Klimato savaitės renginys
Apie tai kalbėta Klimato savaitės metu, Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje naujo formato vaikų renginyje „Mėlynoji vaikų konferencija – tvarumas pagal jaunimą“.
Renginio, skatinančio vaikus kalbėti apie tvarumo svarbą aplinkai taip, kaip jie patys supranta, mato ir jaučia, idėja gimė, remiantis Davido Attenborougho knyga „Gyvenimas mūsų planetoje“.
Šio autoriaus žodžiais tariant, jei norime išsaugoti savo planetą ateities kartoms, turime įtraukti vaikus į tvarumo svarbą ir įgalinti juos tapti pokyčių lyderiais.
5–7 klasių moksleiviai pačių organizuotoje konferencijoje išsakė savo nuomonę, kokias mato aplinkosaugines problemas, atskleidė savo futuristinius matymus skaitydami pranešimus, kuriuos paruošti jiems padėjo mokytojai-mentoriai.
Idėja: renginyje vaikai kalbėjo apie tvarumo svarbą aplinkai taip, kaip jie patys supranta, mato ir jaučia. / Organizatorių nuotr.
Turėjo, kuo pasidalyti
Pirmieji į konferenciją užsiregistravo 4-okai, teikdami: „Tvarumas mums rūpi ir mes turime, kuo pasidalyti.“
Konferencijoje dalyvavo ir aktualius tvarumo iššūkius pristatė: S. Dacho progimnazijos moksleiviai (tema „Baltijos jūra – mirštanti jūra“), „Verdenės“ progimnazijos vaikai („Kodėl nyksta žuvys?“, „Mikroplastikas“ ir „Ekologinės problemos“), Sendvario progimnazijos moksleiviai („Tyras Baltijos lašas“).
Vydūno gimnazijos moksleiviai kalbėjo apie tvarų vartojimą, „Vyturio“ progimnazijos vaikai gvildeno temą apie Klaipėdos miesto plėtros įtaką Smeltalės upei, o M. Mažvydo progimnazijos moksleiviai sukūrė filmuką „Lašas po lašo“.
Komanda iš P. Mašioto progimnazijos pristatė šokį „Tautinis šokis šildo širdis, bet ne planetą“.
Pasiruošimui – nuotolinės paskaitos
Konferencijai pasiruošti buvo organizuotos nuotolinės paskaitos apie tvarią aplinką, tvarų transportą, antrinį panaudojimą, jaunuoliai įgijo viešojo kalbėjimo, pristatymų rengimo, vaizdo įrašų kūrimo, medijų naudojimo, komandinio darbo žinių bei kompetencijų.
Šiuos užsiėmimus vedė Lietuvos gamtos fondas ir jo savanoris Kasparas, „Papa boat“ įkūrėjas Tomas Vėlius, „Vaizdas garsas“ įkūrėjas Tautrimas Rupulevičius, Jūros tyrimų instituto doktorantė Viktorija Sabaliauskaitė, menininkė, chemijos mokslų daktarė Alisa Palavenis, bibliotekos Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė, anglų kalbos mokytoja, visuomenininkė Šarūnė Tilvikaitė.
Išskirtinę edukaciją „Menas iš atliekų“ vedė Rita Valaikienė.
Kūrybiškiems pranešimams parengti susitelkė ne tik mokiniai, bet ir skirtingų dalykų mokytojai.
Pasirodymas: komanda iš P. Mašioto progimnazijos pristatė šokį „Tautinis šokis šildo širdis, bet ne planetą“. / Organizatorių nuotr.
Praktinė konferencijos dalis
Praktinė konferencijos dalis – komandinis jūros gyvūnų konstravimo Creatto Shark konkursas, atskleidęs jaunuolių kūrybiškumą, gebėjimą dirbti komandoje bei tikslumą atliekant darbą.
Dėl savo daugiafunkcionalumo šis žaidimas laikytinas tvariu ir leidžiančiu reikštis kūrybai ne vieną kartą, kuriant vis kitą vandens gyvūną – ryklį, aštuonkojį, žuvėdrą / kirą ir žuvį.
Moksleiviams teko užduotis surinkti žuvį, sugalvoti jai vardą ir kūrybiškai atsakyti, kokią misiją ji atlieka. Komisija, susidedanti iš penkių narių, įvertino jaunuolių darbus pagal komandiškumo, kūrybiškumo, konstrukcijos tikslumo kriterijus.
„Esu absoliučiai sužavėta moksleivių kūrybiškumu ir jų mokytojų uždegančiu palaikymu“, – teigė projekto vadovė Inesa Atkočaitienė.
„Nors konferencijos paruošiamieji darbai vyko visiems chaotišku laiku (bibliotekos paskutiniai atnaujinimo darbai, mokytojų streikas, evakuacijos mokyklose, visuotinis peršalimo ligų paūmėjimas), tačiau rezultatas pranoko visus mano lūkesčius.“
Geriausiai pasirodė mišri „Žuviukų“ komanda („Verdenės“ ir Sendvario progimnazijų mokiniai), jie apdovanoti už kūrybiškiausią darbą, „Mašiotukių“ komanda (P. Mašioto progimnazijos mokinės) įvertinta už tiksliausią konstrukciją ir „Gvatemalos karalius“ (Vydūno gimnazijos moksleiviai) – už komandiškiausią darbą.
Laikosi marinistinės krypties
Marinistinės krypties veiklų vystymas išskiria Melnragės biblioteką iš kitų Lietuvos viešųjų bibliotekų.
Šioje bibliotekoje vyksta diskusijos apie aplinkosaugos problemas ir tvarumą, kaupiama marinistinė informacija, skatinama meninė kūryba, taip pat planuojama aktyvinti Baltijos pakrančių bendruomenių tarptautinę komunikaciją.
Bibliotekininkų vizijose Melnragės biblioteka turėtų tapti jūrinės kultūros ir mėlynosios ekonomikos centru.
Vykdomi neformalaus švietimo užsiėmimai, vasaros stovyklos vaikams ir jaunimui.
Bibliotekininkų teigimu, tam, kad jaunimas jaustų tvarumo reikšmę, jie turi įgyvendinti sprendimus ir idėjas patys, todėl šio renginio pamatinė mintis – ugdyti aktyvią ir pilietišką visuomenę, jaunus žmones, kurie ne tik atranda tvarumo, ekologijos terminus, tačiau ir individualiai ieško kelių kalbėti apie gamtos tausojimą ir kurti originalias idėjas bei sprendimus jos išsaugojimui.
