„Žalgiris“ prarado realią galimybę smogti „Crvena Zvezda“ ir Belgrade pralaimėjo 73:77. Kazys Maksvytis po rungtynių patikino tikėjęs tokia puolimo idėja lemiamą ataką, bet viskas baigėsi nesėkmingai.

„Keenanas turėjo išsikeisti prieš Filipą Petruševą ir atakuoti vienas prieš vieną, – paskutinės atakos planą įvardijo Maksvytis. – Gal turėjo atakuoti kažkiek agresyviau, bet įvyko klaida.“

„Nieko nekeisčiau. Kamuolį duočiau į Keenano arba į Edgaro Ulanovo rankas, – pridūrė Maksvytis. – Neturiu komandai jokių priekaištų. Kovėsi, buvo rungtynėse. Kelis kartus turėjome trapią persvarą, kurios nepavyko išsaugoti. Rungtynių pabaigą sužaidėme prasčiau. Tokios silpnos klaidos išsimetant kamuolį ar nesusikalbėjimas kovoje dėl atšokusio kamuolio mums kainavo nemažai. Berods, paskutinėse trijose atakose jie atsikovojo kamuolį puolime, kas irgi buvo labai svarbu. Dovydas Giedraitis puolime išsimetė porą gerų metimų, porą kartų suklydome.“

Keenanas Evansas su 18 taškų ir 20 naudingumo balų buvo geriausias „Žalgirio“ krepšininkas. Kevarriusas Hayesas ir Edgaras Ulanovas sumetė po 14 taškų.

„Žalgiris“ Belgrade vertėsi be traumuoto Luko Lekavičiaus ir Kaune dėl ligos likusių Igno Brazdeikio bei Manto Kalniečio.

Kauniečiai pralaimėjo ketvirtąkart per paskutines penkerias rungtynes. Ketvirtadienį Eurolygos dvigubos savaitės antrajame mače „Žalgiris“ savo aikštėje priims Madrido „Real“.

– Pirmoje mačo pusėje atrodė, jog komanda sustodavo, kai tik ant suolo sėsdavo geriausiai žaidęs Evansas. Kiek komanda dar taikosi prie to, jog nėra kito kūrėjo?

– Visų pirma, Tomas Dimša ir Karolis Lukošiūnas, kaip sakant, atėjo tiesiai iš patalo ir žaidė. Jų tikslas buvo nuimti minutes nuo Keenano. Galbūt šiek tiek trūko to agresyvumo, bet jie padarė gerą darbą. Kaip minėjau ir prieš tai, komandoje yra daug sergančių, Lukas traumuotas, kas yra užkimęs, kam yra sloga. Tikrai neturiu jiems didelių priekaištų. Gaila, kad be Keenano šiek tiek eidavome žemyn, o pabaigoje ir Keenanas pavargo.

– Užsiminėte apie klaidas, kodėl komandai momentais pritrūkdavo užtikrintumo?

– Nežinau, ar tai nuovargis, ar rungtynių įtampa, bet tokiose situacijose dažniausiai darome mažai klaidų. Išsimetant kamuolį iš už galinės linijos, kai vienas komandos draugas laisvas, o kitas uždengtas. Ar kovojant dėl kamuolio, kai lyg apsiginame, bet davėme varžovams tris šansus. Galvoju, kad tai yra nuovargis.

– Buvo jūsų pikta reakcija, kai Luca Vildoza per kelias sekundes surinko keturis taškus. Kaip paaiškinti, kas nutiko tada?

– Galvoju, kad ir atsipalaidavimas, ir nuovargis. Visų pirma, žinojome, kad Vildoza mėgsta arba labai greitai užbaigti atakas ir tada atiduoda kamuolį komandos draugams, ir besibaigiančio laiko situacijos yra jo. Kai įmetė sunkų tritaškį, kažkiek yra priekaištų žaidėjams už tai, kad žinojome, jog geriau ne Vildoza, o kuris kitas žaidėjas prisiima atsakomybę. Jis įmetė sunkų metimą, o mes pabaigoje taip sužaidėme dėl nuovargio ir koncentracijos.

– Kas neveikė prieš Vildozą ir Nemanją Nedovičių, kurie surinko 48 iš 77 „Crvena Zvezda“ taškų?

– Dabar net sunku kažką pasakyti. Nedovičius labai draskė mūsų agresyvią gynybą, daug kartų praskyrė ją ir dėl to prisirinkome pražangų. Kažkiek nebuvome fiziški žaidžiant prieš jį. Vildozai atidavėme atakų pabaigas.

– Buvo daug kalbų, kokios atmosferos galima laukti Belgrade. Ar nustebino tai, ką pamatėte?

– Kažkiek nustebino priešiškumas prieš rungtynes, bet dar labiau nustebino aplodismentai po rungtynių. Buvo tikri aplodismentai. Švilpimą pakeitė aplodismentai. Aš už tokį krepšinį, už krepšinio kalbą. Lietuva ir Serbija – krepšinio šalys. Manau, ir serbai gerbia Lietuvos krepšinį. Smagu žaisti tokioje sunkioje atmosferoje, kurioje žaisdami jaučiame malonumą.

„Viskas gerai. Maniau, kad bus kur kas blogiau, – po dvikovos BasketNews sakė Hayesas. – Pamatysime, kaip jausiuosi rytoj, ir sužinosime, kiek laiko negalėsiu žaisti.

Iš pirmo žvilgsnio, manau, kad neiškrisiu ilgam. Bet gal rytoj jausiuosi kitaip. Dabar išgėriau ibuprofeno, todėl mažiau skauda.“

Iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus žaisti 25 sekundes, Hayesas kovojo dėl kamuolio po netaiklaus Kevino Pangoso tritaškio, kai varžovo pastumtas Rolands Šmits griuvo ant parketo ir pataikė tiesiai ant Hayeso kojos.

„Žalgirio“ centro koja kraupiai persisuko ir šis vaizdas privertė sulaikyti kvapą ne vieną žiūrovą arenoje.

„Žmonėms pasirodė, kad tai mano kelis, bet iš tikro čiurna, – sakė Hayesas. – Bandžiau atsikovoti kamuolį ir kažkas atsimušė į koją.“

Kaip tai atrodė iš šono, tuoj pat po dvikovos norėjo pamatyti ir pats Hayesas.

„Atrodė blogai? Na, blogai ir jautėsi“, – šypsojosi amerikietis.

Tai – ta pati čiurna, kurią Hayesas gydėsi pastaruoju metu. Anot „Žalgirio“ trenerio Kazio Maksvyčio, optimistiškai viliamasi, kad centras galės žaisti kitą savaitę.

„Per LKL tikrai pataupysime, bet mano optimistinė prognozė, kad grįš kitos savaitės Eurolygai“, – sakė Maksvytis.

„Žalgiris“ kitą savaitę išvyksta į Ispaniją, kur trečiadienį žais su Vitorijos „Baskonia“, o penktadienį – su „Valencia“.

Hayesas, pagrindinis „Žalgirio“ centras, šį sezoną Eurolygoje vidutiniškai žaidžia po 19 minučių, pelno po 5,6 taško, atkovoja po 5,5 kamuolio ir blokuoja po 1,5 metimo. Rinkdamas po 9,1 naudingumo balo, jis yra ketvirtas naudingiausias komandos žaidėjas.

Po mačo „Barcos“ vyr. treneris Šarūnas Jasikevičius išskyrė pagrindinę pralaimėjimo priežastį.

„Sveikinu Kazį ir „Žalgirį“. Aš manau, kad jie kovojo daugiau nei mes, buvo labiau užsivedusi komanda prieš rungtynes. Kaip trenerių štabas, nepadarėme gero darbo įtikindami, kad „Žalgiris“ šiemet yra geresnė komanda su kur kas didesniu fiziškumo lygiu ir kova po lenta. Treneris visuomet turi prisiimti atsakomybę“, – sakė Šaras.

– Priešpaskutinėje atakoje Rokas Jokubaitis nusimetė kamuolį Kaliničiui, kuris nepataikė. Paskutinėje atakoje Satoransky neišsimetė metimo. Atrodo, kad buvo daug dvejojimo. Kaip įvertintumėte tas dvi atakas puolime?
– Nežinau, kodėl jie nusimetė. Mano darbas yra sukurti atakas. Toks vaizdas, kad galėjo mesti kokie 3-4 žmonės. Nežinau, paskutinės atakos gavosi puikios, bet reikia prisiimti atsakomybę.

– Ar tai reiškia, kad šį vakarą pritrūko žmogaus, kuris turėtų imtis ant savęs?
– Mes pralaimėjome todėl, nes neįvertinome varžovų. Išėjome į aikštelę kaip povai.

– Ar Rokas Jokubaitis yra geriausias atakų organizatorius sezono starte?
– Nesakyčiau, nežinau. Šiaip daugiau mažiau viskas normaliai, bet Rokas daugiausiai supranta. Norėtųsi, kad per paskutines atakas Rokas veržtųsi. Per dvi minutės pertraukėles nesugebėjau įtikinti komandos, kad stovime prieš besikeičiančią gynybą ir žiūrime, kad įvesti kamuolį Vesely. Sustojusi komanda, sustojęs kamuolio judėjimas. Rokas keliais prasiveržimais pagyvino rungtynes. 44 taškai... Ta pati istorija. Bandau įtikinti, kad „Žalgiris“ nėra paskutinė Eurolygos komanda, bet turbūt nesuradau žodžių.

– Tai buvo pirmasis susitikimas su Ignu Brazdeikiu. Kokį įspūdį jis paliko?
– Žaidėjas, kuris gali žaisti. Palyginus, visai normaliai tvarkėmės, dar galėjome geriau. Nebuvo fiziškumo ir mūsų pusės, kurio reikia žaidžiant išvykoje. Su „Bayern“ jis buvo, nes tas klubas turi „didesnį vardą.“ Kaip reikia įtikinti, kad kiekvienos rungtynės yra naujos. Man nepavyko įtikinti. Ir galvos neveikia, ir t.t. Kai tu duodi spręsti paskutinėmis sekundėmis, tai viskas įeina. Negalime būti patenkinti ir dviem tritaškiais bei viena Dimšos pražanga, kuri negali būti švilpiama iš tokio kampo. Prieš kitą tritaškį akivaizdi pražanga puolime. Pirmame kėlinyje prašiau tokią pačią situaciją tikrinti – neina. „Žalgirio“ fanai išsireikalavo, kad eitų. Čia irgi aišku yra namų pranašumas. Trijų sekundžių taisyklė. Lygiai tokia pati situacija buvo trečiame kėlinyje – „Žalgiriui“ nešvilpia. Nereikia ieškoti labai daug kaltų, nes fiziškumo, norėjimo lygis buvo visai kitoks. Tada nėra, ko šnekėti apie talentą.

– Ketvirtajame kėlinyje buvo ir dvi nesportinės pražangos. Kaip jos atrodė jūsų akimis?
– Nenoriu daug diskutuoti, reikia peržiūrėti video. Nepatiko vienas epizodas, kuomet Vesely sakė, kad jam davė per ranką. Sakė, kad kamuolys buvo rankose, o jis trenkė per alkūnę. Bergždžias reikalas diskutuoti, reikia peržiūrėti vaizdo įrašą.

– Kodėl nepavyko sustabdyti Edgaro Ulanovo?
– Tai, kad Ulanovas žaidė savo krepšinį. Atrodo, kad ir mes turime tų aukštesnių vyrukų šiais metais. Aukštesni, stipresni vyrukai, jeigu jie neateina luptis. Mes prie to pačio. Kas blogiausia, kad reakcijos nesulaukiame. Su ACB, mes per sezoną žaidime 90 rungtynių. Negali būti visas 90 rungtynių aukštumoje. Reaguoti į pastabas reikia. Aš didelės reakcijos nemačiau. 

– Kaip jums skamba variantas surengti finalo ketvertą Kaune?
– Gerai. Seniai jau miestas, arena ir valstybė yra pasirengę. Jeigu mes galime rengti Europos čempionatą, kodėl mes negalime rengti finalo ketverto?

– Minėjote, kad „Bayern“ turi tą didesnį vardą, „Žalgiris“ taip pat anksčiau jį turėjo, tačiau per porą sezonų jį šiek tiek susigadino. Koks yra kelias norint susigrąžinti tą gerą vardą?
– Kelias yra toks, ką jie pademonstravo šią savaitę, žaisdami gana prastai, tačiau širdimi išsitraukdami pergalę prieš Bolonijos klubą. Manau, kad jie nusimetė kažkiek įtampos. Kažkuriose situacijose jie turi pranašumų prieš mus, bet man nepatiko užsivedimas. Išvykoje būsi nubaustas.

– Miunchene tritaškius metėte didesniu nei 50 proc. taiklumu, šiandien atakavote iš toli kiek daugiau nei 30 proc. Čia tokia gera žalgiriečių gynyba?
– Kiekvienos rungtynės yra skirtingos. Jeigu tu Miunchene meti gerai, nereiškia, kad Kaune mesi gerai. Kitokios rungtynės, kitokios taktikos. Abrineso iškritimas yra skausmingas. Žinant, kad 3 mūsų svarbiausi metikai negalėjo žaisti negalėjo žaisti antroje pusėje. Yra kaip yra. 

– Kaip vertinate pasikeitusią Eurolygos valdžią ir ką jie gali atnešti?
– Čia tikrai ne mano daržas. Kiek supratau iš visų vadovaujančių žmonių, kad tikrai reikėjo pokyčių. Dabar žiūrėsime, lauksime. Jie šneka apie dalykus su FIBA, bet čia yra bergždžias reikalas. Ar taip, ar taip, ateisime prie to pačio, kad geriausi žaidėjai nežais nebus FIBA languose. Nežinau, kodėl čia reikia kalbėti su FIBA. Aš nesuprantu šitų dalykų. Ateis langai ir geriausi žaidėjai žais Amerikoje. 

– Kaip atrodo kalbos dėl Eurolygos formato keitimo?
– Aš nežinau, kas yra naujas formatas, negaliu daug kalbėti nes nežinau. Ką mes galime diskutuoti apie formatą, jeigu mes jo nežinome.

– Kas nutiko Alexui Abrinesui?
– Nežinau. Daktaras atėjo. Nežinau, ar jie bandys jį vežti kažkur. Dar viskas truputį per greitai, aš negaliu daug atsakyti.

44 metų Maksvytis pakeistų Jurę Zdovcą, kuris baigs darbus „Žalgiryje“ sulig šiuo sezonu.

Maksvytis artėjančią vasarą darbuosis ir Lietuvos rinktinėje, su kuria rugsėjo 1-18 d. dalyvaus Europos čempionate. Darbus „Žalgiryje“ jis derins su rinktine, o atrankos languose nacionalinei komandai turėtų vadovauti Kęstutis Kemzūra.

Maksvytis nuo 2019 m. darbavosi Permės „Parma“ komandoje, kurią paliko praėjusį mėnesį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Sutartį su Rusijos klubu jis jau yra nutraukęs.

Susitarę su Maksvyčiu, „Žalgiris“ grįš prie lietuviškos linijos. Klubui 2016-2020 m. vadovavo Šarūnas Jasikevičius.

2020-2021 m. „Žalgiriui“ vadovavo austras Martinas Schilleris, kuris buvo atleistas 2021 m. spalį. Tada jį pakeitė Zdovcas.

Apie tai artimiausiomis dienomis bus paskelbta oficialiai.

Su R. Miniotu „Žalgiris“ sudarytų ilgalaikę sutartį.

25 metų 208 cm ūgio R. Miniotas prieš metus, 2020 m. lapkritį, iš Prienų „CBet“ persikėlė į Bilbao „Basket“ komandą.

Šį sezoną Ispanijos lygoje jis sužaidė 10 rungtynių, tačiau, „BasketNews“ žiniomis, jau baigia susitarti dėl sutarties nutraukimo ir persikels į Kauną.

Šį sezoną Ispanijos lygoje R. Miniotas aikštėje praleisdavo vid. po 18,5 min., pelnydavo po 4,6 taško ir atkovodavo po 3,9 kamuolio. Dvitaškius jis metė 53 proc. taiklumu (18/34), o tritaškius – 25 proc. (3/12).

Prieš išvykdamas į Ispaniją R. Miniotas spindėjo LKL, kai 2020-21 m. sezoną pradėjo per 11 rungtynių pelnydamas po 18,5 taško ir atkovodamas po 10,5 kamuolio.

Po tokio pasirodymo jis sulaukė kvietimo į Lietuvos rinktinę ir Europos čempionato atrankos varžybose sužaidė trejas rungtynes. Rinktinėje jis rinko po 6 taškus ir 3 sugriebtus kamuolius.

Iš Kėdainių kilęs R. Miniotas savo karjerą pradėjo „Žalgiris-2“ komandoje, kurioje žaidė 2014-2016 m. Po to jis rungtyniavo Prienų ir Kėdainių ekipose.

Treneris juokauja keičiąs batus, kojines, apyrankes, tačiau galiausiai viskas atsiremia į vieną tiesą, kurią pripažįsta visi.

„Mes turime dirbti, – po pastarojo pralaimėjimo Madride apibendrino „Žalgirio“ strategas Jure Zdovcas. – Prieš dvi dienas mūsų komunikacijos žmogus atėjo ir pasakė, kad negali būti blogiau. Ir pažiūrėkite, kas nutiko. Visada gali būti blogiau. Bet vėlgi: dirbti, dirbti, dirbti ir viskas susitvarkys.“

„Žalgiris“ prieš pat kelionę į Madridą sužinojo, kad dėl traumos negalės žaisti Joshas Nebo. Amerikietis susižeidė čiurną paskutinėje treniruotėje Kaune, tačiau vis tiek vyko su komanda į Madridą, o žinia apie jo negalėjimą dalyvauti rungtynėse buvo paskelbta tik likus kelioms valandoms iki jų.

Tai – jau trečias dėl traumos iškritęs aukštaūgis, po Joffrey Lauvergne’o ir Pauliaus Jankūno. Taip Marekas Blaževičus Ispanijos sostinėje tapo pagrindiniu „Žalgirio“ centru.

„Marekui tai – didelė galimybė, – sakė Zdovcas. – Aš esu treneris, todėl matau daug silpnų vietų, kur jis turi patobulėti, bet jis kovojo, jam nebuvo lengva su tokiais dideliais vaikinais. Tai tikrai vienas iš pozityvių dalykų šiandien.“

Gerų ženklų strategas įžvelgė ir gynyboje, tačiau apskritai čia slovėnas yra nubrėžęs aiškią liniją – negalima praleisti daugiau nei 70 taškų.

„Nesvarbu, kad jie įmetė daug taškų, gynyboje turėjome gerų momentų, kai kurios rotacijos buvo geros, – sakė Zdovcas. – Taip, turėjome problemų baudos aikštelėje, pralaimėjome didžiąją dalį kovų, kai tereikia sugriebti kamuolį, bet kažkodėl to nepadarome.Puolime radome šiokį tokį ritmą, bet žaidėjai turi suprasti, kad net „Real“ komanda, kurioje kai kurie žaidėjai yra vyresni, lėtesni, praleidžia tik 70 taškų. Jeigu mes praleistume tiek, jau būtume iškovoję 2-3 pergales. Tai – ne tik gynyba, viskas susiję. Be puolimo, be kontrolės, be varžovams suteiksime daugiau galimybių pelnyti taškus.“

„Tą patį sakau ir žaidėjams: kartais, kai varžovai pelno taškus, mes lyg niekur nieko grįžtame į puolimą, – tęsė Zdovcas. – Mes turime daryti viską, kad varžovai nepermestų 70 taškų. Mums tai – vienintelė išeitis.“

Per vieną iš minutės pertraukėlių Zdovcas garsiai riktelėjo komandai, kad ji čia atvažiavo laimėti, o ne pasižaisti. Kodėl žaidėjams reikia tai priminti?

„Nematau jų veide emocijų, kad jie norėtų atiduoti papildomai pastangų, – apie savo auklėtinius kalbėjo Zdovcas. – Negali laimėti nė vienų išvykos rungtynių, jeigu neduosi kažko daugiau. Namie gal gali išlikti, bet išvykoje turi duoti papildomą kontaktą, žaidimą kūnu į kūną. Tai mane ir erzina.“

Kad ir kaip stipriai nukraujavo, „Žalgiris“ užtikrintai šaudė iš toli (13/31 tritaškiai) ir ketvirtojo kėlinio pradžioje priartėjo iki 72:75. „Real“ tada spurtavo 11:3 ir nutolo nepavejamai – 86:75.

„Aš tikrai tikiu, kad nepaisant visko, mes galime laimėti, – sakė Zdovcas. – Sužaidėme solidžias rungtynes, visą laiką atsilikome keliais taškais, reikėjo tik juos nubausti. Bandėme, bet galiausiai puolime buvome truputį nervingi, o gynyboje pritrūko koncentracijos.

Žaidėjams sakiau, kad varžovai įmetė per daug, tas akivaizdu. Kas kartą, kai mes pelnydavome taškus, atsipalaiduodavome gynyboje. Tas mane labiausiai skaudino. Tik priartėjame ir gynyboje atsipalaiduojame arba padarome nesąmones. Buvo ir gerų dalykų, tik nepakankamai, kad laimėtume.“

„Laimėti čempionų titulą niekada nėra lengva. Kalbant ne tik apie rungtynes, bet apie visą seriją. Manau, kad žaidėme gerą krepšinį. Žinojome, kaip juos atitraukti nuo krepšio bei greitų atakų. Per visas trejas rungtynes jie neįmetė 80 taškų. Tokiose serijose tu turi kliautis gynyba, o ne metimų realizavimu. Savoje aikštelės pusėje padarėme puikų darbą“, – apie pergalę po mačo kalbėjo įžaidėjas.

Finaluose Walkupas per trejas rungtynes vidutiniškai žaidė po 25 minutes ir pelnė po 14,3 taško (58,3 proc. dvit., 46,6 proc. trit.), atkovojo po 3,7 kamuolio, atliko po 6 rezultatyvius perdavimus, perėmė po 1 kamuolį ir rinko po 19,3 naudingumo balo.

Tokia solidi statistinė eilutė atnešė amerikiečiui finalo MVP apdovanojimą, o po pergalingų rungtynių tribūnose pasirodė plakatas: „Thomas – please stay“, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia „Tomai – pasilik“.

Kalbos apie galimą įžaidėjo išvykimą netyla jau kurį laiką, iš pradžių pasirodė informacija, jog Walkupu domisi Tel Avivo „Maccabi“ ekipa, o vėliau tiek LKL, tiek Eurolygoje spindėjusio gynėjo užsigeidė ir kiti Senojo žemyno grandai.

Po pergalingų rungtynių surengtoje spaudos konferencijoje Walkupas dėl savo ateities nebuvo tikras.

„Aš vis dar nesu apsisprendęs, svarstau pasiūlymus, kuriuos turiu ant stalo. Kaunas – ypatinga vieta man. Šansas, jog likčiau, tikrai yra. Bet dar neapsisprendžiau“, – trumpai atsakė triskart LKL čempionas.

Vis dėlto iš kai kurių amerikiečio žodžių galima įžvelgti, jog galbūt sirgaliai šiandien matė paskutines Walkupo rungtynes vilkint „Žalgirio“ marškinėlius.„Čia susiradau draugų visam gyvenimui. Grigonis, Milas, Jankūnas – šie žmonės tikrai liks mano draugais visam laikui. Sunku palaikyti ryšį su žmonėmis, kurie toli, galiu keliauti iš vietos į vietą, bet su šiais vyrukais žaidžiau trejus metus. Tai nėra trumpas laiko tarpas: šis persirengimo kambarys, ši komanda man yra labai artima“, – sentimentaliai kalbėjo gynėjas.

– Tai buvo trečiasis jūsų titulas asmeniškai. Šis sezonas buvo neįprastas dėl koronaviruso pandemijos. Kaip jį prisiminsite?

– Džiaugiuosi jus matydamas sugrįžus į spaudos konferencijos kambarį. Smagu sugrįžti į normalų gyvenimą, o sezonas buvo sunkus, žaidėme be fanų. Sezonas – ilgas, tai sunkus darbas. Geriausi metų epizodai yra rungtynės, fanai sukuria tikrąją atmosferą, sukelia adrenaliną ir neturėdamas fanų pandemijos akivaizdoje, tu turi išlikti labai motyvuotas. Mano nuomone, visus metus buvome ta komanda, kuri pati iš savęs užsikuria. Niekada nesikoncentravome į laisvadienius ir sunkiai dirbome.

– Kiek šis LKL čempionų titulas yra saldesnis, kuomet nuskinate finalo MVP apdovanojimą?

– Tai labai ypatinga. Stengiuosi nesuteikti didžiulės svarbos individualiems apdovanojimams. Jeigu komanda šiandien nebūtų sužaidusi gerai, nebūčiau atsiėmęs MVP trofėjaus. Vis dėlto vilkint „Žalgirio“ marškinėlius iškovoti tokius trofėjus man reiškia labai daug. Su kiekvienu sezonu mano, kaip lyderio vaidmuo, augo ir atsiimti finalų MVP – ypatingas jausmas.

– Nespėjote pakilnoti trenerio, kuomet tai darė komandos draugai...

– Deja taip. Po rungtynių daviau interviu ir pamatęs, jog treneris Schilleris yra kilnojamas, nurūkau į komandos draugų sūkurį, nes norėjau būti to dalimi. Tai buvo labai linksmas momentas: visi šokinėjo, mėtė trenerį į orą. Schilleris nėra aukštas vyrukas, tu gali jį mėtyti aukštai. Tokie momentai ir įsimena labiausiai, kuomet laimi čempionatą. Stengiausi sugerti visus tuos momentus. Žinoma, maksimalus sirgalių skaičius nebuvo susirinkęs, tačiau jie sukūrė gerą atmosferą.

– Kuris treneris yra sunkesnis – Šaras ar Schilleris?

– Manau, kad treneris Schilleris turėtų būti truputėlį lengvesnis.

„Nesame patenkinti pasirodymu gynyboje. Ten gerai žaidėme tik pirmas 5-6 minutes, po to vis neužsikabindavome, – spaudos konferencijoje po dvikovos kalbėjo M.Schilleris. – Atrodė, kad galime laimėti, kai Thomasas Walkupas rungtynių pabaigoje užsikūrė puolime, bet gynyboje turėjome problemų visas rungtynes ir tas yra nepatenkinama. Bet „Rytas“ labai gera komanda, antra lygoje, sveikinimai jiems.“

Th. Walkupas ketvirtajame kėlinyje pataikė du tritaškius ir pelnė 8 taškus iš eilės, o tai padėjo „Žalgiriui“ išlyginti rezultatą – 79:79.

„Žalgiris“ po to pirmavo 85:82, tačiau Andrew Goudelocko tritaškis rezultatą išlygino, o Dovis Bičkauskis, likus žaisti 1,8 sek., pataikė pergalingą baudą.

„Žalgiris“ paskutinį kartą prieš „Rytą“ buvo suklupęs 2019 m. vasarį, KMT finale, o šį sezoną ankstesnes tarpusavio rungtynes buvo laimėję net 92:45. Tai buvo didžiausias visų laikų skirtumas tarp šių komandų.

Nesulaikomas vilniečių gretose buvo 32 taškus surinkęs ir geriausias karjeros „Ryto“ gretose rungtynes sužaidęs Ivanas Buva. Jis pataikė 11 metimų iš 14, įskaitant 3 tritaškius iš 4, ir šis skaičius labiausiai nustebino trenerį M. Schillerį.

„Reikia pagirti Buvą dėl pataikytų metimų, ypač mačo pradžioje. Jis gali tai pataikyti, bet nėra žinomas kaip pataikantis tuos metimus. Jis sumetė ir atsidarė. Baudos aikštelėje mes laukėme tokio žaidimo, nesitikėjome, kad pataikys iš toli“, – sakė M. Schilleris.

„Žalgiriui“ tai buvo trečios rungtynės per šešias dienas ir po to, kai ketvirtadienį baigėsi jų sezonas Eurolygoje.

Ar emocinis ir fizinis nuovargis galėjo turėti įtakos tokiam pasirodymui? Treneris Schilleris nenorėjo su tuo sutikti.

„Nenoriu kad tai būtų pasiteisinimas. Tokiu tvarkaraščiu žaidžiame visą sezoną ir negalime to naudoti kaip pasiteisinimo, – sakė M. Schilleris. – Dabar trejas rungtynes per savaitę žaisme nuolatos, nes jos buvo nukeltos. Tas nepasikeis ir reikia prie to prisitaikyti.“

Kitaip būti tiesiog negali. Balandžio mėnesį klausimai dėl kito sezono skamba vis garsiau, o klubai, agentai ir žaidėjai pluša konstruodami naujus kontraktus, net jeigu apie tai kol kas negali kalbėti.

Kitais atvejais net ne kontraktų dydžiai ar jų trukmė būna svarbiausi. Svarbiausia apskritai nuspręsti, ar dar galima ir reikia žaisti krepšinį.

Puikiai žinodamas, kad jo laukia daugybė klausimų apie ateitį, Paulius Jankūnas atsakymus susidėliojo dėl to taip pat toliaregiškai, kaip daro užsiimdamas poziciją po krepšiu kovoje dėl kamuolio.

Paskutinio sezono Eurolygos mačo su Atėnų „Panathinaikos“ išvakarėse jis pasikalbėjo su klubo prezidentu Pauliumi Motiejūnu ir vyriausiuoju treneriu Martinu Schilleriu bei informavo juos apie norą žaisti ir kitą sezoną.

Po dvikovos su „Panathinaikos“ jis tą pranešė ir fanams bei komandos draugams.

„Nemanau“, – paklaustas, ar sužaidė paskutines rungtynes Eurolygoje, iš karto po rungtynių oficialiai Eurolygos transliacijai angliškai sakė P. Jankūnas.

Po kelių akimirkų spaudos konferencijoje jis jau lietuviškai apie tai išsiplėtė labiau.

„Visiems labai rūpėjo, bet paskutinį mėnesį buvau ramus, nes sprendimas išsigrynino, – sakė P. Jankūnas. – Šią savaitę pašnekėjome su P. Motiejūnu, susidėliojome akcentus ir nutarėme, kad galbūt dar metus pažaisiu, ir pabūsiu rūbinėje, kur galbūt esu labiau reikalingas.“

„Prieš paskutines Eurolygos rungtynes jau norėjosi žinoti, koks yra mano likimas, – tęsė „Žalgirio“ kapitonas. – Prieš mėnesį viduje nusprendžiau, jog galbūt dar reiktų, noriu ir galiu žaisti, bet vis tiek norėjau pasikalbėti su Pauliumi, kokia yra jo vizija. Turime gerus santykius, esame draugai ir šnekame apie viską atvirai. Jeigu jis būtų numatęs kažką kito, galbūt būtų kitoks sprendimas. Bet Paulius įvertino mano norą žaisti dar vieną sezoną ir padėti komandai. Suprantu, koks bus mano vaidmuo kitais metais, ir dėl to neturiu jokių problemų. Padėsiu, kuo galėsiu.“

P. Jankūnas sakė esąs pasirengęs kitą sezoną susitaikyti su dar mažesniu vaidmeniu aikštelėje, tačiau jaučia galįs duoti komandai teigiamų dalykų tiek ant parketo, tiek rūbinėje.

Kad dėl to nereiktų abejoti, sakė ir treneris M. Schilleris.

„Tai yra jo klubas ir žmonės turi tai suprasti, – sakė „Žalgirio“ strategas. – P. Jankūno svarba yra milžiniška ir viskas buvo jo rankose. Asmeniškai esu laimingas, kad jis dar žais.“

Tai reiškia, kad 375 rungtynes skaičiuojanti jo Eurolygos karjera tęsis ir kitą sezoną, o atsisveikinti su krepšiniu ir komanda, kuriai atidavė visą karjerą, jis (reikia tikėtis) galės išlydimas minios „Žalgirio“ arenoje.

Kitaip ir būti negalėtų. Aštuonioliktą sezoną kitais metas „Žalgiryje“ žaisiantis P. Jankūnas nusipelno tokio triukšmingo atsisveikinimo, kokio gali duoti tik pilnutėlė „Žalgirio“ arena.

Jeigu dėl P. Jankūno „Žalgirio“ vadovybė jau turi aiškų atsakymą, tai lygiai taip pat yra aišku dėl kelių kitų svarbių krepšininkų, tik jų ateitis klube yra kitokia.

„Žalgiryje“ jau susitaikyta, kad Marius Grigonis kitam sezonui pakels sparnus ir karjerą tęs Maskvos CSKA komandoje. Jam dar liko svarbiausios LKL kovos, tačiau ketvirtadienio mačas su Atėnų „Panathinaikos“ jam buvo paskutinis vilkint „Žalgirio“ marškinėlius Eurolygoje. Bent jau kuriam laikui.

Tai turėjo būti ir paskutinis Eurolygos mačas su „Žalgirio“ apranga Nigelui Hayesui, tačiau jo atsisveikinimas netikėtai įvyko anksčiau. Savaitgalį gavęs teigiamą koronaviruso testą, N.Hayesas ketvirtadienį net nebuvo arenoje.

Šį sezoną amerikiečiui buvo siūlyta pratęsti kontraktą, tačiau jis atsisakė tai padaryti ir kito sezono projekcijose N. Hayesas nebematomas.

Maža tikimybė, kad po sezono lagaminų visam laikui nesusikrautų ir kitas legionierius, Thomasas Walkupas. Jis turi solidų Tel Avivo „Maccabi“ pasiūlymą, tačiau kol kas laiko kortas savo rankose ir neskuba su pasirinkimu. Visgi šansai, kad jis liks Kaune, yra labai menki.

Taip „Žalgiris“ prarastų ne tik giliai šaknis įleidusius žaidėjus (Th. Walkupas ir M. Grigonis „Žalgiryje“ žaidžia trečiuosius sezonus, N. Hayesas – antrąjį), tačiau ir tris šio sezono starto penketo žaidėjus.

Kauniečiai dar nėra tikri ir dėl Roko Jokubaičio ateities. Vasarą jis greičiausiai dalyvaus NBA naujokų biržoje, o tinklus ant jo gali mesti ir Katalonijoje įsikūręs pažįstamas treneris.

Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad P. Motiejūno ir administracijos lauks didelis darbas užpildant atsivėrusias spragas.

„Žalgiris“ vasarą spręs Patricio Garino ir Augustine’o Rubito ateitis. Su abiem krepšininkais klubas iš savo pusės turi „pliusus“, – t.y. gali sutartį pratęsti arba nutraukti.

Čia ko gero lengvesnis bus sprendimas dėl argentiniečio. Jeigu P. Garino ir toliau rodys progresą savosios formos link, kitą sezoną jis gali pretenduoti į svarbiausių „Žalgirio“ žaidėjų gretas.

Priekinėje linijoje „Žalgiris“ turės priimti sprendimą tik dėl Rubito, kadangi Joffrey Lauvergne'as, Martinas Gebenas ir Marekas Blaževičius turi sutartis kitam sezonui.

Šią vasarą baigiasi ir senoji Luko Lekavičiaus sutartis su „Žalgiriu“, tačiau jį, manoma, pavyks išsaugoti.

Komplektuojant naują komandą, svaresnį žodį turės ir treneris M. Schilleris. Pernai dvejų metų kontraktą pasirašęs austras savo debiutiniame sezone Eurolygoje iškovojo 17 pergalių ir užsidėjo pakankamai kreditų, kad tęstų darbus ir kitą sezoną.

Kitų metų „Žalgiris“ bus kitoks, labiau M. Schillerio žaidimo idėjomis paremtas „Žalgiris“. Tačiau tuo pačiu tai bus vis dar toks pat „Žalgiris“.

P.  Jankūno „Žalgiris“.