Per slaptą balsavimą už tai balsavo 62 parlamentarai, prieš buvo dešimt, vienas biuletenis rastas negaliojantis.

Šiame balsavime dalyvavo tik valdančiųjų atstovai. Opozicijos atstovai nepritarė pareikštam nepasitikėjimui.

Kaip numato Seimo statutas, už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.

Sausio viduryje septyni valdančiųjų atstovai, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.

Jam nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Antikorupcijos komisija anksčiau dėl to kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas. VSD atsakymuose nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Nepasitikėjimas pareikštas dėl neatsakytų klausimų apie ryšius

Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas Bronislovas Matelis antradienį Seime pristatydamas šią iniciatyvą teigė, kad nepasitikėjimas pareikštas būtent dėl neatsakytų klausimų apie galimus ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.

A. Stončaitis antradienį Seime žurnalistams sakė, kad visi klausimai dėl jo leidimo dirbti su slapta informacija atsakyti.

Norint komentuoti kokias nors pažymas, visų pirma reikia jas turėti ir matyti. Tikrai aš nesu matęs gyvenime, perskaitau tik spaudoj.

„Visi atsakymai yra surinkti dėl teisėtumo išdavimo leidimo dirbti su slapta informacija, į visus kitus klausimus buvo atsakyta, ir laikas sprendimams“, – teigė jis.

Seimo narys sakė nieko nežinąs apie jokias kriminalinės žvalgybos pažymas dėl jo.

„Norint komentuoti kokias nors pažymas, visų pirma reikia jas turėti ir matyti. Tikrai aš nesu matęs gyvenime, perskaitau tik spaudoj“, – sakė A. Stončaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors ir vadovauja Antikorupcijos komisijai, daugumą joje turi valdančiųjų atstovai.

„Visiems kartais atrodo, kad Antikorupcijos komisija yra kažkoks opozicijos parlamentinės kontrolės įrankis, taip nėra, nes šitą komitetą kontroliuoja valdantieji, turėdami gana didelę fizinę daugumą, ir šituos sprendimus dėl nepasitikėjimo iškėlė ir balsavo būtent valdantieji“, – tvirtino A. Stončaitis.

G. Goda šiuo metu yra paskirtas laikinuoju KT vadovu. Šiame teisme jis dirba nuo 2017 metų kovo mėnesio.

Šalies vadovas G. Godą vertina kaip aukščiausios kvalifikacijos teisininką, kurio mokslinė ir pedagoginė patirtis, ekspertinės baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės žinios bei ilgametė teisėjo darbo patirtis prisidės prie itin atsakingų KT pirmininko pareigų, teigiama Prezidentūros pranešime.

KT pirmininką prezidento siūlymu skiria Seimas.

Šio teismo pirmininkės Danutės Jočienės kadencija baigėsi kovo 16 dieną.

G. Goda teisinį išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete ir J. V. Gėtės universitete. 1995 metais jis Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1991 metų teisininkas dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete, o nuo 2020-ųjų yra šio fakulteto partnerystės profesorius.

G. Goda 1995–2002 metais buvo Teisės instituto mokslinis bendradarbis, Lietuvos apeliacinio teismo, Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento konsultantas. 1996–2002 metais ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, 2002–2005 metais buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, nuo 2005 iki 2017 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Kovo 16 dieną Seimas KT teisėjais paskyrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą, mokslininką Tomą Davulį ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Aurelijų Gutauską.

Nauji teisėjai pakeitė kadencija baigusius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir D. Jočienę.

Tokį Seimo nutarimo projektą registravo per 60 Seimo narių.

Jame siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.

Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.

Ta proga Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje vyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimo ceremonija.

„Labai labai norėčiau, kad visos Lietuvos teatro scenos taptų ne skaidančia, bet jungiančia platforma ir kad toje platformoje dirbtų skirtingos kartos, skirtingi ieškojimai, skirtingi atradimai. Galų gale mus vienija ir bendra vizija, vizija apie pasaulį, kuris yra laisvas, kuris apgynė amžinąsias vertybes, žmogaus teises. To pasaulio dalis yra ir teatras“, – teigė Simonas Kairys.

Pirmąjį apdovanojimą – padėką už viso gyvenimo darbus – jis įteikė režisieriui Gyčiui Bernardui Padegimui „už gyvą teatro istorijos ir dabarties jungtį kūrybinėje ir pedagoginėje veikloje“.

S. Kairys „Auksinį scenos kryžių“ įteikė ir geriausiam 2022 metų dramaturgui Mindaugui Nastaravičiui, jis apdovanotas už pjeses „Miškelis“ bei „Jauno žmogaus memuarai“.

LATGA savo garbės ženklą ir premiją įteikė populiariausiam praėjusių metų dramaturgui Mariui Ivaškevičiui, sekmadienį švenčiančiam 50-metį.

Geriausia praėjusių metų režisiere paskelbta Eglė Švedkauskaitė už spektaklį „Jauno žmogaus memuarai“.

„Auksinis scenos kryžius“ kaip geriausiam aktoriui skirtas Mantui Zemleckui už vaidmenį spektaklyje „Dorianas“. Metų aktore paskelbta Digna Kulionytė už Mašos vaidmenį „Žuvėdroje“.

Geriausiu aktorių ansambliu pripažinti spektaklio „Laukys“ kūrėjai iš Juozo Miltinio dramos teatro.

Metų soliste tapo Gunta Gelgotė už Julijos vaidmenį operoje „Lokys“.

Geriausiu šokėju paskelbtas Jeronimas Krivickas, sukūręs vaidmenis operoje-balete „Dievo avinėlis“, balete „Infra“ ir tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklyje „Orfėjas, Euridikė“.

Geriausiu praėjusių metų teatro kompozitoriumi pripažintas Mantvydas Leonas Pranulis, sukūręs muziką spektakliui „Sala, kurios nėra“, metų choreografe tapo Agnija Šeiko, už darbą šokio spektaklyje „Indigo. Das Schliemann Project“.

„Auksinis scenos kryžius“ už geriausią scenografiją ir kostiumų dizainą teko Sigitai Šimkūnaitei bei Sandrai Straukaitei, dirbusioms spektakliuose „Edžio pabaiga“ ir „Indigo. Das Schliemann Project“.

Didžiausią socialinį rezonansą sukėlusiu spektakliu pripažintas spektaklis „Nemiga“. Jo kūrėjai „Auksinį scenos kryžių“ sakė dovanojantys kariaujančiai Ukrainai.

Geriausiu 2022-ųjų jaunuoju menininku pripažintas aktorius Mantas Bendžius už Berniuko vaidmenį spektaklyje „Pirk dramblį“.

Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės išraiškos formų paieškas įteiktas „Operomanijos“ prodiuserei Anai Ablamonovai.

Geriausiu spektakliu vaikams ir jaunimui paskelbtas šviesos ir materijų spektaklis „Tunelis“, objektų ir lėlių spektakliu – darbas „Apie pasaulį“.

„Auksinis scenos kryžius“ už videografiją bei šviesų dizainą skirtas Andriui Stasiuliui, kūrusiam šviesų dizainą spektakliams „Indigo. Das Schliemann Project“ ir „Dona Kichotė“.

Komisija iš viso vertino 102 pasiūlymus skirti „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus.

Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.

 Politikai vėl svarsto idėją sujungti dvi greta veikiančias įstaigas – Nacionalinį vėžio institutą siūloma integruoti į Santaros klinikas, išsaugant jo autonomiją.

Ne vienos vyriausybės svarstytas, bet taip ir neįgyvendintas sumanymas atgimė Seimo Sveikatos reikalų komitetui apsilankius abejose sveikatos priežiūros įstaigose.

Trečiadienį komiteto nariai nusprendė pasiūlyti Vyriausybei Nacionalinio vėžio instituto turimą infrastruktūrą ir išteklius integruoti į Santaros klinikų struktūrą, o klinikų ir instituto pastatus sujungti bendru koridoriumi ar galerija.

Komitetas siūlo, kad Nacionalinis vėžio institutas turėtų veikti kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio sudėtyje būtų klinika klinikiniams tyrimams asmens sveikatos priežiūroje atlikti.

Už tokį pasiūlymą balsavo aštuoni parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė.

Vilniuje įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kur taip pat gydomi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės.

2014 metais Seimas priėmė specialų įstatymą, pagal kurį vietoj Vilniaus universiteto Onkologijos instituto įkurtas Nacionalinis vėžio institutas.

Politikai ne kartą yra svarstę galimybę jungti šį institutą su Santaros klinikomis, keisti jo pavaldumą, tačiau sprendimai sulaukdavo didelio pasipriešinimo.

Vadovaujasi vadybine logika

Sprendime nurodoma, kad jeigu būtų priimtas sprendimas dėl šių įstaigų sujungimo, dabartiniame Vėžio instituto pastate toliau reikėtų plėtoti labiausiai išvystytas populiariausias, kvalifikuočiausias asmens sveikatos priežiūros paslaugas (jų profilius), o ne dubliuoti šių paslaugų teikimą kituose padaliniuose.

Kalbame apie jungimą, o ne uždarymą.

Pristatydamas sprendimo projektą konservatorius Linas Slušnys teigė, kad jį lėmė vadybinė logika.

„Kalbame apie jungimą, o ne uždarymą“, – pabrėžė jis.

Pasak parlamentaro, pacientų skaičius institute kasmet mažėja, o nedarant jokių pertvarkų, tikėtina, kad jų srautus dar labiau sumažins Santaros klinikų statomas Pažangios terapijos centras, jis ateityje turėtų užtikrinti pažangų onkologinių ligų gydymą.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas sakė, kad pagalba onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms neįsivaizduojama be Vėžio instituto specialistų, tačiau keisti dabartinę tvarką verčia aplinkybės.

„Nieko nedarymas gali privesti prie situacijų, kada įstaiga tiesiog neatlaikys konkurencijos su šalia esančia didesnių pajėgumų ligonine. Mano manymu, tas kelias, kurį bandė ir ankstesnės vyriausybės, bet nepavyko, yra teisingas“, – tvirtino A. Matulas.

Jis neigė nuogąstavimus, kad institutas gali būti paverstas onkologinių ligonių slaugos įstaiga.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga tvirtino, kad dėl įstaigų jungimo turėtų spręsti Vyriausybė. Anot jo, ne Seimo komiteto kompetencija siūlyti tokius dalykus.

Kita buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pritarė siūlymui. Pasak jos, pokyčiai šioje srityje būtini.

„Vadybiniu aspektu projektas yra geras. Siekiamybė yra sutvarkyti tų dviejų įstaigų klausimą naudingai ir medikams, ir pacientams“, – tvirtino ji.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė patikino, kad Vyriausybė pasirengusi komiteto sprendimą įgyvendinti.

Visi posėdžio dalyviai pabrėžė, kad dėl sujungimo Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai nenukentės.

A. Dulkys pasigenda dėmesio klinikiniam darbui

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS sakė pritariantis Seimo komiteto pozicijai, tačiau pirmiausia, anot jo, reikėtų išspręsti Nacionalinio vėžio instituto valdymo klausimą.

„Per tam tikrą metų skaičių dėl to, kad jie turi atskirą įstatymą, situacija susidarė tokia, kad institutas 90 proc. yra finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o visas valdymo modelis yra mokslinis. Mes labai pasigendame dėmesio būtent klinikiniam darbui, kaip ligoninės kokybėms rodikliams“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

Pasak jo, pastarojo metu duomenys rodo, kad Vėžio instituto klinikiniai rodikliai yra prastesni nei kitų onkologines ligas gydančių įstaigų.

„Esant dabartinei valdymo struktūrai net neturime kur tų klausimų dėl kokybės kelti, nes mokslas valdo klinikinę dalį. Norime tą dalyką sureguliuoti“, – aiškino A. Dulkys.

Jo teigimu, kai tai bus išspręsta, tai yra, kai Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija lygiomis dalimis valdys institutą, bus galima skelbti nuolatinio instituto vadovo konkursą.

„Norime, kad nuolatinis vadovas būtų renkamas dalyvaujant visoms pusėms“, – tvirtino A. Dulkys.

Tikslai tikrai geri, bet, matyt, kai kurie žmonės priima labai asmeniškai, per savo asmeninio posto klausimus ir nenori išgirsti tų dalykų.

Jis pabrėžė, kad nei norų, nei planų naikinti Vėžio institutą nėra.

„Žinutė yra, kad niekas nenori instituto naikinti, mes norime, kad jis dalyvautų bendrame kontekste ir kad ta gydymo dalis turėtų tą patį monitoringą, priežiūrą kaip kitos įstaigos“, – BNS sakė ministras.

„Norime, kad jis integruotųsi į visą gydymo įstaigų klasterį, kuris užsiima onkologija. Norime, kad ten sustiprėtų būtent metodinė dalis. Šiuo metu horizontalias metodikas onkologinėms ligoms praktiškai rengia gydymo įstaigos, o instituto indėlio nėra“, – teigė jis.

A. Dulkys apgailestavo, kad dėl kelių žmonių asmeninių interesų nepavyksta priimti valstybei naudingų sprendimo.

„Tikslai tikrai geri, bet, matyt, kai kurie žmonės priima labai asmeniškai, per savo asmeninio posto klausimus ir nenori išgirsti tų dalykų. Mums sunkiai sekasi tas derinimas“, – pripažino jis.

„Jeigu tai yra ir gydymo įstaiga, jai turi galioti tie patys reikalavimai kaip ir kitoms gydymo įstaigoms, ji negali būti kokia nors autonominė sala“, – tvirtino ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS nevertino Seimo komiteto siūlymo.

„Svarstysime pateiktą siūlymą, tokiam pokyčiui reikalingas ir įstatymo keitimas“, – sakė ji.

Institute dirba apie tūkstantį darbuotojų.

Darbotvarkėje buvo numatyta ketvirtadienį priimti Seimo nutarimą dėl STT vadovo atleidimo, tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas paprašė pertraukos iki kito posėdžio svarstant šį klausimą.

„Laiko turime, naujo kandidato nėra, ta skuba yra nepagrįsta“, – sakė jis.

Parlamentaras tvirtino, kad demokratai norėtų dar pakalbėti su Ž. Bartkumi prieš jo atleidimą.

Prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui Seimui pateikus prezidento dekretą atleisti Ž. Bartkų iš STT direktoriaus pareigų pasibaigus kadencijai, parlamentarai teiravosi, kokių priekaištų valstybės vadovas turi šiai tarnybai ar jos vadovui, kad nesiūlo skirti antrai kadencijai.

„Direktoriaus kadencija baigiasi kitą savaitę, kovo 29 dieną. Tai vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl prezidentas kreipėsi dėl direktoriaus atleidimo“, – sakė K. Budrys.

Tuo metu Demokratų sąjungos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis stebėjosi, kad į naują lygį STT pakėlęs vadovas atleidžiamas iš pareigų.

„STT per pastaruosius penkerius metus pasikeitė iš esmės: baigėsi tie kaukių šou, prasidėjo rimti korupcinių nusikaltimų tyrimai, mažiau parodomųjų veiksmų, tai yra tarnyba per penkerius metus auginosi savo intelektą, ir vadovas yra atleidžiamas“, – sakė jis.

„Kitos institucijos auginosi raumenis tiesiogine prasme. Ar vadovas, kuris pakeitė instituciją intelektine prasme, yra vertesnis, ar institucijos vadovas, kuris auginosi institucijos raumenis?“ – klausė politikas.

Laiko turime, naujo kandidato nėra, ta skuba yra nepagrįsta.

Jo partijos ir frakcijos kolega V. Bakas nuogąstavo, kad norima paskirti sau lojalų asmenį stengiantis nuslėpti per vadinamąją pranešėjo istoriją surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis.

„STT 2019 metais, tikėtina, vykdė žvalgybinį tyrimą, susijusį su kandidato į prezidentus aplinkos žmonių tikrinimu, galimu neskaidriu arba neteisėtu kampanijos finansavimu. Ar nėra taip, kad atleisdami STT vadovą ir skirdami naują lojalų, yra siekiama, jog ta surinkta kriminalinės žvalgybos medžiaga niekada nepasiektų visuomenės. Nes klausimų kyla“, – sakė Seimo narys.

K. Budrys tvirtino, kad su Ž. Bartkumi prezidentas tokių temų nėra aptaręs.

„Tokių svarstymų, tokių temų apskritai nėra. Tikimės, kad artimiausiu metu bus pateikta kandidatūra, kai tik baigsis pokalbiai su potencialiais kandidatais“, – sakė jis.

Neseniai pasirodžiusioje žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje pateikiamas aukštas pareigas Valstybės saugumo departamento (VSD) ėjusio pareigūno liudijimas, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Vėliau paaiškėjo, kad buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Patikrinimą atlikęs pareigūnas suabejojo, kad tai šis patikrinimas buvo teisėtas. Jis apie tai prieš kelerius metus informavo tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką. Šis kreipėsi į teisėsaugą, STT buvo pavesta atlikti pirminį tyrimą. Po kurio laiko teisėsauga pranešė, kad nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą.

G. Nausėda neigia prašęs VSD patikrinti savo komandos narių ir potencialių finansinių rėmėjų.

Ž. Bartkus STT vadovauja nuo 2018 metų kovo 30 dienos.

Pagal įstatymą, šios teisėsaugos tarnybos direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimui pritarus.

Po ketvirtadienį registruoto Seimo nutarimo dėl laikinosios komisijos sudarymo projektu pasirašė per 40 parlamentarų.

Numatyta 12 klausimų, kuriuos komisija būtų įpareigota ištirti ir nustatyti.

Tarp jų – kaip, kieno ir kokiu tikslu buvo derinamas sausio 20 dieną generalinės prokurorės Nidos Grunskienės vizitas pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir koks buvo N. Grunskienės pateikto pranešimo turinys. Siekiama išsiaiškinti, ar šiame susitikime buvo ir kitų dalyvių, taip pat, ar generalinės prokurorės patikėta informacija buvo pasidalinta su Seimo pirmininkės sekretoriato, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojais arba kitais valstybės tarnautojais.

Komisija turėtų išsiaiškinti, ar apie N. Grunskienės vizitą ir jo turinį per tris dienas po susitikimo buvo informuoti kiti Seimo nariai, frakcijos, valdančiąją koaliciją sudarančių partijų, Vyriausybės nariai. Jei taip, kokiems asmenims, kada ir kodėl buvo pateikta informacija.

Keliamas klausimas, ar po generalinės prokurorės vizito Seimo pirmininkė buvo susitikusi su Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariais, tarp jų ir premjere Ingrida Šimonyte. Jei susitikimai įvyko, kas jų metu aptarta. Taip pat, ar V. Čmilytė-Nielsen arba TS-LKD seniūnė asmeniškai ar per kitus asmenis bet kokia forma bendravo su tuometiniu Seimo nariu K. Bartoševičiumi ir jei taip, kas buvo perduota.

Taip pat klausiama, kada bei kokiomis aplinkybėmis V. Čmilytė-Nielsen sužinojo apie tai, kad Generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi dėl tuometinio Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo, su kokiais asmenimis ir kaip šia informacija Seimo pirmininkė pasidalino.

Komisija aiškintųsi, kuriems asmenims Generalinėje prokuratūroje bei Lietuvos policijoje buvo žinoma apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą arba faktą, kad bus kreipiamasi į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo ir kas iš jų galėjo siekti informuoti I. Šimonytę, Seimo bei Vyriausybės narius, turint tikslą iš anksto įspėti K. Bartoševičių.

Nutarime nurodoma, kad jei atsakant į klausimus komisija nenustatytų aplinkybių, kurios informacijos nutekėjimą K. Bartoševičiui susietų su nurodytais politikais ar valstybės tarnautojais, būtų tiriama, ar informacija tuometiniam Seimo nariui netapo prieinama kitu būdu, jai pasklindant iš Lietuvos policijos, Generalinės prokuratūros arba asmenų, kitais būdais gavusių informaciją apie teisėsaugos veiksmus.

Komisijai ketinama pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki balandžio 30 dienos.

Prokuratūra K. Bartoševičiui yra pateikusi įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis. Įtariami nusikaltimai, kaip manoma, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Politikas Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti jo mandatą elektroniniu būdu pateikė būdamas Čilėje. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Ketvirtadienį už tokią Pilietybės įstatymo pataisą balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė keturi.

Rytiniame posėdyje šio projekto nepavyko priimti, nes opozicijos atstovai nesiregistravo balsavimui, o per priėmimo procedūrą balsavime privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71. Šiuo atveju dalyvavo 60 valdančiųjų.

Pagal pataisą, pilietybė galės būti atimama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas šalies vardą.

Premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistams teigė nesuprantanti, kodėl tokius žmones turėtų puošti Lietuvos pilietybė.

„Man labai keistas toks atvejis, kai žmogus gauna pilietybę už nuopelnus, turi kitą pilietybę, bet paskui nusprendžia tai valstybei, kuri suteikė pilietybę už nuopelnus, nusipelnyti, taip sakant, menkinant tos valstybės politiką ir palaikymą Ukrainai, kuri yra Rusijos užpulta“, – kalbėjo premjerė. 

„Nelabai suprantu, kodėl Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų tokius žmonės puošti“, – pridūrė ji.

Nelabai suprantu, kodėl Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų tokius žmonės puošti.

Projekto iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė pabrėžė, kad Lietuvos pilietis privalo būti lojalus savo šaliai.

„Turime labai aiškiai nusistatyti savo vertybinę poziciją, kad jeigu žmogus gavo dovanai pilietybę, jam (...) priklauso tiek teisės, tiek pareigos. Mūsų pareiga – būti lojaliam Lietuvos piliečiui ir to reikalaujama iš kiekvieno piliečio“, – tvirtino Seimo narė.

Jos frakcijos kolega Andrius Vyšniauskas pabrėžė, kad dvigubą pilietybę turintys ir karą Ukrainoje viešai remiantys Lietuvos piliečiai daro didelę negarbę šaliai, todėl būtina turėti instrumentą nuo jų atsiriboti.

„Jeigu mūsų pilietis neigia karinę agresiją, palaiko terorizmą, šoka-dainuoja Kremliaus rengiamuose vakarėliuose, be abejo, turi būti numatyta teisinė galimybė atimti iš jo pilietybę“, – pritarė ir liberalas Arminas Lydeka.

Tuo metu socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes pažeidžia piliečių lygiateisiškumo principą.

„Šis įstatymas jei bus priimtas, Konstituciniame Teisme jis bus susprogdintas skersai ir išilgai (...) Negaliu balsuoti už piliečių rūšiavimą“, – sakė jis.

Seimo teisininkai taip pat buvo įžvelgę, kad pataisa gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji kalba tik apie išimties tvarka pilietybę įgijusius asmenis, o ne visus, turinčius dvi ar daugiau pilietybių Lietuvos piliečius. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė.

„Pačiame Pilietybės įstatyme pasakyta, kad visos pilietybės, nepaisant kokiu pagrindu jos įgytos, yra lygios, todėl negalime vienai grupei nustatyti vienokį netekimo režimą, kitai – kitokį“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Anot jo, taip pat neaišku, kaip siūloma norma būtų įgyvendinama.

„Nėra aiškių kriterijų, neaprašyta, kokiais veiksmais tas asmuo pakenkė. Jei vieną kartą kažką leptelėjai, paskui atsiprašei, ar už tai reikia atimti iš žmogaus pilietybę? Kas vertins visa šita? Vienas, du žmonės. Subjektyvumo labai daug, aiškių kriterijų nėra, veiksmai, kurie turėtų būti baudžiami, neaprašyti“, – tvirtino socialdemokratas.

D. Asanavičiūtė pripažino, kad pataisa parengta reaguojant į pernai vasarą kilusį rezonansą dėl ledo šokėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago elgesio. Jie rugpjūtį Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Nuostata galios tik išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusiems asmenims, tokių šiuo metu per 800. Šie asmenys dažniausiai yra ir kitos valstybės piliečiai, todėl atėmus Lietuvos pilietybę jie neliktų be pilietybės.

Po M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymo Sočyje prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus valstybei.

Rusijoje gimusi ir gyvenanti M. Drobiazko yra ir Lietuvos pilietė, pilietybė jai suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.

„Vyriausybė yra numačiusi, kad jeigu Seimas jau dabar jį (valstybės tarnybos reformos paketą – BNS) priima, nuo liepos 1-osios teisėjai gali gauti didesnes algas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ewelina Dobrowolska.

Ji komentavo pranešimus apie teisėjų skundus teismams dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, nedidinant jų darbo užmokesčio.

Ministrės teigimu, teisėjų atlyginimus padidinti įmanoma tik pakeitus įstatymus.

„Teisėjų atlyginimai yra labai specifinė sritis, priešingai negu kitos institucijos, kur Vyriausybė tiesiog gali duoti didesnį finansavimą, daugiau biudžeto kiekvienais metais ir tada atlyginimai auga. Teisėjų atlyginimai įtvirtinti įstatymu, tiesiog duodant per biudžeto derybas didesnę sumą, teisėjų atlyginimų neįmanoma tokiu būdu pakelti. Tam turime pakeisti įstatymą, kur nustatyta teisėjų alga“, – sakė E. Dobrowolska.

Anot jos, Vyriausybė yra parengusi atitinkamas įstatymo pataisas ir pateikusi Seimui drauge su valstybės tarnybos reforma. Pagal jas teisėjų atlyginimas būtų susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje.

„Tas įstatymo projektas numato apie 40 proc algų kėlimą, atsižvelgiant į tai, kokiai grandžiai teisėjas priklauso, (...) vidutiniškai apie 40 proc. alga pakiltų“, – sakė ministrė.

Valstybės tarnybos reformos paketas šiuo metu svarstomas Seime.

Konstitucinis Teismas trečiadienį pranešė priėmęs nagrinėti trečią Regionų apygardos administracinio teismo prašymą dėl teisėjų atlyginimų.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas informavo gavęs 99 teisėjų skundus dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir neveikimo.

Dar kelias dešimtis skundų yra gavę ir kiti Lietuvos teismai, į kuriuos kreipėsi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teisėjai.

Teisėjai prašo priteisti nuo 8 iki 122 tūkst. eurų žalai atlyginti, priklausomai nuo teisėjo darbo stažo.

Skunduose jie nurodo, kad neteisėtas įstatymų leidėjo neveikimas, kai nuo 2013 metų teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, nors valstybėje nebuvo ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, o minimali mėnesio alga sparčiai kelta ir sparčiai didėjo vidutinis šalies mėnesinis darbo užmokestis, prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui ir kartu yra jų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, nuosavybės teisės pažeidimas.