Policijos inspektorius Paulas Krawczykas pranešė, kad į ligoninę atgabentas sunkiai sužeistas prie dainininko rūmų budėjęs apsauginis, kurį, kaip manoma, pašovė automobiliu privažiavę įtariamieji.

Šaudynės įvyko 2.09 val. (6.09 val. Grinvičo laiku), jas užfiksavo apsaugos kamera, kurios medžiaga kol kas nebuvo paviešinta.

Kai užpuolikai atidengė ugnį, apsauginis stovėjo prie paradinių rezidencijos vartų, žurnalistams pasakė P. Krawczykas.

„Negaliu patvirtinti, ar Drake‘as incidento metu buvo namie, bet galiu pasakyti, kad palaikome ryšį su jo komanda ir jie yra pasirengę mums padėti“, – pridūrė inspektorius.

Jo teigimu, įtariamieji paspruko automobiliu, tačiau jų apibūdinimas nepateikiamas.

Policija juostomis atitvėrė didžiąją rajono dalį. Priešais atlikėjo rūmus buvo matyti keletas nedidelių oranžinės spalvos žymeklių, greičiausiai žyminčių ant žemės nukritusias gilzes.

Tokiais hitais, kaip „God‘s Plan“ ir „Hotline Bling“ garsėjantis 37-erių Drake‘as pernai tapo daugiausiai uždirbančiu repo atlikėju pasaulyje.

Šiuo metu tarp jo ir Kendricko Lamaro yra kilusi nesantaika, abu reperiai įrašinėja kandžias ir didelio visuomenės dėmesio sulaukiančias dainas, kuriose koneveikia vienas kitą.

Hiphopo atlikėjų vaidai nėra naujiena – šis žanras nuo seno garsėja tuo, kad jo atlikėjai mėgsta girtis ir šiurkščiais žodžiais žeminti konkurentus.

Nėra jokių įrodymų, kad šios šaudynės būtų kaip nors susijusios su reperių kivirču.

Paklaustas apie Drake‘o ir Kendricko Lamaro nesantaiką, P. Krawczykas atsakė, jog jam apie ją yra žinoma, tačiau pridūrė, kad „tyrimas tik pradėtas ir šiuo metu nežinome jokių motyvų, todėl daugiau šio klausimo komentuoti negaliu“.

Savo pranešime jis pridūrė, kad kariuomenės puolimas tik pablogins humanitarinę padėtį Gazos Ruože bei neleis į Gazą pristatyti taip reikalingos skubios humanitarinės pagalbos.

„Hamas“ teigimu, Gazoje esantys palestiniečiai patiria „naikinimo ir sistemingo marinimo badu karą“, kurį vykdo Izraelis – jos žodžiais tariant, „naciai okupantai“.

„Šis nusikaltimas, vykdomas iš karto po to, kai „Hamas“ pranešė priėmęs tarpininkų pasiūlymą, patvirtina okupantų ketinimus niekais paversti tarpininkų pastangas siekiant paliaubų ir įkaitų paleidimo“, – teigiama pranešime.

Be to, pranešime JAV administracija ir tarptautinė bendruomenė raginamos daryti spaudimą Izraeliui, kad šis nutrauktų šį eskalavimą, kuriuo, „Hamas“ teigimu, keliama grėsmė šimtų tūkstančių Rafoje ir visame Gazos Ruože esančių vidinių pabėgėlių gyvybėms.

Šiuo plačiai taikomu įstatymu siekiama apsaugoti visų 27 ES narių moteris nuo smurto lyties pagrindu, priverstinių santuokų, moterų lytinių organų žalojimo ir priekabiavimo internete.

Europos Parlamentas šias taisykles patvirtino dar balandį, o šalių pritarimas buvo paskutinis veiksmas, kurį reikėjo atlikti iki joms tampant įstatymu.

„Šis įstatymas garantuos, kad visoje ES jo pažeidėjams bus taikomos griežtos poveikio priemonės, o jų aukos gaus visą joms reikalingą pagalbą“, – pasakė Belgijos teisingumo ministras Paulas Van Tigcheltas.

Pagal šį įstatymą nusikaltimu bus laikomas kibernetinis persekiojimas, kibernetinis priekabiavimas ir kibernetines neapykantos ar smurto kurstymas visoje ES. Jame numatytos mažiausios laisvės atėmimo bausmės, kurios, priklausomai nuo nusikaltimo, siekia nuo vienerių ir penkerių metų.

Pagal šias taisykles, jei auka yra vaikas, sutuoktinė ar buvusi sutuoktinė, nusikaltėliui gali būti skirta griežtesnė bausmė.

Nors visos šalys vieningai sutiko, kad šis įstatymas yra tikrai svarbus, nesutarimų derybų metu kilo dėl vieningo visoje ES galiosiančio išprievartavimo sąvokos apibrėžimo.

Kai kurios šalys, tokios, kaip Italija ir Graikija reikalavo įtraukti šios sąvokos apibrėžimą, tuo tarpu Prancūzija ir Vokietija tam priešinosi, teigdamos, kad ES neturi kompetencijos šiuo klausimu.

Ispanijos lygybės ministrė Ana Redondo iki antradienį Briuselyje įvyksiančio susitikimo pripažino norėjusi, kad taisyklės „būtų kiek ambicingesnės“.

Tačiau, jos teigimu, įstatymas yra „gera pradžia“.

ES valstybės taisykles į nacionalinę teisę perkelti privalo per trejus metus.

„Dezinformacijos apie Prancūzijos pagalbą Ukrainai kampanijos vykdomos kaip visada aktyviai. /.../ Prancūzija jokių karių į Ukrainą nesiuntė“, – pareiškė Prancūzijos diplomatija.

Įraše taip pat patalpinta ekrano vaizdų, kuriuose matyti teiginiai, kad į Ukrainą kautis buvo nusiųstas prancūzų vadovaujamas Užsienio legiono karių dalinys.

Gegužės 4 d. tinklalapyje „Asia Times“ pasirodė informacija, kad Paryžius į pagalbą 54 atskirajai mechanizuotai brigadai Slovianske išsiuntė karių iš Užsienio legiono „trečiojo pėstininkų pulko“. Portale nurodyta, kad jau dislokuota šimtas kariškių, tarp jų – artileristų ir žvalgybos specialistų, o iš viso planuojama nusiųsti 1 500 karių. Straipsniu, kuriame išdėstyti teiginiai jokių šaltinių informacija negrindžiami, buvo daugybę kartų ir įvairiomis kalbomis, be kita ko, angliškai ir prancūziškai pasidalinta skirtinguose socialiniuose tinkluose.

Pirmiau buvo pranešta, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmeta galimybės į Ukrainą nusiųsti karių, jei Rusija pralaužtų gynybines linijas ir Kyjivas pateiktų atitinkamą prašymą. E. Macrono teigimu, neleisti Rusijai laimėti šio karo yra strateginis saugumo uždavinys ir jis neatmeta galimybės dislokuoti Ukrainoje sausumos karių iš Europos tam tikroms funkcijoms atlikti.

Rusija iškvietė Prancūzijos ambasadorių, jis dalyvaus ir V. Putino inauguracijoje

Rusija pirmadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių, kad pasmerktų šios šalies „provokacinę“ politiką po prezidento E. Macrono komentarų, kad į Ukrainą gali būti siunčiami Vakarų šalių kariai, pranešė užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Pasiuntinys buvo iškviestas po „vis karingesnių Paryžiaus pareiškimų“, sakoma ministerijos pranešime. „Rusijos pusė pateikė savo vertinimą, kad destruktyvi ir provokuojanti Paryžiaus linija veda prie konflikto eskalavimo“, – sakoma jame.

Tuo tarpu, pasak agentūros „Reuters“, Prancūzija antradienį ketina siųsti savo ambasadorių į Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją dar vienai šešerių metų kadencijai. Apie tai pirmadienį pranešė Prancūzijos diplomatinis šaltinis, priešingai nei Vokietija, kuri pareiškė, kad jos atstovai ten nedalyvaus.

„Prancūzijai atstovaus jos ambasadorius Rusijoje“, – sakė Prancūzijos diplomatinis šaltinis.

Šaltinio teigimu, Paryžius jau anksčiau pasmerkė represijų kontekstą, kuriame vyko rinkimai ir dėl kurio iš rinkėjų buvo atimta reali galimybė rinktis, taip pat rinkimų organizavimą Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, kurį Prancūzija laiko tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimu.

Tokią nuomonę interviu Lenkijos dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ išsakė Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos (SKW) vadovas Jarosławas Stróżykas, praneša „Ukrinform“.

SKW vadovo teigimu, niekas negali nurodyti, kada Rusija gali imtis agresijos prieš Lenkiją, o visos išsamios informacijos neturinčių ekspertų grupių prognozės yra viso labo grindžiamos prielaidomis.

„Savaime suprantama, V. Putinas jau yra pasirengęs kokiai nors nedidelei operacijai prieš vieną iš Baltijos valstybių, pavyzdžiui, garsiojoje Narvoje ar vienoje iš Švedijos salų“, – sakė J. Stróżykas.

Lenkijos karinės kontržvalgybos vadovo vertinimu, „tai V. Putino ketinimų klausimas, tačiau tai, ką visi Vakarai kartu daro Ukrainai padėti, rodo jam, kad, jei būtų užpulta NATO, Vakarų reakcija būtų dar galingesnė“.

J. Stróżykas teigiamai atsiliepė apie buvusios Lenkijos vyriausybės veiksmus perkant ginkluotę. Jis atkreipė dėmesį, kad, nors tai darant neapsieita be gaišaties, Lenkijos galimybės apsiginti nuo agresoriaus auga.

Pranešama, kad Europos žvalgybos tarnybos yra perspėjusios savo šalių vyriausybes, kad Rusija visame žemyne aktyviai planuoja sabotažo veiksmus, tokius kaip sprogdinimai, padegimai ir infrastruktūros gadinimas – šie veiksmai būtų vykdomi tiesiogiai arba per parankinius, per daug nesirūpinant dėl civilių aukų.

„Šiuo metu siekiame suderinti galimo susitarimo dėl įkaitų paleidimo metmenis“, – naujienų agentūrai AFP sakė nežinomu panorėjęs likti pareigūnas.

„Manome, kad mūsų dar laukia sunkios ir ilgos derybos iki bus pasiektas faktinis susitarimas. Jei į Kairą išsiųstume delegaciją su „Mossad“ vadovu priešakyje, reikštų, kad teigiamų poslinkių yra“, – kalbėjo jis.

Šie komentarai pasirodė po to, kai vienas aukštesniojo rango „Hamas“ atstovas pranešė, kad šeštadienį į Kairą atvyko grupuotės derybininkai, dalyvausiantys naujame derybų dėl siūlomo ugnies nutraukimo Gazos Ruože, kur beveik septynis mėnesius vyksta karas, raunde.

Tarpininkai iš Kataro, Egipto ir Jungtinių Valstijų laukė „Hamas“ atsakymo į pasiūlymą, pagal kurio sąlygas, Didžiosios Britanijos paskelbtais duomenimis, 40 dienų būtų nutraukti kariniai veiksmai ir mainais į Izraelio kalėjimuose esančius palestiniečius būtų paleisti įkaitai.

Šiuo metu siekiame suderinti galimo susitarimo dėl įkaitų paleidimo metmenis.

Pavykus susitarti, tai būtų pirmas toks susitarimas po lapkritį savaitę trukusių paliaubų, per kurias smogikai paleido 105 įkaitus, tarp jų – 80 izraeliečių, o mainais į juos Izraelis paleido 240 kalinių palestiniečių.

Mėnesius trukusios derybos įstrigo, mat „Hamas“ reikalavo ilgam nutraukti ugnį ir iš Gazos išvesti visus Izraelio karius, o Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu savo ruožtu vis žadėjo pradėjo pulti Gazos pietuose esantį Rafos miestą.

Plataus masto invazija Rafoje, kur glaudžiasi maždaug 1,2 mln. civilių, visame pasaulyje kelia vis didesnį nerimą.

Karas prasidėjo po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ Izraelyje surengė išpuolį, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis grindžiami naujienų agentūros AFP skaičiavimu, žuvo 1 tūkst. 170 žmonių, pagrinde civilių.

Smogikai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų ir Izraelio skaičiavimu, Gazoje jų vis dar yra 128. Kariuomenės teigimu, 35 iš jų yra mirę arba žuvę.

„Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo to laiko per atsakomąją Izraelio operaciją prieš „Hamas“ Gazoje žuvo mažiausiai 34 tūkst. 654 žmonės, dauguma jų – moterys ir vaikai.

Kol kas neaišku, kokie kaltinimai pareikšti Ukrainos vadovui. Trumpai užsimenama, kad Ukrainos prezidentas ieškomas pagal nenurodytą Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį.

Jokių pranešimų apie kokią nors V. Zelenskiui iškeltą baudžiamąją bylą pirmiau nebuvo pasirodę.

Praėjusių metų gale Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė ir gynybos ministerijos pagrindinės žvalgybos direkcijos vadovo generolo leitenanto Kyrylo Budanovo paiešką.

Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Artemas Lysohoras pranešė, kad nuo gegužės 6 d., norėdamos išvykti namo, gimdyvės okupuoto Luhansko regiono gimdymo namuose privalės įrodyti, kad bent vienas iš naujagimio tėvų turi Rusijos pilietybę.

„Jei ši informacija yra teisinga, tokiais veiksmais pažeidžiamos Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 straipsnio d dalies nuostatos, pagal kurias genocidas apibrėžiamas kaip „priemonių, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, panaudojimas“, – pabrėžiama ISW straipsnyje.

Pastebima, kad rusų okupantų valdžia toliau deda pastangas militarizuoti Ukrainos jaunimą okupuotose Ukrainos dalyse bei įskiepyti jiems svetimos valstybės vertybes. Gegužės 1 d. „LLR“ paskelbė rengianti naują vadovėlį, pagal kurį šių laikų okupuoto Luhansko regiono istorijos bus mokoma pagal rusų švietimo standartus.

Pirmiau buvo pranešta, kad rusai ketina stebėti, ar tarp vadinamosios „LLR“ mokyklose besimokančių paauglių netvyro protesto nuotaikos. Švietimo įstaigos yra gavusios vadinamosios „LLR švietimo ir mokslo ministerijos“ rekomendacijų dėl mokymo programų, kuriose kalbama apie menamo bendradarbiavimo su Ukrainos žvalgyba ir „provakarietiškomis organizacijomis“ užkardą.

Išpuolio prieš Krymą, kurį Maskva neteisėtai aneksavo 2014 m., mastas ir padariniai dar nėra žinomi, pats Kyjivas šio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Jau daugiau nei dvejus metus plataus masto karą Ukrainoje vykdanti Rusija dažnai praneša tik apie tariamai sėkmingas savo oro gynybos pajėgų operacijas neutralizuojant ukrainiečių dronų ar raketų atakas.

Praėjusį antradienį Ukraina neseniai Jungtinių Valstijų pristatytomis raketomis atakavo Kryme dislokuotus rusų karius. Nepriklausoma žiniasklaida pranešė apie smūgius trims Krymo karinėms bazėms, per kuriuos būta aukų.

Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis pranešė, kad naujame Ukrainai skirtos ginkluotės pakete bus dar tolimesnio nuotolio raketų ATACMS. Pirmiau pristatytų šio tipo raketų veikimo nuotolis buvo iki 165 km.

Juodojoje jūroje esantis Krymo pusiasalis yra viena iš svarbiausių rusų pajėgų sutelkimo vietų, per jį gabenami kariai, ginklai ir amunicija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pažadėjęs atgauti visą Rusijos užgrobtą teritoriją, įskaitant Krymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad balandžio 23–30 d. Armėnijos ginkluotųjų pajėgų štabo vado pavaduotojas Arturas Jerojanas NATO būstinėje dalyvavo gynybos ministerijos ir NATO švietimo gynybos srityje plėtros programoje.

Susitikimo metu buvo aptarti Armėnijos kariuomenės švietimo įstaigoms ir mokymo centrams pagal programą suteiktos pagalbos rezultatai, apibrėžtos naujos bendradarbiavimo sritys.

Arturas Jerojanas taip pat kalbėjosi su NATO kolektyvinio saugumo skyriaus direktoriumi Dacianu-Tiberiu Șerbanu, su kuriuo aptarė šiuo metu vykdomas Armėnijos ir aljanso karinio bendradarbiavimo programas ir jų plėtros galimybes.

Pranešama, kad vasario pradžioje Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinjanas pareiškė, kad jo šalis daugiau nebegali laikyti Rusijos savo pagrindiniu gynybos ir kariniu partneriu.

N. Pašinjanas atkreipė dėmesį, kad Rusija nepadėjo Armėnijai, kai Azerbaidžanas rugsėjį ėmėsi „kovos su terorizmu priemonių“, kad susigrąžintų Kalnų Karabacho kontrolę, po kurių šį regioną paliko daugybė jame gyvenusių vietinių armėnai.