„Projektuojamo bokšto aukštis su kryžiumi sieks 78 metrus ir tai bus antras pagal aukštį bažnyčios bokštas Lietuvoje“, – BNS informavo Klaipėdos savivaldybės vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Šiuo metu aukščiausią bokštą turi Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, jis siekia 79 metrus. Antras pagal aukštį bokštas šiuo metu yra Vilniuje – 77,5 metrų Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje.

Anot A. Kamarausko, dalį grindų bokšte numatyta įrengti iš stiklo, kad matytųsi bažnyčios istorija – senieji pamatai.

„Naujieji pamatai numatomi suformuojant 22 metrų gylio polius, kurie apžergia autentiškus pamatus, virš jų formuojama plokštė, ant kurios stovės visas bokšto tūris. Pirmo aukšto grindyse dalis grindų iš stiklo, pro kurią bus eksponuojami autentiški pamatų fragmentai“, – sakė jis.

Šią savaitę vyko pasitarimas dėl bažnyčios bokšto ir planuojamo atstatymo. Jame dalyvavo tiek savivaldybės, tiek Klaipėdos Evangelikų Liuteronų parapijos atstovai bei projektuotojai, bažnyčios sklypo detalaus plano korektūros planuotojai.

Projektuojamo bokšto aukštis su kryžiumi sieks 78 metrus ir tai bus antras pagal aukštį bažnyčios bokštas Lietuvoje.

Kaip BNS informavo A. Kamarauskas, paties bažnyčios techninio projekto sprendiniai parengti pagal anksčiau atliktą galimybių studiją ir investicinį projektą bei vadovaujantis priešprojektiniais sprendiniais.

Bažnyčios bokšto sprendiniai numato kelias viešas naudojimo funkcijas – bokšto rūsyje turėtų būti įrengtas perlaidotų palaikų osariumas, pirmame aukšte – informacinis centras, liftas, buitinės patalpos ir prekybos suvenyrais bei bokšto lankymo bilietais erdvė. Bažnyčios bokšte taip pat numatomos patalpos keičiamoms parodoms. Skirtinguose bokšto lygiuose bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Numatoma įrengti konstrukciją, ant kurios bokšte bus galima pakabinti varpus.

Anot A. Kamarausko, pats bažnyčios tūris bus formuojamas iš gelžbetonio konstrukcijos, apšiltinant iš išorės, apmūrijant molio plytomis ir nutinkuojant bei formuojant rustuotą tinką. Taip siekiama vadovautis analogija, kaip bažnyčia atrodė iki II pasaulinio karo.

„Tokia konstrukcijų ir apdailos praktika yra taikoma dabar daugelyje Europos šalių istorinių pastatų atstatymuose, kaip pavyzdžiui, Berlyno Karališkieji rūmai, Potsdamo Garnizono bažnyčia bei visa Budapešto istorinė dalis“, – teigė jis.

Visuomenei susipažinti projektiniai sprendiniai bus teikiami rudens pradžioje.

Anksčiau skelbta, kad bokšto atstatymas galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, o visos bažnyčios – apie 16 mln. eurų.

Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra pripažintas valstybei svarbiu projektu. Savivaldybėje buvo rengta galimybių studija dėl bažnyčios atkūrimo ir jos įveiklinimo, miesto lėšomis buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.

Po XIX amžiuje vykusių niokojančių gaisrų naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946–1947 metais buvo visiškai nugriauta.

„Jie teikia informaciją, įspėja, ko nedaryti, kur nesilankyti, vykdo prevenciją, aiškina, kodėl saugoma, kas yra vertingo. Šie darbuotojai ir šiek tiek teritoriją prižiūri, šiukšles surenka, infrastruktūrą žiūri – gal kuoliukai pažeisti, lentelės, sutvarko, fiksuoja. Jie dirba ypatingai jautriose teritorijose, kur patys vertingiausi objektai, lankysimasis juose labai atsakingas“, – BNS sakė KNNP vadovė Lina Dikšaitė.

Nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos kopų prižiūrėtojai pamainomis, pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką, dirba ties Grobšto gamtiniu rezervatu, Parnidžio kraštovaizdžio draustiniu Nidoje, Naglių gamtiniame rezervate.

„Amžiaus cenzo šiam darbui nėra, bet svarbu įvertinti sveikatą, tenka daug būti saulėje, vasaros labai karštos. Per dieną prižiūrėtojai suvaikšto iki 20 kilometrų, bet po sezono būna nudegę, raumeningi“, – sako L. Dikšaitė.

Anot jos, vienais metais kopų prižiūrėtojų komandą pavyksta surinkti gana greitai, yra pasitaikę ir 25 kandidatai į keturias vietas, būna ir sudėtingesnių sezonų. Pasitaiko tokių darbuotojų, kurie apskritai pirmą kartą atvyksta į šį Lietuvos kraštą.

„Yra buvę grįžusių darbuotojų, bet būna susiranda kitą darbą po sezono. Čia studentai tiktų, buvo ir dėstytojų, kurie turi laisvesnį laiką, ir mokslo daktarų. Labai geras darbas tiems, kurie turi perdegimą nuo darbo, nori reabilituotis, pravėdinti galvą ir šiek tiek pagalvoti. Kai kurie po tokios vasaros išvis pakeitė darbo specifiką, susirado naujus darbus“, – kalbėjo KNNP vadovė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko kopų prižiūrėtojams, kaip skelbiama, taikomas valandinis atlygis – 7 eurai už valandą. Esant poreikiui, darbuotojai apgyvendinami.

Pretendentams keliami reikalavimai turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokėti užsienio kalbą anglų pažengusio vartotojo B1 lygiu, privalumas – vairuotojo pažymėjimas.

„Sunkiai suprantama savivaldybėms šitie skaičiai ir tokia formavimo tvarka komplektų. Niekas šiandien negali paaiškinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, kodėl 21 mokinys, kodėl ne 20 ar 18 mokinių“, – LRT radijui trečiadienį sakė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

„Kodėl yra 20 kilometrų iki gimnazijos kitos, kur komplektuojam 11 klases, kodėl ne 25? Kodėl neįvertino ministerija, kad savivaldybėse suvežami vaikai yra aplink gimnaziją dar 8-10 kilometrų, tai yra visiškai skirtingos savivaldybės“, – kalbėjo jis.

V. Laurinaitis taip pat pabrėžė, kad privačioms mokykloms finansavimas skiriamas net ir nesant 21 mokinio trečioje gimnazijos klasėje, o savivaldybių mokykloms – ne, taip taikant dvigubus standartus. Meras neslėpė laukiantis Seimo rinkimų ir viliasi, kad nauja valdžia tokią tvarką panaikins.

Jam antrino ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis, pabrėždamas, kad savivaldybės skiriasi tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Anot jo, sunku lyginti Varėnos savivaldybę, kuri didžiausia plotu, taip pat Pagėgių, Neringos savivaldybes arba didmiesčių kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

Manau, kad kiekvienas sprendimas, tarp jų ir Vyriausybės nutarimas, tegul neįsižeidžia Vyriausybė, nėra šventa karvė, jį galima keisti.

„Situacija ganėtinai skirtinga. Kiekvienoj yra savos specifikos. (...) Norėtųsi, kad savivaldybės turėtų didesnę ir atsakomybę ir didesnę galimybę spręsti tinklo problemas pati, nes vietoj esantys gyventojai, vietoj esantys išrinkti politikai situaciją žino gerai, manau, kad gali tiksliau išspręsti vieną ar kitą problemą“, – teigė A. Klišonis.

Merai teigė, kad savivaldybėms turėtų būti palikta galimybė pačioms finansuoti reikiamus kaštus, jei klasėje nesusidaro reikiamas mokinių skaičius, tačiau tokia galimybė nenumatyta.

A. Klišonio teigimu, kiekvienas sprendimas, net ir Vyriausybės, yra keistinas.

„Manau, kad kiekvienas sprendimas, tarp jų ir Vyriausybės nutarimas, tegul neįsižeidžia Vyriausybė, nėra šventa karvė, jį galima keisti. Norisi to paties lankstumo, kas tinka absoliučiai visiems, paprasčiausiai netinka niekam. Sprendimas, kuris yra – ir Vilniui, ir Šilutei, ir Plungei“, – kalbėjo meras.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigia, kad koks mokinių skaičius bebūtų numatytas, visada atsiras mokyklų, kurioms jis nėra tinkamas.

„Kada kalbama apie mokinių skaičių, visada bus (...), kai rasime bent vieną mokyklą, kad yra normalu ir reikia prisifinansuoti pačiai savivaldybei. Kai atėjau į viceministro pareigas, radau mokyklą, kur buvo vienas mokinys“ – teigė R. Skaudžius.

Anot jo, Vyriausybės nutarimas, numatantis pakeitimus dėl klasių komplektavimo, buvo priimtas 2021 metais. 2022-iais įsigaliojo pirmasis etapas, kuomet neliko jungtinių 5-10 klasių.

„Dabar 2024 metai, kurie sako, kad gimnazijose, viduriniame ugdyme, turėtų daugeliu atvejų būti ne mažiau 21 mokinys, bet tikrai palikta išimčių, kad galiotų esama tvarka – ne mažiau 12 mokinių kaip buvo iki šiol. Pagrinde 21 yra rajono mokykloms. 12 gali būti mokinių mokyklose, kur mokoma tautinių mažumų kalba, jei skyrius ar jungtinė mokykla“, – sakė viceministras.

R. Skaudžius teigė, kad ministerija girdi išsakomas pastabas ir nutarimas jau buvo keistas, numatant, kad 12 mokinių galėtų būti ir mokyklų skyriuose, tad galimybių pokyčiams dar išlieka.

„Teigti, kad ministerija visiškai neklauso ir negirdi, negalima. Dėl paties to, ar yra galimybė – galimybė visą laiką yra, šioje vietoje tereikia dialogo ir argumentų“, – sakė jis.

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas LRT radijui teigė, kad dėl rudenį įsigaliosiančių klasės komplektų pokyčių yra surinkta apie 5 tūkst. parašų iš įvairių regionų, kurie pasisako prieš tokią reformą. Šie parašai dar šią savaitę, pasak redaktoriaus, turėtų būti išsiųsti į Vyriausybę, kad sprendimas mokyklose būtų stabdomas.

„Suprantu iš to, ką viešumoje matėme, kad premjerė ne tai, kad priėmė sprendimą palikti, nepalikti, o jį atidėjo (...). Šiuo atveju, bet kokiu atveju tie sprendimai galiausiai turės būti, baigsis sesija. Vėlgi, ar vienas žmogus kažką iš esmės pakeis – ne, bet ar turi būti atsakomybė – taip“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.

Anot jo, vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai netenkina nei prezidento, nei pačių moksleivių, nei jų tėvų, nei mokytojų, nei kitų tikslinių grupių, kurios mato, kad sistema neveikia, kaip turėtų veikti.

F. Jansono teigimu, dabartinis ministras dirba pakankamai ilgai ir ši situacija nėra iš tų, kai galima būtų sakyti, jog „įmestas į kažkokią neaiškią balą, iš kurios reikia lipti dabar“.

„Jis buvo komandoj ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tapo ministru. Jis skyrė ir atleido per tą laiką, per tuos metus, ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovę. Atleisdamas vėlgi pažymėjo, kad tai nesusiję su tarpiniais egzaminais, reiškia, tam tikra prasme prisiėmė atsakomybę. Kai tu prisiimi atsakomybę, tai teks ir atsakyti, tikiuosi“, – kalbėjo patarėjas.

Premjerė Ingrida Šimonytė prieš kelias savaites pranešė, kad dėl nesėkmių, susijusių su tarpiniais patikrinimais G. Jakštas buvo atnešęs atsistatydinimo prašymą. Ji teigė, kad prie G. Jakšto darbo klausimo bus grįžtama ateityje, vertinant, kaip bus sprendžiami nesklandumai.

Kritikos sulaukė tarpinių patikrinimų fizikos bei matematikos B lygio užduotys dėl jų painumo ir sudėtingumo, kai aukščiausių balų surinkti nepavyko net ir olimpiadų dalyviams. Ministras G. Jakštas sudarė komisijas įvertinti užduotis, jis taip pat teigė, kad svarstoma galimybė dabartiniams vienuoliktokams sudaryti galimybę perlaikyti tarpinius patikrinimus dar šiemet.

„Šiomis dienomis buvo sunkumų prisiskambinti „Sodrai“, iš tiesų buvo apgultis, kadangi tie pranešimai buvo išsiųsti 115 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų, tai sukėlė susidomėjimą, papildomų klausimų“, – LRT radijui penktadienį sakė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Anot jos, šią savaitę „Sodra“ siuntė pranešimus savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie veiklą vykdė karantino metu, tai yra, prieš 3-4 metus.

„Tuo metu savarankiškai dirbantiems gyventojams buvo taikoma tokia lengvata – jie neprivalėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų kiekvieną mėnesį, bet vis tiek buvo draudžiami sveikatos draudimu. Tos įmokos buvo atidėtos kuriam laiku, žmonės nebuvo visiškai atleisti nuo tų įmokų mokėjimo, tiesiog laikinai galėjo nemokėti dėl sunkios situacijos, karantino, darbų sustabdymo“, – kalbėjo M. Kozič.

Tos įmokos buvo atidėtos kuriam laiku, žmonės nebuvo visiškai atleisti nuo tų įmokų mokėjimo.

Šias įmokas, pasak jos, reikėjo sumokėti per dvejus metus pasibaigus ekstremaliai situacijai. Šis terminas sueina balandžio 30-ąją. Savarankiškai dirbantiems gyventojams „Sodra“ išsiuntė laiškus su nurodyta suma už karantino laikotarpį, informuojant, kiek PSD įmokų liko nemokėta.

M. Kozič teigimu, kai kurie žmonės pamiršo, kad buvo išsiėmę verslo liudijimą trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, porai savaičių ir nežino, iš kur atsirado prievolė mokėti PSD įmoką.

„Sodros“ skambučių centras, pasak M. Kozič, gali priimti 4-5 tūkst. skambučių, bet jų sulaukiama gerokai daugiau. Jos teigimu, norintiems pasikonsultuoti su „Sodra“, geriau skambinti į dienos pabaigą, tuomet skambučių eilės būna sumažėjusios. Mažiau skambučių tikimasi kitą savaitę.

Su užklausa galima kreiptis ir elektroniniu laišku arba prisijungus per savo „Sodros“ paskyrą.

„Kad pranešimai būtų klaidingi, neteisinga suma, netikslingi duomenys, tokios informacijos neturima. Kiek patikrinama, visuomet pasirodo, kad pateikta informacija buvo teisinga“, – sakė atstovė.

Gyventojai, sulaukę laiško su permoka, ją gali susigrąžinti arba palikti krepšelyje ir ji bus panaudojama ateities įmokoms.

„Labai dėkoju tarptautinei teatro dienai – už tradiciją, o tradicijai dėkoju už tai, kad suburia skirtingų teatrų scenoje. Tas subūrimas kalba apie vieną dalyką – apie priminimą, kad teatras yra bendruomenė, kurioje pasidalintas džiaugsmas sklinda, auga. Bendruomenė, kurioje pasidalintas liūdesys, nerimas mažėja“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys, pabrėžęs, kad kūrėjas visada yra laimėtojas ir čia niekas nepralaimi.

S. Kairys padėkos premiją už ištikimybę teatro tyrinėjimams ir laikmečio liudijimus skyrė teatrologei Audronei Girdzijauskaitei.

Geriausiu praėjusių metų režisieriumi paskelbtas Adomas Juška už Klaipėdos dramos teatro spektaklį „Vakarų krantinė“. Jis savo kalboje dėmesį skyrė karams Ukrainoje bei Izraelyje bei žūstantiems žmonėms Palestinoje.

„Auksinis scenos kryžius“ už geriausius moters vaidmenis skirtas spektaklyje „Kai mes būsim jauni“ vaidinusioms Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorėms Vilijai Grigaitytei, Jūratei Onaitytei, Inesai Paliulytei ir Liucijai Rukšnaitytei.

Apdovanojimą už Ivaro vaidmenį spektaklyje „Skraidantis Travolta“ kaip geriausias aktorius gavo Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Severinas Norgaila. Atsiimdamas apdovanojimą, aktorius sakė jį skyręs savo močiutėms.

Už nepagrindinį Žano vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Raganosiai“ „Auksinį scenos kryžių“ gavo aktorius Kirilas Glušajevas.

„Kada skamba apdovanojimas, skamba nominacija, norisi, kad skambėtų vardai mokytojų, žmonių, kurie svarbūs. Noriu padėkoti visiems režisieriams, aktoriams, su kuriais galėjau mokytis dirbdamas. Tai visų pirma yra Rimas Tuminas ir Vilniaus mažasis teatras“, – teigė aktorius, dėkojęs ir Oskaro Koršunovo teatrui, improvizacijos teatrui „Kitas Kampas“, Andželikos Cholinos teatrui.

„Auksinis scenos kryžius“ už geriausią scenografiją skirtas Laurynai Liepaitei, dirbusiai spektaklyje „Vakarų krantinė“. Apdovanojimas už kostiumų dizainą atiteko Sandrai Straukaitei už spektaklius „Aida“, „Gyvenimas – tai sapnas“.

Scenografijos nominaciją paskelbusi dailininkė, scenografė Renata Valčik teigė, kad scenografų darbas itin sudėtingas, tenka „sukurti magiją efemeriškos erdvės, kuri čia pats atsiranda ir išnyksta, tolygu stebuklui“.

„Visus su teatro diena! Noriu padėkoti visai kūrybinei komandai, kuri labai kantriai braidė po tą vandenį scenoje, ne visada buvo šilta, ne visada buvo lengva, bet labai ačiū jums“, – sakė scenografė.

S. Straukaitė teigė buvusi nominuota už skirtingus spektaklius – nuo labai mažo, kurį kūrė kaip žaidimą Gedimino Rimeikos pjesėje „Gyvenimas – kaip sapnas“ , iki operos „Aida“. Pirmajame teigė kūrusi iš pamušalo, kuris tapo tarsi ženklu, kad „galima iš bet ko padaryti“, o „Aida“, anot jos, pareikalavo visų žinių ir mokėjimo.

Geriausiu 2023-ųjų baleto solistu pripažintas ukrainietis Yanas Malaki (Janas Malakis) už vaidmenis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“, dėkojęs anglų ir gimtąja ukrainiečių kalba visiems jį palaikiusiems meno kelyje, siuntęs vilties tėvynainiams, kovojantiems už laisvę Ukrainoje.

Geriausia pernai metų šokėja tapo Oksana Griaznova už vaidmenį šokio spektaklyje „Match 3“. Už choreografiją apdovanotas šokėjas Dovydas Strimaitis už šokio spektaklį „Duetas“.

Metų solistu tapo Kostas Smoriginas už Amonasro vaidmenį operoje „Aida“. Solistas šventėje nedalyvavo, šiuo metu dirba Londone.

Už garso ir judesio spektaklio „Out of the Box“ garso koncepciją „Auksinis scenos kryžius“ skirtas klaipėdiečiui kompozitoriui Donatui Bielkauskui.

Už objektų ir lėlių teatro spektaklį apdovanojimas atiteko Julijai Skuratovai už spektaklio „Liūtas ir paukštis“ vizualinį sprendimą.

„Auksinis scenos kryžius“ už geriausią spektaklį vaikams ir jaunimui skirtas Raimondui Kleziui už monospektaklį „Avinai“.

„Aš nesitikėjau, bet buvo ženklų – pradėjo žmonės sveikintis gatvėje, O. Koršunovas pakvietė vaikišką (spektaklį – BNS) statyti. Juokauju – dar nepakvietė“, – juokavo R. Klezys.

Geriausia pernai metų pradedančiąja menininke pripažinta Samanta Pinaitytė už Olgos vaidmenį spektaklyje „Fragmentas“.

Ketvirtus metus per „Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją „Populiariausią dramos autorių“ skelbė ir Lietuvos autorius vienijanti asociacija LATGA. Šiemet nominacija atiteko Aleksandrui Špilevojui, kuris neslėpė kartėlio, kad dramaturgų nominacijos ceremonijoje neliko ir jis į renginį pateko tarsi nelaukiamas svečias. Prieš kelerius metus A. Špilevojus pelnė „Auksinį scenos kryžių“ nacionalinės dramaturgijos kategorijoje. 

Boriso Dauguviečio auskaras už kelionę teatro paribiais ir spektaklio „Vedami“ dalyvių akistatas skirtas režisieriui Mantui Jančiauskui ir dramaturgui Rimantui Ribačiauskui.

Trečiadienio vakarą iš viso buvo apdovanoti 17 nominacijų laureatai.

Anot jų, tai leidžia kelti klausimą ir dėl prezidento Gitano Nausėdos priesaikos sulaužymo, tačiau apkalta vargiai įmanoma.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas BNS teigė, kad Seimo komisijos atliktas tyrimas atskleidė keletą pagrindinių faktorių, kurie rodo apie galimai neskaidrią veiklą.

„Tai yra, kad galimai vis dėlto buvo neskaidrūs ir nelygias sąlygas kandidatams sudarantys santykiai tarp kandidato į prezidentus G. Nausėdos ir VSD vadovo, kad galimai buvo neteisėtai rinkta informacija, neteisėtai atskleista G. Nausėdos štabui informacija apie žmones“, – BNS sakė VDU politologas.

„Šitie faktoriai viena vertus, kaip ir komisijos išvados, sudaro prielaidas kreiptis ir į Generalinę prokuratūrą, taip pat kelia klausimą ir dėl paties prezidento pažeidžiamumo. O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje“, – tvirtino jis.

O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje.

Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Komisija taip pat konstatavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją.

Išvadą patvirtinus Seimui, komisijos nariai patvirtino svarstysiantys kreiptis į teisėsaugą dėl melagingų liudijimų.

Tiek I. Kalpokas, tiek Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad visgi apkalta G. Nausėdai vargiai įmanoma.

Parodė neskaidrius santykius

I. Kalpokas teigė, kad neskaidrios veiklos įspūdį sustiprina ir komisijos konstatuoti prezidento aplinkos ryšiai su asmenimis, susijusiais su Baltarusijos trąšų verslu.

„Kitas dalykas, dar skandalingesnis, – santykiai su Baltarusijos trąšų importuotojais, ir tai, kad, tikėtina, buvo bandoma daryti prezidentūrai įtakai“, – teigė jis.

Anot jo, nors šie faktoriai sudaro prielaidas kelti klausimą dėl galimo priesaikos sulaužymo ir apkaltos, ji vargiai įmanoma.

„Aišku, šį kartą turime kitokią politinę situaciją, tikrai nemanau, kad viskas baigtųsi apkalta. Ko gero, net sudaryti apkaltos komisijos vargiai pavyktų. Bet tas žodynas, kuris yra vartojamas, jis yra labai stipriai panašus į tai, kuo buvo kaltinamas prezidentas R. Paksas“, – kalbėjo I. Kalpokas.

Jo teigimu, rinkiminių metų fone lengva komisiją kaltinti politikavimu ir, panašu, kad tokios strategijos laikosi Prezidentūra.

Pasak I. Kalpoko, išvados taip pat galėtų sudaryti pagrindą VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų atsistatydinimui arba nušalinimui.

„Vis dėl to reikia turėti omenyje, kad abu pareigūnai, panašu, turi pilną prezidento palaikymą ir to jiems užtenka, kad jie liktų einamose pareigose. Man atrodo, šioj vietoj tas kausimas ir užsidaro“, – kalbėjo jis.

Politologas pabrėžė, kad komisijos išvados yra labai svarbios tuo, kad Seimas atliko parlamentinės kontrolės funkciją ir komisija atsakė į tuos klausimus, kurie buvo iškilę. Tai, koks bus jų poveikis, anot I. Kalpoko, yra rinkėjų rankose.

Atsakymų nerado

KU politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad komisijos išvados jai neatsakė į visus klausimus ir jų liko tiek pat, kiek perskaičius žurnalistikos tyrėjų Dovydo Pancerovo ir Birutės Dovidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“.

„Klaustukų man lieka pakankamai daug. Sakykime, vis tiek, prezidento įsitraukimas ar įtraukimas – čia labai svarbūs dalykai, jie taip ir nepaaiškėjo iki galo“, – teigė politologė.

Anot jos, išvadose esama iškarpyto teksto, kuris visuomenei neprieinamas ir negali būti viešinamas, kuris galbūt atskleistų daugiau informacijos.

„Iš pačių išvadų visgi galima numanyti, kad komisija kalba tik apie galimą ar numanomą prezidento dalyvavimą, tikrų įrodymų mes vis tiek iš išvadų negalime atsakyti, kad čia tikrai buvo prezidento aiškus dalyvavimas. Matyt, čia būtų pats svarbiausias momentas“, – kalbėjo ji.

Anot jos, liko klausimas ir dėl prezidento sąsajų su baltarusiškų trąšų importuotojais.

„Nesuprasi, ar čia tos asmenybės, ar kitos, bet tai nėra gerai, jeigu čia buvo poveikis. Čia, sakyčiau, yra žymiai didesnė problema negu privačių ar viešų asmenų tikrinimas. Nes jeigu buvo tas poveikis, tai saugumas neatliko savo darbo“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologės teigimu, šioje situacijoje žodį turėtų tarti konstitucinės teisės specialistai, nes kol kas KU atstovė teigė matanti „procedūrinių skylučių dėl kurių iki apkaltos galima ir nenueiti“.

„Mano pozicija tokia – apkaltai reikia labai tvirtų ir aiškių išvadų, kadangi matau daugiau klausimų, negu atsakymų, man kol kas kyla abejonių būtent dėl procedūrinių dalykų, negu dėl turinio pačios apkaltos“, – teigė politologė.

Rizikos G. Nausėdos aplinkoje, nuslėptas tyrimas

Apie pusmetį VSD pranešėjo informaciją tyrusi parlamentinė komisija išvadas registravo šį antradienį.

Be kita ko, ji konstatavo, jog G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Komisijos vertinimu, tai „daro prezidentą pažeidžiamą“, o G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose konstatuojama, kad VSD neinformavo institucijų ir sprendimų priėmėjų apie atliktą tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, įžvelgė teisinio reglamentavimo sudarytas galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

„Ką rodė ir rodo vizitai, ką mes matome apskritai iš to, ką pateikė leidėjai nuo planų ir ką planuoja leisti dabar, ir kitais metais, tai tikrai gimtųjų kalbų vadovėliai yra iššūkis“, – antradienį Seime vykusiame susitikime su Darbo partija sakė viceministras.

Anot jo, ministerija trejus metus iš eilės bandė inicijuoti pradinio ugdymo gimtosios kalbos vadovėlių pirkimus, jų vyko 5-6, tačiau visi buvo nesėkmingi.

„Vienas galėjo įvykti, bet netenkino sąlygos, nes vieno vadovėlio kaina buvo virš 200 eurų. Suprantame, kad auksinių šaukštų istorijos mes negalime leisti šitoje situacijoje. Nevyko pirkimai ir rodo, kokia maža yra rinka“, – teigė viceministras.

Jo teigimu, tautinių mažumų mokyklos situaciją sprendžia vadovėlius parsivežant iš kilmės šalių, pavyzdžiui, Lenkijos.

Pasak R. Skaudžiaus, išlieka problema ir dėl vadovėlių rusų kalba, tačiau, ministerijos žiniomis, į rinką ateis naujas leidėjas „Klett“, turintis rusų kalbos vadovėlius, tad tikimasi, kad pasiūlos bus daugiau.

Jo teigimu, siekiama, kad gimtosios kalbos vadovėliais rūpintųsi Nacionalinė švietimo agentūra. Pasak viceministro, būtų paruošta medžiaga, o mokyklos gaudamos lėšas galėtų tartis su leidyklomis ir vadovėlius atsispausdinti.

Vasarį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė planus palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, taip pat stiprinti jose dirbančių mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo lietuvių kalba.

Šią iniciatyvą kritikuoja dalis tautinių mažumų atstovų – protesto akciją praėjusią savaitę surengusi Lietuvos lenkų sąjunga tvirtina, kad tai atvers kelią atsisakyti iki šiol privalomos tautinių mažumų kalbos kai kuriose įstaigose.

„Ar tai turėtų ar neturėtų daryti Krašto apsaugos ministerija – turėtų tai daryti, nes niekas kitas nežino geriau mūsų gynybos prioritetų, mūsų įsigijimų plėtotės, visos ekosistemos, neturėtų pažinot, kiek Krašto apsaugos ministerijos žmonės“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

Pirmadienį, aiškinantis galimas korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, pareigūnams liudijo ekonomikos bei inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji teigė atsakinėjusi į klausimus apie investicijas gynybos srityje, „būtent Krašto apsaugos ministerijos bendravimą ir nebendravimą“.

Anot K. Budrio, Lietuva yra per maža šalis, kad institucijos galėtų leisti sau veikti nekoordinuodamos veiksmų.

„Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje“, – sakė prezidento patarėjas.

Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje.

„Mes esame per maži, dėl to tos funkcijos turi būti labai greta viena kitos, be to, europinė praktika rodo, kad visas žinojimas, tas know how, bendravimo su pramone ir pramonės plėtojimo visos iniciatyvos, taip pat ir finansinės, yra šalia gynybos ministerijų“, – teigė jis.

Prezidento patarėjas teigė, kad prie klausimo apie bendradarbiavimą su privačiu gynybos sektoriumi dar bus grįžta. Jis vylėsi, kad rekomendacijų pateiks ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, „kaip toliau turėtume judėti į priekį sveikai“.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

„Bendra problema, kuri akcentuojama ir mes tikrai prie jos grįšime, (...) kur ir kokios yra normalios bendravimo su įmonėmis ribos, kiek valstybės institucijos turi proaktyviai siekti kontaktų, kiek nuo ko atsiriboti tais atvejais, kai vyksta tam tikri konkursai“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, tam tikrų kontaktų apribojimas vykstant konkursams yra privalomas tam, kad nekiltų abejonių dėl skaidrumo, tačiau kai kalbama su daugiamilijardinę apyvartą turinčių kompanijų vadovus, kurie siūlo įvairias bendradarbiavimo perspektyvas, sąlyčio būdai yra būtini.

„Tai tais atvejais, kai į mus kreipdavosi gynybos gigantai (...), tais atvejais Lietuva, Lietuvos institucijos, kurioms ir numatyta pritraukti investicijas, pateikti Lietuvos įvairiausius privalumus lyginant regione su kitomis valstybėmis, yra prievolė, galų gale, žmonės už tai pinigus gauna“, – sakė prezidento patarėjas.

K. Budrio teigimu, nors A. Anušausko išsakytos abejonės dėl krašto apsaugos sistemos skaidrumo sugadino atmosferą ir pasitikėjimą, tačiau iš šios situacijos valstybė gali turėti naudos tobulindama bendravimo su verslu kultūrą.

Ministrė A. Armonaitė pirmadienį teigė, kad per kadenciją buvo susitikusi su tūkstančiais užsienio ir Lietuvos kompanijų, į ministeriją kreipdavosi ir gynybos pramonės įmonės, tačiau nė viena jų šalyje neįsikūrė. Anot jos, per 30 metų Lietuvoje neatsirado nė viena reikšmingesnė tiesioginė užsienio investicija gynybos srityje.

Iki šiol ministro pareigas ėjęs A. Anušauskas iš jų pasitraukė premjerės prašymu. Pirmadienį krašto apsaugos ministru prezidentas paskyrė Lauryną Kasčiūną.

Po sprendimo dėl dronų vystymo ragina nepriešinti karinių įsigijimų

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas K. Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais.

Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

„Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

„Ne, taip nebus. Dronai yra įgalintojas, ar tai žvalgybos prasme, ar šarvuotos technikos naikinimo prasme, (...) bet jie nėra pakaitalas kažkam“, – pridūrė jis.

Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai.

VGT pirmadienį nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Tam reikės įsigyti įvairaus dydžio ir funkcijų bepiločių, galinčių veikti tiek ore, tiek vandenyje, tiek sausumoje.

„Tai yra pakankamai ambicinga ir tiems skaičiams, ir reikalavimams (pajėgumui – BNS), kurie yra keliami“, – sakė K. Budrys.

Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritikos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai anksčiau yra reiškę tiek prezidentas, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuriam vadovavo paskirtasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo. Įsigyti daugiau šarvuotosios technikos Lietuvai reikia siekiant kariuomenėje sukurti diviziją.

K. Budrys sakė, kad kuriant dronų pajėgumą ypač svarbus bus bepiločių integravimas su kitomis sistemomis, pavyzdžiui, užtikrinant žvalgybos dronų sąveiką su artilerija arba kovinių dronų sąveiką su mūšio valdymo sistemomis.

„Kuo mažesni tie dronai, tuo reikia jų daugiau – nuo tūkstančių iki vienetų“, – teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Pasak jo, verslas turėtų sulaukti kvietimo iš valstybės institucijų dėl ilgalaikių dronų įsigijimų programų.

K. Budrio teigimu, bus siekiama, kad perkamų dronų gamyba vyktų Lietuvos teritorijoje, siekiant sutrumpinti tiekimo grandines, užtikrinti apsirūpinimą karo atveju, jeigu užsidarytų valstybių sienos.

Iki šiol kariuomenė dronų pajėgumus vystė pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją.

„Esu linkęs pritarti pateikimo stadijoje, manau, kad tai yra rinka, kuri neturėtų būti nereguliuojama“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Anot jo, esminiai pokyčiai, kurie susiję su lošimų rinka ir atsakingu lošimu, ruošiami Finansų ministerijos. Dabartinis reguliavimas, pasak V. Mitalo, nėra tinkamas.

„Lietuvoje toks reguliavimas, kad net patys lošimo namai matydami, kad žmogus gali turėti problemų, neturi jokių teisinių instrumentų jį sustabdyti. (...) Tai uždrausta, nes neva bus stabdoma, kai žmogui sekasi. Man atrodo, kad kai kuris verslas pakankamai brandus, gali sustabdyti žmogų, kai jam be galo nesiseka, jau matosi, kad jis turi didelę priklausomybę“, – kalbėjo jis.

Anot jo, lošimų reklamos draudimas nėra susijęs su keliasdešimt milijonų eurų pralošusiu investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusiu partneriu Šarūnu Stepukoniu.

„Tai yra apskritai matant statistiką, įvertinant visą padėtį tam tikras įstatymas ir tas lošimo reklamos draudimas, kurį užregistravo kolegos Seime ir jis gal jau rytoj bus pateiktas Seimui svarstyti. Matysim, kaip judam toliau“, – kalbėjo jis.

Seimas antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą – klausimo pateikimas buvo atidėtas ketvirtadieniui.

Dalies verslo bei žiniasklaidos organizacijų atstovų antradienį paprašė parlamentarų atidėti visišką lošimų reklamos draudimą numatančių pataisų pateikimą.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.