„Dvyliktas sankcijų paketas turės iš tikrųjų didesnių pasekmių verslui, nepaisant to, kad sankcijos yra nukreiptos į Rusiją. Atsiras atsakomybė per visą prekybos grandinę stiprinti atsakomybę“, – Sankcijų valdymo forume Vilniuje ketvirtadienį teigė J. Neliupšienė.

„Sutartyse reikės nusimatyti reikalavimus, kuriuose pirkėjas įsipareigos neparduoti ir nereeksportuoti sankcionuotų prekių į Rusiją ir reikalauti jam suteikti tam tikras garantijas“, – kalbėjo viceministrė. 

Sutartyse reikės nusimatyti reikalavimus, kuriuose pirkėjas įsipareigos neparduoti ir nereeksportuoti sankcionuotų prekių į Rusiją ir reikalauti jam suteikti tam tikras garantijas

Pasak jos, 12-asis sankcijų paketas apribos aukštųjų bei informacijų technologijų paslaugas, taip pat numatomi apribojimai lazerių pramonei.

J. Neliupšienės teigimu, su Rusija susijusių asmenų kontroliuojamų Bendrijos įmonių finansinių srautų už ES ribų kontrolė bus griežtesnė.

„Bus reikalingas leidimas pervesti lėšas už Europos Sąjungos ribų, taikomas ES įmonėms, kurios priklauso Rusijos subjektams arba kurias kontroliuoja Rusijos asmenys“, – teigė J. Neliupšienė. 

Viceministrė pažymėjo, kad augantis Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nereiškia, jog tarptautinės sankcijos neturi jokio poveikio šios šalies ekonomikai.

„Nekrintantis (Rusijos BVP – BNS) rodo visai kitą, daug blogesnį dalyką. Tai rodo, kad Rusijos ekonomika persitvarkė, ir mes iš tikrųjų turime situaciją, kur nebėra civilinės ekonomikos. Visa ekonomika yra pajungta realiai karo pramonei“, – teigė J. Neliupšienė.   

Tai, kad skolą numatoma grąžinti nuo kitų metų liepos, trečiadienį patvirtino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

R. Pocius teigė, jog šią savaitę numatomas paskelbti permokos grąžinimo grafikas bus „su keliomis alternatyvomis“. Pasak jo, jį patvirtinus iki šių metų pabaigos, permoka būtų pradėta grąžinti nuo 2024-ųjų liepos per mažesnį ESO skirstymo tarifą. 

„Planuojame paskelbti metodikos projektą šią savaitę ir lygiai taip pat planuojame šią savaitę paskelbti permokos grąžinimo grafiką su keliomis alternatyvomis“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo R. Pocius.

„Vartotojams 160 mln. eurų permoka pagal mūsų prognozę realiai turėtų pradėti grįžti nuo liepos 1 dienos“, – tpridūrė VERT pirmininkas.

Vartotojams 160 mln. eurų permoka pagal mūsų prognozę realiai turėtų pradėti grįžti nuo liepos 1 dienos.

 

VERT ir ESO šiuo metu derina permokos grąžinimo grafiką, jį viešai ketinama paskelbti penktadienį, o patvirtinti – iki gruodžio pabaigos. Jei tokie terminai būtų patvirtinti, buitiniams vartotojams skola būtų grąžinta iki 2026 metų pabaigos, o įmonėms – iki 2031 metų pabaigos.

Iki šiol buvo planuota permoką visiems vartotojams grąžinti per 15 metų – iki 2036-ųjų.

R. Pocius anksčiau yra sakęs, kad šiuo metu ESO liko grąžinti 156 mln. eurų, iš jų 51 mln. eurų – gyventojams.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

R. Pocius anksčiau yra sakęs, kad taryba ESO įpareigojo nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti permoką.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau taip pat teigė, kad būtina rasti sprendimus, jog ESO permoką vartotojams grąžintų kuo greičiau.

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelis. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika.

„Preliminari lėšų, kurios būtų reikalingos paimant visuomenės poreikiams žemės sklypus, pastatus ir statinius, suma yra 4,682 mln. eurų. Tikslus lėšų poreikis bus nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų metu, atlikus turto vertinimo procedūras“, – nurodo Vyriausybės nutarimo projektą parengusi Susisiekimo ministerija.

Dokumente taip pat nurodoma, jog Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029 metų rugpjūčio vidurio, tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus, panaudojant apie 39,1 hektaro plotą, taip pat 323 pastatus, kurie patenka į būsimo mazgo infrastruktūros vystymo teritoriją.

Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029 metų rugpjūčio vidurio, tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus (...)

 

Vyriausybės nutarimo projektas apima plano įgyvendinimą bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. 

Už „Rail Baltica“ statybas atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ teigimu, įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Specialiojo Kauno mazgo plano sprendiniai šiemet kovą pristatyti visuomenei.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Pasak Registrų centro duomenų administratoriaus Manto Kazlausko, Lietuvoje yra 320 tūkst. saulės moduliams tinkamų stogų, kurių bendras plotas siekia apie 40 mln. kv. metrų.

„Pasižiūrėjus į grafiką matome, kad daugiausia generacijos yra didžiuosiuose mūsų miestuose ir rajonuose, tiksliau, žiedinėse savivaldybėse. Tai yra dėl to, kad ten yra daugiausia pastatų. Bendras šiandien suskaičiuotas energijos potencialas yra 4,79 teravatvalandės“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė M. Kazlauskas.

Registrų centras antradienį pristatė naują geoinformacinės aplinkos žemėlapio REGIA sluoksnį, kuris leidžia pamatyti pastatų stogų galimybes pagaminti energiją ant jų įrengus maksimalų saulės modulių skaičių.  

„Suprantame, kad, matyt, tas kertinis sprendimas neturėtų būti priimamas remiantis tiesiog žemėlapiu, bet tikime, kad tai galėtų būti pirmas žingsnis, kurį žengi susidomėdamas, pasitikrindamas, vertindamas ir toliau jau kreiptis dėl detalesnės analizės“, – spaudos konferencijoje teigė Registrų centro vadovas Adrijus Jusas.

Pasak M. Kazlausko, saulės modulių įrengimui tinkami ne didesnio nei 45 laipsnių kampo, bent 30 kv. metrų tinkamo paviršiaus ne į šiaurę nekreipti stogai, kurių vienas kvadratinis metras galėtų gauti 800 kilovatų saulės spinduliuotės.

„Mes matome besitęsiantį mokytojų streiką, netenkina, kaip vykdomas susitarimas švietimo srityje. Mes matome apgailėtiną kultūros sektoriaus finansavimą. Taip, ta programa yra patvirtinta prieš keletą metų, bet tas didėjimas, kuris buvo kažkada numatytas, šiandien visiškai neatitinka jokių realijų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, pensijų didinimas įvertinus kainų indeksą bei infliaciją taip pat „neatliepia lūkesčių“.

„Matome apverktiną, apgailėtiną mūsų infrastruktūros būklę – ar tai būtų tie patys keliai, ar elektros perdavimo linijos ir kita susijusi infrastruktūra, tai čia irgi yra iš esmės neatliepta“, – kalbėjo S. Skvernelis.

(...) Panašu, kad tiesiog jis (biudžetas – BNS) gali būti net neįgyvendintas.

 

„Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius anksčiau antradienį teigė, kad biudžeto projekto frakcija nepalaikys.

Anot S. Skvernelio, biudžeto projekte taip pat nėra tvaraus pajamų surinkimo modelio.

„Nepadaryta mokestinė reforma, kuri neleidžia tikėtis, kad net ir tos biudžeto pajamos, kurios yra suplanuotos, yra labiau optimistinės ir panašu, kad tiesiog jis (biudžetas – BNS) gali būti net neįgyvendintas“, – teigė S. Skvernelis.

2024 metų valstybės biudžeto žada nepalaikyti ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, tuo metu valdančioji Laisvės partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos jį palaikys.

„Skola keliasi toliau, skolos aptarnavimo mokesčiai ir taip toliau. Skambiai žadėta mokesčių reforma taip ir nebuvo įgyvendinta ir kitų šaltinių neatsirado, išlaidos tik didėja“, – žurnalistams Seime antradienį sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Aptarnavimo skola kitais ir dar kitais metais tik didės, o fiskalinė drausmė tik griežtės, todėl (biudžeto projektui – BNS) negalime pritarti“, – pridūrė ji.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė tikinti, kad biudžetas bus priimtas – anot jos, valdančioji koalicija turėtų vieningai jį palaikyti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praėjusią savaitę patvirtino didesnes 2024 metų šių paslaugų kainas.

Pasak energetikos rinkos reguliuotojo, kainų pokyčius lėmė nuo sausio 5,5 karto – nuo 0,24 iki 1,31 cento, didėsianti papildoma perdavimo paslaugos dedamoji, taip pat 3,4 karto mažesnė – 9,8 cento už kilovatvalandę (kWh) siekianti prognozuojama kitų metų elektros rinkos kaina.

„Kadangi nuo Naujų metų šiek tiek padidėjo reguliuojama paslaugos kainos dalis, iš esmės padidėjo „Litgrid“ teikiamų paslaugų kainos dalis, tai yra perdavimo kainos dalis, tai šiek tiek atsiliepė ir gaminantiems vartotojams, kurie yra pasirinkę vadinamą pirmąjį arba antrąjį atsiskaitymo planą už kilovatvalandę arba instaliuotą kilovatą“, – LRT radijui sakė VERT pirmininkas R. Pocius.

Už 1 kWh žemos įtampos skirstomajame tinkle pasaugotos elektros gaminantys vartotojai mokės 5,9 cento (be PVM), arba 20 proc. daugiau nei šiemet, vidutinės įtampos tinkle – 3 centus, arba 50 proc. daugiau.

Už tokį pat kiekį leistinos generuoti elektrinės galios prie žemos įtampos tinklo prijungti gaminantys vartotojai mokės 52,05 eurus per metus, arba 33 proc. daugiau, prie vidutinės įtampos tinklo – 25,5 euro, arba 60 proc. daugiau.

„Kitas planas yra vadinamas atsiskaitymas pagaminta elektros energija. (...) Tas procento augimas yra sąlygotas to, kad pati elektros energijos kaina, kuri yra prognozuojama kitiems metams, jos vertė yra gerokai mažesnė (...), todėl ir tas procentas nuo kitų metų, kurį turės atiduoti gaminantis vartotojas energijos skirstymo operatoriui, išauga iki 33 proc.“, – pridūrė jis.

Už paslaugas į skirstomuosius tinklus patiekta elektra atsiskaitantiems prie žemos įtampos tinklo prijungtiems  gaminantiems vartotojams pasinaudojimas ESO tinklais kainuos 33 proc. pateiktos elektros vertės, arba 2,8 karto daugiau (vietoj 12 proc.), prie vidutinės įtampos – 22 proc., arba beveik 3,7 karto daugiau (vietoj 6 proc.).

VERT pirmininkas pažymėjo, kad augantys tarifai gaminantiems vartotojams neturės poveikio saulės atsiperkamumui.

„Reikia suprasti, kad šita (geopolitinė – BNS) situacija išliks dešimtmečiams, todėl reikalingi tvarūs ir ilgalaikiai sprendimai. Ir turbūt tokie sprendimai, kurie peržengtų ir politinio ciklo laikotarpį, nes vienos partijos priimti sprendimai gali būti tiesiog kvestionuojami ilguoju laikotarpiu, todėl tas partijų susitarimas yra tikrai ypatingos svarbus“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

„Šiuo atveju turbūt kviesčiau ir patį prezidentą imtis kadencijos pradžioje žadėtos lyderystės, kad susodintų visus prie stalo ir inicijuotų reikalingus, kartais lengvesnius, bet kartais ir nepopuliarius sprendimus“, – kalbėjo finansų ministrė. 

Pasak G. Skaistės, Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai, įskaitant biudžetinius asignavimus bei bankų laikinai mokamo solidarumo įnašo pajamas, planuoja skirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Anot ministrės, galimybės papildomai skolintis krašto apsaugai galėtų atsirasti tik kitų metų viduryje, priklausomai nuo to, kokia bus šalies ekonominė situacija. 

„Tai yra (papildomai skolintis gynybai – BNS) vieneriems–dviem metams galimas sprendimas. Ilguoju laikotarpiu vis tiek reikia priimti tvarius sprendimus“, – teigė G. Skaistė.

Gegužės pradžioje Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio teigimu, išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais.

„Pakankamai ryškus defliacinis smuktelėjimas ir visiškai objektyvu buvo to tikėtis, nes po tokio spartaus kainų augumo pernai, kuris jau sąlygojo pasiektą netvarų kainų lygį tam tikrose srityse, matyt, šiemet ir vyksta savotiška korekcija, prisitaikymas ir grįžimas į šiek tiek normalesnes vėžes“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė I. Genytė-Pikčienė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog 0,4 proc. išankstinė mėnesio defliacija viršijo lūkesčius. Pasak jo, šį rodiklį lėmė sumažėjusios degalų kainos, taip pat išpardavimai.

„Tokios lapkričio mėnesio defliacijos nėra buvusios dešimt metų. Tai, kad vyksta defliaciniai procesai – akivaizdu, bet lapkričio mėnesio duomenys rodo, kad jie pakankamai stiprūs“, – BNS antradienį sakė T. Povilauskas.

Atsigauna žmonių perkamoji galia (...) ir matome, kad tai pradeda daryti įtaką mažmeninei prekybai.

 

Lietuvoje išankstinė mėnesio defliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,4 proc. Kainos vėl smuko po dviejų mėnesių pertraukos, iki tol defliacija šiemet fiksuota 4 mėnesius iš eilės. 

I. Genytė-Pikčienė teigia, kad defliaciją skatina ir mažėjantis vartojimas.

„Ir vartojimo apetitas, nors ir atsparus, nors ir stebina ekonomistus, bet vis tik dabar matome, kad tas atsparumas po truputį išsikvepia, namų ūkiams atsiranda įvairių iššūkių – palūkanų normos – natūralu, kad tie iššūkiai verčia keisti elgseną, mažina paklausą ir atitinkamai turi reaguoti ir pasiūlos pusė“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, kainų svyravimams įtakos darė naftos kainos: „Defliaciniams procesams įtakos turėjo ir žaliavų, ypač naftos kainų poveikis degalų kainoms, tai irgi prisidėjo prie tų svyravimų“.

Gruodį, T. Povilausko teigimu, mėnesinis kainų pokytis turėtų siekti apie 0 proc., metinė infliacija – kiek daugiau nei 2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 8,7 proc.

Anot ekonomisto, infliacijos rodikliai koreliuoja su spalio mažmeninės prekybos rodikliais – per spalį jos apyvarta augo 0,3 proc., o per metus – mažėjo 0,6 proc.

T. Povilauskas pažymi, kad neįtraukiant degalų metinis prekybos pokytis pirmą kartą nuo 2022 metų pradžios yra teigiamas.

„Atsigauna žmonių perkamoji galia (...) ir matome, kad tai pradeda daryti įtaką mažmeninei prekybai“, – teigė T. Povilauskas.

„Pajamos per metus paaugo, infliacija sumažėjo, o tai atsispindi perkamojoje galioje, kuri atsiliepia ir mažmeninei prekybai“, – pridūrė jis.

„Kažkokių aštresnių klausimų turbūt nebėra likę, todėl tikiuosi, kad biudžetas sklandžiai bus priimtas laiku“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

Paklausta, ar 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas nėra per didelis, finansų ministrė teigė, jog po šių metų ekonomikos sulėtėjimo reikalingas jos skatinimas. 

„Tiek investicijos, tiek papildomi sprendimai dėl žmonių pajamų didinimo, pensijų, darbo užmokesčio šiandien yra atliepiantys tą ekonominę situaciją, kurią turime, ir tam tikras ekonomikos skatinimas yra reikalingas“, – teigė G. Skaistė.

„Pasiekę 3 proc. (deficitą – BNS) išnaudojome visas galimybes, kurias turėjome“, – pridūrė ji. 

Seimas praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Galutinis balsavimas dėl jo vyks gruodžio 5-ąją. 

VERT pirmininko teigimu, didesnį perdavimo tarifą lėmė tai, jog į jį nebuvo įtrauktos „Litgrid“ gautos vadinamosios elektros perkrovų valdymo įplaukos, kurios pernai siekė 142 mln. eurų.

„Kitais metais perdavimo tarifas yra paskaičiuojamas jau nebevertinant šitų perkrovų pajamų, todėl galutiniame rezultate tiek perdavimo tarifas, tiek būtent su perdavimo sistema susijusios tiekimo saugumo, patikimumo pajamos ir kaina didina reguliuojamą (elektros kainos – BNS) dalį 2 centais už kilovatvalandę“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Pocius.

„Būtent šitas reguliuojamos paslaugų (dalies – BNS) kainos augimas susijęs su perdavimo veikla ir su ja susijusiomis paslaugomis“, – pridūrė jis.

Pagal Europos Sąjungos teisę perkrovų įplaukomis pirmiausiai turi būti finansuojamos investicijos į tinklo infrastruktūros atnaujinimą bei plėtrą. Likusios laisvos lėšos gali būti skirtos kitų metų perdavimo tarifui mažinti.

Perkrovų įplaukos yra Europos operatorių gaunami pinigų srautai, kai tarp prekybos zonų užsipildžius pralaidumams susiformuoja kainų skirtumai.

„Praėjusiais metais turėjome pakankamai dideles kainas Lietuvos prekybos zonoje, kai tuo tarpu Skandinavijoje (...) kaina buvo gerokai mažesnė. (...) Kadangi šiemet kainos sumažėjo ir nebėra tokio didelio skirtumo tarp tarptautinėmis jungtimis sujungtos infrastruktūros, perkrovų pajamos yra surenkamos gerokai mažesne apimtimi“, – aiškino VERT pirmininkas. 

Reguliuojama kainos dalis sudaro maždaug pusę galutinio vartotojų mokamo tarifo – likusi dalis priklauso nuo nepriklausomo tiekėjo apskaičiuotos dalies.

 

Tačiau galutinės elektros kainos dėl to augs tik nepriklausomus tiekėjus turintiems bei garantinio tiekimo vartotojams. Visuomeninio tiekimo klientams jos bus 4 proc. mažesnės jiems grąžinant dalį bendrovės „Ignitis“ už šią veiklą šiemet gautų 13 mln. eurų didesnių nei prognozuota pajamų.

Pasak R. Pociaus, reguliuojama kainos dalis sudaro maždaug pusę galutinio vartotojų mokamo tarifo – likusi dalis priklauso nuo nepriklausomo tiekėjo apskaičiuotos dalies.

Reguliuojama dalis paprastai peržiūrima du kartus per metus ir keičiasi nuo sausio bei liepos ir lemia visų vartotojų – tiek pasirinkusių nepriklausomą elektros tiekėją, tiek gaunančių garantinio ar visuomeninio elektros tiekimo paslaugas – mokamą galutinę elektros kainą.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina kitų metų pirmąjį pusmetį sieks 21,4 cento už kWh ir bus 4 proc. mažesnė nei šiuo metu.

R. Pociaus teigimu, šis tarifas mažėja dėl prognozuojamos mažesnės (apie 97 eurai už MWh) elektros įsigijimo kainos 2024 metais ir „Igničiui“ iš šios veiklos šiemet gavus 13 mln. eurų didesnes nei prognozuota pajamas.

„Elektros energijos įsigijimo kaina ir prieš tai buvusių kainų neatitikimas leidžia mažinti elektros energijos kainą būtent šitiems (trečiojo rinkos liberalizavimo etapo – BNS) buitiniams vartotojams“, – teigė R. Pocius. 

Visuomeninę kainą moka kiek daugiau nei 450 tūkst. vartotojų – trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojai, kurie nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki 2026 metų sausio.

Galutinius gamtinių dujų bei visuomeninius elektros tarifus VERT turėtų patvirtinti šį ketvirtadienį.