„Smagu džiugiomis nuotaikomis ir naujienomis susitikti prieš šv. Kalėdas, – spaudos konferenciją pradėjo P. Motiejūnas. – Šito tikslo siekėme nuo arenos atidarymo. Kaip „Žalgirio“ organizacija svajojome surengti finalo ketvertą, bet patys vieni jo būtume nepadarę ir nepadarytume. Dėkui Kauno miesto savivaldybei ir visai komandai, kad patikėjo šiuo projektu ir to mūsų bendro darbo dėka turime tokią žinią.“

„To darbo dabar bus dar daugiau, bet kai „Žalgiris“ atėjo su idėja ir tikėdami, kad realu kitąmet turėti finalo ketvertą Kaune, tai miestas vienareikšmiškai pasakė, kad bus „Žalgirio“ pusėje, – sakė Kauno miesto vicemeras A. Palionis. – Norėjome sukurti šventę tiek mieste, tiek visoje Lietuvoje. Džiaugiamės, kad tuos darbus, kurių buvo nemažai, „Žalgiris“ padarė ir šiandien džiaugiamės rezultatu.“

Su Kauno miesto gimtadieniu sutampantis gegužės 19-21 dienomis vyksiantis Eurolygos finalo ketvertas savivaldybei kainuos 1,5 mln. eurų.

Iš pradžių P. Motiejūnas kalbėjo apie didesnį reikiamą pinigų kiekį Eurolygai, tačiau galiausiai buvo išsitekta su gerokai mažesne suma.

„Sunkiausia buvo surasti finansavimą. Atsimenate iš pat pradžių, kad vien tik miestui pradinė suma buvo daug didesnė nei dabartinė. Ji buvo beveik dvigubai didesnė ir mes norėjome ją dalinti, išsiuntėme prašymus į Vyriausybę, nes žinome, kad viskas vyks ne tik Kaune, – dėstė P. Motiejūnas. – Tai – Lietuvos šventė. Su savivaldybe sutarėme, bet su kita puse viskas strigo, bet aplinkybės taip pat susidėliojo, kad užteko tokios sumos. Kalbant apie pajamas, iš bilietų parduotų grįžta PVM mokestis. Taip pat atvykstantys turistai, tad ta 1,5 mln. suma jau bus vien iš to padengta į valstybės biudžetą. Viešbučiai Kaune jau užrezervuoti, vienas viešbutis VIP svečiams rezervuotas jau ir Vilniuje. O dar daug gyvens aplink Kauną, tikimės didelio kiekio turistų, aišku, tai priklausys, kokios komandos išeis į finalo ketvertą, bet nauda finansinė tikrai bus.“

P. Motiejūnas taip pat pridėjo, kad klubui ar arenai finansinės tiesioginės naudos iš to nebus jokios, o vicemeras A. Palionis pridėjo, kad skiriami pinigai bus naudojami iš 2023 m. miesto biudžeto.

Norėjome sukurti šventę tiek mieste, tiek visoje Lietuvoje.

– Kiek maždaug sirgaliams finalo ketverto metu bus palikta vietų arenoje?

– Skaičiavome, kad apie 8,5 tūkst. Dalis arenos vietų atitenka žurnalistams, kita dalis VIP svečiams ir dar viena dalis komandoms bus rezervuota, kurios pateks į finalo ketvertą. 8,5 tūkst. bilietų tikrai bus paleista į prekyba, o jei bus bilietų, kurių neišnaudos į ketvertą patekusios komandos, jie bus pridėti į prekybą.

– Kokio preliminariai skaičiaus sirgalių iš užsienio tikitės Kaune?

– Priklausys nuo patekusių komandų. Viršuje – turkai, graikai ir jie, be abejo, tikisi, kad jų komandos išeis į finalo ketvertą. Jie turėtų būti pirmi, kurie puls pirkti bilietus. Šitas turnyras tikrai nėra orientuotas į Lietuvos publiką, nes kainos – didelės.

– Dabar, kai jau oficialiai aišku, kad finalo ketvertas Kaune, ar nekyla minčių stiprintis?

– Netikime tokiais pinigų metimais ir statymų ant kažko. Per daug rizikingas šitas žaidimas. Orientuojamės surengti puikų renginį ir padaryti šventę kauniečiams ir miesto svečiams. Komandos rezultatai neturi nieko bendro su tuo.

– Sakėte, kad dabar laukia daug darbo su Eurolyga. Kokie tolimesni veiksmai?

– Viską sudėlioti nuo A iki Z. Bus fanų zona, kur laukia daug veiksmo, jaunimo turnyras... Visos detalės. Sudėliojome griaučius ir einame į detales.

– Dabar didėja „Žalgirio“ matomumas visoje Europoje. Galbūt tai gali padėti pritraukti naujus rėmėjus?

– Norėtųsi. (juokiasi) Žiūrint į skaičius, kuriuos Eurolyga siunčia, kiek tai prideda šaliai turnyras, skaičiuojasi dešimtimis milijonų eurų. Kalbant apie žinomumą, matomumą. Vis tiek 100 šalių transliuos. Tai yra Kaunas, tai yra Lietuva, mes bandysime prie to prisidėti, bet neturime kažkokių reklaminių pozicijų tam, kad galėtume siūlyti partneriams. Tai – ne toks turnyras.

– Kad ir kaip sunkiai skamba, vis tiek tyliai turbūt pasvajojate „Žalgirį“ pamatyti namų finalo ketverte. Sakote, kad papildymo neieškosite, bet jei viskas eis teigiama linkme ir atsiras tikrai geras variantas, kuris matysite, kad sustiprintų komandą. Keistų tai požiūrį į sudėties papildymą?

– Aš visada svajoju apie finalo ketvertą su komanda. Mes visi tai darome, čia svajonė. (juokiasi) Kiekvienais metais, jeigu matome, kad nedaug trūksta ir atsiranda tinkamų žaidėjų ir esame pajėgūs tai padaryti, visada tai darysime. Eurolygos finalo ketvertas Kaune tikrai nebus išimtis.

– Labai smagu dėl miesto ir „Žalgirio“, bet tai taip pat gali būti svajonių triumfas Šarūnui Jasikevičiui gimtajame mieste pirmą kartą kaip treneriui. Galbūt apie tai juokais jau persimetėte keliais žodžiais su Š. Jasikevičiumi?

– Esame kalbėję. Faktas, kad visi lietuviai to norėtų ir linkėtų Šarui, be kalbų. Tokia graži šventė būtų, kaip Leo Messi pergalė pasaulio čempionate, ko trūko, taip ir Šaro pergalė Eurolygoje, ko jis neturi kaip treneris ir tai įvyktų Kaune. Kaip iš kokios fantastinės knygos.

– Apskritai, „Žalgirio“ sezono startas – viršija, pateisina ar nesiekia lūkesčių?

– Pateisina. Visi džiaugiamės po pergalės prieš Madridą. Visada norime daugiau, jūs čia kalbate apie finalo ketvertus, pridedate minčių į galvą ir tada svaigstame. Einame žingsnis po žingsnio. Kai pralaimėjome „Crvena Zvezda“, buvau labai nusivylęs, po Madrido vėl laimingi. Kiekvienas rungtynes einame, kaunamės ir pernelyg toli nežiūrime.

– Dabar buvo vienas po kito soldoutai. Ar tai kažkiek viršija numatyto biudžeto projekciją?

– Ne, sezono pradžioje iškėlėme ambicingus tikslus su bilietų pardavimais. Kol kas tuos tikslus vykdome. Kas galėtų ženkliai viršyti, tai patekimas į aštuonetą. Kol kas skaičiai tokie optimistiniai, bet kas spekuliuoja, kad čia gauname šimtais tūkstančių ar milijonų daugiau, tai tikrai to nėra.

– Sakėte, kad nežinote, ar dar kada vyks Kaune Eurolygos finalo ketvertas. Apskritai, kokia yra naujos Eurolygos valdžios pozicija dėl šio formato?

– Niekas nekalba apie kitą formatą. Finalo ketverto organizavimas lygai yra pelningas, iš to uždirba pati Eurolyga. Dėl ko sakau, kad galbūt paskutinis finalo ketvertas Kaune, tai nauja valdžia žiūri į didžiąsias rinkas. Nori daryti ten, kur didesnės rinkos, daugiau naudos rėmėjams. Mes turime pripažinti, kad esame mažas marketas. Kalbama, kad finalo ketvertai gali vykti ten, kur nėra komandų, gal net kituose žemynuose.

Prieš laukiantį iššūkį „Žalgirio“ varininkas Kazys Maksvytis dar nežinojo, ar rytoj į rikiuotę grįš sergantys Mantas Kalnietis ir Ignas Brazdeikis.

„Mano žiniomis, geresnėje situacijoje dėl grįžimo yra Mantas Kalnietis, – spaudos konferencijoje sakė Maksvytis. – Jis jaučiasi šiek tiek geriau. Dar turės gydytojas galutinį žodį tarti. Rytoj reaguosime, ar jau įtrauksime vieną ar du žmones, ar žaisime ta pačia sudėtimi, kaip ir Belgrade.“

Kalbėdamas apie „Real“ iššūkį Maksvytis negailėjo pagyrimų varžovams ir išskyrė milžino Walterio Tavareso faktorių.

„Dviguba savaitė. Tiek „Real“, tiek mums nėra daug laiko pasiruošti rungtynėms, – kalbėjo Maksvytis. – Puolime jie yra labai talentinga komanda ir nežinai kiekvienas rungtynes, kuris žaidėjas iššaus. Gynyboje visas skyles uždangsto Tavaresas po krepšiu, kai gynėjai gal per daug rizikuoja ir siunčia viską į baudos aikštelę.

Pirmiausia, reikia bandyti pristabdyti jų puolimą ir stengtis nuspėti, kurie žaidėjai bus pavojingiausi rungtynių dieną. O patys puolime turėsime pasukti galvą, kaip ištraukti aukščiau Tavaresą, kaip jį atakuoti.“

– Treneri, mačas Belgrade kokybes prasme buvo geresnis negu rungtynės pastarosiomis savaitėmis, bet buvo patirtas skaudus pralaimėjimas. Tokios rungtynės psicholoinę komandos būseną pakėlė ar atvirkščiai – numušė?

– Manau, kad pakelia. Be abejo, visapusiškai džiaugtis negalime, nes pralaimėjome, bet bendrai iš tos situacijos, kurią turėjome, kontekste yra daugiau teigiamų dalykų. Gerai laikėmės žaidimo plano. Tikiuosi, kad užteks paros atsistatyti ir demonstruosime tokią pačią kokybę.

– Kaip ir jūs, Chusas Mateo yra naujo Eurolygos formato naujokas vyr. trenerio pozicijoje. Kokį įspūdį palieka jo idėjos ir ar kažkas ryškiai pasikeitė po Pablo Laso?

– Ryškių pasikeitimų nėra, nes išlikęs branduolys ir tas pats treneris dirbo asistentu. Daug yra likusių tų pačių minčių tiek puolime, tiek gynyboje. Tik keli žaidėjai pasikeitė.

– Teigėte, kad lengviau ruoštis prieš sistemines komandas. Kaip yra su „Real“?

– Nėra pati lengviausia komanda, prieš kurią ruoštis. Daug puolime situacijų, daug improvizacijos. Bent prieš rungtynes atrodo, kad prieš „Real“ yra sunkiau ruoštis. Jie paprasčiausiai turi daugiau derinių.

– „Real“ visose pozicijose turi lygiaverčius krepšininkus. Ar yra žaidėjų, kurių labiau prisibijote ir dedate akcentą?

– Kaip jau minėjau, pagrindinis yra Tavaresas. Nemažai jų žaidimą pagyvina Džananas Musa, dėl kurio daugelis prieš sezoną bijojome, ar jis nepradings žvaigždžių komandoje su savo žaidimu. Dabar po traumos grįžęs dominuojantis žaidėjas Guerchonas Yabusele, kuris puikiai žaidė Europos čempionate. Lygiavertė sudėtis, gynėjų grandyje yra grįžęs Nigelas Williamsas-Gossas, turi didesnę rotaciją. Netektis yra Gabrielio Decko, kuris prideda fiziškumo, tai gal čia jų pozicija kažkiek apsinuogino, bet yra kiti žaidėjai.

– Kuo skiriasi rinktinės Musa ir „Real“ Musa?

– Čia yra kiti žaidėjai aplink jį, talentingesni. Jis žaidžia tą patį, su pasitikėjimu. Musa yra daugiau talentingas puolime nei gynyboje. Prieš sezoną buvau pesimistas, kaip jis įsipaišys į „Real“ žvaigždyną, bet matome, kaip jis žaidžia. Turi didelį vaidmenį.

– Belgrade pagrindiniai žaidėjai gavo didelį krūvį. Ar nebijote, kad gali pritrūkti jėgų prieš ilgą „Real“ rotaciją?

– Žiūrėsime, kaip seksis. Pagavome azartą, bandėme laikytis rungtynėse iki galo. Daugiausiai minučių gavo Keenanas Evansas, Edgaras Ulanovas ir Rolands Šmits. Bandysime žiūrėti, kaip jie atsistatys, blogiausiu atveju, turime kitus žaidėjus, kurie yra šviežesni.

– Apskritai, dviguba Eurolygos savaitė, rungtynės po rungtynių, konferencija po konferencijos. Kaip jums pačiam sekasi tvarkytis su tokiu krūviu?
– Nieko kito nebelieka. Rungtynės, poilsio diena, trumpa rungtynių analizė. Greitai peržiūrime varžovų bent porą rungtynių, skautai yra surinkę informaciją apie „Real“ ir tai supaprastina pasiruošimą. Ir eini toliau.

– Atsiras laiko futbolui šiandien vakare?
– Visų pirma, reikia pasibaigti savo darbus, bet turbūt iki to laiko apsidirbsime ir kad visai nenuvažiuotų stogas, turbūt reikės atsipalaiduoti ir pažiūrėti rungtynes.

Po praėjusio sezono „Maccabi“ kardinaliai pakeitė sudėtį, neišsaugojo nė vieno užsieniečio, biudžetą padidino 40 procentų (iki 25,7 mln. eurų) ir įsigijo Lietuvos rinktinės skriaudėją – Lorenzo Browną.

Be to, „Maccabi“ į rungtynes su „Žalgiriu“ pardavė visus bilietus.

Antradienį Kauno „Žalgiris“ surengė spaudos konferenciją, kurioje Kazys Maksvytis papasakojo apie Eurolygos startą.

„Įdomi pradžia, įdomus startas. Laukia sunkus varžovas, ypatingai dėl to, kad žaisime išvykoje, parduoti visi bilietai, todėl rungtyniausime labai triukšmingoje atmosferoje. Iš vienos pusės – mes dėl tokių emocijų ir sportuojame, iš kitos pusės – bus labai sunku, – kalbėjo K. Maksvytis. – Iš praėjusio sezono „Maccabi“ liko tik 3–4 žaidėjai, pasikeitė visi legionieriai. Biudžetas padidėjo. Vien Lorenzo Browno įsigijimas daug ką pasako. Laukia stipri komanda ir bus nelengva.“

– Treneri, kokia yra Lorenzo Browno įtaka „Maccabi“ žaidime?

– Jis šiek tiek vėliau prisijungė prie komandos, bet jau sužaidė kelias rungtynes. Teko jį matyti ir anksčiau, kai jis žaidė Rusijoje, Kazanės UNIKS. Toks vaizdas, kad jis kiekvieną sezoną kažko prideda, ypatingai po šios vasaros yra daug pridėjęs. Turbūt jo branda auga kaip ant mielių. Pirmose „Maccabi“ rungtynėse jaučiasi jo solidumas, užtikrintumas veiksmuose, kurį jis atsinešė iš Europos čempionato.

– „Maccabi“ pasipildė būriu talentingų gynėjų, kurie mėgsta patys laikyti kamuolį savo rankose. Kokį įspūdį sezono starte palieka „Maccabi“ žaidimas ir kaip jiems sekasi dalintis kamuoliu?

– Kaip ir visada, jų žaidimas labai priklausomas nuo legionierių, jie turi net 8 amerikiečius, jeigu nesuklysiu. Labai fiziškas žaidimas su daug improvizacijos, su daug laisvės, ką mėgsta legionieriai. Bus labai svarbu ne tik tai, kaip patys žaisime, bet ir kaip stabdysime jų greitą puolimą, kaip nubrauksime jų lengvus taškus. Pagrindinis tikslas bus juos priversti žaisti penki prieš penkis.

Tokių stiprių varžovų dar neturėjome, tad pirmasis krikštas – visada įdomus.

– Pernai treniravote Joshą Nebo, o dabar prieš jį žaisite. Ar jo vaidmuo „Maccabi“ komandoje pasikeitė?

– Kažkas panašaus – žaidžia išnaudodamas savo atletiškumą, ypač tada, kai žaidžia su Lorenzo Brownu ar Wade'u Baldwinu. Jam dėl to rankos yra dar laisvesnės – bėga į greitą puolimą, laukia kamuolio užmetimų virš krepšio.

– Ar įmanoma iš anksto pasiruošti triukšmingam „Maccabi“ arenos sutikimui? Galbūt ten žaidęs Keenanas Evansas turi patarimų?

– Yra tekę girdėti, kad kitos komandos naudoja specialias garso kolonėles, kad priprastų žaisti triukšme. Ne tik neįmanoma girdėti žaidėjų, bet kartais negirdi ir to, ką pats sakai. Svarbu nesutrikti ir išlaikyti šaltą protą. Visų pirma reikės nepralaimėti sau.

– Kas kelia nerimo prieš Eurolygos sezono startą?

– Tokių stiprių varžovų dar neturėjome, tad pirmasis krikštas – visada įdomus. Įdomu, kaip atlaikysime atletiškumą, kaip išpildysime savo užduotis. Toks vaizdas, kad šiemet komanda yra gana darbšti, pareigingai daro nurodymus. Pažiūrėsime, ar to užteks, ar nepritrūks lyderystės ir improvizacijos.

– Sugrįžtate į kitokią, sustiprėjusią Eurolygą. Ar asmeniškai jaučiate jaudulį?

– Be abejo. Įdomu varžytis geriausioje Europos lygoje, ypatingai su mūsų gana lietuviška sudėtimi, šiemet turime tik 4 legionierius, jeigu Igno Brazdeikio nevadiname legionieriumi. Turime vieną laisvą legionieriaus vietą, bet nusprendėme duoti šansą lietuviams – Tomui Dimšai ar Doviui Giedraičiui, kuris grįš po traumos.

– Ar sveikatos problemų nėra komandoje?

– Tikiuosi, kad ne, kažkiek yra sunegalavęs Arnas Butkevičius. Tikiuosi, kad jis iki rungtynių atsistatys.

– Kaip atrodo bendras Eurolygos lygis?

– Manau, kaip ir jūsų dauguma, tikėjausi, kad Eurolyga susilpnės, nes lyga neteko turtingų ir stiprių rusų komandų, bet įvyko priešingai. Galima ant pirštų suskaičiuoti, kiek Eurolygos žaidėjų liko Rusijoje, o ten nelikę žaidėjai pasiskirstė į kitas komandas. Man toks vaizdas, kad Eurolyga sustiprėjo.

Toliau Lietuvos rinktinėje olimpiniame cikle dirbsiantis K. Maksvytis jau kitą vasarą pasaulio čempionate tikisi reabilituotis.

„Buvo daug visokių manipuliacijų, kaip toliau klostysis reikalai, turėjome sunkią vasarą, įdomų, bet blogai pasibaigusį čempionatą, – pirmadienį „Krepšinio namuose“ surengtoje spaudos konferencijoje pradėjo K. Maksvytis. – Aš, kaip vyr. treneris, rezultatą vertinu blogai, bet kadangi turiu federacijos ir žaidėjų palaikymą, sutarėme toliau tęsti darbus.

Be abejo, visi klausia, kas prisiima atsakomybę. Federacija suteikė geriausias sąlygas sportuoti, turėjau gerus asistentus. Galutinius sprendimus priiminėjau aš, tad didžiausią atsakomybę reikia prisiimti man dėl Europos čempionato, bet tęsiame darbus ir bandysime pasiekti geresnius rezultatus.“

K. Maksvytis po Europos čempionato turėjo dvejonių dėl savo ateities rinktinėje, bet aplinkos pasitikėjimas paskatino pratęsti darbus nacionalinėje komandoje.

„Pats žaidimas buvo neblogas, buvo gera chemija su žaidėjais ir treneriais. Ji tokia ir išliko, bet rezultatas – blogas. Mums priskyrė 15 vietą, mes dėl jos nekovojome, galbūt ji būtų kitokia, bet faktas, kad bet koks rezultatas, nepatekus į ketvertą, būtų vertinamas blogai, – dėstė K. Maksvytis. – Jei būtų buvęs bent vienas prieštaravimas iš federacijos, trenerių ar žaidėjų, galbūt būčiau priėmęs sprendimą pasitraukti. Šiek tiek apsiraminome ir tęsiame darbus toliau.“

– Kokios išvados buvo padarytos po Europos čempionato? – žurnalistai paklausė K. Maksvyčio.

– Kad ir kaip banguotai pradėjome čempionatą, viskas susideda į lemiamas rungtynes. Per daug panašių rungtynių. Laikėmės su stipriausiomis rinktinėmis, turėjome pranašumą, bet nesugebėdavome uždaryti rungtynių. Tai viena blogo rezultato priežasčių – rungtynių valdymas. Žaidėjai yra tokie, kokie yra, labiausiai kentėjo mūsų gynyba ir čia ateityje reikėtų daryti daugiausiai korekcijų.

– Iškart po Europos čempionato prisijungėte prie Kauno „Žalgirio“. Ar jau spėjote suprasti krūvio dydį sezono metu, dirbant Eurolygos klube ir tuo pat metu rinktinėje?

– Buvome su federacijos vadovais sutarę, kad languose fiziškai negalėsiu dirbti, taip pat ir klubas neišleidžia. Turime stiprų trenerių štabą, pasitikiu tiek Kęstu (Kemzūra), tiek kitais. Manau, kad jie susitvarkys, o vasarą vėl suvienysime jėgas ir sieksime bendro tikslo. Tą krūvį pasidalinsime.

– Dėl langų, atrodo, kad FIBA bando taikytis ir teoriškai „Žalgirio“ žaidėjai galėtų sužaisti rinktinėje abejas rungtynes. Ar „Žalgiris“ čia žada keisti savo poziciją ir išleisti žaidėjus į rinktinę?

– Iš tikrųjų, tas klausimas dar nėra aptartas. Dėl pirmų rungtynių – labai mažai šansų, dėl antrų – yra variantų, bet tas klausimas dar nėra aptartas.

– Ar tikitės kitus Eurolygos lietuvius pamatyti artimiausiame lange?

– Nelabai tikiuosi. Pernai tik vienintelis Mindaugas Kuzminskas prisijungė ir tai nebuvo lengva.

Žalgiriečiai 85:70 įveikė „Šiaulių-7bet“ ir atsidūrė per pergalę nuo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos ir penktadienį gali užbaigti sezoną Šiauliuose, o tai reikštų ir Jankio įspūdingos karjeros pabaigą.

Jankūnas aikštėje praleido 19 minučių, pelnė 4 taškus, atkovojo 4 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, perėmė kamuolį, išrašė 2 blokus ir surinko 12 naudingumo balų, o rungtynių pabaigoje klubo legenda net susigraudino, kuomet specialiai jo išlydėtuvėms buvo paprašyta minutės pertraukėlė.

„Ar reikia to komentaro? Rimtai?“ – tik atėjęs į spaudos konferenciją juokavo Jankūnas. – Daug emocijų, kažkaip atrodo, kad nustūmiau jas į šalį, bet tas filmukas sukėlė emocijas. Visi draugai, pažįstami, vaikai. Tai iš tikrųjų jaudina. Atrodo, kad buvau pasiruošęs. Šnekėjome, kad galbūt paskutinės rungtynės „Žalgirio“ arenoje.“

Po pirmųjų bronzinės serijos rungtynių aktyvusis „Žalgirio“ sirgalių būrys „Green White Boys“ pareiškė, jog stabdo savo palaikymą. Po šio pareiškimo jie nevyko į antrąsias serijos išvykos rungtynes Šiauliuose, o trečiosiose atvyko tik į pačią pabaigą.

Gausus būrys GWB grupės fanų prieš ketvirtąjį trečiųjų LKL mažojo finalo rungtynių kėlinį įbėgo į tribūną ir skanduotėmis Pauliui Jankūnui pradėjo kurti triukšmingą atmosferą.

„Laukiau jų, nes nėra paslaptis, kad buvome susitikę pasikalbėti, – apie GWB sakė Jankūnas. – Buvo iškilę tam tikrų problemų. Tai daugiau komunikaciniai dalykai, kur dvi pusės nori to pačio, bet kai mažai šnekasi, tas nesigauna. Tikėjausi, kad viskas labai lengvai išsispręs ir tokių dalykų ateityje nebus. Ačiū jiems, kad jie atėjo. Per pirmus du kėlinius galvojau, ar tikrai neateis. Bet vėliau išgirdau, kai jie pagyvino areną. Ačiū jiems už tą pagarbą, kurią parodė man.“

– Ar GWB pasakė, kad ateisime?

– Nebuvo pasakyta, kad ateisime, bet visą laiką tikiesi, kad įvyks.

– Ar pavyko susivokti, kad tai galimai paskutinės karjeros rungtynės „Žalgirio“ arenoje?

– Pavyko, vis tiek žiūri į tą kalendorių ir matai tą pabaigą. Tai labai lengva su tuo susitaikyti, nes daugiau nebus nieko. Kaip ir sakiau, esu visiškai apsisprendęs ir pasiruošęs tai pabaigai. Aišku, dėl tų vaizdo įrašų užplūsta emocijos, bet tiesiog žinai, kad ateis ta diena ir viskas.

– Ko labiausiai pasiilgsi iš krepšininko karjeros?

– Turbūt rūbinės. Vis tiek tai yra savitas dalykas. Jeigu ir paklausi, kas tai yra, tai aš tau neatsakysiu. Bet tai – tas kasdienis buvimas visų rūbinėje. Viskas, kas vyksta rūbinėje, treniruotėse ir tarp jų. Be abejo, rungtynių adrenalino, tų visų emocijų. Tai nesulyginami dalykai ir jie patys svarbiausi. Yra adrenalinas ir pergalės siekimas, o po to yra tas kasdieninis buvimas tarp žaidėjų, bendravimas su komanda. Ką jau dariau 20 metų.

– Šis sezonas atrodo yra vienas sunkiausių tavo karjeroje, pernai nusprendei pratęsti karjerą. Ar matant tai, kaip viskas susiklostė, nesigaili dėl tokio savo sprendimo?

– Daug kas to klausia. (juokiasi) Nesigailiu, ne visos istorijos turi gražią pabaigą ir reikia su tuo susitikayti. Sezonas buvo toks, koks buvo, nieko nesigailiu, turėjome daug bėdų, stengėmės jas spręsti... Smagu, kad nė su vienu išvykusiu ar atvykusiu sezono metu žaidėju nėra jokių pykčių, išlikome žmonėmis ir profesionalais. Be abejo, apie rezultatus aš nešneku, jie yra nuviliantys. Tiesiog matyt iš aukščiau buvo taip suplanuota, kad šis sezonas bus toks.

– Karjerą „Žalgiryje“ pradėjai pas Antaną Sireiką, ją užbaigsi – prieš jį. Treneris pats susigraudino kalbėdamas apie tave. Kiek apskritai tavo karjeroje yra svarbus Antanas Sireika?

– Tai vienas iš svarbiausių žmonių mano karjeroje. Pirmi žingsniai „Žalgiryje“ buvo žengti jo dėka, atėjau su Antano palaiminimu į aikštelę. Gavau visą pasitikėjimą, kurio kitas treneris jaunam žaidėjui galbūt nebūtų suteikęs. Visą gyvenimą būsiu dėkingas treneriui Antanui, kuris man, jaunam, liaunam, leido žaisti tarp tokių vyrų. Turbūt visi puikiai prisimenate, kokia tuomet buvo aukštaūgių sudėtis „Žalgiryje“, po to ir į vyrų rinktinę pakvietę. Taip, kad jis – vienas svarbiausių žmonių mano karjeroje.

– Sireika pabaigoje paprašė dar vienos minutės pertraukėlės, kad galėtų tave pasikviesti. Ką pasakė treneris į ausį?

– Pasakė, kad labai manimi didžiuojasi ir yra laimingas dėl to, kaip susiklostė mano karjera ir prie to prisidėti. Ne tik prisidėti, bet, kaip aš sakau, būti vienu svarbiausių žmonių karjeros pradžioje. Tiesiog emocionalus pokalbis, prisiminimais pasidalinome ir tiek.

– Pats jau po Eurolygos sezono pabaigos sakei, kad tęsi darbus „Žalgiryje“. Ar pavyko su Pauliumi Motiejūnu išsigryninti laukiančią poziciją klube?

– Nepavyko, nes niekas pozicijos labai stipriai ir negrynino. Suprantame, kad tie dalykai niekur nepabėgs. Laukėme sezono pabaigos, kuri tikrai buvo ne pati lengviausia. Daug įtampų ir tie dalykai, kurie sezono metu gali palaukti, buvo nustumti į priekį. Manau, kad baigsis sezonas, susirinksime ir pasišnekėsime. Niekada su Pauliumi (Motiejūnu) neturėjau problemų ir manau, kad ir šį kartą jų nebus.

– Kaip sakei, ilgai žvalgeisi į kalendorių. Kokių per tą laiką sulaukei patarimų, ką veikti po karjeros pabaigos?

– Turbūt svarbiausias patarimas buvo nenustoti sportuoti, nes tai būtų labai negerai sveikatai, širdžiai ir panašiai. Kažkada, kai jaunas buvau, atsimenu su Tadu Klimavičiumi sakėme, kad po karjeros dvejus metus nieko neveiksime, tiesiog žvejosime ir gamtoje būsime, bet kai suaugi, supranti, jog tai nerealu ir taip niekada nebus. Dabar kaip tik norisi įsijungti į naują veiklą. Žinoma, bus atostogos su šeima, bet atsiradęs vakuumas per porą savaičių bus užpildytas naujais iššūkiais, kurių bus be gale ir juos reiks išmokti.

– O ar teko pačiam dalyvauti susitikime su fanais?

– Taip, teko, bet manau, kad nereikia labai viešinti tų dalykų. Buitiniai daugiau dalykų, vienas kitų nesupratimas, nebuvo didelių dramų. Kaip ir minėjau, per mažai bendravimo yra komandos ir fanų po rungtynių, kad būtų artimesnis ryšys ir nekiltų tokių dalykų. Manau, kad tai išsispręs automatiškai.

– Tai bus pirmas darbas sporto direktoriaus darbo kalendoriuje?

– Nežinau kokiame kalendoriuje, bet, be abejo, bus susitikimų daugiau su fanais. Taip pat ir dėmesio tiek iš mūsų, tiek iš sirgalių.

Pirmajame mažojo finalo susitikime tarp „Žalgirio“ ir „Šiaulių-7bet“ į Nemuno saloje esančią areną susirinko 1316 žiūrovų.

Toks palaikymas reprezentacinei Kauno komandai yra antirekordinis LKL atkrintamosiose „Žalgirio“ arenoje.

Bilietų kainos į pirmąsias mažojo finalo rungtynes prasidėjo nuo 3 eurų.

Iki šiol mažiausiai žiūrovų LKL atkrintamosiose „Žalgirio“ arenoje buvo 2018-ųjų gegužės 12-ąją – 1374. Tuomet kauniečiai žaidė pirmąsias ketvirtfinalio serijos rungtynes su Kėdainių „Nevėžiu“.

Tuomet tai buvo paskutinės Šarūno Jasikevičiaus kariaunos rungtynės prieš Eurolygos finalo ketvertą Belgrade.

Šį sezoną LKL atkrintamosiose namuose „Žalgirį“ buvo palaikę ir mažiau žiūrovų, 1000, tačiau tuomet kauniečiai trečiąjį LKL ketvirtfinalio serijos mačą su Klaipėdos „Neptūnu“ žaidė Garliavos sporto centre.

Daugkartiniai Lietuvos čempionai rungtyniauti į „Žalgirio“ areną persikėlė 2011-2012 metų sezone.

Po rungtynių treneris neturėjo priekaištų savo auklėtiniams ir iškart pradėjo monologą apie dvikovos arbitrus.

„Tikrai neturiu pretenzijų žaidėjams, gerai kovėsi, nors ir buvo taktinių klaidų, – spaudos konferenciją pradėjo Šeškus. – Visą sezoną aš prie teisėjų nelendu ir, aišku, negalima ant karštųjų, bet jeigu priešininkų komandos vadovai atėję po rungtynių sako, kad mums ne tik fortūna padėjo, tai suprantate... Tokios klaidos, techninės po to mums. Reikia dar peržiūrėti, bet mums tikrai nepadėjo.“

Techninę pražangą Šeškus užsidirbo ketvirtojo kėlinio pradžioje, o netrukus po to tokia pati nuobauda sekė ir atsarginių žaidėjų suoleliui. Paprašytas patikslinti šią situaciją Šeškus toliau neslėpė savo pykčio.

„Blemba, chebra... Kai Šaulys ėjo, aš tikrai mačiau, kad „Šiaulių“ žaidėjai prilaiko, mes ir vaizdo medžiagą siuntėme. Aš tikrai atsiprašysiu, jei kitaip buvo. Bet jei Šaulys gali pavaidinti, tai negali būti taip..., – nusivylimo neslėpė Šeškus. – Nenoriu įvardinti žmonių, bet jie po mačo pasakė, kad sutinka, jog tai klaida. Ir tai labai svarbus momentas. Lygus mačas ir duoda technines.

Aš tikrai sakau, kad mūsų Lietuvos teisėjai yra neblogi, nebūtinai šie trys, bet yra pirmas dešimtukas. Jums iš šono gal lengviau viską matyti, bet mano manymu šiandien tikrai buvo daug klaidų.“

Šioje akistatoje dirbo geriausiu Lietuvos arbitru pripažintas Gytis Vilius, antroje vietoje esantis Tomas Jasevičius ir šį sezoną LKL dirbti pradėjęs Saulius Račys. Visi jie taip pat teisėjauja ir Eurolygoje.

Kalbėdamas apie rungtynes Šeškus pažymėjo, jog trūksta atsarginių indėlio. Šį vakarą Jonavos komandai atsarginiai krepšininkai surinko 20 taškų, bet visus juos pelnė nuo suolo pakilęs Jeffas Garrettas.

„Nėra atsarginių. (Vitalijus) Kozys išvis... Jam, vaikiui, koją skauda, bet aš manau, kad tai baimė. Jis nėra žaidęs tokio lygio varžybose ir šiti dalykai labai kerta. (Justinas) Ramanauskas, Kozys, Kahlilas (Thomasas) – jie visi NKL žaidėjai. Šiandien žaidėme taškas į tašką ir aš bijojau rizikuoti.

Norėjau pasiimti tašką su patyrusiais žaidėjais ir jei būtume laimėję, sakyčiai pasitvirtino, o dabar galima sakyti, kad reikėjo atskirais momentais įleisti šviežius krepšininkus“, – dėstė Šeškus.

Nors Šeškus sako, jog emociškai tai jam yra sunkiausias pralaimėjimas šį sezoną, bet sekmadienį į Šiaulius vyks kovoti ir bandys pratęsti seriją.

„Mes šį sezoną padarėme labai didelį darbą. Jei blaiviai pasižiūrint, kokią mes turėjome komandą, kiek turėjome problemų... Mes tikrai nebuvome įsitempę, jei pralaimėsime seriją, niekas mūsų nesmerks. Sekmadienį važiuosime kovoti“, – baigė Šeškus.

K. Maksvytis „Žalgirio“ vairą perėmė iš slovėno Jure Zdovco ir sudarė kontraktą pagal formulę 2+1. Susitarimas galės būti pratęstas 2024 metų vasarą.

Iš pradžių buvo planuota, kad K. Maksvytis komandos vairą perims nuo kito sezono, bet galiausiai oficialus sprendimas buvo priimtas balandžio 11 dieną. Kokie to pliusai?

„Kas liečia ilgalaikę perspektyvą – be abejo, tai šiek tiek palengvins, – spaudos konferenciją pradėjo K. Maksvytis. – Šiemet kažkiek susipažinsiu su žaidėjais, jie pažins mane. Galbūt reikės apsispręsti dėl kai kurių žaidėjų ateities, turėsiu galimybę juos gyvai pačiupinėti. Kas liečia trumpalaikę situaciją – šį sezoną nėra dėkinga situacija, nes atėjęs treneris negali keisti žaidėjų ar kažko kito.

Gavęs pasiūlymą pasakiau taip. Tada gavau antrą klausimą – ar galiu pradėti nuo rytojaus? Atsakymas irgi buvo taip. Taip atsidūriau čia. Manau, kad treneris savo kelyje turi nevengti iššūkių, nes jeigu pradėsi ieškoti lengviausio kelio, nustosi tobulėti. Ateinu į nelengvą situaciją, bet manau, kad išeisime. Gera organizacija, stabilus klubas, manau, susitvarkysime ir šiais metais. O kitais metais viskas bus tik dar geriau.“

Darbėniškis į savo štabą pasikvietė buvusį žalgirietį Gintarą Krapiką, kuris užims asistento pareigas. K. Maksvytis atskleidė, kad G. Krapikas ruoš komandą sezonui, kuomet jis užims rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas.

Anot K. Maksvyčio, „Žalgiris“ ketina pratęsti bendradarbiavimą su Mareku Blaževičiumi, kurio sutartyje po šios vasaros yra numatytas pliusas.

Šiandien K. Maksvytis debiutuos „Žalgirio“ trenerio pozicijoje. Kauniečiai nuo 18 val. svečiuose žais su Kėdainių „Nevėžiu“.

Prieš tai jis spaudos konferencijoje atsakė į žurnalistų klausimus.

– Treneri, kokius esminius dalykus norėtume pakeisti komandoje?

– Jau anksčiau buvo galima matyti, kad yra problemų su žaidimo kūrimu. Yra sąlyginai mažai kūrėjų. Didžiausią naštą tempia Lukas Lekavičius, šalia jo nėra stabilių žaidėjų, kurie pasidalintų našta su juo. Bandysime rasti laiko ir Tai Websteriui, ir ypatingai Janiui Strelniekui. Geras žaidėjas, elitinis pikenrolo žaidėjas, tai bus įdomu pažiūrėti, kaip vyks jo transformacija. Taip pat laukiame Manto Kalniečio.

Pagrinde turime išspręsti šią rotaciją. O jeigu kalbėtume apie Eurolygą, manau, kad komandoje turėtume pridėti atletiškumo.

– Ar pasikviesti trenerį Gintarą Krapiką į komandą buvo jūsų mintis?

– Gintaras buvo vienas iš pasiūlytų kandidatų ir priėmiau sprendimą pasirinkti jį. Jis yra keli dalykai viename – buvęs žalgirietis, kuris žino visą sistemą, buvęs „Žalgirio“ vyr. treneris ir asistentas, tad turi patirties, visada klubui rodo lojalumą, kas svarbu klubui. Yra du–trys, gal net keturi dalykai viename, kurie mums tinka. Yra labai geras žmogus ir specialistas, todėl nusprendėme Gintarą pasikviesti į komandą.

– Koks bus jo vaidmuo komandoje?

– Didelis vaidmuo (šypsosi). Komunikuoti su žaidėjais, jis atliks labai svarbų vaidmenį, kai manęs nebus, kai dirbsiu su rinktine. Dar to vaidmens nesame apsibrėžę, bet bus didelis vaidmuo.

– Kaip manote, ar realu „Žalgiriui“ kitą sezoną grįžti į Eurolygos atkrintamąsias?

– Manau, kad realu. Yra posakis, jog siek neįmanomo, pasieksi maksimumą. Jeigu ateini į „Žalgirį“, turi siekti pačių aukščiausių tikslų, laimėti kiekvienas rungtynes ir pasistengti patekti į atkrintamąsias.

Yra posakis, jog siek neįmanomo, pasieksi maksimumą.

– Visi žino, kad Lietuvos rinktinės trenerio kėdė yra karščiausia Lietuvoje. Čia irgi sėdite ant labai karštos kėdės. Su kuo konsultavotės priimant sprendimą dėl to, ar vertą tą sėdynę dar labiau kaitinti ant dviejų kėdžių?

– Buvo priešistorė, kai prieš keletą metų buvo „Žalgirio“ pasiūlymas, bet nepavyko susiderinti. Kalbėjausi su kolegomis, kad tokio antro pasiūlymo gali ir nebūti. Pasiūlymai treniruoti rinktinę ir „Žalgirį“ – abu vienu metu buvo nuplaukę. Kai antrą kartą atėjo pasiūlymas, buvo mažiau svarstymų, tuo labiau, jog buvo mažiau trukdžių. Treneris turi būti pasiruošęs įveikti iššūkius. Jeigu pradeda slėptis, jis nustoja tobulėti. Žinau, kad bus nelengva, bet esu tam pasiruošęs.

– Ankstesnieji treneriai, tiek Schilleris, tiek Zdovcas, dažnai sulaukdavo klausimų dėl Mareko Blaževičiaus. Kaip jūs matote jo ateitį komandoje?

– Bus įdomu jį pačiupinėti gyvai. Kol kas negalima jo super nuvertinti, jis yra jaunas žaidėjas, dar tik pradeda savo kelią. Jis yra komandos planuose kitais metais, tad prieš atsakydamas į šį klausimą norėčiau jį labiau pačiupinėti.

– Matėte ir blogus, ir gerus „Žalgirio“ epizodus. Ar turite viziją, kaip keisite „Žalgirio“ žaidimą?

– Šią dieną (rungtynėse su „Nevėžiu“) dar bus labai sunku kažką pakeisti, nes turėjome tik dvi dienas, dvi žaidybines treniruotes. Dar ir pats po skrydžio iš JAV, laiko skirtumas... Dar net šįryt, kaip studentas prieš egzaminą, iškaliau atmintinai paskutinius derinius, kuriuos buvau šiek tiek pamiršęs. Bent artėjančiose rungtynėse galbūt bus emocinis faktorius, o realus faktorius pasijus šiek tiek vėliau. Turime 5 rungtynes iki atkrintamųjų, turėtų užtekti.

– Kaip vyks darbas per rinktinės langus?

– Esame sutarę, kad Europos čempionate dirbsiu aš pats, o per langus po rugsėjo greičiausiai manęs nebus, reikės pasirinkti, kuris iš asistentų, ar naujas asistentas, mane pavaduos languose.

– Seniai nesimatėme. Priminkite, kaip žaidžia Kazio Maksvyčio komandos?

– Žaidžia iš visų jėgų (šypsosi). Žaidžia komandinį krepšinį, visi kovoja už komandą, aukojasi, dalijasi kamuoliu. Žaidžia gražiai puolime ir su kiekvienais metais vis kiečiau gynyboje.

– Jūsų žmona prieš kelis mėnesius sakė, kad jos svajonė – jog vyras vieną dieną treniruotų „Žalgirį“. Kaip šeima sutiko šią naujieną?

– Jau prieš kurį laiką buvome nusprendę, kad šeima įsikurs Kaune. Žmona yra kaunietė, dukros eina į mokyklą Kaune. O aš labiau rūpinsiuosi karjeros dalykais, nes vienu metu vaikai nežinojo, kur jų namai – ar Klaipėda, ar Panevėžys, ar Kaunas. Dabar mūsų šeimos namai yra Kaunas ir šeima džiaugiasi, kad tėtis ar vyras dirba tame pačiame mieste.

– Buvo tėčio vakarėlis?

– Buvo ir dar bus (šypsosi).

„Prieš posėdį pagrindinis klausimas buvo, ar stabdomos pirmenybės. Jos nestabdomas, buvo vieno klubo pasiūlymas toks išsiųstas, bet čia – išpūstas burbulas, – spaudos konferenciją pradėjo Motiejūnas. – Rungtynės toliau vyks, diskutavome dėl trumpinamo karantino laiko. Buvo pateikti keli pasiūlymai, per artimiausias 24 valandas klubai turi balsuoti ir manau, kad tik rytoj bus galutinis rezultatas.“Vienam Eurolygos klubui išreiškus siūlymą stabdyti Eurolygą, likę klubai turėjo savo argumentus, kodėl taip nedaryti.

„Viską reikia daryti, kad čempionatas vyktų, nes yra numatyti finalo ketvertai, rinktinių langai, nacionaliniai čempionatai. Nemanome, kad situacija yra tokia prasta, jog reikėtų viską sustabdyti“, – kalbėjo Motiejūnas.

Pats „Žalgiris“ turi aiškią poziciją – balsuos už saviizoliacijos trumpinimą. Pagal dabartinę Eurolygos tvarką saviizoliacija yra 14 dienų, o pirmadienį ją klubams buvo pasiūlyta trumpinti iki 7-10 dienų.

„Mes už tai, kad mažintų saviizoliacijos laiką. Tai nereiškia, jog bus trumpesnis laikas ir iškart žaidėją mesime į aikštelę, – tikino Motiejūnas. – Eurolygą turi griežtą protokolą po prasirgimo – turime testuoti, tikrinti širdį, duoti papildomus fizinius pratimus. Viso to bus laikomasi ir saviizoliacijos trumpinimas labiausiai būtų pritaikytas tiems, kurie nejaučia simptomų arba serga labai lengva forma.“

Vis dėlto net ir sutrumpinus saviizoliacijos laiką iki 7 dienų, abejojama, jog penktadienio mačas Kaune su Pirėjo „Olympiakos“ įvyks.

Šiandien „Olympiakos“ gavo 8 teigiamus COVID-19 atsakymus tarp žaidėjų, o ir gaunama Motiejūno informacija iš Graikijos klubo nenuteikia pozityviai.

„Klausimas, nuo kada sutrumpinta saviizoliacija bus pradėta taikyti. Tai dar vienas klausimas, dėl kurio balsuosime. Bendraujame su „Oly“, laukiame Eurolygos sprendimo, bet mūsų nuotaikos dėl penktadienio rungtynių nėra pozityvios“, – atskleidė Kauno klubo vadovas.

– Jei bus nutarta taip, jog Eurolygos saviizoliacija žaidėjams bus trumpesnė nei dabar galiojanti Lietuvoje (10 dienų), kaip reikės derinti tai? – žurnalistai paklausė Motiejūno.

– Girdėjome, jog valdžia irgi peržiūrės dabartinę situaciją. Ne mes vieni būtume tokioje situacijoje, Turkijoje taip pat 10 dienų, Rusijoje – 14. Kalbėtume su institucijomis, ką visada darome, ir prašytume, kad padarytų išimtį. Bet vėl, reikia sulaukti rezultatų, nes gali būti, jog bus taip pat 10 dienų.

– Kaip „Žalgirį“ veikia, kad buvo jau dvejos nukeltos rungtynės?

– Veikia neigiamai. Du akcentai. Vienas – kvailas skrydis į Atėnus, nori žaisti, bet paturistauji. Kitas yra neigiamas poveikis, viskas grūdama į kalendorių, dvigubų savaičių skaičius išauga. Nei laiko treniruotis, nei ruoštis taurei, tikrai esame nepatenkinti, bet žinome realybę.

– Europos šalyse matome apie vis didesnius ribojimus žiūrovams sporto renginiuose. Ką girdite iš mūsų šalies institucijų?

– Matome, jog skaičiai nekyla taip stipriai, kaip kitose šalyse. Laikomės įsikabinę minties, jog neribos žiūrovų. Kol gerai, tol gerai, su institucijomis dabar pernelyg nebendraujame ar kitų reikalavimų turime. Arenoje turėjome patikrinimų po aprašytų įvykių, gavome patikinimą, jog visko laikomasi tvarkingai ir toliau tai darysime. Visus skatiname laikytis tų reikalavimų. Mums būtų labai dideliai nuostoliai žaisti be žiūrovų, bet norisi jų dar neskaičiuoti.

– Kokie buvo argumentai to klubo, kuris siūlė stabdyti Eurolygą?

– Yra šalių, kur tikrai labai bloga situacija. Minėjo, jog yra ir nacionaliniai čempionatai sustabdyti dėl protrūkio. Jie žiūri iš savo pusės ir atrodo, kad viskas labai blogai visur. Jiems atrodo, jog viską sustabdžius dviem savaitėms, daug ką išspręstų.

– Kas lėmė atsisveikinimą su Zoranu Dragičiumi ir ar reikėjo sumokėti kompensaciją?

– Kompensacijos nereikėjo mokėti, mes sutaupėme. Abi pusės to norėjo. Tokio lygio žaidėjas kaip Zoranas norėjo daugiau žaisti, mes norėjome geresnių rezultatų. Nei mes, nei jis nebuvo patenkintas, todėl priėjome tokį sprendimą.

– Ar ieškomas papildymas į Dragičiaus vietą?

– Ne, nieko neieškosime.

– Po Evaldo Beržininkaičio atvykimo buvo kalbama apie dar ieškomą vieną trenerių štabo narį. Ar dabar paieškos yra sustojusios?

– Paieškos vyksta, bet kalbame daugiau apie individualių įgūdžių trenerį, kuris nebūtų visada su trenerių štabu. Mes turime 15 žaidėjų ir jiems visada reikia dirbti. Ieškome trenerio, kuris padėtų žaidėjams, kai jiems jo reikia papildomam darbui.

– Prieš tai spaudos konferencijoje sakėte, jog artėjate prie susitarimo su Martinu Schilleriu dėl sutarties nutraukimo. Kokia dabar situacija?

– Kol kas nesusitariame. Atrodo, kad artėjame, bet nesusitariame. Situacija tokia pati, kaip buvo tada.

Maskviečiai per pastarąsias penkerias rungtynes laimėjo keturis kartus ir, nepaisant žaidėjus kamuojančių traumų, rikiuojasi penktoje turnyrinės lentelės vietoje.

Tuo metu sezoną tragiškai pradėję žalgiriečiai pamažu keliasi. Kauno ekipa laimėjo paskutines trejas namų rungtynes, o praėjusią savaitę Kaune palaužė Vitorijos „Baskonia“ (72:68).

Pergalės į „Žalgirio“ areną vėl atviliojo sirgalius. Mače su CSKA bus užfiksuotas šio sezono lankomumo rekordas – kol kas bilietą į rungtynes jau nusipirko 12 tūkst. žmonių.

Prieš mačą su rusais Jure Zdovcas gyrė varžovus, tačiau išskyrė namų faktorių ir kietą kovą.

„Rytoj žaidžiame prieš vieną geriausių Eurolygos komandų. Jie daug metų žaidžia su tuo pačiu treneriu, rungtyniauja labai greitai, daug bėga ir bando bausti per silpnąsias vietas. Jie turi daug gerų žaidėjų, gilią sudėtį, bet mes žaidžiame namuose prieš savo fanus. Padarysime viską, kad žaistume kietai, agresyviai, krisime ant parketo dėl kiekvieno kamuolio, kad laimėtume rungtynes“, – spaudos konferencijoje dėstė strategas.

– Laimėjote pastarąsias trejas namų rungtynes, tačiau į Kauną atvyksta elitinė Eurolygos komanda. Kuriose vietose turite pagerinti žaidimą, kad įveiktumėte CSKA?

– Pastaruoju metu turime išties daugiau laiko treniruotėms, auginame pasitikėjimą, žaidėjai pradėjo tikėti, dėl ko mes dirbame. Daugiausiai dirbame gynyboje. Puolime vis dar turime daug vietos tobulėjimui. Taip pat kai kurie žaidėjai pagavo ritmą, suradome žaidėjų, kurie stabiliai gerai rungtyniauja. Šiuo metu jie šiek tiek geriau supranta, ko aš iš jų noriu. Visa tai mums suteikia pasitikėjimo savimi. Tu niekada nežinai, kas nutiks rungtynėse. CSKA taip pat turėjo krizių, bet dabar jie vėl grįžo į pergalių kelią. Tikiuosi gerų rungtynių.

– CSKA žaidimas paremtas pranašumų išnaudojimu. Kuriose pozicijose gynyboje labiausiai nerimaujate dėl savo komandos?

– Visose pozicijose turime šiokį tokį deficitą fiziškumo, dydžio. Mes žiūrėjome jų rungtynes, jie stengsis mus atakuoti iš karto. Mes turime priešintis. Negalime tikėtis jokios pagalbos, jeigu neatiduosime 100 procentų. Nesvarbu, ar esame mažesni, tačiau turime priimti tai asmeniškai ir už gerą žaidimą būsime apdovanoti.

– Janis Strelnieks praėjusį sezoną žaidė CSKA. Ar tai yra naudinga pasiruošimui?

– Žinoma. Jis suteikė mums šiek tiek informacijos. Bet tai yra kalbėjimasis, rimti dalykai vyksta ant parketo, ypač kai pakyla įtampa, žaidėjai pavargsta ir tuomet pamiršta, ką planavome, išeina iš sistemos. Tokiose situacijose mes turime tinkamai reaguoti.

– CSKA pastaruoju metu turėjo traumų. Ar turite informacijos apie Tornikės Šengelijos, Johanneso Voigtmanno ar Danielio Hacketto būklę?

– Mes turime šiek tiek informacijos, tačiau ji nėra 100 proc. patikima. Buvo ilga savaitė, ruošėmės kaip visada, o apie jų būklę sužinosime prieš rungtynes.

– Kokia situacija yra su Pauliumi Jankūnu (menisko trauma) ir Nielsu Giffey (koronavirusas). Ar jie galės žaisti?

– Ne, deja, jie vis dar iškritę iš rikiuotės. Nielsas po truputį pradeda treniruotis ir tikimės, kad greit sugrįš.