Čempionato dalyviai susirungė moterų ir vyrų kategorijose. Kiekvienas jų klaviatūrą galėjo mesti po du kartus, o geriausiai pasirodžiusieji pateko į finalą, kur vėl turėjo pademonstruoti savo gebėjimus keliais metimais.

Klaviatūros nebuvo galima pasunkinti ar kažkaip kitaip patobulinti specialiai varžyboms.

Čempionatas sudomino gausų būrį klaipėdiečių. Išbandyti savo jėgas susirinko daugiau nei 60 klaipėdiečių. Vaikinų, kaip ir ankstesnio čempionato metu, būta gerokai daugiau.

Viena didžiausių praūžusio čempionato intrigų – ar pavyks pagerinti anksčiau pasiektą rekordą. Prieš trejus metus viena klaviatūra nuskriejo net 36,80 m, o geriausias moterų kategorijoje pasiektas rezultatas – per 13 m.

Renginio organizatorius ir įmonės "Imas" vadovas Deimantas Špučys atskleidė, kad stipriajai lyčiai pritrūko visai nedaug.

"Iš pradžių vyrukų metimai nebuvo labai tolimi. Vėliau dalyvių rezultatai vis gerėjo. Galiausiai vienas vaikinas klaviatūrą nusviedė 35,75 m. Taigi iki rekordo tereikėjo labai nedaug, maždaug vieno metro", – kalbėjo organizatorius.

O štai merginų rezultatai, nors ir kuklesni, leido pagerinti rekordą – klaviatūra buvo numesta 19,70 m.

Šiemet čempionatas surengtas minint Programuotojų dieną.

"Šia proga gerai praleidome laiką. Renginys pavyko puikiai, viskas – lyg iš pypkės. Gal tik šiek tiek sušlapome, bet viso renginio metu dalyvius ir žiūrovus lydėjo gera nuotaika. Tikimės, kad klaviatūrų mėtymo čempionatas bus surengtas ir kitais metais", – vylėsi D.Špučys.

Pašnekovas prisiminė, kad pirmos tokios varžytuvės įvyko prieš trejus metus.

"Tada dirbau kitoje darbovietėje, iškėliau tokią idėją, darbdavys šiek tiek padėjo ją įgyvendinti. Taip išėjo, kad dabar toje pačioje IT srityje pats tapau darbdaviu ir nusprendžiau, jog šią mintį reikia atgaivinti", – pasakojo renginio organizatorius.

Tuomet renginys vyko prie Kultūros fabriko, kur šiuo metu stovi didelis ekranas, tad netrūko tiek žiūrovų, tiek dalyvių.

Iš spalvoto granito ir nerūdijančio plieno pagaminta atversta "Alėjos knyga" – menininkų Romualdo ir Aro Martinkų kūrinys. Jis pasakoja pirmosios pėsčiųjų alėjos Klaipėdoje istoriją ir pristato meninių objektų autorius bei mecenatus.

"Šis kūrinys – prasminga dovana miestui, minint kompanijos veiklos 25-metį. O tai nėra trumpas laikotarpis. Knyga visada buvo ir liks išminties simbolis, o ši knyga – ypatinga. Ji liudija apie Klaipėdą mylinčius žmones, kurie paliko čia savo pagarbos miestui ženklus", – teigė kompanijos "Bega" valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad mažosios architektūros elementai M.Mažvydo alėją daro dar jaukesnę, ją tarsi sušildo.

"Čia tiek daug visko, bet knygos iki šiol neturėjome", – pastebėjo meras.

Anot jo, prasminga tai, kad "Begos" dovana miestui gyventojams leis ne tik pasigrožėti meno kūriniu, bet ir suteiks progą susipažinti su visais papuošusiaisiais šią erdvę.

Menininkai R. ir A.Martinkai džiaugėsi, kad su šiuo kūriniu, kuris tarsi apibendrina nuveiktus darbus alėjoje, galėjo prisidėti prie garbaus kolegų būrio.

"Pirminė idėja buvo pagerbti Martyno Mažvydo "Katekizmą". Tačiau ne mažiau vertinga, kad čia sugulė pasakojimas apie alėją. Ne stende ar popieriuje, o štai tokioje – ilgaamžėje knygoje" – tvirtino kūrinio autoriai.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) iniciatyva surengti meninių objektų konkursą ir geriausių kūrinių įgyvendinimui ieškoti mecenatų prasidėjo 2012 m.

KPA administracijos direktorė Jolanta Girdvainė prisiminė, kad prieš penkerius metus, kai menininkus buvo pakviesti siūlyti savo idėjas, svajota apie dešimt meno kūriniais papuoštų suoliukų.

Tvirtinama, kad rezultatai pranoko lūkesčius net keturis kartus.

"Projektu patikėjo 20 mecenatų: įmonės, visuomeninės organizacijos, šeimos. Turime 39 "sušildytus" suoliukus, o paskutinis kūrinys atkeliaus kovo mėnesį", – konstatavo KPA administracijos direktorė J.Girdvainė.

Pirmoji pėsčiųjų alėja Klaipėdoje įrengta 1968 m. Ji pavadinta M.Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, dvasininko ir švietėjo vardu.

Alėja rekonstruota 2008 m. pagal architekto Vytauto Paulionio projektą.

Kviečia tapti šeimos dalimi

KN Komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Milinienė džiaugėsi, kad bendrovė jau ketvirtus metus yra Jūros šventės dalis.

Anot jos, kiekvieną sykį organizatoriai siekia lankytojams pasiūlyti įvairialypę programą, kurioje bendrovė yra ne tik partnerė ar rėmėja, bet ir organizacija, kurios tikslas – edukacinėje palapinėje šventės svečius, pasitelkiant inovatyvius sprendinius, supažindinti su KN veiklomis.

Klaipėdiečių ir miesto svečių simpatijų pelniusiame paviljone jau daug metų kuriamos neeilinės patirčių galimybės, leidžiančios svečiams suprasti, patirti, paliesti bendrovės kasdienybę.

"Šie metai vėl bus išskirtiniai, nes kviečiame šventės dalyvius tapti mūsų šeimos dalimi. Šiųmetinė tema – "KN šeima". Juk ne kiekvienas turi galimybę "pasimatuoti" bendrovės profesijas ir pažinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę kuriančius procesus", – intrigavo I.Milinienė.

Atsakys į daug klausimų

Ar žinote, kokie specialistai rūpinasi mūsų šalies energetine nepriklausomybe? Ar kada nors norėjote bent vienai dienai tapti inžinieriumi/-e ar kapitonu/-e? Smalsu, kaip vienu piršto spustelėjimu suvaldyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą "Independence", o gal esate pasikaustęs naftos produktų versle?

Visus atsakymus norintieji ras Jūros šventės metu atvykę į KN paviljoną, kuris įsikurs vienoje žinomiausių uostamiesčio vietų – skvere prie "Meridiano" burlaivio.

"KN šeima" klaipėdiečius ir miesto svečius pasirengusi sutikti liepos 28–29 d. nuo 10 iki 22 val., o 30 d. – 10–17 val.

Komunikacijos skyriaus vadovė atskleidė, kad paviljone bus galima ne tik sužinoti daug naujų dalykų, bet ir išbandyti inovatyvias bei įtraukiančias pramogas, suteiksiančias galimybę pažinti nepaprastą KN bendruomenės veiklą.

Interaktyvūs pažintiniai kompiuteriniai žaidimai, improvizuota ekspozicija, įdomios pažintys – tai KN dovana šventės svečiams.

"Aplankykite KN šeimą, tapkite vienu iš bendrovės bendruomenės narių, pažinkite netikėčiausias ir įdomiausias profesijas, pažadinkite smalsumą, supraskite tau ir tavo valstybei reikšmingus procesus", – ragino I.Milinienė.

Lanko ir maži, ir dideli

KN informacinė palapinė kiekvienais metais sulaukia daug lankytojų – nuo mažų smalsučių iki svečių, tikslingai besidominčių bendrovės veiklomis.

Pirmus dvejus metus paviljone dėmesys buvo telkiamas į koncentruotą žinių perdavimą, pasakojant apie KN įgyvendintą SGD terminalo projektą bei apie vykdomą antžeminės SGD paskirstymo stoties projektą.

Praėjusį sykį virtualios realybės akiniais lankytojai galėjo stebėti, kur ir kaip atsiranda gamtos stichijos: žemė, oras, vanduo ir ugnis, kaip šie gamtos elementai koreliuojasi su naftos produktais bei dujomis. Taip pat norintieji savo akimis galėjo pamatyti, kuo skiriasi šviesiųjų naftos produktų ir tamsiųjų naftos produktų talpyklos, praskristi virš bendrovės teritorijos, virtualiai pasivaikščioti po visų mūsų Lietuvos energetinę nepriklausomybę – SGD laivą-saugyklą "Independence".

Smalsuoliai galėjo ne tik užduoti klausimus apie SGD terminalo veiklą, bet ir patyrinėti SGD laivą-saugyklą 360 laipsnių kampu.

Svarbus ir bendravimas

"Neabejotinai, tai ir yra mūsų tikslas, kad informacinėje palapinėje apsilankęs svečias pasijustų lyg tarp bendraminčių, būtų išgirsti jo klausimai, suteikta maksimali informacija ne tik apie bendrovę, bet ir paprastai šiltai pabendrauta", – tikino I.Milinienė.

Anot jos, labai vertinama, kai kalbinami svečiai pasidalija savo mintimis apie tai, ar KN pasirinkta tema, priemonės yra interaktyvios bei įtraukiančios dalyvauti procese.

"Iki šiol prisimename ir džiaugiamės, kai lankytojai į palapinę užsukdavo ne kartą, negana to, jie atvesdavo savo bičiulių, draugų, tėvų, giminaičių. Tai reiškia, jog tokio tipo pristatymai naudingi ne tik mums, kaip bendrovei, bet ir plačiajai visuomenei", – akcentavo pašnekovė.

Šou – įkvėpimui ir atokvėpiui

Novatoriška ir inovatyvi edukacija – ne vienintelė KN dovana uostamiesčio gyventojams ir svečiams.

Ir šiais metais bendrovė drauge su Jūros šventės organizatoriais kviečia nepraleisti progos apsilankyti viename labiausiai intriguojančių ir laukiamiausių renginių – šokančių fontanų, šviesos ir pirotechnikos šou, kuris vėl papuoš bei nuspalvins Jono kalnelį.

Šiųmetis vandens spektaklis, pavadintas "Muzikos garsai", skirtas įkvėpimui ir atokvėpiui.

Šventės dalyviai ir svečiai kviečiami grožėtis reginiu liepos 28 ir 29 d. Jono kalnelio užutėkyje. Pasirodymo laikai: 22:30; 23:30; 0:30; 1:15 val. Fontanų šou trukmė – apie 20 min.

Idėja neabejojo nuo pradžių

I.Milinienės teigimu, kiekvienais metais Jūros šventės organizatoriai drauge su šou partneriais sugeba rasti ir nustebinti šventės lankytojus ypač kūrybingu ir inovatyviu scenarijumi, vis kitokiu šviesos efektų, vizualinių netikėtumų bei pirotechnikos pritaikymu.

Šiais metais programa ne tik unikali, tačiau papildyta ir "Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės" metų simboliu – smilgininkais.

"Projekto autoriai – Klaipėdą ir jos kultūrinį gyvenimą puoselėjanti choreografė Agnija Šeiko drauge su šviesos menininku Linu Kutavičiumi ir muzikos autoriumi Kristijonu Lučinsku pasitelkė šviečiančias smilgas, kurios tarsi atspindi Pamario krašto žmogaus ir gamtos bendrystę, trapumą bei stiprybę", – atskleidė pašnekovė.

I.Milinienė pripažino, kad prieš ketverius metus susipažinusi su organizatorių pristatyta fontanų šou idėja bendrovė ja net nesuabejojo.

"Tuomet negalvojome apie tai, kiek šventės lankytojų išvys fontanų reginį. Buvo svarbu tikėjimas pačiu pasiūlytu sprendiniu, nes jis buvo kitoks, t. y. kūrybingas, inovatyvus. Iki šiol manome, kad šventės organizatoriai šį lūkestį pranoksta ir pateikia unikalius scenarijus bei jų išpildymą, sutelkiant projekte aukščiausio kalibro menininkus. O tai kiekvienas mūsų vertina. Juk idėjos unikalumas, jos realizavimas, kokybė, įspūdis, netikėtumo jausmas ir išlikusios nuostabios emocijos yra visa tai, kas suvienija ir atveda šventės lankytojus pasigrožėti fontanų reginiu", – įspūdingą šou pamatyti kvietė I.Milinienė.

Serga ir vaikai, ir suaugusieji

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė paaiškino, kad atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė vaikų ir suaugusiųjų liga, kliniškai pasireiškianti stipriu niežėjimu, bėrimu, odos sausumu.

J.Česienė pripažino, kad atopinis dermatitas – viena dažniausių odos ligų.

"Šis susirgimas kamuoja apie 2–5 proc. jaunų suaugusių žmonių ir iki 20 proc. vaikų", – skaičius vardijo gydytoja dermatovenerologė.

Gydant atopinį dermatitą, dalyvauja kelių specialybių gydytojai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sergantiesiems šia liga pasiruošusios padėti gydytojos dermatovenerologės, alergologė, genetikė.

Būtinybė – tiksli ligos istorija

J.Česienė akcentavo, kad atopinis dermatitas diagnozuojamas kliniškai, laikantis specialių kriterijų.

"Todėl itin svarbu surinkti tikslią ligos anamnezę, kruopščiai apžiūrėti pacientą. Gerai surinkta ligos istorija, išsiaiškinimas apie gretutines ligas, taip pat ligonio šeimos narių alerginius susirgimus padeda nustatyti atopinį dermatitą bei įtarti esamų simptomų alerginę kilmę. Gauta informacija padeda planuoti būsimus diagnostinius mėginius", – pasakojo gydytoja dermatovenerologė.

J.Česienės teigimu, kalbant apie atopinio dermatito raidą, svarbų vaidmenį atlieka maisto alergenai. Jei atopinis dermatitas prasideda kūdikystėje, būtina kuo anksčiau tirti vaiką dėl alergijos maistui.

Jei liga pasireiškia vyresniam nei 2–3 metų vaikui, dažniau nustatomas įsijautrinimas įkvepiamiems aplinkos alergenams. Kuo sunkesnė atopinio dermatito eiga, tuo dažniau nustatoma alergija maistui.

Prireikus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami diagnostiniai tyrimai – tiriami alerginiai odos bei provokaciniai maisto mėginiai, daromas klinikinis kraujo tyrimas, skiriama eliminacinė dieta. Kartais diferencinei diagnostikai būtina ir odos biopsija.

Taiko įvairaus amžiaus pacientams

Odos dūrio mėginys – dažniausiai kasdienėje alergologo praktikoje taikomas metodas.

Kaip teigė J.Česienė, norint atlikti minėtą tyrimą, metai nėra svarbūs, todėl jis galimas įvairaus amžiaus pacientams.

Atliekant odos dūrio mėginį ant neišbertos odos lašinama tiriamojo alergeno (1 lašas) ir toje vietoje specialia adata įduriama į epidermį. Po 15 minučių vertinama reakcija. Šis tyrimas padeda nustatyti įsijautrinimą maisto ar įkvepiamiems aplinkos alergenams.

Odos dūrio-dūrio mėginys – mėginys, atliekamas kaip ir prieš tai minėtas odos dūrio tyrimas, bet duriama pirmiausia į pasirinktą natyvinį alergeną (vaisių, daržovę ir kt.), paskui – ta pačia adata į odą. Tyrimas svarbus maisto alergijos diagnostikoje.

Šį mėginį galima atlikti ne tik su šviežiais, bet ir su užšaldytais bei prieš mėginius atšildytais maisto produktais. Vertinama taip pat, kaip odos dūrio mėginys.

Tyrimams – moderni įranga

J.Česienė pasakojo, kad esant greito tipo alerginėms reakcijoms, kraujo serume nustatomi ir specifiniai imunoglobulino E (IgE) antikūnai. Kiekybiniai imuniniai metodai leidžia nustatyti alergenui specifinio IgE koncentraciją kraujo serume.

Gydytoja dermatovenerologė įvardijo kelis specifinių IgE antikūnų tyrimo pranašumus. Anot jos, tai – saugus, standartizuotas, nuo vartojamų vaistų ir odos reaktyvumo nepriklausantis tyrimas.

"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atrankiniai alergijos tyrimai atliekami "EuroBlotMaster" automatizuota sistema, ja alergija vertinama pagal šešias klases. Visiems ligoniams yra tiriamos kryžminės alerginės reakcijos, naudojant CCD žymenį. Kliniškai informatyvu, kai CCD reikšmė atitinka trečią ir aukštesnes klases. Auksiniu standartu vadinamas alergologinės laboratorinės diagnostikos analizatorius "ImmunoCAP" bei jo reagentai. Mūsų ligoninėje yra įdiegta "ImmunoCAP" automatizuota alergijos diagnostikos sistema, tyrimų metodas – fluoroimunofermentinis. Alergija vertinama pagal šešias klases", – pasakojo pašnekovė.

Diagnozuoja ir alergiją maistui

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomi ir kiti diagnostikos metodai. Pavyzdžiui, odos lopo mėginys su įvairiais alergenais naudojami lėto tipo padidėjusio jautrumo odoje reakcijų priežasčiai nustatyti.

Klaipėdos universitetinė ligoninės gydytoja alergologė Viktorija Paltarackienė paaiškino, kad tai gana paprastas, bet labai informatyvus metodas išaiškinant alerginio kontaktinio dermatito priežastis, kai kurias padidėjusio jautrumo vaistams ar maisto produktams reakcijas.

Alergenų įdedama į specialias kameras, 48 valandoms klijuojama ant nepažeistos odos (dažniausiai viršutinės nugaros srities), nuėmus kameras vertinama po 2 parų ir po 4–5 dienų.

Įvairūs tyrėjai nurodo, kad kartu atliekami odos dūrio ir odos lopo mėginiai reikšmingai padidina maisto alergijos diagnostikos galimybę vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu. Odos lopo mėginys su maistu nėra standartizuotas.

"Nors derinant odos lopo mėginį su teigiamais odos dūrio mėginiais ir specifinių IgE antikūnų kraujo serume kiekiu galima diagnozuoti alergiją tam tikriems maisto produktams, tačiau daugumai ligonių vis dar reikalingi standartizuoti provokaciniai oraliniai mėginiai, padedantys nustatyti diagnozę ir išvengti nereikalingų dietos apribojimų", – teigė V.Paltarackienė.

Anot jos, maisto alergijos diagnozė galutinai patvirtinama provokaciniais oraliniais mėginiais.

Atliekamas atviras arba abipusiškai slaptas placebu kontroliuojamas mėginys. Pirmuoju atveju ir pacientas, ir gydytojas žino bandomojo produkto sudėtį, antruoju – ne.

Provokaciniai oraliniai mėginiai laikomi auksiniu standartu diagnozuojant alergiją maistui tiek moksliniuose tyrimuose, tiek klinikinėje praktikoje. Šie mėginiai atliekami tam tikrą laikotarpį laikantis individualios eliminacinės dietos.

"Tiesa, tais atvejais, kai visiškai atitinka anamnezės duomenys (pasireiškia sunkios sisteminės reakcijos pakartotinai pavartojus to paties maisto alergeno) ir gaunami teigiami odos dūrio mėginių bei specifinių IgE tyrimo rezultatai, provokacinio oralinio mėginio atlikti nerekomenduojama", – įspėjo gydytoja alergologė.

Anot jos, abipusiškai slapto placebu kontroliuojamo provokacinio oralinio mėginio pranašumas – tyrimas galutinai patvirtina arba paneigia alergijos maistui diagnozę.

"Surinkus ligos istoriją, atlikus odos mėginius, specifinių IgE antikūnų kraujo serume tyrimą ir įtarus tam tikrus klinikinius požymius sukeliančius maisto produktus, jie pašalinami iš ligonio valgiaraščio", – kalbėjo V.Paltarackienė.

Gydymą planuoja ilgam laikui

Atopinio dermatito pažeista, o ypač nukasyta oda gali komplikuotis antrine infekcija: bakterine, grybeliu ar virusu.

"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami kokybiški mikrobiologiniai, laboratoriniai tyrimai grybelinės bei virusinės infekcijos diagnostikai. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl gydymas turi būti planuojamas ilgam laikui į priekį. Be to, svarbu užtikrinti, kad jis būtų saugus", – teigė J.Česienė.

Anot jos, oda turi būti valoma kruopščiai, bet tuo pačiu švelniai ir atsargiai, kad pašalintų šašus ir apsaugotų nuo bakterinės superinfekcijos.

Efektyvus vietinis gydymas susideda iš trijų pagrindinių principų: pakankamo stiprumo ir dozės medikamentų bei tinkamo jų naudojimo. Dažnai pacientams tenka skirti sisteminius preparatus, fototerapiją.

Nepaisant gydymo galimybių, atopinis dermatitas turi didelę reikšmę gyvenimo kokybei ir pacientams, ir juos prižiūrintiesiems.

"Dažnai pacientai nesilaiko nurodymų, todėl nepasiekiamas teigiamas atsakas į gydymą. Labai svarbu, kad pacientas būtų informuotas apie ligą ir suprastų gydytojų paskyrimus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suburta specialistų komanda yra pasiruošusi padėti ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems. Tik gerai išaiškinus ligos etiologiją, patogenezę, gydymo ir profilaktikos galimybes, galima tikėtis ligos remisijos", – tvirtino J.Česienė.

Primenama, kad pacientai, norintys konsultuotis pas Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas dermatovenerologes, priimami be šeimos gydytojo siuntimo, reikalinga tik išankstinė registracija. Gydytoja alergologė konsultuoja su šeimos gydytojo siuntimu.

Ir tikrino, ir patarė

Jau 10 metų Lietuvoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vykdomos akcijos, kai žmonės raginami ir kviečiami pasitikrinti savo odą, esančius apgamus. Tai visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

Gegužės 2 d. ligoninėje buvo patikrinta daugiau nei 50 žmonių. Skirtingai nei praėjusiais metais, šįkart nebuvo diagnozuota nė viena melanoma. Patikros metu buvo nustatytos kito odos vėžio formos, ikivėžiniai odos susirgimai, pakitę apgamai.

Akcijos dieną pacientams buvo vykdoma ir švietėjiška veikla – atvykusieji buvo supažindinti su apsauginiais kremais nuo saulės, paaiškinta saulės žala ir nauda, saugus elgesys saulėje. Kai kuriem pacientams skirtas chirurginis ar vietinis gydymas vaistais.

Sukelia didžiausią mirtingumą

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais jame sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėjos gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės teigimu, statistika – negailestinga. Duomenys rodo, kad melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, be to, ji yra ir dažniausias onkologinis susirgimas.

"Melanoma yra agresyviausias ir pavojingiausias odos vėžio tipas. Tai labai greitai augantis ir plintantis piktybinis navikas", – įspėjo J.Česienė.

Anot jos, sergamumas melanoma didėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šis rodiklis kasmet išauga maždaug 5 proc.

Pavyzdžiui, Lietuvoje vyrų melanomos atvejų skaičius padidėjo 4 proc., moterų – 2,3 proc. Nors tai suaugusių žmonių liga, vaikų melanoma (priskiriama iki 21 metų amžiaus) sudaro 1–4 proc. visų melanomos atvejų.

Tiria pažangiais metodais

Nerimaujantiesiems dėl apgamų ar tiesiog norintiesiems juos pasitikrinti profilaktiškai, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami modernūs tyrimai profesionalia įranga. J.Česienė teigė, jog odos darinius padeda apžiūrėti ligoninėje naudojamas siaskopas ir dermatoskopas.

Siaskopija yra vadinama spektrofotometrinė odos analizė. Tai – pažangiausias išsamus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių tyrimo būdas.

Siaskopu nustatomas dermatoskopinis darinio vaizdas – tikrasis odos paveikslas, spalvos, išorinė struktūra. Apžiūrimas hemoglobino, melanino, dermalinio melanino ir kolageno išsidėstymas. Aparatu trimatis darinio vaizdas matomas net iki 2 mm gylio.

Gydytojas, atlikęs siaskopinį tyrimą, analizuoja skenuotų darinių vaizdą bei jų sandarą. Tiksliai įvertinus gautus duomenis yra nustatomi pigmentinių darinių pokyčiai net ankstyvoje supiktybėjimo stadijoje.

Taip atliekama ankstyva melanomos ir kitų pigmentinių odos darinių diagnozė ir kontrolė.

Medikus džiugina tai, kad siaskopijos tikslumas, nustatant melanomos diagnozę, yra 94 proc. Procedūros metu taip pat įvertinami kiti odos navikai, numatoma tolimesnė gydymo taktika. Surinkta vaizdinė informacija išsaugoma elektroninėse laikmenose yra kaupiama. Tai ypač svarbu stebint įtartinus darinius, jų struktūros pokyčius, kartojant tyrimą ir lyginant duomenis.

Atlieka ir biopsiją

J.Česienė pasakojo, kad tiriant apgamus atliekama ir dermatoskopija – neinvazinė odos mikroskopija, kuris leidžia įvertinti odos darinių struktūrą (spalvą, kontūrą, formą) bei jų pokyčius.

Procedūra padeda diagnozuoti odos vėžį bei ankstyvą melanomos stadiją. Šiuolaikiniai dermatoskopai dažnai sujungti su kompiuteriu, kuris leidžia nuosekliai apžiūrėti pigmentinius darinius epidermyje ir dermoje, padaryti nuotraukas bei archyvuoti duomenis.

Šis tyrimo metodas turi daug privalumų – yra neinvazinis, saugus, neskausmingas, nereikalaujantis specialaus paciento paruošimo, leidžia tiksliai nustatyti pakitimus pigmentiniame navike ar apgame bei stebėti juos.

Kai kuriais atvejais, kai kliniškai įtariamas piktybinis procesas, papildomai gali prireikti biopsijos ar citologinio tyrimo – tai yra nedidelio odos ar gleivinės darinio gabalėlio paėmimo mikroskopiniam ištyrimui.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje odos biopsija atliekama atsiradus pokyčiams odoje, norint patikslinti diagnozę ar pašalinti darinį.

Taip pat gali būti daroma prakalo biopsija ar ekscizinė biopsija. Procedūra padeda diagnozuoti melanomą, bazalinių ląstelių karcinomą, plokščialąstelinį odos vėžį, odos limfomą, Kapoši sarkomą, taip pat gėrybinius odos susirgimus.

Gydymo planą kuria komanda

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taip pat gydomi kiti odos onkologiniai susirgimai – bazoceliulinė karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, Merkel karcinoma, ikivėžinės patologijos.

"Dermatologo funkcija – laiku pastebėti ir diagnozuoti susirgimus. Nustačius melanomą ar kitą odos vėžio ligą, paciento ligos atvejis pristatomas multidisciplininiame konsiliume, kur kartu su dermatologais, chirurgais, onkologais chemoterapeutais, radiologais, onkologais radioterapeutais, plastikos chirurgais aptariamas gydymo planas", – teigė J.Česienė.

Anot jos, naujausios diagnostinės priemonės, taikomos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, leidžia anksti užkirsti kelią melanomai ar kitos rūšies odos vėžiui.

"Klaipėdos universitetinė ligoninė yra lyderė Lietuvoje, kai melanomos operacijos metu, po detalaus patologų, onkologų, chirurgų aptarimo, didelės rizikos melanoma sergantiems pacientams atliekama sarginio limfinio mazgo biopsija, panaudojant radioizotopus ir branduolinės medicinos technologiją. Pastaroji Vakarų Lietuvoje yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje", – kalbėjo gydytoja J.Česienė.

Būtina reguliari apžiūra

Tiesa, gydytoja dermatovenerologė pripažino, kad apie 60 proc. melanomos atvejų įtaria arba diagnozuoja ne gydytojai dermatologai, o pats žmogus, artimieji, šeimos gydytojai arba kitų specialybių medikai, apžiūrėję odą.

J.Česienė akcentavo, kad tinkama ir reguliariai atliekama odos apžiūra padeda anksti aptikti pakitusius apgamus, o laiku atlikta operacija suteikia puikią galimybę pasveikti.

Apsižiūrėti odą reikia gerai apšviestame kambaryje prieš veidrodį, kuriame save matote visu ūgiu. Būtų gerai, jei kitas asmuo atkreiptų dėmesį į galvos odą ir sprandą.

"Veidrodyje apsižiūrėkite kūną iš priekio ir nugaros, paskui pakelkite rankas ir patikrinkite šonus. Sulenkite alkūnes ir atidžiai apsižiūrėkite išorinę bei vidinę dilbio, žasto dalį (ypač sunkiai matomą išorinę dalį) ir rankas, atkreipkite dėmesį į kojas, pėdas, padus bei tarpupirščius. Taip pat praskirkite plaukus ir dalį sukelkite į viršų, o tada, laikydami rankoje veidrodėlį, apsižiūrėkite iš nugaros sprandą ir galvos odą. Veidrodėliu rankoje įvertinkite nugarą, lyties organus, sėdmenis", – patarė gydytoja dermatovenerologė.

Anot jos, apžiūros metu rastas pakitęs apgamo dydis, forma, spalva, apgamo jautimas – pirmieji įspėjamieji melanomos požymiai. Tokių pakitimų gali atsirasti įgimtuose ar seniau įgytuose apgamuose arba melanoma gali atsirasti kaip naujas nenormalios išvaizdos apgamas.

Medikė teigė, kad žmonėms dar trūksta informacijos apie galimybę be siuntimo pasitikrinti dėl melanomos grėsmės. Kiekvienas, norintis pasitikrinti dėl odos vėžio, gali tai padaryti bet kada. Reikalinga tik išankstinė registracija pas gydytoją dermatovenerologą.

Melanomos rizikos faktoriai

Šviesios odos ir greitai nudegantys saulėje asmenys.

Žmonės, turintys daugiau nei 50 apgamų (didelių įgimtų, daugybinių ir / ar atipinių / displastinių apgamų).

Veikiami UV spinduliuotės (saulė, soliariumai).

Vaikystėje dažnai ir stipriai nudegę saulėje.

Genedinė predispozicija.

Asmeninė ar / ir šeiminė melanomos anamnezė (apie 10 proc. melanomos atvejų sudaro šeiminis vėžys).

Kitos paveldimos ligos (kai kurios genetinės ligos ar sindromai, tokie kaip pigmentinė kseroderma, retinoblastoma, Li-Fraumeni sindromas, taip pat Vernerio sindromas bei paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžio sindromas, siejami su didesne melanomos rizika).

Ragina registruotis

Klaipėdos universitetinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė priminė, kad pirmasis gegužės antradienis – Euromelanomos diena.

Tai visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

Nuo 2007 m. Lietuvoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje organizuojama Euromelanomos dienos akcija. Gegužės 2 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gyventojai kviečiami nemokamai išsitirti apgamus.

Norint dalyvauti šioje akcijoje, reikia registruotis iš anksto tel.: (8 46) 396 523, (8 46) 396 568, (8 46) 396 684, (8 46) 396 594. Vietų skaičius – ribotas. Šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Registracija vyks ketvirtadienį.

"Ši akcija – labai populiari. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių nori pasitikrinti apgamus", – teigė J.Česienė.

Būtina reguliari apžiūra

Anot jos, odos vėžį įmanoma pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą, o aptikta ankstyvos stadijos ši liga gali būti sėkmingai gydoma.

"Deja, žmonės dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus ir nesikreipia į gydytojus. Reguliariai apžiūrint odą, reikėtų nepraleisti pro akis naujų apgamų ar ilgiau nei mėnesį negyjančių dėmelių", – patarė gydytoja dermatovenerologė.

Anot jos, svarbūs keli kriterijai: apgamo asimetrija, kraštų nelygumai, spalvos pasikeitimai, diametro dydis, apgamo augimas ir pokyčių dinamika. Ne visi įtarimų keliantys odos dariniai atsiranda saulės labiausiai veikiamose ir matomose vietose.

Vieną kartą per mėnesį reikėtų apžiūrėti visą savo ir vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Geriausia – prieš didelį veidrodį.

"Jei aptikote įtartiną odos darinį ar pakitusį apgamą, kreipkitės į gydytoją dermatologą. Svarbu nedelsti. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė", – akcentavo J.Česienė.

Sergančiųjų daugėja

Šiuo metu, pasak jos, reikėtų nepiktnaudžiauti saulės voniomis.

Gydytoja pabrėžė, kad daug laiko praleidžiantiems saulėje asmenims padidėja grėsmė susirgti odos vėžiu. Tokių ligonių kasmet tik daugėja.

"Tiek melanomos, tiek bazaliomos atvejų ne tik daugėja, bet jaunėja ir sergančiųjų amžius", – sakė pašnekovė.

Todėl degintis nepatartina žmonėms, vartojantiems vaistus, nėščiosioms, taip pat asmenims, turintiems jautrią ir greitai nudegančią odą. Vengti saulės reikėtų ir šviesiaplaukiams bei tiems, kurių giminaičiai sirgo odos vėžiu.

Pranaše tapo suknelė

– Atsiimdama Auksinį scenos kryžių už Klaipėdos dramos teatro spektaklyje "Tėvas" sukurtą Bertos vaidmenį, ištarėte jūsų dėstytojo Valentino Masalskio žodžius – jei laimėsi šį apdovanojimą, į Klaipėdos jaunimo teatrą nebegrįžk. Pareiškimas – rimtas?

– Trumpa priešistorė. Mano kursiokas Simas porą savaičių prieš ceremoniją kiekvieną dieną iš manęs šaipėsi: kas čia tau prilipo – "kryžius", kas čia mėtosi – "kryžius", ar kalbą pasiruošei? O laimėti – nuoširdžiai sakau – nesitikėjau. Tik pagalvokite, kas dar pretendavo: Nelė Savičenko, Dalia Michelevičiūtė, Eglė Jackaitė. Tos kalbos todėl ir nesukūriau. Kai paskelbė mano pavardę, užlipusi ant scenos pajutau prožektorių šviesas, daugybę į mane žiūrinčių žmonių, spaudimą. Rodos, pirma mano mintis ir buvo – velnias, reikėjo paklausyti kursioko ir pasiruošti. O pasakiau tai, kas tuo metu šovė į galvą. V.Masalskio žodžiai buvo pokštas. Tikiuosi, visi tai suprato. Ironija. Aš savo "kryžių" gavau aktorinio kelio pradžioje, o V.Masalskis, sukūręs šimtus puikių vaidmenų teatre, jį pelnė tik pernai.

– Ir tada imi tikėti žmogui nepavaldžiais likimo vingiais?

– Turbūt prieš pusantrų metų mano pažįstama dizainerė Inga Šviesaitė su visa dirbtuve ir prekės ženklu rengėsi kraustytis į Kauną. Juokaudama jai kažkodėl pasakiau – pasiūk man prabangią suknelę apdovanojimams, nors tuo metu teatre net nebuvo spektaklio, kad galėtum įtarti būsiąs nominuotas. Ta suknelė ilgiau nei metus gulėjo spintoje. Kai paskelbė kandidatų sąrašą, supratau – pagaliau galėsiu ja pasipuošti. Tai minčių programavimas, aš tuo visai tikiu.

Pergalė – ne tik sau

– Kodėl aktoriai tvirtina, kad apdovanojimai nieko nereiškia, esą ne dėl jų dirbama, bet, atsiimdami juos, negali nuslėpti jaudulio? Kas tai – kuklumas, nenoras būti palaikytam garbėtroška?

– Net tas apdovanojimas yra kryžius, juk sako – nešk jį ir tikėk. Atrodytų, būti įvertintam yra šventė, bet viskas vis tiek veda į naštą, atsakomybę. Matyt, tai tokia lietuviška, su rūpintojėliu susijusi mūsų būdo savybė.

– Bet ypatingomis progomis emocijų neslepia ir rūpintojėliai?

– Laimėjusi aš nuoširdžiai džiaugiausi. Trys ar keturios minutės, kurias reikėjo išgyventi scenoje, ir buvo ta tobuliausia emocija. Džiaugsmo netrūko ir po ceremonijos – pamačiau, kiek žmonių mane sveikina: gimtieji Mažeikiai, mokykla, draugai, kolegos, kartais ir beveik nepažįstami žmonės. Auksinį scenos kryžių laikau ne savo, o bendrąja prasme visų mūsų laimėjimu – juo dalijuosi su Klaipėdos jaunimo ir Dramos teatrais, jaunais aktoriais, jaunais žmonėmis. Bet susireikšminti ir galvoti apie apdovanojimus kiekvieną dieną negali. Svarbu nepamesti sveiko proto, klaida dabar įgauna didesnį svorį.

Romantikos teatre maža

– Aktorė visuomenėje dažnai laikoma savotiška diva. Bet veikiausiai realybė gerokai kartesnė nei įvaizdis?

– Man nelabai patinka, kad teatro menas iki šiol romantizuojamas. Ir pati anksčiau jį kiek idealizavau. Sakydavau, kad teatras turi specifinį savo kvapą, kol kažkas paaiškino, kad tai tiesiog moterų kvepalai. Neseniai su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais vaidinome spektaklyje "Voro vestuvės". Prieš jį vieni statė dekoracijas, kiti rišo virves, treti plovė sceną, o aš siuvau kulisus. Tokia ta realybė, romantikos nėra tiek daug, kiek įsivaizduojama. Dramos teatre – jau kitokia patirtis. Pajaučiau prabangą ir tai man visai patinka. Ateini, o ten net rekvizitas padėtas į reikiamą vietą, randi išplautus, išlygintus drabužius. Kai esi pabuvęs ten, kur reikėdavo skalbti savo ir kolegų sceninius kostiumus, pradedi mėgautis komfortu. Bet tuo nepiktnaudžiauji, nesureikšmini, tiesiog imi vertinti.

– Sugriausite dar kokių nors mitų?

– Ir įkvėpimu turbūt netikiu, labiau – darbu. Aktorius tiesiog bando, repetuoja, vaidybą lydi daug taisyklių, ji – savotiškas mokslas. Kurdamas personažą, turi studijuoti žmogaus psichologiją, kūno kalbą, mimikas, narstai jį lyg chirurgas, o po to bandai įdėti į pjesės audinį.

Svarbiausia – deguonis ir vanduo

– Ar meninis operavimas nesibaigia tuo, kad pradedi aplinkinių nemėgti?

– Priešingai, aš net sakau, kad juos kolekcionuoju. Galvoje turiu tokius stalčiukus, į kuriuos, pabendravusi su žmogumi, sudedu pastebėtas savybes, mimikas, gestus. Be galo įdomu, kai aptinki pirmą egzempliorių, kai kuriuose skyreliuose yra tik vienas užfiksuotas bruožas, kituose – visa kartoteka. Kartais man patinka su žmogumi susitikti vieną kartą, atvirai pasikalbėti ir išsiskirti. Tai lyg simfonija, kai į mano gyvenimo temą trumpam įsipina kita tema, nes kiekvienas ją atsinešame.

– Aktorius Regimantas Adomaitis savo knygoje rašė, kad tikras aktorius yra tas, kuriam namie ankšta, kurį kankina noras palikti artimuosius, mylimąją ir netgi patį gyvenimą. Esą tik scenoje jis jaučiasi kaip namuose. Vėliau jis pripažino, kad su amžiumi atėjo suvokimas, jog svarbiausia – šeima, o ne profesija. Ar jau susidėliojote prioritetus tarp asmeninio gyvenimo ir scenos?

– Teatras man yra be galo brangus, bet už jį yra daug didesnių dalykų. Kiek patetiškai skamba žodžiai – teatras man svarbesnis už gyvenimą. Vėl tas romantizmas... Svarbiausia – deguonis, vanduo. Toliau – pats gyvenimas, žmonės, šeima. Tik tada – teatras. Jis patenka į svarbiausiųjų sąrašą, bet nėra reikšmingiausias dalykas. Banaliai žiūrint, be teatro išgyventų visi. Jis apskritai yra prabangos prekė, jo prireikia tada, kai patenkinami pirminiai poreikiai.

Spektaklį lemia ir žiūrovai

– Koks jums yra idealus žiūrovas?

– Gal atviras? Bet tai pirma mintis šią minutę šovusi į galvą. Kartais į teatrą ateina labai apsiskaitę žmonės, tokie ponai. Dažnai jie sėdi sukryžiavę rankas ir stebi aktorius, turėdami vieną mintį, – na, nustebink mane, prajuokink. Kai publika yra atvira, aktoriai ir publika tarsi susijungia, atsiranda energija. Kartais žiūrovai net gali nulemti spektaklį, kurį stebėti, beje, yra ir savotiškas atėjusiųjų darbas.

– Paaiškinkite fenomeną. Į kokį spektaklį uostamiestyje benueisi, pabaigoje visi ploja atsistoję.

– Klaipėdos jaunimo teatre taip nevyksta, bent nelabai. Gal tai labiau būdinga didiesiems teatrams? Matyt, publika nori išreikšti pagarbą, padėkoti, būti mandagi. Be to, kai vieni pradeda stotis, atsiranda impulsas prisidėti, gal kursto baimė pasirodyti kažko nesupratusiam. Nors kai pagalvoji, esu ir aš taip pasielgusi.

Disonansas išnyko

– Į Klaipėdą studijuoti aktorystės atvykote iš Mažeikių. Teko pagalvoti, ką veiktumėte, jei būtumėte ten ir pasilikusi?

– Net neįsivaizduoju, gal turėčiau porą vaikų. Turbūt negražu taip sakyti, bet, ačiū Dievui, kad atvykau į Klaipėdą. Ji suteikė man laisvę, savarankiškumo. Apskritai, manau, dabar gyvenu patį geriausią – jauno suaugusiojo – periodą.

– Nors dažnai su savo amžiumi žmonės nesusikalba. Jauni nori būti vyresni, pagyvenę – paaugliais.

– Keista, iki 25-erių, kurie sukako spalį, niekaip nerasdavau viduriuko tarp to, kaip jaučiuosi, kas aš esu, ir to, kiek man iš tikrųjų yra metų. Egzistavo kažkoks disonansas. Gėdydavausi pasakyti savo amžių, gal todėl, kad atrodau gana vaikiškai. Dažnai sutrikdavau, mintyse reikėdavo susiskaičiuoti metus. Kai suėjo 25-eri, pagaliau galiu drąsiai šį skaičių įvardyti, jau tiksliai žinau, kiek man. Pirmą kartą pajaučiau, kad tas skaičiukas ir aš susitikome. Sau vis kartodavau, kad sulaukti 25-erių yra taip puiku, tai bus geriausi mano metai – esu jauna, sveika, bet jau ne tokia kvaila, naivi, turiu savų istorijų, patirties. Matyt, čia vėl padėjo minčių programavimas.

Žavi negražus grožis

– Jums ypatingas – Berlynas. Kaip jo dvasios įpūsti Klaipėdai?

– Berlyne buvau gal keturis kartus, tai mano svajonių miestas. Labai norėčiau iki 40-ies gyventi jame, na, bent porą metų. Man patinka ir Paryžius, bet jis nublizgintas, nuplautas ir saldus. Berlynas yra nešvarus Paryžius. Vokietijos sostinė pasižymi menais, gatvės, pogrindine kultūra, žavi ir bauhauzo stiliaus architektūra. Vienas mėgstamų mano filmų – režisieriaus Wimo Wenderso "Der Himmel über Berlin" ("Dangus virš Berlyno"). Šį miestą ir susikūriau iš kino, muzikos, mėgstu jo žmones, jų laisvę, jų negražų grožį. O mums, klaipėdiečiams, tiesiog reikėtų atsipalaiduoti.

– Uostamiestyje turite ypatingų vietų?

– Esu išsirinkusi porą. Viena – skveras, kuriame stovi skulptūra "Katinas džentelmeno veidu". Erdvė – minimalistinė, šalia – gražus namo fasadas. Paradoksalu, nors ši erdvė – senamiesčio širdis ir už kelių metrų Žvejų gatvėje savaitgaliais verda naktinis gyvenimas, bet čia net šeštadienio naktį nebus nė vieno žmogaus. Kita vieta – laivų statykla su savo kranais. Gal todėl, kad primena Berlyną, kuris yra vamzdžių, statybų ir kranų miestas.

– Kodėl pramoninis peizažas dažnai asocijuojasi su romantika?

– Man atrodo, Milanas Kundera rašė apie grožį per klaidą. Matyt, kartais tiesiog pasiekiamas toks negražumas, jog jis tampa estetika.

Vizitinė kortelė

1991 m. gimė Mažeikiuose.

2011 m. įgijo vidurinį išsilavinimą Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje.

2011 m. įstojo į Klaipėdos universiteto tuometinio Menų fakulteto aktorinio meistriškumo specialybę (kurso vadovas V.Masalskis).

Nuo 2012 m. dirba Klaipėdos jaunimo teatre.

Klaipėdos dramos teatras buvo okupuotas Tarptautinę teatro dieną šventusių teatralų ir šio meno mėgėjų.

Pora valandų trukęs renginys buvo kupinas klaipėdietiškų akcentų – atplėšę vokus, nugalėjusius teatralus paskelbė ir "Auksinius scenos kryžius" jiems teikė vien tik Klaipėdos menininkai. Turtinga ceremonijos programa taip pat pasirūpino uostamiesčio aktoriai, muzikantai, šokėjai, dainininkai.

Renginį vedė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Beata Ignatavičiūtė ir Rokas Spalinskas bei Klaipėdos dramos teatro aktorius Mikalojus Urbonas.

Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos, apibendrinusios 2016-uosius, įteiktos septyniolikoje kategorijų. Dvi jų "Auksinius scenos kryžius" atnešė ir uostamiesčio atstovams. Paskelbtos jų pavardės sulaukė bene daugiausiai susirinkusiųjų emocijų.

Geriausia nepagrindinio vaidmens dramos aktore tapo Karolina Kontenytė (Klaipėdos jaunimo teatras). Ji įvertinta už Bertos vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Tėvas“ (rež. Mara Kimelė).

K.Kontenytė dėkojo pirmuosius žingsnius scenoje padėjusiam žengti jos dėstytojui Valentinui Masalskiui, ją visada palaikančiam Klaipėdos jaunimo teatrui bei naujus kelius atverti padėjusiam Klaipėdos dramos teatrui.

Geriausiu pagrindinio vaidmens dramos aktoriumi tapo Darius Meškauskas. Apdovanojimas jam atiteko už Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Tėvas“ įkūnytą rotmistrą Adolfą. D.Meškauskas ceremonijoje nedalyvavo, "Auksinį scenos kryžių" už jį atsiėmė Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.

Jaudinančiu akcentu tapo akimirka, kai į sceną paskelbti geriausią 2016-ųjų režisierių užlipo legendinis uostamiesčio aktorius Vytautas Paukštė. Susirinkusi publika pagarbą šiam scenos meistrui išreiškė griausmingomis ovacijomis – renginio dalyviai kilo iš savo kėdžių ir maestro plojo atsistoję.

Kertinė ašis – pacientas

Klaipėdos universitetinė ligoninė paslaugas, susijusias su onkologija, teikia visam Vakarų Lietuvos regionui. Po vienu stogu – gausus būrys įvairių sričių specialistų, moderni įranga ir reikiamų tyrimų pasiūla. Onkologinių susirgimų kompleksinė diagnostika ir gydymas šiuolaikinėmis priemonėmis ir yra viena prioritetinių ligoninės sričių.

Onkologinę pagalbą sudaro ankstyva ir tiksli diagnostika, kokybiškos gydymo paslaugos, pasitelkiant kvalifikuotus įvairaus profilio specialistus ir modernią įrangą.

Ligoninė turi išskirtinę vėžio gydymo taktiką – kiekvieną savaitę vyksta įvairių specialybių gydytojų pasitarimai – multidisciplininiai konsiliumai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas tvirtino, kad, diagnozuojant ir gydant onkologinius susirgimus, kertinė ašis yra pacientas.

"Svarbiausia – ligonio interesai. Ligoninės medikų pripažinimą rodo vis didėjantis pacientų srautas. Žmonės pas mus atvyksta ne tik iš visos Vakarų Lietuvos, bet ir didžiųjų šalies miestų. Kompleksinis atsakingas požiūris į onkologiją ir lemia, kad pasiekiame gerų gydymo rezultatų", – teigė A.Česas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas valdymui ir kokybei Virgilijus Vanagas akcentavo, kad A.Česas ir onkologai subūrė su onkologiniais susirgimais kovojančią komandą, ne tik demonstruoja aukštą onkologijos srities kompetenciją, bet ir ją derinančią su puikiomis vadybos žiniomis.

"Kalbant apie mediciną, dažnai medikas – puikus, bet tai dar nereiškia, kad jis bus toks pat geras vadybininkas. Ligoninei labai svarbu turėti žmogų, gebantį būti plataus konteksto strategu, darantį įtaką nacionaliniams procesams", – kalbėjo V.Vanagas.

Dėmesys – krūtų onkologijai

Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje stiprinamas Krūtų chirurgijos sektoriaus, kuriame ir diagnozuojamas bei gydomas krūties vėžys, darbas.

Krūtų chirurgijos sektoriuje, kuriam vadovauja chirurgas onkologas Donatas Petrauskas, chirurgai atlieka tiek neapčiuopiamų krūties navikų operacijas, tiek krūtį tausojančias, tiek krūties šalinimo ir krūties atkūrimo operacijas.

Moterims siūlomi modernūs molekuliniai tyrimai, kurie būtini ankstyvai diagnostikai ir ligos progresavimo tikimybei nustatyti. Navikiniame audinyje tiriami specifiniai molekuliniai, genetiniai žymenys, kurie gydytojams padeda įvertinti ligos piktybiškumą ir parinkti optimalų gydymą.

Įtarus paveldimą vėžio sindromą, pacientė siunčiama genetiniams tyrimams ir genetiko konsultacijai.

Daug informacijos medikams suteikia ir Branduolinės diagnostikos skyriuje taikomi šiuolaikiniai neinvaziniai ir skausmo nesukeliantys tyrimų metodai.

Krūtį tausojančios operacijos ir po to taikomas gydymas spinduliais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sergančiosioms ankstyvų stadijų vėžiu jau tapo gydymo standartu, kuris neretai yra ir alternatyva krūties pašalinimui.

Branduolinės medicinos centre pacientės gydomos naujausia šiuolaikine spindulinio gydymo įranga. Tobulėjančios spindulinio gydymo technologijos leidžia saugiai, nepažeidžiant šalia naviko esančių sveikų audinių ir organų, padėti vėžiu sergančioms pacientėms.

Padeda pasmerktiesiems

Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjo medicinos mokslų daktaro Algirdo Šlepavičius teigimu, onkologinių pacientų chirurginiam gydymui stengiamasi taikyti minimaliai invazinius metodus – laparoskopinę chirurgiją.

"Ligoninėje laparoskopiškai galime operuoti visus pilvo organus, pradedant skrandžiu ar blužnimi ir baigiant storąja žarna bei antinksčiais. Taip pat atliekame laparoskopines kepenų rezekcijas. Esame ir minimaliai invazinių kasos operacijų pradininkai Lietuvoje. Laparoskopinės pilvo organų operacijos, jei tik liga nėra išplitusi, jau tapo mūsų kasdienybe", – pasakojo A.Šlepavičius.

Anot jo, dar kiti gydymo metodai taikomi pažengusiems onkologiniams susirgimams gydyti.

"Šiais atvejais minimaliai invazinė chirurgija nėra įmanoma. Prieš 20 metų atlikus operaciją ir radus metastazių pilve, belikdavo užsiūti pjūvį ir išsiųsti pacientą numirti. Dabar laikai pasikeitė. Ligoninėje pradėta atlikti citoredukcines operacijas ir taikyti intraoperacinės pilvaplėvės chemoterapiją. Minėtu metodu gydant pirminį pilvaplėvės vėžį (mezoteliomą, pseudomiksomą), turime sukaupę didžiausią patirtį šalyje. Pernai mums ligonius siuntė net Nacionalinis vėžio institutas", – pasiekimus vardijo pašnekovas.

Anot jo, daug naudos atneša ir galimybė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje į pagalbą pasitelkti kitų sričių chirurgus.

"Dalis onkologinių ligonių anksčiau buvo pasmerkti žūčiai, o dabar, taikant šiuolaikiškus gydymo metodus, galime pailginti jų gyvenimą ir pagerinti jo kokybę. Be to, džiaugiamės efektyviai įsilieję į ligonėje vykstančius multidisciplininius konsiliumus, kurių metu, padedant kolegoms, galime rasti labiausiai pacientui tinkamus gydymo būdus", – tikino A.Šlepavičius.

Leidžia išsaugoti sveikus audinius

Klaipėdos universitetinės ligoninės Branduolinės medicinos centro vadovė medicinos mokslų daktarė Aista Plieskienė priminė, kad 2010 m. Vakarų Lietuvos regiono gyventojams pradėtos teikti šiuolaikinės onkologinės radioterapijos paslaugos. 2013 m. ligoninė pirmoji Lietuvoje pradėjo tai¬kyti vieną inovatyviausių rotacinės moduliuojamo intensyvumo radioterapijos metodą (VMAT).

Naujos kartos trimatė spindulinė terapija švitinant pacientų navikus šiandien medikams leidžia išsaugoti greta esančius sveikus organizmo au¬di¬nius. Šis gydymo metodas jau tapo ligoninės spindulinės praktikos kasdienybe, o pacientams leidžia suteikti daugiau ateities alternatyvų.

Klaipėdoje universitetinėje ligoninėje vis plačiau pritaikomas ne tik ertminis, bet ir intersticinis brachiterapijos metodas.

"Kovoti su vėžiu mums padeda multidisciplininės komandos darbas. Tai, kad ji darniai vykdo veiklą jau daug metų, nulemia dar geresnius gydymo rezultatus. Kai į vieną būrį susirenka asmenys, atstovaujantys savo kuruojamą sritį, pacientui, į kurį žiūrima individualiai, pasiūlomas geriausias ir jam labiausiai tinkamas pagalbos planas", – kalbėjo A.Plieskienė.

Šiuo metu vykdomi individualaus radiojautrio tyrimai onkologams ateityje leis labiau individualizuoti piktybinių navikų radioterapinį gydymą, o tai padės išvengti sunkesnių šalutinių poveikių.

"Tiksliau nustatysime naviko išplitimo ribas, galėsime realizuoti didesnę suminę spindulių dozę. Gydymo rezultatai gerės, o sveiki audiniai bus dar labiau apsaugoti. Bet svarbiausia, kad atsiras vis daugiau galimybių sunaikinti ne tik patį naviką, bet ir pavienes metastazes kituose organuose", – numatė Branduolinės medicinos centro vadovė.

A.Plieskienė atskleidė, kad šiuo metu tyrinėjami ir pacientų limfocitų chromosomų pokyčiai po spindulinės terapijos procedūrų. Pašnekovė vylėsi, kad ateityje tai padės atskleisti sąsajas tarp chromosomų pažaidų ir spindulinių reakcijų.

Šalina laparoskopiškai

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sutelkta ir viso Klaipėdos krašto onkologinė tarnyba, susijusi su urologijos sritimi.

"Dažniausiai urologams tenka kovoti su trimis pagrindinėmis onkologinėmis ligomis – inkstų, prostatos ir šlapimo pūslės vėžiu. Didžiausią dalį sudaro prostatos vėžiu sergantys vyrai. Po šiuo pavadinimu slepiasi kelios skirtingos klinikinės eigos ligos, tad kiekvieną jų reikia mokėti diagnozuoti ir sėkmingai gydyti. Vienais atvejais užtenka patologiją tik stebėti, kitais prireikia radikalesnių priemonių", – kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Raimundas Venckus.

Anot jo, ligoninės onkologinėje poliklinikoje pacientai, sergantys šlapimo pūslės vėžiu, kuris linkęs atsinaujinti, yra nuolat stebimi. Esant agresyviam šlapimo pūslės vėžio atvejui, šalinama visa šlapimo pūslė.

"Esame vieninteliai Klaipėdos krašte, kurie laparoskopiškai galime operuoti inkstų auglius. Mažai invazyviu būdu turime galimybę pašalinti dalį arba visą inkstą. Tokios operacijos jau yra tapusios aukso standartu", – teigė R.Venckus.

Onkologija nėra tik navikas

Ligoninėje taip pat atliekamos galvos smegenų, stuburo, nugaros smegenų ir periferinių nervų auglių operacijos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurologas medicinos mokslų daktaras Kęstutis Jacikevičius tvirtino, kad nėra nė vienos su neurochirurgija susijusios onkologinės patologijos, kurio techniškai ligoninėje nebūtų galima operuoti.

"Onkologinių ligonių Neurochirurgijos klinikoje sulaukiame vis daugiau. Jie sudaro didelę dalį mūsų operuojamų pacientų. Vis dažniau neurochirurgijoje taikome mažai invazyvius metodus. Dažniausiai, pasitelkdami šį būdą, atliekame neuroendoskopines smegenų skilvelių navikų, kaukolės pamato navikų operacijas. Navikai ne tik pašalinami, pasiekiama ir gerų funkcinių rezultatų. Dėl intraoperacinių technologijų, geros diagnostikos ir modernių vizualizavimo priemonių operacijos metu galime dar geriau padėti pacientui, o vėliau jį perduoti į onkologų rankas", – kalbėjo K.Jacikevičius.

Anot gydytojo neurochirurgo, kai navikas išplitęs, paciento gydymo planas kuriamas padedant kitiems ligoninės medikams. Kartais tokiam pacientui geriau tinka spindulinė ar chemoterapinė pagalba.

"Onkologija nėra vien tik navikas, bet ir jo staiga sukeltos komplikacijos. Reaguoti į tokias situacijas turime operatyviai, pasitelkdami kitų sričių kolegų pagalbą", – tikino pašnekovas.

Melanomų – vis daugiau

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais jame sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėjos gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės teigimu, statistika rodo, kad melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, be to, ji yra ir dažniausias onkologinis susirgimas.

Ligoninėje taip pat gydomi kiti odos onkologiniai susirgimai – bazoceliulinė karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, Merkel karcinoma, ikivėžinės patologijos.

"Dermatologo funkcija – laiku pastebėti ir diagnozuoti susirgimus. Nustačius melanomą ar kitą odos vėžio ligą, paciento ligos atvejis pristatomas multidisciplininiame konsiliume, kur kartu su dermatologais, chirurgais, onkologais chemoterapeutais, radiologais, onkologais radioterapeutais, plastikos chirurgais aptariamas gydymo planas", – teigė J.Česienė.

Anot jos, naujausios diagnostinės priemonės, taikomos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, leidžia anksti užkirsti kelią melanomai ar kitos rūšies odos vėžiui.

"Klaipėdos universitetinė ligoninė yra lyderė Lietuvoje, kai melanomos operacijos metu, po detalaus patologų, onkologų, chirurgų aptarimo, didelės rizikos melanoma sergantiems pacientams atliekama sarginio limfinio mazgo biopsija, panaudojant radioizotopus ir branduolinės medicinos technologiją. Pastaroji Vakarų Lietuvoje yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje", – kalbėjo gydytoja J.Česienė.

Taiko modernų gydymą

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje reikšmingą darbą, diagnozuojant ir gydant onkologinius susirgimus, atlieka invazinės radiologijos specialistai. Jų pagalbos prireikia, kai ligos negalima įveikti radikaliais metodais, bet ją siekiama kontroliuoti ilgus metus.

Vienas sėkmingai taikomų invazinės radiologijos specialistų metodų – transarterinė navikinio židinio chemoembolizacija. Šis gydymo būdas skiriamas ligoniams, sergantiems pirminiu kepenų vėžiu, kuriems dėl ligos išplitimo negalima radikaliai pašalinti kepenų naviko chirurginiu būdu ar atlikti kepenų persodinimo operacijos.

Atliekant procedūrą, per kirkšnį specialiu kateteriu patenkama į metastazės vietą, tada, nustačius angiografinį režimą, suleidžiamas kontrastas, sudarantis sąlygas pamatyti, kaip auglys maitinamas iš kraujagyslių. Vėliau į naviko pažeistą vietą sušvirkščiamos su chemoterapiniu vaistu maišytos specialios mikrosferos, uždarančios kraujotaką. Bėgant laikui, tirpdamos mikrosferos atpalaiduoja chemoterapinį vaistą, kuris tiesiogiai slopina naviką.

Šis metodas neprilygsta operacijai, bet gali pailginti paciento gyvenimą ir kontroliuoti ligą be žymesnio poveikio visam paciento organizmui.

Individualus požiūris

Apie 80 proc. Klaipėdos universitetinės ligoninės krūtinės chirurgijos pacientų sudaro sergantieji onkologinėmis plaučių, tarpuplaučio, stemplės, kaklo, krūtinės sienos ir kitų organų ligomis. Nemenkas iššūkis ligoninės gydytojams – ir plaučių vėžys, kuriuo serga vis daugiau žmonių.

"Plaučių vėžys tampa priklausomas nuo galingos ligoninės molekulinės ir genetinės laboratorijos bei diagnostikos. Operatyviai nustatomos įvairios plaučių vėžio formos, kurių gydymas gali būti labai skirtingas. Turime galimybes į kiekvieną pacientą žiūrėti individualiai ir pritaikyti tai, kad jam tinka labiausiai. Didelį darbą atlieka ir krūtinės ląstos chirurgų komandą, galinti atlikti ir radikalias, ir itin retas paciento gyvenimo kokybę pagerinančias operacijas", – pasakojo A.Česas.

Ligoninėje didelį darbą atlieka ir ginekologų komanda, glaudžiai bendradarbiaujanti su vidaus ligų chirurgais ir siekianti vieno tikslo – padėti onkologine liga sergančiam pacientui.

Su onkologiniais susirgimais puikiai tvarkosi ir Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius, kuris yra vienintelis Vakarų Lietuvoje, operuojantis galvos ir kaklo navikus.

Užbėgti už akių vėžiui padeda ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje genetinius tyrimus atliekantis Molekulinės diagnostikos skyrius, vadovaujamas medicinos mokslų daktarės docentės Jūratės Kasnauskienės.

Didelį darbą, padedant onkologiniams ligoniams, atlieka patyrusios slaugos, anesteziologų-reanimatologų, patologų komandos.

Aukšto lygio medicinos kultūra

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje platus paslaugų spektras teikiamas ir tiems onkologiniams pacientams, kurių išgelbėti jau nebegalima.

Po vienu stogu dirba gausus būrys paliatyvios pagalbos, palaikomojo gydymo, slaugos specialistų, veikia Skausmo klinika. Nuo šių metų ligoninėje nuolat dirba kapelionas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientams ar jų artimiesiems, pirmą kartą susiduriantiems su vėžiu, priimti šią žinią padės visada netoliese būsiantis klinikinis psichologas, psichiatras. Esant sudėtingai situacijai, psichologas gali dalyvauti net pirminės konsultacijos pas onkologą metu.

"Visi šie dalykai ir sudaro Vakarų Lietuvos regiono medicinos kultūrą, kuria tradicijas", – tikino Branduolinės medicinos centro vadovė A.Plieskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad apskritai anksčiau žmogus, sergantis vėžiu, patekdavo į socialinę atskirtį, nebesijausdavo pilnavertis.

"Gyvenimas su onkologinė liga – ne nuosprendis. Kai kurios rūšys gali būti kontroliuojamos dešimtmečius. Matome daug žmonių, kurie net ir sirgdami yra aktyvūs", – tvirtino pašnekovė.

Valdyti vis didėjančius pacientų srautus nėra lengvas darbas, tačiau Klaipėdos universitetinė ligoninė greitai reaguoja į šiuos iššūkius, joje įdiegtas ir vadinamasis žaliasis koridorius.

"Sistema – paprasta. Žmogus, kuriam pirmą kartą nustatyta onkologinė liga, užsiregistravęs ligoninės internetinėje pacientų registravimo sistemoje, vos per kelias dienas pateks į gydytojo onkologo rankas, kuris pasirūpins pacientu – jo ligos istoriją pristatys konsiliume, nukreips pas kitus specialistus. Vadinamasis žaliasis koridorius puikiai funkcionuoja ir suteikia galimybę operatyviau padėti pacientui", – pasakojo A.Česas.

Domisi rezidentai

Žvelgiant per onkologijos prizmę, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje didelis dėmesys skiriamas patirčiai įgyti, kaupti ar ja dalytis.

Pirmą kartą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suorganizuoti puikių atsiliepimų sulaukę nacionaliniai tobulinimosi kursai, dedikuoti sarginio limfmazgio biopsijai. Tą kartą jie buvo skirti besidomintiesiems melanomos diagnoze.

"Minėtų procedūrų veikiausiai esame atlikę daugiausiai Lietuvoje, tad galėjome pasidalyti patirtimi. Šie kursai – mokslinio ir švietėjiško darbo, kurį atlieka ligoninės onkologų ir dermatologų komanda, pradžia. Ateityje turėtų prisijungti ir chirurgai", – pasakojo A.Česas.

Klaipėdos universitetinę ligoninę pamėgę ir medicinos studijų rezidentai, kurių kiekvienais metais atvyksta vis daugiau. Dalis jų pasilieka ir nuolatiniam darbui.

"Vadinasi, ligoninė yra patraukli vieta ne tik dėl pasiekimų, technologijų, bet ir dėl žmogiškųjų išteklių, galimybės bendradarbiauti, semtis patirties", – tvirtino A.Česas.

Klaipėdos universitetinė ligoninės specialistai prisideda ir prie Klaipėdos universitete ruošiamų radiologijos technologų mokymo. Šios srities bakalauro diplomą galima įgyti tik uostamiestyje.

Ligoninėje vyksta aktyvus mokymas – pradedant studentais ir rezidentais, baigiant organizuojamais kvalifikacijos kėlimo kursais, mokslinėmis konferencijomis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai, kurių nemažai yra įgiję medicinos mokslų daktaro laipsnį, publikuoja mokslinius straipsnius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, vyksta stažuotis, semtis patirties.

"Svarbiausia, kad ligoninės administracija, vadovybė, klinikų vadovai, departamentų, skyrių vedėjai dirbtų išvien. Tam, kad pasiektume rezultatų, turime būti viena komanda. Ateityje ligoninėje bus įgyvendinta ir dar daugiau projektų, vizijų. Perspektyvos – dar daugiau žadančios. Su onkologine liga susidūrusiems ar ją dar tik įtariantiems pacientams tereikia žinoti, kad yra laukiami Klaipėdos universitetinėje ligoninėje", – akcentavo A.Česas.