Ir šokiai, ir filmukai
Laikrodžių muziejaus kiemelyje vyko gatvės šokių kolektyvo "Intrus" pasirodymas.
Po jo visi buvo kviečiami apsilankyti muziejaus antrame aukšte, kuriame galėjo pamatyti laikrodžius taisantį meistrą, apšviestas senovinių laikrodžių ekspozicijas, dalyvauti edukaciniame projekte "Laiko ritmu".
Buvo rodomi šeši animaciniai filmukai, pristatantys, kaip laiką žmonės skaičiavo nuo priešistorinių iki mūsų dienų.
Vaikštant po muziejų daugeliui prireikė išmaniojo telefono su žibintuvėliu, kadangi laikrodžių ekspozicija buvo pritemdytose patalpose.
Visą vakarą lankytojai, ypač mažieji, buvo laukiami muziejaus kiemelyje, kuriame galėjo žaisti įdomius edukacinius lauko žaidimus laiko tema.
Įkvėpimo sėmėsi iš Kinijos
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) laukė meno mylėtojų. Jame buvo eksponuojama ne viena paroda, taip pat parduodami įvairūs suvenyrai, papuošalai, atvirutės.
Menininkė Roma Aukštakalnytė vedė ekskursiją po savo darbų parodą "Kūnas kaip siela". Ši paroda organizuota kartu su šviesaus atminimo menininko Algio Kliševičiaus darbų paroda.
R.Aukštakalnytė kuria litografijos antspaudus, performansus, instaliacijas.
"Juoda – pagrindinė mano spalva. Juoda litografijoje ir grafikoje yra pirma spalva. Mes imame pirmuosius antspaudus ir žiūrime, ar antspaudas geras. Mano kūryboje juodos yra labai daug", – pasakojo R.Aukštakalnytė.
Buvo pristatomi ir performansai. Vienas jų, sukurtas 2016-aisiais, vadinasi "Tobula laikysena". Klaipėdiečiai galėjo išvysti šio performanso pagrindinį įrankį – marškinius su adatomis ant apykaklės.
"Darbas buvo įkvėptas Kinijos karių paradų – kariai eina tiesiai, žiūri į vieną pusę. Buvo priartinta nuotrauka, kurioje matyti, kad prie apykaklės jiems prisegtos nedidelės adatėlės, kad justų, jog žiūri tiesiai. Aš nešiojau šiuos marškinius pusvalandį, ir tekstas beveik įsispaudė į kaklą", – pasakojo menininkė.
Po R.Aukštakalnytės parodos visi buvo kviečiami pasiklausyti samprotavimų apie italų menininko Daniele'io Bongiovanni peizažus "Era".
Menininko parodą sudarė 40 jo kūrinių serija, kuri atspindėjo dešimties metų kūrybinį tyrimą.
D.Bongiovanni darbai kvietė į pasaulį pažvelgti per savo patyrimus ir susimąstyti apie nuolatos kintančią dabartį, pasinerti į savęs, gamtos, pasaulio stebėjimą.
Vitrinoje – kruvini marškiniai
Einantiems į KKKC buvo siūloma pažvelgti į langus, kuriuose buvo dar viena paroda – ukrainiečių menininkės Anastasijos Leliuk darbų ekspozicija.
Languose žiūrovai galėjo išvysti marškinius, nudažytus margučių dažų likučiais.
Menininkė A.Leliuk buvo pakviesta į Klaipėdą prasidėjus karui Ukrainoje. Šiuo metu ji yra Portugalijoje.
Po parodų pristatymų svečiai galėjo pamatyti R.Aukštakalnytės performansą "Nestabili žemė".
Aktoriai dalijosi prisiminimais
Klaipėdos dramos teatre susirinkusieji turėjo galimybę pakeliauti aktorių prisiminimų takais.
Susitikimo pradžioje ekskursijos gidė pristatė spektaklių maketus, pasakojo Klaipėdos dramos teatro pastato istoriją.
Aktoriai susirinkusiai klaipėdiečių grupei suvaidino kelias scenas iš spektaklių, dainavo, dalijosi savo prisiminimais.
Aktorius Rimantas Pelakauskas sakė, kad teatras jam – lyg stebuklas.
"Kuo aktorius yra laimingas? Kad jis turi darbą, kuris yra jam kaip hobis ir dar už tai jam sumoka. Nieko teatre nėra neįmanomo, ir tai yra stebuklas. Dar kitas stebuklas – kad ateina žmonės ir, kai čia, stovėdamas scenoje, pajauti jų kvėpavimą, išgirsti jų tylą, supranti, kad jie tavęs klauso ir girdi, tai yra tokia laimė. Kur jūs rasite gyvenime, kad šneki, o tavęs klauso 300 žmonių ir nieko nesako?" – kalbėjo R.Pelakauskas.
Žiūrovams buvo aprodytos ir ne visiems prieinamos patalpos – aktorių grimo kambariai, ilgas raudonas kilimas su įamžintomis visų Klaipėdos dramos teatro premjerų nuo 1935 iki 2013 m. datomis, gyvų ir jau išėjusių aktorių portretai, užkulisiai ir daug kitų įdomių vietų.
Kiti užsiėmimai ir pasirodymai vyko Lietuvos jūrų muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) ir Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33).
