Už tai balsavo trys komiteto nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė, todėl sprendimą lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas.

„Dabar klausimas keliasi į Seimo plenarinį posėdį“, – po balsavimo sakė jis.

Protestuodami prieš tokį sprendimą trys opozicijos nariai – Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis – atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje. Dėl to žlugus kvorumui, TTK posėdį teko nutraukti.

„Labai apgailėtinas sprendimas“, – sakė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas tvirtino, kad E. Šileikiui buvo surengta žeminanti procedūra, bandant išvesti jį iš kantrybės.

Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus.

„Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus“, – BNS sakė socialdemokratas.

„Jeigu ir toliau taip nori dirbti valdantieji, komiteto darbas bus paralyžiuotas“, – piktinosi jis.

S. Šedbaro teigimu, jo apsisprendimą lėmė Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas atitiktų sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

„Tai formalūs reikalavimai, dėl kurių ilgą laiką viešoje erdvėje vyksta diskusija. Kai kuriems komiteto nariams ir kilo klausimas, kodėl per tą laiką, žinant, kad toks klausimas keliamas parlamente, Prezidentūra arba pretendentas jų nevykdo“, – BNS sakė TTK pirmininkas.

„Pažiūrėjome kitų teisėjų atvejus – jie pateikė sveikatos pažymas iki balsavimo Seime. Tą patikrinome“, – pridūrė jis.

Pasak S. Šedbaro, būtų nesuprantama vieną pretendentą išskirti, jam daryti išimtis.

„Žinoma, spręs Seimas, dar iki Seimo balsavimo galima atlikti tą pareigą. Net iškėliau mintį, gal padaryti komiteto posėdyje pertrauką ir pasiūlyti pretendentui (pateikti dokumentus – BNS). Bet taip jau buvo suprasta, jog jokių veiksmų pretendentas daugiau nesiims, nes jam Nacionalinė teismų administracija gerokai prieš mėnesį tokį pasiūlymą buvo pateikusi ir jis nebuvo įvykdytas“, – aiškino komiteto pirmininkas.

„Tokia nemaloni situacija, nemalonus balsavimas ir toks sprendimas“, – sakė jis.

Trečiadienį svarstant klausimą komitete, kaip ir Seimo salėje, daugiausia klausimų kilo dėl E. Šileikio nepateiktų sveikatos pažymos ir informacijos, kad jis užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis per komiteto posėdį savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl jam taikomi kitokie reikalavimai nei ankstesniems kandidatams.

„Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, jei neklystu, negu mano atžvilgiu. Kodėl neprašė, kad Algirdas Taminskas ar Pranas Kuconis pateiktų leidimą dirbti su slapta medžiaga, kuri gali būti bylose. Jeigu prašė, tvarkoj, pasakykit, kad A. Taminsko ir P. Kuconio buvo paprašyta pateikti tą leidimą“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.

„Noriu suprasti, ar čia specialiai man tie kabliukai? Kodėl jie neiškilo skiriant mano kolegas buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į LAT“, – klausė E. Šileikis.

Praėjusią savaitę per jo kandidatūros pristatymą Seime teisininkas tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis trečiadienį taip pat sakė nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

„Iš konstitucinės varpinės matau problemą, kad teisės akte be konkurso įtvirtinta konkreti Vidaus reikalų ministerijos poliklinika, ir nerandu racionalių pagrindų, priežasčių suplakti policijos pareigūnų sveikatos tikrinimą – ten reikia atsispaudimų, prisitraukimų, nes reikia sulaikyti teisės pažeidimą ir atvesdinti, – ir teisėjų sveikatos. Teisėjai nesulaiko, neatvesdina pažeidėjų, jiems nereikia atsispaudimų. Mano manymu, tai yra nekorektiška“, – kalbėjo kandidatas.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, LAT teisėja Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad teisėjams tikrinantis sveikatą toje įstaigoje niekas nereikalauja daryti nei atsispaudimų, nei prisitraukimų.

Pažymų rašyta visų kandidatų į LAT

Visų kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus prašoma pateikti pažymas apie sveikatą ir užpildyti Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyną, kad būtų išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, BNS informavo Nacionalinė teismų administracija.

Diskusijos dėl šių dokumentų pateikimo reikalingumo kilo Seime svarstant buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

„Informuojame, kad per pastaruosius penkerius metus asmenys, kurie į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą buvo paskirti taikant Teismų įstatymo 60 straipsnį (tai yra kuriems, kaip E. Šileikiui, netaikomos atrankos procedūros – BNS), tokius dokumentus Nacionalinei teismų administracijai pateikė iki jų paskyrimo“, – teigiama trečiadienį pateiktame administracijos atsakyme BNS.

Anot jo, visi kandidatai apie tokių dokumentų pateikimo būtinybę informuojami nedelsiant, kai tik Teisėjų taryba priima sprendimą patarti jį skirti LAT teisėju.

Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos kurį laiką nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Nuo to laiko tarp Seimo narių, Prezidentūros atstovų, teisininkų vyksta diskusijos, kokius dokumentus privalo pateikti kandidatas.

Pats E. Šileikis tvirtina, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo. Anot jo, paskirtas teisėju jis galėtų dirbti su įslaptinta informacija ir be specialaus leidimo.

E. Šileikis taip pat sako nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kur tikrinami statutiniai pareigūnai ir jiems keliami specifiniai reikalavimai, o pažymos apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jo poziciją palaiko Prezidentūros atstovai, tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad įstatymai įpareigoja kandidatus į LAT pateikti minėtus dokumentus.

Remdamasis pastarąja pozicija Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas valdančiųjų konservatorių balsais nepritarė E. Šileikio skyrimui LAT teisėju.

Galutinį sprendimą priims Seimas.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

„Dėkoju už garbingą apdovanojimą, kurį laikau vienu iš svarbiausių savo gyvenime“, – teigė jis.

V. Adamkus tvirtino esąs dėl to giliai sujaudintas.

„Šis įvertinimas skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą. Jeigu mano darbai šiandienos piliečių akyse buvo būtent tokie, vadinasi, esame bendraminčiai“, – kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas.

LNK reportažas:

Jis tvirtino visą sąmoningą gyvenimą, pradedant paauglio dalyvavimu antinacinėje rezistencijoje ir baigiant šiandieniniais susitikimais su Lietuvos ir pasaulio žmonėmis, stengęsis dirbti savo valstybei.

Dėkoju už garbingą apdovanojimą, kurį laikau vienu iš svarbiausių savo gyvenime.

„Visą gyvenimą visomis galimybėmis siekiau, kad Lietuva būtų laisva, demokratiška ir europietiška. Manau, kad panašūs rūpesčiai lydėjo ir Steigiamojo Seimo pirmininko Aleksandro Stulginskio darbus“, – teigė V. Adamkus.

Anot jo, būtent A. Stulginskio vadovaujamas Steigiamasis Seimas turėjo dirbti, kad Vasario 16-osios žodis – paskelbta nepriklausomybė – taptų kūnu.

„Praėjo daugiau nei šimtas metų, tačiau ši parlamentarizmo tradicija nenuvertėjo. Net atvirkščiai, kaip rodo šiandieniniai, įvykiai, laisvė, demokratija, tikrasis parlamentarizmas išlieka tikrąja orios visuomenės gyvenimo širdimi“, – sakė V. Adamkus.

„Aleksandro Stulginskio žvaigždės šviesoje nuoširdžiai linkiu, kad Lietuva tokia ir išliktų visais laikais, visose istorinėse situacijose, tokia, kokia yra šiandien, prisidėdama prie laisvės ir tiesos gynimo, kokia ji ir šiandien ukrainiečiams ir visiems pasaulio žmonėms sakydama „Už jūsų ir mūsų laisvę“, – tvirtino jis.

Lietuvos Seimo sprendimu jo įsteigtas apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio – žvaigždė – V. Adamkui skirtas už jo indėlį į derybas dėl stojimo į svarbiausias Vakarų pasaulio bendrijos institucijas – NATO ir Europos Sąjungą.

V. Adamkus Lietuvos prezidento pareigas ėjo 2004–2009, 1998–2003 metais.

Už tai balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo 33, 16 susilaikė.

Valdantieji teigė, kad šiuo projektu tiesiog konstatuojamas istorinis faktas, o opozicijos atstovai savo ruožtu tvirtino, jog siekiama perrašyti istoriją.

„Lietuva tuo metu buvo normali valstybė, kuri turėjo savo valstybės vadovą, Laikinajame Pagrindiniame įstatyme įvardytą kaip aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas“, – antradienį per Seimo posėdį kalbėjo Liberalų sąjūdžio seniūnas signataras Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, dėl to abejonių nebuvo, kol Seimas nesiėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko kaip valstybės vadovo statuso įteisinimo.

„Štai tada atsirado labai gudrių politikų tiek šitoje kadencijoje, tiek ankstesnėse, kurie melu, demagogija, įvairiais iškraipymais bando pasakyti, – nemylėdami V. Landsbergio, tai savaime aišku, – kad Lietuva buvo kažkokia keista pseudo valstybė, vienintelė valstybė pasaulio istorijoje, kuri neturėjo savo vadovo. (...) Patinka jums ar nepatinka Vytautas Landsbergis, galvokime apie Lietuvą ir nebūkime keistos šalies kvailas parlamentas“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Patinka jums ar nepatinka Vytautas Landsbergis, galvokime apie Lietuvą ir nebūkime keistos šalies kvailas parlamentas.

Kitas signataras, dirbęs Aukščiausiojoje Taryboje, Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris teigė, kad iki 1990 metų kovo 11 dienos, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, ir po jos daug kas priklausė nuo tuometinio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio lyderio, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio sprendimų. Anot jo, šio politiko statusą tuomet pripažino ir užsienio valstybės.

„Gaila, kad bandote atmesti tai, ką visas Vakarų pasaulis yra pripažinęs“, – sakė E. Zingeris.

Premjerė Ingrida Šimonytė šį projektą vadino moralinės skolos klausimu.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Tas priekaištas, kad jis nebuvo prezidentas, tai tuomet nebuvo galiojančios dabartinės Konstitucijos. Kad buvo aukščiausiasis pareigūnas, akivaizdu bet kam, kas žiūri į situaciją atviromis akimis. Mano akimis, moralinės skolos klausimas šią temą išspręsti“, – žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

Seimo Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad Laikinajame pagrindiniame įstatyme, galiojusiame 1990–1992 metais, ne atsitiktinai nekalbama apie valstybės vadovą.

„Tik primenu, kad laikinoji Konstitucija, tuo metu vadinta pagrindiniu įstatymu, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso, nors tą galėjo padaryti tiesiogiai žodžiais. Priešingai, pasirinkta tuo metu labai rafinuota formuluotė, pasakant, kad tai yra „aukščiausias valstybės pareigūnas“. Pagalvokite, kiek laiko reikėjo teisininkams sukti galvą, kad išvengiant tekste vadovo vardo sugalvotum, jog tai yra aukščiausias valstybės pareigūnas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Manau, kad tas įvyko neatsitiktinai, kad tuo metu dirbę žmonės labai sąmoningai nenorėjo pono Landsbergio vadinti valstybės vadovu“, – tvirtino ji.

Manau, kad tas įvyko neatsitiktinai, kad tuo metu dirbę žmonės labai sąmoningai nenorėjo pono Landsbergio vadinti valstybės vadovu.

„Man tik apmaudu, kad garbus ir garbaus amžiaus žmogus valkiojamas per politines diskusijas ir, matyt, dar turės iškęsti ir Konstitucinio Teismo procesą, jeigu mes šį įstatymą priimsime“, – kalbėjo parlamentarė.

Dabartinį įstatymo projektą ji vadino istorijos perrašymu: „Susidaro įspūdis, kad siekiame padaryti tai, kas būdinga paprastai diktatūroms. Kada paimama valdžia, paprastai siekiama perrašyti istoriją, kuri buvo iki tol.“

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas kaltino valdančiuosius, kad nepaisydami nestabilios saugumo situacijos, jie teikia visuomenę kiršinančius projektus – dėl partnerystės įteisinimo ir dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui.

„Susimąstykite, karas Ukrainoje nesibaigė, grėsmės išlikę, kalbame apie pilietinį pasipriešinimą, kalbame apie valstybės vienybę, o jūs viską darote, kad ji būtų sugriauta. (...) Jūs ką, paklusote liberalų arba „laisviečių“ terorizavimui? Akivaizdu: „jeigu palaikote partnerystės įstatymą, mes karūnuojame jūsų patriarchą“. Ar taip yra?“ – klausė jis.

„Aš dar kartą jūsų prašau, kol vyksta karas, susilaikykime nuo šių įstatymų projektų, kurie priešina visuomenę, bus dar laiko. (...) Jūs prievarta priešinate. Jūs karo norite? Jeigu neišprotėjot, tada susilaikykite ir bus padarytas didelis žingsnis į priekį vardan taikos“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas projektas Seimui pateiktas beveik prieš metus – pernai birželį.

Juo konstatuojama, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Prieš posėdį parlamento vadovė sakė, kad tai klausimas, kurį „senokai reikėjo išspręsti“. Ji vylėsi, kad parlamentas projektą priims ir V. Landsbergis bus ne tik de facto, bet ir de jure pripažintas šalies vadovu.

„Opozicijoje yra skirtingų nuomonių, matyt, yra tų žmonių, kurie iš principo nepalaiko. nežinau, ar jie pakeis savo nuomonę. Labiausiai norėtųsi, kad tokie klausimai būtų sprendžiami konsensuso būdu ir sulauktų kuo platesnio palaikymo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja jį kaip bandymą perrašyti istoriją. Opoziciniai „valstiečiai“ tvirtina, kad tuometinė Laikinoji Konstitucija Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso.

Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Jie rėmėsi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.

Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

„VSD tikrai šito proceso nenustūmė į šoną, tie procesai stebimi, su jais pačiais šnekamės. VSD tikrai atlieka savo darbą: informacija pateikiama sprendimų priėmėjams, institucijoms, labai stipriai bendradarbiaujama įvairiausiais klausimais. VSD savo funkciją atlieka“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Darius Jauniškis.

Jis dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, skirtame aptarti grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Jame svarstyta A. Paleckio šalininkų veikla, kai jie vyksta į Minską susitikti su oficialiais pareigūnais, gegužės 9-ąją dalyvavo vadinamosios Pergalės dienos minėjime. Tuomet viena iš jų, Erika Švenčionienė, prašė Aliaksandro Lukašenkos kuo ilgiau taikyti bevizį režimą, kad lietuviai galėtų pigiau nusipirkti trąšų, degalų.

Pasak Lietuvos pareigūnų ir politikų, nors šie asmenys yra išnaudojami priešiškos valstybės propagandos, kol kas nėra pagrindo Lietuvoje jiems taikyti teisinės atsakomybės.

„Žmonės važiuoja į šalis, kurios yra priešiškos mums, formuoja tam tikrus naratyvus, siunčia video vaizdus ir perša savo nuomonę, kad neva atstovauja tautai, – tiesą sakant nežinau, kas jiems tokius įgaliojimus davė. Kita vertus, mes gyvename demokratinėje valstybėje, kiekvienas gali reikšti savo nuomonę, kol ji neperžengia tam tikrų ribų, kol ta propaganda ar tam tikri veiksmai nesukuria riaušių ar kitų grėsmių valstybei“, – sakė VSD direktorius.

Jo teigimu, jeigu ta veikla pereitų į atvirą kenkimą valstybei, tuomet būtų galima pritaikyti atsakomybę.

Žmonės važiuoja į šalis, kurios yra priešiškos mums, formuoja tam tikrus naratyvus, siunčia video vaizdus ir perša savo nuomonę, kad neva atstovauja tautai, – tiesą sakant nežinau, kas jiems tokius įgaliojimus davė.

Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas informavo, kad planuojama peržiūrėti Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.

„Kalbėsiu su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru, kad jis atkreiptų toje darbo grupėje, kuri peržiūrės visą Baudžiamąjį kodeksą, ypatingą dėmesį tam 16 skyriui ir paieškotų teisinių formuluočių, kurios leistų mums būtų lankstesniems taikant tam tikras nuostatas ir užkardant tokius atvejus ateityje, kad tos propagandinės akcijos iš tikrųjų nevirstų realiai organizuotu veikimu prieš valstybę padedant kitai valstybei“, – tvirtino jis.

Komiteto vadovo teigimu, Baudžiamąjį kodeksą reikia pritaikyti prie naujos realybės.

Kita vertus, jis teigė, kad į Minską važinėjantys A. Paleckio šalininkai reikšmingesnės įtakos Lietuvos visuomenei neturi.

„Gal šiek tiek pajuokaudamas apie juos (A. Paleckio šalininkus – BNS) sakau, kad jeigu tai yra Lukašenkos režimo įtakos bazė Lietuvoje, tai manau, kad visai neblogai nacionalinio saugumo požiūriu atrodome“, – kalbėjo NSGK vadovas.

„Jeigu Baltarusijos užsienio reikalų ministras sėdi su tais veikėjais prie stalo ir kalbasi lyg su kokiais nors tautos atstovais, labai liūdnai atrodo Baltarusijos galimybės daryti įtaką Lietuvos politiniam procesui, nes tai yra visiškos politinės marginalijos, neturinčios jokio realaus poveikio mūsų politiniame gyvenime“, – sakė L. Kasčiūnas.

Lietuvos piliečių delegacija pasivadinusi grupė žmonių pirmą kartą į Baltarusiją nuvyko sausio mėnesį. Jie teigė siekiantys atkurti Vilniaus santykius su Minsko režimu. Vėliau vizitų būta daugiau, pastarąjį kartą gegužės 9-ąją jie Minske jie šventė vadinamąją Pergalės dieną.

Dauguma šių asmenų yra buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio A. Paleckio naujo judėjimo „Teisingumo aušra“ nariai.

„Be abejonės, tris kartus išaugus srautams iš Lietuvos, tris kartus didėja ir rizikos, kad važiuos žmogus, kuris ten negalėtų važiuoti, kad važiuos žmogus, kurio silpnybėmis ar kitomis gyvenimo detalėmis bus pasinaudota, ir jis gali būti pažeidžiamas“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tikrai kol kas nėra apokaliptinių atvejų, kad užsidegtų raudonos lemputės, bet rizikos yra, reikia jas valdyti. Manau, verta galvoti apie tam tikrą socialinę kampaniją“, – teigė jis.

Šis klausimas pirmadienį aptartas NSGK svarstant žvalgybos tarnybų pateiktą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus.

Parlamentaro teigimu, jau pats vykimas į šalį, kuri kariauja su Ukraina, kelia klausimų, kita vertus, Lietuvos piliečius būtina įspėti, kas jiems gresia.

L. Kasčiūnas neatmetė, kad Baltarusijos sprendimas pratęsti bevizį režimą gali būti susijęs ir su žvalgybiniais interesais.

Balandžio viduryje Minskui pranešus apie mėnesiui įvedamą bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams, Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į pas juos atvykstančius Lietuvos piliečius.

Pasak Lietuvos žvalgybos, atrenkant potencialų taikinį, įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas.

„Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose“, – teigė VSD.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį teigė, kad paskelbus apie vizų atsisakymą, vykstančiųjų iš Lietuvos į Baltarusiją, padaugėjo tris kartus.

Anot jo, balandį prieš įvedant šį režimą per parą į kaimyninę valstybę išvykdavo vidutiniškai iki 450 asmenų, įskaičiuojant vilkikų vairuotojus, gegužę šis srautas siekia 1500.

Pasak vado, lietuviai tvirtina vykstantys apsipirkti, užsipilti degalų.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė apie bevizio režimo Lietuvos ir Latvijos piliečiams pratęsimą iki 2022 metų pabaigos.

Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams įvedė nuo balandžio 15-osios, tačiau tuomet tvirtino, kad laikinai – vienam mėnesiui.

„Labai džiaugiuosi, kad pirmaisiais metais, kai toks apdovanojimas yra teikiamas, kad jis atitenka prezidentui Valdui Adamkui. (...) Jo indėlis į Lietuvos saugumą, į Lietuvos euroatlantinę integraciją yra didžiulis, jo neįmanoma pervertinti“, – prieš ceremoniją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji teigė, kad karas Ukrainoje parodė Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje svarbą.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, V. Adamkus savo pavyzdžiui rodo ir rodė, kaip veikia politinė kultūra, sustiprinta asmenybės žavesio, inteligentiškumo.

„Neabejoju taip pat, kad ir dėl Valdo Adamkaus politinės laikysenos per dvi prezidentines kadencijas ir po jų šiandien turime tiek sąmoningų vakarietiškos orientacijos piliečių valstybėje“, – teigė ji.

Šį apdovanojimą Seimas įsteigė 2020 metais.

Jo indėlis į Lietuvos saugumą, į Lietuvos euroatlantinę integraciją yra didžiulis, jo neįmanoma pervertinti.

V. Adamkui šis ženklas skirtas už jo indėlį į derybas dėl stojimo į svarbiausias Vakarų pasaulio bendrijos institucijas – NATO ir Europos Sąjungą.

A. Stulginskio žvaigždę parlamentas yra skyręs ir Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriui Richardui Josephui Durbinui (Ričardui Džozefui Durbinui) už jo paramą Lietuvai, siekiant įtvirtinti valstybės nepriklausomybę ir tarptautinio diplomatinio pripažinimo, pagalbą plėtojant Lietuvos ir JAV tarpvalstybinius ryšius.

Jam apdovanojimas bus įteiktas vėliau.

Naujojo Seimo apdovanojimo iniciatorius, buvęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis sakė, kad šiuo ženklu norima įvertinti ne tik parlamentarizmui nusipelniusius asmenis, bet ir pagerbti A. Stulginskio asmenybę.

„Aleksandras Stulginskis iki šiol yra jauniausias Seimo pirmininkas, jis buvo ir Lietuvos Respublikos prezidentas. Jo, kaip Seimo pirmininko, kadencija nebuvo nutrūkusi iki 1936 metų, tai yra ilgiausiai išbuvęs Seimo pirmininkas. Tremtinys, darbininkas Vytėnų bandymų stotyje. Tokia buvo ši asmenybė“, – teigė jis.

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus per iškilmingą posėdį akcentavo V. Adamkaus nuopelnus.

Jis tvirtino, kad eidamas prezidento pareigas V. Adamkus ne tik rūpinosi šalies euroatlantine integracija, bet ir siekė glaudaus dialogo su Lenkija, nevengdamas sudėtingų abiejų tautų bendros istorijos klausimų, užsienio politiką išplėtė į Europos Rytus ir prisidėjo prie Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos, kitų šalių laisvės stiprinimo.

„V. Adamkaus nuopelnai stiprinant civilizacijų dialogą buvo įvertinti ne vienos valstybės apdovanojimu. 2003 metais jam suteiktas UNECO geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas, 2007 metais už sėkmingą tarpininkavimą tarp per svarbias Europos tarptautines derybas jam skirtas metų europiečio titulas“, – vardijo A. Vinkus.

Apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas įsteigė Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ųjų metinių proga ir siekdamas pagerbti iškilią A. Stulginskio asmenybę.

A. Stulginskio žvaigždė skiriama už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Apdovanojimą komisijos teikimu iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos skiria Seimas savo nutarimu.

L. Balandžio / BNS nuotr.

V. Adamkus teigia gavęs vieną svarbiausių apdovanojimų savo gyvenime

Seime antradienį atsiimdamas parlamento įsteigtą apdovanojimą – A.  Stulginskio žvaigždę – kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus sakė laikąs tai vienu svarbiausių apdovanojimų savo gyvenime.

„Dėkoju už garbingą apdovanojimą, kurį laikau vienu iš svarbiausių savo gyvenime“, – teigė jis.

V. Adamkus tvirtino esąs dėl to giliai sujaudintas.

„Šis įvertinimas skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą. Jeigu mano darbai šiandienos piliečių akyse buvo būtent tokie, vadinasi, esame bendraminčiai“, – kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas.

Visą gyvenimą visomis galimybėmis siekiau, kad Lietuva būtų laisva, demokratiška ir europietiška.

Jis tvirtino visą sąmoningą gyvenimą, pradedant paauglio dalyvavimu antinacinėje rezistencijoje ir baigiant šiandieniniais susitikimais su Lietuvos ir pasaulio žmonėmis, stengęsis dirbti savo valstybei.

„Visą gyvenimą visomis galimybėmis siekiau, kad Lietuva būtų laisva, demokratiška ir europietiška. Manau, kad panašūs rūpesčiai lydėjo ir Steigiamojo Seimo pirmininko Aleksandro Stulginskio darbus“, – teigė V. Adamkus.

Anot jo, būtent A. Stulginskio vadovaujamas Steigiamasis Seimas turėjo dirbti, kad Vasario 16-osios žodis – paskelbta nepriklausomybė – taptų kūnu.

„Praėjo daugiau nei šimtas metų, tačiau ši parlamentarizmo tradicija nenuvertėjo. Net atvirkščiai, kaip rodo šiandieniniai, įvykiai, laisvė, demokratija, tikrasis parlamentarizmas išlieka tikrąja orios visuomenės gyvenimo širdimi“, – sakė V. Adamkus.

„Aleksandro Stulginskio žvaigždės šviesoje nuoširdžiai linkiu, kad Lietuva tokia ir išliktų visais laikais, visose istorinėse situacijose, tokia, kokia yra šiandien, prisidėdama prie laisvės ir tiesos gynimo, kokia ji ir šiandien ukrainiečiams ir visiems pasaulio žmonėms sakydama „Už jūsų ir mūsų laisvę“, – tvirtino jis.

Lietuvos Seimo sprendimu jo įsteigtas apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio – žvaigždė – V. Adamkui skirtas už jo indėlį į derybas dėl stojimo į svarbiausias Vakarų pasaulio bendrijos institucijas – NATO ir Europos Sąjungą.

V. Adamkus Lietuvos prezidento pareigas ėjo 2004–2009, 1998–2003 metais.

„Matome susiformavusį naują kelią, tai yra kelias per Rusiją, Maskvą. Žmonės atvyksta į Maskvą, kadangi į Baltarusiją patekimas yra neribojamas, patenka į Baltarusiją, ir Baltarusijos režimo žmonių yra nukreipiami į Europos Sąjungą. Tikrai neturėtume apsigauti, nors skaičiai šiomis dienomis yra mažesni, ataka dar yra nepasibaigusi“, – pirmadienį LRT sakė D. Domarkas.

Pasak VSAT atstovo, taip pat nauja tai, kad Maskvos maršrutu į Europos Sąjungą per Lietuvos sieną patekti bando neteisėti migrantai ne tik iš Artimųjų Rytų, bet ir Kubos.

„Turim tokius duomenis, kad skrydžiai yra į Maskvą, ne tik iš Artimųjų Rytų, pavyzdžiui, iš Kubos, ir tada traukiniais į Baltarusiją, o iš Baltarusijos nukreipiami į Europos Sąjungą“, – sakė D. Domarkas.

„Žiūrėdami į skaičius, kas vyksta prie mūsų sienos, matome, kad tie skaičiai lyg ir sumažėję, bet tai labai apgaulinga. Ką mes matome – bangas, kažkurią savaitę dešimtys migrantų bando patekti į Europos Sąjungą, kažkuriomis dienomis tik vienetai, ir tai yra didžiulis pavojaus ženklas, nes mes matome, kad tą ataką kontroliuoja Baltarusijos režimas“, – kalbėjo D. Domarkas.

Atvyksta indai, kubiečiai

Atsidarius naujam neteisėtos migracijos keliui per Maskvą, pakito kilmės šalys, iš kurių atvyksta migrantai, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.

„Geografija pasikeitė iš esmės. Praėjusiais metais dauguma neteisėtų migrantų atvyko iš Irako, Kurdistano. Šių metų vasario, kovo, balandžio mėnesiais dauguma buvo Indijos, Kubos piliečiai, taip pat Šri Lankos, Sirijos, Afganistano piliečiai“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Rustamas Liubajevas.

Anot jo, taip nutiko dėl to, kad pavyko uždaryti neteisėtos migracijos kanalą iš Irako per Minską, tačiau atsidarė naujas kelias per Rusiją.

Beveik visi neteisėti migrantai, kurie sulaikomi prie sienos su Baltarusija, atvyko būtent per Rusiją.

„Geografija pasikeitė, nes pavyko sustabdyti visus reisus iš Azijos valstybių į Baltarusiją. Taip pat dėl tokios gana griežtos Lietuvos politikos pavyko suvaldyti situaciją prie valstybės sienos. Be to, matyt, ir pats režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka prarado interesą, kadangi suprato, jog nepavyko pasiekti savo politinių tikslų organizuojant hibridinę ataką prieš Lietuvą ir kitas ES valstybes, ir jis tiesiog nemato perspektyvų naudoti neteisėtą migraciją kaip ginklą prieš Europą“, – teigė pasieniečių vadas.

Pasak jo, nuo vasario stebima nauja tendencija – iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai mėginantys patekti užsieniečiai būna atskridę į Maskvą ar kitą Rusijos miestą, po to jau vyksta į Baltarusiją ir bando patekti į ES.

„Beveik visi neteisėti migrantai, kurie sulaikomi prie sienos su Baltarusija, atvyko būtent per Rusiją“, – tvirtino R. Liubajevas.

Anot jo, dėl karo Ukrainoje neteisėta migracija kaip ginklu prieš kitas valstybes nėra aktyviai naudojamasi, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, R. Liubajevo teigimu, to gali griebtis ir Rusijos režimas.

„Šiuo metu tai mažai tikėtina, kad gali būti organizuota tokia hibridinė ataka, kadangi pagrindinis dėmesys nukreiptas į Ukrainą. Bet ilgalaikėje perspektyvoje neteisėta migracija gali būti panaudota siekiant politinių tikslų. Tuomet jos taikiniu gali tapti visos ES valstybės“, – sakė jis.

Lietuvos pasieniečiai pirmadienį pranešė, jog tris paras iš eilės nuo penktadienio nefiksavo sieną iš Baltarusijos pusės bandančių kirsti migrantų.

Iš viso šiemet pasieniečiai apgręžė 1621 iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusį patekti užsienietį. Pernai nuo rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų į Lietuvą iš Baltarusijos nepateko 8106.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš maždaug metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.