Konfidencialumo ženklu pažymėti dokumentai, o tai reiškia visuomenei apribota informacija apie projektą, kelia abejonių, kad beveik 30 mln. kainuosianti pertvarka, susijusi ne vien su sinchronizacija, o esamas ir dar svarstomas elektros srovės keitiklis pasienyje vis dėlto leis Baltarusijos elektrai tekėti mūsų tinklais. Jei pasikeistų politinė valia, tereikėtų pakeisti prieš metus priimtą įstatymą, kuriuo Baltarusijos AE pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šalia Ignalinos AE 1981 m. įrengtoje galingiausioje Lietuvos transformatorių pastotėje vyksta darbai, rekonstruojama ir nuo 1990 m. veikianti prie Utenos. Pertvarka reikalinga siekiant Lietuvos elektros sistemą sinchronizuoti su europiniais tinklais 2025 m. Energetikos ministerija tikina, kad didžioji su projektu susijusi informacijos dalis konfidenciali, dėl to jos negalima atskleisti visuomenei.  

„Jei viešai skelbsime, tai turbūt sinchronizacijos niekuomet neįgyvendinsime. Tai yra tam tikri dalykai, kurie yra, natūralu, valstybės paslaptis ir todėl nėra viešinami“, – paaiškino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tačiau šį konfidencialumo žyme paženklintą ir visus kitus jį lydinčius dokumentus radome vyriausybės tinklalapyje. Aiškėja, kad energetikai, priešingai nei viešai skelbiama, neatmeta galimybės palikti elektros jungtis su Baltarusija ir po sinchronizavimo, sudaryti galimybę tekėti elektros srovei iš Baltarusijos ir po sinchronizavimo su Europos tinklais. Šiuo metu Alytuje įrengtas keitiklis gali būti panaudotas elektrai tekėti iš Baltarusijos.

Iš dokumentų, rastų vyriausybės tinklalapyje, aiškėja, kad energetikai neatmeta galimybės įrengti ir antrą keitiklį Utenoje.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad ši informacija jam nauja. Anot vieno iš energetikos politikos strateguotojų, Lietuva privalo elgtis pragmatiškai.

Ar nukerpant jungtis reikia rekonstruoti Utenos ir Ignalinos pastotes? Ar reikia investuoti 30 mln., jeigu jungtys bus nukirptos? Kam šitas projektas vykdomas?

„Dėl kitų keitiklių, aš manau, čia dar yra ateities klausimas ir čia taško aš nedėčiau. Mūsų planuose nėra tokio plano ar nusistatymo, kad absoliučiai nebūtų jokių prekybinių ryšių su elektros sistema rytuose. Planuojama, kad jie yra galimi, bet aiškiai reguliuojami ir aiškiai valdomi. Valdomi reiškia, kad stovi keitiklis“, – tikino Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Energetikos ministerijos projekto santraukoje rašoma apie galimybę po sinchronizavimo su Europos elektros tinklais įrengti nuolatinės srovės keitiklius, „planuojamiems su trečiosiomis šalimis“. Savaime aišku, kad tai Rusija ir Baltarusija.

Tame pačiame dokumente Energetikos ministerija teigia, kad „projekto įgyvendinimas […] sudarys galimybę prijungti prie Europos elektros energetikos sistemos didelės galios generacijos įrenginį”. Ar tai reikštų, kad valdantieji vis dar neatsisakė planų statyti Visagino atominę? Ministras neigia tai.

„Tai iš esmės turbūt yra tam tikra projekto liekana iš ankstesnių laikų, kuomet mes turėjome planus VAE. Šiuo metu [energetikos] strategija yra baigiama svarstyti Seime. Ji netrukus bus patvirtinta ir nebus jokių teisinių pagrindų kalbėti apie naują didelį generatorių, naują didelį generavimo bloką“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Susipažinęs su viešai prieinama informacija, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad „Litgrid“ veiksmai liudija pasirengimą didelio generuojančio šaltinio darbui, atrodo, ne Lietuvoje.

„Kito šaltinio kaip Baltarusijos AE tame regione aš nematau. Projekto santraukoje taip pat minima, kad turėtų būti rezervuojama vieta galimai keitiklių statybai. Tai nežinau, kaip tai atitinka įstatymą dėl apsaugos nuo nesaugių trečiųjų šalių elektros jėgainių elektros patekimo į Lietuvą“, – abejojo buvęs energetikos ministras A. Sekmokas.

A. Sekmoko manymu, Lietuvos elektros tinklai pertvarkomi taip, kad prireikus tenkintų Baltarusijos AE poreikius, ir tai esą patvirtina atliekami darbai abipus Lietuvos ir Baltarusijos sienos. 

Pernai liepą kinai baigė įrengti Pastavų elektros pastotę. Anot Baltarusijos energetikos ministerijos pranešimo, visa elektra iš Astrave statomos elektrinės tekės būtent per ją.

Šiuo metu Pastovų ir šalia Ignalinos atominės elektrinės esančios pastotės sujungtos trimis aukštos įtampos linijomis. Kol kas planuojama išmontuoti tik vieną. Likusios dvi ir dar viena, ateinanti iš Utenos į Pastovus, bus rekonstruotos ir veiks toliau. Energetikai tvirtina, kiek liks jungčių su Rusija ir Baltarusija, kur ir kiek bus nuolatinės elektros srovės keitiklių, spręs politikai.

„Keitiklius statyti mes nenumatom šito projekto apimtyse. Tiesa, žemės ten yra daug laisvos ir viskas priklausys nuo susitarimų tiek su Europa, tiek su Rusija, kai prasidės derybos tarp Europos ir Rusijos“, – paaiškino AB „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Derybos dėl Rusijos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos susitarimo dėl Baltijos valstybių elektros sistemos veikimo sustabdytos 2013 m., kai konstatuota, kad tarp Baltijos valstybių nėra sutarimo dėl sinchronizacijos krypties ir būdų. Tačiau Ž. Vaičiūnas tvirtina, kad po 2025 m., kai Baltijos šalys bus sinchronizavusios su Europos energetikos tinklais, neliks nė vienos iš penkių aukštos įtampos jungčių su Baltarusija, todėl iš Astravo elektra į Lietuvą patekti neturės jokių galimybių. A. Sekmokas savo ruožtu atkerta, kad norint sinchronizuotis su Europa pirmiausiai reikia atsijungti nuo buvusios Sovietų Sąjungos energetikos tinklo. Ir kam investuoti milijonus, jei garsiai kalbama apie jungčių su Baltarusija nukirpimą?

„Neatsijungęs nuo Rusijos prie Europos neprisijungsi. Staiga prasideda projektas šiaurės rytų Lietuvoje šalia Baltarusijos sienos, kur dygsta, baigia statyti Baltarusijos AE. Man tai atrodo keista. Ar nukerpant jungtis reikia rekonstruoti Utenos ir Ignalinos pastotes? Ar reikia investuoti 30 mln., jeigu jungtys bus nukirptos? Kam šitas projektas vykdomas?“ – klausia A. Sekmokas.

Ir dar vienas dalykas – sinchronizuotis su europine elektros sistema, kaip oficialiai tvirtina valdantieji, planuojama 2025 m. Baltarusija tikina, kad kurą į savo AE įkraus 2019 m., po visų bandymų 2020 m. ji galėtų pradėti tiekti elektrą. Taigi mes dar nesame Vakarų sistemos dalis, Baltarusijos atominė veikia, mūsų jungtys su kaimyne nenukirstos, keitiklis – bent jau vienas – stovi.

„MG Baltic“ koncernui atstovauja prieš kelerius metus Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro darbą palikęs Linas Belevičius. Pernai specialiuoju liudininku apklausiamą „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų į Specialiųjų tyrimų tarnybą lydėjo advokatas Rolandas Tilindis, prieš kelerius metus pasitraukęs iš Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vadovo posto.

Specialiuoju liudytoju apklausiamą „MG Baltic“ valdybos narį Romaną Raulynaitį lydėjo iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro posto į advokatus pasitraukęs Giedrius Danėlius. Suimtam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimundui Kurlianskiui atstovavo buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia. Dabar R. Kurlianskį gina ir buvęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas.

Prieš kelerius metus pakeistas Advokatūros įstatymas leidžia 10 metų darbo stažą turintiems prokurorams advokato egzaminą išlaikyti palengvinta tvarka, tačiau ar perėjusiam į kitą barjero pusę pareigūnui nekyla grėsmė nusižengti, panaudojant savo ryšius ir žinias advokato darbe?

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė rašte „Savaitei“ paaiškino, kad baigusiems tarnybą prokurorams taikomos tos pačios, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos – nustojęs eiti pareigas buvęs valstybės tarnautojas metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Generalinės prokuratūros atstovė pabrėžia, kad kai kuriais atvejais advokatu tapusį buvusį kolegą nušalinti gali reikalauti prokuroras.

Buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį ginantis S. Slapšinskas prokuroro mantiją nusivilko 2016 m. ir tais pačiais metais perėjo į advokatų gretas, nepaisydamas metų vadinamojo „atvėsimo“ laikotarpio, kurį nurodo prokuratūros atstovė. S. Slapšinskas tikina, kad pažeisti neegzistuojančios teisės normos neįmanoma.

Simonas Slapšinskas/Youtube stop kadras

„Atvėsimo” laikotarpis negali būti be tam tikrų kompensacijų iš valstybės pusės. Natūralu, kad jei mes kalbame apie teisėsaugos pareigūnus, išėjusius į privatų sektorių, turėtų būti įstatymu numatyti du dalykai: visų pirma, draudimas eiti tam tikras pareigas, kurios vienaip ar kitaip siejasi su anksčiau eitomis pareigomis, bet tuo pačiu, valstybė turi užtikrinti ir kompensaciją tam laikotarpiui. Deja, to nėra, o pats draudimas yra pakankamai neapibrėžtas – neaišku kas yra draudžiama ir kodėl draudžiama“, – sakė advokatas S. Slapšinskas.

Anot Vilniaus universiteto docento Algimanto Čepo, advokatams vargu ar galima taikyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatą dėl „atvėsimo“ laikotarpio. Aukštas pareigas ėjusiems prokurorams, kontroliavusiems šimtus ikiteisminių tyrimų, gali kilti problemų ir kelerius metus, kol dėl šių bylų nepasisakys teismai.

„Sekant įstatymo raidę, tas draudimas yra taikomas tik tiems, kurie konkrečiai patys vedė tą bylą būdami prokurorais.  Tačiau teismų praktikoje jau yra susiformavusi nuostata, kad teismai neleidžia būti advokatais ir aukštesniesiems prokurorams, kurie patys, nors nevedė bylos, bet kontroliavo tos bylos eigą“, – pasakojo VU Filosofijos fakulteto docentas dr. Algimantas Čepas.

Advokatų tarybos narys Valdemaras Bužinskas neneigia, kad dėl tokių situacijų iš teisėsaugos atėjusiems advokatams problemų pasitaiko.

„Atkreipus dėmesį, jie arba nusišalina, tą galiu patvirtinti gyvu pavyzdžiu, netgi ir mano byloje taip yra buvę, arba tada kiti proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad jie nusišalintų arba pakeistų advokatą. Yra taip buvę“, – teigė Advokatų tarybos narys V. Bužinskas.

S. Slapšinskas sako, kad siekdamas išvengti interesų konflikto, jis priverstas laikytis griežtų ribojimų.

„Per dvejus metus, per kuriuos aš užsiimu privačia praktika, nė karto neatstovavau kliento, kurio byla būtų vedama mano vadovauto departamento prokuroro. Iš esmės yra visai kiti padaliniai, ir bent jau pirmus metus aš sąmoningai stengiuosi vengti galimų interpretacijų ir tiesiog nesiimu pavedimų bylose, kuriose gali būti bet koks interesų konfliktas“, – pasakojo S. Slapšinskas.

V.Bužinskas sako, kad Advokatų taryba nerenka statistikos, kiek advokatų turi teisėsaugininko darbo praeitį, tačiau, anot jo, prokurorų srautas pastebėtas konkrečiu laikotarpiu.

„Taip susiklostė, kad per įvairias reformas ar per tas vadinamas pseudo reformas, kad tas institucijas paliko pareigūnai, kad ir buvę prokurorai, kuriems tikrai nėra malonu užeiti į savo buvusias darbovietes“, – kalbėjo Advokatų tarybos narys V. Bužinskas.

Generalinės prokuratūros duomenimis, 2008 m. šalies prokuratūroje dirbo 863 prokurorai,  2010 m., kai į generalinio prokuroro postą paskirtas Darius Valys, buvo likę 833. Po penkerius metus trukusių reformų su darboviete atsisveikino 124 prokurorai, 2015 m. jų liko 709. Per 2 Evaldo Pašilio vadovavimo metus pasitraukė 37, šiuo metu Lietuvoje yra 672 prokurorai.

Advokatas Artūras Paulauskas 1994 m. lapkritį, būdamas generaliniu prokuroru, palaikė valstybinį kaltinimą žurnalisto Vito Lingio nužudymo byloje, prašė žmogžudystės užsakovą „Vilniaus brigados“ vadeivą Borisą Dekanidzę nuteisti myriop sušaudant. A. Paulauskas prisimena, kad už „Vilniaus brigados“ vadeivų nugarų sėdėjo patyrę advokatai, ir jų argumentus reikėjo motyvuotai atremti. Anot A. Paulausko, teismų laukia sudėtingos bylos ir prokuratūros „nukraujavimas“ neliks be pasekmių.

Artūras Paulauskas/ Asmeninio archyvo nuotr.

„Šiandien prokurorų pusėje yra mažiau profesionalūs, mažiau pasiruošę žmonės, ir tie prokurorai, kurie pereina į advokatų pozicijas, yra stipresni. Ir jeigu mes to santykio nekeisime, ir tą santykį paliksim tokį, koks yra, arba tokią praktiką išvaryti gerai dirbančius žmones iš darbo, tai tikrai prokurorams reikės ypatingai paprakaituoti, kad galėtų apginti savo kaltinamąsias išvadas“, – sakė 1990–1995 m. generalinis prokuroras A. Paulauskas.

Bet, teisybės dėlei, reikėtų pastebėti, kad nebuvo kalbama, jog licencijas atiminės politikai, parlamentaras sakė, kad tą turėtų daryti žiniasklaidą kontroliuojančios institucijos. Jų teikimą gavęs teismas galėtų apriboti licencijos veikimą arba ją panaikinti. Mūsų kalbintas teisininkas sakė, kad tokia tvarka įmanoma ir šiandien. Kita vertus, dar vienas pavojus – „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio kreipimaisi į teismus dėl Valstybės saugumo departamento pažymos. Tai galėtų sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą numatytu laiku ir tik sustiprinti sumaišties bei nepasitikėjimo atmosferą valstybėje.

Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas praeitą savaitę užsiminė, kad kai kuriems komiteto tyrime atsidūrusių žiniasklaidos priemonių savininkams, jei bus nustatyta, kad jie naudoja žiniasklaidą savanaudiškiems tikslams, kėsinasi į konstitucinius valstybės pamatus, turėtų būti taikoma griežta sankcija – licencijos panaikinimas.

„Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti“, – kalbėjo V. Bakas.

Tačiau parlamentiniam tyrimui vadovaujantis V. Bakas neatskleidė, kokios žiniasklaidos priemonės be „MG Baltic“ yra patekusios į Seimo tyrėjų akiratį, kaip ir netvirtino, kad Seimas turi įgaliojimus naikinti licencijas. Visuomenės informavimo teisės ekspertės Liudvikos Meškauskaitės nuomone, reikėtų vengti taikyti tokias sankcijas.

„Licencijos sustabdymas, nutraukimas veiklos – tai yra labai rimtas įsikišimas į saviraiškos laisvę, ir aš esu prieš, kad taip lengvai tos licencijos būtų stabdomos, kad jos būtų nutraukiamos. O jeigu jos padaro kažkokius pažeidimus, ir tie pažeidimai yra nukreipti prieš valstybę, tai žinoma, toks klausimas gali būti keliamas, bet tą turėtų daryti teisminės institucijos“, – sakė VU Teisės fakulteto profesorė dr. L. Meškauskaitė.

Radijo ir televizijos komisijos vadovas Edmundas Vaitekūnas skėsčioja rankomis: esą jau vykdančiam veiklą transliuotojui sustabdyti ar panaikinti licencijos negalėtų net tuo atveju, jei paaiškėtų, kad toks transliuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

„Jeigu mes išdavėme licenciją, ir tos aplinkybės atsirado jau išdavus licenciją, deja, įstatyme nėra numatyta, kad galėtumėm panaikinti tokiu atveju jau išduotą licenciją. Na, aš čia matau, kad reikėtų, mes ruošiam čia su teisininkais pasiūlymą papildyti įstatymą būtent toje srityje“, – pasakojo LRTK pirmininkas E. Vaitekūnas.

„Aš negaliu sutikti su tokia komisijos pirmininko išvada, įstatyme yra labai aiškiai įvardyta komisijos kompetencija. Kai transliuotojas skleidžia informaciją, kuri yra karo propaganda, smurto propaganda, skleidimas dezinformacijos t.y. tyčia viešai paskelbtų melagingų žinių transliavimas.  Tokiais atvejais komisija turi teisę pradžioje taikyti švelnesnes sankcijas, t.y. skirti baudas, stabdyti licenciją. Jeigu tie pažeidimai tęsiasi, arba jie nėra pašalinami, Komisija turi teisę panaikinti licenciją apskritai“, – teigė Vilniaus advokatų kontoros „Spes“ advokatas dr. Algimantas Šindeikis.

Tačiau ėmė aiškėti ir kitos aplinkybės, kurios galbūt trukdo ponui E. Vaitekūnui veikti savarankiškai: nutenkinta dar viena dozė VSD informacijos. Saugumo duomenimis, Radijo ir televizijos komisijos vadovas galėjo „MG Baltic“ koncerno žmonėms teikti neskelbtiną informaciją apie konkurentų teikiamus prašymus komisijai. Pats E.Vaitekūnas tai neigia.

Seimo NSGK vicepirmininkas Arvydas Anušauskas siūlo keisti įstatymą taip, kad savininkas neturėtų galimybės savanaudiškais tikslais naudoti žiniasklaidos priemonės.

„Aš matau tik būsimose NSGK išvadose rekomendaciją Seimui sutvarkyti būtent šią sritį. Aš nesu šalininkas automatiško licencijų atėmimo dėl paprastos priežasties: kas atsitiktų, jeigu tas labai griežtas įstatymas, kalbantis apie licencijų automatinį atėmimą, atsidurtų blogose rankose?“, – svarstė Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Arvydas Anušauskas.

NSGK savo tyrimo išvadą planuoja pateikti iki birželio, tačiau panašu, kad šie politikų planai gali strigti po to, kai „MG Baltic“ kreipėsi į teismą, kad šis VSD rašte pateiktus duomenis pripažintų neatitinkančiais tikrovės.

Savo darbdaviu ketina sekti ir „InfoTV“ žurnalistas Tomas Dapkus. Į teismą nusprendė kreiptis ir Liberalų sąjūdžio vadovybė. Ji ragina bylinėtis ir VSD rašte paminėtus Petrą Auštrevičių bei Vitalijų Gailių.

VU Teisės fakulteto profesorė L. Meškauskaitė sako, kad gynyba turi galimybių pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą.

„Tokios laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikomos, bet gana retai. Bet teismas gali sustabdyti informacijos platinimą“, – kalbėjo dr. L. Meškauskaitė.

Atrodytų, situacija tikrai grėsminga: advokatai turi galimybių pristabdyti NSGK išvadą, nes joje neišvengiamai bus paminėti teisme ginčijami teiginiai. Valstybės saugumo institucija pateko į verslo ir politikų kryžminę ugnį.

Advokatas A. Šindeikis sako, kad  į teismą gali kreiptis visi, manantys, kad jų teisės yra pažeistos, tačiau tik teismas gali įvertinti yra ar ne pažeidimas.

„Jeigu vienu atveju mes galime manyti, kad yra pažeidimas verslo organizacijos interesų, jų dalykinės reputacijos, kita vertus, mes  matome iš tos viešos informacijos, kad tame dalyvauja šalies politikai ir tai yra viešasis gyvenimas. Tie asmenys yra viešieji asmenys. Ir mes visi turime teisę žinoti, kaip mūsų valstybėje yra vykdoma politika. Ar jinai vykdoma yra pagal Konstituciją, t.y. laikantis įstatymų, veikiant parlamentarams, politikams, nepriklausomai nuo verslo, ar vis dėlto mūsų politikai veikia už Konstitucijos ribų ir tarnauja ne visuomenei, tarnauja tam tikriems asmenims“, – teigė dr. A. Šindeikis.

Nors byla tapo prioritetine, tačiau kažin, ar greitai bus baigta, nes pastarosiomis savaitėmis viešumon pradėjo lįsti naujos pavardės, kas rodo norą nukreipti dėmesį ar vilkinti bylą. Kita vertus, atrodo, šita byla neapsieis be pasekmių Lietuvai, nes atvėrė teisines ydas kovoje su korupcija, kurias teks šalinti.

2015-siais po savivaldybių rinkimų liberalų štabe pergalės šūksniai, keliamos šampano taurės. Remigijaus Šimašiaus rankose sostinės kontrolė, Liberalų sąjūdžio reitingai ėmė lenkti konservatorių, o partijos vedlį Eligijų Masiulį jau imta vadinti vienu iš labiausiai tikėtinų kandidatų į premjerus. Tačiau visos viltys sudaužytos tą dieną, kai Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio namų atėjo krėsti automatais ginkluoti pareigūnai. Pareigūnai tikino suradę tai, ko ieškojo: alkoholinio gėrimo dėžutėje 106-ių tūkstančių eurų kyšis E. Masiuliui iš MG Baltic viceprezidento Raimundo Kurlianskio. E. Masiulis žadėjo kai tik galės, driokstelėti „bombą“.

„Jūs patikėkit manim – ateis laikas, aš tiek daug papasakosiu, kad tikrai Lietuvoj bus įdomu gyventi“, – tuomet teigė tuometis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Tačiau šią savaitę vietoj anonsuotos sensacijos pateikė savo gynybinę versiją dėl kyšio ėmimo – užsipuolė pareigūnus, kad šie neįtraukė į tyrimo protokolą svarbiausio įrodymo, kurį rado automobilyje – paskolos su R. Kurlianskiu susitarimo, kuris esą ir patvirtina versiją, kad rasta šimtatūkstantinė suma – ne kyšis, o paskola.

„Prokurorai sąmoningai nededa jo į bylą. Toks skandalingas prokurorų elgesys mane glumina ir parodo aiškų vieną faktą: kas prokurorui neparanku ir griauna išgalvotus kaltinimus, yra piktybiškai ignoruojama“, – sakė E. Masiulis.

Tiesa, Generalinė prokuratūra tokius kaltinimus neigia.

„Jis kartu su visa bylos medžiaga yra perduotas Vilniaus apygardos teismui. To dokumento sutartimi pavadinti nelabai galėčiau, nes nebuvo abiejų šalių sutarčių“, – kaltinimus atmeta Generalinės prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša.

Šalia E. Masiulio į kaltinamųjų suolą sės ir buvę jo partijos bendražygiai Seimo narys Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, buvęs Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys, įtariamas paėmęs 27 tūkstančių eurų kyšį, bei šiuo metu jau nebedirbantis MG Baltic viceprezidentas R. Kurlianskis. Jie kaltinami kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimu bei nepagrįstu praturtėjimu. Įtarimai ir Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui MG Baltic. Visi kaltinamieji kaltę neigia.

E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui tikrai nėra jokio noro skubėti ir į kalėjimą. Jie stengsis bylą tempti kuo ilgiau.

Anot pareigūnų, didžiausia grėsmė politinės korupcijos mastas, kurį atskleidė tyrimas.

„Būtent kalbame apie sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, taip pat metančius šešėlį ant kitų asmenų, kurie šioje byloje nėra nei įtariamieji, nei gavę kitą statusą, bet byloje nuskamba jų pavardės ar pareigos“, – apibendrina STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.

Per dvejus tyrimo metus dažniau viešai aiškinosi teisėsaugininkų apklausti konservatorių atstovai Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis, vardijamos ir liberalų pavardės. STT liudijo maždaug pusantro šimto žmonių, iš jų daugiau kaip pusšimtis praėjusios ir šios kadencijos Seimo narių, keletas europarlamentarų ir ministrų kabineto narių.

Profesorius Lauras Bielinis sako, kad šis procesas Lietuvos politinei sistemai naudingas – vyksta apsivalymas, kita vertus, didina nusivylimą partijomis, todėl per artėjančius savivaldybių rinkimus daug galimybių turi visuomeniniai judėjimai ir į šią bylą neįsivėlusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Iš tikrųjų, pačių judėjimų atsiradimas jau yra rodiklis, kad į partijas žiūrima negatyviai. Ir tokiu būdu bandoma pakeisti tas politines organizacijas arba kompensuoti politinių partijų negalias tokiais judėjimais. Bet ir viena ir kita yra ydinga. Ir tuose pačiuose regionuose mes atrandame savo „karaliukus“, savo „prezidentukus“, kurie iškelia tuos judėjimus, kurie ir yra tų judėjimų veidas“, – mano VDU profesorius dr. Lauras Bielinis.

Anot politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, gynyba ieškos galimybių vilkinti procesą, grąžinti bylą prokurorams.

„Dėžutė su 106 tūkst. eurų, vaizdžiai kalbant, tebekaba ore ir kada bei kur ji nukris, tebėra atviras klausimas, nors viešųjų ryšių teorija sako, kad patekus į tokią krizę, reikia stengtis nukristi ant dugno. Tai dugno nėra, dėžutė sklendžia ir iš tiesų ji gali sklęsi dar ilgai, nes tarkim MG Baltic advokatai yra geri, turbūt ir E. Masiulio yra geri. E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui tikrai nėra jokio noro skubėti ir į kalėjimą. Jie stengsis bylą tempti kuo ilgiau. Ir kuo ilgiau šita byla truks, tuo blogiau bus Liberalų sąjūdžiui ir kitiems politikams, kurie įtraukti jau į tą bylą yra arba bus įtraukti, „išlys“ teismo proceso metu“, – įsitikinęs R. Valatka.

Vilniaus apygardos teismas pranešė, kad šiai bylai suteiktas prioritetinės statusas – ją nagrinėti bus siekiama kuo operatyviau, kad būtų kaip įmanoma sumažinta rizika sumenkinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir valstybe.

Buvęs prokuroras, o vėliau Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ekspertas Rolandas Tilindis sako, kad po šito tyrimo Lietuva gali sulaukti rimtų pasekmių, nes byla parodė Lietuvos ydas kovoje su korupcija: kol kas nėra politikų etikos kodekso, neišvengiamai teks keisti įstatymus, Baudžiamąjį kodeksą – įvertinti, kas yra nemateriali nauda arba materialios vertės turinti paslauga.

„Aš manau, kad mes susilauksime dėmesio ir iš Europos Tarybos ekspertų GRECO grupės, nes jie reguliariai vertina valstybių narių atitiktį Europos Tarybos Konvencijai prieš korupciją. Ten daug dėmesio yra skiriama tam, kaip ji yra reglamentuojama, kaip reglamentuoti korupciniai nusikaltimai, kokia yra valstybių praktika, kaip tie teisės aktai įgyvendinami“, – apibendrina advokatų profesinės bendrijos „RIDD Vilnius“ advokatas Rolandas Tilindis.

Niekam nėra paslaptis, kad ministerijos turi galimybių paremti palankesnę ministro partijai žiniasklaidą, tačiau tarsi to būtų maža, valstiečiai žalieji turi dar didesnių planų. Iki šiol veikęs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas turėtų būti pakeistas Žiniasklaidos taryba, kurios ir narius, ir vadovą pasirinktų kultūros ministrė. Ir tada jau šita institucija spręstų, kieno projektus paremti, o kieno – ne.

Kultūros komiteto pirmininkas įtikinėja, kad tai valdžios noras stiprinti žiniasklaidos nepriklausomybę, kompensuojant alkoholio reklamos praradimus. Žurnalistų sąjungos vadovas, ir Seimo opozicija čia įžvelgia tiesiog žiniasklaidos kontrolės koncentraciją valdančiųjų rankose.

Broniaus Markausko vadovaujama Žemės ūkio ministerija sudarė sutartis dėl viešinimo paslaugų – išdalino 5,5 mln. eurų. Kol kas Viešųjų pirkimų tarnyba vertina 1 iš 4 sutarčių ir neatmeta, kad tyrimas bus išplėstas.

Mažeikių rajono laikraštis „Santarvė“ beveik už 889 tūkst. eurų  regioninėje spaudoje skelbs Žemės ūkio ministerijos užsakomuosius straipsnius. „Santarvė“ nurungė 3 mažesnes kainas siūliusias konkurso dalyves, nes ŽŪM ekspertų vertinimu jos neatitiko pirkimo sąlygų. Žemės ūkio ministras B. Markauskas tikina nesigilinęs į skandalą sukėlusio konkurso detales.

„Aš kiek žinau, dabar Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka tyrimą, ir ko gero, bus  duotas teisinis vertinimas. Mes pasižiūrėjom kiek anksčiau buvo [skiriama] tai sumos yra ir įspūdingesnės ir kelia daugiau abejonių“, – sakė B. Markauskas.

Vienintelis „Santarvės“ akcininkas Alvydas Balčiūnas yra ne tik Mažeikių rajono savivaldybės narys, bet ir  Nacionalinės regioninių ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas. Poną A. Balčiūną papiktino net bandymas klausti, kodėl jo valdomą bendrovę lydėjo tokia sėkmė – pavyko ministerijai įsiūlyti didžiausią kainą.

Kiekviena valdančioji koalicija išsidalindavo ministerijas kaip kunigaikštystes, kur kiekvienas ministras, ministerija turėdavo savo tam tikrą fondą.

„Jūs matote vieną leidinį ir sumą, ir iš karto svaigsta galva, bet reikia žiūrėti į visumą, brangieji. Negražu, labai negražu“, – kalbėjo Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas A. Balčiūnas.

Paklaustas, kiek turėjo įtakos, kad jis yra Nacionalinės regioninių ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas, A. Balčiūnas teigė: „Nulinę įtaką, absoliučiai“.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad ministerijų viešinimo programos – savotiški fondai, iš kurių visais laikais valdantieji pirko žiniasklaidos palankumą.

„Dešimtys milijonų eurų kasmet plaukdavo iš įvairių viešinimo programų. Tai ne paslaptis, kad kiekviena valdančioji koalicija išsidalindavo ministerijas kaip kunigaikštystes, kur kiekvienas ministras, ministerija turėdavo savo tam tikrą fondą“, – pasakojo Žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius.

Druskininkų „Vijūnėlės dvaro“ istoriją atskleidusi žurnalistė Vilma Danauskienė sako, kad regioninė žiniasklaida skursta, pajamos dažniausiai plaukia iš reklaminių pranešimų apie politikų gerus darbus, negana to, ji dažnai yra pačių politikų nuosavybė.

„Na, nežinau ar tai žiniasklaida galima vadinti. Tai yra savęs kaip politiko parodymas, tiksliau, nupirkimas savo įvaizdžio už mokesčių mokėtojų pinigus.  Kita vertus, patys politikai regionuose valdo nemažai žiniasklaidos priemonių, netgi tiesiogiai, kaip akcijų turėtojai ar per kažkokias viešąsias įstaigas, kurios yra remiamos tų pačių savivaldybės įmonių pinigais“, – teigė žurnalistė Vilma Danauskienė.

Spaudos, radijo ir televizijos fondas yra ta institucija, iš kurios žiniasklaida gali sulaukti oficialios valstybės paramos, bet tik kultūros ir švietimo projektams. Valstybė kasmet šiai veiklai skiria beveik 3 mln. eurų.

Kultūros ministerijos darbo grupė jau parengė ir pristatė Seimo Kultūros komitetui Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą. Vietoje nepriklausomo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo siūloma steigti vyriausybei pavaldžią viešąją įstaigą „Lietuvos žiniasklaidos taryba“. Jos vienintelis dalininkas būtų vyriausybės įgaliota institucija, tai yra Kultūros ministerija. Taryba spręs kaip skirstyti paramą.

Galutinį sprendimą dėl „Lietuvos žiniasklaidos tarybos“ sudėties priimtų kultūros ministras, išsirinkęs 10 kandidatų iš pasiūlytų 20. Tarybos pirmininką ketverių metų kadencijai taip pat siūlytų kultūros ministras, o tvirtintų vyriausybė. Pagal siūlomą modelį „Lietuvos žiniasklaidos taryba“ rūpinsis ne tik kultūros ir šviečiamaisiais projektais, bet, cituoju, „sudarys sąlygas įvairiapusei kokybiškos viešosios informacijos ir visuomenės informavimo kultūros plėtrai“.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikina, kad ateityje galėtų veikti ne tik naujoji taryba, bet ir jau esantis fondas. Tiesa, čia pat priduria, kad jame daug ginčų, todėl ginčus spręstų taryba, tai yra ji tarsi būtų viršesnė.

„Dabar, kadangi atrodo, kad nesusitaria ir nesusitars, taip atrodo iš šalies, tai tokiu atveju tos programos, dėl kurių finansavimo nesusitariama pačioje [Fondo] taryboje tarp steigėjų, jos gali pereiti į Žiniasklaidos tarybą“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Tuo metu Kultūros ministerija neslepia – dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo neturi likti.

„Vis tik, galvojant iš efektyvaus resursų panaudojimo pusės, logiškiausia, kad būtų viena institucija, kuri būtų skaidri, ir kuria būtų pasitikima“, – kalbėjo kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Kultūros ministerijoje brandinamą projektą vadina vienos partijos fondu.

„Iš esmės šiandien galime sakyti, kad tai būtų valdančiųjų politikų arba partijos fondas. Tai jie ir programas greičiausiai iš esmės tvirtintų, ir vadovą, ir skirstymą. Na, tai galime galvoti, kad tai daugiau ar mažiau būtų politinė institucija arba politikų valdoma institucija“, – sakė D. Radzevičius.

Valstiečių žaliųjų lyderis tvirtina, kad naujosios Kultūros ministerijoje kuriamos žiniasklaidos tarybos rūpestis – regioninė žiniasklaida, kuri uždraudus alkoholio reklamą patyrė didelių praradimų.

„Galimybė atsiranda valstybei didesnį lėšų kiekį skirti būtent stiprinant žiniasklaidos priemones, stiprinant jų savarankiškumą, jų nepriklausomumą, nes iš tikrųjų kai  kurie sprendimai, kurie galbūt žiniasklaidos priemonėms nelabai priimtini, ta prasme, kad jie mažina pajamų dalį, tai yra alkoholio reklamos draudimas. Taip, tai mažina [žiniasklaidos] pajamas“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Opozicijos atstovas Seimo Kultūros komitete Vytautas Kernagis sako, kad parengtas projektas, kaip bus formuojama ir valdoma „Lietuvos žiniasklaidos taryba“, aiškiai rodo tik viena: valdantieji išnaudoja visas galimybes prieš artėjančius rinkimus per paramos projektus laikyti saujoje regioninę žiniasklaidą.

„Mes puikiai suprantame kas vyksta: prieš artėjančius rinkimus tiesiog norima perimti fondą, perimti lėšas, tam, kad būtų finansuojama regioninė spauda, kur yra valstiečių elektoratas visas“, – sakė V. Kernagis.

Vėliau Ramūnas Karbauskis tikino, kad jis kalbėjo tik apie 2019-us metus, tačiau nepaneigė, kad krašto gynybos finansavimą mėgino priešinti žmonių pajamų augimui, t.y. arba lėšos gynybai, arba gyvenimo gerėjimas.

„Jeigu šiandien kas nors pasakytų, kad  mes turim kelti krašto apsaugos finansavimą kitais metais, pavyzdžiui, 0,3 procento, pavyzdžiui, aš sakyčiau, kad to nereikia daryti kitais metais jokiu būdu. Mes turime gerinti žmonių gyvenimą, turime mažinti norą žmonėms emigruoti, ieškot kažkur kitur savo laimės, o tą galėsim padaryti 2024-ais, 2025-ais ar kelintais metais, kada būsim tas problemas pasprendę.

Tai nėra savaime prieštaravimas. Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, kad dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žino, kad mes negalėsim investuoti į gerbūvį žmonių ir tokiu atveju galbūt tai, dėl ko mes dirbame visi, kad žmonių gyvenimas pagerėtų kuo greičiau, atsitiks vėliau, jeigu mes iš tikrųjų didinsim finansavimą krašto apsaugai jau artimiausiu metu“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė R. Karbauskis

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, prieš porą savaičių išrinkta NATO parlamentinės asamblėjos prezidente, įtaria, kad R. Karbauskio pasisakymas apie gynybos finansavimą tą pačią dieną, kai Vašingtone vyko Jungtinių Valstijų ir Baltijos šalių prezidentų susitikimas, galėjo būti neatsitiktinis. 

„Kaip tik tą dieną R. Karbauskis staiga išeina į viešumą, eterį ir pasako, kad, žinot, didesnis gynybos finansavimas yra kažkaip tai prieš žmonių gerovę. Mane tokie dalykai labai šiurpina ir iš tikrųjų skaitydama mūsų žvalgybų ataskaitą radau, kad Kremliaus naratyvas yra norimas primesti Lietuvai diskusiją vėl iš naujo apie tai, kas yra čia naudingiau: ar gynyba, ar žmonių gerovė. Negalima, apskritai, taip priešinti sričių“, – sako R. Juknevičienė.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

Karybos ekspertas Deividas Šlekys tarp R. Karbauskio pareiškimo bei Kremliaus skleidžiamos propagandos ne tik įžvelgia panašumų, bet ir pabrėžia didelį Maskvos suinteresuotumą mažinti gynybos išlaidas Lietuvoje ar kitoje Baltijos valstybėje, nes kiekvienas papildomas euras – tai papildomas kareivis, papildoma technika ar ginkluotė, o tai keičia Maskvos algoritmą ir planus.

„Turbūt sąskambių yra daug. Vienareikšmiškai Maskva yra suinteresuota lėtinti bet kokiomis priemonėmis gynybos biudžeto augimo tempą, nes tada daugėja kareivių, daugėja technikos ir kiekvienas papildomas kareivis keičia Maskvos algoritmą. O kai tas pats ir Latvijoj, ir Estijoj, sąjungininkų karių atvykimas, tai jiems įneša papildomą gaišimą, mąstymą, nes pradiniai planai nebetinkami, reikia keisti“, – pastebi D. Šlekys.

Kita vertus, pasak D. Šlekio, augant Rusijos agresijai daugelyje Vakarų Europos šalių kyla diskusijos, kam teikti prioritetą skirstant viešuosius pinigus – ginkluotei, šoviniams ar socialinei rūpybai, vaikų maitinimui mokyklose, gerovės valstybės kūrimui. Apie tai buvo ir yra kalbama Amerikoje, Britanijoje, kitose Europos valstybėse.

„Yra tokia sena diskusija visame Vakarų pasaulyje, ypatingai rinktis, ar sviestas „butter“, ar kulkos „ballets“, ta prasme, kas geriau. Tai yra klasikinė diskusija, kuri tikrai labai imponuoja socialiai remtiniems žmonėms, elektoratams vėlgi žiūrint į kitų valstybių patirtis, tai yra ypatingai šitam elektoratui skirta diskusija: žiūrėkit, jie suvalgo pinigus, kuriuos jūs galėjot gauti ir kažką nusipirkti arba gauti didesnę pašalpą“, – teigia D. Šlekys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, taip pat su Valstiečiųjų ir žaliųjų partija patekęs į Seimą, Vytautas Bakas nepritaria R. Karbauskio svarstymams, jog tai opozicija valdantiesiems nori paspęsti spąstus, siūlydama artimiausiu metu didinti finansavimą gynybai, nes tai sutrukdytų spręsti emigracijos, socialines, švietimo problemas.

„To nereikėtų daryti. Mes turime – ir politika, ir visuomenė – išmokti kalbėti taip, kad, nepasitarnautumėm tokiam supriešinimui visuomenės ir vertybių. Žinot, duonos neturėsi be saugumo“, – sako V. Bakas.

Nepalaiko valstiečių lyderio svarstymų ir jų premjeras Saulius Skvernelis. Jis kategoriškas – Valstybės gynimo taryboje priimto susitarimo turi būti laikomasi.

„Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimą – finansavimas krašto apsaugai nuosekliai didės, kitais metais bus pasiektas 2,05 proc., o 2030-ais metais sudarys 2,5 proc. Jeigu geopolitinė situacija reikalaus didinti šitas išlaidas, jos bus padidintos. Šiandien tas grafikas yra priimtas ir jis, kaip minėjau, gali būti koreguotinas, atsižvelgiant į galimas grėsmes mūsų valstybei“, – teigia premjeras.

R. Juknevičienė sako, kad krašto gynybos finansavimas – mūsų pačių interesas, tai ne NATO reikalingas skaičiukas, todėl, jos manymu, Valstybės gynimo tarybos apsisprendimas didinti lėšas gynybai iki 2,5 proc. BVP 2030-aisiais yra nepakankamas, neambicingas.

„Manau, kad per maža ambicija, bet jau geriau tiek, negu, kad apskritai būtų nieko nesusitarta. Net ir Gynimo tarybos nutarimas, kad 2030-ais pasiekti 2,5 proc., manau, irgi yra labai neambicingas ir labai tikrai sulėtins krašto apsaugoj pajėgumų vystymą ir krašto apsauga turės daug ką, man atrodo, nubraukti, atsisakyti kai kurių projektų, kad būtent dėl tokio per mažo finansavimo“, – sako R. Juknevičienė

Kasmet karinei įrangai ir technikai įsigyti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. viso gynybos biudžeto. Krašto apsaugos ministerija mus informavo, kad 2019-aisias planuoja toliau modernizuoti kariuomenės įrangą, plėsti infrastruktūrą, kariuomenės struktūrą, užtikrinti personalo ir kariuomenės rezervo didinimą, gerinti karių aprūpinimą.

Daroma išvada, kad ji ir toliau tą darys, ypač daug dėmesio skirdama valstybėms, kuriose artės rinkimai arba galimi kiti svarbūs politiniai įvykiai, todėl  tikėtina, kad Rusija vykdys informacines bei kibernetines atakas, darys įtaką operacijoms ir prieš Lietuvą, nes kitąmet vyks prezidento, savivaldybių, Europos Parlamento ir merų rinkimai.

Tam gali būti panaudota Rusijos archyvuose esanti įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose.

VSD vadovas neatmeta, kad Kremlius gali siekti, jog rinkimuose dalyvautų jo remiami ir palankūs kandidatai. Neatmetama, jog tai galėtų būti ir sovietmečiu Lietuvoje veikę slaptieji KGB agentai. Dalis jų nuslėpė savo praeitį, dirba valstybės institucijose, o pasukę į politiką, apie savo bendradarbiavimą su KGB neinformuoja savo rinkėjų.

„Liustracijos procesas Lietuvoje nebuvo pakankamai sklandus, tai iš principo yra labai sudėtinga, todėl, kad daug bylų buvo išvežta į Rusiją, ir iš principo lieka tam tikrų nežinomųjų, kurių mes šią dieną turbūt nelabai galėtumėme ir kontroliuoti todėl, kad tiesiog nežinome, kiek Rusijoje yra dar medžiagos likę, ir kokie žmonės gali būti šantažuojami“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

Skaičiuojama, kad pokariu Lietuvoje iš viso užverbuota apie 100 tūkst. žmonių, 1990 m. su sovietų slaptąja tarnyba bendradarbiavo maždaug 6 tūkst., iš jų tik maždaug 1,5 tūkst. atėjo prisipažinti Lietuvos saugumui. Jų praeitis prilyginta valstybės paslapčiai, jų apsaugą garantavo Lietuvos valstybė.

Verbuoja, šantažuoja, spaudžia teikti informaciją ir naudojasi tais pažeidžiamumais. Tiesa, jie nežino ar tie žmonės yra liustravęsi, ar jie yra prisipažinę, tačiau tokie bandymai yra nuolatos fiksuojami.

Dabar, praėjus 27 metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, niekas negali žinoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis prie tokio sovietų saugumo užverbuoto agento prieis žmonės iš Maskvos Lubiankos, kur veikė KGB, o šiuo metu – jo įpėdinė Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FST. Jos archyvuose Uljanovske ir kitur saugomos KGB užverbuotų lietuvių bylos.

„Verbuoja, šantažuoja, spaudžia teikti informaciją ir naudojasi tais pažeidžiamumais. Tiesa, jie nežino ar tie žmonės yra liustravęsi, ar jie yra prisipažinę, tačiau tokie bandymai yra nuolatos fiksuojami“, – kalbėjo VSD Strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Katkuvienė.

Sovietmečio disidentas Andrius Tučkus, ne kartą tardytas KGB rūmuose sako, kad kiekvienas ir sovietmečiu, ir dabar turi apsisprendimo laisvę

„Jie bando ateiti visada, kai žmogus ko nors nori, siekia. Tada jie arba užkerta kelią arba neužkerta kelio. Tai sakykim, man visada būdavo vis su tais mokslais aukštojoje mokykloje. Bet yra pasirinkimas, vėlgi, žmogaus laisva valia. Jeigu tu pasirenki draugystę su šėtonu, na, tai tada atitinkamai pats esi toks“, – teigė A. Tučkus.

Dar mokykloje atlaikęs ne vieną bandymą būti užverbuotas, dabar A. Tučkus siūlo vienintelį gerai išbandytą būdą apsiginti.

„Paprastas dalykas: tie kurie išsiliustravo ir, jei atėjo koks Jonas, Petras ar Vasia koks jį vėl judinti, turi pranešti VSD ir viskas. Baigtas klausimas. Viešumas“, – sakė sovietmečio disidentas.

KGB dokumentus tyrinėjanti Genocido tyrimo centro istorikė Kristina Burinskaitė pabrėžia, kad savo noru bendradarbiauti sutikdavo retas, dažniausiai KGB palauždavo psichologiškai.

„KGB prieš užmegzdama kontaktą su asmeniu tyrinėjo jo asmenybę, jo šeimą, šeimos praeitį, jo paties praeitį, silpnybes. Ieškoma to momento, kuriuo galima pasinaudoti jį pritraukti, priversti bendradarbiauti“, – pasakojo LGRTC vyr. istorikė dr. K. Burinskaitė.

Valstybės saugumas neatskleidžia metodų, kuriais šiuo metu yra palaužiami Lietuvos piliečiai, ar dėl tėvų, giminių praeities yra bandoma verbuoti jau po 1990 m. gimusią kartą.

Taip pat mes turime suvokti, kad rusams ne tiek svarbu turėti asmenį, kuris laimi, arba politinę jėgą, kuri laimi, kiek svarbu įtakoti tas kryptis, kuriose daugiausiai galios ir yra realizuojama.

Prieš dvejus metus už šnipinėjimą nuteistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrėjus Ošurkovas net penkerius metus teikė duomenis Baltarusijos karinei žvalgybai apie Lietuvos kariuomenę, specialiąsias pajėgas, ieškojo Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų, tinkamų verbuoti kandidatų. Valstybės saugumas nustatė, kad A. Ošurkovą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims, už šnipinėjimą jam buvo mokamas atlygis.

Priesaiką sulaužiusį Lietuvos karį teisme gynė jo tėvo brolis, tai yra dėdė Viktoras Ošurkovas, iki pat 1991 m. pučo dirbęs LTSR prokuratūroje Sniečkuje.

Mūsų šaltinių teigimu, V. Ošurkovas drauge su kolegomis iš Maskvos tyrė kruvinuosius sausio įvykius – rinko įrodymus, kad „savi šaudė į savus“. Mes norėjome paklausti dabar advokato paslaugas Visagine teikiančio V. Ošurkovo, ar jo praeities faktai galėjo būti panaudoti verbuojant sūnėną, tačiau V. Ošurkovas kalbėti atsisakė

„Oi, gerbiama ponia, rytoj Velykos, apie ką man su jumis kalbėti?“ – telefonu kalbėjo advokatas V. Ošurkovas, o paklaustas, iki kurių metų dirbo LTSR prokuratūroje, baigė pokalbį žodžiais: „Jūs sakote nesąmones. Viso gero“.

Šis pavyzdys liudija tai, apie ką ne kartą įspėjo Lietuvos saugumo tarnybos: buvusio sovietų KGB įpėdiniai Rusijoje ir Baltarusijoje savo įpročių nekeičia, gali rinkti informaciją apie artimųjų praeitį arba šiuo metu asmens vykdomus įstatymų pažeidimus, o surinktą kompromituojančią informaciją naudoti siekiant palaužti Lietuvos pilietį, priversti dirbti priešiškos valstybės naudai.

Valstybės saugumas įspėja, kad ateinančiais metais per vyksiančius prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus gali būti vykdomos informacinės ir kibernetinės atakos, gali būti „pažadinta“ ir šiuo metu „snaudžianti“ KGB agentūra.

Profesorius Lauras Bielinis sako, kad tai neturėtų stebinti – Lietuva Kremliaus akyse niekuo nesiskiria nuo kaimynų.

„Aš nemanau, kad jie turi savo kandidatą arba atras savo kandidatą, bet sujaukti tą žaidimą visada bus galimybių. Taip pat mes turime suvokti, kad rusams ne tiek svarbu turėti asmenį, kuris laimi, arba politinę jėgą, kuri laimi, kiek svarbu įtakoti tas kryptis, kuriose daugiausiai galios ir yra realizuojama. Todėl neužmirškime, prieš prezidento rinkimus įvyks savivaldos rinkimai, ir čia taip pat mes turime stebėti ar neįvyks toks dalykas, kad ims dominuoti tam tikros politinės jėgos, kurios tikrai nėra lojalios Lietuvos valstybei“, – sakė dr. L. Bielinis.

Opozicija siūlė tirti padėtį žemės ūkyje, paaiškėjus, kad valstiečių žaliųjų lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojasi politiko artimiesiems priklausančiais žemės plotais. Opozicija įtaria, kad galbūt apeinama įstatymo nustatyta riba, leidžianti asmeniui įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.

O valdantieji ir jiems prijaučiantys reikalauja pradėti parlamentinį tyrimą, kuris atsakytų,  ar per pasaulinę finansų krizę konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybė nepadarė žalos valstybei, skolindamasi  iš komercinių bankų, o ne iš TVF.  Reikalaujama ištirti  tuometinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir  Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Kol kas abi bylos nebaigtos, du komitetai – Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų – turi pasiūlyti sprendimus, ar lemta atsirasti dar dviem komisijoms.

Parlamente prasidėjusias batalijas neigiamai vertina tiek socialdemokratas Gediminas Kirkilas, tiek iš jo krizės išvakarėse valstybės vairą perėmęs konservatorius Andrius Kubilius.

„Aš nelabai manau, kad Seimui labai tinka toks, sakyčiau, archeologinis darbas ieškoti, kas vyko prieš 10 metų, ir ypač, kad tai reikalauja labai specifinių žinių“, – sakė 2008–2012 m. ministras pirmininkas S. Kubilius.

„Aš apskritai prieš visas tas komisijas. Tų komisijų pobūdis yra toks grynai propagandinis: visiems pasipliekt, pasišnekėt, o rezultatas...“, – kalbėjo 2006–2008 m. ministras pirmininkas G. Kirkilas.

Premjeras Saulius Skvernelis suformuluotus klausimus parlamentiniam tyrimui dėl Andriaus Kubiliaus vyriausybės skolinimosi vertina kritiškai

„Jokių „Kubiliaus komisijų“ būti negali. Negali būti jokių personalijų ir kažkokių tyrimų arba vertinimų. Mes turime surasti ir išsiaiškinti tas priežastis, kurios įtakojo galimai ir pačią krizę ir po to pasekmes, kad ateityje galėtume išvengti“, – teigė S. Skvernelis.

Šitos komisijos idėja sklando jau 4 mėnesius, šią savaitę Seimas sugebėjo paskirti Biudžeto ir finansų komitetui, kuriam pavesta teikti pagrindinę išvadą Seimui, ar tokia komisija reikalinga.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas anksčiau yra sakęs, kad tyrimas būtų perteklinis, nes Biudžeto ir finansų komitetas jau yra pavedęs šiemet Valstybės kontrolei atlikti valstybės skolinimosi 2009–2010 metais auditą.  Nepaisant to, vadinamosios „Kubiliaus-Šimonytės“ tyrimo vežimas stumiamas į priekį.

Opozicija įsitikinusi, kad šita komisija – atsakas į jų reikalavimą sudaryti komisiją ir ištirti „nerimą keliančią padėtį žemės ūkyje“. Pagrindinė tyrimo tema – išsiaiškinti kas Lietuvoje valdo daugiau nei pusę tūkstančio ha žemės. Opozicija surašė beveik 30 klausimų, susijusių su žemės įsigijimu, vekselių naudojimu žemės ūkyje, į Lietuvą iš trečiųjų šalių importuojamų trąšų pardavimu.

Tačiau tokiam tyrimui nepritarė valstiečių žaliųjų vadovaujami Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų komitetai.

„Yra pradėta visa eilė tyrimų, tai aš manau, kad mes tiesiog vertindami Seimo narį ar su juo susijusias įmones turėtumėm sulaukti tų tyrimų pabaigos. Na ir tada daryti atitinkamas išvadas“, – sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Ar komisija reikalinga, pavesta aiškintis Kaimo reikalų komitetui, kuris jau siūlė tokio tyrimo atsisakyti. Opozicijos atstovai grasina skųstis Seimo etikos sargams.

„Kaimo reikalų komiteto absoliuti dauguma – valstiečių žaliųjų atstovai – vienas dalykas. Antras dalykas – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas buvo Žemės ūkio rūmų primininkas, B. Markauskas irgi buvo Žemės ūkio rūmų pirmininkas, plius Kaimo reikalų komitete yra ūkininkai, kurie valdo žemės ūkio bendroves ir kitas  bendroves, kurios prekiauja ir trąšomis, ir technika, ir traktoriais, ir grūdais, ir sėklomis. Tai klausimas gaunasi taip, kad patys valstiečiai tiria savo veiklą. Na kur jūs esat matę normalioj demokratinėj valstybėj?“ – stebėjosi Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis.

„Nagrinės žmonės, kurie truputį supranta apie ką šneka, net ne truputį ūkininkai supranta, o gerai supranta“, – teigė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Socialdemokratų partijos narys, politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad valstiečiai žalieji, eidami į rinkimus, žadėjo vykdyti visiškai naują politiką, demonstruoti naujus profesionalumo standartus, vykdyti reformas ir kadencijos pradžioje buvo bandymų jas pradėti. Tačiau, anot politologo, tai įmanoma, tik užsitikrinus opozicijos palaikymą. Todėl priešprieša, panaudojant laikinųjų tyrimo komisijų įrankį, nieko gero nežada ateities darbams.

„Jeigu parlamentas, parlamento komitetai užsiima ne konkrečių įstatymų įgyvendinimu, o tarkime, retrospektyviniu tyrimu nagrinėjant kaip žemės ūkis, pavyzdžiui, buvo formuojamas, vystėsi ir tiktai iki 2016 m., tai yra iki valstiečių žaliųjų atėjimo, bet ne šių laikų įvykiai analizuojami ir ką padaryti, kad visgi galų gale tie įstatymai būtų įgyvendinti, tai iš tikrųjų yra parlamentinio darbo brokas“, – sakė  VU TSPMI docentas dr. L. Gudžinskas.

Anot buvusio premjero A. Kubiliaus patarėjo, konservatoriaus Virginijaus Valentinavičiaus, situaciją žemės ūkyje parlamentas privalėjo taisyti jau seniai, ir tai – didelė politikų skola kaimuose skurstantiems smulkiesiems žemdirbiams. Nėra normalu, kai 5 proc. stambiųjų  žemvaldžių gauna liūto dalį – vos ne 90 proc. europinės paramos.

„Tai galinga interesų grupė, kuri jau daugelį metų pajėgia susirikiuoti sau įstatymus ir susikurti sau itin palankią privilegijuotą padėtį mokesčių prasme ir įtakos politiniams sprendimams prasme. Todėl valdančioji dauguma turi visas galimybes blokuoti šitą komisiją arba ją sukarikatūrinti, kitaip tariant, paversti ją komisija kaip Landsbergis sugriovė kolūkius. Kita kliūtis, kurią aš matau, tai yra ribotos opozicijos galimybės artikuliuoti rimtus tikslus komisijos. Kaip epizodas su ankstyvais rinkimais parodė, kad Tėvynės sąjungos lyderiui G. Landsbergiui trūksta paprasčiausiai gebėjimo gerai artikuliuoti, kodėl tų rinkimų reikia“, – kalbėjo M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas doc. dr. V. Valentinavičius.