Kūrėjo debiutas apie kelionę į save, savo identiteto paieškas ir tamsią, paslaptimis apipintą planetą – Plutoną žiūrovų mintis ir širdis užburs jau šį mėnesį. Buvęs šokio teatro „Aura“ šokėjas Matthew Dane Livingstonas sutiko paatvirauti ir papasakoti daugiau tiek apie save, tiek apie visų laukiamą premjerą.

– Nuo Niujorko iki Kauno, kaip taip nutiko, kad atsidūrėte taip toli nuo namų? Kodėl pasirinkote būtent Lietuvą?

- Tai buvo netikėta net man pačiam. Dirbau „Starbucks'e“, ilsėjausi nuo šokių ir kažkur pamačiau skelbimą –  Kauno šokių teatras „Aura“ ieško naujų šokėjų, nieko nesitikėdamas nusiunčiau savo CV. Ir štai už paskutines savo santaupas, aš jau lėktuve į Lietuvą. Nesitikėjau, kad užsibūsiu čia taip ilgai, bet esu be proto dėkingas už visus šiuos metus ir patyrimus.

– Kokia jums pasirodė Lietuva?

- Tai labai keista šalis, bet nedrįsčiau teikti, kad blogąja prasme. Lietuva tiesiog skiriasi nuo manęs, nuo mano kultūros. Iš pradžių patyriau kultūrinį šoką, bet po pirmųjų metų pripratau.

Mano šalis, Jungtinės Amerikos Valstijos, yra kupina kultūros, liberalumo, atvirumo, o Niujorke tiesiog verda gyvenimas, ten rasi visko, net jei nežinai, ko iš tiesų ieškai. O štai Lietuva yra labai specifinė šalis. Matyti, patirti ir suprasti ją yra keistas grožis, man atrodo čia labai jauku. Šiek tiek šalta, galbūt net per šalta mano skoniui, nes mėgstu karštį, bet šioje šalyje yra daug gražių dalykų, kurių nekeisčiau į nieką.

- Papasakokite apie „Pluto“. Tai tavo pirmasis, debiutinis choreografo, šokio meno kūrėjo, pasirodymas. Kas nulėmė tokį šokio spektaklio pavadinimą?

- Pradėjau statyti „Pluto“ dar 2020 m. lapkritį, kai šokio teatre „Aura“ su kolegomis dirbome kurdami savo solo pasirodymus. Aš asmeniškai nemėgstu kurti choreografijos sau, labiau mėgstu dirbti su kitais atlikėjais ir žaisti su jų judesiais, sugebėjimais. Galų gale sukūriau solo labai talentingai šokėjai iš Japonijos, kuri vis dar šoka „Auros“ teatre -  Natsuho Matsumoto. Šokio teatro vadovei, choreografei Birutei Letukaitei tai pamačius, gavau pritarimą, kurti toliau ir iš solo miniatiūros sukūriau pilnametražį spektaklį.

Spektaklis pavadintas „Pluto“, nes tuo metu, kai vyko kūrybinis procesas aš buvau savo dvasinėje kelionėje, mesdamas savo šešėlinį darbą, dirbdamas su savo vidiniu vaiku, aš susipažinau artimiau su planeta – Plutonu, kuris ne tik iš dalies primena mane, bet ir yra apipintas paslaptimi kaip ir šis kūrinys.

- Domitės astrologija?

- Aš myliu astrologiją, labai atidžiai ją seku, nes man tai yra būdas atsipalaiduoti ir geriau pažinti, suvokti save. Turiu savo astrologinės diagramos dalį, kuri glaudžiai susijusi su Plutonu. Nusprendžiau tai patyrinėti plačiau: ką Plutonas reiškia astrologijoje ir ką jis reiškia konkrečiai man. Plutonas yra labai tamsus, labai paslaptingas, nežinomas, bet kartu ir pažįstamas, tam tikra prasme jis labai panašus į mane. Mano muzika, kostiumai, vibracija – viskas yra tamsu.

- Kokią žinute norite žmonėms perduoti spektakliu „Pluto“?

- Aš bandau pasakyti, kad viskas, ko taip tvirtai įsikibę laikomės, nebėra svarbu. Visas mūsų gyvenimas yra susijęs su dalykų, žmonių, situacijų, praradimu ir pripažinimu, suvokimu, jog reikia judėti toliau. Tai kelionė savęs pažinimo link. Apie įvaizdį, kurį susikuriame ir įsivaizduojame, kad žinome, kas esame, tai aš, tai mano gyvenimas - o tada gyvenimas išeina iš proto ir tu pradedi prarasti save ir viską, ką įsivaizdavai susikūręs. Kai viskas išslysta iš po kojų, tu pradedi iš naujo sujungti savo dalis ir tampi visiškai nauju žmogumi ir tai kartojasi, mes esame revoliuciniai sutvėrimai, kurie geba save atstatyti ir sukurti iš naujo. Žiūri į dėžutę, į kurią dedi save, ir stebi, kaip ji visiškai subyra ir vėl susijungia visiškai nauju, bet nuostabiu būdu.

– Spektaklis „Pluto“ su labai gilia mintimi. Kam jį skiriate?

– Manau, kad „Pluto“ yra skirtas visiems -  žmonės, kurie dažnai nevaikšto į teatrą, „Aurą“ pamatys visai kitaip. Tai renginys, kuriame išvysite mažiau šokio teatro ir daugiau tikro šokio. Pamatysite daugiau visų „Aura“  šokėjų diapazono ir sugebėjimų, kuris atsiskleis šokyje. Puiki muzika, puikūs judesiai, kurie tiesiog traukia tave į sceną, o ten pamiršti, kad žiūri spektaklį.

– Kaip jaučiatės prieš premjerą? Ko tikitės, ko bijote?

– Esu susijaudinęs, tai mano, kaip choreografo, debiutas šioje didžiulėje teatro scenoje, akivaizdžiai jaudinuosi, kaip publika tai priims. Nesijaudinu dėl to, kad viskas nebus tobula, aš tiesiog noriu, kad žiūrovai, net tie kurie nesupras prasmės, būtų sujaudinti judesio, muzikos ar atmosferos. Noriu, kad susirinkusieji įsijaustų ir būtų įtraukti, į tai kas vyks scenoje. Labai didžiuojuosi šokėjais, jie labai daug dirbo ir kiekvienas, kuris ateis tai pajaus.

Šokio spektaklio „Pluto“ premjerą galite išvysti:

2022 02 23 Klaipėdos dramos teatre

2022 02 25 Menų spaustuvėje, Vilniuje

2022 04 21 Kauno dramos teatre

Bilietus platina: https://www.tiketa.lt/LT/Purchase/523653/750600

– Ieva, koks yra Jūsų gražiausias prisiminimas iš vaikystės, susijęs su šiuo stebuklingu laikotarpiu ir menu?

– Visą vaikystę praleidau teatre, mokiausi Čiurlionio menų gimnazijoje ir, kiek save atsimenu, visada buvau apsupta meno. Šv. Kalėdas prisimenu kaip patį džiaugsmingiausią ir laimingiausią laikotarpį, kurį praleisdavau Operos ir baleto teatre šokdama. Dabar dirbdama pedagoge, vis pagalvoju, kaip liūdna, kad vaikai taip nenoriai eina į mokyklą. Aš pati, būdama maža, negalėdavau sulaukti atostogų pabaigos, kad tik greičiau galėčiau ir vėl šokti.

– Ar prisimenate savo pirmąjį spektaklį?

– Pradėjau šokti nuo 5-erių metų, nuo tada mano prisiminimai ir tampa ryškūs. Baleto mokykloje visi šokėjai pradeda savo karjerą nuo šokio – „Pelenė“. Bet ne vaidmenį ar spektaklį norėčiau išskirti, o magišką teatro atmosferą. Grimerinė su gausybe perukų, kalnai kosmetikos, koridoriais prabėgantys garsūs šokėjai, kuriuos dievinom ir garbinom. Buvimas teatro pasaulyje man prilygo magijai.

– „Aš kaip ir tu“ šokio spektaklis skirtas vaikams. Kaip nusprendėte statyti pasirodymą būtent mažiesiems?

K. Čyžiūtės nuotr.

– Auginu tris vaikus, kas ir nukreipė mane susitelkti kūrybai patiems mažiausiems. Mano tyrinėjimo objektas visada buvo paaugliai bei vaikai. Kadangi esu ne tik menininkė, kūrėja, bet ir pedagogė, visada norėjau kūrybines žinias apjungti su pedagoginėmis, o prie galutinio mano sprendimo prisidėjo mano pačios vaikai. Man labai pasisekė, nes galiu daryti tai, ką myliu – kurti ir šalia turėti tuos, kuriuos myliu, – vaikus. Spektaklio „Aš kaip ir tu“ metu supažindinsime vaikus su skirtingomis kultūromis, žaidimais, dainomis ir pasakomis. Norime pasakyti vaikams, kad nepaisant to, kokia yra tavo odos, akių, plaukų spalva, kokia kalba tu kalbi, kuriame pasaulio krašte tu gyveni – aš kaip ir tu vaikystėje klausiau mamos pasakų, dainavau vaikiškas daineles, žaidžiau tuos pačius žaidimus ir aš kaip ir tu noriu būti draugais.

– Kaip kilo spektaklio idėja? Ar sudėtinga paruošti pasirodymą vaikams, su kokiais iššūkiais susidūrėte?

– Šią idėją padiktavo tarptautinė „Auros“ trupės sudėtis, kurioje šiuo metu kuria menininkai iš viso pasaulio. Spektaklio veikėjai drauge su vaikais leisis į kelionę per keturis pasaulio žemynus. Čia jie išvys skirtingų tautų šokius, išgirs vaikystėje dainuotas dainas bei sekamas pasakas originalo kalba. Visi galės žaisti vaikiškus žaidimus, kurie, pasirodo, visur yra tokie patys. Įprastai maži vaikai tiek pasaulį, tiek meną tyrinėja ne per atstumą, o judėdami, viską liesdami, tiesiogiai patirdami, todėl spektaklyje choreografinės scenos kaitaliojamos su interaktyviais žaidimais, vaikus įtraukiant į žaidybines veiklas, leidžiant jiems būti ne tik veiksmo stebėtojais, bet ir aktyviais jo dalyviais. Pagrindinis iššūkis buvo sukurti veiksmą taip, kad jis įtrauktų mažuosius ne tik stebėti, bet ir kartu kurti meną, kad jie noriai taptų aktorių ir šokėjų bendrakūrėjais.

Pirmasis Kauno šokio teatro „Aura“ repertuarinis spektaklis vaikams vyks:

gruodžio 11d. 10 ir 12 val.

gruodžio 12d. 10 ir 12 val.

Spektaklio trukmė: 35 min.

Po spektaklio 15 min. vyks žaidimai spektaklio erdvėje.