Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas sako, kad kol kas sunku vertinti Kinijos veiksmų poveikį, nes nėra išsamios ir oficialios informacijos, o Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas teigia nemanantis, jog krovinių laivais gabenimas iš Kinijos į Lietuvą galėtų staiga nutrūkti. 

„Kinija yra didelis globalios rinkos dalyvis, bet kokie išimtiniai apribojimai, nes jei būtų kalba apie visos Europos Sąjungos ar Vakarų pasaulio santykių nutraukimą su Kinija susisiekimo srityje, tai būtų vienokios konkurencinės sąlygos, dabar gaunasi, kad Lietuvos aviacijos įmonės atsiduria ypatingai nepalankioje situacijoje, mums tenka sunkiau konkuruoti su savo partneriais kaimynais toje pačioje rinkoje“, – BNS penktadienį sakė Nacionalinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkas Joris Gintilas. 

Pasak jo, tai gali neigiamai paveikti Lietuvos įmones, kurios dalyvauja bendruose projektuose su kitomis Vakarų bendrovėmis. 

„Nemažai partnerių, kurie patys bendradarbiaus su Kinija ir turės santykius su mumis, tai gali suveikti kaip neigiamas faktorius bendroje logistinėje grandinėje. Jei mūsų įmonės dalyvautų su partneriais iš Europos Sąjungos ar kitų valstybių, tai buvimas įmonių konsorciume irgi galėtų pakenkti bendro projekto sėkmei, dėl to galimai užsienio partneriai gali bandyti vengti Lietuvos“, – sakė J. Gintilas.

Pasak jo, aviacijos sektorius santykiuose su Kinija yra pasiekęs dugną, tačiau situacija gali būti dar labiau pabloginta.

„Nesakau, kad tas pablogėjimas yra kritinis būtent mūsų aviacijos įmonėms, bet tai bendrame kontekste Lietuvai, kaip integruotos pasaulinės ekonomikos dalyvei ir transporto sektoriaus dalyvei, negera žinia ir negeras ženklas“, – teigė aviacijos valdybos pirmininkas.

Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas sakė, kad tiesioginių pervežimų tarp Lietuvos ir Kinijos automobiliais sausumos keliais nėra vykdoma, tad „tiesioginio poveikio čia nesitikima“, bet trikdžių gali kilti ilgesnėje logistikos grandinėje.

„Kalbant apie visą logistinę grandinę tarp Europos ir Kinijos ir atvirkščiai – poveikis galimas, kadangi mūsų įmonių transportas vienaip ar kitaip kažkuriame etape dalyvauja – Europos dalyje, vidurinėje Azijoje ar Kazachstane. Todėl šioje dalyje galima sulaukti galimų trikdžių“, – tvirtino jis.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigia nemanantis, jog krovinių laivais gabenimas iš Kinijos į Lietuvą galėtų staiga nutrūkti. 

„Yra tų krovinių (iš Kinijos į Lietuvą – BNS), tačiau galbūt tuos krovinius galėtų ir kitos laivybos kompanijos. (...) Ne vienintelė „Cosco“ (Europoje veikianti Kinijos laivybos įmonė – BNS) arba ne vienintelė kuri nors kita Kinijos kompanija dirba su Klaipėda. Yra ir kitos kompanijos, kurios krovinius iš Kinijos gabena į Lietuvą. Nemanau, kad čia viskas staiga praktiškai nutrūktų“, – BNS sakė V. Šileika. 

Pasak jo, iš Kinijos į Klaipėdą kroviniai tiesiogiai negabenami – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos uostuose. Tačiau, anot V. Šileikos, juos po uostus plukdo ir Europoje veikiančios Kinijos laivybos kompanijos. 

„Kroviniai tiesiogiai neatplaukia iš pačios Kinijos – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos paskirstymo uostuose, tačiau juos netgi po Europą gabena Kinijos kompanijos, pavyzdžiui „Cosco“. Ar būtų imtasi žingsnių riboti šitos kompanijos veiklą gabenant krovinius į Lietuvą, sunku spręsti“, – teigė V. Šileika. 

Jo teigimu, Kinija bendradarbiavimą su Lietuva susisiekimo srityje gali nutraukti dviem būdais – diplomatiniu ir praktiniu. 

„Pirmas variantas – būtų įšaldyti ar nutraukti santykiai diplomatiniu lygiu, liečiantys Lietuvos Susisiekimo ministerijos ir galbūt Kinijos Susisiekimo ministerijos pasirašytus kokius nors susitarimus ir dokumentus“, – teigė V. Šileika.

„Kitas klausimas yra dėl susisiekimo praktinio aspekto. Mes turime nemažai kiniško importo, kuris ateina iš Kinijos, taip pat yra Kinijos laivybos kompanijos, kurios tuos krovinius ir konteinerius gabena iš Kinijos. Ar joms bus lygiai taip pat įsakyta stabdyti veiklą ir nutraukti užėjimą į Klaipėdos uostą, sunku pasakyti“, – sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas. 

Reaguodama į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane šią savaitę Kinija pareiškė įvedanti jai sankcijas ir nutraukianti bendradarbiavimą su ministerija ir apskritai susisiekimo srityje su Lietuva, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“. 

Pasak pranešimo, tokį sprendimą priėmė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Jos interneto svetainėje skelbiama, kad Lietuvos susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės vizitas į Taivaną yra vienos Kinijos principo pažeidimas, rimtas kišimasis į jos vidaus reikalus ir šalies suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimas.

„Tą poziciją turi aiškiai valstybės institucijos pasakyti, ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija, ar ne“, – BNS penktadienį sakė vienintelio tokius mokėjimus Lietuvoje dabar atliekančio banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Vytautas Sinius.

„Laukiama valstybės institucijų išaiškinimo, kaip valstybėje yra interpretuojamas tranzitas šiame kontekste. Tai yra tai, ko šiuo metu yra laukiama“, – teigė Šiaulių banko administracijos vadovas.

Vis dėlto Šiaulių banko vadovas pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl apmokėjimų už tranzitą aptarnavimo, jo reikšmės valstybei klausimas nėra vienintelis.

„Būtų vertinami visi rizikos valdymo klausimai, susiję su tranzitu, taip pat ir valstybinės reikšmės funkcijų užtikrinimo įvertinimas – ar tai yra būtent taip traktuojama. Kitas dalykas – sankcijų rizika, kuri pasireiškia per operacijų vykdymą su Rusija ir Baltarusija. Jeigu bus kažkas daugiau, vertinsime papildomai“, – teigė V. Sinius.

„Negalime prisiimti nesuvaldomų arba sunkiai suvaldomų rizikų“, – pridūrė jis.

V. Sinius negalėjo atsakyti, kokia konkrečiai forma valstybės institucijos turėtų išreikšti poziciją dėl apmokėjimų už Kaliningrado tranzitą.

„Detaliai aš nelabai galiu komentuoti. Yra specialistai, kurie tiksliau galėtų įvardyti, kokios tikslios pozicijos reikia, bet esmė – ar tranzitas atitinka tai, kas yra valstybei reikšminga funkcija“, – sakė V. Sinius.

Šiaulių banko vadovas patvirtino, jog šiuo klausimu vyksta diskusijos tarp bankų ir šalies institucijų, tačiau V. Sinius teigė tiesiogiai diskusijose nedalyvaujantis. 

„Jos vyksta ir per Bankų asociaciją. Apibendrintos pozicijos norisi, kad visi vienodai suvoktų tranzito reikšmę“, – sakė V. Sinius.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė penktadienį BNS teigė, jog asociacijos pozicija nepakito – kiekvienu atveju „Lietuvos geležinkeliai“ bankams turėtų pateikti raštišką atsakingos institucijos patvirtinimą, jog konkretus apmokėjimas už tranzitą yra susijęs su valstybės poreikiais.

Kokia institucija bankams turėtų pateikti patvirtinimą, pasak V. Kiguolienės, turėtų įvertinti patys „Lietuvos geležinkeliai“.

„Jeigu mes kalbame apie valstybės įmonę, ji turėtų pagal savo pavaldumą įsivertinti, kas jos atžvilgiu yra atsakinga institucija“, – BNS sakė V. Kiguolienė. 

Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.

Europos Komisijos atstovė spaudai Arianna Podesta (Ariana Podesta) ketvirtadienį teigė, kad  Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas, o Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.

Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis liepos pabaigoje perdavė Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad aptarnaujant mokėjimus už Kaliningrado tranzitą gali būti taikomos išimtys, tačiau kiekviena situacija būtų vertinama individualiai. Tarnyba taip pat nurodė vieną tokią išimtį jau pritaikiusi.

LTG liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado. 

„Kalbant apie tai, kad Lietuvos bankai neaptarnauja tam tikrų mokėjimų, Lietuvos valdžios institucijos – iš tikrųjų jos yra kompetentingos ir turi patikinti bankus, kad ES sankcijos nedraudžia aptarnauti su geležinkelių transportu susijusių mokesčių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Briuselyje teigė EK atstovė spaudai Arianna Podesta (Ariana Podesta), atsakinga už konkurenciją ir statistiką.

„Su Lietuvos valdžios institucijomis gali būti toliau nagrinėjamos alternatyvios tokių mokėjimų aptarnavimo galimybės, pavyzdžiui, su bankais ar kitais subjektais kiekvienu konkrečiu atveju“, – pridūrė ji.

Pasak A. Podestos, Komisijai žinoma, jog kai kurie Lietuvos bankai įvertinę riziką nusprendė nebeaptarnauti mokėjimų su Rusija ir Baltarusija.

„Mes žinome, kad kai kurie bankai nusprendė sustabdyti apmokėjimų aptarnavimą iš Rusijos ir Baltarusijos įmonių ir į jas bei šių šalių piliečių. Tai individualūs sprendimai, priimti tam tikrų bankų, jiems viduje įvertinus riziką“, – teigė EK atstovė.

Ji pakartojo, kad anksčiau EK išleistos gairės leidžia tranzitą geležinkeliais tarp Rusijos ir Kaliningrado srities.

„Jau išaiškinome, kad prekių tranzitas tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado gali tęstis esant tam tikroms sąlygoms ir Lietuvos institucijoms atliekant patikrinimus. Jos turi užtikrinti, kad ES sankcijos yra įgyvendinamos ir tranzitas vyksta laikantis šių teisinių reikalavimų“, – teigė A. Podesta.

Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis liepos pabaigoje perdavė Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.

Šiaulių bankas, per kurį vykdomi šie mokėjimai, pranešė nuo rugsėjo nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti. Bankas šiuo metu aiškinasi situaciją su institucijomis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį sakė, kad ne Vilnius, o Maskva turi rasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad aptarnaujant mokėjimus už Kaliningrado tranzitą gali būti taikomos išimtys, tačiau kiekviena situacija būtų vertinama individualiai. Tarnyba taip pat nurodė vieną tokią išimtį jau pritaikiusi.

LTG liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado.

„Turbūt pirmas klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas rugsėjį sugrįžus į politinį ciklą – PVM kompensacijos už centrinį šildymą. Dabar PVM kompensacija galiojo iki balandžio mėnesio – praėjusiam šildymo sezonui, naujam ji yra nepratęsta“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius.

Dujų ir elektros kainos smarkiai augo ir šiuo metu jų infliacija yra labai aukšta.

„Tai turbūt turėtų būti vienas iš pirmųjų klausimų, kaip bus su PVM kompensacija už centrinį šildymą naujam šildymo sezonui, turint omenyje, kad dujų ir elektros kainos smarkiai augo ir šiuo metu jų infliacija yra labai aukšta“, – pridūrė jis.

Pavasarį Seimas pritarė atgaline data centralizuotam šildymui įvesti nulinį PVM tarifą nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos. Taikyti nulinį PVM naujam šildymo sezonui pavasario sesijos pabaigoje jos parengtame antiinfliacinių priemonių plane siūlė ir opozicija. 

„Pirminė devynių centų kompensacija – buvo daroma prielaida, kad ji padės amortizuoti kainą apie 40 procentų. Šiandien mes matome, kad tai tikrai neatitinka to tikslo, nes kainos yra aukštesnės, dėl to ir patį kompensavimo dydį, tuos devynis centus, reikia didinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Augustinavičius.

Siekdama sumažinti gyventojų išlaidas brangstančiai elektrai ir dujoms, valdžia nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams pusę metų moka kompensacijas. Už elektrą valstybė dengia iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nekompensuojama, siekia 24 centus. Subsidija už dujas siekia iki 54 centų.

Pasak V. Augustinavičiaus, būtina svarstyti pratęsti kompensacijas už elektrą ir dujas ir kitais metais.

Buvo daroma prielaida, kad ji padės amortizuoti kainą apie 40 procentų.

„Kadangi energijos kainos vis dar yra pakankamai aukštos, dujų, elektros infliacija, pavyzdžiui, liepos mėnesį yra 60 procentų ir daugiau, palyginti su praėjusiais metais, tai, be abejo, elektros ir dujų kompensavimą reikia svarstyti pratęsti kitiems metams – tai, tiesiog, būtina daryti“, – sakė prezidento patarėjas.

Anot jo, siekiant skatinti energijos taupymą, naujas kompensacijas būtų galima susieti su elektros suvartojimo rodikliais.

„Labai svarbu atsižvelgti, ką ir Europos Komisija pastoviai akcentuoja, kad reikia taupyti energiją. Dėl to atnaujintas elektros kainų kompensavimo mechanizmas galėtų būti puikus instrumentas, apimantis ir taupymo paskatas, jeigu būtų numatyta, kad kompensavimas galiotų iki tam tikrų elektros suvartojimo normatyvų“, – sakė V. Augustinavičius. 

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomas vienos laiko zonos planų su fiksuota kaina tarifas dabar svyruoja apie 42–56 centus (su 9 centų kompensacija – apie 33–47 centus). Birželio pabaigoje, kai nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti dauguma antrojo etapo vartotojų, kainos siekė apie 32-38 centus (be kompensacijos).

„Šiandien VERT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą visiškai su skirtingu klausimu, išnagrinėjusi tam tikrą „Perlo Energijos“ veiklos specifiką ir atitinkamai įvertinusi potencialią riziką „Perlui Energijai“ gauti nepagrįstų pajamų iš finansinių instrumentų“, – žurnalistams trečiadienio vakarą sakė R. Pocius. 

Pasak R. Pociaus, įtariama, jog nutraukdama sutartis bendrovė gali siekti uždirbti iš kitos veiklos – finansinių instrumentų pardavimo, todėl tokios pajamos būtų laikomos nepagrįstomis.  

„Yra įtarimų, kad „Perlas Energija“ savo veiksmais nutraukiant su vartotojais sutartis siekė galimai uždirbti iš kitos veiklos – finansinių produktų pardavimų veiklos – kas, mūsų vertinimu, būtų bendrovės nepagrįstai gautos pajamos“, – teigė VERT pirmininkas. 

„Tikrai nesinorėtų, kad „Perlas Energija“ pasinaudotų susidariusia situacija ir gautų nepagrįstų pajamų iš šitos situacijos, kurią bendrovė iš esmės pati ir sukėlė“, – sakė jis. 

Anot R. Pociaus, „Perlo Energijos“ finansiniai instrumentai yra apsidraudimo priemonės (angl. hedging) – jomis bendrovė apdraudė elektros kainų svyravimą Suomijoje. 

„Ne tik energetikos, bet ir visuose sektoriuose yra tokia galimybė apsidrausti energijos arba kitus produktus, kuriais yra prekiaujama. Šitoje vietoje „Perlas Energija“ turėjo irgi savo portfelyje, taip vadinamoje antrinėje finansų rinkoje, dalį tų instrumentų, kuriais apsidraudė kainų svyravimą Suomijos zonoje“, – teigė VERT pirmininkas. 

„Perlo Energijos“ vadovas Vilius Juraitis trečiadienį BNS patvirtino, jog bendrovė keliose užsienio šalyse turi finansinius apsidraudimus, tačiau kur konkrečiai, neatskleidė. 

R. Pocius teigė, jog VERT žiniomis, didžiąją dalį tokių finansinių priemonių bendrovė turi Suomijoje. Pasak jo, reguliuotojas taip pat kreipėsi į kitus nepriklausomus tiekėjus, siekiant išsiaiškinti jų turimus finansinius instrumentus. 

„VERT lygiai taip pat kreipėsi į visus kitus tiekėjus pateikti detalią informaciją apie tai, kokius finansinius instrumentus nepriklausomi tiekėjai turi. Tuomet tiksliai bus galima pasakyti, ar tai yra finansiniai instrumentai, kurie yra Suomijoje, ar finansiniai instrumentai, kuriais yra prekiaujama Rygos prekybos aikštelėje, ar netgi kiti finansiniai instrumentai, kuriais prekiauja perdavimo sistemos operatorius“, – sakė R. Pocius.  

VERT trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą dėl nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ veiksmų vienašališkai keičiant sutarčių su vartotojais sąlygas. Taryba taip pat prašo prokurorų laikinai apriboti „Perlo Energijos“ turtą. 

„Perlas Energija“ praėjusį penktadienį paskelbė nutraukianti sutartis su beveik 180 tūkst. fiksuotos kainos planus pasirinkusių klientų ir siūlo jiems arba pirkti elektrą biržos kaina, arba pasirinkti kitą tiekėją.  

„Mūsų nuomone, turtą reikėtų vertinti tada, jeigu mes jį turėtume planų parduoti. Šiuo metu mes neturime planų parduoti jokio turto“, – BNS trečiadienio vakarą teigė Vilius Juraitis.

Jis teigė negalintis atsakyti, kokios vertės dabar yra bendrovės turtas.

„Šiuo metu koks yra turtas, mes negalime atsakyti. Didžiausią turto dalį sudaro finansiniai sandoriai, kurių šiuo metu mes nebandėme įsivertinti, nes dalykas, su kuriuo dabar mes kovojame – tai, kad mūsų draudiminės priemonės tiesiog nebeveikia“, – BNS sakė V. Juraitis.

Jis patvirtino, jog bendrovė keliose užsienio šalyse turi finansinius apsidraudimus (angl. hedging), tačiau kur konkrečiai,  neatskleidė.

„Tai yra labai jautri informacija. Kadangi rinkoje nesame vienintelis žaidėjas, tokios informacijos teikti viešai mes nenorėtume“, – teigė „Perlas Energijos“ vadovas.

BNS žiniomis, tokių instrumentų įmonė turi Suomijoje.

Jo teigimu, „Perlo Energijos“ rugpjūčio mėnesio nuostolis gali viršyti 1,2 mln. eurų.

„Ką bandome padaryti, tai sustabdyti nuostolio generavimą, kuris rugpjūčio mėnesį gali viršyti 1,2 milijono eurų“, – teigė V. Juraitis.

V. Juraitis teigė jokių signalų iš pareigūnų nesulaukęs, o apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) kreipimąsi į prokurorus sakė sužinojęs iš žiniasklaidos.

„Vertiname kaip keistą žingsnį. Prieš tai pats VERT išsakė nuomonę, kad mūsų veiksmai buvo neteisėti. Vėliau po tos nuomonės kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pasakė, kad atliks tyrimą iki rugsėjo 1-os. Iš jų paklausimus mes jau gavome, ruošėme visus dokumentus ir staiga (...) pasakoma, jog bus kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Su visomis institucijomis ketiname bendradarbiauti“, – kalbėjo V. Juraitis. 

VERT trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą dėl „Perlo Energijos“ veiksmų vienašališkai keičiant sutarčių sąlygas. Energetikos rinkos reguliuotojas taip pat prašo prokurorų taikyti laikinąsias apsaugos priemones apribojant „Perlo Energijos“ turtą.

„Perlas Energija“ praėjusį penktadienį paskelbė nutraukianti sutartis su beveik 180 tūkst. fiksuotos kainos planus pasirinkusių klientų ir siūlo jiems arba pirkti elektrą biržos kaina, arba pasirinkti kitą tiekėją.

„Manau, kad čia yra spontaniška (energetikos ministro Dainiaus Kreivio – BNS) mintis. Jokių net preliminarių pokalbių ar neformalių pasitarimų, kaip galėtų tarpininkauti savivalda, nebuvo“, – BNS antradienį teigė Mindaugas Sinkevičius.

D. Kreivys antradienį pripažino, jog trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti, tačiau tik tuo atveju, jei užtruktų parengti naują tvarką, kaip padėti vyresniems žmonėms, nesinaudojantiems internetu, pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Pasak ministro, tam reikės paruošti infrastruktūrą, o į procesą gali būti įtrauktos ir seniūnijos.

M. Sinkevičiaus teigimu, diskusijų šiuo klausimu nebuvo ir tarp savivaldybių.

„Kadangi nebuvo intereso, ir čia turbūt ta spontaniška kol kas tik ministerijos kuluaruose žinoma pono Kreivio idėja, nebuvo į mus nei žodiškai, nei raštu kreiptasi, mes patys kažkokios iniciatyvos nesvarstėme. Jeigu ministerija matys, kad savivalda reikalinga, tikrai galime nieko nelaukdami pradėti konsultacijas, (...) esame atviri diskusijoms“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jeigu ministerija matys, kad savivalda reikalinga, tikrai galime nieko nelaukdami pradėti konsultacijas, (...) esame atviri diskusijoms.

Anot jo, nepriklausomą tiekėją besirenkantiems vyresnio amžiaus gyventojams savivaldybės ir seniūnijos galėtų padėti edukuodamos bei primindamos terminus, taip pat vartotojai galėtų pasinaudoti vietos įstaigų ar bibliotekų kompiuteriais.

„Manau, kad greičiausia čia kalbėtume ne apie kažką kita, kaip apie aiškinimą, galbūt prisijungimo suteikimą – jeigu žmogus turi prisijungimo duomenis, galbūt galėtų pasinaudoti seniūnijos kompiuteriais. Yra viešųjų bibliotekų padaliniai – galima ir juos pasitelkti, jeigu yra kažkokie ryšio klausimai“, – sakė Savivaldybių asociacijos vadovas.

„Daugumos savivaldybių seniūnijose yra ir kultūros centro, ir viešosios bibliotekos padaliniai, o viešojoje bibliotekoje – ne tik laikraščiai ir knygos, bet yra bent keli kompiuteriai, kad senjoras galėtų ir online pasiskaityti portalus, ir susisiekti su giminaičiais, ir atlikti bazinius prisijungimus bei susimokėti“, – pridūrė jis.

Anot M. Sinkevičiaus, pasitelkus į pagalbą savivaldą, Vyriausybė taip pat turėtų išspręsti apmokėjimo klausimą.

„Kliautis savivalda, matyt, galima. Klausimas tik, kad tokios paslaugos nėra mūsų kasdienybė. Aišku, kad mums reiks turbūt ir tam tikrų kompetencijų ir klausimas būtų, kaip už tokį darbą, konsultacijas ar techninę pagalbą žmogui ministerija ar Vyriausybė atlygintų“, – teigė M. Sinkevičius.

Jo teigimu, išvykas į regionus siekiant padėti gyventojams galėtų rengti ir pačios energetikos įmonės.

„Turime galingas kompanijas – ESO (Elektros skirstymo operatorius – BNS), „Ignitis grupę“ – su tūkstančiais darbuotojų. Žmonės gauna atlyginimus, susioptimizavo, patys efektyvumo labai siekia – tegul vojažą padaro per seniūnijas, per kaimus, važiuoja pas žmones, aiškina“, – teigė savivaldybių asociacijos vadovas.

Dėl vyresnio amžiaus žmonėms kylančių sunkumų M. Sinkevičius taip pat kaltina didžiąsias energetikos įmonės, regionuose sumažinusias padalinių skaičių.

„Didžiausios mūsų kompanijos, didžiausi tam tikrame segmente veikiantys monopolininkai, kurie efektyvumo tikslais, kaip jie visą laiką aiškino, susioptimizavo taip, kad tiesiog fizinio ryšio nebėra. Tu gali paskambinti operatoriui, bet nueiti fiziškai Jonavoje, nors tai devintas pagal dydį miestas, negali“, – teigė M. Sinkevičius.

Sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau yra pasirašę 1,168 mln. pirmos ir antros grupės vartotojų, suvartojančių daugiau nei 1000 kWh elektros per metus. Trečios grupės vartotojai, suvartojantieji mažiau nei 1000 kWh, tiekėją turės pasirinkti iki gruodžio 18 dienos. Tokių žmonių yra apie 400 tūkst.

Pasak Energetinių tyrimų instituto vadovo Tomo Janeliūno, proceso atidėjimas nespręstų problemų, o tik nustumtų jas į ateitį.

„Mes pamename, kad buvo atidėtas antrojo etapo galutinis terminas pusei metų ir situacija tik pablogėjo. Valstybės institucijos per tą pusmetį nepadarė savo namų darbų, labai vėlavo su kompensacijų mechanizmais ir paskutinį mėnesį buvo daug chaoso teikiant pilną informaciją, kaip antrojo etapo vartotojai gali tikėtis galutinių kainų“, – LRT radijui antradienį sakė T. Janeliūnas.

„Dabartinis atidėjimas kartotų tą pačią klaidą, kai yra tiesiog nustumiamas sprendimas į ateitį, bet nėra iš principo taisomos problemos“, – pridūrė ekspertas.

Pasak jo, kylančių elektros kainų problemą Vyriausybė gali spręsti kompensacijomis bei papildomu finansavimu, bet ne liberalizavimo proceso atidėjimu.

Jeigu Vyriausybė nuspręs kompensuoti elektros kainų kilimą, tai čia yra socialinių kompensacijų, papildomų finansų klausimus.

„Tai yra jau socialinės politikos klausimas. Jeigu Vyriausybė nuspręs kompensuoti elektros kainų kilimą, tai čia yra socialinių kompensacijų, papildomų finansų klausimus. Bandyti patį liberalizacijos procesą dėl to stabdyti vidury perėjos ar nukreipti į kitą pusę, manau, neverta“, – teigė T. Janeliūnas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektros inžinerijos katedros profesorė Sonata Tolvaišienė mano, kad bet koks atidėjimas klaidina vartotojus, nes tuomet jie laukia ir nepriima sprendimų.

„Vertinti, ar procesas sėkmingai pabaigtas, gali tik tada, kai jis pabaigtas. Mano nuomone, tas atidėjimas tam tikrose situacijose net klaidina vartotojus, nes vartotojas laukia. Laukia, kad galbūt bus kažkoks kitas veiksmas, galbūt bus dar kažkas atidėta, galbūt sulauks dar kažkokios kompensacijos“, – LRT radijui sakė S. Tolvaišienė.

„Deja, elektros kaina nekrenta biržoje, ji tik tendencingai kyla. Kuo toliau mes nukelsime visą procesą, tuo daugiau neaiškumo mes duosime vartotojams“, – pridūrė ji.

Prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius antradienį teigė, jog elektros rinkos liberalizavimo procesas Lietuvoje vyksta nesėkmingai, todėl trečiąjį jo etapą reikia atidėti.

D. Kreivys: trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas gali būti atidėtas

Energetikos ministras Dainius Kreivys pripažino, kad trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti. Toks sprendimas būtų priimtas, jei užtruktų parengti naują tvarką, kaip padėti vyresniems žmonėms pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Pasak ministro, būtent vyresnio amžiaus žmonės patiria sunkumų renkantis tiekėją – jie dažnai nesinaudoja internetu ir  negali pasirašyti elektroninių sutarčių.

„Trečiam etapui mes šiandien matome vienintelę kliūtį, kad šiame etape yra didžiulis kiekis vyresnių žm onių, kuriems yra sunkiau susiorientuoti rinkoje, susiorientuoti, kas tie tiekėjai, jie negali pasirašyti elektroninių sutarčių ir panašiai. Tuos dalykus mes labai aiškiai matome ir ieškome tam sprendimų“, – LRT radijui antradienį sakė D. Kreivys.

„Jei matysime, kad tie sprendimai, kuriuos reikia įgyvendinti, reikalauja ilgesnio laikotarpio, galbūt reikės kažkokių techninių sprendimų, tai gali būti, kad galbūt ir reikės atidėti (trečiąjį liberalizavimo etapą – BNS)“, – pridūrė ministras.

Pasak jo, maždaug per mėnesį – iki rugpjūčio pabaigos – tikimasi išsiaiškinti, kiek užtruks įgyvendinti šiuos techninius sprendimus.

„Tam reikalinga paruošti infrastruktūrą, kad senesni žmonės galėtų tas sutartis lengviau sudaryti. Klausimas, ar įtraukti seniūnijas, ar neįtraukti seniūnijų – čia yra labai platus klausimas. (...) Mes dirbame su sprendimais, pažiūrėsime, kiek jie gali užtrukti ir nuo to priklausys daugiausia“, – sakė ministras.

D. Kreivys nesutiko, jog elektros rinkos liberalizavimo procesas vyksta nesėkmingai.

„Aš nenorėčiau sutikti, kad liberalizavimas vyksta nesėkmingai. Jeigu mes pažiūrėtume, kiek dabar moka žmonės, kurie yra (liberalioje – BNS) rinkoje, ir kokie yra tarifai, ir kokie gresia tarifai po pusmečio matant rinkos kainas, tai visi žmonės, kurie yra liberalioje rinkoje, tik išlošia iš šio proceso“, – sakė D. Kreivys.

Tie pirmų dviejų etapų gyventojai, kurie jau pasirinko tiekėjus, šiandien yra žymiai geresnėje padėtyje.

„Tie pirmų dviejų etapų gyventojai, kurie jau pasirinko tiekėjus, šiandien yra žymiai geresnėje padėtyje“, – teigė ministras.

Prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius antradienį teigė, jog elektros rinkos liberalizavimo procesas Lietuvoje vyksta nesėkmingai, todėl trečiąjį jo etapą reikia atidėti.

Sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau yra pasirašę 1,168 mln. pirmos ir antros grupės vartotojų, suvartojančių daugiau nei 1000 kWh elektros per metus. Suvartojantieji mažiau tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos.

„Tai reikštų didelius pinigus. Kalbame apie sumą, kuri gerokai viršija milijoną eurų. (...) Tai tiesiog dar labiau apsunkintų dabartinę situaciją“, – BNS sakė V. Juraitis. 

Taip jis komentavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pareiškimą, jog „Perlo Energijos“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus, o bendrovei gali būti skiriama bauda, siekianti iki 10 proc. praėjusiais finansiniais metais iš reguliuojamosios veiklos gautų pajamų, be to, gali būti stabdomas ar naikinamas veiklos leidimas.

„Perlo Energijos“ vadovas neatsakė, ar tokia bauda galėtų lemti bendrovės žlugimą. 

„Mes nenorėtume taip toli nubėgti, nes mes nesijaučiame, kad pagal dabartinį reguliavimą galėtume būti kažkur nuėję, kad galėtume gauti tokias baudas“, – teigė V. Juraitis. 

Pasak V. Juraičio, „Perlo Energijos“ apyvarta pernai viršijo 20 mln. eurų, o veiklos ataskaitą Registrų centrui ketinama pateikti artimiausiu metu.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pirmadienį BNS informavo inicijavusi tyrimą dėl „Perlo Energijos“ veiksmų, kai įmonė nustatė nesąžiningas sutarčių sąlygas. Gavusi jo išvadą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina imtis veiksmų įmonės atžvilgiu.

V. Juraitis teigė, jog elektros tiekėjas yra pasirengęs bendradarbiauti su visomis institucijomis. 

Ko mes nenorime, tai viešo nuteisimo, kad jau yra viskas aišku.

„Su visomis institucijomis esame pasirengę maksimaliai bendradarbiauti ir visą informaciją, kurios jie paprašys, mes jiems pateiksime, kaip ir darėme iki šiol“, – sakė „Perlo Energijos“ vadovas. 

Jis taip pat teigė pasigedęs iš VERT konkrečių argumentų ir faktų, kodėl bendrovės veiksmai laikomi neteisėtais. 

„Manau, kad pradžioje reikėtų mus informuoti, kurioje vietoje jie mano, kad („Perlo Energijos“ veiksmai – BNS) yra neteisėti ir nuo to mes galėtume atsispirti. Viešai pareikšti nuomonę ir neišdėstyti faktų, manau, yra mažų mažiausiai neteisinga ir ar mūsų veiksmai yra teisėti, ar neteisėti, galų gale turbūt turėtų nuspręsti ne VERT, o teismas“, – teigė V. Juraitis. 

„Ko norime, jeigu yra konkretūs punktai, kur mes su VERT įstatymą skaitome skirtingai, tai žiūrime kartu į tą punktą, susitinkame ir kalbamės – mes tame nematome problemos. Ko mes nenorime, tai viešo nuteisimo, kad jau yra viskas aišku“, – pridūrė jis. 

Anot VERT, vartotojai, gavę „Perlo Energijos“ pranešimą apie siūlomus sutarčių pakeitimus, nebuvo informuoti, kad jie turi galimybę nesutikti su pakeitimais ir reikalauti, kad sutartys būtų vykdomos pagal sutartas sąlygas. VERT nurodo, kad „Perlo energijos“ pranešimai vartotojams privalo būti papildyti šia informacija.

Pasak V. Juraičio, įmonė iš rinkos reguliuotojo negavo jokio kreipimosi ar rašto, kur būtų detalizuoti galimai neteisėti veiksmai. 

„Šiuo metu pagal tai, kur jie kalba, kad mūsų yra neteisėti veiksmai, mes jokio detalizavimo neturime“, – teigė V. Juraitis.  

„Jeigu vartotojų teisės ar kažkokia kita institucija pripažins, kad mes kažką pažeidėme, tai mes turbūt eisime ir bandysime taisyti. Bet šiuo metu ko norėtume, kad mums išdėstytų poziciją, o mes turėtume laiko pagal galiojančius teisės aktus į ją atsakyti“, – sakė „Perlo Energijos“ vadovas. 

Bendrovė penktadienį pranešė, kad keičia visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą „Birža“, kurio tarifai priklauso nuo elektros kainos biržoje. 

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, nuo liepos 1-osios gyventojai su „Perlu energija“ sudarė 178,5 tūkst. sutarčių.