateiti bent jau kartą per metus. Bet tai priklauso nuo paciento burnos sveikatos, kaip jis prižiūri dantis namuose. Vieniems pacientams procedūrą paskiriame kas pusmetį, o tiems, kuriems prasidėjusi parodontozė, higienos reikia kas 3–4 mėnesius. Mes nuvalome kietas apnašas – akmenis. Nupoliruojame, nupučiame pigmentą ir dantys iškart tampa vienu ar dviem tonais šviesesni.

– Nuo ko dažniausiai atsiranda nemalonus burnos kvapas?

– Nemalonų burnos kvapą dažniausiai sukelia užsilikusios bakterijos. Jei daug apnašų, akmenukų, bakterijos ir sukelia nemalonų kvapą. Bloga burnos higiena lemia ir kariesą.

– Įsivaizduojama, kad kramtomoji guma ne tik suteikia gaivų kvapą, bet ir nuvalo dantis.

– Gaivos pojūtį ji tikrai suteikia, bet dantų tikrai nenuvalo. Gumą galima kramtyti, bet ne ilgiau kaip 10–15 min. Ilgai kramtant dėvisi žandikaulio sąnarys.

– Ar dantis balinti gali kiekvienas? Ar poveikis visiems vienodas?

– Balinti gali kiekvienas. Tik reikia pasikonsultuoti su gydytoju – dantys turi būti sveiki, sutvarkyti, kad balinamoji medžiaga nepažeistų gilesnių audinių. Daug kas nežino, kad plombos nebąla. Jei priekinių dantų srityje yra plombų, po balinimo jas reikės pakeisti. Jei priekinis dantis yra protezuotas, jis taip pat nepakeis spalvos.

– Dantys balinami įvairiais būdais. Koks metodas efektyviausias? Ar naminiai būdai efektyvūs?

– Naminiai būdai tikrai nėra efektyvūs. Ilgai valant balinamosios pastomis, pažeidžiamas emalis, nes jose daugiau abrazyvinių dalelių. Ilgai jomis valyti nepatarčiau, nes dantys taps jautrūs, emalis bus subraižytas. Sodos ypač negalima naudoti.

– O balinimas lazeriu ir kapomis nekenkia?

– Nekenkia. Dantys gali sujautrėti, bet tai laikina – vieną ar dvi paras.

– Kaip ilgai dantys būna balti?

– Efektas kiekvienu atveju skiriasi ir priklauso nuo buvusios spalvos. Kai kurios spalvos būna labai ryškios, intensyvios ir ne taip greitai pasiduoda, todėl balinti tenka ilgiau. Lazeriu kartais baliname du kartus, kad pašalintume gelsvą pigmentą. Balinimo efektas labai priklauso ir nuo paties žmogaus – kaip jis prižiūri dantis, ar rūko, ar mėgsta kavą, raudonąjį vyną.

– Kaip kilo projekto „52 kartai“ idėja, kurį vykdėte visus praėjusius metus?

– Idėja kilo atostogaujant ir galvojant, kaip metus pradėti kitaip. Kadangi yra 52 savaitės, tai visas 52 savaites nusprendžiau su virtuvės šefais gaminti vakarienes ir perteikti jas nuotraukose. Pats dažniausiai ir fotografuoju maistą, tad reikėjo tik pradėti.

– Ar lengvai įkalbinote prisijungti šefus?

– Viena sunkiausių užduočių buvo rasti šefus, prisiderinti prie jų dienotvarkės, rasti laiko, kad ir pats būčiau laisvas. Tai buvo nelengva. Kai projektas pajudėjo, įkalbinti šefus nebuvo sunku. Pradžioje dar buvo nelabai aišku, kad projektas skirtas ir pan., bet vėliau, kai viskas įsivažiavo, visi pamatė geras nuotraukas ir užsimanė jų turėti.

Roberto Daskevičiaus nuotr.

– Kiek trukdavo fotosesija?

– Įvairiai. Jei fotografuojamas vakarėlis, jam ruoštis reikia gana ilgai, kartais 2–3 savaites. Pati fotosesija trunka apie 4–6 valandas. Žinoma, kai darai fotosesiją, skoliniesi daiktus, vėliau juos reikia išvežioti ir pan. Taigi būdavo taip, kad kartais visą savaitę, kiek tik rasdavau laisvo laiko, skirdavau projektui.

– Jūsų projekto tikslas nebuvo vien tik nufotografuoti maistą. Kiekvienos nuotraukos idėja vis kitokia – tai pasitelkiamas koliažas, tai kompiuterinės technologijos...

– Taip, tikslas ir buvo rasti kažką įdomaus, ne tik padėti lėkštę ir nufotografuoti. Nors ir nufotografuoti lėkštę paprastai būtų įdomu – kiekvienas šefas unikalus, daro savitus sprendimus. Menas lėkštėje yra gražus ir mielas akiai. Kartais nieko ir nereikia, tik padėti lėkštę. Tačiau mano projektas buvo toks, kuriame ieškota kitokio maisto pateikimo.

– Žiūrint į jūsų nuotraukas ir kyla mintis, kad tai meno kūriniai. Be to, atrodo, kad tie patiekalai labai sudėtingi. Ar jie tokie ir yra?

– Mes įpratę lėkštėje matyti paprastą kotletą, košę, kopūstus. Kai pateiki dalykus kitaip, žmonės ima tai atmesti, nes atrodo sudėtinga. Pats esu išbandęs didžiąją dalį receptų, kurie pavaizduoti projekte. Tai tik atrodo sudėtinga, bet kai paimi ingredientus ir pradedi daryti, viskas paprasta.

– Jūsų projektas „52 kartai“ gavo „Login“ apdovanojimą, pelnė geriausio asmeninio tinklaraščio nominaciją. Ar tai buvo svarbu?

– Taip, tai svarbu ir malonu, ypač kai nesitiki. Planas laimėti buvo šiais, 2018 metais, kai projektas jau padarytas, o ne pusiaukelėje. Bet gal jis visada buvo laiku ir vietoje. Projektas buvo nelengvas, nes reikalavo daug darbo ir jėgų. Įvairūs interviu, pastebėjimai spaudoje suteikė daug jėgų, kaip lenktynininkui adrenalino.

– Kas toliau? Ką veiksite šiais metais, prasidėjus naujoms 52 savaitėms?

– Kol kas norisi pabėgti nuo šio projekto. Reikia palikti jį pagyventi. Vėliau teks sėsti ir galvoti – gal sudėti jį į kažkokį albumą, knygą, gal padaryti parodą. Nesinori to projekto palikti likimo valiai, nes yra daug gerbėjų, bendraminčių, šefų, su kuriais susipažinau.

Roberto Daskevičiaus nuotr.

– Sakote, kad maisto fotografija – jūsų aistra. Kada ji tokia tapo ir kodėl?

– Turbūt nuo mažens, kai vis matydavau mamą, turbūt gaminančią skaniausiai. Daug draugų ir klasiokų atvažiuodavo pas mane pavalgyti. Man ir pačiam patinka gaminti ir viską gražiai, estetiškai perteikti.

– Ko reikia, kad patiekalo nuotrauka būtų graži?

– Reikia ieškoti pačios šviesiausios vietos restorane – gal prie lango, gal lauke po skėčiu. Klaida yra atsisėsti į kampą ir fotografuoti. Jei nėra šviesos, tikrai nieko gero nebus. Maistui reikia blizgesio ir spindesio. Jei akivaizdu, kad patiekalas atrodo negražiai, galima atsisėsti taip, kad šviesa liktų užnugaryje. Reikia atsižvelgti ir į tai, ant ko maistas padėtas, koks stalas ir pan. Kelionėje dažnai to net ieškoti nereikia, tik pažiūrėti ir užfiksuoti.

– Yra žmonių, vis dar skeptiškai žiūrinčių į maisto fotografiją, kavinėje galima sulaukti piktų žvilgsnių. Kodėl, jūsų manymu, maisto fotografija žavu ir reikia tai įamžinti?

– Jei fotografuodamas niekam netrukdai, tai tavo gyvenimas, todėl darai su juo, ką nori. Keliaujant fotografuoti yra fantastiška, vėliau galima emocijas perteikti draugams. Grįžus iš kelionės tie įspūdžiai dingsta, o nuotrauka visada gali papasakoti apie tą kultūrą, kurioje lankytasi.

Taip LRT RADIJUI sako žurnalistė ir kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson. Vis dėlto, priduria ji, ne visi maisto produktai ar gėrimai gali virsti šventine dovana – vargu ar kas sugalvos dovanoti mėsos vyniotinius ar mišraines.

Trūksta ne dovanų, o laiko ir dėmesio

Likus vis mažiau laiko iki gražiausių metų švenčių, ko gero, vienas dažniausiai galvoje skambančių žodžių – dovanos. Jei norite nustebinti artimuosius, o mintis stumdytis sausakimšuose prekybos centruose kelia siaubą, žurnalistė, kulinarinių laidų vedėja B. Nicholson siūlo išeitį – patiems paruošti valgomas dovanas.

„Pačių ruoštos dovanos niekada nenuvils, nes dėmesys ir joms pagaminti skirtas laikas neprisvyla, jų neįmanoma persūdyti, o jei ragaujant gomurys apsąla, tai tik iš laimės, visai ne dėl cukraus“, – taip apie valgomas dovanas yra rašiusi B. Nicholson.

Pasak jos, tokios staigmenos ne tik džiugina, bet ir padeda išvengti nepraktiškų bei nereikalingų daiktų, kurių kiekvieno namuose ir taip gausu – juk vargu ar viliojančiai įvynioti sausainiai rinktų dulkes lentynoje, o padažas papuoštame stiklainėlyje nesulauktų namiškių dėmesio.

Valgomos dovanos pasidarė aktualios, kai kilo diskusija, kiek mums iš viso reikia dovanų.

„Valgomos dovanos pasidarė aktualios, kai kilo diskusija, kiek mums iš viso reikia dovanų. Kadangi sukeltas ažiotažas, kad Kalėdos – dovanojimo laikas, kad turime persiversti per galvą ir būtinai kažkam kažką padovanoti, kartais nukrypstama į kraštutinumus“,  – pastebi B. Nicholson.

Vis dėlto, jos nuomone, mes gyvename gana turtingoje visuomenėje, esame apsirūpinę ne tik būtinais, bet ir maloniais dalykais, o labiausiai mums trūksta laiko ir dėmesio:  „Geriausia dovana, kokią gali padovanoti, yra tavo laikas. Laikas, kurį praleidi gamindamas kažkam dovaną, ir yra tas brangus laikas.“

Dovanos saldumynų mėgėjams

Valgomų dovanų įvairovė – didžiulė. Savo dienos be saldžių akimirkų neįsivaizduojančius artimuosius galima nudžiuginti sausainiais ar namų gamybos šokoladu. Sūresnį ar kartesnį maistą mėgstančius bičiulius B. Nicholson siūlo palepinti gurmaniškais padažais bei gardžiomis užtepėlėmis.

Sausainius B. Nicholson pataria rinktis imbierinius, nes juose daug medaus, cukraus ir prieskonių, todėl jie ilgai išsilaiko: „Tokie sausainiai ir gražu, ir nereikia prikepti 10 kilogramų –  užtenka po tris kiekvienam.“

Kita puiki dovana, B. Nicholson teigimu, – gaminiai iš šokolado. „Viskas labai paprasta: ištirpdai šokoladą, įberi į jį riešutų, džiovintų vaisių, užbarstai sūrių sausainių. Šokoladas visada bus suvartotas“, – priduria pašnekovė.

Dovanokite pagardus ir arbatą

Be to, sako ji, gana nesudėtinga pagaminti kvapnaus aliejaus, salotų pagardo ir išpilstyti į mažus gražius buteliukus.

„Man patinka gaminti greitus pagardus prie sūrio, mėsos, šaltų užkandžių. Tai paprasta: džiovinti vaisiai, truputėlis daržovių ar šviežių vaisių (tarkim, obuolių, spanguolių), šiek tiek cukraus, acto, prieskonių. Išverdi tokį čatnį – ir prašau“, – sako B. Nicholson.

Jei laiko suktis virtuvėje nėra, o paruošti valgomą dovaną vis tiek norisi, išeitis yra. Jums tereikės nusipirkti įvairių žolelių, prieskonių, džiovintų vaisių, viską sumaišyti ir be jokios burtų lazdelės visa tai paversti ypatingu prieskonių mišiniu arba išskirtine arbata.

„Apelsiną nuplauname karštu vandeniu ir daržovių skustuku nulupame žievelę (stengiamės liesti tik geltonąją dalį). Tada supjaustome šiaudeliais ir kvadratėliais, suberiame ant kepimo popieriaus ir truputėlį padžioviname. Paimame vieną dalį džiovintų mėtų, vieną dalį džiovintų erškėčių vaisių, vieną dalį džiovintų šermukšnių uogų, vieną dalį džiovintų apelsinų žievelių ir dvi dalis aviečių lapų ir sumaišome. Viską suberiame į gražius pakelius. Tokios dovanos niekur nenusipirksi“, – receptu dalijasi B. Nicholson.

Maisto produktai, kurių dovanoti neverta

Gali atrodyti, kad bet kuris maisto produktas ar gėrimas gali virsti šventine dovana, bet B. Nicholson primena, kad kai kurių valgomų dovanų reikėtų vengti.

„Nereikėtų dovanoti minkštų biskvitinių pyragų, nes jie skanūs tą pačią arba kitą dieną. Taip pat nedovanokite mėsos gaminių, paštetų, nebent rūkytą gaminį. Mėsos vyniotinių, mišrainių turbūt niekas ir nedovanoja. Taigi reikia pagalvoti, kiek ilgai tas daiktas gali stovėti“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Nereikėtų dovanoti minkštų biskvitinių pyragų, nes jie skanūs tą pačią arba kitą dieną. Taip pat nedovanokite mėsos gaminių, paštetų, nebent rūkytą gaminį.

Dar viena valgomų dovanų dirbtuvių taisyklė – mažiau yra daugiau. Pasak B. Nicholson, skanių akimirkų ir rankų šilumos nebūtina vežimu vežti: „Su valgomomis dovanomis nereikia perlenkti lazdos. Užtenka visiškai kažko nedidelio. Tokios dovanos nebrangios, bet svarbios. Svarbiausia neišprotėti, nenorėti padaryti kažko stulbinamo.“

Puiki dovana – šokoladinė granola

O pati B. Nicholson per šias Kalėdas draugus bei kolegas nudžiugins šokoladine granola – traškiais skrudintais avižiniais dribsniais su riešutais, sėklomis, sėlenomis, linų sėmenimis.

„Paimkite 100 g medaus, 15 g kokosų aliejaus, vieną du šaukštus kokybiškos kakavos ir ištirpinkite – bus tamsus sirupas. Gautą sirupą sumaišykite su 1 kg ar 700 g dribsnių, riešutų ir sėklų, paskleiskite skardoje ir kepkite“, – sako B. Nicholson.

Bet kepti, pabrėžia ji, reikia nelabai aukštoje (150–160 laipsnių) temperatūroje – kad mišinys tik gražiai džiūtų, ir vis pamaišyti.

„Kepti reikia maždaug iki valandos, galima ir trumpiau (40 min.) – reikia žiūrėti, kad mišinys nesudegtų ir truputėlį paskrustų. Kuo žemesnė temperatūra, tuo ilgiau kepsite. Ir pačioje pabaigoje užtarkuokite truputį juodojo šokolado. Labai skanu“, – sako B. Nicholson ir kiekvieną skatina bent trumpam užsukti į virtuvę bei panirti į šokolado, cinamonu pagardintų kepinių ar pačių sukurtos arbatos kvapų jūrą. Džiaugsitės ne tik jūs, bet ir tie, apie kuriuos galvodami visa tai ruošite.

Vilniuje, Katedros aikštėje, sekmadienio vakarą Jaunųjų kelininkų klubas „Kelelis“ rengia akciją „Neužgesk“. Čia bus įrengta šviesos ir garso instaliacija, skirta prisiminti tuos, kurie žuvo, BNS sakė klubo prezidentė Diana Staškūnaitė.

„Norime pasakyti, kad net jei įvyko labai tamsus įvykis, kuris užtemdė gyvenimą, vis tiek lieka kažkas šviesaus: prisiminimai apie tuos žmones“, – sakė D. Staškūnaitė.

Kauno policija sekmadienį dovanos atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes, Rotušės aikštėje bus padaryta instaliacija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į žūstančių keliuose žmonių skaičių.

Alytuje, Senamiesčio skvere, gyventojai popietę kviečiami į akciją „Atminties kelias“ atsinešti po žvakelę.

„Įžiebta liepsnelė primins tuos, kurių tarp mūsų jau nėra“, – sakoma Alytaus policijos pranešime.

Pasak Policijos departamento, daugelyje Lietuvos bažnyčių sekmadienį aukojamose mišios dalyvaus policijos pareigūnai.

„Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas kartu su policijos bendruomene kviečia visus Lietuvos žmones šį sekmadienį dvasiniam susitelkimui – paminėti tuos, kurie žuvo eismo nelaimėse, ir saugoti visus, kurie esame gyvi“, – sakoma pranešime.

Pasaulyje kiekvienais metais eismo įvykiuose žūsta daugiau nei vienas milijonas žmonių, per parą – apie 3 500.

1990–2016 metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 16 874 žmonės, buvo sužeista beveik 155 tūkst. eismo dalyvių.

Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti minima kiekvienais metais lapkričio trečiąjį sekmadienį.

Naujos priežastys

Policijos pareigūnai ir kiti ekspertai pabrėžia, kad daugiausiai eismo nelaimių įvyksta dėl per didelio greičio, vairavimo apsvaigus ir naudojimosi telefonu. Vis dėlto vis dažniau avarijas sukelia ir migdančių, raminančių ar reakciją kitaip bloginančių vaistų išgėrę žmonės. Pasak medikų, tokių vairuotojų reakcija gali suprastėti iki 20 procentų.

Taip pat į eismo įvykius patenkantys pėstieji dažniausiai neteisingai nešioja atšvaitus arba jų neturi iš viso.