Lankėsi ir R. Wagneris

Anot istoriko, visoje Lietuvoje „Viktorijos“ viešbutis laikomas pačiu seniausiu. Jam skirtas sklypas miesto plane pažymėtas jau 1701 m., tad viešbutis, nors ir su pertraukomis, gyvuoja 322 m.

„Aišku, jis renovavosi, keitėsi, vystėsi, augo, didėjo, bet viešbutis liko, jo pavadinimas liko“, – pasakojo K. Demereckas.

Istorikas nurodė, kad 1855 m. „Baltojo žirgo“ viešbutį įsigijęs naujas savininkas Johannas Lipperis jį pavadino savo vardu – „Lipper Hotel“. Tačiau dėl nesėkmingos veiklos 1857 m. rugsėjo 3 d. viešbutis buvo parduotas aukcione už 12 100 talerių.

„Jau 1836 m. ten ridendavo kėglius, atvykę lankytojai žaisdavo. Žymiausias lankytojas, kiek teko važinėti po Europą, visur buvo R. Wagneris. Gastrolių metu jaunas R. Wagneris su šiek tiek vyresne žmona atvykęs gyveno viešbutyje. Klaipėdoje tuomet gastroliavo Karaliaučiaus teatras. Faktiškai tai buvo pats žymiausias žmogus“, – pasakojo K. Demereckas.

Pakrikštijo „Viktorijos“ vardu

Vėlesniais metais čia lankėsi ir daugybė kitų garbių svečių, kunigaikščių. Viename Mėmelio laikraštyje buvo spausdinama ne tik kokio rango žmonės apsistoję viešbutyje, bet ir nurodyta, iš kokių miestų, šalių jie atvykę.

J. Lipperio viešbutį nupirko Moritzas Antonas Gehringas, vyno prekybininkas iš Karaliaučiaus. Suremontuotas viešbutis nauju vardu „Victoria-Hotel“ atidarytas 1858 m. lapkričio 11 d. Viešbučio atidaryme, be kitų kūrinių, buvo grojama Ludwigo van Beethoveno penktoji simfonija C-mol.

1908 m. rugsėjo 11 d. „Victoria-Hotel“ už 185 tūkst. markių nusipirko „Union“ viešbučio senamiestyje savininkas Arthuras Ruthkowkis.

Viešbutis 1909 m. buvo renovuotas jugendo stiliumi. Tuomet jis tapo vienu gražiausių pastatų Klaipėdoje. Viešbutis buvo trijų aukštų, turėjo 30 kambarių, jame buvo elektra, centrinis šildymas, karštas vanduo, restoranas, dvi pokylių salės ir vasaros kavinė uždarame kieme.

Visi aukščiausio lygio svečiai buvo vežami į „Viktorijos“ viešbutį.

Pirmoji delegacija – iš Amerikos

Po Pirmojo pasaulinio karo buvo nutarta viešbutį renovuoti ir labiau išplėsti. Tačiau numatyta renovacija dėl infliacijos ir pokario suirutės neįvyko.

„Pirmoji delegacija, Lietuvai atsiėmus Klaipėdos kraštą, buvo amerikiečių karo jūrininkų. Į Dangę atplaukė ir joje stovėjo du karo laivai. Juos pasitiko Lietuvos kariškiai, tarp pasitinkančių buvo ir S. Darius kareivio lakūno apranga. Visi aukščiausio lygio svečiai buvo vežami į „Viktorijos“ viešbutį, kaip į respektabiliausią, geriausiai maitinantį, aukščiausios klasės viešbutį“, – sakė K. Demereckas.

Tuomet prasidėjo nauja viešbučio era. Nuo 1924 iki 1938 m. buvo specialūs laivų reisai iš Niujorko į Londoną, o iš Londono – į Klaipėdą.

Viešbutis vykdė ir kitokią veiklą: čia įsikūrė pirmasis automobilių klubas ir pirmasis šachmatų klubas. Per 1925–1926 m. įvyko du automobilių raliai.

„1931 m. Lietuva ne tik investavo į plentą, geležinkelį, uostą. Milijonines lėšas dėjo į Klaipėdos kraštą, kad jį įjungtų į Lietuvos bendrąjį tinklą ir parodytų vokiečiams, kad lietuviai yra turtingi, galingi, turi pajėgumą ir finansų. 1910 m. viešbutis tapo akcine bendrove, akcijas nupirko Lietuvos vyriausybė, ir viešbutis tapo Lietuvos nuosavybe“, – pasakojo istorikas.

Bombos viešbučio nepalietė

Per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėda buvo stipriai subombarduota, tačiau viešbutis „Viktorija“ išliko nesugriautas.

1950 m. parengtas apleisto viešbučio atstatymo ir rekonstrukcijos projektas. 1959 m. viešbutis atvėrė duris nauju pavadinimu – „Klaipėda“.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo privatizacijos etapas. Senajam viešbučiui buvo sugrąžintas „Viktorijos“ vardas.

O visiškai atnaujintas viešbutis „Victoria“ pirmuosius svečius priėmė 2022 m. balandžio 11 d. Dabar čia yra 105 kambariai, penkios konferencijų salės, sporto salė, SPA, vaikų kambarys, restoranas, barai.

K. Demerecko leidinys pretenduoja tapti populiariausia „Klaipėdos knyga 2022“. Klaipėdiečiai kviečiami dalyvauti ir išrinkti mėgstamą knygą I. Kanto bibliotekos padaliniuose.

Šeštadienį į pareigūnus kreipėsi 1933 m. gimimo vyras. Jis nurodė, kad penktadienį apie 12 val. į jo namus, esančius Sausio 15-osios g., pasibeldė dvi nepažįstamosios, tikinusios, kad pareiškėjui ir jo žmonai atnešė išmokas po 25 eurus.

Tačiau joms išėjus vyriškis pastebėjo, kad iš namų išgaravo 800 eurų.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės. 

1981 m. gimęs vyriškis nurodė, kad penktadienį apie 17.45 val. Kooperacijos g., parko teritorijoje jį sumušė du nepažįstamieji.

Kokie buvo sužalojimai ar kaip galėjo atrodyti užpuolikai, suvestinėje nenurodoma.

Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Susirinkusiai grupelei klaipėdiečių leidėjas atskleidė įdomybių apie viešbučio atsiradimo istoriją, jo likimą ir net jame viešėjusius žymius asmenis.

Lankėsi ir R. Wagneris

Anot istoriko, visoje Lietuvoje „Viktorijos“ viešbutis laikomas pačiu seniausiu. Jam skirtas sklypas miesto plane pažymėtas jau 1701 m., tad viešbutis, nors ir su pertraukomis, gyvuoja apie 322 m.

„Aišku, jis renovavosi, keitėsi, vystėsi, augo, didėjo, bet viešbutis liko, jo pavadinimas liko”, – prieš pradėdamas pasakoti viešbučio istoriją dėstė K. Demereckas.

Istorikas nurodė, kad 1855 m. „Baltojo Žirgo“ viešbutį įsigijęs naujas savininkas Johannas Lipperis jį pavadino savo vardu – „Lipper Hotel“. Tačiau dėl nesėkmingos veiklos 1857 m. rugsėjo 3 d. viešbutis buvo parduotas aukcione už 12 100 talerių.

„Jau 1836 m. ridendavo kėglius, atvykę lankytojai žaisdavo. Žymiausias lankytojas, kiek teko važinėti po Europą, visur buvo R. Wagneris. Gastrolių metu jaunas R. Wagneris su šiek tiek vyresne žmona atvykęs gyveno viešbutyje. Klaipėdoje tuomet gastroliavo Karaliaučiaus teatras. Praktiškai, tai buvo pats žymiausias žmogus“, – pasakojo K. Demereckas.

Pakrikštijo „Viktorijos“ vardu

Vėlesniais metais lankėsi ir daugybė kitų garbių svečių, kunigaikščių. Viename Memelio laikraštyje buvo spausdinama ne tik kokio rango žmonės apsistoję viešbutyje, bet ir nurodyta, iš kokių miestų, šalių jie atvykę.

J. Lipperio viešbutį nupirko vyno prekybininkas iš Karaliaučiaus – Moritzas Antonas Gehringas. Suremontuotas viešbutis nauju vardu – „Victoria-Hotel“ atidarytas 1858 m. lapkričio 11 d. Viešbučio atidaryme, be kitų kūrinių, buvo grojama Ludwigo van Bethoveno penktoji simfonija C-mol.

1908 m. rugsėjo 11 d. „Victoria-Hotel“ už 185 tūkst. markių nusipirko „Union“ viešbučio senamiestyje savininkas Arthuras Ruthkowkis.

Viešbutis 1909 m. buvo renovuotas Jugendo stiliumi. Tuomet jis tapo vienu gražiausių pastatų Klaipėdoje. Viešbutis buvo trijų aukštų, turėjo 30 kambarių, jame buvo elektra, centrinis šildymas, karštas vanduo, restoranas, dvi pokylių salės ir vasaros kavinė uždarame kieme.

Pirmoji delegacija – iš Amerikos

Po Pirmojo pasaulinio karo buvo nutarta viešbutį renovuoti ir labiau išplėsti. Tačiau numatyta renovacija, dėl infliacijos ir pokario suirutės, neįvyko.

„Pirmoji delegacija, Lietuvai atsiėmus Klaipėdos kraštą, buvo amerikiečių karo jūrininkų. Į Dangę atplaukė ir joje stovėjo du karo laivai. Pasitiko Lietuvos kariškiai, tarp pasitinkančių buvo ir S. Darius su kareivio lakūno apranga. Visi aukščiausio lygio svečiai buvo vežami į „Viktorijos“ viešbutį, kaip į respektabiliausią, geriausiai maitinantį, aukščiausios klasės viešbutį“, – sakė K. Demereckas.

Prasidėjo nauja viešbučio era. Nuo 1924 iki 1938 m. kursavo specialūs laivų reisai iš Niujorko į Londoną, o iš Londono į Klaipėdą.

Lietuviai, kurie kasyklose užsidirbę didžiulius pinigus, buvo skatinami grįžti į Lietuvą ir investuoti gimtajame krašte.

Viešbutis vykdė ir kitokią veiklą: čia įsikūrė pirmasis automobilių klubas ir pirmasis šachmatų klubas. Per 1925 – 1926 m. įvyko dveji automobilių raliai.

„1931 m. Lietuva ne tik investavo į žemaičius, plentą, geležinkelį, uostą. Milijonines lėšas dėjo į Klaipėdos kraštą, kad jį įjungtų į Lietuvos bendrąjį tinklą ir parodytų vokiečiams, kad lietuviai yra turtingi, galingi, turi pajėgumą ir finansų. 1910 m. viešbutis tapo akcine bendrove, akcijas nupirko Lietuvos vyriausybė ir viešbutis tapo Lietuvos nuosavybe“, – teigė istorikas.

Bombos viešbučio nepalietė

Per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėda buvo stipriai subombarduota, tačiau viešbutis „Viktorija“ išliko nesugriautas.

1950 m. parengtas apleisto viešbučio atstatymo ir rekonstrukcijos projektas. 1959 m. viešbutis atvėrė duris nauju pavadinimu – „Klaipėda“.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo privatizacijos etapas. Senajam viešbučiui buvo sugrąžintas „Viktorijos“ vardas.

Atnaujintas viešbutis „Victoria“ pirmuosius svečius priėmė 2022 m. balandžio 11 d. Jame yra 105 kambariai, penkios konferencijų salės, sporto salė, SPA, vaikų kambarys, restoranas, barai.

K. Demerecko leidinys pretenduoja tapti populiariausia „Klaipėdos knyga 2022“. Tad klaipėdiečiai kviečiami dalyvauti ir išrinkti mėgstamą knygą I. Kanto bibliotekos padaliniuose.

Kaip nurodyta pareigūnų suvestinėje, bute buvo rastas folijos lankstinukas su rudos spalvos galimai narkotine medžiaga. O tarnybinis šuo aptiko švirkštą su tamsios spalvos skysčiu, taip pat įtariama, kad tai – narkotinė medžiaga.

Be jau minėtų narkotikų, pas vyrus, gimusius 1981 m. ir 1980 m., buvo rastas ir paketėlis su rudos spalvos, specifinio kvapo medžiaga.

42 m. vyriškis uždarytas į areštinę, o 43 m. vyrui įteiktas šaukimas atvykti į apklausą.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnį, kurio pirmoje dalyje nurodyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pareigūnų suvestinės duomenimis, 1975 m. gimęs vyras nurodė, kad trečiadienio vakarą lankėsi S. Šimkaus g. esančioje kavinėje, tad tarp 18.15 ir 18.50 val. kažkas spėjo apieškoti jo striukės, pakabintos ant pakabos, kišenes, ir pasisavinti 500 eurų.

Ar niekas nepastebėjo įtartinai prie striukių vaikštančio žmogaus – sunku pasakyti. Tad siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir galbūt atrasti galimą nusikaltėlį, pareigūnai pradėjo vagystės tyrimą.

Apdovanojimai įsteigti 2016 m. Nuo tada kompanija ne tik finansiškai remia šio teatro veiklą, bet ir kasmet apdovanoja ir paskatina po du teatro kūrėjus. Iš viso jau išdalinta 12 „Mūzos“ statulėlių.

Apdovanojimą sudaro minėtos statulėlės, kurias sukūrė uostamiesčio skulptorius Klaudijus Pūdymas, atkartojęs savo paties skulptūrų „Mūzos“, nuo 1990 m. puošiančių Klaipėdos dramos teatro fojė, fragmentą, ir vieno tūkstančio eurų piniginis paskatinimas.

„Mūzomis“ siekiama atsidėkoti teatralams už jų didžiulį atsidavimą savo profesijai ir juos mylinčiai publikai bei paskatinti nesustoti kūrybiniame kelyje, visuomet siekiant aukštumų.

Prieš įteikiant „Mūzas“, kelios klaipėdiečių šeimos skyrė asmeninius apdovanojimus.

Jolanta ir Jonas Sąlygos sveikinimą skyrė ir dovanas įteikė aktoriui Vaidui Jočiui. Irena ir Valentinas Greičiūnai apdovanojo aktorę Digną Kulionytę, o Birutė ir Kazimieras Vaišvilos pasveikino dvi aktores – Nijolę Sabulytę ir Renatą Idzelytę.

„Gerbiamas Aloyzas Kuzmarskis prieš aštuonerius metus pats pasisiūlė, pats įsteigė prizą, kiekvienais metais stebina savo dosnumu ir noru padėti menininkams. Ačiū Aloyzui ir jo valdomai kompanijai „Bega“, – sveikinimo žodžius tarė Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.

„Begos“ valdybos pirmininkas A. Kuzmarskis prieš įteikdamas „Mūzą“ neslėpė, kad būti teatre – tikras malonumas ir džiaugsmas.

Pirmoji „Mūza“ už nuopelnus profesionaliai scenai ir publikai, atsidavimą teatrinei kūrybai ir indėlį į Klaipėdos ir Lietuvos teatro meno puoselėjimą buvo įteikta aktorei Justinai Vanžodytei.

„Jaunam žmogui aktorystės kelyje labai svarbu turėti kokį nors patvirtinimą iš šalies, kad eini teisinga kryptimi. Labai noriu padėkoti jums, mieli žiūrovai, kad ateinate į teatrą, mums reikia jūsų“, – pažymėjo J. Vanžodytė.

Antroji „Mūza“ taip pat už nuopelnus profesionaliai scenai ir publikai, atsidavimą teatrinei kūrybai, ilgametį indėlį į Klaipėdos dramos teatro puoselėjimą buvo skirta aktoriui Dariui Meškauskui.

„Prisiminiau savo profesorę Ireną Vaišytę, kuri pabaigus konservatoriją pasakė, kad svarbiausia aktoriui – kad jis būtų reikalingas. Čia turbūt įrodymas, kad esu reikalingas. Dar supratau, per tiek metų darbo, kad aktorius dar turi būti ir suprastas. Tikiuosi, kad jūs mus suprasite. Ačiū, mieli žiūrovai, kad lankotės, plojimus dovanojate“, – padėkojo aktorius.

Šeštadienis bus apsiniaukęs, pirmoje dienos pusėje tikėtinas nedidelis lietus, vėliau gali išlįsti saulė. Diena prognozuojama šilta, temperatūra laikysis apie 7–9 laipsnius šilumos. Pietvakarių vėjas pūs nesmarkiai, sieks 6–11 m/s.

Sekmadienio naktį ir dieną taip pat numatomas nedidelis lietus, diena bus apniukusi, kai kur gali būti ir rūkas. Temperatūra naktį laikysis apie 3–5 laipsnius šilumos, dieną – apie 4–6 laipsnius. Visą dieną pūs nestiprus pietvakarių vėjas.

Pirmadienis bus debesuotas, sinoptikai prognozuoja nedidelius kritulius. Temperatūra laikysis apie 1–3 laipsnius šilumos. Papūs šiek tiek stipresni vėjo gūsiai – šiaurės vakarų vėjas sieks 7–12 m/s.

Antradienį sulauksime šaltesnių orų. Naktį temperatūra sieks 2–4 laipsnius šalčio, o dieną bus apie 2 laipsnius šilumos. Šiaurės vakarų vėjas pakils ir sieks 15–20 m/s. Šią dieną taip pat numatomi krituliai, tarp kurių labiausiai tikėtinas lietus.

Trečiadienis bus debesuotas su pragiedruliais, tikėtina, kad sulauksime nedidelio sniego su lietumi. Šiaurės vakarų vėjas pūs silpniau, sieks iki 6–11 m/s. Temperatūra naktį bus 0–2 laipsniai šalčio, o dieną sušils iki 1–3 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį taip pat numatomas nedidelis sniegas su lietumi. Naktį temperatūra laikysis apie 1–3 laipsnius šalčio, o dieną – apie 0–2 laipsnius šilumos. Šiaurės, vakarų vėjo stiprumas nesikeis.

Penktadienis bus apsiniaukęs, tačiau žymesni krituliai nenumatomi. Temperatūra naktį vėl bus neigiama – laikysis apie 1–3 laipsnius šalčio, o dieną pakils iki 1–3 laipsnių šilumos. Nepastovios krypties vėjas sieks 3–8 m/s.

Anot Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios klebono Vlado Gedgaudo, šią gavėnią klaipėdiečiai atrodo labiau sunerimę, prislėgti.

Galbūt žmonės šiek tiek sukrėsti karo, kuris vis nesibaigia, ir tų ekonominių problemų, tai liečia kiekvieną.

„Galbūt žmonės šiek tiek sukrėsti karo, kuris vis nesibaigia, ir tų ekonominių problemų, tai liečia kiekvieną. Antra vertus, dar tos politinės problemos, mero rinkimai ir panašiai. Tos nuotaikos vis tiek jaučiamos. O religiniu aspektu, manau, visi laukia Velykų, gana gausiai lanko bažnyčią“, – sakė pašnekovas.

Šioje bažnyčioje ištisus metus veikia maldos grupelė. Taip pat per gavėnią pastatomas šv. Sakramentas adoracijai, tad tikintieji gali apsilankyti ir pasimelsti ne tik dienos, bet ir nakties metu.

Vladas Gedgaudas. Redakcijos archyvo nuotr.

Akcentuojama, kad praktikuojantiems katalikams šis laikotarpis – pilnas susikaupimo, apmąstymų, o kitai daliai žmonių gavėnia – kaip įprastas religinis formalumas, kai būtina atlikti išpažintį, apsilankyti bažnyčioje prieš ir per didžiąsias šventes.

Taip pat Šv. Juozapo Darbininko parapijoje vyksta paramos, kuri išdalijama nepasiturintiems, rinkimas. Ją surinkus, ji išvežama į Klaipėdos „Carito“ būstinę, esančią Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

„Telšių vyskupijos kurija pateikia tam tikras nuorodas, kada rinkti rinkliavas, ir tada renkame. „Caritas“ renka rūbus, maistą, tada veža į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią arba į Kauną. Mes dalinimu neužsiimame, surenkame ir perduodame“, – pažymėjo V. Gedgaudas.

Pasak asociacijos „Paupių bendruomenė“ vadovės Reginos Baguckienės, viskas praėjo sklandžiai, Mariia jaučiasi gerai ir yra dėkinga visiems uostamiesčio gyventojams, prisidėjusiems prie jai svarbaus stebuklo.

„Jau nudžiuginau gyventojus, kad viskas pavyko, pinigų sumą surinkome dar gerokai anksčiau iki operacijos ir apie tai paskelbėme žmonėms, padėkojome. Oficialiai visiems gyventojams padėkojo ir močiutės anūkė“, – pažymėjo R. Baguckienė.

87-erių Mariia, prasidėjus karui Ukrainoje, turėjo siuntimą pas gydytojus dėl operacijos konsultacijos, tačiau apsilankyti nebespėjo, nes gydymo įstaiga buvo susprogdinta.

Sausį dėl pagalbos ukrainietei į Paupių bendruomenės seniūnaitę Rasą Arcišauskienę kreipėsi gyventoja Diana P. Seniūnaitė tąkart nutarė iškart perduoti reikiamą sumą dėl operacijos konsultacijos.

Sausio 30 d. Diana P. kartu su Mariios anūke lankėsi pas akių gydytojus, kurie buvo geranoriški, tad už konsultaciją ir tyrimus mokėti nereikėjo.

Jeigu atsitinka kokia nors bėda, suremiame pečius.

Vasario pabaigoje garbaus amžiaus ukrainietei buvo atlikta pirmoji operacija, o kovo 21-ąją – antroji.

„Po operacijos mūsų bendruomenės narės Dianos P. buvau informuota, kad operacija praėjo be komplikacijų. Net gavau gydytojų išrašus patvirtinančius, kad viskas puiku. Močiutė jaučiasi gerai ir mes, bendruomenės nariai, labai laimingi, kad galėjome prisidėti prie gražios misijos, prie problemos sprendimo nors vienam žmogui, kuriam mūsų pagalba pakeitė gyvenimą“, – sakė R. Baguckienė.

Ji neslėpė, kad išgirdę kito žmogaus pagalbos prašymą, klaipėdiečiai vėl suremtų pečius ir stengtųsi kiek gali padėti.

„Jeigu atsitinka kokia nors bėda, suremiame pečius. Mūsų gyvenamajame rajone yra buvęs sprogimas, buvo pažeista namo dalis. Reikėjo keliems butams remonto. Buvo paskelbta sąskaita, žmonės galėjo aukoti. Aukojančiųjų daug neatsirado, nes turėjome išsiaiškinti, kaip tai oficialiai ir tinkamai padaryti, bet žmonėms vis tiek pagelbėjome. Šiuo metu neatsirado gyventojų, kurie prašytų pagalbos, bet esame visada pasiruošę padėti, jeigu iškiltų bėda“, – tikino R. Baguckienė.