„Šiuo metu tai yra teisininkų kompetencijai priklausantis dalykas. Jie turėtų pateikti išvadas, kaip geriausiai elgtis Vyriausybei, ministerijai šitoje situacijoje. Kol kas jokių galutinių išvadų dar neturiu, dar vyksta diskusijos Vyriausybėje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Mindaugas Kvietkauskas.

Jis dalyvavo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikime.

Ministro teigimu, šiuo metu ir Vyriausybėje, ir Kultūros ministerijoje svarstoma, kokiu būdu tinkamai įgyvendinti įstatymo nuostatas dėl Lukiškių aikštės statuso.

Seimas birželio pabaigoje priėmė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Jame  nustatoma, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Įstatyme įrašyta, kad ji turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Įstatymas įsigalioja rugpjūčio 1 dieną.

„Šiuo metu svarstomos įvairios alternatyvos“, – teigė ministras, paklaustas, ar svarstoma galimybė Lukiškių aikštę perimti iš Vilniaus miesto savivaldybės žinios.

Vilniaus miesto savivaldybė žemės panaudos sutartį sudarė 2015 metų gruodį. Sutartis, anot savivaldybės, sudaryta pagal standartines valstybinės žemės panaudos sąlygas 99 metams.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra užsiminęs, kad reikėtų nutraukti šią panaudos sutartį ir Vyriausybei imtis pačiai prižiūrėti aikštę.

Tenka apgailestauti, kad vienoje iš mūsų pagrindinių aikščių situacija pavirto į konfliktą.

Tuo metu kultūros ministras pabrėžė, kad dar būtina sulaukti galutinio teismo sprendimo dėl ankstesnio laisvės kovų įamžinimo Lukiškių aikštėje konkurso, kurį laimėjo projektas „Laisvės kalva“.

Prieš trejus metus kūrybinių dirbtuvių nugalėtoju pripažintas skulptoriaus Andriaus Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“, bet dėl to į teismą kreipėsi antrą vietą užėmę „Vyčio“ memorialo autoriai.

Kalbėdamas per susitikimą su liberalais M. Kvietkauskas akcentavo, kad istorinės atminties klausimais būtina siekti kuo didesnio sutarimo.

„Labai reikia tų simbolių, kurie vienytų, ne priešintų. Tenka apgailestauti, kad vienoje iš mūsų pagrindinių aikščių situacija pavirto į konfliktą. Man tikrai nepriimtinas to konflikto skatinimas ir gilinimas“, – sakė ministras.

„Labai svarbu, kad čia atsirastų vienijantis simbolis. Labai sunku pasiekti tokį sprendimą. Manau, kad tai galima pasiekti tik diskusijos būdu“, – kalbėjo jis.

M. Kvietkauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors Seimo priimtame įstatyme nurodytas Vytis, kaip Lukiškių aikštės simbolis, neapibrėžta, koks jis turi būti.

„Vyčio forma nėra apibrėžta, ir dabar Vytis yra (aikštėje – BNS), nėra įstatyme pasakyta, kokios formos įamžinimas turi būti“, – tvirtino ministras.

Šiuo metu Lukiškių aikštėje plevėsuoja istorinė vėliava su Vyčiu.

Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui.

Įstatymas parlamente svarstytas ir priimtas skubos tvarka.

Jo kritikai teigia, kad įstatymas skirtas vienai aikštei, jis pažeidžia savivaldos autonomiją, be to, negali būti pritaikytas atgaline data.

Prezidentas Gitanas Nausėda šį įstatymą pasirašė, argumentuodamas siekiu „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.

Jis tvirtina, kad jau rugpjūčio mėnesį jo vadovaujama įstaiga gali pritrūkti lėšų darbuotojų atlyginimams mokėti.

„Aš pritrūksiu pinigų atlyginimams jau rugpjūčio mėnesį“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje Seime sakė Rolandas Rastauskas.

Anot jo, per mėnesį darbo užmokesčiui Pasvalio ligoninė skiria apie 200 tūkst. eurų. Jeigu jai Ligonių kasos perves lėšų tik už faktiškai suteiktas paslaugas, o ne vieną dvyliktąją, kaip numato sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas, ligoninė per mėnesį negaus apie 100 tūkst. eurų.

Šiuo metu gydymo įstaigoms siekiant kompensuoti dėl koronaviruso sumažėjusio pacientų srauto patirtus nuostolius, kas mėnesį mokama viena dvyliktoji sumos, kurią jos gaudavo prieš karantiną.

Pagal ministro nurodymą, sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios išlaikyti tokį finansavimą, liepą turi būti atnaujinusios ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių.

Aš pritrūksiu pinigų atlyginimams jau rugpjūčio mėnesį.

R. Rastauko teigimu, dabar rajonų ligoninės dirba maždaug 50 proc. pajėgumu.

Pasak jo, jeigu nuo rugsėjo būtų mokama už faktiškai suteiktas paslaugas, gydymo įstaigai grėstų bankrotas.

„Dauguma įstaigų eis į bankrotą arba turės skolintis iš bankų, kitaip neturės, iš ko mokėti“, – sakė R. Rastauskas.

Laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė Sonata Jarmalaitė savo ruožtu tvirtino, kad sunkiai pakeliama finansine našta gydymo įstaigai tampa ir apsaugos priemonių įsigijimas, mat centralizuotai jos nebeteikiamos.

„Gydymo įstaigoms šis finansinis krūvis darosi sunkiai išsprendžiamas“, – tvirtino ji.

Be to, S. Jarmalaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nauji vėžio atvejai nėra diagnozuojami taip intensyviai kaip anksčiau.

Pasak jos, pacientams negalint prisibelsti iki šeimos gydytojų, pirminiai ligos požymiai lieka nepastebėti.

„Sulauksime sunkių atvejų bumo“, – įspėjo Nacionalinio vėžio instituto direktorė.

Dauguma įstaigų eis į bankrotą arba turės skolintis iš bankų, kitaip neturės, iš ko mokėti.

Ir Pasvalio ligoninės, ir Nacionalinio vėžio instituto vadovai teigė, kad nors pacientai skundžiasi, jog negali patekti pas gydytojus, ligoninės nėra perkrautos.

R. Rastausko teigimu, pacientai nepatenka pas šeimos gydytojus arba šie neduoda siuntimų į ligonines.

„Pas mus šiandien dirba 25 specialistai, tik pas tris specialistus yra eilė“, – teigė R. Rastauskas.

„Mūsų lovos yra pustuštės“, – sakė ir S. Jarmalaitė.

Pasvalio ligoninės vadovas pasakojo, kad poliklinikų net prašo siųsti jiems ligonius.

Valstybinės ligonių kasos vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas savo ruožtu teigė, kad kol gauna vieną dvyliktąją buvusio biudžeto, tol gydymo įstaigos nesuinteresuotos atkurti kuo daugiau planinių paslaugų.

„Kol mokėsime už nesuteiktas paslaugas, jos ir nebus suteiktos“, – teigė jis.

V. Zakso teigimu, birželio mėnesio duomenys rodo, kad daugumoje įstaigų padėtis nėra labai dramatiška.

„Dauguma įstaigų stacionarinių paslaugų jau viršijo 70 proc., didžiausios problemos tikrai yra rajonų ligoninėse. (...) Sunku paaiškinti, kodėl Kupiškio ligoninė dirbo 87 proc. pajėgumu birželio mėnesį, o Ignalinos ligoninė – 17 proc. pajėgumu“, – tvirtino jis.

„Tai turbūt lemia ne tik objektyvūs pacientų srautai, bet ir tam tikra įstaigų taktika“, – sakė V. Zaksas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas stebėjosi, kaip ministras A. Veryga galėjo išeiti penkių savaičių atostogų, kai sveikatos apsaugos sistemoje tvyro toks chaosas.

Pasak politiko, privatūs gydytojų kabinetai nespėja priimti pacientų, nes šie, nepatekę į savo polikliniką, pagalbos kreipiasi privačiai.

A. Matulas tvirtino pats matęs, kaip prie poliklinikos būriuojasi žmonės, jie neįleidžiami į vidų, kol negavo šeimos gydytojų konsultacijų telefonu.

Anot jo, kai kuriais atvejais prieinama iki absurdiškų situacijų, kai šeimos gydytoja, kad pakonsultuotų dėl sergančio vaiko, reikalauja, jog tėvai atsiųstų jo gerklės nuotrauką.

„Turime nedelsiant pareikalauti atšaukti privalomas nuotolines konsultacijas“, – sakė parlamentaras.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių metų birželį apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo beveik 60 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai. Beveik 68 proc. paslaugų mažiau suteikta viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose, privačiose – 45 proc. mažiau.

Gydytojų specialistų konsultacijų birželį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, ligoninėse suteikta 42 proc. mažiau, poliklinikose – beveik 47 proc. mažiau. Privačiose sveikatos priežiūros įstaigose skirtumas buvo mažesnis – 29 procentai.

Birželį daugiau kaip 80 proc. stacionarinių paslaugų apimčių atnaujinusios buvo 14-a šalies ligoninių. 70–80 proc. paslaugų apimčių pasiekė 19 ligoninių, 50–70 proc. – 26, o devynios ligoninės teikė mažiau nei pusę stacionarinių paslaugų.

Šiemet per pusmetį galėję išleisti beveik 913 tūkst. eurų, parlamentarai panaudojo 580 tūkst. eurų, rodo pirmadienį paskelbtos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaitos.

Paprastai didžioji dalis Seimo narių panaudodavo maksimaliai leidžiamą sumą arba beveik visą, šįkart daugiau kaip 6 tūkst. eurų per pusmetį išleido vos apie dvi dešimtys politikų, kitų išlaidos parlamentinei veiklai sudaro 2–4 tūkst. eurų pusmečiui.

Kaip ir anksčiau, trys parlamentarai – „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas, konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė – neišleido nė euro.

Iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius panaudojo 54 eurus, Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė – 267 eurus.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išleido 651 eurą, už juos dar metų pradžioje pirko suvenyrų, o per pastaruosius tris mėnesius lėšų nenaudojo.

Premjeras Saulius Skvernelis išleido 1330 eurų, didžiąją jų dalį – veiklos ataskaitai spausdinti ir platinti.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ataskaitoje nurodyta 1414 eurų. Jis pirko viešosios informacijos rengėjų paslaugų, mokėjo už biuro, kompiuterinės įrangos nuomą.

Per šešis šių metų mėnesius Seimo nariai parlamentinei veiklai maksimaliai galėjo išleisti po 6474 eurus.

Nuo kovo 16-osios iki birželio 16-osios šalyje buvo įvestas visuotinis karantinas, nevyko susitikimai su rinkėjais, parlamentarai nesilankė renginiuose, Seimo posėdžiai taip pat rengti rečiau.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir pan.

Pasak Audriaus Valotkos, reikėtų apsvarstyti ir įvertinti, ar nevertėtų atsisakyti reikalavimo, kad su klientais dirbantys asmenys turi būti išlaikę lietuvių kalbos egzaminą, jeigu vidurinį išsilavinimą įgijo nelietuvių mokomąja kalba 1991 metais ar vėliau.

„Dabar, kai praėjo 30 metų, mes turėtume galvoti galbūt (...) išmesti tą reikalavimo punktą, kad jeigu baigė lenkiškas, rusiškas mokyklas arba aukštosiose mokyklose studijavo ne dėstoma lietuvių kalba iki 1991 metų, (turi laikyti egzaminą – BNS), nes praėjo 30 metų“, – pirmadienį per susitikimą su opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovais sakė E. Valotka.

Valstybinė kalbos inspekcija pastaruoju metu sulaukė kritikos, kai aštuoniems Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos darbuotojams surašė nurodymą išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.

Naujienų portalas lrt.lt  praėjusią savaitę pranešė, kad šie darbuotojai išsilavinimą yra įgiję ne lietuvių kalba iki 1991 metų, todėl pagal Vyriausybės nutarimą jie turi įrodyti, kad moka lietuvių kalbą pagal atitinkamą lygį.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas tvirtino, kad bibliotekininkai šiuo atveju nėra išskirtiniai, tokie patys reikalavimai galioja ir medikams, ir pedagogams, ir kitiems žmonėms, kurie aptarnauja klientus.

Bibliotekos direktorė Rima Gražienė pirmadienį pareiškė, kad Vyriausybės nutarimo reikalavimas yra nelogiškas, pasenęs ir jos pavaldiniai neketina eiti laikyti lietuvių kalbos egzamino.

„Man tai yra nelogiškas, pasenęs nutarimas, kuriuos visada reikia peržiūrėti. Kaip aš tuos aštuonis žmones, kurie seniai dirba, galiu siųsti į egzaminą? (...) Jie neis laikyti, nes jie puikiai kalba lietuviškai“, – sakė R. Gražienė.

„Jie nedirbtų bibliotekoje, jeigu nemokėtų lietuviškai. O dirba puikiai“, – pabrėžė ji.

Jeigu taksistas 30 metų važiuoja, avarijų nedaro, o jūs dar norite, kad jie vairuotojo pažymėjimą turėtų?

„Čia yra logikos trūkumas. Ir mes neisime į egzaminą“, – sakė direktorė.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas stebėjosi tokia bibliotekos direktorės pozicija.

„Jeigu taksistas 30 metų važiuoja, avarijų nedaro, o jūs dar norite, kad jie vairuotojo pažymėjimą turėtų?“ – situaciją palygino A. Valotka.

Jis priminė, kad minėtas reikalavimas galioja nuo 1993 metų.

„Bibliotekininkės turėjo 27 metus išsilaikyti tą egzaminą“, – sakė jis.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas teigė, kad netrukus lietuvių kalbos egzaminą laikys penki vienos mokyklos darbuotojai.

„Jie laikys be jokių kaprizinimųsi, jie nemato problemos ir nesijaučia įžeisti“, – tvirtino A. Valotka.

Susitikimą inicijavusi Seimo narė konservatorė Monika Navickienė siūlė Valstybinei kalbos inspekcijai neskubėti su nuobaudomis, o greičiau inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimą.

„Jeigu yra teisinė galimybė atidėti ar panašiai, mes tą padarysime, bet jeigu jos nėra, atleiskite“, – sakė A. Valotka.

M. Navickienė savo ruožtu žadėjo kreiptis į Vyriausybę dėl nutarimo peržiūrėjimo.

„Kalbame apie logišką nutarimo formuluotę, kuri būtų aktuali būtent šiandien, praėjus daug metų po nepriklausomybės atkūrimo, kai daug žmonių yra darbo rinkoje, puikiai kalbančių, laikiusių egzaminus universitetuose. Klausimas, ar tai nėra pertekliniai reikalavimai“, – tvirtino parlamentarė.

Be to, Lietuvos epidemiologinis rodiklis išaugo iki 2,8 atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę šis rodiklis buvo apie du.

Intensyviau profilaktiškai dėl koronaviruso infekcijos bus tiriami Trakų, Šakių, Šalčininkų, Utenos ir Kretingos rajonų bei Kauno miesto gyventojai.

Šiose savivaldybėse fiksuojamas didesnis sergamumas šia infekcija nei kitose Lietuvos savivaldybėse.

Anot SAM, testavimo apimtys didinamos savivaldybėse, kur sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra didesnis kaip penki ir per pastarąsias 14 dienų yra nustatytas daugiau nei vienas užsikrėtimu koronaviruso infekcija atvejis.

Trakų rajone sergamumas šiuo metu yra 21,5, Šakių rajone – 11,2, Kauno mieste – 7,6, Šalčininkų rajone – 6,6, Utenos rajone – 5,4, Kretingos rajone – 5,3.

Tad šiose savivaldybėse profilaktiškai bus tiriami gydymo įstaigų darbuotojai. Gydymo įstaigų pacientai bus tiriami atsitiktine tvarka.

Kiti darbuotojai, kurių darbo specifika susijusi su klientų aptarnavimu, pavyzdžiui, dirbantys vaistinėse, parduotuvėse, minėtose savivaldybėse, bus tiriami atsitiktine tvarka. Jų registracija bus vykdoma Karštąja koronos linija numeriu 1808, žmonės turės atvykti į mobiliuosius punktus.

Praėjusią savaitę intensyviau tikrinti Vilniaus, Anykščių, Trakų ir Kretingos rajonų gyventojai.

Draudimas įsigalios  spalio 1 dieną, informavo departamentas.

Diazoto monoksidas įtraukiamas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, todėl juridiniai asmenys, norintys vykdyti veiklą su šia medžiaga, turės gauti departamento leidimą.

„Diazoto monoksidas – vis populiarėjanti vakarėlių ir festivalių svaiginimosi priemonė, sukelianti trumpalaikį atsipalaidavimo, euforijos bei mieguistumo pojūtį. Medicinoje diazoto monoksidas naudojamas anestezijai ir skausmo malšinimui“, – teigiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pranešime.

Anot jo, įvestas mažmeninės prekybos draudimas leis išvengti sveikatos sutrikimų ir net mirčių, susijusių su šios medžiagos naudojimu ,,rekreaciniais tikslais“.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, nuo diazoto monoksido Jungtinėje Karalystėje mirė 17 žmonių, 25 – JAV, trys – Danijoje.

Specialistų teigimu, šių dujų vartojimas gali sukelti šalčio nudegimus įkvepiant, neurologinius smegenų ir nervų veiklos sutrikimus, anemiją, paralyžių, galima uždusti dėl deguonies stygiaus, netekti sąmonės.

V. Bakas Vyriausioje rinkimų komisijoje registravosi savarankišku politinės kampanijos, tačiau BNS jis penktadienį atsisakė detaliau komentuoti savo planus. V. Bakas teigė, kad tai padarys kitą savaitę, ketvirtadienį, per spaudos konferenciją.

Praėjusiuose Seimo rinkimuose nepartinis V. Bakas dalyvavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tuomet jo kandidatūra kelta Vilniuje, Lazdynų rinkimų apygardoje. Į parlamentą jis išrinktas pagal partijos sąrašą.

Pernai liepą V. Bakas paliko valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją Seimą, nes ši, anot jo, nesilaikė per rinkimus iškelto prioriteto – kovos su korupcija. Parlamentaro teigimu, krypties pakeitimą rodė tai, kad valdančioji koalicija 2019 metų vasarą sudaryta su teisiama partija „Tvarka ir teisingumas“, iš koalicijos prioritetų išbraukti konkretūs antikorupciniai pasiūlymai, parengti po NSGK atlikto parlamentinio tyrimo, krašto apsaugos ministro portfelis pasiūlytas teisiamai partijai „Tvarka ir teisingumas“.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

„Kol kas poreikio grįžti prie privalomo kaukių naudojimo nėra“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Aurelijus Veryga.

Jis pabrėžė, kad poreikio nėra šiuo metu, bet jis gali atsirasti kitą savaitę ar kitą mėnesį, jei epidemiologinė situacija blogės.

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis paprašė šios savaitės Vyriausybės posėdžiui parengti projektą dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Pasak A. Verygos, ketvirtadienį Vyriausybėje neturėtų būti diskutuojama apie kokių nors privalomų nurodymų įvedimą.

„Turėtų būti diskutuojama, prie kokio rodiklio ar kriterijaus prisirišti, kad tos (privalomos – BNS)  priemonės būtų grąžinamos, nustatomos. Vienas iš tokių, kurį galima nesudėtingai stebėti, tai nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų“, – sakė ministras.

„Šitą rodiklį stebint ir būtų galima ateityje apsispręsti (dėl privalomų nurodymų – BNS)“, – pridūrė jis.

Gali tiesiog testas nefiksuoti to užsikrėtimo. Vis dėlto turi būti tam tikra strategija, kaip derinti testavimą ir izoliavimą.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, dabar sergamumas COVID-19 Lietuvoje nesiekia dviejų atvejų 100 tūkst. gyventojų.

A. Veryga geru pavadino Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio siūlymą nustatyti privalomą asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimą mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos.

Kita vertus, sveikatos apsaugos ministras tvirtino, kad ne visuomet testavimas pasiteisina.

„Neužtenka tik testuoti, nes yra tam tikras intervalas, kai tas testas gali būti neigiamas, nors žmogus jau yra užsikrėtęs. Gali tiesiog testas nefiksuoti to užsikrėtimo. Vis dėlto turi būti tam tikra strategija, kaip derinti testavimą ir izoliavimą“, – sakė A. Veryga.

Logistikos bendrovėje „Hegelmann Transporte“ Kaune nustatyta 20 COVID-19 užsikrėtusių žmonių. Dauguma susirgusiųjų – Uzbekijos piliečiai, liepos pradžioje atvykę į Kauną dirbti tolimųjų reisų vairuotojais.

Nausėdos deklaravo valdantys 527 tūkst. eurų vertės gyvenamųjų namų ir 190 tūkst. eurų vertės sklypų, rodo trečiadienį paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.

G. Nausėda trečiadienį žurnalistams sakė turintis gyvenamąjį namą Vilniuje ir sodybą Dzūkijoje.

Prezidento deklaracijoje taip pat nurodoma 98,4 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.

Valstybės vadovas teigė už paskolą įsigijęs sklypą Vilniuje ir pradėjęs rekonstruoti namą.

„Berods, tai buvo dar 2002 metais, paskola buvo paimta iki 2025 metų. Aš jos anksčiau negrąžinau, turiu planą viską grąžinti pagal nustatytą terminą iki 2025 metų. Ta našta, kurią patiriu, mokėdamas paskolą, yra valdoma. Jokių ypatingų finansinių įtampų nejaučiu“, – sakė jis.

Praėjusių metų pabaigoje pirmoji pora turėjo per 30 tūkst. eurų santaupų bankuose, 10 tūkst. eurų vertės transporto priemonių.

G. Nausėda Lietuvos prezidentu išrinktas pernai gegužę. Ankstesnės jo deklaracijos nebuvo skelbiamos.

„Auditoriai konstatavo, kad bendras veiklos vertinimas yra geras, sisteminių trūkumų nenustatyta, tačiau identifikuotos tam tikros problemos, būtina stiprinti kontrolės funkciją. Auditoriai atkreipė dėmesį į sudėtingus vadovų ir pavaldinių santykius, dėl ko komisariate vyrauja prastas darbinis mikroklimatas“, – antradienį pranešė Policijos departamentas.

Trūkumų nustatyta tikrinant kriminalinės žvalgybos veiklą, o konkrečiai – gautą informaciją apie disponavimą nelegaliais šaunamaisiais ginklais, brakonieriavimą.

„Žvalgybinė informacija tikrinta paviršutiniškai, o vadovai neskyrė pakankamai dėmesio šios veikos kontrolei, kas lėmė, kad asmenys turėjo galimybę disponuoti nelegaliais ginklais.

„Nustatyta, kad gauta žvalgybinė informacija tikrinta paviršutiniškai, o vadovai neskyrė pakankamai dėmesio šios veikos kontrolei, kas lėmė, kad asmenys turėjo galimybę disponuoti nelegaliais ginklais. Tai iš dalies galėjo lemti ir nelaimingą įvykį, kai buvo nušautas Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnas“, – teigiama Policijos departamento pranešime.

Anot jo, atsižvelgus į audito išvadas, bus parengtas išsamus trūkumų šalinimo planas, o jo  įgyvendinimas bus derinamas su auditoriais.

Audito išvadas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kolektyvui pristatytos penktadienį.

Jo rekomendacijos bus pateiktos visoms šalies policijos įstaigoms, siekiant pašalinti analogiškus galimus trūkumus kituose policijos komisariatuose.

Policijos departamento Imuniteto valdyboje toliau atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl tragiško įvykio Mažeikių rajone, kai buvo nušautas Mažeikių policininkas.

Gegužės pabaigoje į pareigūną ir kinologą Saulių Žymantą bei jo partnerę šūvius paleido smurtu artimoje aplinkoje įtartas Stasys Brasas. Policininkas žuvo vietoje, o partnerė buvo sužeista.

Į pareigūnus šūvius paleidęs vyras vėliau rastas negyvas užgesinus gaisrą. Paaiškėjo, kad pareigūnas nušautas iš nelegaliai laikyto ginklo. Jis nedėvėjo apsauginės liemenės.

Po šio įvykio iš pareigų pasitraukė Mažeikių rajono policijos vadovas Saulius Bumblys ir Telšių apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas.

Tai ne pirma pareigūno žūtis Telšių apskrityje: 2016 metais Telšių rajono Tryškių miestelyje žuvo tramdyto smurtautojo peiliu sužalotas policijos pareigūnas.