„Komisija tirs, ar buvusi viceministrė nepažeidė įstatymo reikalavimo pasibaigus tarnybai vienus metus „atvėsti“, – BNS sakė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.

Tyrimą nutarta pradėti atsižvelgus į pranešimą apie viceministrės įsidarbinimą ir Kultūros ministerijos pateiktą informaciją.

Anot E. Ivanauskaitės, pranešime teigiama, kad dirbdama Kultūros ministerijoje I. Veliutė kuravo bibliotekų veiklą, tarp jų ir – Nacionalinės bibliotekos.

„Be to, teigta, kad ji šiuo metu dirba programoje, kurios finansavimo klausimą sprendė buvusio kultūros ministro politinė komanda, kuriai ir ji pati priklausė“, – sakė E. Ivanauskaitė.

Kultūros ministerija savo ruožtu informavo VTEK, jog buvusi viceministrė dalyvavo skiriant lėšas M. Mažvydo bibliotekai, taip pat sprendžiant dėl jos nuostatų pakeitimo patvirtinimo ir organizacinės struktūros projekto suderinimo.

„Pagal įstatymą, jeigu per pastaruosius vienus metus einant pareigas valstybės tarnyboje asmuo tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus dėl juridinio asmens priežiūros, kontrolės, finansavimo ar turto, tuomet šis asmuo vienus metus negali eiti pareigų tame juridiniame asmenyje“, – sakė VTEK atstovė.

„Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo“, – pridūrė ji.

I. Veliutei pernai gruodį baigus darbą Kultūros ministerijoje, Nacionalinė biblioteka su ja sudarė terminuotą darbo sutartį koordinuoti projektą „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“.

Šį 2,5 mln. eurų vertės projektą inicijavo Kultūros ministerija, kai joje dirbo I. Veliutė. Juo siekiama patobulinti Kultūros paso paslaugas ir sukurti specialią administravimo platformą.

Šiame projekte taip pat dirba buvusi ministro Mindaugo Kvietkausko patarėja Gabija Čepulionytė bei Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič.

Buvusi viceministrė I. Veliutė anksčiau BNS teigė prie projekto rengimo neprisidėjusi, nes tai buvo ne jos atsakomybių sritis.

„Nedirbau nei dėl pačios koncepcijos kūrimo, nei prie finansavimo gavimo ir nepriėmiau sprendimų dėl įstaigos, kurioje bus įgyvendintas projektas, pasirinkimo. Tai buvo ne mano atsakomybių sritis. Šiuo metu pareigos tikrai ne vadovaujančios, o su buvusių mano, kaip viceministrės, atsakomybių sritimi iš esmės nesusijusios“, – teigė ji.

I. Veliutė tvirtino ministerijoje kuravusi kultūros paveldo ir atminties institucijų politikos, kultūros turinio skaitmeninimo ir sklaidos klausimus.

VTEK šią savaitę gavo pranešimą ir dėl kitos buvusios kultūros viceministrės – Reginos Jaskelevičienės – darbo direktoriaus pavaduotoja ministerijai pavaldžiame Kultūros infrastruktūros centre.

Ministras teigė, kad toks sprendimas daromas, nes vasario viduryje jis nepatenkinamai įvertino R. Petraičio praėjusių metų darbą.

„Vadovas, kaip ir sudaro teisės aktai, pasinaudojo galimybe kreiptis į atitinkamą komisiją. Jos išvadas gavau vakar vakare, jos patvirtina mano matymą ir mano vertinimą, todėl dar šiandien pasirašysiu, kad R. Petraitis atleidžiamas iš pareigų nuo kovo 10 dienos įskaitytinai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė ministras.

Anot jo, laikinai įstaigai vadovaus centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.

R. Petraitis anksčiau A. Dulkio sprendimą jį atleisti yra vadinęs politiniu sprendimu, nes konkrečių priekaištų dėl darbo per metinį pokalbį esą neišgirdo.

Ministro nurodymu šių metų pradžioje taip pat atliktas tarnybinis patikrinimas NVSC dėl galimo pareigų pažeidimo, aptikus neapskaitytų mirčių, susijusių su koronavirusu.

Po jo R. Petraičiui dėl netinkamai koordinuoto ir organizuoto NVSC darbo skirtas papeikimas.

A. Dulkio įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo rašoma, kad dėl NVSC vadovo „neveikimo nėra tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikia pagrindą teigti, kad keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai“.

Taip pat jame teigiama, jog „NVSC neužtikrino įtvirtintų pareigų vykdymo, susijusių su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms“.

R. Petraitis nesutiko su šiomis išvadomis ir žadėjo jas skųsti teismui.

Anksčiau ministras R. Petraitį ragino patį trauktis iš pareigų, tačiau jis nesutiko.

NVSC vadovybė metų pradžioje kritikos sulaukė dėl daugiau nei tūkstančio neapskaitytų mirčių, susijusių su koronavirusu. R. Petraitis tuomet teigė, kad situacija susidarė ne dėl įstaigos kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.

NVSC R. Petraitis vadovauja nuo 2017 metų, prieš tai metus jis buvo šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas, dar anksčiau dirbo Vilniaus visuomenės sveikatos centre.

Istorinių sostinių plėtros iki 2030 metų koncepciją trečiadienį Seimo Kultūros komitetui pristatė Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Pagal jo siūlymą, istorinių sostinių statusas turėtų būti suteiktas Seniesiems Trakams ir Trakams bei Širvintų rajone esančiai Kernavei.

Anot K. Vilkausko, reikia siekti, kad šiose teritorijose esantys kultūros paveldo objektai ir gamta būtų ne tik išsaugoti, bet ir įveiklinti, kad juos jungtų bendri infrastruktūros objektai, būtų reguliuojami lankytojų srautai.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavusios Trakų ir Širvintų rajono merės teigė, kad dėl įvairių šiuo metu galiojančių tvarkų ir ribojimų nei Trakai, nei Kernavė nesulaukia reikšmingų investicijų į infrastruktūrą.

„Situacija Kernavėje šiandien yra tragiška“, – tvirtino Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Pasak jos, mažas miestelis, įsikūręs greta piliakalnių, turi du šeimininkus – savivaldybę ir Kernavės kultūrinį valstybinį rezervatą, pavaldų Kultūros ministerijai.

„Situacija – tokia, kad savivaldybė tik surenka šiukšles ir moka už apšvietimą. (...) Mūsų maža savivaldybė, lėšos mažos ir mums sutvarkyti gatvę ar šaligatvį neįmanomai sudėtinga. Reikalinga atskira eilutė savivaldybėms, kurios turi tokius istorinius objektus“, – teigė ji.

Pasak merės, kadangi didelė dalis Kernavės priklauso rezervatui, bet kokio projekto derinimas užtrunka metus, kol gaunami visi leidimai.

„Kernavėje pradėjome projektuoti vieną gatvę, vien projektavimas trunka metus. Bet dabar gavome atsakymą, kad lėšų keliui nebus. (...) Kyla mintis, gal atiduokime visą Kernavę Kultūros ministerijai ir tegu ji tvarkosi“, – kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

Kad Kernavė nesulaukia investicijų, patvirtino ir kultūrinio valstybinio rezervato direktorius Ramojus Kraujelis.

„Jeigu gautume nors dešimtadalį to, kas skiriama Gedimino kalnui Vilniuje, Kernavės piliakalniai ir miestelis atrodytų tobulai“, – sakė jis.

Trakų rajono merė Edita Rudelienė tvirtino, kad daug turistų pritraukiantis Trakų miestelis nepateko nė į vieną Europos Sąjungos finansavimo mechanizmą. Pagal vieną programą jis per mažas, pagal kitą negalėjo pretenduoti, nes yra rajono centras.

„Trakai liko be didesnių investicijų“, – sakė ji.

E. Rudelienės teigimu, kaip kurortinė teritorija Trakai iš biudžeto šiemet gaus 166 tūkst. eurų, dar 150 tūkst. eurų kasmet surenka už automobilių statymą miestelyje ir iki 40 tūkst. eurų vadinamojo pagalvės mokesčio.

„Tai visos lėšos, kuriomis galime disponuoti būdami kaip turistinis kurortinis reprezentacinis miestas“, – tvirtino ji.

„Jeigu atsirastų senųjų sostinių statusas ir jis galėtų pretenduoti į europines programas, finansavimo mechanizmus, matyčiau tai kaip didžiulę galimybę“, – kalbėjo merė.

K. Vilkauskas siūlė Kultūros komitetui kreiptis į Vyriausybę, kad ši Kultūros, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms pavestų parengti Istorinių sostinių plėtros priemonių planą, paskirstant investicijas iki 2030 metų.

Komiteto nariai kol kas sprendimą atidėjo iki kito posėdžio.

Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad į istorinių sostinių projektą neįtrauktas nei Vilnius, nei Kaunas. Anot jo, reikėtų spręsti šį klausimą.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis istorinių sostinių statuso idėją pavadino įdomia, tačiau sakė, kad būtina į ją pasigilinti.

„Matyt, reikia pažiūrėti giliau. Ar toks kelias, ar kitoks kelias galėtų būti, bet kad problemų yra ir jas reikia spręsti, tai akivaizdu“, – teigė jis.

Kernavė laikoma pirmąja Lietuvos sostine, kur buvo valstybės valdovų rezidencijos. Ši vietovė su penkiais piliakalniais 2004 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Trakai vadinami senąja Lietuvos sostine. Teigiama, kad miestą įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, pastatydamas ten pilį. Įvairių šaltinių teigimu, sostine jis buvo septynerius metus iki 1323 metų, kai Gediminas sostinę amžiams perkėlė į Vilnių.

Partija savo narių skaičiaus nepateikė pernai spalį ir šiemet iki kovo 1-osios.

Šios partijos pirmininku nurodomas Stanislovas Tomas, anksčiau jai vadovavo Vytautas Šustauskas.

Įstatymas įpareigoja visas partijas du kartus per metus Teisingumai ministerijai pateikti naujausius savo narių sąrašus.

To nepadarius du kartus iš eilės, tai yra metus, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kad šis inicijuotų politinės partijos likvidavimą.

Pernai dėl šios priežasties inicijuotas Lietuvos rusų sąjungos likvidavimas.

Ministerijos duomenimis, šiemet iš 25 veikiančių partijų, be Kovotojų už Lietuvą sąjungos, sąrašų nepateikė Rusų aljansas ir Lietuvos liaudies partija.

Naujausiais duomenimis, iš viso partijoms Lietuvoje priklauso 100 tūkst. 577 asmenys, tai yra beveik pusę tūkstančio mažiau nei prieš pusmetį.

Didžiausia partija šalyje tebėra Lietuvos socialdemokratų partija, turinti 16 tūkst. 570 narių.

Antra pagal dydį – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jai priklauso 13 tūkst. 732 žmonės.

Trečia – Darbo partija su 10 tūkst. 710 narių.

Liberalų sąjūdis deklaravo per 7 tūkst. narių.

Per pusmetį daugiausia pokyčių įvyko Laisvės partijos gretose, jos pasipildė daugiau kaip 400 narių.

Per 200 narių prisidėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje.

Tuo metu socialdemokratai sumažėjo 189 nariais.

Įstatymai reikalauja, kad partija Lietuvoje privalo turėti ne mažiau kaip 2000 narių. Jų skaičiui sumažėjus, partija yra likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikia 25, kitos partijos likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.

„Katalikų bažnyčia nemažai dirba kalinių sielovados, resocializacijos ir integracijos srityse, todėl tai viena iš pagrindinių pokalbio temų“, – BNS sakė ministrės patarėja Karolina Frolovienė.

Anot jos, ministrė su Vyskupų konferencijos atstovu gali aptarti ir partnerystės įteisinimo klausimą.

E. Dobrovolska sausį interviu BNS minėjo, kad projektas dėl partnerystės įteisinimo jau parengtas ir bus pateiktas Seimui per pavasario sesiją.

Lietuvos vyskupų konferencija savo ruožtu paragino naująją šalies valdžią tos pačios lyties asmenų partnerystės neprilyginti šeimai ar santuokai. Anot jos, „įvairių kitų bendro gyvenimo formų prilyginimas šeimai, ignoruojant prigimtinį lyčių papildomumą, neišvengiamai paneigia natūralų šeimos pobūdį bei trina ją kaip konstitucinį visuomenės ir valstybės pagrindą“.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu.

„Šiandien matydami tuos rezultatus ir tuos skaičius, kuriuos turime, galime iš karto pasakyti, kad Lietuva tikrai nepasieks 2030 metų tikslo išnaikinti AIDS“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Morgana Danielė.

Jos teigimu, šis tikslas liks nepasiektas ne dėl to, kad stinga žinių ar įrankių, tačiau dėl dar gajos diskriminacijos.

„Pirmiausia tai susiję su nuteistaisiais, įkalinimo įstaigose esančiais žmonėmis ir iš to kylančio nenoro bei negebėjimo teikti paslaugas, kurių reikia ir spręsti su ŽIV susijusius klausimus įkalinimo įstaigose“, – sakė parlamentarė.

Ji pabrėžė, kad priklausomybių klausimus reikėtų spręsti sveikatos, o ne baudžiamosios teisės principais.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Respublikinio priklausomybės ligų gydymo centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė sakė, kad laisvės atėmimo vietose 70 proc. daugiau žmonių vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas negu laisvėje.

„Ir tai daro žalingesniu būdu negu tai daro laisvėje“, – tvirtino ji.

Kol nesuprasime, kad asmens sveikata laisvės atėmimo vietoje ir jos užtikrinimas yra taip pat susijęs su visuomenės sveikata, jeigu turėsime nesveikus asmenis laisvės atėmimo vietose, lygiai ta pati problema persikels ir į likusią visuomenę anksčiau ar vėliau.

Pasak A. Širvinskienės, įkalinimo įstaigose neatliekama išsamių tyrimų, susijusių su priklausomybėmis, todėl „situacija yra migloje, pogrindyje“.

„Kol nesuprasime, kad asmens sveikata laisvės atėmimo vietoje ir jos užtikrinimas yra taip pat susijęs su visuomenės sveikata, jeigu turėsime nesveikus asmenis laisvės atėmimo vietose, lygiai ta pati problema persikels ir į likusią visuomenę anksčiau ar vėliau. Todėl bendras principas būtų, kad žmonės, esantys laisvės atėmimo vietose, turi gauti lygiavertes paslaugas tokias, kokias gautų, būdami visuomenės nariais“, – sakė gydytoja.

Anot jos, veiksmingiausia pagalba suvaldyti ŽIV plitimą specialistai laiko farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais. Tačiau Lietuvoje ji gali būti taikoma tik tiems įkalintiems asmenims, kuriems farmakoretaptija pradėta taikyti laisvėje.

Kitas būdas, medikės teigimu, yra švirkšto adatų keitimas.

„Tyrimai rodo, kad tai nepaprastai svarbus būdas sumažinti infekcijų plitimą įkalinimo įstaigose“, – teigė A. Širvinskienė.

Pasak jos, užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad adatų keitimas nepadidino narkotikų vartojimo.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Kalinių sąjungos sekretorius Tautvaldas Snukiškis tvirtino, kad būnant įkalinimo įstaigoje jam neteko matyti, jog būtų keičiamos adatos.

Tuo metu Kalėjimų departamentas teigia, kad švirkštų dalijimas pataisos namuose būtų kraštutinė priemonė.

„Kalėjimų departamentas pasirinko prioritetu priklausomybių gydymą keičiant žmogaus elgseną, taikant reabilitacijos programas, o įrankių davimas į rankas, šiuo atveju – švirkštų, adatų dalijimas – būtų kraštutinė priemonė ir pripažinimas, kad negalime tiems priklausomybes turintiems žmonėms padėti kitomis priemonėmis“, – sakė Kalėjimų departamento Sveikatos skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.

Anot jos, šiuo metu keturiose įkalinimo įstaigose – Marijampolės, Pravieniškių, Vilniaus ir Panevėžio pataisos namuose – veikia Priklausomybių reabilitacijos centrai. Kiekviename jų yra po 20 vietų, tačiau jų per mažai.

T. Snukiškis sakė, kad priklausomybės ligomis sergantys asmenys laisvės atėmimo vietose net negali prisipažinti, kad turi tokių problemų.

„Sergantis asmuo negali prisipažinti, kad serga, nes patiria persekiojimą, jie yra engiami, sukeliamos teisinės pasekmės, dėl ko iš jų atimamos galimybės lygtinai išeiti į laisvę, jie neigiamai charakterizuojami“, – tvirtino T. Snukiškis.

Jo teigimu, įkalinimo įstaigose ir taip trūksta medikų pagalbos, o per pandemiją jos praktiškai nebeliko, prevencijos ar pagalbos programos buvo uždarytos arba tiesiog neveikia.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pirminiais duomenimis, pernai Lietuvoje nustatyta 112 naujų ŽIV atvejų, iš jų beveik 8,9 proc. pranešimai apie tai gauti iš laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros įstaigų.

Ji šią savaitę vienbalsiai nusprendė, kad eidama Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorės pareigas, S. Lengvinienė pažeidė įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti, teigiama komisijos pranešime.

Pati politikė teigia, kad toks reikalavimas yra formalus ir perteklinis.

Nustatyta, kad vadovaudama minėtam centrui 2018–2020 metais S. Lengvinienė pasirašė su šiame centre dirbančiais jai artimais asmenimis susijusius dokumentus: darbo sutarčių priedus, susijusius su jų darbo užmokesčiu, darbo vietos vertinimo korteles, kuriose vertintas darbo (veiklos) sudėtingumas, krūvis, atsakomybės lygis ir darbo sąlygos, įsakymus dėl priemokų skyrimo bei pareiginio atlyginimo pastoviosios ir kintamųjų dalių nustatymo.

VTEK teigia neturinti duomenų, kad S. Lengvinienė būtų informavusi apie galimą interesų konfliktą ir nusišalinusi.

„Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais, kaip tai nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas“, – teigiama komisijos pranešime.

S. Lengvinienė BNS pripažino, kad pasirašydavo socialiniu pedagogu dirbančio sūnaus algalapius.

„Aš turėdavau kiekvieną mėnesį pasirašydama algalapį nusišalinti, įpareigoti savo pavaduotoją pasirašyti? Tačiau ji man taip pat pavaldi“, – sakė parlamentarė.

„Kaip aš galiu nusišalinti? Turiu išeiti vienai dienai atostogų? Kaip galiu nepasirašyti algalapio? Kokiu pagrindu turiu įpareigoti pavaduotoją pasirašyti?“ – stebėjosi ji.

S. Lengvinienė teigė, kad su tokia problema susiduria šimtai mokyklų vadovų.

„Domėsiuosi, kaip padėti kitiems vadovams išvengti tokių dalykų“, – tvirtino ji.

S. Lengvinienė nuo 2007-ųjų iki praėjusių metų ėjo Elektrėnų profesinio mokymo centro direktores pareigas.

Pernai spalį ji vienmandatėje Kaišiadorių–Elektrėnų apygardoje išrinkta į Seimą, priklauso Laisvės partijos frakcijai.

„Priežiūros komitetas siūlo partijos tarybai, kaip aukščiausiajam mūsų organui tarp suvažiavimų, savo sprendimu de facto patvirtinti Gabrieliaus Landsbergio išrinkimą partijos pirmininku ketverių metų kadencijai“, – penktadienį BNS sakė Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

Anot jo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, per suvažiavimą gegužės pabaigoje G. Landsbergis būtų būti paskelbtas TS-LKD vadovu ir pradėtų naują kadenciją šiose pareigose.

„Arba partijos taryba, aišku, gali apsispręsti ir kitaip – kartoti procedūras iš naujo arba pratęsti valdymo organų įgaliojimus trims mėnesiams“, – teigė V. Benkunskas.

Pasak jo, TS-LKD tarybą sukviesti planuojama artimiausiu metu.

Tiesioginių ir pirmą kartą planuotų surengti atvirų partijos pirmininko rinkimų konservatoriai atsisako, nes liko vienintelis kandidatas į šias pareigas.

TS-LKD skyriai iš viso į partijos pirmininkus iškėlė 16 kandidatų, tačiau visi, išskyrus G. Landsbergį, atsiėmė savo kandidatūras, teigdami, kad esant ypatingai pandeminei situacijai, reikia susitelkimo ir vieningo darbo Seime bei Vyriausybėje, o vidinė konkurencija tam kliudytų.

G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų.

Partijos Priežiūros komitetas penktadienį spręs, kaip elgtis tokioje beprecedentėje situacijoje.

Šio komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas BNS sakė siūlysiąs, kad TS-LKD taryba patvirtintų G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketveriems metams.

„Akivaizdu, kad partijos narių valia išreikšta, kad G. Landsbergis turi partijos skyrių pasitikėjimą ir palaikymą, šiuo atvejus tęsti rinkimų procedūrų nebėra prasmės“, – teigė jis.

15 skyrių keltų pretendentų į kandidatus pasirašė bendrą atsisakymą kandidatuoti šiuose partijos pirmininko rinkimuose, tokį sprendimą grįsdami ypatinga pandemine situacija, reikalaujančia susitelkimo ir vieningo darbo Seime bei Vyriausybėje, BNS informavo partija.

„Šiuo sudėtingu laikotarpiu, suprasdami Lietuvos žmonių pasitikėjimą mūsų rinkimų programa ir siekdami tą pasitikėjimą pateisinti, atsisakome kandidatuoti TS-LKD pirmininko rinkimuose ir kviečiame telktis Lietuvai svarbiems darbams“, – jų rašte.

Dauguma TS-LKD skyrių iškėlė dabartinio lyderio, užsienio reikalų ministro G. Landsbergio kandidatūrą, ji pasiūlyta 72 kartus.

Atsisakome kandidatuoti TS-LKD pirmininko rinkimuose ir kviečiame telktis Lietuvai svarbiems darbams.

Taip pat siūlyti Seimo nariai Paulius Saudargas (31 siūlymas), Laurynas Kasčiūnas (28), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (12), Gintarė Skaistė (5), Žygimantas Pavilionis (3), Jurgita Šiugždinienė (3), Arvydas Anušauskas (2), Audronius Ažubalis (2), Monika Navickienė (2), po vieną kartą – sostinės vicemero Valdo Benkunsko, eksparlamentarės Irenos Degutienės, europarlamentarės Rasos Juknevičienės, Seimo narių Mykolo Majausko ir Kazio Starkevičiaus bei Palangos mero Šarūno Vaitkaus kandidatūros.

Seimo vicepirmininkas P. Saudargas teigė pasiūlęs visiems pretendentams, išskyrus G. Landsbergį, pasirašyti atsisakymą, kad darbui Seime netrukdytų vidinė konkurencija, juoba, kad „vidinė diskusija, sukaustyta karantino, nebūtų nei plati, nei gili, o tuo pačiu – ir prasminga“.

„Ir šiuo metu ne tarpusavio konkurencija viduje partijos, bet darbai čia ir dabar Lietuvos labui Seime bei Vyriausybėje, tiek išsivaduojant iš pandemijos ir mažinant jos pasekmes, tiek apginant mūsų bendruomenės atstovaujamas vertybes ir žmonių saugumą, yra visos partijos prioritetas“, – teigė jis.

Pagal TS-LKD pirmininko rinkimų tvarką, susiklosčius situacijai, kai rinkimuose dalyvauja ir patvirtinamas tik vienas kandidatas į pirmininkus, sprendimą dėl tolesnės rinkimų eigos siūlys TS-LKD Priežiūros komitetas ir tvirtins partijos taryba.

Anksčiau konservatoriai planavo, kad konservatorių lyderis bus renkamas vadinamuosiuose atviruosiuose rinkimuose, kai balso teisę turi ne tik partijos nariai, bet rinkimams užsiregistravę jos rėmėjai.

Planuota, kad pirmasis partijos pirmininko rinkimų turas vyks kovo 27–28 dienomis, jei prireiks, antrasis būtų surengtas balandžio 24–25 dienomis.

G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų.

2017 metais per tiesioginius rinkimus už jį balsavo 5539 partijos nariai arba 62,4 procento.

Ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio jis pranešė, kad patvirtintas naujas skiepų nuo koronaviruso infekcijos tiekimo planas pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčiais.

„Pagal jį Europos Sąjunga iš įvairių gamintojų pirmąjį ketvirtį turėtų gauti 100 mln. dozių vakcinos, antrąjį – dar 480 mln. dozių“, – teigė prezidentas.

Anot jo, taikant pro rata principą Lietuva pirmąjį ketvirtį turėtų gauti 600 tūkst. dozių, antrąjį – dar 3 milijonus.

Valstybės vadovo teigimu, šie vakcinų kiekiai leistų paskiepyti ne mažiau kaip 2 mln. Lietuvos gyventojų.

Pasak G. Nausėdos, tai pavyks pasiekti, jeigu jau registruoti trys vakcinų gamintojai laikysis savo įsipareigojimų ir kovą, kaip planuojama, bus patvirtinta kompanijos „Jonson&Jonson“ vakcina.

„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus. Žinoma, tai nevykta automatiškai, reikia dėti visas pastangas, ypač ES lygiu, derantis su gamintojais, kad būtų laikomasi terminų ir įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti“, – pabrėžė prezidentas.

Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 143 tūkst. 92 žmonės, abiem dozėmis – 70 tūkst. 853 žmonės.