N.Gaidamavičius mums papasakojo apie kelionę, kurią padėjo suplanuoti komikas Mantas Bartuševičius.

– Nojau, kaip sugalvojote leistis į kelionę aplink Lietuvą?

– Kaip ir daugelis mano bendraamžių, ateinančios vasaros atostogas pradėjau planuoti dar tik įpusėjus žiemai. Planas buvo liepą praleisti Turkijoje, bet aplinkybės susiklostė kitaip.

Ilgą laiką domėjausi, kaip komikas M.Bartuševičius pėsčiomis apkeliavo Lietuvą dar 2014-aisiais. Tada ir pamaniau, kodėl nepakartojus jo idėjos. Pradėjau svarstyti, ar keliauti po Lietuvą, ar dirbti per vasaros atostogas. Kelis kartus apsvarstęs šią mintį, supratau, kad galbūt reikėtų pasiūlyti draugui, juk dviese būtų smagiau. Dominykas neabejodamas sutiko. Įdomu tai, kad draugas buvo labiau užtikrintas, kad tikrai keliausime.

– Taigi du nepilnamečiai nusprendėte keliauti aplink Lietuvą. Kaip į tokią naujieną sureagavo tėvai?

– Iš pradžių pasakiau mamai, kad pėsčiomis eisiu per Lietuvą. Turbūt ji nemanė, kad kalbu rimtai, nes tada tai ir man dar buvo tik svajonė, kurią norėčiau įgyvendinti.

– Tėvai netikėjo. Jūs patys tik svarstėte. Tai koks buvo jūsų pasiruošimas kelionei?

– Taigi pirmiausia pradėjome apie savo kelionę pasakoti draugams mokykloje. Vieniems tai atrodė juokinga ir jie sakė, kad tam tikrai nepasiryšime. Pavasario viduryje įvyko pirmoji, visiškai neapgalvota treniruotė. Sugalvojome eiti iki kaimo, kuris yra už 54 km nuo Kauno.

Abu buvome gerai nusiteikę, galvojome, kas tie 54 km, po šešių valandų jau būsime pasiekę tikslą. Deja, taip neįvyko. Kelionę pradėjome po pamokų, todėl teko eiti ir per naktį. Tuo metu dar buvo vėsu ir prisėdę ant suolo net pagalvojome, kad ant jo ir užšalsime.

Tai buvo neapgalvotas pusšimčio kilometrų žygis. Pakalbėję po kelionės supratome, kad dabar noras dar didesnis, be to, jau pasimokėme, ko ir kaip nedaryti. Taigi birželio mėnesį savo sumanymu pasidalijau su M.Bartuševičiumi, kuris mielai sutiko su mumis susitikti ir duoti svarbių patarimų, kurie pravertė mūsų kelionės metu. Susitikę galutinai suplanavome maršrutą. Paskutinius taškus sudėjome iki kelionės likus dviem dienoms. Birželio 21-oji buvo paskutinė mokslo metų diena, o 22-ąją 11 val. startavome iš Garliavos Prienų link. Iš pradžių kelionėje ketinome užtrukti 40 dienų, bet dėl asmeninių planų teko paskubėti, žygiuoti naktimis ir namus pasiekėme per 35 dienas.

– Įdomi patirtis prieš kelionės pradžią. Kokių sunkumų patyrėte kelionėje?

– Pavojinga buvo eiti tik pagrindiniais keliais, kai automobiliai praskrieja visiškai šalia tavęs. Mes stengėmės laikytis savo dienos tikslų ir viskas ėjosi sklandžiai. Tik Palangoje ėmė kabinėtis paaugliai, tačiau viskas išsisprendė taikiai, o mes toliau žygiavome pajūriu, Nidos link.

Mes stengėmės laikytis savo dienos tikslų ir viskas ėjosi sklandžiai.

– Kokių linksmų, įsimintinų nutikimų patyrėte kelionės metu?

– Druskininkų baseine paskandinau telefoną su savaitės medžiaga. Zarasuose miegojome pašiūrėje. Daugelis matydami, kad nešamės ėjimo lazdas galvojo, kad esame žvejai ir vis klausdavo: "Tai kiek pagavote?" Vienas įsimintiniausių įvykių buvo, kai pasiekėme Panočius. Ten pasistatėme palapinę gyvenvietės parkelyje, prie vaikų žaidimų aikštelės. Netoliese vietiniai jaunuoliai atvažiavo pažaisti tinklinio. Mums besiruošiant miegoti pastebėjome, kad kažkas vaikšto ratais aplink mus ir klausinėja, ar miegame, bei sakė, kad jie mus seka socialiniame tinkle "Instagram". Supratome, kad mus atpažino. Taigi turėjome galimybę susipažinti su šauniais vaikinais iš Panočių, o galiausiai kartu žaisti krepšinį bei per naktį sėdėti prie laužo.

– Manau, kad kelionės metu sutikote ne vien vaikinus iš Panočių. Kokių dar žmonių sutikote ir kaip jie elgėsi su jumis?

– Nuostabų žmogų sutikome Rokiškyje. Dienai einant į pabaigą, susirūpinome dėl nakvynės, nes aplinkui buvo vien miškai ir pelkės. Nusprendėme pirmą kartą eiti pas žmones ir paprašyti leidimo statyti palapinę kieme. Mus maloniai sutiko. Pasirūpino viskuo: elektra, internetu, nepagailėjo arbatos ir labai gardžių pusryčių. Esame labai dėkingi Ingai ir Eimontui iš Rokiškio už prieglobstį. Norėčiau paminėti, kad nužygiavome apie 1 450 km, bet iš jų apie 60 km pavežė geranoriški žmonės, kai nebegalėjau eiti dėl kelio girnelės uždegimo.

– Eidami pėsčiomis turėjote galimybę pamatyti visą Lietuvą. Kas labiausiai jus sužavėjo?

– Teko aplankyti miestelių, kaimelių, kur, keliaujant automobiliu, niekada nebūtume sugalvoję nuvažiuoti. Labai patiko Leipalingis, esantis 12 km iki Druskininkų, Dūkštas netoli Zarasų ir Marcinkonys. Taip pat gamta, laukai ir apleistų kaimų vaizdai.

– Ar leistumėtės į panašią kelionę dar kartą?

– Eidami nuo Biržų juokėmės, kad būdami šešiolikos apkeliavome aplink Lietuvą, septyniolikos užsidirbame pinigų, o aštuoniolikos leidžiamės į kelionę aplink Europą.

Savanorių susitikimas prasidėjo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune sodelyje papasakojimu apie Lietuvos prezidentų žmonų savanoriškas, labdaringas veiklas.

Vėliau „Pagalbos moterims linijos“ savanorės Senamiestyje praeivėms dalijo korteles su pagalbos numeriu, kad prireikus moterys žinotų, kur kreiptis. „Niekada nežinai, kada, kam ir ko reikia, tai ta kortelė galbūt tau šiandien nereikalinga, bet jau žinosi, kad esi apie tai girdėjęs“, – apie savanorių tikslą pasakojo pusantrų metų „Pagalbos moterims linijoje“ savanoriaujanti Vilma. Anot jos, niekada nėra buvę taip, jog telefoninio pokalbio metu ji nežinotų, ką pasakyti pagalbos ieškančiai moteriai. Pasak savanorės, kartais ir tyla reiškia labai daug, nes dabar yra daug šnekančių aplinkui, bet labai nedaug tų, kurie nori iš tikrųjų išgirsti ir padėti.

„Gal turėčiau verkti ir galvoti apie žmonių problemas grįžusi namo, tačiau esu laiminga, kad žmogus pokalbio pabaigoje pasako: džiaugiuosi, kad jūs esate“, – apie savo patirtį pasakojo šioje linijoje savanoriaujanti slaugytojos padėjėja Asta.

Savanorė Aleksandra – 76-erių metų moteris, kuri į savanorystę atėjo prieš trejus metus pamačiusi skelbimą ant autobuso lango. Ji prisipažino iš šio savanoriavimo gavusi daugiau nei davusi. „Pajutau tautos dvasią, pamačiau, kaip gyvena žmonės. Nesitikėjau rasti tiek nevilties, liūdesio ir vienišumo. Buvo liūdna, bet svarbiausia – nepasiduoti liūdesiui“, – taip apie savanorystę pasakojo Aleksandra. Ji kalbėdama su moterimis visada bando pakreipti taip, kad pačios skambinančiosios rastų sprendimą. „Kadangi durys uždarytos, ieškokime lango“, – išmintingai pagalbą pasiūlo savanorė Aleksandra.

Kadangi durys uždarytos, ieškokime lango.

Kita moteris pasakojo esanti pensininkė, savanoriauti atėjusi su drauge. Padėdama kitoms moterims kaunietė sakė vis dar priklausanti visuomenei – ši veikla jai padeda jaustis reikalinga, nes savo sukauptas žinias gali panaudoti darydama gerus darbus. Pašnekovė gyrė linijoje savanoriaujančias moteris ir teigė, kad daugelis iš jų turi darbus ir šeimas, bet vis tiek randa laiko šiai kilniai veiklai.

Visos savanorės pasakojo, kiek daug gerų emocijų suteikia ši veikla, kaip visas jas suartino. Taip pat pabrėžė, kad viena iš pagrindinių problemų mūsų visuomenėje yra vienišumas, neturėjimas su kuo pakalbėti.

„Pagalbos moterims linija“ – tai nemokama anoniminė emocinė parama telefonu ir laiškais moterims, patiriančioms smurtą ir kitas krizines situacijas. Šiuo metu Kaune yra renkama nauja savanorių grupė. Susitikimai vyks rugsėjo 18 ir 19 d. 18 val. Registruotis galima puslapyje pagalbosmoterimslinija.lt. Savanoriauti kviečiami asmenys nuo 18-os metų.

Nemokama emocinė pagalba moterims teikiama tel. 8 800 66366.

Savaitgalį kauniečius džiugino daug renginių ir vienas iš jų buvo festivalis „Vanduo virš galvos“, surengtas pirmą kartą. Jame dalyvavo trylika solistų ir devynios grupės. Visi dalyviai buvo vertinami penkių komisijos narių: Arinos Burunovos – Lietuvos bliuzo karalienės, Giedrės Teiberytės-Liaugaudės – muzikos ir garso technologijų eduktorės, dainų autorės, atlikėjos bei prodiuserės, Juozapo Liaugaudo-Teiberio – įrašų studijos įkūrėjo, dainų autoriaus, atlikėjo, Vismantės Vasaitytės – solistės bei būgnų mokytojo ir „Jauti“ grupės nario – Nojaus Zvicevičiaus.

Renginyje solistai pristatė po dvi dainas. Dalyvių amžius buvo labai įvairus, todėl teisėjai jų gyvai nekomentavo. Tarp solistų nugalėtoja tapo Airidija Belozaraitė-Airy. „Jaučiuosi nuostabiai, nes labai trūksta tokių konkursų, kur taip šiltai priima žmones“, – džiaugsmingai po pergalės savo nuomone apie renginį dalijosi nugalėtoja. Antrąją vietą laimėjo Auksė Vyšniauskaitė, o trečiąją – Smiltė Daujotaitė.

Grupės dainavo savo kūrybos dainas. Grupių dalyvių pasirodymus teisėjai komentavo iš karto – buvo pasakyta daug kritikos, patarimų ateičiai. Teisėjai atrado ir visiškai naujų, negirdėtų grupių, kurios paliko įspūdį – teisėjai prisipažino, kad jau dabar eitų į jų koncertus. Nugalėtoja paskelbta grupė „Mėlyna“ iš Šakių, antrąją vietą laimėjo „The Peppermint Flapjacks“, treti liko kauniečių grupė „Šilkiniai ūsai“.

„Vanduo virš galvos“ organizavo Greta Latvėnaitė, 18-os metų moksleivė. Ji pasakojo, kad pati buvo trijų muzikos grupių narė ir pastebėjo, jog naujoms grupėms labai sunku save pristatyti. Būtent todėl ir gimė toks renginys-konkursas. Mergina pasakojo pradžioje organizacinio darbo ėmusis viena, o vėliau į pagalbą atėjo G.Teiberytė-Liaugaudė bei J.Liaugaudas-Teiberis. Greta tikisi, kad ir kitais metais jai pavyks į „Vanduo virš galvos“ sukviesti jaunimo muzikos grupes ir solistus.

Lina Majauskaitė – šios vietos įkūrėja, jai padeda ir kartu kuria sužadėtis Lukas Kazlauskas, jo sesuo Monika. Butą apatinį trikotažą siuvanti L.Majauskaitė atrado ieškodama patalpų fotosesijoms bei susitikimams su klientais. Tačiau ilgainiui ji su bičiuliais sugalvojo, kaip šias patalpas būtų galima panaudoti ir kitoms reikmėms. "Reikia šias sienas atiduoti žmonėms, plėsti kultūrą, parodyti kitokį požiūrį į esamas vietas", – kitokio buto istoriją pasakoja L.Majauskaitė. Mergina nesigina: pradžia buvo labai sunki, niekas jais netikėjo ir nenorėjo padėti. Ji su juoku prisimena, kai sakydavo: dienomis rašau bakalauro darbą, o vakarais šveičiu sienas.

Kaipgi atrodo ši meniška vieta? Buto sienos yra baltos, langai pietų pusėje, todėl bute visada šilta. Parketas paliktas originalus, sovietinis, medinis. "Tai jau savaime šarminga", – pasakoja kaunietė.

Kurdama butą trijulė pildė savo vizijas, kitiems galbūt skambančias kaip vaikiškos svajonės: sūpynės viduryje kambario, skirtingas stilius kiekviename buto kampe, beveik visi baldai ir daiktai rinkti iš močiučių namų ir stambiagabaričių atliekų aikštelių. Skamba nepatraukliai? L.Majauskaitė tikina: apsilankiusieji lieka savaip sužavėti.

"Tikslas – kad žmonės pasiektų žinutę, jog kultūra gyva, įdomi ir sklinda neįprastomis formomis", – idėjos reikšmę aiškina Lina.

Pernai spalį įvyko šio buto atidarymo renginys "Įsikuriam/pasikuriam @4BUTAS". Nuo to laiko bute jau rengti koncertai, spektakliai, parodos, fotosesijos, makiažo pamokos, grafinio dizaino egzaminas, komedijos vakaras, gatvės muzikos diena balkone, filmukų/vaizdo įrašų realizavimas ir t.t. L.Majauskaitė džiaugiasi: bute jie gali įgyvendinti daug įvairių idėjų. Šiuo metu L.Kazlauskas kviečia savarankiškai ar jam padedant pagroti su DJ skirta įranga.

Buto įkūrėjai nežada sustoti, šiuo metu viename iš kambarių yra trys muzikantai, kurie susikurė erdvę mokytis, praktikuoti ir tobulėti. "Jie įvaldę nuo elektroninės iki įvairiausių instrumentų muzikos", – buto veikla dalijasi Lina.

"4 butas" tikrai nežada nustoti mūsų stebinti ir šios durys tikrai dar liks praviros įvairiems kultūros vakarams. L.Majauskaitė sako norinti butą paversti vienos dienos kavine su gyva muzika bei planuoja kada nors surengti rumbos vakarą.

Pristatymo metu vyko diskusija, kurią moderavo būsima Vytauto Didžiojo universiteto Kūrybinių industrijų antrakursė Emilija Izabelė Adomaitytė. Vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais, buvusios Lietuvos prezidentės spaudos tarnybos vadovė ir žurnalistė D. Ulbinaitė nuoširdžiai atsakinėjo į klausimus apie savo gyvenimo kelią, knygos rašymą ir Dalią Grybauskaitę. Knygos pristatymas vyko „Vagos“ knygyne, prekybos centre „Mega“.

Autorė diskusijoje dalijosi tikra istorija apie knygos rašymą ir pabrėžė, kad tai buvo tikrai nelengva. „Kadangi nieko specialiai nesižymėjom, tai teko atkurti daug įvykių iš atminties, rasti gyvų liudininkų, kurie prisimena detales. Pirmiausia, tai pasidariau 2009-2019 metų laiko juostą. Tai užtruko pusmetį“, – tokią knygos pradžią prisimena D. Ulbinaitė. Paklausus apie pavadinimą, knygos autorė sakė, kad tai prezidentės frazė. Ji sunkių situacijų metu visada sakydavo: „Pirmiausiai nustokit krupčioti ir tada rasite sprendimus“.

Taip pat renginyje buvo pabrėžiamas ir prezidentės D. Grybauskaitės humoro jausmas, empatiškumas ir dosnumas bei meilė ir pagarba Lietuvai. Knygos autorė neslepia, kad visa komanda to iš jos mokėsi. Paprašius papasakoti apie tai, kokia yra D. Grybauskaitė ir ko žmonės apie ją nežino, D. Ulbinaitė sakė: „Prezidentė kaip ir mes visi, žmogus kaip žmogus: ir batas nuspaudžia, ir dantį skauda, ir užspringsta ne vietoj, ir juokas suima.“

Renginio metu autorė papasakojo ir apie savo darbo Prezidentūroje pradžią. D. Ulbinaitė minėjo, kad jos pirmą kartą paklausus, ar nori prisijungti prie komandos, ji atsisakė ir vyko atostogauti į Dzūkiją, tačiau sulaukusi antro skambučio nusprendė pabandyti.

Po diskusijos žmonės taip pat klausinėjo rūpimų gyvenimiškų klausimų apie D. Grybauskaitę: kokios muzikos klausosi, kokie aktoriai patinka, koks buvo jos laisvalaikis, kai ji buvo prezidentė.

Renginį organizavo Raminta Šidlauskaitė – būsima trečio kurso Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos studentė. Raminta sugalvojo organizuoti šį renginį, kadangi atlieka savanorišką praktiką knygyne ir peržiūrėjus neseniai išleistų knygų sąrašą, dėmesį patraukė būtent D. Ulbinaitės knyga.