Diskusijose buvo aptartos ir gimnastikos perspektyvos, sporto įstaigų situacija uostamiestyje.

Meras svečius ramino, kad artimiausiu metu pertvarka bus daroma nebent mažais etapais.

"Pasiekė gandai, kad planuojama daryti milžinišką struktūrinę pertvarką – visas biudžetines sporto įstaigas pertvarkyti į viešąsias. Patikinome gerbiamą D.Kutkaitę, gimnastikos atstovus ir "Viesulo" direktorių, kad tas procesas tikrai turėtų vykti, bet tai nereiškia, kad vienu metu. Sporto centre "Viesulas" kultivuojama ne viena, o veikiausiai 13 gimnastikos sporto šakų. Visame šiame kontekste "Viesulas" kaip biudžetinė įstaiga būtų paskutinė. Tikrai nebus einama kaip kai kurių savivaldybių Lietuvoje keliu, kur buvo daroma reforma, palikusi daug neatsakytų klausimų ir jautrių aspektų. Klaipėda neis revoliucijos, bet evoliucijos keliu", – teigė V.Grubliauskas.

Meras taip pat prasitarė, kad šiuo metu vyksta rimtos diskusijos ir dėl biudžetinės plaukimo įstaigos, kuri ateityje bus transformuojama į viešąją įstaigą.

Grupelė jaunų žmonių išlipusiesiems iš autobusų šaukė „Congratulations!“ (liet. „Sveikiname!“). Džiaugsmingais šūkavimais jie siekė perduoti svarbią žinutę.

Nusprendėme priminti viešojo transporto svarbą. Miestui labai svarbu, kad kuo mažiau žmonių važinėtų automobiliais.

„Nusprendėme priminti viešojo transporto svarbą. Miestui labai svarbu, kad kuo mažiau žmonių važinėtų automobiliais. Tada tai taptų tinkamesne vieta gyventi“, – teigė grupelės narė.

Paaiškėjo, kad vieni iš jų yra studentai, kiti – profesionalai, atvykę iš įvairių Europos šalių. Šią savaitę jie atvažiavo į Klaipėdos universitetą pasiklausyti paskaitų apie darnų eismo bei miesto planavimą.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

„Dvi moterys yra iš Klaipėdos, o visi kiti iš skirtingų Europos šalių. Atvykome čia savaitei pagal Europos Sąjungos projektą „Civitas“. Šiuo metu vykdome nedidelį projektą, kaip pagerinti aktyvų judėjimą gatvėje. Nusprendėme pagerbti žmones, važiuojančius autobusais“, – pasakojo studentė.

Tą pačią dieną miesto meras Vytautas Grubliauskas sudalyvavo Klaipėdos universiteto surengtame „Civitas Elevate winter workshop“ aptarime dėl darnaus judumo planavimo.

Minėtosios programos tikslas – suburti miestų, įgyvendinančių saugaus ir tvaraus mobilumo projektus, tinklą.

Nepaisant to, kad virš daugelio gatvių jau kabo įvairūs papuošimai, juos planuojama įjungti tik šios savaitės pabaigoje.

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, uostamiestyje jau yra pakabinta 80 proc. šventinių puošmenų.

"Pagrindines Klaipėdos gatves planuojama papuošti iki šeštadienio, gruodžio 4 dienos", – teigė I.Šakalienė.

Veikiausiai jau šio šeštadienio vakarą mieste turėtų pasijausti kalėdinė nuotaika ir sužibėti ant stulpų pritvirtintos puošmenos bei medžius dabinančių kalėdinių girliandų lemputės.

Vis dėlto savivaldybės atstovė spaudai Aušra Lukauskienė informavo, kad šeštadienį galbūt dar ne visi papuošimai gali būti įjungti.

"Jeigu bus tokių, kurių nespės pakabinti iki gruodžio 4 d., jie bus pakabinti per savaitę ir įjungti veikiausiai iki gruodžio 11-osios", – sakė A.Lukauskienė.

Planuojama, kad Teatro aikštėje šventinės šviesos nušvis gruodžio 11 d. kartu su pagrindine miesto eglute.

Iš viso bus papuoštos 25 gatvės – 23 km girliandų, tam skirta per 1,2 tūkst. papuošimų.

Miesto papuošimui ir nupuošimui iš viso prireiks 147 tūkst. eurų.

Visi miesto papuošimai gyventojus džiugins iki sausio 10-osios.

Šiais metais eglės įžiebimo šventė Klaipėdoje vyks vėliausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų. Tačiau pati Kalėdų eglutė tikrai nustebins visus – bus mažiausia ir sieks tik pusę metro.

"Gyvas" eglės įžiebimas vyks gruodžio 11 d. 17 val. Jis bus transliuojamas ir internetu.

Atliks nemokamai

Visiems dirbantiems asmenims testuotis bus privaloma kas septynias arba dešimt dienų PGR tyrimais arba greitaisiais antigeno testais.

Išliks mobilieji punktai. Tačiau juose nebebus atliekamas profilaktinis darbuotojų testavimas greituoju antigeno testu.

Artimiausiu metu, kai tik bus pasirašytos sutartys dėl testų pirkimo, mes irgi teiksime tokią mokamą paslaugą.

"Nebebus atliekami profilaktiniai antigenų tyrimai dirbantiems. Mobiliuose punktuose bus atliekami PGR tyrimai visiems su simptomais, turėjusiems didelės rizikos kontaktą, gulantiesiems į ligoninę. PGR tyrimai mobiliuose punktuose nemokami pagal teisės aktuose nurodytus kriterijus", – teigė Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė.

Pirks antigenų testus

Klaipėdos miesto poliklinika taip pat ruošiasi greitųjų antigenų testų pirkimui.

Greitojo antigeno testo kaina priklausys nuo to, kokia kaina bus nupirkti patys testai.

Loreta Venckienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Ruošiamės steigti kaip mokamą paslaugą greituosius antigenų testus, bet kol kas tokių prašymų ir pasiūlymų nesulaukėme. Pirkimas šiuo metu yra sustojęs, todėl nuo rytdienos šio testavimo dar nevykdysime. Artimiausiu laiku, kai tik bus pasirašytos sutartys dėl testų pirkimo, mes irgi teiksime tokią mokamą paslaugą", - sakė L.Venckienė.

Tačiau PGR tyrimai Klaipėdos poliklinikoje kol kas atliekami nebus.

Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad testai nuo rytojaus privalomi šių veiklų ir sričių atstovams:

asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla,

socialinės paslaugos ir veikla,

švietimo paslaugos ir veikla,

vaistinių darbuotojų veikla,

krovinių tarptautinio vežimo veikla,

viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla,

laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas),

viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla,

mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas,

viešojo administravimo subjektų veikla,

profesinė karo tarnyba,

veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais),

gamybos įmonių darbuotojų veikla.

Iškėlė sąlygas

Nurodytos sąlygos, kada asmenys, dirbantys minėtose srityse, privalės testuotis.

Jeigu asmenys yra pasiskiepiję daugiau nei prieš 210 dienų Comirnaty, Spikevax, Janssen ar Vaxzevria vakcinomis pagal pilną schemą.

Jei asmenys pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze, jie testuotis neturės neribotą laiką.

Jei asmenys po 210 dienų atlieka kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir gauna teigiamą rezultatą, gali nesitestuoti papildomas 60 dienų.

Jei daugiau nei prieš 210 dienų COVID-19 persirgęs, kai liga buvo patvirtinta PGR tyrimu ar greituoju antigeno testu.

Jei asmenys po 210 dienų atlieka kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir gauna teigiamą rezultatą, gali nesitestuoti papildomas 60 dienų. Jei neturi 60 dienų laikotarpiu atlikto teigiamo kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio tyrimo atsakymo.

PGR tyrimo kaina – 79 Eur

Skelbiama, kad testuotis nereikės tiems, kurie pasiskiepiję pilnai – gavę visas, įskaitant ir stiprinančiąją, vakcinos dozes.

Persirgusiems testuotis nereikės taip pat su sąlygomis.

Kai asmenims diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).

Taip pat nereikės, kai asmenys prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš COVID-19) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Kai kuriose laboratorijose jau nurodytos PGR tyrimų ir greitųjų antigeno testų kainos.

Laboratorijoje "Medicina Practica" PGR tyrimas iš nosiaryklės, nosies landų arba seilių kainuoja 75 Eur. Greitasis antigeno testas iš nosiaryklės, nosies landų arba seilių – 23 Eur.

"Uosto" poliklinikoje PGR tyrimas kainuoja 76 Eur.

Laboratorijoje "Rezus" PGR tyrimo kaina vos vienu euru mažesnė – 75 Eur.

Tyrimų ir testų kainos gali keistis.

Vizito metu buvo sutarta dėl siekio organizuoti europinio lygio konferenciją žaliosios ekonomikos, ekologinių klausimų tematika.

Švedijos ambasadorės vizitas uostamiestyje – jau ne pirmasis.

Klaipėdą ir Švedijos miestą Karlskruną sieja per 30 metų trunkanti draugystė. Miestų bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 1989 m., o atnaujinta 2009-aisiais.

Šią savaitę vykusiame susitikime buvo aptarti įvairūs klausimai.

"Bendrai sutarėme, kad šiek tiek atslūgus pandeminėms bangoms sugrįšime prie aktyvaus, tiesioginio bendravimo ir susitikimo tiek Karlskrunoje, tiek Klaipėdoje. Taip pat sutarėme, kad būtų verta suorganizuoti labai rimtą praktinę, mokslinę, tarptautinę konferenciją liečiant aktualias temas, kurios svarbios Lietuvai ir Švedijai. Ekologija, alternatyvioji energetika, pamokos ir situacijos COVID-19 metu, pandemijos valdymas. Užsibrėžėme bent keturias temas ir sutarėme, kad kitais metais turbūt imsimės tokios konferencijos organizavimo. Pabrėžėme, kad svarbūs kultūriniai, sportiniai ryšiai, socialinės erdvės tiltai. Yra galimybė pasikviesti Švedijos atlikėjų ne tik į Vilnių, bet ir į Klaipėdą. Tiek dirigentų, tiek ir atskirų instrumentalistų", – pasakojo V.Grubliauskas.

Meras su ambasadore I.Buxton susitarė, kad artimiausiu metu ir vėl susitiks, bet veikiausiai virtualiai.

Atsitraukus pandemijai, bus siekiama ir gyvų susitikimų. Jų metu bus svarstomi būsimos konferencijos organizavimo klausimai.

V.Grubliauskas šmaikštavo, kad Klaipėda yra tas miestas, kuris Švedijos svečiams turėtų priminti tėvynę.

"Kai pasiilgsite Švedijos, atvažiuokite į Klaipėdą. Čia greičiausiai pajusite Gotlando salos alsavimą", – juokavo meras.

Iki Kalėdų planuojama užbaigti ir stogo atnaujinimo darbus. Pamažu atliekami ir kiti iš išorės nematomi darbai.

Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Strateginio ir investicijų valdymo skyriaus vedėjo Naglio Stanciko, visi darbai tebevyksta sklandžiai.

"Iš tikrųjų projektas yra labai didelis. Daug darbų vyksta vienu metu. Reikėtų pasakyti, kad esame sėkmingi. Esame neįdomioje statybų fazėje, kai darbai ne visada yra matomi. Dirbame su įvairiomis vidinėmis pertvaromis, gelžbetoninėmis konstrukcijomis", – teigė N.Stancikas.

Šiuo metu įrengiamos ir inžinerinės konstrukcijos, ventiliavimo bei priešgaisrinės sistemos, vedama elektra. Jau yra pakeisti kai kurie langai, o senas tinkas pakeistas nauju.

Tačiau spartesnius vidaus darbus planuojama pradėti tik užbaigus stogo rekonstrukciją.

Artimiausiu metu bus montuojamos naujojo priestato stiklo vitrinos.

"Labai stipriai judame į naujojo priestato vizualinę pusę. Uždengus stogą vyks fasado formavimas. Kaip žinome, fasadas bus išskirtinis, sudėtingas bangos formos gaminys. Atlikus stogo montavimą bus pradėti darbai ir toje srityje", – kalbėjo skyriaus vedėjas.

Senojo, administracinio pastato apdaila iš išorės  jau beveik yra atlikta.

N.Stancikas tikisi, kad neseniai įjungtas laikrodis taps simboliniu ne tik klaipėdiečiams, bet ir miesto svečiams.

"Paleidome laikrodį ir tikime, kad jis bus tam tikras simbolis visiems klaipėdiečiams ir   uostamiesčio lankytojams. Džiaugiamės ir manome, kad sprendimas tinkamas. Paskutinis judesys – uždėjome logo ir pavadinimą. Jis dar nėra iki galo sutvarkytas. Tikimės jį įjungti, kad šviestų ir visiems skelbtų apie artėjančią teatro rekonstrukcijos pabaigą", – sakė N.Stancikas.

Muzikinis teatras oficialiai turėtų atsidaryti 2023-iaisiais.

"Kažką stebuklingo pažadėti būtų sunku, bet mes tikimės 2023 metais atverti duris. Kuriuo tiksliai metu, sunku pasakyti, bet dirbame iš visų jėgų ir dedame visas pastangas. Norime, kad Muzikinis teatras būtų geras, nepasenęs morališkai nei savo vidumi, nei technika", – tikino skyriaus vedėjas.

Vėl pumpavo vandenį

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas vakar ryte pats važiavo apžiūrėti skenduolio.

Kai trečiadienį ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta apie vėl skęstantį laivą, jis jau buvo gerokai nugrimzdęs. Panašu, kad trūko tik pusvalandžio ir būtų visai paniręs po vandeniu.

Kaip tai jau ne kartą vyko, gelbėtojai atskubėjo atsigabendami specialią techniką, imta pumpuoti vandenį iš laivo triumo, siurbiamas vanduo buvo pilamas į uostelio akvatoriją.

Po kelių valandų išvažiuodamas iš įvykio vietos operacijų vadovas atviravo – tai jau ne pirmas ir net ne trečias kartas, kai jiems teko gelbėti šį laivą.

"Ole Willassen" buvo užtvertas boninėmis užtvaromis, kurios apsaugo upę nuo teršalų išplitimo.

Atrodo, kad šį kartą naftos produktų į Dangę nepateko.

Nespėjo išgabenti

Vakar Klaipėdos pilies uosto naujasis kapitonas Teodoras Bičkaitis teigė, kad laivo dugną apžiūrinėjo narai, bandyta išsiaiškinti, kodėl "Ole Willassen" vėl ėmė skęsti.

"Reikia rasti priežastį, dėl ko ne pirmą kartą taip nutinka. Kol kas net neaišku, per kiek laiko laivas šį kartą prisipildė vandens, gal tai buvo mėnuo ar savaitė. Laivo išplukdymas – nelengvas, viską reikia labai atidžiai suplanuoti, reikia specialistų, reikia vilkikų ir labai rimtų ir atsakingų žmonių, kurie galėtų saugiai laivą išgabenti iš Dangės. Tokie žmonės yra, bet sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių šis reikalas taip užsitęsė. Klaipėdos pilies uosto kapitonu dirbu tik mėnesį", – kalbėjo T.Bičkaitis.

Teodoras Bičkaitis: negaliu pasakyti, kas ir kiek už kokius darbus mokės, bet akivaizdu, kad išlaidos bus didžiulės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Ole Willassen" situaciją jis nagrinėjo dar prieš pradėdamas dirbti Pilies uosto kapitonu, buvo supažindintas, kad su šiuo laivu bus problemų, žinojo, kad reikės labai įsigilinti į šią situaciją ir rasti tinkamus ir protingus sprendimus.

Pasirodo, šią savaitę jau buvo planuojama laivą išgabenti, bet nespėta, jis vėl pradėjo skęsti.

Kainuos labai daug

T.Bičkaitis teigė bendravęs su savininko atstovais, jų noras yra skenduolį likviduoti vietoje, tai yra po truputį ardyti metalines konstrukcijas, taip jį palengvinant. Kuo laivas bus lengvesnis ir labiau išardytas, tuo lengviau bus jį iškelti.

"Visa tai labai daug kainuos. Negaliu pasakyti, kas ir kiek už kokius darbus mokės, bet akivaizdu, kad išlaidos bus didžiulės. Nesu tikras, kas galėtų skirti tiek pinigų. Savininko čia neturime, o atstovai šios problemos iki galo niekada nesprendė. Planuojame, kad šį kartą viskas bus truputį griežčiau nei iki šiol", – buvo ryžtingai nusiteikęs T.Bičkaitis.

Pernai, po kelių "Ole Willassen" skendimų, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neslėpė pykčio. Jis piktai vadino laivą skenduoliu, kuriam vieta – laivų kapinėse, ir dar pernai žadėjo kreiptis į prokurorus, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Pastangos: gelbėtojai vakar atsigabeno specialią techniką, ja iš laivo triumo imta pumpuoti vandenį, kuris buvo pilamas į uostelio akvatoriją. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šių metų rugsėjį nuotoliniu būdu posėdžiavę Klaipėdos meras V.Grubliauskas, vicemeras Arūnas Barbšys, skenduolio "Ole Willassen" savininkai ir atstovai bei įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Olegas Mariničius sprendė laivo likimą.

Tąkart pažadėjo, kad skenduolis iš upės bus pašalintas. Tačiau laivas tebeplūduriavo, o vakar ir vėl ėmė skęsti.

Vakar savo "Facebook" paskyroje V.Grubliauskas pranešė, kad artimiausiu metu laivas bus utilizuotas vietoje.

"Ole Willassen" – šio laivo pavadinimas jau tapo savotišku keiksmažodžiu klaipėdiečiams. Jo skendimo Danės upėje istorija verta atskiros istorijos ir kone vietos Guinnesso rekordų knygoje – daugkartinis skendimas toje pačioje vietoje. Bandant buksyruoti jį į jau suderintą vietą, tik pajudinus, jis ir vėl pradėjo grimzti, o tai labai aiškus signalas apie tikrąją jo būklę. Šiandien toje istorijoje paaiškėjo galutinis sprendimas – tik ką kalbėjau su Danės krantinių operatoriumi, ir sutarta dėl to, kad pačiu artimiausiu metu jis bus utilizuojamas vietoje, ką jau seniau buvau siūlęs ne kartą. Tad toks liūdnokas, bet neišvengiamas šio daugiaserijinio trilerio finalas", – rašė meras.

Grožis: nugrimzdęs "Ole Willassen" ir šią vasarą traukė smalsuolių akį. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Naudojo banginių medžioklei

"Ole Willassen" buvo pastatytas 1948 m. Norvegijos Mandalo uoste. Vasarą jis plukdydavo jūrų medžiotojus į Atlanto vandenyną. Jų tikslas buvo dideli banginiai.

Žiemas laivas leisdavo Rytų Norvegijos uostuose ir buvo ruošiamas kitų metų sezonui.

Vėliau laivas buvo perdarytas, juo naudojosi narai.

Dar vėliau jis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas viename Norvegijos uostų.

Prieš šešerius metus laivą nusipirko Lietuvos piliečių kapitalo įmonė, registruota Norvegijoje.

2017-aisiais "Ole Willassen" pradėtas atnaujinti Klaipėdoje. Bandyta atkurti jo, kaip banginių medžioklės laivo vaizdą. Norėta jį naudoti kaip pramoginį, keleiviams gabenti, o kartu ir plukdyti norinčiuosius į jūrą, kur jie galėtų žvejoti naudodamiesi laive išlikusia įranga.

Buvo skelbta, kad laive yra 12 kajučių, o laivagalyje įrengta liukso kajutė su dideliu gultu ir vonia. Minėta, kad išlikusi senovinė, bet dar veikianti radijo ryšio įranga.

2020-jų naujametę naktį nuskendo šio laivo sargas. Tąkart du jo sargai girtavo ir į laivą girti grįžo tik paryčiais.

Lipdamas tilteliu vienas jų neišlaikė pusiausvyros, nukrito į upę ir nuskendo. Likęs gyvas jo draugas užmigo laive ir tik kitą dieną iškvietė gelbėjimo tarnybas.

Po to "Ole Willassen" kelis kartus skendo ir tapo miesto valdžios galvos skausmu.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" komunikacijos koordinatorė ir laikinoji direktorė Živilė Putnienė teigė, kad eglės įžiebimo data nukeliama į gruodžio antrąjį savaitgalį dėl medžiagų tiekimo trukdžių.

"Galvojome, kad viską galime padaryti kiek anksčiau, bet norime pakviesti į nuostabiai išbaigtą įžiebimo renginį. Vien medžiagų tiekimas įprastai trukdavo 20 dienų. Šiuo metu jau trunka iki poros mėnesių", – tąkart kalbėjo laikinoji direktorė.

Nuspręsta, kad oficiali šventės data – gruodžio 11 d. Ji tądien prasidės 17 valandą.

Organizatoriai primena, kad vyks ir tiesioginė šventės transliacija.

"Be abejo, transliuosime ir tiesiogiai, kad žmonės, kurie saugosi ir bijo, galėtų stebėti ir internetu", – kalbėjo Ž.Putnienė.

Ji teigė, kad šiuo metu pasiruošimas šventei vyksta sklandžiai.

"Sekasi gerai. Atrodo, kad viskas pagal planą. Kadangi Klaipėda turi daugiausia laiko iš visų Lietuvos miestų, iki gruodžio 11 d., labai tikiuosi, kad tą dieną viskas bus taip, kaip ir planuojame" – tvirtino vadovė.

Uostamiestis bus baigtas puošti iki gruodžio 4 d.

Bus papuoštos 25 gatvės, tam skirta per 1,2 tūkst. papuošimų.

Miesto papuošimui ir nupuošimui iš viso prireiks 147 tūkst. eurų.

Dar rugsėjį vykusio susirinkimo metu meras ir laivo savininkai žadėjo, kad skenduolį iš upės pašalins per dešimt dienų. Tačiau praėjus daugiau negu dviems mėnesiams laivas tebeplūduriavo, o šįryt ir vėl ėmė skęsti.

Skenduolis šiuo metu yra šiek tiek pakrypęs į krantinės pusę.

Šalia laivo dabar darbuojasi nemaža gelbėtojų komanda. Ugniagesiai pumpuoja vandenį iš triumo.

Laivas yra užtvertas boninėmis užtvaromis, kurios apsaugo nuo teršalų pateikimo į vandenį.

Neringoje – brangiau

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba daugiau nei prieš mėnesį suderino naujus bendrovės "Klaipėdos vanduo" tarifus.

Pasak įmonės "Klaipėdos vanduo" komunikacijos vadovės Gintarės Butkienės, šiuo metu Klaipėdoje ir rajone vandens kainos yra vienos mažiausių Lietuvoje.

"Esame mažiausių kainų Lietuvoje penketuke. Klaipėdos regione vandens kainos uostamiesčio ir rajono gyventojams yra ir liks pačios mažiausios. Tarkime, Neringoje kubinis metras kainuoja 3,01 euro, Kretingoje – 2,75, Šilutėje – 2,3, Palangoje – 2,08 euro", – teigė G.Butkienė.

Priklausys nuo suvartojimo

Nepaisant to, kad abonementinis mokestis mažės, vandens kainos išaugs.

"Bendras vidutinis paslaugų kainos dydis, įskaitant abonementinio mokesčio mažėjimą ir bazines kainas, šiek tiek auga, priklausomai nuo vandens suvartojimo, tačiau išlieka vienos žemiausių Lietuvoje", – dar spalį savo internetinėje svetainėje skelbė "Klaipėdos vanduo".

G.Butkienė nurodė būsimus vandens tarifus.

"Apskaitos prietaisų, kitaip tariant, abonementinis mokestis mažės apie 40 proc. ir daugiau. Butuose dabar mokama 1,26 euro. Patvirtinus naujus tarifus, bus mokama 0,76 euro. Individualiuose namuose bus 0,98 euro, o buvo 1,63 euro. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos suderintus skaičiavimus, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Klaipėdos miesto ir rajono butų gyventojams (be PVM) kainuos 1,65 Eur/m3, gyvenantiems individualiuose namuose – 1,63 Eur/m3, įmonėms – 1,68 Eur/m3. Vartotojų grupei, atsiskaitančiai daugiabučio namo įvade, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas kainuos 1,59 Eur/m3. Skaičiuojama, kad jei vieno daugiabučio gyventojas vidutiniškai per mėnesį suvartoja tris kubinius metrus vandens, mokestis už šaltą vandenį, įskaitant abonementinį mokestį, didėja tik 15 centų, o suvartojant mažiau bendra sąskaita netgi mažės", – tikino komunikacijos vadovė.

Nurodė priežastis

Skaičiuojama, kad dviejų asmenų šeimai bendra vidutinė mėnesio sąskaita už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą iš viso padidėtų 1,22 euro.

Šeimai, gyvenančiai individualiame name, vanduo vidutiniškai pabrangs iki 1,59 euro.

"Klaipėdos vandens" duomenimis, bendra sąskaita keturių asmenų šeimai, gyvenančiai bute, už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą augs apie 2,55 euro, o gyvenantiems individualiuose namuose – 3,28 euro.

Pirmadienį vykusiame Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje įmonės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas atskleidė pagrindines didėsiančių kainų priežastis.

"Be abejo, yra mūsų investicijos, personalo, teisės aktų pasikeitimai. Taršos mokesčiai keitėsi nuo praėjusių metų. Taip pat mokame gelmių mokesčius, tai yra už išgautą vandenį. Be abejo, turi įtakos ir įrangos nusidėvėjimas, investicijos, dumblo utilizavimas, energijos bei kitos sąnaudos", – sakė B.Jonikas.