„Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos lyderio Leonido Volkovo sumušimu. Dėkoju Lenkijos Respublikai už tikrai puikų darbą. Apie tai kalbėjome su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda). Padėkojau už puikų bendradarbiavimą“, – teigė jis.

Prezidentas padėkojo ir Lietuvos kriminalistams, atlikusiems „pirmąjį svarbiausią parengiamąjį darbą“.

„Netrukus atlikus procesinius veiksmus, tie asmenys bus perduoti Lietuvai“, – teigė G. Nausėda.

Jis tvirtino daugiau informacijos negalįs atskleisti.

Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis po įvykio sakė, kad L. Volkovo užpuolimą, tikėtina, organizavo Rusijos specialiosios tarnybos per užverbuotą asmenį.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad šis užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.

Už tokią išvadą balsavo 11 VRK narių.

„Moterims dovanojamos gėlės yra laikytinos dovana Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. suteikiama turtinė nauda, ir nepatenka į šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kas nėra laikoma rinkėjų papirkimu“, – nurodė VRK.

Anot komisijos, Rinkimų kodeksas nenumato draudimų politinės kampanijos laikotarpiu politinei partijai, jos skyriams, kandidatams ar numatomiems kelti kandidatais asmenims dalyvauti įvairiuose renginiuose, šventėse, tačiau jų metu neturėtų būti teikiamos dovanos, paslaugos ar kitoks atlyginimas.

„Gėlės minėta proga neturėtų būti dalijamos (dovanojamos) moterims, išskyrus vidinius uždarus renginius ar kandidatų darbo vietose dirbančioms darbuotojoms moterims ir pan.“, – rašoma VRK sprendime.

Pasak komisijos, I. Vėgėlės gėlių dovanojimas moterims vertinamas kaip siekis skatinti asmenis dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už jį.

„Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose“, – per posėdį sakė VRK narė Jolita Baušytė.

Ji kėlė klausimą, ar gėlės būtų dovanojamos, jei rinkimai nevyktų.

Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose.

Apie tokius advokato veiksmus VRK kovo 12 dieną gavo keturis pranešimus. Kovo 8 dieną I. Vėgėlė savo feisbuko paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis su rožių puokšte vaikšto po Gedimino prospektą ir dalina gėles moterims.

Savo įrašu advokatas pasidalijo ir kitoje savo feisbuko paskyroje, kuri deklaruota VRK mokamos politinės reklamos skleidimui.

Kandidato į prezidentus feisbuke taip pat buvo publikuotas ir kitas įrašas, kuriame jis sako tokius žodžius: „Ir ypatingą puokštę mūsų rinkimų štabas parengė kandidatei į prezidentus Ingridai Šimonytei. Ypatinga spalvų gama, ypatinga juostelė. Linkime viso ko geriausio stipriai vadovei“.

Ši puokštė vėliau buvo padėta prie įėjimo į Vyriausybę.

I. Vėgėlė teigė, kad kovo 8 dieną gėles dovanojo premjerei ir pažįstamoms moterims. Anot jo, ir iki šios dienos jis ne kartą tai yra daręs viešai.

Advokato nuomone, šis gėlių dovanojimas nėra susijęs su jo dalyvavimu prezidento rinkimuose. Pats I. Vėgėlė VRK posėdyje nedalyvavo. Apmokėjimą patvirtinančio dokumento jis sakė neturintis, už gėles mokėjo pats.

Vis dėlto, komisijos nuomone, advokatas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad gėles dovanojo, anot VRK, neturinčioms rinkimų teisės pažįstamoms moterims ir ne Lietuvos pilietėms.

Kaip nurodoma Rinkimų kodekse, nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą.

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

I. Vėgėlė žada skųsti teismui VRK išvadą

I. Vėgėlė tokią VRK išvadą vadina nepagrįsta ir žada ją skųsti teismui.

„Tai prielaidomis, o ne realiu faktų tyrimu grįstas VRK sprendimas“, – BNS teigė I. Vėgėlė.

„Vienareikšmiškai, ir aš skųsiu šitą sprendimą teismui kaip nepagrįstą“, – paklaustas, ar laiko save nepapirkinėjusiu potencialių rinkėjų, pridūrė jis.

I. Vėgėlė taip pat sakė rekomenduojantis „VRK išlikti nešališka ir neįsivelti į rinkimų batalijas“.

„Tai yra nepriimtina, kad mes, kaip jūs teisingai sakote, taikome dvigubus standartus. Mūsų pagalba Izraeliui be jokios abejonės nekonkuruoja ir neturėtų konkuruoti su mūsų dėmesiu Ukrainai“, – trečiadienį Briuselyje Lietuvos žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Aš įsivaizduoju, kad jeigu mes esame principingi ir tikrai stojame už demokratines vertybes, mes turime remti ir vieną, ir kitą, o ne skaičiuoti – šitiek atseikėjam vienam, o tiek kitam“, – pridūrė jis.

Taip prezidentas kalbėjo Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui sąjungininkus paraginus parodyti tokią pačią vienybę Ukrainos atžvilgiu, kokią Vakarai parodė po Irano atakos prieš Izraelį.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba konkrečiai užsiminė, kad Kyjivui labai praverstų toks pats skydas nuo oro atakų.

Iranas precedento neturintį dronų ir raketų smūgį Izraeliui surengė vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį. Žydų valstybė drauge su sąjungininkais numušė didžiąją dalį oro taikinių.

„Juk mūsų negebėjimas patiekti ginklų ir, pirmiausia, oro gynybos sistemų kainuoja kiekvieną dieną gyvybes“, – Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.

„Esu įsitikinęs, kad prarandame dėmesį Ukrainai“, – sakė šalies vadovas.

V. Zelenskis jau kurį laiką ragina Vakarus siųsti į jo šalį oro gynybos sistemas, Rusijai pastarosiomis savaitėmis suintensyvinus Ukrainos apšaudymus raketomis ir dronais.

„Rheinmetall“ investicijos yra tikrai labai svarbus ir sveikintinas žingsnis kelyje į mūsų gynybos pramonės stiprinimą, nes tai taip pat yra ir Europos Sąjungos prioritetas“, – antradienį žurnalistams Kauno rajone sakė šalies vadovas.

Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir netrukus pradės derybas dėl investicijų sutarties.

„Tai yra daroma dėl dviejų tikslų – dėl paramos Ukrainai, kuri kovoja savo laisvės kovą, ir dėl mūsų pačių stiprumo, mūsų gynybos pramonės produktyvumo, kad mes būtume mažiau priklausomi nuo tiekimo grandinės pasaulinėje rinkoje“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasirašyto protokolo turinys dėl konfidencialumo neviešinamas.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

„Konkrečiai pradėta yra iš viso 15 ikiteisminių tyrimų, kuriuose nustatyta dešimt asmenų, kurie yra įtariami galimai padarę nusikalstamas veikas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji taip pat pridūrė, kad per dvejus mėnesius – vasarį ir kovą – šia linija sulaukta 167 pranešimų.

Speciali telefono linija pradėjo veikti nuo vasario 6 dienos. Telefono numeriu 8 700 60 777 galima pranešti apie žinomus narkotikų platinimo atvejus. Telefono linija veikia darbo dienomis nuo 7 val. iki 20 valandos.

Tuo metu Policijos departamento atstovas Mindaugas Akelaitis teigė, kad kovo mėnesį skambučių skaičius buvo sumažėjęs.

„Tačiau realizuotų informacijų, kuomet žmonės perduoda, procentas yra išaugęs“, – sakė jis.

Anot jo, per šių metų pirmąjį ketvirtį policija taip pat užregistravo 12 proc. daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų apyvarta.

Iš specialios linijos gauta informacija patenka į specializuotą kriminalinės policijos padalinį, kur yra paskirti konkretūs pareigūnai. Jie per vieną darbo dieną atlieka pirminį informacijos patikslinimą, patikrina, ar policija nevykdo tyrimo dėl tokio asmens ar fakto ir perduoda ją atitinkamam policijos komisariatui pagal teritoriją.

Telefono linija siekiama suteikti galimybę tėvams, mokytojams, socialiniams darbuotojams, moksleiviams ir kitiems bendruomenės nariams saugiai, anonimiškai pranešti apie neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą ir turėjimą, nedelsiant reaguoti į gautą informaciją, ją patikrinti ir perduoti tirti į policijos įstaigą pagal nusikaltimo vietą.

Anonimiškai pateikti informaciją buvo galima ir iki šiol, naudojantis portalu e.policija.lt ar telefonu. Tačiau, pasak policijos, daugeliu atveju tėvai susiduria su baime pakenkti vaikui, gėda, nes laiku nepastebėjo problemos – narkotinės medžiagos tiesiog išmetamos, o apie platintojus nutylima.

Policijos duomenimis, pernai pradėta beveik 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis. Tai ketvirtadaliu daugiau nei 2022-iais, iš jų per 650 tyrimų pradėta dėl narkotinių medžiagų platinimo.

VRM nurodo, kad auga ir nepilnamečių, įtariamų narkotikų disponavimu, skaičius – pernai policijoje registruoti 195 tokie nepilnamečiai, 2022 metais jų buvo 150.

„Šiuo metu baigiami SPA zonos projektavimo darbai, po jų bus skelbiamas rangos darbų pirkimas ir prasidės įrengimas“, – BNS nurodė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Lazdynų baseinas atidarytas pernai vasarį. Čia įrengti 50 metrų olimpinio dydžio bei 25 metrų nardymo ir šuolių į vandenį baseinai, septyni tramplinai. Olimpinio baseino gylis siekia tris metrus.

Šalia baseinų yra 1,2 tūkst. vietų žiūrovams, taip pat – kavinės, treniruoklių, sauso baseino, persirengimo ir administracijos zonos. Lankytojams atvira penkių metrų skersmens sūkurinė vonia.

Vienu metu sporto objekte gali būti 700 lankytojų, baseine skirtingu laiku sportuoja daugiau nei 300 atletų.

Sporto objektas vietoje nugriauto sovietmečio baseino pradėtas statyti 2017–aisiais, tačiau jo užbaigimo terminas atidėtas kelis kartus. Statybas užbaigė Panevėžio statybos trestas.

„Mūsų saugumui nėra kitų alternatyvų, mums reikia šito pakvietimo į Aljansą. Ukraina ir mūsų gyventojai, mūsų kovotojai to nusipelno“, – spaudos konferencijoje po Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo sakė V. Zelenskis.

NATO šalių lyderiai pernai birželį Vilniaus viršūnių susitikime sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai šalis atitiks jai keliamas sąlygas ir dėl to susitars Aljanso valstybės narės.

Vis dėlto tikimybė, kad tai įvyks viršūnių susitikime Vašingtone šią vasarą, lieka miglota baiminantis, jog į NATO priėmus su Rusija kariaujančią valstybę į konfliktą būtų įtrauktas visas Aljansas.

Tačiau Ukrainos prezidentas teigė, kad Europai svarbu parodyti, jog „Europa nebijo ir kad NATO nebijo savo pačios taisyklių“.

Jis taip pat kalbėjo, kad birželį bus tinkamas metas pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą.

„Ukrainai reikia signalo ir nereikia leisti galvoti, kad Europos Sąjunga yra silpna“, – sakė V. Zelenskis.

Praėjusių metų pabaigoje Bendrijos vadovai susitarė pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES – tai istorinis žingsnis, žengtas besitęsiant prieš beveik dvejus metus Maskvos pradėtam karui Ukrainoje.

Briuselis siekia iki vasaros pradžios pateikti derybų dėl Ukrainos stojimo į Bendriją programą.

„V. Putinas pats kuria savo eskalacijos tvarkaraštį ir jis reaguoja į mūsų veiksmus. Jis nori mus sunaikinti, jis nori sunaikinti Ukrainą ir pavergti kitas šalis“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

„Labai svarbu, kad pasaulio valstybės susivienytų vardan taikos“, – pridūrė jis.

„Mano giliu įsitikinimu, tai politiškai motyvuota byla, kurios teisiniu požiūriu neturėjo būti“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismui tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą kalbėjo V. Sutkus.

Šioje byloje V. Sutkus ir buvęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius kaltinami prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

„Su tokiais kaltinimais nesutinku ir jų nepripažįstu“, – posėdyje kalbėjo V. Sutkus.

„Neėmiau ir nežadėjau imti jokio kyšio, nežadėjau ir nesiekiau ką nors paveikti nei Lietuvos Respublikos Seime, nei kokioje kitoje valstybės institucijose“, – pridūrė buvęs LVK prezidentas.

Jis taip pat kalbėjo neturėjęs įgaliojimų veikti institucijų vardu.

M. Zalatorius: byla už „teisybės sakymą politikams“

Anot V. Sutkaus, jam pateiktame kaltinime nenurodoma ir nėra duomenų, kad valstybės tarnautojai darytų veiksmus, naudingus jam ar jo įmonei.

„Byloje nėra įvardinto nei vieno nukentėjusiojo, nėra įvardinto nei vieno politiko ar bet kokio valstybės pareigūno, kurį būčiau bandęs paveikti“, – kalbėjo kaltinamasis.

M. Zalatorius žurnalistams sakė, kad ši byla iškelta už „teisybės sakymą politikams“.

V. Sutkus teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra rinko tik tą informaciją, kuri galėjo būti panaudota prieš jį.

Anot jo, per 100 tūkst. įrašytų telefoninių pokalbių institucijos sunaikino.

„Tie pokalbiai STT ir prokuratūros buvo įvertinti, kaip tyrimui nereikšmingi“, – kalbėjo V. Sutkus.

Ši mano veikla buvo įprastinė verslo organizacijoms.

Šioje byloje kaltinimai taip pat pareikšti Iljai Malkinui, kuris yra bendrovės „Įmonių turgus“ direktorius. Interneto svetainėje bendrovė nurodo užsiimanti verslo vystymu ir investicijomis. Vyras kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu.

Tarp kaltinamųjų – bendrovė „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus. Jai kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Veiklą vadino įprastine verslo organizacijoms

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

V. Sutkus kalbėjo nuolat dalyvavęs įvairiuose Seimo, Vyriausybės, ministerijų posėdžiuose, renginiuose.

„Ši mano veikla buvo įprastinė verslo organizacijoms“, – teigė kaltinamasis.

„Byloje minimuose Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdžiuose aš dalyvavau ne kaip nors savavališkai, o būtent šio komiteto kvietimu“, – pridūrė jis.

Pasak buvusio LVK prezidento, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokių individualių susitikimų, telefoninių pokalbių ar susirašinėjimų nei su vienu iš Seimo BFK narių.

Prokuroro jam pateiktą kaltinimą jis vadino „faktais nepagrįstomis subjektyviomis prielaidomis“.

Kaltino menkinus R. Masiulio autoritetą

V. Sutkus teigė, kad iš pradžių jis buvo kaltinamas menkinęs buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, tačiau vėliau ši dalis buvo panaikinta.

Vis dėlto jis neneigė viešai kritikavęs R. Masiulio darbą ministerijoje.

„Buvau užčiauptas ir priverstas nustoti kritikuoti bet kokius ministrus ar kokią kitą valdžią“, – teigė V. Sutkus.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 10 tūkst. eurų vertės kyšio, taip pat suderintas kyšio priėmimo būdas.

2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.