-
Sukurta interaktyvi kultūros paveldo pažinimo platforma 1
Įvertinęs aktyvų lankytojų dalyvavimą ir šiandienos situaciją, dėl kurios tokie užsiėmimai dažnai nebegali vykti gyvai arba jiems taikomi apribojimai, muziejus savo edukaciniam turiniui pamėgino suteikti ir patrauklią virtualiąją formą.
Šiais metais, gavęs dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, LLBM vykdė projektą „Interaktyvios pažinimo platformos sukūrimas“. Šis inovatyvus produktas bus įdėtas muziejaus interneto svetainės www.llbm.lt. skiltyje „Mokymai“. Joje pateikiami išsamūs, profesionaliai parengti vaizdo mokymai, skirti pažinti savajai istorijai per kūrybinį vyksmą ir tiesioginį santykį – skatinantys pasigaminti įvairių tradicinių dirbinių, tekstilės gaminių ar kitų tradicinių kasdienybės elementų namuose savo pačių rankomis. Parengti žaismingi testai, kad medžiaga būtų geriau įsisavinta. Sukurtų dirbinių nuotraukomis raginama dalytis socialiniuose tinkluose, taip sužadinant aktyvią savaimingą sklaidą.
Pirmoji tema – tekstilė
Pirmoji interaktyvioje kultūros paveldo pažinimo platformoje pristatyta tema – tekstilė. Kuriant ją dalyvavo skirtingos institucijos: LLBM, Lietuvos nacionalinis muziejus, Palangos krašto etnoklubas, Klaipėdos etnokultūros centras. Seminarus vedė tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė Asta Vandytė, dailininkė, dizainerė Diana Tomkuvienė, Klaipėdos etnokultūros centro tautinio kostiumo ekspertė dr. Elena Matulionienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus audėja Daiva Ona Šopienė, tekstilininkė Alina Žemienė, Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ rankdarbių meistarnės įkūrėja ir vadovė Zita Baniulaitytė, kūrybinių industrijų atstovai – įmonė "Tu matomas“ ir audioizualinių paslaugų vykytojas „Prokinesis“ MB.
Svarbu: pasitelkiant savąją kultūrą, jos paveldą ir šiuolaikines technologijas tampa įmanomas didelis prieinamumas bei netikėtos, išradingos senosios ir naujosios kultūrų jungtys. / E. Braziulienės nuotr.
Gegužės–rugsėjo mėnesiais muziejuje įvyko pirmieji penki seminarai: "Lietuvių valstiečių moterų tradicinių marškinių (XIX–XX a.) puošyba ir tautinio kostiumo marškiniai“, "Tradicinių sijonų siuvimo ypatumai XIX a. viduryje ir pabaigoje“, „Mažosios Lietuvos delmonai – tradicija ir šiandiena“, „Linų ir vilnos tradicinis apdorojimas“, "Tradicinio audimo technologija“. Kiekvieną užsiėmimą sudarė teorinė ir praktinė dalys. Be to, pasitelkta autentiška, muziejuje saugoma medžiaga.
Tikimasi, kad sukurtas turinys padės įvairiapusiškiau pažinti kultūrines vertybes, sudarys sąlygas praturtinti edukacinius procesus tiek mokyklose, tiek namuose. LLBM yra sukaupęs nemažai filmuotų seminarų (žvakių liejimo, tradicinių patiekalų gaminimo, stogų dengimo ir t.t.), kurie bus atnaujinti ir taip pat įtraukti į interaktyvią kultūros paveldo pažinimo mokymosi platformą. Svarbiausia – ji bus nuolat pildoma naujais vaizdo seminarais. Pasitelkiant savąją kultūrą, jos paveldą ir šiuolaikines technologijas tampa įmanomas didelis prieinamumas bei netikėtos, išradingos senosios ir naujosios kultūrų jungtys.
Rekonstrukcijų paroda
Kaip projekto dalis, LLBM Miestelio Plungės name buvo eksponuojama dr. E.Matulionienės ir Ievos Matulionytės 20 delmonų rekonstrukcijų paroda – „Mažosios Lietuvos delmonai“. Tai bendras mamos ir dukters darbas, atliktas siekiant kiek įmanoma tiksliau atkurti muziejuose saugomų delmonų pirminę išvaizdą. Delmonas – ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. šis rankdarbis buvo įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Svarbu: pasitelkiant savąją kultūrą, jos paveldą ir šiuolaikines technologijas tampa įmanomas didelis prieinamumas bei netikėtos, išradingos senosios ir naujosios kultūrų jungtys. / E. Braziulienės nuotr.
Nuo seniausių laikų marškiniai buvo viena pagrindinių aprangos dalių, vilkėtų suaugusiųjų ir vaikų visais metų laikais kasdien, sulaukus svečių, dirbant, kur nors vykstant, švenčiant šventes ar atliekant apeigas.
Pristatomi delmonai gerokai ryškesni už išlikusius muziejinius pavyzdžius, kurie per laiką nubluko, nudilo. Lietuvninkės drąsiai derino spalvas, siuvinėjo ryškiais įvairių rūšių siūlais. Delmonus siuvo iš vilnos, medvilnės, aksomo, lino, velveto atraižų, o jų formą pabrėžė apsiūdamos kontrastingos spalvos krašteliu, taip sukurdamos mūsų akiai neįprastus spalvinius derinius. Delmonų spalvos, pasirinkta forma ir ornamentai perteikia lietuvninkių grožio sampratą, to meto madas.
Delmonai buvo rišami ties juosmeniu, dažniausiai šimtarašte juostele. Jas įverdavo į kilpeles arba prisiūdavo prie krepšelio viršutinio krašto. Prisiūtos juostelės išliko kartu su delmonais. Parodoje eksponuota ir dešimt atkurtų juostelių.
Išleistas katalogas
Dar vienas projekto „Interaktyvios pažinimo platformos sukūrimas“ sukurtas rezultatas – išleistas leidinys „Savi marškiniai arčiau kūno. Lietuvos liaudies buities muziejaus marškinių katalogas“. Tai pirmasis katalogas apie muziejuje saugomą tekstilę.
Išleido: tai pirmasis katalogas apie muziejuje saugomus tekstilės gaminius. / E. Braziulienės nuotr.
Pasak vienos iš sudarytojų, vyresniosios muziejininkės etnologės Erikos Nenartavičiūtės, „nuo seniausių laikų marškiniai buvo viena iš pagrindinių aprangos dalių, vilkėtų suaugusiųjų ir vaikų visais metų laikais kasdien, sulaukus svečių, dirbant, kur nors vykstant, švenčiant šventes ar atliekant apeigas. Marškiniai buvo skirtingi. Tai priklausė nuo vilkinčiojo amžiaus, lyties ir marškinių paskirties. Kitokie buvo patys pirmieji – krikšto marškinėliai, užklojami ant krikštijamo kūdikio; skyrėsi ir paskutiniai – įkapių marškiniai, kuriais apvilkdavo mirusįjį“.
Leidinyje pristatyti net 102 tradiciniai moteriški, vyriški ir vaikiški namų darbo marškiniai, datuojami nuo XIX a. iki XX a. 5-ojo dešimtmečio. Muziejaus fonduose jų saugoma 171. Šis katalogas suteikia galimybę pamatyti, patyrinėti marškinius iš visų Lietuvos etnografinių regionų – pateikiamos ne tik marškinių ir jų detalių nuotraukos, bet ir puošybos raštų piešiniai. Tai puikus informacijos šaltinis visiems besidomintiems, norintiems patiems pasisiūti tradicinius marškinius arba pasisemti įkvėpimo naujoms paveldo interpretacijoms. Siekiant didesnės sklaidos, katalogas apie LLBM namų darbo marškinių rinkinį muziejaus svetainėje bus įdėtas ir skaitmeniniu formatu.
Taigi, atsižvelgdamas į lankytojų poreikius, muziejus kviečia lankyti tiek gyvas, tiek virtualiųjų formų edukacijas, kad pažinimo procesas būtų kuo patrauklesnis.
