-
Siūloma palengvinti žvalgybai kelią gauti duomenis iš bankų: M. Majauskas nepritaria 3
Žvalgybos įstatymo pataisų projektą pristatęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas vardijo, kad be kitų pasiūlymų, numatoma žvalgybos institucijoms – Valstybės saugumo departamentui ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui – suteikti teisę motyvuotu kreipimusi iš bankų be teismo sankcijos gauti veiklai reikalingus duomenis apie finansines operacijas bei kitą banko paslaptį sudarančią informaciją.
„Čia skamba rimtai, bet iš tikrųjų daug institucijų turi tokią teisę. Kadangi kalbame apie iššūkius nacionaliniam saugumui, o tai yra rimta tema, mūsų požiūriu, tokią teisę galėtų turėti ir mūsų žvalgybos institucijos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas savo ruožtu tvirtino negalįs pritarti tokiam sumanymui.
„Suprantu poreikį žvalgybos institucijoms įstatyti „aštrius dantis“, kad jos galėtų atgrasyti, o ir retkarčiais įkąsti neklaužadoms, bet yra tam tikros erdvės, kur teisėsaugos institucijoms, įskaitant ir žvalgybos, reikia nešioti antsnukį“, – sakė jis.
„Ir viena iš tokių erdvių yra bankinė sistema. (...) Tai, jog dalis kitų teisėsaugos institucijų gali gauti informaciją iš bankų, nesudaro pagrindo ir tai nėra argumentas automatiškai gauti ir dar vienai“, – tvirtino komiteto pirmininkas.
M. Majauskas sakė, kad ši nuostata lems, ar jis palaikys projektą, ar ne.
„Centrinis bankas labai kritiškai žiūri į šią nuostatą“, – tvirtino politikas.
Įstaigos vadovo motyvuotu prašymu būtų galima paprašyti tam tikro argumentuoto atvejo analizės banke, pavedimų istorijos.
NSGK vadovas savo ruožtu teigė suprantantis, kad bankinė informacija yra jautri, tačiau, anot jo, nemažiau svarbus yra ir nacionalinis saugumas.
„Tai nėra prisijungimas prie srautų, jų stebėjimas. Čia kalba, kad įstaigos vadovo motyvuotu prašymu būtų galima paprašyti tam tikro argumentuoto atvejo analizės banke, pavedimų istorijos“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Pasak jo, jau sukurti saugikliai – tiek vidinės kontrolės, tiek žvalgybos kontrolieriaus institutas – užtikrins, kad tokia teise nebūtų piktnaudžiaujama.
„Galų gale teisminė kontrolė niekur nedingsta. Jeigu bankas atsisakys pateikti, ką jis gali padaryti, tarnybos eis į teismą ir bandys aiškintis, ar tas atsisakymas buvo motyvuotas“, – tvirtino parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad nemažai institucijų duomenis iš bankų jau gauna be teismų leidimo.
Projektui po pateikimo buvo pritarta. Jame taip pat numatytas didesnis žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis, draudimas filmuoti, fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas, naujos patarėjo pareigybės įsteigimas, lankstesnis disponavimas lėšomis.
Pasak L. Kasčiūno, Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė naujas grėsmes ir būtinybę stiprinti žvalgybos institucijas.
Projektu taip pat norima numatyti galimybę su teismo sankcija žvalgybai įdiegti priemones, leisiančias stebėti asmenų veiklą internete.
„(Susižinojimo – BNS) turinio kontrolė ir toliau būtų tik teismo sankcijos pagrindu, bet (...) priemones, kurios dabar yra įdiegiamos mobiliųjų operatorių infrastruktūroje, kad būtų galima ir į duomenų centrus tą įdiegimą padaryti“, – aiškino parlamentaras.
Be to, siūloma iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo į Žvalgybos įstatymą perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ir juos padidinti.
Atlyginimus Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnams siūloma didinti trimis etapais: nuo šių metų liepos 1 dienos, nuo kitų metų pradžios ir nuo 2024 metų sausio 1 dienos.
Padidinus koeficientus, per trejus metus šių specialistų vien pareiginė alga didėtų apie 500 eurų, neatskaičius mokesčių ir pritaikius šiuo metu galiojantį pareiginės algos bazinį dydį.
Be to, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, padidinti priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą.
Pirminiais skaičiavimais, projektui įgyvendinti VSD šiemet papildomai reikėtų apie 2,2 mln. eurų, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui – apie 1,85 mln. eurų.
Toliau projektą nagrinės Vyriausybė, nes paprašyta ją pateikti savo išvadą, o po to – Seimo komitetai.
-
I. Šimonytė: Suomijos narystė NATO sustiprins regioną 4
„Tai yra labai svarbus pokytis Baltijos jūros regiono saugumo situacijoje“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje teigė Ingrida Šimonytė, komentuodama Suomijos vyriausybės sprendimą stoti į NATO.
„Nors bendradarbiavimas ir su Suomija, ir su Švedija vyko ir iki šiol, bet buvimas NATO sustiprins ir mūsų saugumą, ir NATO stiprumą“, – tvirtino Lietuvos premjerė.
Pasak jos, kai atlikus visas privalomas procedūras, stojimo sutartis atkeliaus iki Vilniaus, Lietuva nedels jo ratifikuoti.
„Visos šalys turės ratifikuoti tuos sprendimus pagal savo procedūras. Tikrai Lietuva bus ta valstybė, kuri tai padarys labai greitai“, – sakė I. Šimonytė.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) sekmadienį pranešė, kad Suomija teiks paraišką dėl NATO narystės, pasikonsultavusi su parlamentu.
Anot jų, saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.
S. Niinisto pabrėžė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO nėra nukreiptas prieš jokią šalį.
-
Diskusijos dėl partnerystės įteisinimo turi prasidėti, sako premjerė ir Seimo vadovė 38
„Mano nuomone, būtų geriau, jeigu Seimas šitas diskusijas pradėtų. Dabar, kai Seimas tą diskusiją vis bando paspirti kažkur tolyn po stalu, atrodo, tarsi yra kažkokia baimė prieiti prie išvados, kad čia yra sprendimai, kurie niekaip nekenkia niekieno interesams“, – sekmadienį Vilniuje žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad atnaujintas Partnerystės įstatymo projektas Seimui bus pateiktas šioje pavasario sesijoje.
„Jis yra sesijos programoje įrašytas, jo nepavyko išbraukti, tai tikrai bus pateiktas“, – teigė ji.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
Pagal Konstituciją, Seimo pavasario sesija trunka iki birželio 30 dienos.
Partnerystės įstatymo projekto svarstymui šiuo metu prieštarauja dalis opozicijos atstovų, sakydami, kad tam netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.
Juk šeima yra stipri tiek, kiek patys toje šeimoje esantys žmonės dirba.
Pernai pavasarį atmestu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Tačiau projektui nepritarta jau per pirmąją pateikimo stadiją.
I. Šimonytė teigė, kad vienos lyties partnerystės įteisinimas niekaip nekenkia vyro ir moters šeimai.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
„Pirminis žmonių pasipriešinimas kartais praeina pastebėjus, kad tavo gyvenimo, jeigu tu gyveni heteroseksualioje šeimoje, niekaip tokie sprendimai neįtakoja, jie niekaip nekeičia tavo šeimos tikrumo ar stabilumo, ar kokių nors kitų aplinkybių. Juk šeima yra stipri tiek, kiek patys toje šeimoje esantys žmonės dirba, o ne tiek, kiek Seimas priima įstatymų ir parašo, kad ši šeima yra gera, o kita, suprask, yra kažkokia neteisinga“, – teigė ji.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.