Seniūnų asociacija šį sumanymą kritikuoja kaip „žalią“ ir net destruktyvų.

Po pateikimo bendru sutarimu pritarta Seniūnų rinkimų įstatymo projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Toliau juos nagrinės Seimo komitetai.

„Šiuo me­tu se­niū­nai yra vals­ty­bės kar­je­ros tar­nau­to­jai ir ski­ria­mi kon­kur­so tvar­ka pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­jai, ka­den­ci­jų ne­ri­bo­jant. Ma­no­me, kad tie­sio­giai iš­rink­ti se­niū­nai la­biau pai­sys vie­tos gy­ven­to­jų in­te­re­sų, nes bus tie­sio­giai iš­rink­ti, ti­kė­ti­na, kad pa­ge­rės ir seniū­ni­jų ad­mi­nist­ra­vi­mas, nes se­niū­nai bus at­sa­kin­gi ne tik už sa­vi­val­dy­bės pla­nų vyk­dy­mą, bet ir už dar­bą su gy­ven­to­jais“, – teigė vienas ir projekto autorių „socialdarbiečių“ seniūnas Andrius Palionis.

Pagal projektą, seniūnai būtų renkami ketveriems metams slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Viena seniūnijos teritorija sudarytų vieną rinkimų apygardą.

Šiuose rinkimuose galėtų ir kandidatuoti, ir balsuoti tik nuolatiniai seniūnijos gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Asmuo į seniūnus galėtų išsikelti pats arba gali būti iškeltas partijos.

Eiliniai seniūnų rinkimai būtų rengiami jų įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimų datą skelbtų prezidentas.

Pasak A. Palionio, kadangi seniūnai taptų valstybės politikais, gyventojai jiems išreikštų pasitikėjimą, reikėtų numatyti ir didesnius įgaliojimus jiems.

„ (...) sie­kia­me ne tik tie­sio­gi­nių se­niū­nų rin­ki­mų, bet ir dvie­jų ly­gių sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to. Jei­gu mes pri­tar­si­me tie­sio­gi­niams se­niū­nų rin­ki­mams, tai ki­tais po­įsta­ty­mi­niais ak­tais ir įsta­ty­mais turė­si­me pa­keis­ti ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­to nu­sta­ty­mo me­to­di­ką, ir pa­ja­mų pa­skirs­ty­mą, ir iš­lai­dų pa­skirs­ty­mą, kai se­niū­nai ben­dra­dar­biaus su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, nes vis tiek ad­mi­nist­ra­ci­ja val­dys vi­sus fi­nan­sus, tik se­niū­nas tu­rės iš­skir­tą da­lį, nau­do­sis to­mis lė­šo­mis su­de­ri­nęs su gy­ven­to­jų pri­ori­te­tais“, – aiškino „socialdarbietis“.

Projektu numatoma pirmuosius seniūnų rinkimus surengti jau kitąmet su Seimo rinkimais.

„Pa­vo­jin­gas ir grės­min­gas pro­jek­tas, smar­kiai di­di­nan­tis ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­das ir ne­su­ku­rian­tis pri­dė­ti­nės ver­tės. La­bai skir­tin­gos se­niū­ni­jos, pa­vyz­džiui, Vil­niu­je ir kai­miš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je. Kai­miš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je gal­būt žmo­nės ži­no sa­vo se­niū­ną. Vil­niu­je dau­ge­lis ne­ži­no“, – projektą įvertino konservatorius Kęstutis Masiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir seniūnijų dydžiai labai skiriasi.

Kitas konservatorius Edmundas Pupinis siūlė šį projektą dėti į stalčių.

Dabar seniūnas yra vykdomoji valdžia, kaip skyrių vedėjai savivaldybėse, jie vykdo atitinkamas funkcijas. Kaip galime rinkti vykdomąją valdžią?

„Mes ne­ga­li­me pa­sta­ty­ti vi­sos se­niū­ni­jų sis­te­mos į ne­pa­to­gią pa­dė­tį, siū­lau pa­dė­ti ši­tą įsta­ty­mą į stal­čių ir ban­dy­ti tar­tis tarp po­li­ti­nių jė­gų, kas bus tas se­niū­nas, kiek mes ga­lė­si­me skir­ti re­sursų, o ne pa­da­ry­ti iš to pa­juo­kos šal­ti­nio. Aš ma­nau, tai at­sa­kin­gas dar­bas ir ma­nau, kad tu­rė­tu­me nag­ri­nė­ti tą klau­si­mą iš es­mės, o ne šiaip tik dėl rin­ki­mų“, – sakė jis.

Seimui pateiktam Seniūnų rinkimų įstatymui nepritaria ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.

„Taip, kaip dabar pateikta, kai neaišku, koks (savivaldos – BNS) modelis, seniūnijų santykis su meru, savivaldybe, kokius įgalinimus turėtų seniūnas, mūsų nuomone, tai yra skubotas žingsnis“ – BNS sakė asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas.

Jo teigimu, rinkimų įstatymą reikėtų priiminėti tik sutarus dėl savivaldos modelio, numatant ir tiesiogiai rinktų seniūnų funkcijas, įgaliojimus, atskaitomybę, biudžetą.

„Dabar seniūnas yra vykdomoji valdžia, kaip skyrių vedėjai savivaldybėse, jie vykdo atitinkamas funkcijas. Kaip galime rinkti vykdomąją valdžią?“ – teigė K. Vilkauskas.

„Aišku, yra noras turėti daugiau demokratijos, kad žmonės tiesiogiai rinktų, bet žmonės gali nusivilti, jeigu išrinks be įgalinimų, be aiškių pozicijų, ką tas seniūnas veiks“, – pridūrė jis.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos duomenimis, 55 savivaldybėse yra 545 seniūnijos.

Pasak K. Vilkausko, kyla klausimas ir dėl tų penkių savivaldybių, kur nėra įkurtų seniūnijų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad po savivaldos rinkimų turi būti organizuojami tiesioginiai seniūnaičių rinkimai.

„Tai gali įnešti destrukciją į mūsų savivaldos sistemą“, – projektą apibendrino Seniūnų asociacijos vadovas.

Žagarės regioninio parko direkcija siūlo iš šio krašto kilusį žymų menininką pagerbti už nuopelnus Joniškiui: ilgametę, aktyvią kultūrinę veiklą, Joniškio krašto garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje, ryškų indėlį į Lietuvos kultūros plėtrą.

Sprendimą dėl to dar turės priimti Joniškio rajono savivaldybės taryba.

V. Daunoras (gimęs 1937 metais) vertinamas kaip vienas ryškiausių artistų Lietuvos operos scenos istorijoje. Jis stažavosi Milano teatre „La Scala“, 1967 metais jo scenoje debiutavo kartu su pasaulinio garso operos solistu Luciano Pavarotti (Lučianu Pavaročiu).

1971 metais tarptautiniame Tulūzos dainininkų konkurse Prancūzijoje V. Daunoras laimėjo pagrindinį prizą.

Daugiau nei tris dešimtmečius V. Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę išvyko į JAV. 1995 metais būdamas 58-erių jis debiutavo prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre.

2005-aisiais menininkas baigė savo karjerą.

„Partijos tarybos sprendimas (dėl V. Bukausko atšaukimo – BNS) yra padarytas vakar apklausos būdu, 90 proc. pritarė tam dalykui“, – penktadienį BNS sakė „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas.

„Tiesiog partija pati turi identifikuotis, siūlyti savo programines nuostatas. Kada ėjome į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, buvo įstatymų projektai, kuriuos žadėta užregistruoti ir pristatyti, to nebuvo padaryta. Kam mums ten sėdėti su jais, jeigu nevykdoma mūsų programa?“ – aiškino Darbo partijos pirmininkas.

Dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje šiuo metu besideranti partija „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi septynių narių frakciją. Tai minimalus parlamentarų skaičius sudaryti frakciją.

V. Bukausko išėjimas sugriautų „tvarkiečių“ frakciją.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis BNS teigė, kad nepaisant visko, frakcija turėtų išlikti.

Anot jo, dar bus kalbama ir su Darbo partijos atstovais, ir kviečiami kiti parlamentarai prisidėti prie frakcijos.

V. Bukausko priklausymas „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai taip pat reiškė netiesioginę Darbo partijos paramą valdantiesiems.

„Mes neatsisakome paramos, mes su tomis pačiomis nuostatomis galime ateiti, bet jau derėsimės partijos vardu, o ne per „tvarkiečius“, – BNS sakė V. Uspaskichas.

Be to, nuo šios savaitės Darbo partijai Seime atstovauja ne tik V. Bukauskas, bet ir buvęs liberalas Andrius Mazuronis. Jis tapo šios politinės jėgos nariu.

„Matydamas dabartinės valdančiosios daugumos negebėjimą susikoncentruoti į valstybei svarbių klausimų sprendimą bei Seime tvyrantį chaosą ir pasimetimą, nusprendžiau jungtis prie naujai besiformuojančios, jaunatviškos bei veržlios Darbo partijos komandos“, – partijos pranešime cituojamas politikas.

Į šį parlamentą A. Mazuronis pateko balandį pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą, mandato atsisakius Arūnui Gelūnui.

Kadangi jau ateidamas į Seimą jis dėl vidaus nesutarimų buvo palikęs Liberalų sąjūdį, tapo Mišrios Seimo narių grupės nariu.

A. Mazuronis penktadienį BNS teigė, kad ir toliau planuoja dirbti šioje grupėje.

Pasak V. Uspaskicho, „darbiečių“ gretos Seime dar gali pasipildyti.

„Gali būti ir ne du labai greitai. Kalbos vyksta“, – BNS sakė „darbiečių“ vadovas.

„Mes šiandien atėję iškėlėme klausimą taip: arba kalbame, arba mes iš viso nedalyvaujame šitose varžybose“, – po derybininkų susitikimo Seime žurnalistams sakė „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius.

„Atsitraukimo iš mūsų pusės nebebus“, – pabrėžė jis.

„Tvarkiečiai“ Vyriausybės programos priemonių planui yra pateikę siūlymą didinti vaiko priežiūros išmokas, kad jos pirmais metais siektų 100 proc. tėvo ar motinos algos, antraisiais – 75 procentus.

Anot V. Kamblevičiaus, trečiadienį per derybininkų susitikimą nutarta atsisakyti šio pasiūlymo.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat teigė, kad šis siūlymas – nerealus, jam įgyvendinti reikėtų per 100 mln. eurų.

„Tvarkos ir teisingumas“ frakcijos lyderis tvirtino, kad ketvirtadienį situacija pasikeitė ir derybininkai sutarė dėl kompromiso.

„Šiandien jau kitaip pasikeitė situacija, nes mes pareikalavome, kad ar mes randame bendrą kalbą, ar mes nekalbame tais klausimais, kuriuos kelia mūsų partija ir frakcija. Šiandien jau sutinka, kad būtų 100 proc. atlyginimo dydžio išmoka už pirmuosius metus, ir mes ėjom į kompromisą ir nusileidome iki 45 proc. antraisiais metais“, – kalbėjo politikas.

Dabar vaiko priežiūros išmokos dydis, kol vaikui sueis vieni metai, sudaro 77,58 proc. išmokos gavėjo algos, jeigu jis pasirenka gauti išmoką vieniems metams.

Jeigu tėvas ar motina pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką dvejus metus, jos dydis pirmaisiais metais siekia 54,31 proc., antraisiais – 31,03 proc. išmokos gavėjo algos.

R. Karbauskis ketvirtadienį tvirtino, kad derybininkai „artėja prie sutarimo“.

„Dirbama visapusės pagarbos režimu, labai tikimės, kad pirmadienį turėsime tą dalį suderintą“, – teigė jis.

Anot jo, galutinai sudėti taškų neleidžia „nežinojimas, kokios yra finansinės prognozės, galimybės“.

„Grįš premjeras, grįš finansų ministras ir, matyt, bus atsakyta į kelis paskutinius klausimus. Be premjero suderinti skaičius yra labai sunku arba neįmanoma“, – sakė R. Karbauskis.

G. Palucko kandidatūrą į Seimą trečiadienio vakarą iškėlė partijos Vilniaus miesto skyriaus taryba.

Šiam sprendimui dar turi pritarti LSDP taryba. Ji vyks šeštadienį Šventojoje.

„Kai matyti gerėjantys rezultatai rinkimuose, tai ir entuziazmo atsiranda daugiau. Kartu su jumis pasiryžęs kovoti ir laimėti“, – partijos „Facebook“ paskyroje parašė G. Paluckas.

Šiuo metu socialdemokratai parlamente turi aštuonis atstovus.

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad rinkimai į laisvą vietą Seime sostinės Žirmūnų apygardoje vyks rugsėjo 8 dieną.

Šioje apygardoje išrinkta Aušra Maldeikienė buvo išrinkta į Europos Parlamentą, todėl atsisakė Seimo narės mandato.

Taip pat rugsėjo 8 dieną vyks rinkimai Gargžduose ir Žiemgalos apygardoje, apimančioje Pakruojį, Joniškį ir dalį Šiaulių rajono. Šiose apygardose išrinkti Seimo nariai atsisakė mandato dėl mero pareigų.

„Vaiko pinigai – tai vienas iš prioritetų. Kitas prioritetas – nemokamas bakalauras“, – trečiadienį po derybininkų susitikimo Seime žurnalistams sakė politikas.

„Bet kokiu atveju tai nėra kas nors revoliucinio, palyginti su tuo, kas dabar yra Vyriausybės programos priemonių plane“, – pridūrė jis.

R. Karbauskio teigimu, skaičiuojama, kad išmoka už vaiką kitąmet galėtų siekti 70 eurų, o daugiavaikėms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms – 100 eurų.

Šiuo metu šios išmokos yra atitinkamai 50 ir 70 eurų.

„Vyriausybės optimistiniame plane projektuota didinti po 20 eurų, bet skaičiuojame, kad daugiavaikėms šeimoms galbūt pavyks ir 30 eurų“, – aiškino R. Karbauskis.

Siūlymą Vyriausybės programos priemonių plane numatyti išmokas už vaiką kitąmet 100 eurų, o 2021-aisiais – po 120 eurų pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Didelių klausimų nekelia ir kitas LLRA-KŠS reikalavimas – nemokami receptiniai vaistai senjorams, vyresniems nei 75 metai.

Tuo metu, pasak R. Karbauskio, skaičiavimai verčia atsisakyti siūlymų mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šviežiems vietos produktams, didinti motinystės išmokas, kad jos pirmais metais siektų 100 proc. tėvo ar motinos algos, antraisiais – 75 procentus.

Anot „valstiečių“ lyderio, PVM mažimas neduotų norimo efekto – ženkliai neatpigintų vietos maisto produktų, tuo metu biudžetui lengvata kainuotų apie 46 mln. eurų.

„Latvija sumažino pridėtinės vertės mokestį. Pas mus per tą patį laiką daržovės brango 2 proc., o Latvijoje po to, kai jie sumažino, atpigo 1 procentu. Skirtumo praktiškai tarp Lietuvos ir Latvijos realiai nėra, nors jie sumažino PVM“, – teigė R. Karbauskis.

Politiko teigimu, tai lemia rinkos sandara, konkurencijos nebuvimas.

„Tvarkiečių“ siūlymas dėl motinystės išmokų iš biudžeto pareikalautų per 100 mln. eurų.

„Tai yra nerealu“, – sakė R. Karbauskis.

Anot jo, nelabai aišku, kokia nauda būtų iš kito „tvarkiečių“ siūlymo – perkelti PVM mokėjimą į atsiskaitymo momentą.

„Gali būti, kad tie, kuriems norime padėti, visai dėl to nesidžiaugs“, – sakė „valstiečių“ vadovas.

Pasak jo, vietoj to, sutarta, kad reikia numatyti priemones, jog verslas mažiau kredituotų valstybę. Svarstoma, kaip sutrumpinti PVM grąžinimo laikotarpį verslininkams.

Priemonių plane greičiausiai nebus ir „socialdarbiečių“ siūlymo didinti mokesčių progresyvumą. R. Karbauskio teigimu, paskaičiuota, kad įvedus naują 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, valstybė tegautų apie 4 mln. eurų naudos.

„Tiek būtų naudos valstybei iš tokio sprendimo. Ar dėl to reikia daryti tokį sprendimą? O gal ką nors išgąsdinsime, pavyzdžiui, užsienio verslininkus? Tai reikia pasverti“, – sakė jis.

R. Karbauskis trečiadienį tvirtino esąs tikras, kad partijoms pavyks baigti derybas ir kitą savaitę pasirašyti koalicijos sutartį.

„Šiandien esu tikras, kad mes susitarsime. Čia buvo sunkiausia dalis – susiderinti dėl programinių dalykų. Jeigu dėl šito sutariame, dėl visų kitų dalykų tikrai susitarsime“, – tvirtino jis.

R. Karbauskis pakartojo, kad visos partijos savo atstovus turėtų deleguoti į vykdomąją valdžią.

Trečiadienio derybininkų susirinkime dalyvavo ne tik partijų atstovai, bet ir Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrai, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Jis žurnalistams nekomentavo susitikimo.

Po prezidento rinkimų „valstiečiai“ ėmėsi iš naujo formuoti valdančiąją daugumą.

Jeigu koalicijos sutartį pasirašytų „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tokia koalicija turėtų 77 balsus Seime.

Trečiadienį susirinkusi Seimo laikinoji komisija, turinti parlamentui pateikti siūlymą, ar naikinti teisinę parlamentaro neliečiamybę, išklausė ir Generalinės prokuratūros prokurorą Rolandą Stankevičių, ir patį P. Gražulį.

„Atrodo, visą informaciją prokuroras pateikė. Nemanau, kad daugiau klausimų kils“, – po uždaro komisijos posėdžio žurnalistams Seime sakė jos pirmininkas „valstietis“ Petras Valiūnas.

Kokį siūlymo projektą teikti Seimui, komisijos nariai balsuos po Joninių, birželio 25 dieną.

Generalinėje prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo.

Į Rusiją eksportuojamoje bendrovės „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Listerija gali sukelti užkrečiamą ligą listeriozę, ji ypač pavojinga nėščiosioms, naujagimiams ir vyresniems žmonėms su nusilpusiu imunitetu. Lietuvoje kasmet registruojami vidutiniškai 5–8 listeriozės atvejai. Tiesa, termiškai apdorojus produktus šios bakterijos žūva.

Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys P. Gražulis padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias  problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Jam norima pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Prokuroras R. Stankevičius trečiadienį Seime sakė, kad jeigu parlamentas neduotų leidimo patraukti Seimo nario baudžiamojon atsakomybėn, jo atžvilgiu tyrimas turėtų būti stabdomas, o kito įtariamojo atžvilgiu – atskirtas.

2016 metais prokurorai bandė apklausti P. Gražulį kaip specialųjį liudytoją, bet jis atsisakė duoti parodymus.

R. Stankevičius teigė, kad dėl imuniteto į Seimą kreiptasi tik dabar, nes užtruko teisinės pagalbos prašymo vykdymas.

„Šioje byloje buvo būtina kreiptis su teisinės pagalbos prašymais į užsienio valstybę (Rusiją – BNS), kad ji atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai yra apklaustų asmenis, surinktų ir pateiktų bylai reikalingus duomenis. Atsakymas į teisinės pagalbos prašymą gautas tik šių metų gegužės viduryje, atlikti vertimai, įvertinta medžiaga ir tuomet kreiptasi į Seimą dėl leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė prokuroras.

Įvardyti kitą ikiteisminio tyrimo įtariamąjį pareigūnas atsisakė.

Tam, kad būtų panaikintas Seimo nario imunitetas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Prieštaraujant opozicijos atstovams Kultūros komitetas sprendimą dėl darbo grupės sudarymo priėmė jau žinodamas, kad tokią kuria ir Seimo valdyba.

„Truputį nesusipratimas toks sprendimas“, – per komiteto posėdį apie valdybos nutarimą sakė Kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, Seimo valdybos darbo grupės formavimas užtruks, savo atstovus į ją turės deleguoti parlamento frakcijos, tuo metu komitetas gali tą pačią dieną ją sudaryti. Be to, greičiausiai frakcijos į valdybos darbo grupę deleguotų tuos pačius Kultūros komiteto narius.

„Siūlau nedelsti“, – vis ragino R. Karbauskis.

Priėmus sprendimą sudaryti darbo grupę, politikas pranešė, kad pirmas jos posėdis įvyks rudenį.

Kultūros komiteto suformuotai darbo grupei priklausys septyni Seimo nariai ir keturi LRT tarybos nariai. Tačiau R. Karbauskio siūlymu daugiau jokių ekspertų į komisiją neturi būti įtraukta.

„Visi kiti galėtų laisvai atviruose posėdžiuose dalyvauti su patariamojo balso teise“, – sakė jis.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė per komiteto posėdį atkreipė dėmesį, kad Seimo valdybos kuriama darbo grupė būtų plačiau atstovaujama.

Pasak jos, numatyta, kad joje, skirtingai nei Kultūros komiteto darbo grupėje, dirbs visų Seimo frakcijų atstovai, taip pat išorės ekspertai.

LRT vadovė taip pat klausė, kas bus su dviejų darbo grupių rezultatais.

R. Karbauskis savo ruožtu pareiškė, kad jokia darbo grupė neturi sprendžiamosios teisės, jų darbo rezultatai nėra svarbūs ir neturės įtakos Seime priimant LRT įstatymo pataisas.

Trečiadienio rytą Seimo valdybos posėdyje dalyvavusi opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad valdyba priimdama savo nutarimą žinojo apie Kultūros komiteto planus steigti savo darbo grupę.

„Buvo žinoma, kad Kultūros komitete irgi planuojama kurti darbo grupę, bet argumentas, kodėl valdyba turėtų prisiimti šią iniciatyvą, – kad Kultūros komitete net ne visų frakcijų atstovai yra, o kausimas išties jautrus ir svarbus“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Valdyba negali uždrausti Kultūros komitetui sudaryti darbo grupę, tai yra jų prerogatyva, bet aš manyčiau, kad logiška būtų, jog dėl ypatingos klausimo svarbos tai būtų valdybos darbo grupė, tačiau, kadangi Kultūros komitetas jau sudarė, galbūt bus svarstoma dėl šių darbo grupių sujungimo ir platesnės grupės, nes čia ir ekspertai bus reikalingi“, – sakė opozicijos lyderė.

Sudaryti darbo grupę LRT įstatymo pakeitimams rengti nutarta praėjusią savaitę po parlamentinių klausymų šiuo klausimu. Mat R. Karbauskio ir kitų valdančiųjų parengtas naujos redakcijos LRT įstatymas sulaukė daug kritikos ir pastabų.

Valdančiųjų „valstiečių“ projektu siūloma keisti visuomeninio transliuotojo valdymo principus: būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka.

„Valstiečių“ pataisos siūlo, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.

Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.

LRT vadovybė laikosi pozicijos, kad inicijuojami pakeitimai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.

Daug pastabų minėtam projektui yra pateikusi Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.

Pasak Lauros Matjošaitytės, tai kelia vieną didžiausių grėsmių užtikrinant rinkimų saugumą.

„Komisijos nariai, kurių per visą Lietuvą yra 14 tūkst., naudoja asmeninius kompiuterius rinkimų rezultatams suvesti“, – trečiadienį per Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį teigė VRK vadovė.

Anot jos, nupirkti 5 tūkst. kompiuterių apylinkių rinkimų komisijoms VRK negali, nes tai būtų ir didelės išlaidos, ir kiltų klausimas dėl jų saugojimo. Svarstyta galimybė juos išsinuomoti rinkimų laikotarpiui, tačiau pateikto pasiūlymo kaina taip pat buvo labai didelė.

Dabar VRK prašo savivaldybių aprūpinti rinkimų komisijas kompiuteriais, tačiau ne visos sugeba tai padaryti. Dėl to tenka naudoti asmeninius komisijų narių kompiuterius. Jų saugumas nėra tikrinamas.

Komisijos nariai, kurių per visą Lietuvą yra 14 tūkst., naudoja asmeninius kompiuterius rinkimų rezultatams suvesti.

„Tai rizika, kuri turėtų būti minimalizuota“, – sakė L. Matjošaitytė.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras gegužės pabaigoje pranešė, kad šiemet per savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento rinkimus kibernetinių atakų prieš VRK sistemas neregistruota, tačiau užblokuoti šimtai IP adresų, siekiant užkirsti kelią galimoms kibernetinėms atakoms.

VRK pirmininkė per komiteto posėdį taip pat atkreipė dėmesį, kad norint didesnio rinkimų skaidrumo reikia priimti jau parengtus partijų ir politinių kampanijų finansavimo pakeitimus.

„VRK būtų labai svarbu gauti informaciją realiu laiku apie paskleistą politinę reklamą, kad būtų deklaruojama, pavyzdžiui, per dešimt dienų nuo paskleistos informacijos. Dabar mes žinome, kad galima deklaruoti ir pateikti visus dokumentus po rinkimų per 85 dienas. Tai yra didžiulis laikotarpis, kada yra pilkoji zona, kurią reikėtų sutvarkyti“, – sakė L. Matjošaitytė.

Anot jos, jeigu VRK iškart matytų situaciją, kad kokiu nors procentu viršijamas rinkimų kampanijai numatytas išlaidų limitas, ji galėtų priimti sprendimą, jog tas kampanijos dalyvis nebegali prisiimti daugiau finansinių įsipareigojimų.

VRK pirmininkė tvirtino, kad dabar pasitaiko situacijų, kai visuomenės informavimo priemonės deklaruoja, jog paskleista reklamos už 500 tūkst. eurų, o kampanijos dalyvis deklaruoja 800 eurų.

„Susidaro paradoksali situacija, kada mes nežinome, kaip yra iš tiesų, prievolės deklaruoti visko nėra, negalime pareikalauti, nes įstatymas suteikia tokius terminus“, – sakė L. Matjošaitytė.

„Per viešumą turėtume didesnį skaidrumą“, – pabrėžė ji.

VRK vadovė priminė, kad atitinkami įstatymų pakeitimai yra parengti, bet kol kas nepriimti.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Darius Jauniškis savo ruožtu Seime žurnalistams teigė, kad žvalgybos aptinkamų grėsmių arba pilkųjų zonų jis negali atskleisti viešai, ši informacija įslaptinta.

Pareigūnas teigė, kad per šiemetinius rinkimus VSD nefiksavo „kokių nors didelių bandymų ar drastiškų intervencijų į rinkimų procesą“.

„Mano galva, viskas yra teisingame kelyje. (...) Mano išvados – labai glaudžiai bendradarbiavome su VRK, buvo sudaryta darbo grupė, nuolat keitėmės informacija. Sakyčiau, kad jau yra daug išmoktų pamokų“, – teigė jis.

„Saugumo situacija, mūsų galva, yra gana gera“, – tvirtino VSD vadovas.

Kovą Lietuvoje vyko tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai, gegužę – prezidento ir Europos Parlamento.